Lietuvos Respublikos Seimo

1995 m. gegužės 9 d.

nutarimo Nr.I-885

priedėlis

NUTEISTŲJŲ ASMENŲ PERDAVIMO

K O N V E N C I J A

Valstybės Europos  Tarybos narės  ir  kitos  valstybės  šios

Konvencijos signatarės,

manydamos, kad  Europos Tarybos  tikslas yra  palaikyti  kuo

artimesnius ryšius tarp jos narių;

norėdamos  labiau   išplėsti  tarptautinį   bendradarbiavimą

baudžiamojoje srityje;

manydamos, kad  šis  bendradarbiavimas  turėtų  pasitarnauti

teisingumo  vykdymo  interesams  ir  sudarytų  palankias  sąlygas

nuteistų asmenų socialinei reabilitacijai;

manydamos, kad  dėl šių  tikslų  reikia,  jog  užsieniečiai,

nubausti laisvės  atėmimu už nusikalstamą veiklą, turėtų galimybę

atlikti bausmę įprastoje socialinėje aplinkoje;

suprasdamos,  kad   geriausiai  galima   tai  pasiekti  juos

perduodant jų valstybei,

susitarė:

1 straipsnis

Definicijos (apibrėžimai)

Šioje konvencijoje vartojami terminai:

a) "nuteisimas"  - visoks limituotas ar neapibrėžtas laisvės

atėmimo būdas arba teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiklą;

b) "nuosprendis" - teismo sprendimas paskirti bausmę;

c) "nuteisusioji  valstybė" -  valstybė,  nuteisusi  asmenį,

kuris gali būti arba jau yra perduotas;

d) "valstybė,  kurioje atliekama  bausmė" - valstybė, kuriai

gali būti  arba jau  yra perduotas  nuteistasis, kad  ten atliktų

savo bausmę.

2 straipsnis

Pagrindiniai principai

1.   Valstybės    abipusiškai   įsipareigoja   pagal   šioje

Konvencijoje  numatytas   sąlygas  kuo  artimiau  bendradarbiauti

perduodant nuteistus asmenis.

2.  Pagal   šios  Konvencijos   nuostatas  vienos  valstybės

teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei,

kad ten  atliktų jam  paskirtą bausmę. Pagal šią Konvenciją asmuo

gali  pareikšti   pageidavimą,  kad   būtų  perduotas   arba   jį

nuteisusiai  valstybei, arba  valstybei,  kurioje  turės  atlikti

bausmę.

3. Kad  asmuo  būtų  perduotas,  gali  prašyti  nuteisusioji

valstybė arba valstybė, kurioje bus atliekama bausmė.

3 straipsnis

Perdavimo sąlygos

1. Perdavimas gali vykti tik pagal šias Konvencijos sąlygas:

a) nuteistasis  turi būti  valstybės, kurioje atliks bausmę,

išeivis;

b) nuosprendis turi būti galutinis;

c) bausmės,  kurią nuteistasis  turi atlikti,  laikas turėtų

būti mažiausiai šeši mėnesiai nuo prašymo perduoti padavimo datos

arba neterminuotas;

d) nuteistasis  arba jam  atstovaujantis asmuo turi sutikti,

kad  nuteistasis   būtų  perduotas,   jeigu  viena  iš  valstybių

perdavimą laiko  būtinu dėl  nuteistojo amžiaus  arba fizinės  ar

protinės jo būklės;

e) veikimas  arba neveikimas,  už kuriuos  baudžiama, turėtų

būti laikomi nusikalstama veika ir toje šalyje, kur bus atliekama

bausmė, ir  jeigu  tokia  nusikalstama veila  būtų  padaryta  jos

teritorijoje, už tai būtų baudžiama, o

f)  nuteisusioji   valstybė  ir   valstybė,  kurioje  bausmė

atliekama, turėtų būti pasirašiusios perdavimo sutartį.

