KONVENCIJA DĖL VISŲ FORMŲ DISKRIMINACIJOS

PANAIKINIMO MOTERIMS

Valstybės, šios Konvencijos dalyvės,

atsižvelgdamos į  tai, kad  Suvienytųjų Nacijų Organizacijos

įstatai  dar  kartą  patvirtina  tikėjimą  pagrindinėmis  žmogaus

teisėmis,   orumu    bei   vertingumu    ir   vyrų   bei   moterų

lygiateisiškumu,

atsižvelgdamos  į   tai,  kad   Visuotinė   žmogaus   teisių

deklaracija patvirtina  diskriminacijos neleistinumo  principą ir

skelbia, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs ir kad kiekvienas

žmogus privalo  turėti visas  joje pripažintas  teises ir laisves

nepriklausomai nuo  jokių skirtumų,  įskaitant  lytimi  pagrįstus

skirtumus,

atsižvelgdamos į  tai, kad  valstybės, Tarptautinių  žmogaus

teisių pakto  dalyvės, įpareigojamos  garantuoti  lygią  vyrų  ir

moterų  teisę   naudotis  visomis   ekonominėmis,   socialinėmis,

kultūrinėmis, pilietinėmis ir politinėmis teisėmis,

atsižvelgdamos   į   tarptautines   konvencijas,   sudarytas

globojant Suvienytųjų  Nacijų  Organizacijai  ir  specializuotoms

įstaigoms, skatinančias vyrų ir moterų lygiateisiškumą,

taip pat  atsižvelgdamos į  Suvienytųjų Nacijų Organizacijos

ir specializuotų  įstaigų priimtas  rezoliucijas, deklaracijas ir

rekomendacijas, kuriomis siekiama vyrų ir moterų lygiateisiškumo,

tačiau,  būdamos   susirūpinusios,  kad,  nors  priimti  šie

įvairūs dokumentai, tebėra išlikusi didelė moterų diskriminacija,

primindamos,    kad    moterų    diskriminacija    pažeidžia

lygiateisiškumo ir  pagarbos žmogaus  orumui principus, neleidžia

moterims  dalyvauti  lygiomis  teisėmis  su  vyrais  politiniame,

socialiniame, ekonominiame  ir kultūriniame savo šalies gyvenime,

atsiliepia visuomenės  ir šeimos  gerovei ir dar labiau apsunkina

moterims atskleisti  visas  savo  galimybes  šalies  ir  žmonijos

labui,

būdamos  susirūpinusios,   kad  skurdo   sąlygomis  moterims

mažiausiai  prieinamas   maistas,  sveikatos   apsauga,  mokslas,

profesinis pasirengimas, galimybė įsidarbinti ir patenkinti kitas

reikmes,

būdamos  įsitikinusios,   kad   įvesta   nauja   tarptautinė

ekonominė  tvarka,   pagrįsta  lygybe   ir  teisingumu,   gerokai

pasitarnaus vyrų ir moterų lygybei,

pabrėždamos,  jog   tam,  kad   vyrai  ir   moterys   galėtų

įgyvendinti visas  teises,  būtina  uždrausti  apartheidą,  visas

rasizmo    formas,     rasinę    diskriminaciją,    kolonializmą,

neokolonializmą, agresiją, užsienio okupaciją ir viešpatavimą bei

kišimąsi į valstybių vidaus reikalus,

patvirtindamos,   kad   tarptautinės   taikos   ir   saugumo

stiprinimas,  tarptautinio   įtempimo  mažinimas,  abipusis  visų

valstybių,  nepriklausomai   nuo  jų   socialinių  ar  ekonominių

sistemų,    bendradarbiavimas,     visuotinis     ir     visiškas

nusiginklavimas  įvedant   griežtą  ir   veiksmingą   tarptautinę

kontrolę, teisingumo,  lygybės ir  abipusės naudos principų šalių

santykiuose  įvertinimas   ir  kolonijinių   bei  okupuotų  tautų

apsisprendimo ir  nepriklausomybės teisės įgyvendinimas, taip pat

nacionalinio  suvereniteto  ir  teritorinio  vientisumo  gerbimas

prisidės prie  socialinės pažangos ir vystymosi ir padės pasiekti

visišką vyrų ir moterų lygybę,

