LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kelių eismo taisykles (pridedama).

2. Pavesti Susisiekimo ministerijai organizuoti gyventojų supažindinimą su šiuo nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis per žiniasklaidos priemones.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 883 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 66-1250), išskyrus nurodytuoju nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14.3 punktą, kuris netenka galios nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos;

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 325 „Dėl Kelių eismo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 22-512);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 737 „Dėl Kelių eismo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 57-1601);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1339 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 883 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 95-2994).

4. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d., išskyrus Kelių eismo taisyklių 174 punktą, kuris įsigalioja nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Susisiekimo ministras                                                                   Zigmantas Balčytis

______________

 


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950

 

KELIŲ EISMO TAISYKLĖS

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šios taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti šioms taisyklėms.

 

II. šiOSE taisyklĖSE VARTOJAMOS sąvokos

 

3. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais (toliau vadinama – ženklai) pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius, taip pat taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti nurodytu adresu.

4. Asmuo, dirbantis kelyje, – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą. Asmuo, dirbantis kelyje, dėvi specialią uniformą (aprangą).

5. Automagistralė – kelias, pažymėtas ženklu „Automagistralė“.

6. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t.y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos.

7. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

8. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

9. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė su pedalais ir be variklio.

10. Dviračių takas – ženklu „Dviračių takas“ pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

11. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

12. Eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

13. Eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis (toliau vadinama – ženklinimo linijos), ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

14. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.

15. Gyvenamoji zona – kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

16. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

17. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.

18. Kelio ženklai – šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos.

19. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.

20. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

21. Leidžiama maksimali masė – visiškai sukomplektuotos, su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną.

22. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutinis transportas) – reguliariais reisais nustatytu maršrutu važiuojanti transporto priemonė (autobusas, mokyklinis autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi).

23. Masė be krovinio – transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu.

24. Masė su kroviniu – faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

25. Mokyklinis autobusas – geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais.

26. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.

27. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

28. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.

29. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

30. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje: jam kelias yra darbo vieta.

31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.

32. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

33. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

34. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

35. Puspriekabė su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir didžioji jos masės bei krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

36. Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę).

37. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

38. Skiriamoji juosta – konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai) ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).

39. Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik ar specialiais šviesos signalais.

40. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

41. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

42. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.

43. Tamsus paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

44. Transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas.

45. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas.

46. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.

47. Vairuotojas – asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.

48. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.

49. Važiuojamųjų dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta – išorinius važiuojamųjų dalių kraštus).

 

III. Bendrosios eismo dalyvių pareigos

 

50. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

51. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

52. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

53. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

54. Siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

55. Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui.

56. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

57. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

58. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policiją. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o motorinės transporto priemonės vairuotojas – ir vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentą.

 

IV. Bendrosios vairuotojų pareigos

 

59. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

60. Draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

61. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti:

61.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą;

61.2. transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus;

61.3. įstatymų nustatytą draudimo dokumentą;

61.4. krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes – ir kitus šių taisyklių 236, 238, 250, 260 punktuose nurodytus dokumentus).

62. Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą.

63. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę, joje įrengtų vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis arba poilsio trukmę nustatančius dokumentus.

64. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

65. Vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais.

66. Motociklą ar mopedą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo ar mopedo vairuotojas privalo būti su užsegtu saugos šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų. Leidžiama vairuoti motociklą be saugos šalmo, jeigu motociklo gamintojo rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, ir įmontuota saugos diržų sistema.

67. Vairuojant motorinę transporto priemonę, draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

68. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytų veiksnių arba neturi su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų.

69. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų yra uždėtos apsaugos pagalvės.

70. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).

71. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims.

 

V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems

 

72. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

73. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

74. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

76. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

77. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

78. Vairuotojas privalo duoti kelią važiuojamąją dalį kertančiai organizuotai vaikų grupei, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.

79. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus.

80. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

 

VI. Pėsčiųjų pareigos

 

81. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

82. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

83. Asmenys, kurie kelkraščiu arba leistinais atvejais važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.

84. Organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis ir tik dešine važiuojamosios dalies puse. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.

85. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiu paros metu ir lydint ne mažiau kaip 2 suaugusiesiems.

86. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

87. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

88. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.

89. Įžengti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį.

90. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.

91. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

92. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

93. Pėstiesiems draudžiama:

93.1. eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);

93.2. eiti automagistrale (išskyrus pėsčiųjų takus);

93.3. eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;

93.4. išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;

93.5. eiti dviračių takais;

93.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

 

VII. Keleivių pareigos

 

94. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – ant šaligatvio ar kelkraščio.

95. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik transporto priemonei visiškai sustojus.

96. Jeigu policijos pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jo leidimu.

97. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

98. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu – užsisegę saugos šalmus.

99. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

100. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.

 

VIII. Papildomi reikalavimai DviraČIŲ ir mopedų vairuotojams

 

101. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Važiuoti keliais mopedu leidžiama ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims.

102. Važiuojantis keliu mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti mokymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles.

103. Dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviračio ar mopedo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.

104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

105. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

106. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio ar mopedo vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

107. Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.

108. Dviračių taku dviračio ar mopedo vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių ir mopedų vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.

109. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų.

110. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama:

110.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;

110.2. važiuoti automagistralėmis (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus);

110.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

110.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

110.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

110.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;

110.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

110.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

 

IX. Papildomi reikalavimai VaDELiotoJAms, gyvulių AR PAUKŠČIŲ varovams, raiteliams

 

111. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.

112. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

113. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.

114. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje – baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas.

115. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą.

116. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:

116.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

116.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

116.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

116.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;

116.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu;

116.6. automagistralėse vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.

 

X. Eismo reguliavimo signalai

 

117. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:

117.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;

117.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);

117.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;

117.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;

117.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais ir mopedais;

117.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas);

117.7. geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

117.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;

117.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;

117.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;

117.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

117.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;

117. 13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir mopedų eismą;

117. 14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama.

118. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje. Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais.

119. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

120. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

121. Balta kvadrato formos lentelė su juodomis rodyklėmis, įrengta po šviesoforu arba virš šviesoforo su juodo kontūro rodyklėmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

122. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:

122.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:

122.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;

122.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;

122.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:

122.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;

122.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;

122.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;

122.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;

122.3. ranka pakelta aukštyn:

122.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;

122.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.

123. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai policijos pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą reguliuotojo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepia sustoti. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, policijos pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

124. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.

125. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą dubliuoja garso signalas.

 

XI. Įspėjamieji signalai

 

126. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

127. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka:

127.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;

127.2. prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas.

128. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

129. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.

130. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

131. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.

132. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.

133. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

134. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

135. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).

136. Avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta:

136.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;

136.2. įvykus eismo įvykiui;

136.3. policijos pareigūnui (reguliuotojui) sustabdžius;

136.4. jeigu sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena gabaritinė (stovėjimo) šviesa, o važiuojant – bent viena galinė gabaritinė šviesa;

136.5. kai ji velkama;

136.6. kai vairuotojas akinamas;

136.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.

137. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

 

XII. Šviesos prietaisų naudojimas

 

138. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, lyjant motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

139. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:

139.1. gyvenvietėse esančiuose apšviestuose keliuose;

139.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;

139.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.

140. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.

141. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis:

141.1. nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1 dienos;

141.2. veždami vaikus mokykliniais autobusais arba vaikų grupes kitokiais autobusais;

141.3. veždami žmonių grupes krovininių automobilių kėbuluose;

141.4. veždami pavojingus ir didelius krovinius, kai transporto priemonių (krovinių) gabaritai viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius;

141.5. vilkdami motorines transporto priemones;

141.6. mokydami vairuoti;

141.7. važiuodami motociklais ir mopedais;

141.8. važiuodami organizuota kolona iš trijų ir daugiau motorinių transporto priemonių;

141.9. važiuodami maršrutinėmis transporto priemonėmis specialiai pažymėta juosta prieš bendrą transporto priemonių srautą;

141.10. važiuodami tuneliais, kad ir kaip jie būtų apšviesti.

142. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.

143. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte.

 

XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas

 

144. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

145. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

146. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

147. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

148. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

149. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.

150. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.

151. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.

153. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.

154. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

155. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.

156. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

157. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.

158. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

159. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

160. Apsisukti draudžiama:

160.1. pėsčiųjų perėjose;

160.2. geležinkelių pervažose;

160.3. tuneliuose;

160.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;

160.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;

160.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais bei ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.

 

XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje

 

161. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

162. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.

163. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.

164. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

165. Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

166. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

167. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

168. Jeigu važiuojamojoje dalyje pažymėta speciali juosta, skirta maršrutiniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 224 punkte numatytomis sąlygomis.

169. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.

170. Draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.

171. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

 

XV. Važiavimo greitis

 

172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

174. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

175. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

175.1. lengvaisiais automobiliais automagistralėmis nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu; keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.3. autobusais automagistralėmis – ne didesniu kaip 100 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 90 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu;

175.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėmis – ne didesniu kaip 90 km/h, keliuose su skiriamąja juosta – ne didesniu kaip 80 km/h, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

175.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, – ištisus metus ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;

175.6. mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).

176. Transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidžiamus dydžius, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu išduotame leidime nenurodyta kitaip).

177. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.

178. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

179. Vairuotojui draudžiama:

179.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;

179.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;

179.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;

179.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

 

XVI. Lenkimas

 

180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

180.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;

180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;

180.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;

180.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

181. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.

182. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

183. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.

184. Lenkti draudžiama:

184.1. sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje;

184.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;

184.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;

184.4. pėsčiųjų perėjose;

184.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

 

XVII. Sustojimas ir stovėjimas

 

185. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.

186. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

187. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.

188. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.

189. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.

190. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies ženklinimas.

191. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.

192. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

193. Sustoti ir stovėti draudžiama:

193.1. geležinkelių pervažose ir 50 m atstumu nuo jų;

193.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;

193.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, taip pat tuneliuose;

193.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas;

193.5. ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai);

193.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;

193.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;

193.8. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;

193.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui;

193.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

193.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, staigiame vingyje, įkalnės viršūnėje.

194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.

195. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.

 

XVIII. Važiavimas per sankryžas

 

196. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

197. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

198. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.

199. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.

200. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.

201. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

202. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.

203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

204. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija (ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.

205. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.

206. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios suka, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.

207. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

208. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

209. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais bei nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.

210. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.

 

XIX. Važiavimas per geležinkelių pervažas

 

211. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

212. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.

213. Praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

214. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).

215. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.

216. Vairuotojui draudžiama:

216.1. važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose;

216.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;

216.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;

216.4. įvažiuoti į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje;

216.5. gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.

 

XX. Eismas automagistralėse

 

217. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, draudžiama:

217.1. važiuoti traktoriais, kitomis transporto priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h;

217.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;

217.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtose apsisukimo vietose) arba važiuoti atbulam;

217.4. įvažiuoti į automagistralę arba išvažiuoti iš jos tam neskirtose vietose;

217.5. mokyti vairuoti;

217.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.