2.  Išskirtiniais  atvejais  valstybės  gali  susitarti  dėl

perdavimo netgi  tuo atveju,  jei bausmės, kurią nuteistasis turi

atlikti, laikas  yra trumpesnis  už terminą, numatytą  1 dalies c

punkte.

3.  Kiekviena  valstybė  Konvencijos  pasirašymo,  atidavimo

ratifikuoti,  priėmimo,  aprobavimo  ar  prisijungimo  metu  gali

Europos    Tarybos     Generaliniam    Sekretoriui    adresuotoje

deklaracijoje nurodyti,  kad  ji  norėtų  išbraukti  vieną  iš  9

straipsnio 1 dalies a ar b punktuose numatytų santykių su kitomis

šalimis procedūrų.

4.  Kiekviena  valstybė  bet  kuriuo  metu  Europos  Tarybos

Generaliniam Sekretoriui  pasiųstoje deklaracijoje gali apibrėžti

šioje Konvencijoje vartojamą "išeivio" terminą.

4 straipsnis

Įsipareigojimas teikti informaciją

1.  Kiekvieną   nuteistąjį,  kuriam  gali  būti  taikoma  ši

Konvencija,  su   jos  turiniu   turi  supažindinti  nuteisusioji

valstybė.

2. Jeigu  nuteistasis išreiškė  pageidavimą  jį  nuteisusiai

valstybei, kad  nori būti  perduotas pagal šią Konvenciją, tai ši

valstybė turi kaip galima greičiau, kai tik galutinis nuosprendis

įsigalioja, informuoti  apie tai  valstybę, kurioje bus atliekama

bausmė.

3. Turėtų būti teikiama tokia informacija:

a) nuteistojo pavardė, gimimo data ir vieta;

b)  prireikus,  jo  adresas  valstybėje,  kurioje  atliekama

bausmė;

c) faktų aprašymas, įskaitant nuteisimą;

d) bausmės atlikimo pradžios data, trukmė ir pobūdis.

4. Jeigu  nuteistasis pareiškė norą būti perduotas pagal šią

Konvenciją valstybei,  kurioje atliks  bausmę,  tai  nuteisusioji

valstybė pagal  valstybės, kurioje  bus atliekama bausmė, prašymą

turi perduoti visą 3 dalyje numatytą informaciją.

5. Nuteistasis  turi būti  raštu  informuojamas  apie  visus

veiksmus, atliekamus  vienos ar  kitos valstybės, pagal prieš tai

minėtas dalis,  taip pat  ir apie visus sprendimus, susijusius su

perdavimo prašymu, priimtus vienos iš šių valstybių.

5 straipsnis

Prašymai ir atsakymai

1. Prašymai dėl perdavimo ir atsakymai turi būti raštiški.

2. Prašančiosios  valstybės Teisingumo ministerija adresuoja

prašymą reikiamos  valstybės Teisingumo  ministerijai.  Atsakymai

turi būti pateikiami tais pačiais kanalais.

3. Bet  kuri pusė deklaracijoje, adresuotoje Europos Tarybos

Generaliniam Sekretoriui,  gali nurodyti,  kad  ji  naudos  kitus

komunikacijos būdus.

4. Gavusioji  prašymą valstybė  turi  kaip  galima  greičiau

informuoti prašančiąją  valstybę apie  savo sprendimą  priimti ar

atmesti perdavimo prašymą.

6 straipsnis

Pateisinamieji dokumentai

1. Valstybė, kurioje atliekama bausmė, nuteisusios valstybės

prašymu turėtų pastarajai pateikti:

a) dokumentą ar deklaraciją, nurodančią, kad nuteistasis yra

tos valstybės išeivis;

b)  kopiją   įstatymų,   galiojančių   valstybėje,   kurioje

atliekama bausmė,  pagal kuriuos  veikimas  arba  neveikimas,  už

kuriuos  yra  teisiama  nuteisusioje  valstybėje,  taip  pat  yra

nusikalstama veika ir valstybėje, kurioje atliekama bausmė, ir už

tai būtų  baudžiama, jeigu  tas  veikimas  arba  neveikimas  būtų

padarytas jos teritorijoje;

c) deklaraciją  su  informacija,  numatyta  9  straipsnio  2

dalyje.