būdamos įsitikinusios,  kad visapusiškas  šalies vystymasis,

pasaulio gerovė ir taika reikalauja maksimalaus moterų dalyvavimo

lygiomis teisėmis su vyrais visose srityse,

turėdamos galvoje  didelį, iki šiol gerai neįvertintą moterų

indėlį  į   šeimos  gerovę  ir  visuomenės  vystymąsi,  socialinę

motinystės reikšmę  ir  abiejų  tėvų  vaidmenį  šeimai  ir  vaikų

auklėjimui ir  suprasdamos, kad  moterų vaidmuo pratęsiant giminę

neturėtų būti  diskriminacijos priežastis, nes už vaikų auklėjimą

vienoda atsakomybė tenka vyrams ir moterims ir visai visuomenei,

suprasdamos, kad  norint pasiekti  visišką  vyrų  ir  moterų

lygybę,  reikia   keisti  tradicinį   vyrų  ir   moterų  vaidmenį

visuomenėje ir šeimoje,

tvirtai  pasiryžusios   įgyvendinti  Moterų  diskriminacijos

panaikinimo   deklaracijoje   skelbiamus   principus   ir   imtis

priemonių, leidžiančių  panaikinti visas  tokios  diskriminacijos

formas ir apraiškas,

susitarė:

I DALIS

1  s t r a i p s n i s

Šioje Konvencijoje  sąvoka "moterų  diskriminacija"  reiškia

skirtumų, išimčių  ar apribojimų  darymą lyties pagrindu siekiant

varžyti ar  panaikinti pripažintas  moterų teises  ir pagrindines

laisves  nepriklausomai  nuo  jų  šeiminės  padėties  politinėje,

ekonominėje, socialinėje,  kultūrinėje,  pilietinėje  ar  kurioje

nors kitoje  srityje, neleisti  jomis naudotis ar jas įgyvendinti

lygiomis teisėmis su vyrais.

2  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės  smerkia visų formų moterų diskriminaciją,

susitaria    visais    būdais    nedelsdamos    vykdyti    moterų

diskriminacijos panaikinimo politiką ir tuo tikslu įsipareigoja:

a)  įtraukti   vyrų  ir   moterų  lygybės  principą  į  savo

nacionalines konstitucijas  ar kitą  atitinkamą įstatymą, jei tai

dar  nepadaryta,   ir  įstatymu  ar  kitais  atitinkamais  būdais

praktiškai jį įgyvendinti;

b) ten,  kur  reikia,  imtis  atitinkamų  teisinių  ir  kitų

priemonių, įskaitant  sankcijas, draudžiančių  bet  kokią  moterų

diskriminaciją;

c) įvesti  teisinę moterų  teisių apsaugą lygiomis su vyrais

sąlygomis ir  per kompetentingus  nacionalinius teismus  ir kitas

valstybines įstaigas garantuoti veiksmingą moterų apsaugą nuo bet

kokios diskriminacijos;

d) susilaikyti  nuo bet  kokios diskriminacijos prieš moterį

ir  garantuoti,   kad  valstybiniai  organai  ir  įstaigos  veiks

atsižvelgdami į šį įsipareigojimą;

e)  imtis  visų  atitinkamų  priemonių  ir  neleisti  jokiam

asmeniui, organizacijai ar įmonei diskriminuoti moterų;

f) imtis  visų atitinkamų  priemonių, įskaitant teisines, ir

pakeisti  ar   panaikinti  veikiančius   įstatymus,   potvarkius,

papročius ir praktiką, diskriminuojančius moteris;

g) panaikinti  visas savo  baudžiamųjų  įstatymų  nuostatas,

diskriminuojančias moteris.

3  s t r a i p s n i s

Valstybės   dalyvės   visose   srityse,   ypač   politinėje,

socialinėje,  ekonominėje  ir  kultūros,  imasi  visų  atitinkamų

priemonių, įskaitant  teisines, siekdamos  užtikrinti visapusišką

moterų vystymąsi  ir pažangą  ir  garantuoti  joms  visų  žmogaus

teisių ir  pagrindinių laisvių  įgyvendinimą ir naudojimąsi jomis

lygiomis teisėmis su vyrais.

