LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRADINIO UGDYMO SAMPRATOS

 

2003 m. vasario 3 d. Nr. 113

Vilnius

 

 

Tvirtinu Pradinio ugdymo sampratą (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

švietimo ir mokslo ministro

2003 02 03 įsakymu Nr. 113

 

PRADINIO UGDYMO SAMPRATA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Pradinio ugdymo sampratos paskirtis – apibrėžti pradinį ugdymą kaip vieną iš išsilavinimo lygmenų Lietuvos švietimo sistemoje: jo tikslą, uždavinius, ugdymo turinio sudarymo principus, ugdymo metodus, vertinimo principus, pradinio ugdymo santykį su kitomis ugdymo pakopomis, jo organizavimą bei vyksmą.

1. Pradinio ugdymo sampratoje vartojamos sąvokos:

1.1. adaptacinis laikotarpis – laiko tarpsnis, kurio metu vaikas įgyja naują statusą ir derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų;

1.2. bendroji pradinio ugdymo programa – pradinio ugdymo(si) pakopos siektinus tikslus bei uždavinius, bendruosius turinio principus, galimus darbo metodus nusakanti, didaktines nuostatas, pagrindines temas bei problemas nužyminti ugdymo turinio programa;

1.3. brandumo rodikliai – vaiko kompetencijų (socialinės, sveikatos saugojimo, pažinimo, bendravimo, meninės) visuma, reikalinga sėkmingai mokymosi mokykloje pradžiai;

1.4. brandus mokyklai vaikas – vaikas, kurio pasiekimai atitinka minimalų arba aukštesnį brandumo rodiklių lygmenį;

1.5. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – moksleivio pažangos ir pasiekimų vertinimas, pagal kurį lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama asmens daroma pažanga;

1.6. individualioji programa – bendrųjų programų bei išsilavinimo standartų reikalavimais grįsta, asmens individualiems gebėjimams ugdyti bei specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skirta programa;

1.7. išsilavinimo standartai – siektinų rezultatų – žinių, įgūdžių, gebėjimų bei vertybinių nuostatų, reikalingų įgyti valstybės pripažintą išsilavinimą, vertinimo kriterijai;

1.8. jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raida – 6–9(10) metų amžiaus vaikui būdingi fizinės, psichinės, socialinės emocinės srities pokyčiai;

1.9. kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma;

1.10. kriterinis vertinimas – vertinimo sistema, grįsta moksleivio pasiekimų vertinimu orientuojantis į Išsilavinimo standartuose nusakytus pasiekimų rodiklius (kriterijus);

1.11. papildomasis ugdymas – moksleivio laisvai pasirenkamas formaliojo švietimo programą papildantis ugdymas;

1.12. pradinio ugdymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama pradinio išsilavinimo;

1.13. pradinis ugdymas – privalomas, paprastai ketverių metų ugdymas(is), skirtas suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;

1.14. priešmokyklinis ugdymas – visuotinis vienerių metų ugdymas (išimtiniais atvejais – ilgesnės trukmės), teikiamas vaikams nuo 5 metų ir skirtas padėti vaikui subręsti ugdymui(si) mokykloje;

1.15. teminis planas – mokomojo dalyko, ugdymo srities arba integruoto ugdymo plėtojimo planas metams (pusmečiui, trimestrui), numatant temų seką ir apimtį, jų turinį, siekiamus rezultatus;

1.16. ugdymo(si) pakopa – švietimo sistemos grandis, įgyvendinanti atitinkamo lygmens švietimo programą.

 

II. JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAS

 

2. Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams nuo 6 metų.

3. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raidoje sąlyginai išskiriami 2 periodai: 6–7 ir 8–9 metai.

4. 6–7 metų amžiaus vaikams būdingi ypatumai:

4.1. fizinėje srityje: mikro- ir makrojudesių koordinacija žemo lygio, regos aštrumas ir akių judesių koordinacija silpna, spartus kaulų bei raumenų sistemos vystymasis (ji lengvai pažeidžiama), dideli vaikų judrumo skirtumai, menka ištvermė;

4.2. psichinėje srityje: dėmesio koncentravimas į savo pasirinktą (ne kitų pasiūlytą) tikslą, sinkretiškas (visybinis, t. y. pradžioje suvokiama visuma, paskui – atskiros dalys) suvokimas, konkretus operacinis (problemos sprendžiamos pasitelkiant veiksmus, o ne samprotavimus) mąstymas, vyrauja sensorinė atmintis, dažniausiai egocentriška ir spontaniška kalba;