 

XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje

 

218. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

219. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:

219.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;

219.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;

219.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t leidžiamos maksimalios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius ir jų priekabas;

219.4. mokyti vairuoti.

220. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.

221. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose.

 

XXII. MaršrutiniŲ transporto PRIEMONIŲ pirmenybė

 

222. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės.

223. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.

 

XXIII. Neįgaliųjų transporto priemonių eismas

 

225. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama:

225.1. įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinio transporto eismas draudžiamas“;

225.2. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas;

225.3. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.

226. Vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas).

 

XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai

 

227. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių (išskyrus šių taisyklių III, IV, XI, XII, XXXI skyrių ir 3 priedo reikalavimus) tuo atveju, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės.

228. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialioms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

229. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynu ir raudonu (arba tik mėlynu) švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

230. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Kiti eismo dalyviai neturi trukdyti jiems dirbti.

231. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.

 

XXV. Žmonių vežimas

 

232. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.

233. Žmones vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.

234. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.

235. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.

236. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

237. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 3 priede. Vaikus vežančio autobuso (išskyrus mokyklinius autobusus) salone turi būti ne mažiau kaip du suaugę (ne jaunesni kaip 21 metų) palydovai.

238. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo turėti su savimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytu maršrutu – galiojantį leidimą.

239. Draudžiama:

239.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (neskaitant jaunesnių kaip 12 metų vaikų);

239.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui;

239.3. vežti motociklais (išskyrus priekaboje) vaikus iki 12 metų;

239.4. vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse (išskyrus vairuotoją) ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko ar vežimėlio, draudžiama žmonėms būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko – ir velkančios transporto priemonės kėbule;

239.5. vežti žmones krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 232–236 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose.

 

XXVI. Saugos diržų naudojimas

 

240. Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

241. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų:

241.1. taksi vairuotojams vežant keleivius;

241.2. važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

242. Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

243. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.

244. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

245. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama nesilaikyti šių taisyklių 65 punkto reikalavimų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.

 

XXVII. Krovinių vežimas

 

246. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.

247. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

247.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

247.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

247.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

247.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

247.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

248. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 247 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.

249. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 3 priede.

250. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiu paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.

251. Vežant pavojingas medžiagas ir gaminius, įrašytus JTO Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą.

252. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.

 

XXVIII. Motorinių transporto priemonių vilkimas

 

253. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi motorinę transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Jos vairuotojas nebūtinas, jeigu standžios vilkties konstrukcija garantuoja velkamosios transporto priemonės vairavimą. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkėlus jos priekį ant vežimėlio ar vilkiko platformos.

254. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.

255. Velkančioji transporto priemonė šviesiu paros metu turi važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis, o velkamoji – bet kuriuo paros metu su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

256. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 253–255 ir 257 punktų reikalavimų.

257. Vilkti draudžiama:

257.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;

257.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;

257.3. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios stabdžiai neveikia, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;

257.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio, jeigu velkamosios transporto priemonės masė yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės;

257.5. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę;

257.6. motociklais be priekabos ir tokius motociklus.

 

XXIX. Mokymas vairuoti

 

258. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę leidžiama, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

259. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudę jų savininkai.

260. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti.

261. Keliuose mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę asmuo neturi būti daugiau kaip vieneriais metais jaunesnis negu nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama vairuoti tą transporto priemonę.

262. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 3 priede.

263. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.

264. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.

265. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti geltoną liemenę su šviesos atšvaitais bei skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 3 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.

266. Mokantis vairuoti ir vairavimo egzamino metu draudžiama vežti žmones.

267. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys. Periodiškai jiems turi būti atliekama valstybinė techninė apžiūra. Juose turi būti papildoma įranga, kurią nustato Susisiekimo ministerija.

268. Asmuo, kuris moko vairuoti, privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų. Jis atsako už tai, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių. Vairavimo kvalifikacinio egzamino metu mokinys laikomas vairuotoju.

 

XXX. Eismo dalyvių pareigos įvykus EISMO ĮVYKIUI

 

269. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo:

269.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą;

269.2. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą;

269.3. nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai;

269.4. pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus.

270. Įvykus eismo įvykiui ne gyvenvietėje, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pasakyti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į eismo įvykio vietą.

271. Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.

272. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.

 

XXXI. Reikalavimai transporto priemonėms

 

273. Eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus.

274. Eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba (išskyrus nepritaikytas eismui keliais ar transportuojamas neregistruotas) turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai turi būti su užrašytais registracijos numeriais.

275. Draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, jeigu jos neįregistruotos arba neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra.

276. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir kurių vairas įtaisytas dešinėje pusėje (išskyrus įregistruotus Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba pagal konstrukciją bei įrangą skirtus specialioms darbo funkcijoms atlikti). Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, neturintiems leidimų laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

277. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

278. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

279. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir vaistinėlė.

280. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje yra numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

281. Transporto priemonėje draudžiama įrengti (turėti) greitį matuoti trukdančias arba greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones ir daiktus.

282. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:

282.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

282.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

282.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

282.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

282.5. tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

283. Jeigu važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo.

 

XXXII. Papildomi saugaus eismo reikalavimai

 

284. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus.

285. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.

