LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL PREKYBINIŲ IR EKONOMINIŲ SANTYKIŲ

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė, toliau vadinamos „Šalimis“,

remdamosi 1991 metų liepos 29 dienos Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų nuostatomis,

siekdamos plėtoti ir stiprinti prekybinius ir ekonominius dviejų valstybių santykius lygiateisiškumo, abipusės naudos ir kitais tarptautinės teisės principais,

pripažindamos priemonių, skirtų sukurti tvirtą sėkmingo dviejų valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindą, svarbą,

atsižvelgdamos į būtinumą sukurti palankias sąlygas abiejų valstybių ūkinių subjektų prekybiniams santykiams plėtoti,

siekdamos plėtoti savo prekybinius santykius pagal Generalinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) principus,

susitarė:

1 straipsnis

Šalys sieks sudaryti maksimalias galimybes harmoningai ir visapusiškai plėtoti prekybinius ir ekonominius abiejų valstybių santykius.

2 straipsnis

Siekdamos garantuoti abipusiškai naudingas abiejų valstybių prekybinių ir ekonominių santykių plėtojimo sąlygas, Šalys teiks viena kitai didžiausio palankumo statusą:

– importo ir eksporto muitų mokesčiams, kitiems mokesčiams ir rinkliavoms, įskaitant tokių mokesčių ir rinkliavų rinkimo metodus;

– nuostatoms, susijusioms su muitų įforminimu, prekių tranzitu, sandėliavimu, perkrovimu ir kitomis panašaus pobūdžio paslaugomis;

– mokesčiams ir kitoms vidaus tiesioginėms ir netiesioginėms rinkliavoms;

– mokesčių ir jų pervedimų metodams;

– prekių pardavimo, supirkimo, transportavimo, paskirstymo ir panaudojimo vidaus rinkoje taisyklėms;

– eksporto ir importo licencijų išdavimui.

3 straipsnis

Šio Susitarimo 2 straipsnio nuostatos netaikomos lengvatoms, teikiamoms:

– kaimyninėms šalims, siekiant palengvinti pasienio prekybą;

– trečiosioms šalims, siekiant sukurti muitų sąjungas ar laisvosios prekybos zonas, arba teikiamoms dėl tokių sąjungų ar zonų sukūrimo ateityje;

– besivystančioms šalims, remiantis tarptautiniais susitarimais.

4 straipsnis

Šalys:

– tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestins prekių ir paslaugų, kurioms taikomos šio Susitarimo nuostatos, vidaus mokesčiais arba rinkliavomis, viršijančiomis atitinkamus mokesčius bei rinkliavas, kuriomis apmokestinamos analogiškos vietinės gamybos prekės ir paslaugos arba prekės, pagamintos trečiosiose šalyse;

– netaikys importuojamoms ir(arba) eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomos šio Susitarimo nuostatos, kokių nors specialių apribojimų ar reikalavimų, kurie panašiose situacijose netaikomi analogiškoms vietinės gamybos prekėms ir paslaugoms arba prekėms, pagamintoms trečiosiose šalyse.

5 straipsnis

Abiejų valstybių prekybiniai atsiskaitymai ir mokesčiai bus vykdomi pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius įstatymus ir Šalių susitarimus dėl atsiskaitymų ir mokesčių tvarkos.

6 straipsnis

Nė viena Šalis neleis reeksportuoti prekių, pagamintų kitos Šalies muito teritorijoje ir gaunamų pagal gamybinės kooperacijos kontraktus ar kaip tikslinės paskirties žaliavas. Gautų pagal tokius kontraktus prekių reeksportas į trečiąsias šalis gali būti vykdomas tik pagal tos valstybės, kurioje pagamintos šios prekės, įgaliotųjų tarnybų raštišką sutikimą ir numatytas sąlygas.

Jei ši nuostata neįvykdoma, Šalis, kurios interesai pažeisti, turi teisę vienašališkai imtis priemonių atšaukti ir(arba) apriboti tokių prekių, kurios tiekiamos pagal gamybinės kooperacijos kontraktus ar kaip tikslinės paskirties žaliava, išvežimą kitos Šalies ūkiniams subjektams, įvykdžiusiems nesankcionuotą reeksportą.

Šalys taikys sankcijas ūkiniams subjektams, pažeidusiems nurodytą nuostatą.

7 straipsnis

Kiekviena Šalis suteiks tranzitinių prekių, pervežamų į kitos Šalies teritoriją arba iš jos, taisyklėms ir formalumams, susijusiems su prekių tranzitu, statusą ne mažiau palankų negu statusas, suteikiamas tranzitinėms prekėms, pervežamoms į bet kurią trečiąją šalį arba iš jos.

Abi Šalys užtikrins, kad tranzitinėms prekėms, pagamintoms kitos Šalies muito teritorijoje, nebus taikomi muitų mokesčiai ir visos tranzito arba kitos nustatytos tranzitui rinkliavos, išskyrus mokesčius už pervežimus arba išlaidas, prilyginamas administracinėms išlaidoms, susijusioms su tranzito arba teikiamų paslaugų kaina.

Ši nuostata netaikoma tranzitui daiktų, gaminių ir prekių, kurių įvežimas, išvežimas ir tranzitas draudžiamas arba apribojamas Lietuvos Respublikos ir(arba) Rusijos Federacijos įstatymais ir(arba) reikalauja specialių leidimų.

8 straipsnis

Prekių pervežimo tvarka ir sąlygos, taip pat transporto eismo, transporto sistemų tarpusavio sąveika, skirti prekybinių ir ekonominių santykių funkcionavimui, nustatomi atitinkamais susitarimais.

9 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos keičia anksčiau Šalių sudarytų tarpvalstybinių susitarimų dėl prekybinių ir ekonominių santykių nuostatas tiek, kiek pastarosios arba nesuderinamos su pirmosiomis, arba joms identiškos.

10 straipsnis

Atsižvelgdamos į šio Susitarimo tikslus ir norėdamos parengti dviejų valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo tobulinimo rekomendacijas, Šalys susitarė įsteigti dvišalę Komisiją.

Pagrindiniai šios Komisijos uždaviniai:

– nagrinėti šio Susitarimo išaiškinimo ir taikymo klausimus;

– analizuoti dvišalių prekybinių ir ekonominių ryšių plėtojimą;

– rengti pasiūlymus dėl dviejų valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sąlygų gerinimo bei jo plėtros perspektyvų;

– aptarti šio Susitarimo realizavimo eigą ir rengti atitinkamas rekomendacijas.

Komisijos posėdžiai vyksta pasiūlius vienai iš Šalių, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, paeiliui Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje.

11 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos bus taikomos visiems kontraktams, pasirašytiems Susitarimo galiojimo laikotarpiu, bet iš dalies arba visiškai neįvykdytiems iki jo galiojimo pabaigos.

12 straipsnis

Šis Susitarimas nekeičia anksčiau Šalių sudarytų su trečiosiomis šalimis susitarimų nuostatų.

13 straipsnis

Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos datos, kai įteikiama paskutinė nota, kuria Šalys diplomatiniais kanalais informuos viena kitą apie būtinų valstybinių vidaus procedūrų įvykdymą, ir galios penkerius metus automatiškai pratęsiant kitiems penkerių metų periodams iki tol, kol viena iš Šalių raštu nepraneš diplomatiniais kanalais apie savo norą nutraukti šį Susitarimą. Tuo atveju Susitarimas nustoja galioti po šešių mėnesių nuo tokio pranešimo gavimo datos.

Pasirašyta Vilniuje 1993 m. lapkričio mėn. 18 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	RUSIJOS FEDERACIJOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________