4  s t r a i p s n i s

1. Valstybių dalyvių taikomos laikinos specialios priemonės,

kuriomis siekiama  greičiau įtvirtinti  faktinę  vyrų  ir  moterų

lygybę,   kaip    pažymima   šioje    Konvencijoje,    nelaikomos

diskriminacinėmis,   tačiau    jos   jokiu   būdu   neturi   būti

nelygiateisių ar  diferencijuotų standartų  išlikimo  priežastis;

šios priemonės  turi būti  atšauktos, kai  bus pasiekta lygybė ir

lygiateisiškumas.

2. Valstybių dalyvių taikomos specialios priemonės, kuriomis

siekiama  apsaugoti   motinystę,  įskaitant   šioje  Konvencijoje

nurodytas priemones, nelaikomos diskriminacinėmis.

5  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos:

a)  pakeisti  socialinius  ir  kultūrinius  vyrų  ir  moterų

elgesio modelius,  kad išnyktų  prietarai, papročiai  ir  visokia

kitokia praktika,  pagrįsta vienos  lyties  nepilnavertiškumo  ar

pranašumo idėja arba stereotipišku vyrų ir moterų vaidmeniu;

b)  užtikrinti,   kad  šeimos   auklėjime   teisingai   būtų

suprantama motinystės  socialinė funkcija  ir pripažįstama bendra

vyrų ir  moterų atsakomybė  už savo  vaikų auklėjimą ir vystymąsi

visais atvejais atiduodant pirmenybę vaikų interesams.

6  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės  imasi visų  reikiamų priemonių, įskaitant

teisines, kad  būtų nutraukta  visų rūšių  prekyba  moterimis  ir

moterų prostitucijos panaudojimas.

II DALIS

7  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės  imasi visų  reikiamų priemonių,  kad būtų

panaikinta   moterų    diskriminacija   šalies   politiniame   ir

visuomeniniame gyvenime, ir užtikrina moterims lygiomis su vyrais

sąlygomis teisę:

a) balsuoti visuose rinkimuose ir viešuose referendumuose ir

būti renkamomis į visus viešai renkamus organus;

b) dalyvauti  nustatant ir įgyvendinant vyriausybės politiką

ir  užimti   valstybinius  postus,   taip     pat  vykdyti  visas

valstybines funkcijas visuose valstybinio valdymo lygmenyse;

c) dalyvauti  nevyriausybinių  organizacijų  ir  asociacijų,

užsiimančių   visuomeninio    ir   politinio    šalies   gyvenimo

problemomis, veikloje.

8  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad moterys

lygiomis su  vyrais sąlygomis ir be jokios diskriminacijos galėtų

atstovauti savo  vyriausybėms  tarptautiniu  mastu  ir  dalyvauti

tarptautinių organizacijų darbe.

9  s t r a i p s n i s

1. Valstybės  dalyvės suteikia  moterims  lygias  su  vyrais

teises įgyti,  pakeisti ar  išlaikyti savo  pilietybę. Be to, jos

užtikrina, kad  nei santuoka  su užsieniečiu, nei vyro pilietybės

pakeitimas   santuokos    metu   automatiškai   nekeičia   žmonos

pilietybės,  nepadaro   jos  asmeniu   be  pilietybės  ir  negali

priversti jos priimti vyro pilietybę.

2. Valstybės  dalyvės suteikia  moterims  lygias  su  vyrais

teises pasirinkti savo vaikų pilietybę.

III DALIS

10  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės  imasi visų  reikiamų priemonių,  kad būtų

panaikinta moterų  diskriminacija ir  jos turėtų lygias su vyrais

teises mokslo srityje ir kad, pripažįstant vyrų ir moterų lygybę,

būtų užtikrinta:

a) vienodos  sąlygos  pasirinkti  profesiją  ir  specialybę,

įgyti išsimokslinimą  ir gauti  diplomus visų kategorijų kaimo ir

miestų mokslo  įstaigose; ši  lygybė  užtikrinama  ikimokyklinėse

įstaigose,  bendrojo,   specialiojo,   profesinio   ir   aukštojo

techninio mokslo  įstaigose, taip pat visose profesinio parengimo

įstaigose;

b) galimybė  naudotis vienodomis mokymo programomis, laikyti

vienodus egzaminus,  turėti  vienodos  kvalifikacijos  pedagogus,

naudotis vienodos kokybės mokyklos patalpomis ir įrengimais;

c) bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį

uždraudimas visų lygių ir formų mokyme skatinant bendrą mokymą ir

kitus  mokymo   tipus,  kurie  padės  pasiekti  šį  tikslą,  ypač

peržiūrint vadovėlius,  mokyklų  programas  ir  parenkant  mokymo

metodus;

