LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybė, siekdamos plėtoti krovinių vežiojimus automobiliais tarp Susitariančių Šalių, o taip pat tranzitu jų teritorijomis,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Šis Susitarimas taikomas krovinių tarptautiniam vežimui kitiems ir sau, t. y. vežiojimams tarp Susitariančių Šalių automobiliais, registruotais vienoje iš Susitariančių Šalių, o taip pat tranzitiniam eismui Susitariančių Šalių teritorijomis automobiliais, registruotais vienoje iš Susitariančių Šalių.

 

2 straipsnis

 

Vienos iš Susitariančių Šalių vežėjams draudžiama vykdyti vidaus vežiojimus kitos Susitariančios Šalies teritorijoje.

 

3 straipsnis

 

Visiems krovinių vežiojimams, numatytiems šio Susitarimo 1 straipsnyje, o taip pat automobilių važiavimams be krovinio reikalingi leidimai.

 

4 straipsnis

 

Vienos iš Susitariančių Šalių vežėjai, turintys šio Susitarimo 5, 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytus leidimus, gali vežti krovinius iš kitos Susitariančios Šalies teritorijos į trečiosios valstybės teritoriją su sąlyga, jeigu šie vežiojimai vyks tranzitu per šalį, kurioje automobilis yra registruotas.

Tačiau šie vežimai galimi ir ne tranzitu per šalį, kurioje automobilis yra registruotas, gavus kitos Susitariančios Šalies kompetentingų įstaigų specialų leidimą.

 

5 straipsnis

 

1. Susitariančių Šalių nustatyto kiekvieniems metams leidimų skaičiaus ribose leidimus vežėjams išduoda tos valstybės kompetentingos įstaigos, kurioje automobiliai yra registruoti.

2. Šiuo tikslu dviejų šalių kompetentingos įstaigos pasikeičia reikalinga informacija.

 

6 straipsnis

 

Leidimai, numatyti šio Susitarimo 3 straipsnyje, nereikalingi vežant:

a) humanitarinio pobūdžio krovinius;

b) krovinius automobiliais, kurių bendras svoris su kroviniu (įskaitant ir priekabą) neviršija 6 t arba naudingas krovinio svoris (įskaitant ir priekabą) neviršija 3,5t;

c) meno kūrininius, skirtus mugėms, ekspozicijoms;

d) nereguliariai daiktus ir medžiagas, skirtas išimtinai reklamai arba informacijai;

e) daiktus persikraustant, įmonių, turinčių specializuotą personalą ir įrangą, transporto priemonėmis;

f) butaforinę įrangą, medžiagas, gyvūnus, teatro, muzikos, kino, sporto, cirko renginiams, mugėms, televizijos filmavimams, radijo įrašams;

g) bagažą priekabose, prikabintose prie keleivinių automobilių;

h) pašto siuntas;

i) remontuotinų automobilių įvažiavimui arba buksyravimui, o taip pat sugadintų automobilių transportavimui;

j) mirusiųjų palaikus specialiai įrengtais automobiliais.

 

7 straipsnis

 

1. Leidimai yra 2 tipų:

a) terminuoti leidimai neapibrėžtam kelionių (reisų) skaičiui ir kalendorinių metų galiojimo laikui;

b) kelionės leidimai vienam arba keletui reisų, kurių galiojimo laikas negali viršyti 3 mėnesių po jų išdavimo dienos.

2. Leidimas vežimui suteikia teisę vežėjui pasikrauti atgalinį krovinį.

 

8 straipsnis

 

Leidimai yra atspausdinti dviejų Susitariančių Šalių kalbomis, pagal abiejų Susitariančių Šalių nustatytą formą.

 

9 straipsnis

 

1. Leidimai yra personaliniai ir be teisės perduoti kitam asmeniui.

2. Kompetentingos įstaigos leidimus, numatytus šiuo Susitarimu, viena kitai perduoda nemokamai.

3. Leidimai vežimams turi būti automobilyje ir turi būti pateikti pareikalavus kontroliuojančių tarnybų pareigūnams.

 

10 straipsnis

 

Jeigu automobilio ar krovinio svoris arba gabaritai viršija kitos Susitariančios Šalies teritorijoje nustatytas normas, turi būti išduodamas šios Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos specialus leidimas.

