LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

 

2003 m. vasario 26 d. Nr. 276

Vilnius

 

Siekdama tobulinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetams (komisijoms) teikiamų svarstyti sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas atliekamas nuo 2003 m. gegužės 1 d., o visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų svarstyti sprendimų projektų, išskyrus projektus, kuriais daromi redakcinio ir/ar techninio pobūdžio pakeitimai, – nuo 2003 m. rugpjūčio 1 dienos.

2.2. Sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas atliekamas nuo 2004 m. sausio 1 d. ir tik tų sprendimų projektų, kurių įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ir/ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei.

2.3. Ekspertams, pasitelktiems atlikti sprendimų projektų poveikio išplėstinį vertinimą, atlyginama iš institucijai patvirtintų asignavimų, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

3. Pavesti Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai organizuoti ministerijų valstybės tarnautojų mokymą, kaip vertinti sprendimų projektų poveikį.

4. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos komitetams (komisijoms) teikiamais sprendimų projektais nagrinėti šių sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymas ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

5. Rekomenduoti ministrams, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, priimant pagal savo kompetenciją sprendimus, vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta šiuo nutarimu.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos (toliau vadinama – Metodika) tikslas – reglamentuoti sprendimų projektų poveikio vertinimą, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į galimus jų įgyvendinimo pasekmes, kad gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė.

2. Sprendimų projektų poveikio vertinimas – būdas, kaip tobulinti viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų ir įstaigų sprendimų priėmimą. Poveikiui vertinti surinkta medžiaga suteikia sprendimus priimančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes. Taip sudaromos sąlygos pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

3. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Poveikio vertinimas – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (šioje Metodikoje nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo sprendimo projekto įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis.

Sprendimų projektai – norminių teisės aktų projektai, norminių teisės aktų koncepcijų projektai, strateginių sprendimų, strategijų, programų, sutarčių, derybinių pozicijų projektai.

Sprendimų projektų rengėjai (toliau vadinama – projektų rengėjai) – valstybės institucijos ir įstaigos, valstybės tarnautojai, darbo grupės, komisijos ir panašiai.

Sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas (toliau vadinama – bazinis vertinimas) – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama sprendimo projekto įgyvendinimo galimų pasekmių bendro pobūdžio prognozė, argumentuojama, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą.

Sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas (toliau vadinama – išplėstinis vertinimas) – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama išsami, įvairiapusiška pasekmių, galinčių atsirasti įgyvendinus pasirinktą sprendimą, prognozė.

4. Tiek bazinį, tiek išplėstinį vertinimą atlieka projekto rengėjai.

5. Nepriklausomi ekspertai ir/ar mokslo institucijos gali būti pasitelkiami atlikti išplėstinį vertinimą tik tuomet, kai sprendimo projektas yra ypač sudėtingas ir reikia specifinio techninio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgūdžių, kurių projekto rengėjai neturi.

6. Poveikis gali būti nevertinamas tik tuomet, kai sprendimo projektas yra ypač skubus ir juo siekiama išspręsti netikėtai susiklosčiusias krizines situacijas.

7. Projektų rengėjai, atlikdami tiek bazinį, tiek išplėstinį vertinimą, gali vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo klausimynu (toliau vadinama – Klausimynas), pateiktu šios Metodikos 1 priede. Klausimynas padės projektų rengėjams sutelkti dėmesį į svarbiausias analizės sritis. Atsižvelgiant į analizuojamo sprendimo projekto pobūdį, galimi ir papildomi klausimai, nenurodyti šiame Klausimyne.

 

II. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO PRINCIPAI IR ASPEKTAI

 

8. Pagrindiniai sprendimų projektų poveikio vertinimo principai yra šie:

8.1. Proporcingumas (sprendimo projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą. Juo platesnio masto ir/ar reikšmingesnės galimos sprendimo pasekmės, juo išsamiau ir detaliau reikia įvertinti sprendimo projekto būsimą poveikį).

8.2. Profesionalumas (parengto sprendimo projekto poveikį turi įvertinti labai kvalifikuoti atitinkamos srities specialistai, turintys specialių mokslo, technikos ir kitokių žinių).

8.3. Bendradarbiavimas (siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimo projekto poveikį, jo rengėjai turi atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę).

9. Sprendimų projektų poveikio vertinimo aspektai yra šie:

9.1. Poveikis atitinkamai sričiai (įvertinamas galimas poveikis konkrečiai sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus).

9.2. Poveikis ekonomikai (įvertinamas galimas poveikis verslo sąlygoms, ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams).