d) vienodos  galimybės mokantis gauti stipendijas ir kitokią

paramą;

e) vienodos  galimybės tęsti  mokslą, įskaitant  suaugusiųjų

mokymąsi ir  funkcinį raštingumą,  kuriais siekiama  kuo greičiau

sumažinti bet kokį atotrūkį tarp vyrų ir moterų žinių;

f) nebaigusių  mokyklos  merginų  skaičiaus  sumažinimas  ir

programų merginoms  ir moterims,  per anksti palikusioms mokyklą,

parengimas;

g) vienodos  galimybės aktyviai  dalyvauti sporto ir fizinio

parengimo užsiėmimuose;

h)  galimybė   pasinaudoti  specialia  šviečiamojo  pobūdžio

informacija  šeimos   sveikatos  ir   gerovės  labui,   įskaitant

informaciją ir konsultacijas apie šeimos planavimą.

11  s t r a i p s n i s

1. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų

panaikinta moterų  diskriminacija užimtumo srityje ir lygiomis su

vyrais sąlygomis moterims būtų užtikrintos šios teisės:

a) teisė į darbą, kaip neatimama visų žmonių teisė;

b) teisė  turėti vienodas  galimybes įsidarbinti,  įskaitant

vienodų atrankos kriterijų taikymą įdarbinant;

c) teisė  laisvai pasirinkti  profesiją ir  darbo rūšį, būti

pakeltai  pareigose   ir  turėti  užimtumo  garantiją,  taip  pat

naudotis visomis  darbo lengvatomis ir sąlygomis, įgyti profesinį

parengimą ir  kelti kvalifikaciją, įskaitant mokinystę, aukštesnį

profesinį parengimą ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą;

d) teisė  gauti  vienodą  atlyginimą,  įskaitant  lengvatas,

turėti vienodas  lygiaverčio darbo  sąlygas,  taip  pat  teisė  į

vienodą darbo kokybės vertinimą;

e) teisė  į socialinį  aprūpinimą, ypač  išėjimo į  pensiją,

nedarbo,  ligos,  invalidumo,  senatvės  ir  kitais  nedarbingumo

netekimo atvejais, taip pat teisė į apmokamas atostogas;

f) teisė  į sveikatos  apsaugą  ir  saugias  darbo  sąlygas,

įskaitant giminės pratęsimo funkcijos išsaugojimą.

2.  Kad  nebūtų  diskriminuojamos  ištekėjusios  moterys  ir

motinos ir  garantuota jų  teisė į darbą, valstybės dalyvės imasi

reikiamų priemonių siekdamos:

a) uždrausti  grasinant  pritaikyti  sankcijas  atleisti  iš

darbo nėštumo  ar  nėštumo  ir  gimdymo  atostogų  pagrindu  arba

diskriminuoti atleidžiant dėl šeiminės padėties;

b)  įvesti   apmokamas  arba   kompensuojamas   socialinėmis

pašalpomis nėštumo ir gimdymo atostogas išsaugant ankstesnę darbo

vietą, pareigas ar socialines pašalpas;

c)  skatinti  teikti  papildomų  socialinių  paslaugų,  ypač

steigti kuo  daugiau vaikų  priežiūros įstaigų,  kad tėvai galėtų

derinti šeimos  pareigas su  darbu  ir  dalyvauti  visuomeniniame

gyvenime;

d) užtikrinti  ypatingą apsaugą  moterims nėštumo metu tuose

darbuose, kurių kenksmingumas jų sveikatai įrodytas.

3. Įstatymai,  liečiantys šiame straipsnyje aptariamų teisių

apsaugą, nuolat  svarstomi atsižvelgiant  į mokslo  ir  technikos

žinias, peržiūrimi, panaikinami arba prireikus papildomi.

12  s t r a i p s n i s

1. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų

panaikinta moterų  diskriminacija sveikatos  apsaugos srityje  ir

vienodomis   sąlygomis    su   vyrais   užtikrintas   medicininis

aptarnavimas, įskaitant tą, kuris susijęs su šeimos planavimu.

2. Nepriklausomai  nuo  šio  straipsnio  1  punkto  nuostatų

valstybės  dalyvės  garantuoja  moterims  atitinkamą  aptarnavimą

nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu metu įsipareigodamos teikti, kai

reikia, nemokamas  paslaugas, taip  pat atitinkamą maistą nėštumo

ir maitinimo metu.