2.  Jeigu   yra  pateiktas   prašymas  dėl   perdavimo,  tai

nuteisusioji  valstybė   turi  pateikti  valstybei,  kurioje  bus

atliekama bausmė, jeigu tik viena ar kita iš šių dviejų valstybių

nenurodė, kad ji neduos sutikimo perdavimui, šiuos dokumentus:

a)  teismo   nuosprendžio  patvirtintą  kopiją  ir  teisėtai

pritaikytus potvarkius (dispozicijas);

b) nurodymą  apie jau  atliktos  bausmės  trukmę,  įskaitant

informaciją apie parengtinį sulaikymą, bausmės atidėjimą ar kitus

aktus, susijusius su bausmės atlikimu;

c) 3  straipsnio 1  dalies d  punkte  numatytą  deklaraciją,

patvirtinančią sutikimą būti perduotu;

ir

d) kiekvieną kartą, kai bus reikalingas bet koks medicininis

ar socialinis  nuteistojo įvertinimas,  visą informaciją  apie jo

gydymą jį  nuteisusioje valstybėje  ir  rekomendacijas,  kaip  tą

gydymą tęsti valstybėje, kurioje bus atliekama bausmė.

3. Nuteisusioji  valstybė ir valstybė, kurioje bus atliekama

bausmė,  gali   prašyti  kurių  nors  dokumentų  ar  deklaracijų,

numatytų aukščiau  minėtose  1  ir  2  dalyse,  prieš  pateikiant

prašymą dėl perdavimo ar prieš priimant sprendimą dėl sutikimo ar

nesutikimo perduoti.

7 straipsnis

Sutikimas ir patikrinimas

1.  Nuteisusioji   valstybė  turi  pasirūpinti,  kad  asmuo,

privalantis duoti  savo sutikimą dėl perdavimo pagal 3 straipsnio

1 dalį,  tai atliktų  savanoriškai ir  visiškai įsisąmoninęs  šio

akto juridines pasekmes. Procedūra, susijusi su šiuo procesu, yra

nustatoma nuteisusios valstybės įstatymų.

2. Nuteisusioji  valstybė, tarpininkaujant konsului ar kitam

pareigūnui, paskirtam  susitarus su  valstybe, kurioje  atliekama

bausmė,  turi  suteikti  galimybę  valstybei,  kurioje  atliekama

bausmė, patikrinti,  ar sutikimas  buvo duotas  pagal ankstesnėje

dalyje numatytas sąlygas.

8 straipsnis

Perdavimo pasekmės nuteisusiajai valstybei

1. Kai  valstybė, kurioje atliekama bausmė, paima nuteistąjį

į savo  globą, bausmės  atlikimas jį  nuteisusioje valstybėje yra

sustabdomas.

2. Nuteisusioji  valstybė negali  tęsti bausmės vykdymo, kai

valstybėje,  kurioje   atliekama  bausmė,  laikoma,  kad  bausmės

atlikimas yra pasibaigęs.

9 straipsnis

Perdavimo pasekmės valstybei,

kurioje atliekama bausmė

1.  Valstybės,   kurioje  atliekama  bausmė,  kompetentingos

valdžios instancijos turi:

a) arba pačios tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais

arba  administraciniais   sprendimais,   pagal   10   straipsnyje

numatytas sąlygas;

b) arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu

pakeisti  bausmę,  pakeičiant  nuteistosios  valstybės  paskirtas

baudžiamąsias sankcijas,  valstybės,  kurioje  atliekama  bausmė,

įstatymuose už  tokį  patį  nusikaltimą  numatytomis  sankcijomis

pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

2.  Kai   valstybei,  kurioje   bus  atliekama  bausmė,  yra

pateiktas prašymas,  ši prieš  nuteistojo perdavimą turi nurodyti

nuteisusiajai  valstybei,   kuri  iš  šių  dviejų  procedūrų  bus

taikoma.