9.3. Poveikis valstybės finansams (įvertinamas galimas poveikis Lietuvos Respublikos valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams, galimai fiskalinei rizikai ir panašiai).

9.4. Poveikis socialinei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis įvairioms socialinėms grupėms ir socialiniams santykiams).

9.5. Poveikis viešojo administravimo sistemai (įvertinamas galimas poveikis viešojo administravimo sistemai, valstybės institucijų ir įstaigų intelektiniams ištekliams).

9.6. Poveikis korupcijos mastui (įvertinamas galimas poveikis korupcijos mastui).

9.7. Poveikis aplinkai (įvertinamas galimas poveikis aplinkai).

9.8. Poveikis teisinei sistemai (įvertinamas galimas poveikis teisinei sistemai).

10. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais.

 

III. BAZINIS VERTINIMAS

 

11. Atliekamas visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetams (komisijoms) teikiamų svarstyti sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas, išskyrus atvejus, kai siūlomi redakcinio ir/ar techninio pobūdžio sprendimų projektai. Tokiais atvejais bazinis vertinimas gali būti neatliekamas. Suinteresuota institucija, derinant sprendimo projektą, motyvuotai gali pasiūlyti atlikti bazinį vertinimą.

12. Iškilus neaiškumams dėl bazinio vertinimo tikslingumo ar vertinimo aspektų, projekto rengėjai gali konsultuotis su Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojais.

13. Sprendimo projekto rengėjai, siekdami pasiūlyti tinkamiausią problemos sprendimo būdą, išnagrinėja situaciją status quo (kas atsitiktų, jeigu nebūtų sprendžiama iškilusi problema) ir galimas problemos sprendimo alternatyvas. Projekto rengėjai privalo atlikti visų pateiktų alternatyvų bazinį vertinimą šios Metodikos 9.1–9.4 punktuose nurodytais aspektais. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais, kaip nurodyta šios Metodikos 9 ir 10 punktuose.

14. Projekto rengėjai kiekvienu aspektu pateikia trumpą apibendrinimą, kuris, jeigu įmanoma, išreiškiamas kiekybiškai.

15. Bazinio vertinimo rezultatai surašomi sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažymoje (toliau vadinama – bazinio vertinimo pažyma), kurios forma pateikta šios Metodikos 2 priede.

16. Bazinio vertinimo pažymoje turi būti nurodyti šie duomenys:

16.1. Sprendimo projekto rengėjas (nurodomas sprendimo projektą parengusios institucijos pavadinimas).

16.2. Sprendimo projekto pavadinimas.

16.3. Problemos iškėlimas (nurodoma, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto rengimą, kodėl būtinas valstybės reglamentavimas).

16.4. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai).

16.5. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise.

16.6. Status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas (atliekant bazinį vertinimą, pirmiausia būtina išanalizuoti, kas atsitiktų, jeigu nebūtų sprendžiama konkreti problema (status quo). Toliau būtina nurodyti ir įvertinti teikiamas problemos sprendimo alternatyvas. Siekiant išrinkti tinkamiausią alternatyvą, tikslinga visas jas aprašyti, t. y. 1–5 sakiniais įvertinti galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes).

16.7. Siūloma alternatyva (išnagrinėję galimas problemos sprendimo alternatyvas, projekto rengėjai siūlo, jų manymu, priimtiniausią alternatyvą ir argumentuoja, kodėl ją pasirinko).

16.8. Kita svarbi informacija (pateikiama kita, projekto rengėjų manymu, svarbi informacija, nepriskirtina nė vienam iš šios Metodikos 16.1–16.7 punktų, nurodomos suinteresuotos socialinės grupės ir/ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi).

16.9. Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo (projekto rengėjai išdėsto savo nuomonę, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą, ir kodėl. Jeigu jie mano, kad išplėstinis vertinimas būtų tikslingas, reikia taip pat nurodyti, kas galėtų jį atlikti, projekto rengėjai, speciali darbo grupė, nepriklausomi ekspertai ar panašiai).

16.10. Tolesni veiksmai (pateikiamas preliminarusis sprendimo projekto įgyvendinimo planas, kuriame nurodoma, kokias teisines, administracines ir kitokias priemones ir kada planuojama vykdyti).

17. Parengta bazinio vertinimo pažyma (ji neturėtų būti ilgesnė kaip 3 puslapių) teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su derinamu sprendimo projektu.