13  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės  imasi visų  reikiamų priemonių,  kad būtų

panaikinta moterų  diskriminacija kitose ekonominio ir socialinio

gyvenimo  srityse   ir  vienodomis   sąlygomis  su   vyrais  būtų

užtikrintos šios teisės:

a) teisė gauti šeimos pašalpas;

b) teisė  naudotis banko paskolomis, užstatais ir kitokiomis

finansinio kredito rūšimis;

c) teisė  dalyvauti poilsio  renginiuose, sporto  ir  visose

kultūrinio gyvenimo srityse.

14  s t r a i p s n i s

1. Valstybės dalyvės atkreipia dėmesį į ypatingas problemas,

su kuriomis  susiduria kaimo  moterys, ir į tai, koks svarbus šių

moterų vaidmuo  užtikrinant ekonominę jų šeimų padėtį, taip pat į

jų  veiklą  neprekinėse  ūkio  šakose,  ir  imasi  visų  reikiamų

priemonių, kad  šios Konvencijos  nuostatos būtų  taikomos  kaimo

moterims.

2. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų

panaikinta kaimo  moterų diskriminacija ir vienodomis teisėmis su

vyrais jos galėtų dalyvauti kuriant  kaimo ateitį ir turėti iš to

naudos, ir garantuoja tokioms moterims teisę:

a) dalyvauti  sudarant ir  įgyvendinant visų  lygių  vystymo

planus;

b) naudotis  atitinkamu medicininiu  aptarnavimu,  įskaitant

informaciją, konsultacijas ir šeimos planavimo paslaugas;

c) tiesiogiai naudotis socialiniu draudimu;

d) įgyti  visų rūšių  parengimą  ir  formalų  bei  neformalų

išsimokslinimą, įskaitant  funkcinį raštingumą,  taip pat,  inter

alia,  naudotis   visų  visuomeninio   aptarnavimo  priemonių  ir

konsultacinių  tarnybų   žemės  ūkio  klausimais  paslaugomis  ir

pakelti savo techninį lygį;

e) organizuoti savitarpio pagalbos grupes ir kooperatyvus ir

užtikrinti  vienodas  ekonomines  galimybes  samdomu  darbu  arba

nepriklausoma darbine veikla;

f) dalyvauti visų rūšių kolektyvinėje veikloje;

g) naudotis  žemės ūkio kreditais ir paskolomis, realizavimo

sistema,  atitinkama   technologija  ir  turėti  vienodą  statusą

agrarinių reformų ir perkėlimo į kitas žemes atveju;

h)   naudotis    tinkamomis   gyvenimo    sąlygomis,    ypač

gyvenamosiomis patalpomis,  sanitarijos paslaugomis,  elektros ir

vandens tiekimu, taip pat transportu ir ryšiais.

IV DALIS

15  s t r a i p s n i s

1. Valstybės  dalyvės pripažįsta moterų ir vyrų lygybę prieš

įstatymą.

2. Valstybės  dalyvės suteikia  moterims vienodą  su  vyrais

civilinį  teisnumą  ir  vienodas  galimybes  jį  realizuoti.  Jos

suteikia moterims  lygias teises  sudarinėti sutartis  ir valdyti

turtą ir  garantuoja, kad  su jomis vienodai bus elgiamasi visose

bylų nagrinėjimo stadijose.

3. Valstybės dalyvės susitaria visas sutartis ir visus kitus

asmeninius bet  kokio pobūdžio  dokumentus, kurių teisinė pasekmė

yra moterų teisnumo apribojimas, laikyti negaliojančiais.

4. Valstybės  dalyvės suteikia  vyrams ir  moterims vienodas

teises naudotis  įstatymu, susijusiu  su  asmenų  kilnojimusi  ir

laisve pasirinkti savo buveinę ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

