VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL VEISLINIŲ GALVIJŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS IR JŲ GENETINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODŲ

2003 m. birželio 23 d. Nr. 1A-23

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3 ir 4 straipsniais bei Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 (Žin., 2000, Nr. 1-20, 2001, Nr. 64-2367) 6.10 punkto nuostatomis,

1. Tvirtinu Veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punktu patvirtinti metodai įsigalioja nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos.

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1A-23

VEISLINIŲ GALVIJŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS IR JŲ GENETINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODAI

Šie metodai parengti vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos 1986 m. kovo 11 d. direktyva 86/130 EEB bei ES Tarybos 1994 m. liepos 27 d. direktyva 94/515 EEB, nustatančiomis veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus.

I. SĄVOKOS

1. Sibsai – tų pačių tėvų, bet ne tos pačios vados palikuonys. Broliai, bet ne dvyniai.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

2. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos:

2.1. VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vykdo veislinių galvijų produktyvumo kontrolę;

2.2. VĮ „Pieno tyrimai“ nustato pieno sudėtį ir kokybę;

2.3. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ apdoroja ir kaupia produktyvumo kontrolės duomenis, vykdo genetinį įvertinimą, nustato mėsinių galvijų veislinę vertę, skelbia įvertinimo rezultatus;

2.4. Lietuvos veterinarijos akademijos Mėsos tyrimų laboratorija vertina galvijų mėsines savybes ir mėsos kokybę;

2.5. kontrolinio penėjimo stotis (toliau – stotis) apskaito augimo spartą ir pašarų sąnaudas;

2.6. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakinga už veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir genetinio įvertinimo metodų nustatymą ir jų taikymo kontrolę.

3. Šios institucijos pateikia ataskaitą Komisijai apie produktyvumo kontrolės metodus, produktyvumo apskaitos modelį, kiekvieno požymio genetinių parametrų nustatymo ir analizės statistinius metodus.

III. GALVIJŲ PRODUKTYVUMO IR KITŲ POŽYMIŲ APSKAITA

4. Pieno produktyvumo kontrolės duomenys apskaitomi vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) patvirtintais principais.

5. Mėsingumo požymiai vertinami:

5.1. stotyje:

5.1.1. vertinimo metodas ir gyvulių skaičius turi būti nustatytas;

5.1.2. vertinimo protokole turi būti nurodoma:

5.1.2.1. gyvulių atitikimo patalpinti į stotį reikalavimai;

5.1.2.2. jeigu tinkami patalpinti į stotį – gyvulio produktyvumo ūkyje duomenys iki priėmimo į stotį;

5.1.2.3. gyvulio, kuris bus vertinamas stotyje, savininkas;

5.1.2.4. į stotį atvežamų gyvulių maksimalus amžius ir stotyje esančių bendraamžių amžius dienomis pagal grupes;

5.1.2.5. adaptacijos stotyje ir kontrolinio penėjimo trukmė;

5.1.2.6. pašarų raciono tipas ir šėrimo sistema;

5.1.3. tiriami požymiai: priaugimas, raumenų išsivystymas, pašarų sąnaudos, skerdenos ir mėsos kokybė;

5.2. specializuotos įmonės, ūkiai gali veikti kaip stotys, prižiūrimi stoties:

5. 2.1. ūkiuose:

5.2.1. 1. tyrimo metodus bei tyrimų rezultatų skelbimo metodą turi nurodyti stotis;

5.2.1.2. būtini ištirti požymiai: svoris, amžius ir, jeigu įmanoma, – raumenų išsivystymas.

6. Reprodukcijos požymiai – vislumas, veršiavimasis ir ilgaamžiškumas vertinami remiantis atitinkamai apvaisinimo, veršiavimosi eigos įvertinimo ir naudojimo amžiaus (pvz., ištvermingumas, išbrokavimo amžius, produktyviojo amžiaus trukmė) duomenimis.

7. Galvijų eksterjeras vertinamas pagal pavirtintas eksterjero vertinimo taisykles.

III. GENETINIS ĮVERTINIMAS

8. Bendrieji principai:

8.1. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ atlieka gyvulių genetinį įvertinimą, atsižvelgiant į selekcijos tikslus, pagal šiuos požymius:

8.1.1. pieninių veislių galvijų – pieno produkcijos požymius;

8.1.2. mėsinių veislių galvijų – mėsingumo požymius;

8.1.3. dvigubos paskirties galvijų – pieno produkcijos ir mėsingumo požymius;

8.1.4. galvijų eksterjero požymius;

8.2. gyvulio veislinė vertė nustatoma remiantis paties gyvulio ir (arba) jam giminingų galvijų įvertinimo duomenimis;

8.3. genetiniam įvertinimui taikomi statistiniai metodai turi atitikti ICAR parvirtintus principus, o pats įvertinimas būti objektyvus ir nepriklausyti nuo aplinkos faktorių ir duomenų struktūros;

8.4. genetinio įvertinimo patikimumas turi būti nustatomas pagal ICAR patvirtintus principus. Skelbiant įvertinimo duomenis, turi būti pateikiama įvertinimo data ir patikimumas;

8.5. skelbiant genetinio įvertinimo duomenis, būtina nurodyti gyvulio paveldimas ligas ir kitus genetinius ypatumus.