3. Bausmės  atlikimą nustato  valstybės,  kurioje  atliekama

bausmė, įstatymai  ir tik  ši valstybė  yra kompetentinga priimti

bet kokius atitinkamus sprendimus.

4. Kiekviena valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš

1 dalyje  numatytų procedūrų,  norėdama  imtis  priemonių,  kurių

objektas kitos  valstybės  teritorijoje  yra  asmenys,  dėl  savo

psichinės būklės  pripažinti nepakaltinamais  už nusikaltimą,  ir

kuri yra  nusiteikusi pasirūpinti  šiais asmenimis, pratęsdama jų

gydymą, gali  nusiųsti deklaraciją  Europos Tarybos  Generaliniam

Sekretoriui nurodydama,  kokia  procedūra  bus  pasirinkta  tokiu

atveju.

10 straipsnis

Bausmės atlikimo tęstinumas

1. Tuo  atveju, kai  bausmės atlikimas  tęsiamas,  valstybė,

kurioje atliekama  bausmė,  yra  susieta  juridiniu  pagrindu  ir

bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu.

2. Tačiau,  jeigu bausmės  pagrindas ar  trukmė prieštarauja

valstybės,  kurioje  atliekama  bausmė,  įstatymams,  jeigu  šios

valstybės įstatymai  to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar

administraciniu nutarimu  pritaikyti šią  bausmę prie  bausmės ar

priemonių,  numatytų  tos  valstybės  įstatymuose  už  tokio  pat

pobūdžio nusikaltimą.  Ši bausmė  ar  priemonės  savo  esme  kiek

įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali

nei  pasunkinti,   nei  pailginti   trukmės  ir   negali  viršyti

valstybės,  kurioje   atliekama  bausmė,   įstatymuose   numatyto

maksimumo.

11 straipsnis

Bausmės konversija (pakeitimas)

1. Bausmės  pakeitimo atveju  turi būti  taikomos valstybės,

kurioje  atliekama   bausmė,  įstatymuose  numatytos  procedūros.

Konversijos metu kompetentinga institucija:

a) turi  apsiriboti gautais  duomenimis kaip  faktais  tiek,

kiek jie tiksliai ir besąlygiškai išaiškėja iš nuosprendžio, kurį

paskelbė nuteisusioji valstybė;

b)  negali   pakeisti  laisvės   atėmimo  bausmės   pinigine

sankcija;

c) turi visiškai išskaityti visą laisvės atėmimo laikotarpį,

kurį nuteistas asmuo jau išbuvo kalėjime;

ir

d) nepabloginti  nuteistojo teisinės  padėties, atsitiktinai

nesusieti  minimalia   sankcija,  numatyta   valstybės,   kurioje

atliekama  bausmė,   įstatymuose   už   padarytą   ar   padarytus

nusikaltimus.

2. Jeigu  konversijos procedūra  vyksta po nuteistojo asmens

perdavimo, valstybė,  kurioje atliekama  bausmė, turi  tą  asmenį

saugoti areštinėje  ar kitu būdu užtikrinti jo buvimą valstybėje,

kurioje atliekama bausmė, iki šios procedūros pabaigos.

12 straipsnis

Bausmės dovanojimas (malonė), amnestija,

bausmės sušvelninimas

Kiekviena Šalis,  vadovaudamasi savo  Konstitucija ar kitais

įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti

amnestiją.

13 straipsnis

Nuosprendžio peržiūrėjimas

Tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia

peržiūrėti nuosprendį.

14 straipsnis

Bausmės vykdymo nutraukimas

Valstybė, kurioje  atliekama  bausmė,  turi  baigti  bausmės

vykdymą, kai  tik nuteisusioji  valstybė informuoja  apie  tokius

norus, sprendimus  ar priemones,  dėl kurių bausmės vykdymas turi

būti nutrauktas.