16  s t r a i p s n i s

1. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų

panaikinta moterų  diskriminacija  visuose  santuokos  ir  šeimos

santykiuose, ir pripažindamos vyrų bei moterų lygybę užtikrina:

a) vienodą teisę tuoktis;

b) vienodą  teisę laisvai  pasirinkti sutuoktinį  ir tuoktis

tik laisvai ir visiškai sutikus;

c)  vienodas   teises  ir  pareigas  santuokos  metu  ir  ją

nutraukiant;

d) vienodas  vyrų ir  moterų, kaip  tėvų, teises ir pareigas

nepriklausomai nuo  jų šeiminės  padėties sprendžiant  klausimus,

liečiančius jų  vaikus; visais atvejais turėtų būti atsižvelgiama

į vaikų interesus;

e) vienodas  teises laisvai  ir atsakingai  spręsti klausimą

dėl vaikų  skaičiaus ir  laiko tarpų  tarp jų  gimimo ir naudotis

informacija,  švietimu   ir  priemonėmis,   leidžiančiomis  jiems

įgyvendinti šias teises;

f) vienodas  teises ir pareigas būti globėjais, rūpintojais,

patikėtiniais   ir   įvaikintojais   arba   atlikti   analogiškas

funkcijas, kai  jos numatytos  nacionaliniais įstatymais;  visais

atvejais turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus;

g) vienodas asmenines vyro ir žmonos teises, įskaitant teisę

pasirinkti pavardę, profesiją ir užsiėmimą;

h) vienodas  sutuoktinių  teises  turėti,  įsigyti,  valdyti

turtą,  naudotis  ir  disponuoti  juo  tiek  nemokamai,  tiek  už

užmokestį.

2. Vaiko sužadėtuvės ir santuoka neturi juridinės galios, ir

imamasi visų  reikiamų priemonių,  įskaitant  teisines,  siekiant

nustatyti  minimalų   santuokinį  amžių   ir  padaryti  privalomą

santuokų registravimą civilinės būklės aktuose.

V DALIS

17  s t r a i p s n i s

1. Šios Konvencijos įgyvendinimo eigai nagrinėti įsteigiamas

Moterų diskriminacijos  panaikinimo komitetas  (toliau  vadinamas

Komitetu),  kurį   šios  Konvencijos   įsigaliojimo  metu  sudaro

aštuoniolika,  o   po  trisdešimt   penktos   valstybės   dalyvės

ratifikavimo ar prisijungimo prie jos - dvidešimt trys ekspertai,

pasižymintys dorovinėmis savybėmis ir kompetentingi toje srityje,

kurią apima  ši Konvencija.  Šiuos ekspertus,  kurie veikia  kaip

privatūs  asmenys,  renka  valstybės  dalyvės  iš  savo  piliečių

atsižvelgdamos į teisingą geografinį pasiskirstymą ir į skirtingų

civilizacijos  formų,   taip  pat  pagrindinių  teisinių  sistemų

atstovavimą.

2. Komiteto  nariai renkami  slaptu balsavimu  iš  valstybių

dalyvių iškeltų  ir įtrauktų  į sąrašą asmenų. Kiekviena valstybė

dalyvė gali iškelti vieną asmenį iš savo piliečių.

3. Pirmieji  rinkimai rengiami  po šešių  mėnesių  nuo  šios

Konvencijos įsigaliojimo  dienos. Mažiausiai  prieš tris mėnesius

iki kiekvienų  rinkimų dienos  Suvienytųjų  Nacijų  Organizacijos

Generalinis sekretorius  kreipiasi  laišku  į  valstybes  dalyves

kviesdamas  jas   per  du  mėnesius  pasiūlyti  savo  kandidatus.

Generalinis sekretorius  sudaro visų  tokiu būdu  iškeltų  asmenų

abėcėlinį sąrašą  nurodydamas juos iškėlusias dalyves ir pateikia

jį valstybėms dalyvėms.

4.  Komiteto   narių  rinkimai   vyksta  valstybių   dalyvių

posėdyje, kurį  Generalinis sekretorius šaukia Suvienytųjų Nacijų

Organizacijos  būstinėje.   Šiame  posėdyje,  kur  du  trečdaliai

valstybių dalyvių  sudaro kvorumą,  į Komitetą išrinktais laikomi

tie  kandidatai,  kurie  gauna  daugiausia  balsų  ir  absoliučią

dalyvaujančių ir  balsuojančių valstybių  dalyvių  atstovų  balsų

daugumą.

5. Komiteto nariai renkami ketveriems metams. Tačiau devynių

pirmuose rinkimuose išrinktų narių įsigaliojimų terminas baigiasi

po dvejų  metų; tuojau  po pirmųjų  rinkimų šiuos  devynis narius

burtų keliu atrenka Komiteto Pirmininkas.

