LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
A T S A K Y M A I
Į LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ INTERPELIACIJOS KLAUSIMUS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRUI
K. R. DOBROVOLSKIUI
Vilnius
2002
Dabartinė koalicinė Vyriausybė pradėjo dirbti 2001 m. liepos 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė buvo suformuota 2001 m. rugsėjo 20 d. Tačiau jau lapkričio mėnesį opozicija paskelbė Sveikatos apsaugos ministrui interpeliaciją. 2002 m. balandžio mėnesį Seimo opozicija organizavo komisiją ir klausymus apie sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą, vaistų kvotavimą ir kitas problemas. Š. m. spalio 29 d. opozicija vėl skelbia interpeliaciją Sveikatos apsaugos ministrui, pateikdama nekonstruktyvius ir tendencingus klausimus.
Greta minėtų trukdymų darbui, pastoviai buvo siekiama neigiamai nuteikti žiniasklaidą, pacientus, gydytojus prieš bet kokius Sveikatos apsaugos ministerijos, apskričių gydytojų, ligonių kasų atliekamus darbus. Šie opozicijos destruktyvūs veiksmai aktyviai trukdė dirbti Sveikatos apsaugos ministerijai, supriešino pacientus, gydytojus, pacientų organizacijas, farmacininkus. Tai tikrai turėjo neigiamos įtakos sveikatos apsaugos sistemos tvarkymui, pagalbos pacientams pagerinimui, vaistų kompensavimo problemų sprendimui.
Pradėjus dirbti naujai Sveikatos ministerijos vadovybei, padėtis sveikatos apsaugos sistemoje buvo kritiškai sunki, reikalaujanti padėties greitos analizės ir ryžtingų priemonių. Objektyvi situacija buvo sekanti:
1. Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė rado bendrą 364 mln. Lt skolą sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas paslaugas, vaistus ir nupirktą aparatūrą bei kitas priemones. Didžiąją dalį skolų sudarė Valstybinės ligonių kasos įsiskolinimas.
3. Visomis priemonėmis buvo įteigta nuostata, kad išsigelbėjimas nuo krizės – daugelio rajoninių ligoninių uždarymas.
4. Rasta betvarkė valstybinių investicinių programų įgyvendinimo srityje, sutriko sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas būtina aparatūra ( 2000 m. buvo nepanaudota 70 mln. Lt lėšų investicinėms programoms, buvo nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai su tiekėjais ).
7. Kritinė situacija farmacijos sektoriuje: farmacinių firmų ir vaistinių interesai buvo aukščiau už pacientų interesus, betvarkė vaistų kompensavimo sektoriuje, vedanti į vaistų kompensavimo sistemos ir ligonių gydymo kompensavimo žlugimą.
11. Sužlugdytas Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos darbas ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos programos vykdymas.
Opozicijai, o ypač konservatoriams, nebemielai skamba V. Kubiliaus, tuo metu buvusio premjeru, frazė „pinigų yra tiek, kiek yra”. Mėginama užmiršti, kad pagrindinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo krizė prasidėjo 1998 metais. Tais metais, tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 1999 metams, jis buvo sumažintas 8,1%, 2001 metams – 5,1%. 2002 metų biudžetą pavyko kiek stabilizuoti ir jis sumažėjo jau tik 3,3%. O 2003 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą numatoma padidinti net 138 mln. Lt.
Opozicija nenori girdėti, kad konservatorių valdymo metu buvo vykdoma visiškai nekontroliuojama ir asmeniniu suinteresuotumu pagrįsta kompensuojamųjų vaistų politika. 1998 – 2000 metais be farmakoekonominio pagrindimo į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti vaistai kainavo apie 200 mln. Lt. Neįsivaizduojamais tempais augo skolos didmeninėms vaistų prekybos įmonėms ir vaistinėms, kurios ėmė grasinti nebetiekti vaistų gyventojams. Grėsė visos vaistų kompensavimo sistemos žlugimas. Tačiau 2001 metų gale skoloms grąžinti buvo skirta 31,5 mln. Lt, o šiais metais Valstybinė ligonių kasa grąžino 72 mln. Lt skolos už vaistus, gavusi banko paskolą.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, pradėjusi savo darbą 2001 metų antrajame pusmetyje, nedelsiant ėmėsi analizuoti esamą padėtį. Išnagrinėti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo kriterijai, nustatyti orientaciniai sveikatos priežiūros įstaigų darbo rodikliai, teiktinų paslaugų sąrašai ir kt. Sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizavimo strategija, jos finansinis pagrindimas buvo apsvarstytas ir patvirtintas 2002 metų kovo mėnesį Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje. Remiantis patvirtintais rodikliais, visose apskrityse buvo paruošti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai penkiems metams. Visi šie planai aptarti ir patvirtinti kiekvienoje apskrityje, aktyviai dalyvaujant sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, apskričių ir savivaldybių gydytojams, Valstybinės ligonių kasos ir Teritorinių ligonių kasų darbuotojams, o taip pat ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovams.