 

XXXIII. Baigiamosios nuostatos

 

286. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 


Kelių eismo taisyklių

1 priedas

 

Kelio ženklai

 

I. Įspėjamieji ženklai

 

1. Įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

101

Pervaža su užtvaru

Geležinkelio pervaža su pakeliamuoju užtvaru

102

Pervaža be užtvaro

Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro

103

Pakeliamasis tiltas

Pakeliamasis tiltas arba keltas

104

Krantinė

Įvažiavimas į krantinę arba krantą

105

Vaikai

Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų

106

Darbai

Kelio ruožas, kuriame dirbama. Jeigu darbai trumpalaikiai, ženklas gali būti pastatytas 10–15 m atstumu nuo jų vietos arba pritvirtintas ant kelyje dirbančių transporto priemonių ir mechanizmų

107

Sankryža

Lygiareikšmių kelių sankirta

108

Sankryža su šalutiniu keliu

Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias

109

Šalutinis kelias iš dešinės

Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias

110

Šalutinis kelias iš kairės

Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias

111

Eismas ratu

Sankryža, kurioje privaloma važiuoti ratu

112

Šviesoforas

Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais

113

Vingis į dešinę

Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į dešinę pusę

114

Vingis į kairę

Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę

115

Vingiai

Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę

116

Vingiai

Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į kairę

117

Stati nuokalnė

 

118

Stati įkalnė

 

119

Slidus kelias

Kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi

120

Nelygus kelias

Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita)

121

Žvyras

Patobulintos dangos kelio ruožas, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai

122

Pavojingas kelkraštis

Kelio ruožas su netvirtu, duobėtu kelkraščiu

123

Susiaurėjimas

Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš abiejų pusių

124

Susiaurėjimas iš dešinės

Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš dešinės pusės

125

Susiaurėjimas iš kairės

Važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas iš kairės pusės

126

Dvipusis eismas

Važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžia

127

Pėsčiųjų perėja

Nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1–1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja

128

Pėstieji

Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji

129

Dviračių takas

Kelią kerta dviračių takas

130

Gyvulių pergina

 

131

Laukiniai žvėrys

 

132

Krintantys akmenys

Kelio ruožas, kuriame galimos griūtys, nuošliaužos, krintantys akmenys

133

Šoninis vėjas

 

134

Lėktuvai

Kelio ruožas, virš kurio kyla arba leidžiasi lėktuvai

135

Transporto grūstis

Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku važiuoti

136

Daug eismo įvykių

Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių

137

Kiti pavojai

Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų

138

Vienkelis geležinkelis

Pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą

139

Daugiakelis geležinkelis

Pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau kelių geležinkelį. Ženklas statomas prieš pat pervažą

140

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, dešinėje kelio pusėje

141

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas dešinėje kelio pusėje

142

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, dešinėje kelio pusėje

143

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo pervažos, kairėje kelio pusėje

144

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas kairėje kelio pusėje

145

Artėjama prie pervažos

Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai pervažos, kairėje kelio pusėje

146

Posūkio kryptis į dešinę

Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

147

Posūkio kryptis į kairę

Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

148

Eismo krypčių išsiskyrimas

Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje

149

Nukreipiamoji gairė

     

Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją

 

2. Ne gyvenvietėse 101–137 ženklai statomi 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje „Atstumas iki objekto“.

3. Ne gyvenvietėse 101–106 ženklai kartojami. Antrasis kelio ženklas statomas ne arčiau kaip 50 m iki pavojingo ruožo.

4. Jeigu ženklai statomi kartu su 805 lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 150–300 m (ne gyvenvietėse) arba už 50–100 m (gyvenvietėse) nuo ženklo pastatymo vietos.

 

II. Pirmumo ženklai

 

5. Pirmumo ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

201

Pagrindinis kelias

Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas

202

Pagrindinio kelio pabaiga

201 ženklu pažymėto kelio pabaiga

203

 

Sankryža su pagrindiniu keliu

Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu

204

 

Važiuoti nesustojus draudžiama

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą

205

 

Priešpriešinio eismo pirmenybė

Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms

206

 

Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu

Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą

 

III. Draudžiamieji ženklai

 

6. Draudžiamieji ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

301

Įvažiuoti draudžiama

Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą

302

Eismas draudžiamas

Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones

303

 

Motorinio transporto eismas draudžiamas

Draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones

304

 

Krovininių automobilių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė yra didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją ženkle, taip pat traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

305

 

Motociklų eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

306

 

Traktorių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

307

 

Važiuoti su priekabomis draudžiama

Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones

308

 

Vežimų eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti vežimais (rogėmis), joti, varyti gyvulius

309

 

Dviračių eismas draudžiamas

Draudžiama važiuoti dviračiais ir mopedais

310

Eiti draudžiama

Draudžiama eiti pėstiesiems ta kelio puse, kurioje pastatytas ženklas

311

 

Važiuoti su pavojingais kroviniais draudžiama

Draudžiama vežti pavojingas medžiagas ir gaminius

312

 

Nurodyto transporto eismas draudžiamas

Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai

313

 

Nurodyto transporto eismas draudžiamas

Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami ženklai. Šis ženklas naudojamas tik gyvenvietėse

314

Ribota masė

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytą ženkle

315

Ribota ašies apkrova

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienos ašies apkrova yra didesnė už nurodytą ženkle

316

Ribotas aukštis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytą ženkle

317

Ribotas plotis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurios (su kroviniu ar be jo) yra platesnės, negu nurodyta ženkle

318

Ribotas ilgis

Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurie (su kroviniu ar be jo) yra ilgesni, negu nurodyta ženkle

319

Ribotas atstumas

 

Draudžiama važiuojant paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta ženkle

320

Muitinė

 

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus

 

321

Policija

 

Draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą. Toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus

 

322

Sukti į dešinę draudžiama

Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui

323

Sukti į kairę draudžiama

 

Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui

 

324

Apsisukti draudžiama

Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia sukti į kairę

325

Lenkti draudžiama

Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu

326

Lenkimo draudimo pabaiga

 

327

 

Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama

Krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip

30 km/h greičiu. Traktoriams, savaeigėms mašinoms ir mechnizmams draudžiama lenkti visas transporto priemones, išskyrus vežimus ir dviračius