4.3. socialinėje emocinėje srityje: nuo aplinkinių priklausantis savęs vertinimas, silpna savireguliacija, saugumo, aiškumo troškimas bijant rizikuoti, suklysti, nepastovūs tarpasmeniniai santykiai, dažnai keičiami žaidimo ar bendravimo partneriai, kuriasi atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

5. 8–9 metų amžiaus vaikams būdingi ypatumai:

5.1. fizinėje srityje: spartus judesių koordinacijos tobulėjimas, didėjanti ištvermė, išryškėja berniukų ir mergaičių augimo skirtumai;

5.2. psichinėje srityje: stiprėja dėmesio koncentravimas į tikslą, mažėja suvokimo sinkretiškumas, mąstymas pereina į formalių operacijų stadiją (problemos sprendžiamos loginiais sprendimais), vyrauja asociatyvinė atmintis, sparčiai gausėja žodynas, nyksta egocentrizmas;

5.3. socialinėje emocinėje srityje: auga psichinė savireguliacija, ryškėja valia, formuojasi veiklos stilius ir charakterio bruožai, auga savarankiškumas ir kriticizmas, noras rungtyniauti ir varžytis, dirbti drauge, dalyvauti bendruose projektuose, stiprėja atsakomybės ne vien už save jausmas, domėjimasis lyties klausimais, noras pažinti savo tautos kultūrą ir istoriją.

 

III. PRADINIS UGDYMAS ŠVIETIMO SISTEMOJE

 

6. Pradinis ugdymas – pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą.

7. Pradinio ugdymo trukmė – ketveri metai (išimtiniais atvejais – ilgesnė), per kuriuos įgyjamas pradinis išsilavinimas.

8. Pradinis išsilavinimas nėra baigtinis. Įgiję pradinį išsilavinimą moksleiviai tęsia mokymąsi pagrindinio ugdymo(si) pakopoje.

 

IV. PRADINIO UGDYMO PASKIRTIS, PRINCIPAI, TIKSLAS, UŽDAVINIAI

 

9. Pradinio ugdymo paskirtis – padėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikui prasmingai gyventi čia ir dabar ugdantis dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pagrindus, įgyti elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti tęsti mokymąsi pagrindinio ugdymo pakopoje.

10. Pradinis ugdymas grindžiamas šiais principais:

10.1. humaniškumo – teigiamas nelygstamas asmens vertingumas, pagarba vaiko individualybei;

10.2. demokratiškumo – pripažįstama mokinių, mokytojų bei tėvų teisė dalyvauti, spręsti, rinktis prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimą;

10.3. nacionalumo – perimama, puoselėjama ir saugojama tautos tapatybė;

10.4. atvirumo (kaitos) – atvirumas kaitai bei kritinis naujo perėmimas, tikslingas turinio, metodų plėtojimas, atnaujinimas, ugdymo lankstumas bei savireguliacija.

11. Pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių, veiklos gebėjimų bei bendražmogiškųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką.

12. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

12.1. sukurti ugdymui(si) palankų psichologinį klimatą ir ugdymo(si) erdvę;

12.2. ugdymo procese atsižvelgti į individualius fizinius, psichologinius, sociokultūrinius ypatumus;

12.3. taikyti ugdymo metodus, atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnio bei individualius ypatumus, ugdymo srities specifiką;

12.4. sukurti ugdymo turinį, atitinkantį ugdymo tikslus, jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, ugdymosi poreikius ir interesus;

12.5. naudoti ugdymo priemones, skatinančias vaiko smalsumą, aktyvumą, kūrybiškumą;

12.6. taikyti ugdančią, skatinančią, psichofizines vaiko galias tausojančią vertinimo sistemą;

12.7. teikti papildomąjį ugdymą, puoselėjantį ir plėtojantį vaiko individualybę;

12.8. teikti vaikui būtiną pedagoginę, psichologinę, informacinę, specialiąją ir kt. pagalbą;

12.9. pasiekti, kad pradinėse klasėse dirbtų kvalifikuoti ir kompetentingi pedagogai.

 

V. PRADINIO UGDYMO TURINYS

 

13. Pradinio ugdymo turinį nusako Bendroji pradinio ugdymo programa bei Išsilavinimo standartai.

14. Pradinio ugdymo turinys modeliuojamas remiantis šiomis nuostatomis:

14.1. pradinio ugdymo turinį sudarančios ugdymo sritys – kalbinis ugdymas (gimtoji, užsienio kalbos), dorinis (tikyba arba etika), socialinis bei gamtamokslinis (pasaulio pažinimas), tiksliųjų mokslų (matematika), meninis (dailė, muzika, teatras, choreografija), technologinis (darbeliai), sveikatos (kūno kultūra) ugdymas – lygiaverčiai svarbios;

14.2. visoms ugdymo sritims būtina skirti proporcingą laiko dalį (apytikriai 1/3 kalbiniam bei doriniam ugdymui, 1/3 socialiniam gamtamoksliniam bei tiksliųjų mokslų, 1/3 meniniam, technologiniam bei sveikatos ugdymui).