 

11 straipsnis

 

1. Vežėjai, vykdantys šiuo Susitarimu numatytus vežimus, kitos Susitariančios Šalies teritorijoje moka mokesčius, galiojančius tos šalies teritorijoje.

2. Tačiau Susitariančios Šalys gali susitarti sumažinti arba atleisti nuo šių mokesčių sutinkamai su šio Susitarimo 18 straipsniu pasirašytu Protokolu.

 

12 straipsnis

 

Automobilio ekipažo nariai gali lengvatiniu būdu ir be importo leidimo įvežti savo asmeninius daiktus ir reikalingus jų profesijai daiktus jų viešnagės įvažiuojamoje šalyje laikui. Jie gali reeksportuoti šiuos daiktus be leidimo.

 

13 straipsnis

 

Nuo importo mokesčių ar kitų mokesčių atleidžiamos įvežamos į vienos iš Susitariančių Šalių teritoriją atsarginės dalys, skirtos pataisyti transporto priemones jų tarptautinėje kelionėje.

Įvežant paminėtas atsargines dalis, galioja Susitariančių Šalių įstatymai. Pakeistos atsarginės dalys išvežamos atgal arba sunaikinamos kontroliuojant muitinei.

 

14 straipsnis

 

Leidimų gavėjai, jų personalas privalo laikytis Susitariančios Šalies teritorijoje galiojančių taisyklių, ypač vežimo, kelių eismo, muitinės ir policijos taisyklių.

 

15 straipsnis

 

Visiems šiuo Susitarimu ir tarptautinėmis konvencijomis, prie kurių yra prisijungusios Susitariančios Šalys, nesureguliuotiems klausimams bus taikomi kiekvienos Susitariančios Šalies įstatymai.

 

16 straipsnis

 

Šio Susitarimo teiginių nesilaikymo atveju vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje kompetentingos įstaigos Susitariančios Šalies, kurioje automobilis yra registruotas, kitos Susitariančios Šalies kompetentingų įstaigų pasiūlymu taiko vieną iš šių nuobaudų:

a) įspėjimą;

b) laikiną arba neapibrėžtą, dalinį arba visišką uždraudimą vykdyti vežiojimus, numatytus šio Susitarimo l straipsnyje Susitariančios Šalies, kurioje įvyko pažeidimas, teritorijoje.

Kompetentingos įstaigos, kurios taiko nuobaudą, turi informuoti kitos Susitariančios Šalies kompetentingas įstaigas, kurios siūlė šią nuobaudą.

 

17 straipsnis

 

1. Kompetentingų valdžios įstaigų atstovai, esant reikalui, susirenka į Bendrą komisiją, siekdami užtikrinti reikiamą Susitarimo vykdymą, pritaikyti jį vežiojimų pokyčiams, pasikeisti visa reikalinga statistine informacija ir kt.

2. Minėta komisija susirenka vienos iš Susitariančių Šalių pageidavimu paeiliui kiekvienoje iš šalių.

 

18 straipsnis

 

1. Susitariančios Šalys nustato šio Susitarimo ypatumus Protokole, pasirašytame tuo pačiu laiku kaip ir minėtas Susitarimas.

2. Bendroji komisija, numatyta šio Susitarimo 17 straipsnyje, yra kompetentinga keisti pagal poreikį minėtą Protokolą.

 

19 straipsnis

 

Šio Susitarimo teiginiai neturi prieštarauti dabartiniams ir būsimiems įsipareigojimams, nustatytiems Europos Bendrijos Romos Sutarties.

 

20 straipsnis

 

Šis Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

Šis Susitarimas sudarytas neribotam laikui. Abi Susitariančios Šalys gali denonsuoti šį Susitarimą, prieš tai įspėdamos ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.