328

 

Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo pabaiga

 

329

Ribotas greitis

Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle

330

Greičio ribojimo pabaiga

 

331

 

Naudoti garso signalą draudžiama

Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti eismo įvykio

332

Sustoti draudžiama

Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Negalioja maršrutiniam transportui ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos

333

Stovėti draudžiama

Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos

334

 

Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis

Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos

335

 

Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis

 

Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks ženklas. Kai 334 ir 335 ženklai naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos

 

336

Apribojimų pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi 319, 325, 327, 329, 331–335 ženklų galiojimo zona

 

337

Mopedų eismas draudžiamas

mopedas3

Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą

 

7. Galiojimo zoną turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų.

8. Ženklų galiojimo zona gali būti sumažinta naudojant po jais galiojimo zonos ilgį ir kryptį nurodančias lenteles arba pastačius kelio ženklus, panaikinančius atitinkamus apribojimus.

9. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą 550 ženklu „Gyvenvietės pradžia“, 329 ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio ženklo, tačiau 329 ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą 329 ženklą su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.

 

IV. Nukreipiamieji ženklai

 

10. Nukreipiamieji ženklai yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

401

Važiuoti tiesiai

Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

402

Važiuoti į dešinę

Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

403

Važiuoti į kairę

Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

404

 

Važiuoti tiesiai arba į dešinę

Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

405

 

Važiuoti tiesiai arba į kairę

Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

406

 

Važiuoti į dešinę arba į kairę

Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Šio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui

407

Apvažiuoti iš dešinės

Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės

408

Apvažiuoti iš kairės

Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės

409

 

Apvažiuoti iš dešinės arba kairės

Kliūtį apvažiuoti leidžiama iš dešinės arba kairės pusės

410

Eismas ratu

 

Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi

411

Dviračių takas

Leidžiama važiuoti tik dviračiais ir mopedais. Eiti pėstiesiems draudžiama. Kai takas eina išilgai kelio, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti tik jiems skirtu taku

412

Pėsčiųjų takas

Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo

413

Pėsčiųjų ir dviračių takas

 

 

Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti tik dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems yra skirta (parodyta ženkle). Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, pėstieji ir dviračių vairuotojai privalo naudotis tik juo

414

Ribotas minimalus greitis

Leidžiama važiuoti tik nurodytu arba didesniu greičiu (km/h)

415

 

Minimalaus greičio apribojimo pabaiga

 

416

 

 

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti tiesiai

 

Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik tiesiai

417

 

 

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į dešinę

 

Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į dešinę

418

 

 

Transporto priemonei su pavojingu kroviniu važiuoti į kairę

 

Transporto priemonei, vežančiai pavojingas medžiagas ir gaminius, leidžiama važiuoti tik į kairę

 

 

V. Nurodomieji ženklai

11. Nurodomieji ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

501

Automagistralė

Kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka

502

Automagistralės pabaiga

Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaiga

503

Vienpusis eismas

Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi

504

Vienpusio eismo pabaiga

 

505

 

Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią

Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį

506

 

Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią

Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį

507

Eismo kryptys sankryžoje

 

Nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės juostos leidžiama ir apsisukti

508

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai

Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos

509

 

Eismo kryptis sankryžoje į dešinę

Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos

510

 

Eismo kryptis sankryžoje į kairę

Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos

511

 

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į dešinę

Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos

512

 

Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į kairę

Ženklai įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos

513

Juostos pradžia iš dešinės

Papildoma juosta įkalnėje arba stabdymo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į stabdymo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą juostą

514

Juostos pradžia iš kairės

Papildomos juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir juostų važiuoti ta kryptimi skaičius

515

Dešinės juostos pabaiga

Papildomos juostos įkalnėje arba greitėjimo juostos pabaiga

516

Kairės juostos pabaiga

Juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga

517

Eismo kryptys juostose

Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi

518

Eismo kryptys juostose

Nurodo eismo kryptis juostose. Ženklas statomas už sankryžos. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi

519

Eismo kryptys juostose

Nurodo eismo kryptis juostose ir važiavimo trajektoriją. Šis ženklas statomas prieš sankryžas. Vairuotojams draudžiama įvažiuoti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi

520

 

Eismo kryptys ir apribojimai

Ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo ženklo reikalavimai galioja ta juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos

521

 

Juostos pradžia ir apribojimai

Transporto priemonės, kurioms galioja ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią juostą

522

Eismas juostose

Nurodo, kad kraštinė juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos

523

 

Juosta maršrutiniam transportui

 

Nurodo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas

524

 

Kelias su juosta maršrutiniam transportui

 

Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta juosta prieš transporto priemonių srautą

 

 

525

 

 

Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui

Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią

526

 

 

Įvažiavimas į kelią su juosta maršrutiniam transportui

Nurodo, kad įvažiuojama į 524 ženklu pažymėtą kelią

527

Apsisukimo vieta

Apsisukimo ne sankryžoje vieta

528

Stovėjimo vieta

Transporto priemonių stovėjimo vieta

529

Stovėjimo ribotą laiką vieta

 

 

Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta

530

 

Stovėjimo nurodytu laiku vieta

Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku

531

Rezervuota stovėjimo vieta

Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo)

532

 

Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas

Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu

533

Pėsčiųjų perėja

Perėjimo per kelią vieta

534

Pėsčiųjų perėja

Perėjimo per kelią vieta

535

Požeminė pėsčiųjų perėja

 

536

Požeminė pėsčiųjų perėja

 

537

Pėsčiųjų perėja virš kelio

 

538

Pėsčiųjų perėja virš kelio

 

539

Rekomenduojamas greitis

Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože

540

 

