AUTOBIOGRAFIJA
Aš, Jonas Algirdas Riepšas, gimiau 1937 metais spalio 10 dieną Kretingos rajono Latvelių kaime, valstiečių šeimoje. Esu lietuvis. 1949 metais baigiau Mončių pradinę mokyklą, 1952 metais - Grūšlaukio septynmetę mokykla. Tais pačiais metais įstojau į Klaipėdos pedagoginę mokyklą, kurią baigiau 1957 metais. Dar besimokydamas pedagoginėje mokykloje pradėjau dirbti mokytoju. Dirbau Salantų rajono Peldžių, Papievių ir Stirbaičių pradinėse mokyklose. 1959 -1962 metais atlikau būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Grįžęs iš tarnybos armijoje vėl dirbau mokytoju. Iš pradžių mokytojavau Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos aštuonmetėje mokykloje, vėliau - Alsėdžių vidurinėje mokykloje.
Dirbdamas mokytoju įstojau į Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinį skyrių, kurį baigiau 1970 metais.
1967 metais pradėjau dirbti Plungės rajono teismo teisėju, 1970 metais -Varėnos rajono teismo pirmininku, 1974 metais - Aukščiausiajame Teisme.
Esu vedęs. Žmona Violeta dirba Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje skyriaus prokurore. Turiu dukrą Jūratę. Ji dirba Teismo medicinos ekspertizės institute eksperte. Tėvai mirę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1990 metų birželio 21d. nutarimu Nr. I-315 buvau išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Seimo 1994 metų lapkričio 24d. nutarimu Nr. I-673 pakartotinai buvau paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo be tiesioginio teisėjo darbo dirbau grupėse rengiant naujų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų projektus, taip pat kitų įstatymų projektus.
1995 - 1997 metais dalyvavau nuo Lietuvos Respublikos Europos Taryboje (Strasbūre) darbo grupėje rengiant rekomendacijos projektą. 1998 metais atlikau stažuotę Prancūzijos Kasaciniame Teisme Paryžiuje. Dirbdamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, vienas ar su bendraautoriais, esu parašęs ir recenzavęs knygas bei straipsnius teisine tematika.
Priedas prie autobiografijos
Platesnės žinios apie atliktą teisinį darbą ne bylų nagrinėjimo
(teisingumo vykdymo) metu
Dirbant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme teko daug kartų rengti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klausimais projektus. Paskutinis - tai "Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo (BK 2271str.) baudžiamąsias bylas". Nuo 1995m. iki šiol dalyvauju visose darbo grupėse rengiant Senato nutarimų projektus. Taip pat esu parengęs daug konsultacijų teismams projektų. Kaip žinia, Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų išaiškinimai ir konsultacijos žymiai įtakoja vienodos Respublikos teismų praktikos formavimą.
Suvokdamas teisėjų mokymo, jų kvalifikacijos kėlimo svarbą, daug metų aktyviai dalyvavau Siame darbe. Skaičiau paskaitas žemesniųjų teismų teisėjų kvalifikacijos kėlimo kursuose, betarpiškai teismuose ir panašiai. Be to, paskaitas teko skaityti prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos darbuotojams bei kitiems teisininkams.
Kartu su kitais bendraautoriais esame parašę Respublikos Baudžiamojo kodekso komentarą, recenzavau taip pat autorių kolektyvo parašytą Baudžiamojo proceso komentarą. Be to, esu parašęs straipsnių teisiniais klausimais, kurie buvo atspausdinti juridiniuose žurnaluose.
Daugiau kaip tris metus dalyvavau ekspertu nuo Lietuvos Respublikos prie Europos Tarybos sudarytoje darbo grupėje, kuri parengė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos projektą dėl neteisėto poveikio liudytojams ir teisių į gynybą. Šią rekomendaciją Ministrų Komitetas priėmė 1997 m. rugsėjo l0 d. Po to pagal galimybes prisidėjau prie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų tobulinimo, t.y., kad jos atitiktų paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nuostatas. Be to, teko daug kartų dalyvauti Prancūzijoje Strasbūre ir kitose valstybėse Europos Tarybos organizuotuose renginiuose teisės klausimais.
1997 m. Prancūzijos Kasaciniame Teisme Paryžiuje atlikau dviejų savaičių stažuotę.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo beveik visą laiką dirbau darbo grupėse, rengusiose Lietuvos Respublikos Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų naujos redakcijos projektus. Be to, teko dirbti darbo grupėse, rengusiose naujos redakcijos Teismų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų projektus. Dalyvavau rengiant ir kitus įstatymų projektus.
Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą, neužilgo turėtų įsigalioti naujos redakcijos Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai. Kaip rodo gyvenimo patirtis, iš esmės pasikeitus įstatymams, juos taikančioms institucijoms iškyla nemažai įstatymų taikymo neaiškumų, problemų, kurį laiką naujų įstatymų taikymo praktika būna nevienoda.
Todėl vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko prašau pratęsti teisėjo įgaliojimus ir yra tai, kad dirbdamas teisėju, kaip buvęs įstatymų projektų rengimo bendraautorius, šiuo svarbiu pereinamuoju laikotarpiu dar galėčiau tam tikra dalimi prisidėti prie vienodos teismų bei teisėsaugos institucijų praktikos, taikant šiuos įstatymus, formavimo.
2003 m. sausio 2 d. Jonas Algirdas Riepšas