18. Suinteresuotų institucijų motyvuotu prašymu prie teikiamo derinti sprendimo projekto ir bazinio vertinimo pažymos turi būti pridėta papildoma informacija, kuria remdamiesi sprendimo projekto rengėjai atliko bazinį vertinimą. Finansų ministerija, pateikusi motyvus, gali reikalauti informacijos apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams (pagal šios Metodikos 3 priede pateiktą lentelę).

 

IV. IŠPLĖSTINIS VERTINIMAS

 

19. Išplėstinis vertinimas atliekamas visais šios Metodikos 9.1–9.8 punktuose nurodytais vertinimo aspektais, pateikiama detali jų analizė. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais, kaip nurodyta šios Metodikos 10 punkte. Atlikdami išplėstinį vertinimą, sprendimų projektų rengėjai gali vadovautis Klausimynu.

20. Klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamo sprendimo projekto poveikio išplėstinio vertinimo tikslingumo sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetas arba komisija, išskyrus atvejus, numatytus šios Metodikos 21 punkte.

21. Valstybės institucija ar įstaiga gali pati priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamo sprendimo projekto poveikio išplėstinio vertinimo tikslingumo, jeigu rengiamas sprendimo projektas gali būti labai svarbus šalies socialiniam, ekonominiam ar politiniam gyvenimui, daryti didelę įtaką konkrečiai visuomeninių santykių sričiai ir, jos nuomone, bazinio vertinimo nepakaktų.

22. Išplėstinio vertinimo rezultatai surašomi sprendimų projektų poveikio išplėstinio vertinimo pažymoje (toliau vadinama – išplėstinio vertinimo pažyma), kurios forma pateikiama šios Metodikos 4 priede.

23. Išplėstinio vertinimo pažymoje turi būti nurodyti šie duomenys:

23.1. Sprendimo projekto rengėjas (nurodomas sprendimo projektą parengusios institucijos pavadinimas).

23.2. Sprendimo projekto pavadinimas.

23.3. Problemos iškėlimas (nurodoma, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto parengimą, kodėl būtinas valstybės reglamentavimas).

23.4. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai).

23.5. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise.

23.6. Bazinio vertinimo rezultatai (nurodoma, kur sprendimo projektas svarstytas ir kokia alternatyva pasirinkta. Jeigu sprendimo projektas nebuvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, jos komitetuose (komisijose), kartu pateikiama ir bazinio vertinimo pažyma).

23.7. Pasirinktos alternatyvos išplėstinis vertinimas (pateikiama detali informacija apie pasirinktą alternatyvą):

23.7.1. Poveikio vertinimas šios Metodikos 9.1–9.8 punktuose numatytais aspektais (nurodant teigiamą ir neigiamą poveikį; išsamesnė informacija apie poveikį valstybės finansams pateikiama užpildant šios Metodikos 3 priede nurodytą lentelę).

23.7.2. Apibendrinta informacija apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija (įvertinama, kas ir kokią gaus tiesioginę naudą įgyvendinus sprendimą, kokia ir kam gali būti netiesioginė nauda jį įgyvendinus. Reikėtų atlikti kiekybinį tiesioginės ir/ar netiesioginės naudos įvertinimą (jeigu įmanoma – pinigine išraiška, rinkos kainomis), taip pat identifikuoti galimas neigiamas pasekmes ir jų subjektus (kam ir kur daromas neigiamas poveikis). Pateikiama kita, projekto rengėjų manymu, svarbi informacija, nepriskirtina nė vienam iš šios Metodikos 23.1–23.7.1 punktų, nurodomos suinteresuotos socialinės grupės ir/ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi).

23.8. Tolesni veiksmai (pateikiamas sprendimo įgyvendinimo planas, jame nurodoma, kas, kada ir kokius teisės aktus turi parengti ir įgyvendinti, kokius parengiamuosius darbus reikia atlikti šiems teisės aktams įgyvendinti (specialistų parengimas, mokymas, reikiamos technikos įsigijimas, visuomenės informavimas ir t. t.).

23.9. Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus (aprašomas stebėsenos (monitoringo) mechanizmas ir atskaitomybės sistema: pateikiami sprendimo įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir nurodoma, kuri institucija atliks įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), kaip ir kam atsiskaitys sprendimą įgyvendinantys subjektai).

24. Parengta išplėstinio vertinimo pažyma (ji neturėtų būti ilgesnė kaip 6 puslapių) teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su derinamu sprendimo projektu.

25. Suinteresuotų institucijų motyvuotu prašymu prie teikiamo derinti sprendimo projekto ir išplėstinio vertinimo pažymos turi būti pridėta papildoma informacija, kuria remdamiesi sprendimo projekto rengėjai atliko išplėstinį vertinimą.