Zona, kurioje draudžiama stovėti

Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas

541

Stovėjimo zona

Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku

542

Riboto greičio zona

Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku

543

 

Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 540 ženklo reikalavimai

544

Stovėjimo zonos pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 541 ženklo reikalavimai

545

 

Riboto greičio zonos pabaiga

Pažymi vietą, nuo kurios negalioja 542 ženklo reikalavimai

546

Tunelis

Už ženklo (kad ir kaip būtų apšviestas tunelis) motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti artimąsias šviesas. Draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį

547

Tunelio pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja 546 ženklo reikalavimai

548

Stotelė

Maršrutinio transporto sustojimo vieta

549

Taksi stotelė

Lengvųjų taksi stovėjimo vieta

550

Gyvenvietės pradžia

Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai, pavadinimas ir pradžia

551

Gyvenvietės pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai. Viršuje nurodomas kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos

552

Gyvenamoji zona

 

Už ženklo esančioje teritorijoje galioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose

 

553

Gyvenamosios zonos pabaiga

 

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys šių taisyklių reikalavimai

 

554

„Stop“ linija

Nurodo vietą, kur turi sustoti transporto priemonės esant draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui

 

VI. Informaciniai ženklai

 

12. Informaciniai ženklai informuoja apie pakeliui esančias gyvenvietes bei kitus objektus ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

601

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas automagistralėse

602

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas kituose keliuose ne gyvenvietėse

603

Išankstinė krypčių rodyklė

Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes ir objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas statomas gyvenvietėse. Jeigu gyvenvietėje statomame ženkle visi nurodyti objektai yra ne gyvenvietėje ir į juos reikia važiuoti ne automagistrale, ženklo fonas turi būti mėlynas. Žalias intarpas kitokio fono ženkle nurodo, kad į objektą reikia važiuoti automagistrale, mėlynas – kitu keliu ne gyvenvietėje. Ženklas statomas iš anksto, atstumas iki sankryžos nurodomas ženklo apačioje

604

Išankstinė krypčių rodyklė

Įrengiama virš važiuojamosios dalies, gyvenvietėse naudojama ir vietoj 603 ženklo. Ženklo fonas – kaip ir 601–603 ženklų

 

605

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama automagistrale. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai

606

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai nurodyta kryptimi važiuojama kitu keliu ne gyvenvietėje. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai

607

Krypties rodyklė

Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas iki jų. Ženklas statomas prieš sankryžą, kai objektas yra toje pačioje gyvenvietėje, kurioje statoma rodyklė. Gali būti pavaizduoti automagistralės, oro uosto ar kitokie simboliai

608

Krypčių rodyklė

Nurodo keletą krypčių ir atstumų. Ženklas statomas prieš sankryžą. Jo fonas – kaip ir 605–607 ženklų

609

Važiavimo schema

Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis – sudėtingoje sankryžoje

610

Važiavimo kryptis tiesiai

Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – tiesiai, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama

611

Važiavimo kryptis į dešinę

Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į dešinę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama

612

Važiavimo kryptis į kairę

 

Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų važiavimo kryptis – į kairę, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama

 

613

Aklakelis tiesiai

Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo

614

Aklakelis į dešinę

Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo

615

Aklakelis į kairę

Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo

616

Gyvenvietės pradžia

 

Gyvenvietės, kurioje negalioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas

 

617

Gyvenvietės pabaiga

 

Gyvenvietės, pažymėtos 616 ženklu, pabaiga, kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos

 

618

Objekto pavadinimas

Upės, ežero ar kokio nors kito objekto pavadinimas, apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą

619

Objekto pavadinimas

 

Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą

 

620

Gatvės pavadinimas

 

Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą

 

621

Gatvės pavadinimas

Nurodo gatvės pavadinimą

622

Atstumų rodyklė

Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių (miestų). Ženkle gali būti nurodytas kelio numeris. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą

623

Greičio ribojimo rodyklė

Informacija apie maksimalaus greičio ribojimus, šių taisyklių nustatytus kurios nors rūšies transporto priemonėms Lietuvos gyvenvietėse, ne gyvenvietėse ir automagistralėse

624

Kilometrų ženklas

 

Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos

 

 

 

 

625

Kilometrų ženklas

 

Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos. Ženklas statomas tik automagistralėse

 

 

626

 

Kelio arba dviračių trasos numeris

Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Ženklas statomas už sankryžos. Žalios spalvos ženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos – rajoninio kelio numerį. 601–604 ženkluose pavaizduotas kelio numeris. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią

627

 

Kelio arba dviračių trasos numeris ir kryptis

Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Statomas prieš sankryžas. Ženklų spalva tokia pat kaip ir 626 ženklų. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo kryptį į tą numerį turintį kelią

628

Apylankos schema

Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą. Ženklas statomas prieš sankryžas

629

Apylankos kryptis

Nurodo kryptį tiesiai, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais

630

Apylankos kryptis

Nurodo kryptį į dešinę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais

631

Apylankos kryptis

Nurodo kryptį į kairę, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. 613–615 ženklų simboliai patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Ženklas statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis 632–634 ženklais

632

Apylankos kryptis

Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį tiesiai. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais

633

Apylankos kryptis

Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į dešinę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais

634

Apylankos kryptis

Nurodo pagal 629–631 ženklus uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį į kairę. Ženklas statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš 629–631 ženklų, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems nebūtina vadovautis 632–634 ženklais

635

Persirikiavimo rodyklė

Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta

636

Persirikiavimo rodyklė

Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta

637

 

Krypties rodyklė į lankytiną vietą

Nurodo eismo kryptį ir atstumą į lankytiną vietą. Ženklas naudojamas rodant kryptį į visas lankytinas vietas, kultūros ir istorinius objektus. Jis įrengiamas 20–50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas – rudas