15 straipsnis

Informacija apie nuosprendžio vykdymą

Valstybė, kurioje  atliekama bausmė,  suteikia  informaciją,

susijusią  su   nuosprendžio  vykdymu,  valstybei,  kurioje  buvo

teisiama:

a) jeigu joje laikoma, kad bausmės vykdymas pasibaigė;

b) jeigu nuteistasis asmuo pabėgo nebaigęs atlikti bausmę;

arba

c) jeigu nuteisusioji valstybė prašo specialios ataskaitos.

16 straipsnis

Pervežimas

1.  Šalis,  vadovaudamasi  savo  įstatymais,  turi  suteikti

sąlygas nuteistajam  asmeniui pervežti  per jos teritoriją, jeigu

kita Šalis  pareiškė tokį  prašymą ir  ji pati  yra susitarusi su

kita Šalimi  arba su  trečiąja valstybe dėl to asmens pervežimo į

jos teritoriją arba iš jos teritorijos.

2. Šalis gali atsisakyti suteikti sąlygas pervežimui:

a) jeigu nuteistas asmuo yra jos išeivis;

arba

b) jeigu  nusikaltimas, už  kurį buvo  paskirta bausmė, nėra

laikomas nusikaltimu pagal joje galiojančius įstatymus.

3. Prašymai  pervežti  ir  atsakymai  turi  būti  perduodami

kanalais, kurie yra numatyti 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4. Šalis gali suteikti sąlygas nuteistajam asmeniui pervežti

per jos  teritoriją, kai  to prašo  trečioji valstybė,  jeigu  ta

valstybė yra susitarusi su kita Šalimi dėl pervežimo į teritoriją

arba iš jos.

5. Šalis,  kurios yra  prašoma leisti  pervežti,  nuteistąjį

asmenį gali  laikyti areštinėje  tik tiek  laiko, kiek  to reikia

pervežimui per jos teritoriją.

6. Šalis,  į kurią  kreipiamasi  dėl  pervežimo,  gali  būti

prašoma   duoti    garantijas,   kad    nuteistasis   nebus   nei

persekiojamas,  nei   sulaikomas,  išskyrus   tai,  kas  numatyta

ankstesnėje dalyje,  nei jokiais  kitais apribojimais  varžoma jo

asmeninė laisvė tranzitinės šalies teritorijoje pagal ankstesnius

įvykius ar  apkaltinamuosius nuosprendžius  iki  jo  išvykimo  iš

nuteisusios valstybės teritorijos.

7. Nereikia  prašyti leidimo pervežimui, jeigu pervežama oro

transportu ir  nėra numatyta  jokių nusileidimų. Tačiau kiekviena

šalis gali  pasirašymo ar  ratifikavimo, sutikimo,  aprobavimo ar

prisijungimo dokumentų  atidavimo metu deklaracijoje, adresuotoje

Europos Tarybos  Generaliniam  Sekretoriui,  reikalauti,  kad  ją

informuotų apie kiekvieną pervežimą per jos teritoriją.

17 straipsnis

Kalba ir išlaidos

1. Informacija  pagal 4  straipsnio 2  ir 4  dalis turi būti

pateikta tos  šalies kalba,  kuriai ji  yra skirta, arba viena iš

oficialių Europos Tarybos kalbų.

2. Išskyrus  išlygas, numatytas  šio  straipsnio  3  dalyje,

neturi būti reikalaujama jokio prašymų dėl pervežimo vertinimo.

3.  Kiekviena  valstybė,  pasirašydama  ar  atiduodama  savo

ratifikavimo, sutikimo,  aprobavimo ar  prisijungimo  dokumentus,

deklaracijoje,   adresuotoje    Europos   Tarybos    Generaliniam

Sekretoriui, gali  reikalauti, kad  prie prašymų dėl pervežimo ir

juos lydinčių  dokumentų būtų vertimai į tos valstybės kalbą arba

vieną iš  oficialių Europos  Tarybos kalbų.  Ta  proga  jos  gali

pranešti apie pasirengimą šalia oficialios Europos Tarybos kalbos

ar kalbų priimti vertimus į bet kurias kitas kalbas.