______________

 


Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

1 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO KLAUSIMYNAS

 

I. POVEIKIS ATITINKAMAI SRIČIAI

 

1. Kokių rezultatų tikimasi įgyvendinus sprendimo projektą?

2. Kokie pertvarkymai būtini?

3. Kokių išteklių ir priemonių (administracinių, finansinių, organizacinių ir kitų) reikės numatytam rezultatui pasiekti?

4. Koks poveikio efektas (trumpalaikis ar ilgalaikis, stiprus ar silpnas) prognozuojamas?

5. Kokios galimos tiesioginės ir netiesioginės šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmės?

6. Kurie subjektai patirs teigiamas šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmes?

7. Kurie subjektai patirs neigiamas šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmes?

 

II. POVEIKIS EKONOMIKAI

 

8. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą verslo būklę ir/ar atskiras verslo sritis?

9. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks verslo įmones: kiek reikės papildomų vienkartinių išlaidų (kapitalinių, mokymo ir kitokių); kiek padidės jų einamosios išlaidos?

10. Kokios netiesioginės šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmės ištiks verslo įmones: kokios įtakos turės būsimiesiems investiciniams sprendimams ir gamybos ar paslaugų plėtrai; kokį poveikį padarys kitų sektorių verslo įmonėms?

11. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks įmonių konkurencingumą vidaus ir/ar užsienio rinkose?

12. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą produktyvumą (išdirbį, fondogrąžą ir kita)?

13. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks naujovių diegimą įmonėse?

14. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą eksporto galimybių lygį (eksporto geografinę rinką)?

15. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiaus dinamiką?

16. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą sektoriaus ir subjektų pagal grupes (ūkines formas ir dydžius) pelningumą?

17. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą investicinį klimatą?

18. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vartotojų teises?

19. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gyventojų perkamąją galią?

20. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamybos sąnaudų pokyčius?

21. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks prekių ir paslaugų kainų indeksus?

22. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamybos pajėgumų panaudojimą?

23. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks darbo jėgos kvalifikaciją (kompetenciją)?

24. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrus pramonės ir ūkio struktūros pokyčius?

25. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks atskirų regionų ekonominę plėtrą; padidins ar sumažins regionų skirtumus?

 

III. POVEIKIS VALSTYBĖS FINANSAMS

 

26. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks nacionalinį biudžetą:

26.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (pajamų ar išlaidų padidėjimą/sumažėjimą ir kita)?

26.2. savivaldybių biudžetus (pajamų ar išlaidų padidėjimą/ sumažėjimą ir kita)?

26.3. nebiudžetinius fondus (pajamų ar išlaidų padidėjimą/ sumažėjimą ir kita)?

27. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks valstybės tarptautinius finansinius įsipareigojimus?

28. Kiek kainuos sprendimo projekte nurodytų pokyčių įgyvendinimas – naujų institucijų kūrimas, esamų institucijų reorganizavimas ir valstybės tarnautojų mokymas – išreiškus kapitalo, einamųjų materialinių sąnaudų, darbo užmokesčio išlaidomis?

29. Ar reikės papildomo finansavimo ir iš kokio lėšų šaltinio bus finansuojamas projekte nurodytų pokyčių įgyvendinimas? Ar reikiamos išlaidos negali būti finansuojamos perskirstant jau turimus išteklius?

30. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks užsienio prekybos (arba plačiau – einamosios sąskaitos) balansą?

31. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks kitų institucijų ir/ar savivaldybių išlaidas?

 

IV. POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI

 

32. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks atskiras socialines grupes (socialiai pažeidžiamus asmenis, jaunimą, jaunas šeimas, vaikus, pagyvenusius asmenis ir kitus)?

33. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks darbo rinką ir užimtumą (nedarbo lygio pokyčius, grupinį atleidimą, darbo vietų praradimą arba darbo vietų steigimą, darbo rinkos reikalavimus mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir panašiai)?

34. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks lygių galimybių užtikrinimą (vyrų ir moterų lygias galimybes darbo rinkoje, neįgaliųjų galimybes dalyvauti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse ir panašiai)?

35. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks darbo santykius ir darbo sąlygas?

36. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinių partnerių dialogą?

37. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vartojimo kainas, realiąsias gyventojų pajamas ir išlaidas?

38. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks skurdo lygį?

39. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinę atskirtį ir socialinę aprėptį?

40. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinę diferenciaciją?

41. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks atskirų regionų socialinę būklę?

42. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialines išmokas ir jų finansavimo galimybes?

43. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą?

44. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinės paramos teikimą ir prieinamumą?

45. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks nevyriausybines organizacijas, viešąsias įstaigas ir jų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis?

46. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vietos savivaldos ir/ar vietos bendruomenės raidą?

47. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks švietimą, kultūrą ir sveikatos apsaugą?

 

V. POVEIKIS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMAI

 

48. Ar sprendimo projektas numato iš esmės naują administravimo sritį, ar ši sritis iš dalies reglamentuojama galiojančiuose teisės aktuose?

49. Ar esamos viešojo administravimo institucijos gali įgyvendinti teikiamą sprendimo projektą?

50. Kokie pertvarkymai (išplėtimas, reorganizavimas, panaikinimas, pavaldumo ir/ar funkcijų pakeitimas, materialinės bazės pagerinimas ir panašiai) ir per kiek laiko turėtų būti padaryti esamosiose viešojo administravimo institucijose įgyvendinant šį sprendimo projektą?

51. Kokio masto valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, mokymas numatomas? Kas vykdys viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, mokymą?

52. Kiek reikės priimti naujų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, siekiant įgyvendinti sprendimo projektą?

53. Kokias naujas viešojo administravimo institucijas ir per kiek laiko reikės įsteigti siekiant įgyvendinti sprendimo projektą ir užtikrinti jo vykdymą?

54. Kokia būtų siūlomų įsteigti viešojo administravimo institucijų vieta viešojo administravimo sistemoje, jų vidinė struktūra, dydis ir funkcijos (nurodyti tik pagrindines charakteristikas)?

55. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, ar sprendimas nedidins viešojo administravimo biurokratizmo?

 

VI. POVEIKIS KORUPCIJOS MASTUI

 

56. Ar sprendimo projekto įgyvendinimas netrukdys įgyvendinti teisės aktuose nustatytų korupcijos prevencijos ir kitų antikorupcinių priemonių?

57. Ar sprendimo projekto įgyvendinimas neprieštaraus galiojančios Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatoms?

58. Ar informacija, išskyrus įslaptintą, apie sprendimo projekto įgyvendinimą bus prieinama visuomenei ir išsami?

59. Ar sprendimas dėl valstybės ir savivaldybių turto perdavimo privatiems asmenims bus priimamas viešojo konkurso būdu, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus?

60. Ar mažiau kaip 50 procentų kolegialaus organo, kuris turės priimti sprendimą, narių bus siejami subordinacijos ryšiais; ar bus nustatyta kolegialaus organo narių asmeninė atsakomybė?

61. Ar sprendimą priims kolegialus organas, balsuodamas vardiniu balsavimu; ar balsavimo motyvacija, paaiškinimai ir kiti duomenys (kiekvieno kolegialaus organo nario atskirai) bus prieinami viešai?

62. Ar sprendimą priimantis asmuo (taip pat kolegialus organas ir jo nariai) bus įpareigotas jį aiškiai ir išsamiai motyvuoti?

63. Ar asmenys, priimsiantys sprendimus, galės dalyvauti ir nustatant su atitinkamais sprendimais susijusius kriterijus, procedūras, pvz., konkursų procedūras, atrankos kriterijus ir panašiai?

64. Ar nustatyta galimybė sprendimą apskųsti asmeniui (pareigūnui, komisijai, teismui ir panašiai), nepriklausomam nuo tą sprendimą priėmusio asmens?

65. Ar visi sprendimo priėmimo etapai yra skaidrūs ir prieinami visuomenei?

66. Ar sprendimo priėmimo kriterijai nustatomi norminiame teisės akte, ar jie tikslūs, vienareikšmiai, aiškūs?

67. Ar sprendimo projektas nesudarys dirbtinių sąlygų, diskriminuojančių konkrečioje srityje dirbančius subjektus?

 

VII. POVEIKIS APLINKAI

 

68. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks orą?

69. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vandenį?

70. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gyvosios ir negyvosios gamtos išteklius (įskaitant miškus ir žemės gelmes)?

71. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamtos vertybes?

72. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks ekosistemas?

73. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks kraštovaizdį ir biologinę įvairovę?

74. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks žmones ir jų sveikatą?

75. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks nekilnojamąsias kultūros vertybes?

76. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks rekreacinius išteklius?

77. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks teritorijų naudojimą, ar jis atitinka teritorijų naudojimo reikalavimus?