638

 

Lankytinos vietos pavadinimas

 

Lankytinos vietos, kultūros ir istorinio objekto pavadinimas. Ženklo fonas – rudas

 

 

 

VII. Paslaugų ženklai

 

13. Paslaugų ženklai informuoja apie esamus paslaugų objektus ir yra šie:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

701

Medicinos pagalba

Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos pagalba

702

Ligoninė

 

703

Degalinė

 

704

Dirbtuvės

Transporto priemonių remonto dirbtuvės

705

Plovykla

 

706

Telefonas

 

707

Valgykla

Valgykla arba restoranas

708

Kavinė

Kavinė arba bufetas

709

Viešbutis

 

710

Stovyklavietė

Vieta stovyklai su palapinėmis

711

Kempingas

Kempingui tinkamos infrastruktūros stovyklavietė su vasarnamiais arba atitemptais prikabinamaisiais vasarnamiais, arba palapinėmis

712

Poilsio vieta

 

713

Policija

 

 

714

Kelių policija

 

715

Tualetas

 

 

716

Maudymosi vieta

 

717

Radijo stotis

Nuolat teikiančios informaciją apie eismą radijo stoties bangų dažnis

718

Geriamasis vanduo

 

719

Muitinė

Ne pasienyje esanti muitinės įstaiga

720

Oro uostas

 

721

Internetas

Viešieji interneto centrai, teikiantys interneto paslaugas

722

Informacijos centras

Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras

723

Jaunimo nakvynės namai

 

724

Kaimo turizmo sodyba

 

725

Lankytina vieta

Viešam lankymui parengtas kultūros paveldo, gamtos ar kitoks lankytinas objektas

726

Žvejybos vieta

 

727

Golfo aikštelė

 

728

Žirgų sportas

 

729

Slidininkų keltuvas

 

 

VIII. Papildomos lentelės

 

14. Papildomos lentelės patikslina arba apriboja ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios:

Numeris

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaiškinimas

801

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai

 

802

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį į dešinę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios

 

803

Atstumas iki objekto

Nurodo kryptį į kairę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios

 

804

Atstumas iki sankryžos

Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelė naudojama tik kartu su ženklu „Sankryža su pagrindiniu keliu“

 

805

Galiojimo zona į priekį

Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo

 

806

Galiojimo zona į priekį

Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už ženklo. Lentelė naudojama tik su ženklais, draudžiančiais sustoti arba stovėti

807

 

Galiojimo zona į priekį ir atgal

Informuoja vairuotojus, kad jie yra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje

808

Galiojimo zonos pabaiga

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos pabaigą

809

Galiojimo zona į dešinę

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį

 

810

Galiojimo zona į kairę

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį

 

811

Galiojimo zona į abi puses

Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį

 

812

Galiojimo kryptis į dešinę

Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

 

813

Galiojimo kryptis į kairę

Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

 

814

 

Galiojimo kryptis į abi puses

Nurodo 135, 302–318 ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį

815

Krovininiai automobiliai

Ženklas su lentele „Krovininiai automobiliai“ galioja krovininiams automobiliams ir jų junginiams, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 tonos

 

816

 

Transporto priemonės su priekaba

Ženklas su lentele „Transporto priemonės su priekaba“ galioja motorinėms transporto priemonėms su priekaba, išskyrus motociklus

 

817

Lengvieji automobiliai

Ženklas su lentele „Lengvieji automobiliai“ galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos

818

Autobusai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas

819

Traktoriai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Traktoriai“ galioja traktoriams ir savaeigėms mašinoms

 

820

Motociklai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas

 

821

Dviračiai

Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir mopedams

 

822

Ne darbo dienos

Nurodo, kad ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis

823

Darbo dienos

Nurodo, kad ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas

824

Savaitės dienos

Nurodo savaitės dienas, kurias galioja ženklas

 

825

Savaitės diena

Nurodo savaitės dieną, kurią galioja ženklas

 

826

Galiojimo laikas

Nurodo, kad ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis

 

827

 

Galiojimo laikas ne darbo dienomis

Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja ženklas

 

828

 

Galiojimo laikas darbo dienomis

Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja ženklas

 

829

 

Galiojimo laikas savaitės dienomis

Nurodo dienas ir laiką, kada galioja ženklas

 

830

Stovėjimo būdas

Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio

 

831

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams

832

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

 

833

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams

 

834

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams

 

835

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

836

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams

837

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams

 

838

 

Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas

Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies

 

839

Stovėti išjungus variklį

Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį

 

840

Už stovėjimą mokama

Nurodo, kad už stovėjimą reikia mokėti

 

841

Pavojingas kelkraštis

Įspėja, kad užvažiuoti ant kelkraščio pavojinga. Naudojama su įspėjamaisiais ženklais

 

842

Pagrindinio kelio kryptis

Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Pagrindinis kelias“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija. Gali būti naudojama ir su ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“

843

Pagrindinio kelio kryptis

Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“ arba „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija

844

Neregiai

Nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai. Naudojama su įspėjamaisiais ir nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“

 

845

Drėgna danga

Nurodo, kad ženklas, su kuriuo naudojama lentelė, galioja tada, kai važiuojamosios dalies danga drėgna (šlapia)

 

846

Neįgalieji

Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms

847

Išskyrus neįgaliuosius

Nurodo, kad 322–324, 401–406 ženklai negalioja šiose taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms

 

848

Apledėjęs kelias

Taip pažymėtas ruožas dažnai būna slidus dėl ledo arba sniego

 

849

Gamtinės dujos

Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos gamtinėmis dujomis

 

850

Suskystintosios dujos

Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suskystintosiomis dujomis

 

851

Degalų rūšys

Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo degalinėje esančių degalų rūšis

 

______________


Kelių eismo taisyklių

2 priedas

 

Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos

 

I. Horizontalusis ženklinimas

 

1. Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:

1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ir ruožų, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, ribas automagistralėse; atskiria važiuojamosios dalies juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą.