15. Pradinio ugdymo turinys sudaromas remiantis šiais principais:

15.1. orientacijos į vaiką – jo poreikius, polinkius, interesus, amžiaus tarpsnio ir individualiuosius (suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio ir kt.) ypatumus, psichofizines galias bei augimo ritmą;

15.2. integralumo – pabrėžiamas vaiko pažįstamo pasaulio visybiškumas, glaudūs ryšiai tarp ugdymo sričių, ugdymo turinio prasmingumas bei gyvenimiškumas;

15.3. koncentriškumo spiralės – ugdymo turinys yra tęstinis ir plėtojamas spirale, grįžtant prie tų pačių temų, problemų vis aukštesniu, vaiko raidos ypatumus atitinkančiu lygiu.

16. Atsižvelgiant į individualius vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius, ugdymo turinys yra konkretinamas: diferencijuojamas ir individualizuojamas, plečiamas arba siaurinamas. Tai gali būti įgyvendinama per papildomąjį, ankstyvąjį kalbų ar kryptingą meninį ugdymą, kuriant individualias programas, rengiant teminius planus.

17. Pradinio išsilavinimo standartai nužymi, kokių rezultatų būtina pasiekti po II klasės ir baigiant IV klasę.

18. Pradinio ugdymo metodai:

18.1. pradiniame ugdyme naudotini ugdymo būdai ir mokymo(si) strategijos, kurie atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus, padeda mokiniams panaudoti jau turimą patyrimą, jį sieti su nauju turiniu, suteikia galimybę mokytis savarankiškai, ugdo mokinio vertybines nuostatas, bendruosius bei dalykinius gebėjimus, padeda įgyti būtinų žinių, skatina imtis iniciatyvos nustatant savo ugdymosi poreikius, pasirenkant ir įgyvendinant tinkamas strategijas įvertinant pasiekimus, atitinka moksleivių psichofizines bei intelektines galias, efektyvūs pedagoginiu požiūriu (padeda siekti ugdymo(si) tikslų), yra patrauklūs šio amžiaus vaikams bei priimtini mokytojui;

18.2. pradiniam ugdymui taikomi individualūs ir grupinio darbo metodai, kurie skatina tyrinėjimą, aiškinimąsi, interpretavimą, problemų sprendimą, projektavimą, kūrybą (aktyvinantys ugdymo metodai): pokalbis, diskusija, interviu, inscenizavimas, imitavimas, žaidimas, projektas, tyrimas (bandymas, eksperimentas), „smegenų šturmas“ („minčių lietus“) ir t. t.;

18.3. mokytojas, siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, atsižvelgia į mokinių amžiaus tarpsnio, individualios dėmesio, suvokimo, mąstymo, valios, emocijų raidos ypatybes, polinkius ir interesus, ieško bei taiko tinkamus darbo metodus ar jų derinius.

19. Ugdymo priemonės:

19.1. pradiniam ugdymui naudojami Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduojami vadovėliai ar jų komplektai bei laisvai mokytojo pasirenkama papildoma ugdymo medžiaga ir priemonės;

19.2. mokytojas (mokytojų grupė), atsižvelgdamas į mokinių ir tėvų pageidavimus, pasirenka vadovėlius ar jų komplektus ir teikia siūlymus Mokyklos tarybai dėl vadovėlių sistemos pasirinkimo;

19.3. papildomas ugdymo priemones – grožinę, pažintinę literatūrą, skaitinius, chrestomatijas, žinynus, žodynus, enciklopedijas, periodinius leidinius, užduočių sąsiuvinius, audio-, video-, kompiuterinę medžiagą ir pan. mokytojas ir mokiniai pasirenka, atsižvelgdami į pažangos ir pasiekimų lygį, poreikius ir galimybes, ugdymo tikslus, turinį bei darbo metodus.