 

VIII. POVEIKIS TEISINEI SISTEMAI

 

78. Ar sprendimo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir įstatymų lydimiesiems aktams?

79. Ar sprendimo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei?

80. Ar sprendimo projektas neprieštarauja teisinės sistemos reformos metmenims?

81. Ar teisinės priemonės, pasirinktos sprendimo projektui įgyvendinti, atitinka esamąjį teisinės sistemos modelį?

82. Ar sprendimo projektas turės įtakos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui (ar nekliudys sudaryti lygias galimybes visiems asmenims nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises, teisėtus interesus ir siekti teisingumo)?

83. Kaip sprendimo projektas paveiks visuomenės teisinio švietimo vykdymą?

______________

 


 

Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

2 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO BAZINIO VERTINIMO PAŽYMA

 

1.

Sprendimo projekto rengėjas

2.

Sprendimo projekto pavadinimas

3.

Problemos iškėlimas

4.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą

5.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise

6.

Status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas (pateikiamas apibendrintas alternatyvos aprašymas ir įvertinimas):

6.1.

Vertinimo aspektai

Teigiamas poveikis

Neigiamas poveikis

Status quo

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

6.2.

I alternatyva

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

6.3.

II alternatyva

Atitinkamai sričiai

 

 

 

Ekonomikai

 

 

 

Valstybės finansams

 

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

7.

Siūloma alternatyva

8.

Kita svarbi informacija

9.

Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo

10.

Tolesni veiksmai

______________

 

 


Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

3 priedas

 

INFORMACIJA APIE SPRENDIMO PROJEKTO ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ VALSTYBĖS FINANSAMS

 

(tūkst. litų)

Eil. Nr.

Klausimo pavadinimas

Einamieji metai

2-ieji metai

3-ieji metai

1.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo poveikis institucijos finansams:

 

 

 

1.1.

Lėšos, kurių reikia sprendimo projektui įgyvendinti, iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius kitos paprastosios išlaidos nepaprastosios išlaidos

 

 

 

1.2.

Patvirtinti asignavimai sprendimo projektui įgyvendinti, iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius kitos paprastosios išlaidos nepaprastosios išlaidos

 

 

 

1.3.

Reikiamų lėšų ir patvirtintų asignavimų skirtumas (1.1 ir 1.2 punktai), iš jo:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius kitos paprastosios išlaidos nepaprastosios išlaidos

 

 

 

1.4.

Lėšos, kurias institucija galėtų skirti sprendimo projektui įgyvendinti iš kitų institucijos programų (nurodyti, iš kurių), iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius kitos paprastosios išlaidos nepaprastosios išlaidos

 

 

 

1.5.

Papildomų lėšų poreikis (1.3 ir 1.4 punktai), iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius kitos paprastosios išlaidos nepaprastosios išlaidos

 

 

 

2.

Ar prie šio sprendimo projekto įgyvendinimo prisidės kitos institucijos (jeigu taip – nurodyti jas ir tai, kiek lėšų jos galėtų skirti)?

________________________________________________

 

 

 

 

3.

Kokie kiti galimi sprendimo projekto įgyvendinimo finansavimo šaltiniai (Privatizavimo fondo lėšos, Europos Sąjungos lėšos ir taip toliau)?

________________________________________________

 

 

 

 

4.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo finansinis poveikis kitų institucijų veiklai, jų programoms (jeigu numatomas poveikis, nurodyti, koks jis ir kurioms institucijoms)?

________________________________________________

 

 

 

 

5.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo finansinis poveikis savivaldybėms (jeigu numatomas poveikis, nurodyti, koks jis ir kurioms savivaldybėms)?

________________________________________________

 

 

 

 

6.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo poveikis valstybės ar savivaldybės pajamų padidėjimui/ sumažėjimui?

 

 

 

______________

 


Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

4 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO IŠPLĖSTINIO VERTINIMO PAŽYMA

 

1.

Sprendimo projekto rengėjas

2.

Sprendimo projekto pavadinimas

3.

Problemos iškėlimas

4.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą

5.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise

6.

Bazinio vertinimo rezultatai

7.

Pasirinktos alternatyvos išplėstinis vertinimas

Teigiamas poveikis

Neigiamas poveikis

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

Viešojo administravimo sistemai

 

 

Korupcijos mastui

 

 

Aplinkai

 

 

Teisinei sistemai

 

 

8.

Apibendrinta informacija apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija

9.

Tolesni veiksmai

10.

Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus

______________