6.  Penki   papildomi  Komiteto  nariai  renkami  pagal  šio

straipsnio 2,  3 ir  4 punkto nuostatas po to, kai šią Konvenciją

ratifikuoja ar  prie jos  prisijungia trisdešimt penkta valstybė.

Dviejų papildomų  tokiu būdu  išrinktų narių  įgaliojimų terminas

baigiasi po  dvejų metų;  šiuos du  narius  burtų  keliu  atrenka

Komiteto Pirmininkas.

7. Nenumatytoms  laisvoms vietoms  užimti  valstybė  dalyvė,

kurios ekspertas jau nėra Komiteto narys, skiria kitą ekspertą iš

savo piliečių, jei tam neprieštarauja Komitetas.

8. Komiteto  nariai gauna  Generalinės Asamblėjos tvirtinamą

atlyginimą iš  Suvienytųjų Nacijų Organizacijos lėšų tokia tvarka

ir sąlygomis,  kokias nustato  Asamblėja atsižvelgdama į Komiteto

pareigų svarbą.

9. Suvienytųjų  Nacijų Organizacijos Generalinis sekretorius

parūpina  reikiamus   darbuotojus  ir   materialines  lėšas,  kad

Komitetas galėtų  veiksmingai atlikti  savo funkcijas  pagal šios

Konvencijos reikalavimus.

18  s t r a i p s n i s

1.  Valstybės   dalyvės  įsipareigoja  pranešti  Suvienytųjų

Nacijų   Organizacijos    Generaliniam   sekretoriui,   kad   tai

apsvarstytų Komitetas, kokių teisinių, administracinių ar kitokių

priemonių jos  ėmėsi šios  Konvencijos nuostatoms  įgyvendinti ir

kokią pažangą šioje srityje padarė:

a) per  vienerius metus  nuo šios  Konvencijos  įsigaliojimo

suinteresuotoje valstybėje;

b) po  to bent kartą per ketverius metus, o paskui tada, kai

paprašys Komitetas.

2. Pranešimuose  gali būti  nurodyti veiksniai  ir sunkumai,

atsiliepiantys įsipareigojimų pagal šią Konvenciją vykdymui.

19  s t r a i p s n i s

1. Komitetas nustato savo veiklos taisykles.

2. Komitetas renka savo pareigūnus dvejiems metams.

20  s t r a i p s n i s

1. Komitetas kasmet posėdžiauja paprastai ne ilgiau kaip dvi

savaites,  kad   išnagrinėtų  pranešimus,  pateiktus  pagal  šios

Konvencijos 18 straipsnį.    

2. Komiteto  posėdžiai paprastai  vyksta Suvienytųjų  Nacijų

Organizacijos būstinėje ar kokioje nors kitoje patogioje Komiteto

nustatytoje vietoje.

21  s t r a i p s n i s

1.  Komitetas  kasmet  per  Ekonominę  ir  socialinę  tarybą

praneša Suvienytųjų  Nacijų Organizacijos  Generalinei Asamblėjai

apie  savo   veiklą  ir   gali   teikti   pasiūlymų   ir   bendrų

rekomendacijų,   pagrįstų    išnagrinėtais   valstybių    dalyvių

pranešimais  ir   informacija.  Tokie   pasiūlymai   ir   bendros

rekomendacijos įtraukiami į Komiteto pranešimą kartu su valstybių

dalyvių pastabomis, jeigu jų būna.

2. Suvienytųjų  Nacijų Organizacijos Generalinis sekretorius

su Komiteto pranešimais supažindina Moterų padėties komisiją.

22  s t r a i p s n i s

Specializuotos įstaigos turi teisę dalyvauti svarstant, kaip

įgyvendinamos  šios   Konvencijos  nuostatos,  kurios  liečia  jų

veiklą.  Komitetas   gali  pasiūlyti   specializuotoms  įstaigoms

informuoti,  kaip   įgyvendinama   ši   Konvencija   jų   veiklai

priklausančiose srityse.

VI DALIS

23  s t r a i p s n i s

Šioje  Konvencijoje   nėra  nuostatų,   padedančių  greičiau

įgyvendinti vyrų ir moterų lygybę, kurios gali būti:

a) valstybės dalyvės įstatyminiuose aktuose; arba

b)  kokioje   nors  kitoje   tai   valstybei   galiojančioje

tarptautinėje konvencijoje, sutartyje ar susitarime.