20. Pradinių klasių moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

20.1. pradinių klasių moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali pradinio ugdymo dalis;

20.2. vertinimo paskirtis – padėti siekti bendrųjų ugdymo tikslų, skatinti moksleivio asmenybės brandą, mokymosi motyvaciją, emocijų, valios sričių plėtotę, nustatyti moksleivio pasiekimus bei pažangą, numatyti tolesnio ugdymo(si) kelią, koreguoti ugdymo procesą, informuoti moksleivius, jų tėvus, mokyklos bendruomenę, visuomenę;

20.3. ugdymo(si) pažangos bei pasiekimų vertinimas pradinėje mokykloje grindžiamas idiografiniu principu derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą;

20.4. vertinimo metodai ir procedūros atitinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus, vaiko individualybę, Išsilavinimo standartų reikalavimus;

20.5. vertinimo metodikos (vertinimo metodų bei procedūrų visuma) gali būti įvairios, bet visos jos turi ugdyti asmenį, skatinti jo sėkmę ir pažangą, puoselėti teigiamus individualybės bruožus, kūrybiškumą, fiksuoti individualius pasiekimus;

20.6. mokytojas formalizuoja įvertinimą pasirinkta forma – pastabomis, įrašais, recenzijomis, aprašais ar kt., vertinimo rezultatus fiksuoja vertinimo lapuose, knygelėse, dienynuose ir kt., vertinimo medžiagą (mokinių darbų pavyzdžius, pratybų užduotis, kontrolinius darbus ar pan.) kaupia vertinimo aplankuose ir t. t.;

20.7. mokytojas, atsižvelgdamas į kriterinio bei neformalaus vertinimo (stebėjimo, pokalbių, aptarimų ir kt.) rezultatus, koreguoja savo darbo metodus, turinį, keliamus reikalavimus;

20.8. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai, išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus nesėkmių įveikimo būdus.

 

VI. PRADINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

21. Į pirmą klasę priimami vaikai nuo 6 metų, sudarant palankias ugdymo(si) sąlygas skirtingos fizinės, intelektinės bei socialinės brandos vaikams.

22. Pradedančiam lankyti pirmą klasę bei pereinančiam į penktą klasę vaikui būtini tinkamai organizuoti adaptaciniai laikotarpiai: saugi, netrikdanti ugdymosi aplinka ir psichologinė atmosfera, palankūs mokytojų ir mokinių santykiai, vaiko individualybės ir individualios raidos pripažinimas.

23. Pradinio ugdymo proceso organizavimo tvarką (trukmę, atostogas ir pan.) reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti Bendrieji ugdymo planai.

24. Mokykla, orientuodamasi į Bendruosius ugdymo planus, šias nuostatas bei Bendrųjų pradinio ugdymo programų ir Išsilavinimo standartų reikalavimus, higienos normas bei taisykles, savo galimybes ir mokyklos bendruomenės – pedagogų, moksleivių, jų tėvų – pageidavimus, rengia savo mokyklos ugdymo planą.

25. Mokyklos vadovai atsako už tai, kad mokyklos pradinio ugdymo programa atitiktų Bendrosios pradinio ugdymo programos ir Išsilavinimo standartų reikalavimus ir būtų įgyvendintas ugdymo planas.

26. Mokykloje esant mažam moksleivių skaičiui, vienas pradinių klasių mokytojas dirba su jungtine klase. Jungtinė klasė komplektuojama renkantis optimaliausią tai mokyklai variantą.

27. Papildomasis ugdymas pradinio ugdymo pakopoje skirtas moksleivių meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitokių gebėjimų, polinkių, įgūdžių puoselėjimui bei raiškai.

28. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdymo turinys, metodai, priemonės diferencijuojami, sudarant individualiąsias, adaptuotas, modifikuotas, specialiąsias programas.

29. Mokyklose, kuriose steigėjo patvirtintuose nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba (arba tautinės mažumos kalbos) bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba.

30. Valstybinė, savivaldybės bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems moksleiviams papildomai mokytis gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

31. Užsieniečių, atvykusių gyventi arba dirbti į Lietuvą, vaikams sudaromos sąlygos mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

32. Įgyvendinant ugdymo tikslus ir atsižvelgiant į individualius moksleivių (bei mokytojų) ugdymo(si) poreikius, pradinėje mokykloje teikiama informacinė, psichologinė, specialioji pedagoginė, medicininė, socialinė pedagoginė ir kt. pagalba.

