LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO TAM TIKRŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ LIKUČIŲ STEBĖSENAI GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. balandžio 7 d. Nr. B1-356

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T32):

1. Tvirtinu pridedamus Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai gyvūniniuose produktuose reikalavimus.

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriui.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________

 


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus 2003 m.

balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356

 

MĖGINIŲ ĖMIMO TAM TIKRŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ LIKUČIŲ STEBĖSENAI GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE REIKALAVIMAI

 

Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai gyvūniniuose produktuose reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą 97/747/EEB, nustatantį mėginių skaičių ir ėmimo dažnumą, nurodytus 1996 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės, panaikinančioje 1985 m. lapkričio 15 d. Tarybos direktyvas 85/358/EEB bei 1986 m. rugsėjo 16 d. 86/469/EEB ir sprendimus 1989 m. kovo 6 d. 89/187/ EEB ir 1991 m. gruodžio 11 d. 91/664/EEB.

1. Reikalavimų tikslas – nustatyti mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai piene, kiaušiniuose, triušienoje, žvėrienoje ir laukinių gyvūnų, ūkiuose išaugintuose laukiniuose gyvūnuose ir meduje reikalavimus.

2. Reikalavimai papildo Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisykles (Žin., 2000, Nr. 107-3413).

3. Vartojamos sąvokos:

Kontrolinis mėginys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgalioto veterinarijos inspektoriaus paimtas mėginys pagal Nacionalinį likučių kontrolės planą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 metų spalio 13 d. įsakymu Nr. 275 (Žin., 2000, Nr. 107-3413).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

4. Kontrolinį pieno mėginį turi paimti VMVT įgaliotas veterinarijos gydytojas ir jį paženklinti tokiu būdu, kad jį galima būtų atsekti iki pieno kilmės vietos.

5. Kontroliniai pieno mėginiai gali būti imami iš pieno laikymo rezervuaro galvijų laikymo vietoje arba, kol pienas dar neišleistas iš autocisternos, pieno perdirbimo įmonėje.

6. Išimtys 4 punkte nurodyto atsekamumo principui gali būti daromos B3a, B3b ir B3c grupių medžiagoms, nurodytoms Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklėse.

7. Tyrimui turi būti imami tik neapdoroto pieno mėginiai.

8. Pieno kiekis mėginyje priklauso nuo tyrimo metodų reikalavimų.

9. Turi būti imamas vienas pieno mėginys 15000 tonų per metus pagaminto pieno, bet ne mažiau kaip 300 pieno mėginių per metus.

10. Pieno mėginiai turi būti tiriami:

10.1. 70% mėginių turi būti tiriama veterinarinių vaistų likučiams nustatyti; šiuo atveju kiekvienas mėginys turi būti tiriamas dėl ne mažiau kaip keturių medžiagų, priskiriamų ne mažiau kaip trims grupėms, pasirenkant A6, B1, B2a ir B2e grupes, nurodytas Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklėse;

10.2. 15% mėginių turi būti tiriama medžiagų likučiams, priskiriamiems B3 grupei, kaip nurodyta Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklėse, nustatyti;

10.3. 15% mėginių turi būti tiriama atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje.

11. Avių, ožkų ir kumelių pienas turi būti tiriamas atsižvelgiant į gaminamo pieno apimtis ir nustatytas problemas. Šių gyvulių pienas turi būti įtrauktas papildomai į pieno mėginių tyrimo planą.

12. Kontrolinį kiaušinių mėginį turi paimti VMVT įgaliotas veterinarijos gydytojas ir jį paženklinti tokiu būdu, kad jį galima būtų atsekti iki kiaušinių kilmės vietos.

13. Kiaušinių mėginiai gali būti imami paukštidėje arba kiaušinių pakavimo vietoje.

14. Kiaušinių mėginį turi sudaryti 12 kiaušinių arba daugiau priklausomai nuo jų tyrimo metodų.

15. Turi būti imamas vienas kiaušinių mėginys 1000 tonų per metus pagamintų maistinių kiaušinių, bet ne mažiau kaip 200 mėginių per metus. Mėginių tyrimų paskirstymas priklauso nuo kiaušinių gamybos pramonės struktūros. 30% mėginių turi būti imama kiaušinių pakavimo vietose. Kiaušinių mėginiai turi būti tiriami:

15.1. 70% mėginių turi būti tiriami bent vienai medžiagai, priskiriamai šioms grupėms: A6, B1 ir B2b, kaip nurodyta Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklėse, nustatyti;

15.2. 30% mėginių turi būti tiriama atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, bet turi būti tiriama bent B3 grupės medžiagoms, nurodytoms Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklėse, nustatyti.

16. Kitų paukščių rūšių kiaušinių mėginiai turi būti tiriami atsižvelgiant į jų gavybos apimtis ir nustatytas problemas. Šie tyrimai turi būti įtraukti papildomai į kiaušinių mėginių tyrimo planą.