4. Išskyrus  tai, kas  yra numatyta  6 straipsnio 2 dalies a

punkte, dokumentai,  kurie yra  perduodami pagal  šią Konvenciją,

neturi būti patvirtinti.

5. Visas  išlaidas, susijusias  su šios Konvencijos taikymu,

turi  padengti   valstybė,  kurioje  atliekama  bausmė,  išskyrus

išlaidas,    išskirtinai    padarytas    nuteisusios    valstybės

teritorijoje.

18 straipsnis

Pasirašymas ir įsigaliojimas

1.  Ši  Konvencija  pateikiama  pasirašyti  Europos  Tarybos

valstybėms  narėms  ir  valstybėms,  nesančioms  narėmis,  tačiau

dalyvavusioms tobulinant  šią Konvenciją.  Ji yra  ratifikuotina,

prie  jos  galima  prisijungti  ar  jai  pritarti.  Ratifikavimo,

prisijungimo, pritarimo  dokumentai (raštai)  atiduodami  saugoti

Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

2. Ši Konvencija įsigalioja pirmą dieną mėnesio, einančio po

trijų  mėnesių  laikotarpio  po  to,  kai  trys  valstybės  narės

išreiškia savo sutikimą laikytis Konvencijos pagal šio straipsnio

1 dalies dispoziciją.

3.  Jeigu   kuri  nors  valstybė  signatarė  išreiškia  savo

sutikimą laikytis Konvencijos, ši įsigalioja pirmą dieną mėnesio,

einančio  po   to,  kai   pasibaigia  3  mėnesių  laikotarpis  po

ratifikavimo, prisijungimo ar pritarimo dokumentų atidavimo.

19 straipsnis

Valstybių, nesančių Europos Tarybos narėmis,

prisijungimas

1. Po  to, kai  įsigalioja ši  Konvencija,  Europos  Tarybos

Ministrų Komitetas,  pasitaręs  su  susitariančiosiomis  Šalimis,

gali pakviesti  kurią nors  valstybę, nesančią  Tarybos  nare  ir

neminimą  18   straipsnio  1   dalyje,  prisijungti   prie   šios

Konvencijos, vadovaudamasis daugumos sprendimu, kaip yra numatyta

Europos Tarybos  Statuto 20 straipsnyje, bei vienbalsiai pritarus

susitariančiųjų Šalių atstovams, dirbantiems Komitete.

2.  Kiekvienoje   prisijungiančioje  valstybėje   Konvencija

įsigalioja  pirmą   dieną  mėnesio,  einančio  po  trijų  mėnesių

laikotarpio po  to, kai  prisijungimo  dokumentai  buvo  atiduoti

saugoti.

20 straipsnis

Taikymas teritorijoms

1. Kiekviena  valstybė ratifikavimo, sutikimo, aprobavimo ar

prisijungimo  metu   gali  nurodyti  teritoriją  ar  teritorijas,

kuriose ši Konvencija bus taikoma.

2. Kiekviena  valstybė bet  kuriuo metu  vėliau, pareikšdama

apie tai  Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, išplečia šios

Konvencijos    taikymą    kiekvienoje    pareiškime    nurodytoje

teritorijoje. Tokioje  teritorijoje Konvencija  įsigalioja  pirmą

dieną mėnesio,  einančio po  trijų mėnesių laikotarpio po to, kai

Generaliniam Sekretoriui įteikiamas pareiškimas.

3.  Kiekvienas   pareiškimas,  susijęs  su  pirmosiomis  šio

straipsnio  dalimis,  dėl  jame  nurodytų  teritorijų  gali  būti

atsiimtas, pranešimu kreipiantis į Generalinį Sekretorių.

21 straipsnis

Laikinas taikymas

Ši Konvencija taikoma vykdant nuosprendžius, paskirtus prieš

Konvencijos įsigaliojimą ar po jo.