33. Ugdymo(si) aplinka:

33.1. pradinių klasių moksleivių ugdymo(si) aplinkos kokybę lemia psichologinis klimatas bei ugdymo(si) erdvė:

33.1.1. psichologinį klimatą sukuria visų mokyklos bendruomenės narių palankumas vienų kitiems, įsipareigojimas bendriems mokyklos siekiams, draugiški, šilti mokinių tarpusavio santykiai, mokytojų pedagoginė, tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra, taktas, pagarba ir tolerancija bendraujant su mokiniais bei jų tėvais, dėmesys silpnesniems, specialiųjų ugdymosi poreikių, kitiems pagalbos bei globos reikalingiems vaikams, palankus, palaikantis administracijos požiūris į mokytojus, jų darbą bei mokyklos atvirumas visuomenei, dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime;

33.1.2. ugdymo(si) erdvė yra fiziškai ir psichologiškai saugi, patogi – pritaikyta mokymo(si) veiklai, skatinanti – orientuojanti į aktyvią veiklą, individualizuota – atitinkanti įvairius vaikų poreikius, estetiška – ugdanti vaikų estetinę kultūrą, jauki – joje malonu būti ir originali – skatinanti vaiko tapatybę, pasididžiavimą savo klase ar mokykla. Įranga ir priemonės, naudojamos vaiko ugdymui(si), atitinka paskirtį – ugdyti(s);

34. Pradinio ugdymo pedagogai:

34.1. pradinio ugdymo programą įgyvendina vienas pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją. Galimos išimtys: jei mokytojui nesuteikta teisė dėstyti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, valstybinę, užsienio kalbą, arba dirbti su specialiųjų poreikių vaikais ir kt., talkina kitas pedagogas;

34.2. pradinių klasių mokytojas geba plėtoti visas vaiko ugdymo(si) sritis ir yra kompetentingas pažinti vaiką, išmano jo raidos ypatumus, puoselėja vaiko galias, lemiančias jo asmenybės raidą, sudaro vaikams palankias ugdymo(si) sąlygas, išmano pradinės mokyklos ugdymo turinį, jį modeliuoja, interpretuoja, koreguoja ir kūrybiškai taiko ugdymo procese;

34.3. pradinių klasių mokytojas, planuodamas ir organizuodamas ugdymo procesą, taiko šiuolaikines ugdymo strategijas ir technologijas, išmano pedagoginės sąveikos principus, vertinimo sistemas ir moka jas taikyti;

34.4. pažindamas vaiko šeimą ir konstruktyviai su ja bendradarbiaudamas, pradinių klasių mokytojas siekia visavertiško ugdymo, geba dirbti komandoje; kurdamas ir įgyvendindamas profesinės veiklos viziją bendradarbiauja su kitais ugdytojais ir kitomis vaikui ir šeimai pagalbą teikiančiomis institucijomis;

34.5. pradinių klasių mokytojas nuolat kelia kvalifikaciją, siekia profesinio tobulumo, seka Lietuvos ir pasaulio kultūros, švietimo tendencijas, reaguoja į šiuolaikinio gyvenimo pokyčius;

34.6. pradinių klasių mokytojas dalyvauja buriant, organizuojant ir plėtojant mokyklos bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vertina savo veiklą ir dalyvauja mokyklos veiklos vertinime;

34.7. kiti pedagogai ir specialistai, dirbantys su pradinių klasių moksleiviais, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, gerai išmano šio amžiaus tarpsnio vaiko psichologiją, individualius ypatumus, pradinio ugdymo tikslus, turinį ir metodus, vertinimo principus, bendradarbiauja su klasės (ir kitais) mokytojais.

 

VII. PRADINIO UGDYMO ĮGYVENDINIMAS

 

35. Būtina pradinio ugdymo įgyvendinimo prielaida – visiems prieinama, tęstinė, kontekstuali ir veiksminga švietimo sistema.

36. Savivaldybė turi pakankamą pradinio ugdymo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį vaikų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba.

37. Pradinio ugdymo programą gali įgyvendinti valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės ugdymo įstaigos: darželis mokykla, pradinė mokykla, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, jungtinė mokykla, specialioji mokykla, sanatorinė mokykla, vaikų auklėjimo ir globos namai, vaikų ugdymo centras, kiti švietimo teikėjai.

38. Mokyklų, įgyvendinančių pradinio ugdymo programas, materialinė bazė atitinka Mokyklų aprūpinimo standartus.

39. Pradinio ugdymo programos įgyvendinamos, atsižvelgiant į skirtingus visuomenės grupių poreikius: kultūrinius, specialiuosius, socialinius, kalbinius ir kt.

40. Tėvai (globėjai) privalo sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, bendradarbiauti su klasės mokytoju, kitais pedagogais ir specialistais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus.

41. Finansavimas:

41.1. mokymo lėšos pradinio ugdymo programoms įgyvendinti skiriamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų;

41.2. nevalstybinėje pradinėje mokykloje papildomą mokestį už ugdymą ar mokymą nustato mokyklos steigėjas. Mokesčio mokėjimo pagrindas – sutartis.

______________