17. Tiriamas vienas arba daugiau to paties gamintojo triušių mėginių atsižvelgiant į tyrimo metodų reikalavimus.

18. Kontrolinį triušienos mėginį turi paimti VMVT įgaliotas veterinarijos gydytojas ir jį paženklinti tokiu būdu, kad jį galima būtų atsekti iki triušių kilmės vietos.

19. Triušienos mėginiai, atsižvelgiant į triušių auginimo struktūrą, turi būti imami triušių auginimo vietoje arba triušių skerdykloje.

20. Nepažeidžiant Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklių, geriamojo vandens ir pašarų mėginiai gali būti imami triušių auginimo vietoje, siekiant juos ištirti dėl draudžiamų medžiagų.

21. Per metus turi būti imama 10 mėginių 300 tonų pagamintos per metus triušienos (skerdenų svorio) ir vienas papildomas mėginys 300 tonų papildomai pagamintos triušienos.

22. Triušienos mėginiai turi būti tiriami:

22.1. 30% – mėginių dėl A grupės medžiagų:

22.1.1. 70% – mėginių dėl A6 grupės medžiagų,

22.1.2. 30% – mėginių dėl A grupės kituose pogrupiuose nurodytų medžiagų;

22.2. 70% – mėginių dėl B grupės medžiagų:

22.2.1. 30% – mėginių dėl B1 grupės medžiagų,

22.2.2. 30% – mėginių dėl B2 grupės medžiagų,

22.2.3. 10% – mėginių dėl B3 grupės medžiagų.

23. Triušienos mėginių tyrimai gali būti atliekami atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje.

24. Ūkiuose išaugintų laukinių gyvūnų:

24.1. mėsos mėginių skaičius priklauso nuo tyrimo metodų reikalavimų;

24.2. mėginiai turi būti imami mėsos perdirbimo vietoje;

24.3. mėginiai turi būti paženklinti, kad galima būtų atsekti gyvūnus arba jų kilmės laikymo vietą.

25. Nepažeidžiant Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisyklių, geriamojo vandens ir pašarų mėginiai gali būti imami laukinių gyvūnų auginimo vietoje, siekiant juos ištirti dėl draudžiamų medžiagų.

26. Per metus turi būti imama ne mažiau kaip 100 mėginių. Lietuvos Respublika turi pateikti Europos Sąjungos Komisijai per metus ūkiuose išaugintų laukinių gyvūnų, skirtų žmonių maistui, pagaminamos produkcijos kiekį. Mėginiai turi būti tiriami:

26.1. 20% mėginių – dėl A grupės medžiagų; didesnė dalis mėginių turi būti tiriama dėl A5 ir A6 grupių medžiagų;

26.2. 70% – mėginių dėl B grupės medžiagų:

26.2.1. 30% – mėginių dėl B1 grupės medžiagų,

26.2.2. 30% – mėginių dėl B2a ir B2b grupių medžiagų,

26.2.3. 10% – mėginių dėl B2c ir B2e grupių medžiagų,

26.2.4. 30% – mėginių dėl B3 grupės medžiagų,

26.3. 10% – mėginių gali būti tiriama atsižvelgiant į tyrimų rezultatus.

27. Žvėrienos mėginių skaičius priklauso nuo tyrimo metodų reikalavimų.

28. Žvėrienos mėginiai turi būti imami žvėrienos perdirbimo arba sumedžiojimo vietoje.

29. Žvėrienos mėginiai turi būti paženklinti, kad galima būtų atsekti žvėrių sumedžiojimo vietą.

30. Per metus turi būti imama ne mažiau kaip 100 žvėrienos mėginių. Mėginiai turi būti tiriami cheminių medžiagų likučiams nustatyti. Lietuvos Respublika turi pateikti Europos Sąjungos Komisijai duomenis apie sumedžiotos žvėrienos, skirtos žmonių maistui, kiekį per metus.

31. Medaus mėginių skaičius priklauso nuo tyrimo metodų reikalavimų.

32. Medaus mėginiai gali būti imami bet kuriame medaus gamybos etape ir ženklinami tokiu būdu, kad galima būtų atsekti medaus gamintoją.

33. Per metus turi būti imama 10 mėginių 300 tonų per metus pagaminto medaus, kai pagaminama ne daugiau kaip 3000 tonų medaus, ir vienas mėginys 300 tonų papildomai pagaminto medaus. Mėginiai turi būti tiriami:

33.1. 50% mėginių – dėl B1 ir B2c grupės medžiagų;

33.2. 40% mėginių – dėl B3a, B3b ir B3c medžiagų;

33.3. 10% mėginių turi būti tiriama atsižvelgiant į esamą padėtį šalyje, pavyzdžiui, dėl mikotoksinų.

______________