22 straipsnis

Ryšys su kitomis konvencijomis ir susitarimais

1. Ši  Konvencija neturi įtakos teisėms ir įsipareigojimams,

kylantiems iš  sutarčių dėl  ekstradicijos bei  kitų sutarčių dėl

bendradarbiavimo   teisiniais    klausimais,    kur    aptariamas

sulaikytųjų  asmenų   perdavimas  akistatos  ar  parodymų  davimo

tikslu.

2. Jeigu  dvi ar  daugiau  šalių  jau  yra  susitarusios  ar

sudariusios sutartį  dėl nuteistųjų  asmenų perdavimo arba kitaip

aptarusios savo  santykius šiuo  klausimu, arba  jos ruošiasi tai

padaryti ateityje,  jos turi  pritaikyti tą susitarimą ar sutartį

arba sureguliuoti santykius pagal šią Konvenciją.

3. Ši Konvencija neturi įtakos valstybių, prisijungusių prie

Europos Konvencijos  dėl  baudžiamųjų  nuosprendžių  tarptautinio

galiojimo, teisei sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis viena

su kita  šioje Konvencijoje aptariamais klausimais, kad papildytų

jos nuostatas ar palengvintų joje išdėstytų principų pritaikymą.

4. Jeigu  prašymas perduoti  nuteistus asmenis remiasi dviem

šaltiniais  -   duotąja  Konvencija  ir  Europos  Konvencija  dėl

baudžiamųjų nuosprendžių  tarptautinio galiojimo  - ar kokiu kitu

susitarimu  ar   sutartimi   dėl   nuteistų   asmenų   perdavimo,

pasirašančioji Šalis, pateikdama prašymą, nurodo, kokio dokumento

pagrindu tai daroma.

23 straipsnis

Draugiškas ginčų sprendimas

Europos Tarybos  nusikalstamumo problemų  Europos  Komitetas

yra informuojamas apie šios Konvencijos taikymą ir padarys viską,

kad padėtų  draugiškai  įveikti  kiekvieną  sunkumą,  kuris  gali

iškilti taikant šią Konvenciją.

24 straipsnis

Denonsavimas

1. Kiekviena  Šalis gali  bet  kuriuo  metu  denonsuoti  šią

Konvenciją  pranešdama  apie  tai  Europos  Tarybos  Generaliniam

Sekretoriui.

2.  Toks   denonsavimas  įsigalioja   pirmą  dieną  mėnesio,

einančio po  trijų mėnesių  po  pranešimo  įteikimo  Generaliniam

Sekretoriui.

3.  Ši  Konvencija  tebebus  taikoma  vykdant  nuosprendžius

asmenims, kurie  buvo perduoti  pagal Konvencijos  nuostatas  iki

denonsavimo įsigaliojimo dienos.

25 straipsnis

Informacija

Europos Tarybos  Generalinis  Sekretorius  informuoja  visas

valstybes Europos Tarybos nares, valstybes, nesančias jos

narėmis,

bet dalyvavusias  rengiant šią Konvenciją, ir kiekvieną valstybę,

prisijungusią prie šios Konvencijos:

a) apie pasirašymus;

b) apie  ratifikavimo, sutikimo, aprobavimo bei prisijungimo

dokumentų atidavimą saugoti;

c)  apie   šios  Konvencijos   įsigaliojimo  datą  pagal  18

straipsnio 2  ir 3 dalis, 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2

ir 3 dalis;

d)  apie   kiekvieną   aktą,   deklaraciją,   pranešimą   ar

informaciją, susijusius su šia Konvencija.

Tai  patvirtindami,   žemiau   pasirašiusieji,   atitinkamai

įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta 1983 metų kovo 21 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų

kalbomis.  Abu   tekstai   yra   autentiški   ir   sudaro   vieną

egzempliorių,  kuris   turi   būti   saugomas   Europos   Tarybos

archyvuose. Generalinis  Sekretorius turi  pasiųsti  patvirtintus

nuorašus kiekvienai  Europos Tarybos  narei, taip pat valstybėms,

nesančioms Europos  Tarybos narėmis, kurios dalyvavo rengiant šią

Konvenciją,  ir   visoms   pakviestoms   prie   jos   prisijungti

valstybėms.