 

Susitarimas pasirašytas Annecy 1994 m. gegužės 26 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas prancūzų ir lietuvių kalbomis, abiem tekstams turint vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________


PROTOKOLAS

prie Susitarimo 18 straipsnio

 

Siekdamos išaiškinti minėto Susitarimo taikymą, Susitariančios Šalys

susitarė:

 

Dėl 7, 8, 9 straipsnių:

 

a) Lietuvos teritorijoje galiojantys leidimai žymimi raidėmis „ LT „ viršutiniame kairiajame kampe, o Prancūzijos teritorijoje galiojantys leidimai – raide „ F „;

b) leidimai yra numeruojami ir turi būti jį išdavusios įstaigos antspaudas ir parašas;

c) terminuoti leidimai yra spausdinami ant baltos spalvos popieriaus.

Kelioniniai leidimai spausdinami ant žalios spalvos popieriaus.

Susitariančios Šalys susitaria dėl terminuotų leidimų ir kelioninių leidimų modelio.

Prie leidimo turi būti transporto kelionės lapas, kuris yra antspauduojamas muitinės tarnyboje išvažiuojant (įvažiuojant) iš (į) teritorijos šalies, kurioje šis leidimas galioja;

d) kelionės lape turi būti:

– įmonės pavadinimas;

– išvykimo-atvykimo data;

– leidimo, kuriam jis priklauso, numeris;

– automobilio registracijos numeris;

– krovinio naudingas svoris ir bendra pakrauto automobilio masė;

– krovinio pakrovimo-iškrovimo punktai;

– pervežamo krovinio pobūdis ir svoris;

– vieta muitinės antspaudui;

e) leidimai ir jų priedai, panaudojus juos arba nepanaudojus, bet pasibaigus galiojimui, grąžinami išdavusiai tarnybai.

 

Dėl 10 straipsnio:

 

Prašymai specialiems leidimams gauti turi būti pateikiami šiais adresais:

a) Lietuvos vežėjų:

Departamento, į kurio teritoriją norima įvažiuoti, Prefektūrai arba

Departamentui, kurio teritorijoje krovinys pakraunamas, Prefektūrai.

b) Prancūzijos vežėjų:

Vidaus reikalų ministerijos

Policijos departamento

Kelių policijos valdyba

Giraitės 3,

2015 Vilnius

 

Dėl 11 straipsnio:

 

Vežėjai, kurie vykdo vežiojimus automobiliais, registruotais vienoje iš Susitariančių Šalių, pagal šį Susitarimą yra atleidžiami abipusiškai nuo tokių mokesčių:

Lietuvos vežėjai, vykdantys vežiojimus Prancūzijos teritorijoje Lietuvoje registruotais automobiliais, atleidžiami nuo kai kuriems automobiliams taikomo „ašies mokesčio“, nustatyto 67/12/21 įstatymu Nr. 67-1114.

Lietuvoje rinkliava už važiavimą Lietuvos automobilių keliais netaikoma.

Susitariančios Šalys turi nedelsiant viena kitą informuoti apie pasikeitimus jų įstatymų sistemoje, kad būtų galima nustatyti ir priimti naują abipusio susitarimo tvarką.

 

Dėl 16, 17 straipsnių:

 

Kompetentingos valdžios įstaigos Susitarimo vykdymui yra:

 

– Lietuvoje:

Susisiekimo ministerija

Kelių transporto departamentas Gedimino pr. 17, 2679 Vilnius

 

– Prancūzijoje:

Materialinio aprūpinimo, butų ūkio, susisiekimo ir erdvės ministerija Antžeminio transporto direkcija Grande Arche-Paroi Sud

92055 Paris La Defenre Cedex 04

 

Skaičius (kontingentas):

 

Pirmaisiais Susitarimo galiojimo metais metinis kelionių skaičius pirmyn ir atgal tarp Susitariančių Šalių yra nustatytas 200.

 

Protokolas pasirašytas Annecy 1994 m. gegužės 26 d. dviem egzemplioriais lietuvių ir prancūzų kalbomis, abiem tekstams turint vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________