24  s t r a i p s n i s

Valstybės dalyvės įsipareigoja imtis nacionaliniu mastu visų

reikiamų  priemonių   šioje  Konvencijoje   pripažintoms  teisėms

įgyvendinti.

25  s t r a i p s n i s

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti visos valstybės.

2. Suvienytųjų  Nacijų Organizacijos Generalinis sekretorius

skiriamas šios Konvencijos depozitarijumi.

3.  Ši   Konvencija   ratifikuotina.   Ratifikavimo   raštai

atiduodami saugoti  Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaliniam

sekretoriui.

4. Prie  šios Konvencijos  gali prisijungti visos valstybės.

Prisijungiama   prisijungimo    dokumentą   atiduodant    saugoti

Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

26  s t r a i p s n i s

1. Kiekviena  valstybė dalyvė  gali bet  kuriuo metu prašyti

peržiūrėti šią  Konvenciją raštu  pranešdama apie tai Suvienytųjų

Nacijų Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

2. Suvienytųjų  Nacijų  Organizacijos  Generalinė  Asamblėja

sprendžia, kokių reikia imtis priemonių, jeigu jų iš viso reikia,

atsižvelgiant į tokį prašymą.

27  s t r a i p s n i s

1. Ši  Konvencija įsigalioja trisdešimtą dieną po dvidešimto

ratifikavimo rašto  ar prisijungimo  dokumento atidavimo  saugoti

Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaliniam sekretoriui dienos.

2.  Valstybėje,   kuri   ratifikuoja   šią   Konvenciją   ar

prisijungia  prie   jos  po   dvidešimto  ratifikavimo  rašto  ar

prisijungimo dokumento  atidavimo saugoti  dienos, ši  Konvencija

trisdešimtą  dieną   po  jos   pačios   ratifikavimo   rašto   ar

prisijungimo dokumento atidavimo saugoti dienos.

28  s t r a i p s n i s

1. Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinis  sekretorius

gauna  ir   išsiuntinėja  visoms   valstybėms   ratifikavimo   ar

prisijungimo metu valstybių padarytų išlygų tekstus.

2.  Neleidžiama   daryti  išlygų,   nesuderinamų   su   šios

Konvencijos tikslais ir uždaviniais.

3. Išlygas  galima  bet  kuriuo  metu  atsiimti  atitinkamai

informuojant   Suvienytųjų    Nacijų   Organizacijos   Generalinį

sekretorių, kuris  po to  informuoja apie  tai  visas  valstybes.

Tokia informacija įsigalioja jos gavimo dieną.

29  s t r a i p s n i s

1. Bet  koks ginčas tarp dviejų ar daugiau valstybių dalyvių

dėl  šios   Konvencijos  aiškinimo   ar   taikymo,   neišspręstas

derybomis,  vienos   iš  šalių   prašymu  perduodamas   nagrinėti

arbitražui. Jei  per šešis  mėnesius nuo pareiškimo dėl arbitražo

nagrinėjimo  padavimo  dienos  šalims  nepavyksta  susitarti  dėl

arbitražinio nagrinėjimo organizavimo, bet kuri iš šių šalių gali

perduoti ginčą  Tarptautiniam teismui  paduodama pareiškimą pagal

Teismo statuto reikalavimus.

2. Kiekviena  valstybė dalyvė  šios Konvencijos  pasirašymo,

ratifikavimo ar prisijungimo prie jos metu gali pareikšti, kad ji

nelaiko savęs  įpareigota šio straipsnio 1 punkto nuostatų. Kitos

valstybės dalyvės  neprivalo laikytis  šio  straipsnio  1  punkto

įsipareigojimų valstybei dalyvei, padariusiai tokią išlygą.

3. Kiekviena  valstybė  dalyvė,  padariusi  išlygą  dėl  šio

straipsnio 2  punkto, gali bet kuriuo metu ją atšaukti pranešdama

apie   tai    Suvienytųjų   Nacijų   Organizacijos   Generaliniam

sekretoriui.

30  s t r a i p s n i s

Ši Konvencija,  kurios tekstai  yra autentiški anglų, arabų,

ispanų, kinų,  prancūzų  ir  rusų  kalbomis,  atiduodama  saugoti

Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

TAI  PATVIRTINDAMI,   žemiau   pasirašiusieji,   atitinkamai

įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

_