9. Veislinių bulių genetinis įvertinimas, išskyrus nykstančių veislių bulius, atliekamas pagal tokius požymius:

9.1. pieno produkcijos – pieningumas, riebumas ir baltymingumas. Dirbtiniam apsėklinimui naudojamų pieninių veislių bulių pagrindinių produktyvumo požymių minimalus genetinio įvertinimo patikimumas turi būti ne mažiau kaip 0,5.

9.2. dirbtiniam apsėklinimui naudojamų veislinių bulių genetinis įvertinimas pagal mėsingumo požymius atliekamas remiantis šiais mėsingumo tyrimo metodais:

9.2.1. paties gyvulio įvertinimas stotyje;

9.2.2. įvertinimas pagal palikuonis ir (arba) sibsus arba specializuotuose ūkiuose;

9.2.3. įvertinimas pagal palikuonis ir (arba) sibsus ūkiuose, jeigu galima atlikti bulių palyginimą pagal palikuonis;

9.2.4. įvertinimas pagal palikuonis ir (arba) sibsus, remiantis ūkių, aukcionų ar skerdyklų duomenimis, jeigu pagal juos galima atlikti bulių palyginimą;

9.3. į veislinių bulių genetinį vertinimą gali būti įtraukiami ir tokie požymiai kaip skerdenos svoris ir kokybė, mėsos kokybės rodikliai, augimo duomenys, veršiavimosi lengvumas, jei jie yra apskaitomi taip, kaip bet kurie kiti būtini požymiai.

10. Nustatant genetinę vertę atsižvelgiama į vaisos ir eksterjero požymius tų veislių, kurių šie duomenys paprastai apskaitomi. Galvijo veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jo paties ir (arba) jam giminingų galvijų produktyvumo rezultatais. Statistiniai metodai, taikomi atliekant genetinį vertinimą, turi atitikti ICAR patvirtintus principus ir garantuoti, kad genetinis įvertinimas nebūtų priklausomas nuo pagrindinių aplinkos veiksnių įtakos ir duomenų struktūros. Genetinio įvertinimo patikimumas nustatomas kaip patikimumo koeficientas pagal ICAR patvirtintus principus. Skelbiant vertinimo rezultatus, turi būti nurodyta ne tik įvertinimo data, bet ir rezultatų patikimumas.

11. Turi būti paskelbti gyvulio ypatingi paveldimi požymiai ir genetiniai trūkumai, kuriuos nurodo institucijos, oficialiai paskirtos nustatinėti paveldimus ypatumus pagal susitarimą su veislininkystės organizacijomis arba asociacijomis, pripažintomis remiantis ES Komisijos sprendimu 84/247/EEB, nustatančiu galvijų veisėjų asociacijų ir veislininkystės organizacijų, kurios veda grynaveislių galvijų kilmės knygas, pripažinimo kriterijus.

12. Dirbtiniam apsėklinimui naudojamų bulių genetinis įvertinimas turi būti atliktas pagal privalomus požymius ir pagal juos paskelbta jų veislinė vertė. Turi būti paskelbti ir kiti turimi genetinio įvertinimo duomenys. Šios nuostatos netaikomos toms veislėms, kurioms gresia išnykimas.

13. Atliekant dirbtiniam apsėklinimui naudojamų bulių genetinį įvertinimą pagal pieno produktyvumo požymius, turi būti vertinami pieningumas ir pieno sudėtis (riebalų ir baltymų procentas) bei kiti turimi ir tinkami duomenys, genetiškai susiję su pieno produktyvumo požymiais. Dirbtiniam apsėklinimui naudojamų pieninių veislių bulių minimalus pagrindinių produktyvumo požymių genetinio įvertinimo patikimumas pagal ICAR principus, atsižvelgiant į visą informaciją apie giminingus galvijus, turi būti ne mažiau kaip 0,5.

14. Dirbtiniam apsėklinimui naudojamų bulių genetinis įvertinimas pagal mėsingumo požymius atliekamas pagal vieną iš šių produktyvumo tyrimo metodų:

14.1. paties buliaus produktyvumo tyrimas stotyje;

14.2. palikuonių ir (arba) sibsų tyrimas stotyje arba specializuotuose padaliniuose;

14.3. palikuonių ir (arba) sibsų tyrimas ūkiuose, kai palikuonys kontroliuojamose bandose yra pasiskirstę taip, kad būtų galima tinkamai palyginti bulius;

14.4. palikuonių ir (arba) sibsų tyrimas renkant duomenis ūkiuose, aukcionuose arba skerdyklose, kad bulius būtų galima tinkamai palyginti;

14.5. jei registruojamas skerdenų svoris arba mėsos kokybės, augimo, veršiavimosi požymiai, jie įtraukiami atliekant bulių genetinį įvertinimą:

14.5.1. pieninių veislių galvijų – pieningumo požymiai;

14.5.2. mėsinių galvijų – mėsingumo požymiai;

14.5.3. dvigubos paskirties galvijų – pieningumo ir mėsingumo požymiai.

______________