1.3. Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus.

1.5. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem juostoms ar daugiau juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms ir tarptautiniams keliams. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.8. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose, autobusų stotelių zonose ir panašiai). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Naudojama viena arba kartu su ženklu „Stovėti draudžiama“ ir brėžiama palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje.

1.10. Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.

1.11. Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant ženklui „Važiuoti nesustojus draudžiama“ arba draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui.

1.12. Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

1.13. Pėsčiųjų perėjos:

1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

1.13.2. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį.

1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.

1.15. Nukreipimo salelės:

1.15.1. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles, kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį.

1.15.2. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų atsišakojimo vietose.

1.15.3. Užbrūkšniuotas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų susiliejimo vietose.

1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Ženklinimas naudojamas vienas arba kartu su ženklais „Eismo kryptys sankryžoje“, „Eismo kryptis sankryžoje“; aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.

1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus. Gali būti naudojama kartu su bet kuriuo iš ženklų „Susiaurėjimas“ arba tarpuose tarp 1.6 (1.5) linijos brūkšnių.

1.18. Trikampis praneša, kad artėjama prie 1.12 ženklinimo linijos.

1.19. Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“.

1.20. Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą).

1.21. Raidė „A“ žymi važiuojamosios dalies juostą, skirtą tiktai maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę.

1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi važiuojamosios dalies juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos).

1.23. Dviračio simbolis žymi dviračių eismui skirtą tako dalį.

1.24. Neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“.

1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi dirbtinius kalnelius (nelygumus), įrengtus važiuojamojoje dalyje važiavimo greičiui mažinti.

1.26. Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės.

 

 

 

 


II. Vertikalusis ženklinimas

 

2. Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus, padeda orientuotis ir žymimas taip:

2.1. Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir t.t.) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

 

 

 

 

 


2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą.

2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse.

2.4. Įstriža plati juoda juosta žymi signalinius stulpelius, užtvarus, aptvėrimų (atitvarų) atramas ir panašiai.

              

2.5. Horizontalios plačios brūkšninės linijos žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose.

2.6. Horizontali ištisinė juoda linija žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius kituose kelių ruožuose.

2.7. Horizontalios brūkšninės baltos ir juodos linijos žymi gatvės bortelius pavojinguose ruožuose ir iškilias saugumo saleles.

______________


 

Kelių eismo taisyklių

3 priedas

 

Transporto priemonių skiriamieji ženklai

 

1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklai dieną turi būti įskaitomi iš ne mažesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apšvietimas turi būti toks, kad naktį numerį būtų galima perskaityti iš ne mažesnio kaip 20 m atstumo.

2. Numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję.

3. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji – ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės – ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.

4. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu.

5. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.

6. Ant krovininių automobilių ir ratinių traktorių su priekabomis, taip pat ant lankstaus rėmo autobusų ir troleibusų virš kabinos (kėbulo) priekinės dalies turi būti transporto priemonių junginio skiriamasis ženklas – trys oranžiniai žibintai, išdėstyti horizontaliai 150–300 mm atstumu vienas nuo kito, arba iš vidaus apšviečiamas oranžinis (geltonas) lygiakraščio trikampio (kraštinės ilgis – 250 mm) formos skiriamasis ženklas. Junginio ženklai turi būti įjungti važiuojant, taip pat sustojus arba stovint kelyje.

7. Motorinės transporto priemonės su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

8. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm.

9. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“ iš šviesą atspindinčios medžiagos (šviesos atspindys – 50 cd/lx/m), raidžių aukštis – 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos (šviesos atspindys – 300–450 cd/lx/m): priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta.

10. Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

11. Neįgaliųjų vairuojamos arba juos vežančios motorinės transporto priemonės, esant atitinkamai žymai transporto priemonės registracijos dokumentuose, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm.

12. Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

13. Automobilių, kuriuos vairuoja vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

14. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys, arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis (šviesos atspindys – 130–150 cd/lx/m). Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus.

15. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo.

16. Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, turi būti pažymėtos pagal pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus specialiais stačiakampio formos oranžiniais ženklais, informuojančiais apie pavojų. Šie ženklai gaminami 400 mm ilgio ir 300 mm pločio, apibrėžti 15 mm storio juoda kraštine linija, arba jie gali būti 300 mm ilgio ir 120 mm pločio, apibrėžti 10 mm storio juoda kraštine linija.

17. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus) gale, 500–1500 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengti horizontalūs, simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą (šviesos atspindys 130–150 cd/lx/m), ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Šių skiriamųjų ženklų transporto priemonėje gali būti vienas (ilgis – nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 195 mm iki 230 mm) arba du (kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis – nuo 195 mm iki 230 mm).

18. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus) gale turi būti įrengti horizontalūs, simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis (šviesos atspindys 130–150 cd/lx/m). Tiek raudonų, tiek geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių ženklų gali būti vienas (ilgis – nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 130 mm iki 150 mm) arba du (kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis – nuo 130 mm iki 150 mm). Ženklai turi būti be apvado ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link.

19. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas – lygiakraštis trikampis, kurio 450–500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.

20. Kiekviena kelių eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba turi būti pažymėtos nustatytos formos ženklu, patvirtinančiu, jog atlikta valstybinė techninė apžiūra.

______________