Ryšium su tuo, 2001 m. gruodžio mėn. buvo paruošta nauja sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarka. Pagal šią tvarką pirmą kartą buvo numatyta pradėti įgyvendinti principą „pinigai paskui ligonį”. Žinoma, tai sukėlė kai kurių, neracionaliai ir neūkiškai dirbančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasipriešinimą 2002 metų pradžioje. Tačiau nauja finansavimo tvarka pasiteisino. Šiuo metu ji tobulinama, ruošiantis naujiems darbo metams, analizuojant 2003 metų biudžeto projektą. Siekiant palengvinti tarpkasinį atsiskaitymą ir ligonių kasų valdymą bei darbą, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo, o Seimas patvirtino Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą, sumažinantį ligonių kasų skaičių ir keičiantį jų darbo stilių.
Ypač daug dėmesio buvo skiriama pirminei sveikatos priežiūrai. Baigiami perkvalifikuoti terapeutai ir pediatrai į bendrosios praktikos gydytojus pagal specialias programas, o taip pat tęsiamas bendrosios praktikos gydytojų ruošimas aukštosiose medicinos mokyklose. Jų jau paruošta 1608 ( iš viso jų reikia 2400 ).
Bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimui ir aprūpinimui reikiama aparatūra, 2001 metais Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė sutartį už 23,4 mln. Lt. Vykdant Pasaulio banko sveikatos projektą, Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos apskrityse 2001 metais suremontuota ir tiekiama reikiama įranga 115 kabinetų. Šiais metais rengiami ir bus aprūpinti įranga 80 bendros praktikos gydytojų kabinetų. 2003 m. numatyta įrengti ir aprūpinti įranga dar 35 kabinetus. Visi jie rajonuose ir kaimo vietovėse. Tam, kad bendrosios praktikos gydytojai galėtų pasiekti savo pacientus kaimo vietovėse, 2001 metais nupirkta 70 padidinto pravažumo automobilių, šiais metais – dar 63.
Pagal radiologijos vystymo programą, integruojantis į Europos Sąjungą, buvo būtina pakeisti pasenusią ir netinkamą darbui, neatitinkančią saugaus darbo ir radiacinės saugos reikalavimų, aparatūrą. Todėl 2001 – 2002 metais sveikatos priežiūros įstaigoms buvo nupirkta 112 rentgeno aparatų už 29 mln. Lt. Dauguma jų instaliuoti rajoninėse ligoninėse. Tai viena iš sėkmingiausiai įgyvendintų sveikatos priežiūros programų.
Prailgėjus gydytojų paruošimui nuo 7 iki 10 – 12 metų, o taip pat 1995 – 2000 metais mažinant priėmimą į aukštąsias medicinos mokyklas paaiškėjo, kad Lietuvoje trūksta gydytojų, jų pasiskirstymas nevienodas, daug gydytojų pensijinio amžiaus. Todėl 2001 – 2002 metais buvo detaliai išanalizuota padėtis ir paruoštas Valstybinis užsakymas padidintam priėmimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir Kauno medicinos universitetą. Tačiau padėties pagerėjimo teks laukti ne mažiau kaip 10 metų, nes 5 metus tuo niekas nesirūpino.
Iki šiol buvo visai nesirūpinama gerai ir daug metų dirbančių gydytojų socialinėmis garantijomis ir jų gero bei nuoširdaus darbo įvertinimu. Tik šiais metais Sveikatos apsaugos ministerija pristatė gydytojus valstybinėms pensijoms ir vyriausybiniams apdovanojimams gauti. Jau galime pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais.
Šiais metais pradėtas ir numatytas užbaigti mokslo institucijų, dirbančių sveikatos srityje, pertvarkymas. Mokslo institutai integruoti į universitetus, jiems numatytos mokslinės praktinės veiklos programos žmonių sveikatos priežiūros pagerinimui, ligų prevencijai. Šis pertvarkymas padės medicinos mokslą priartinti prie praktikos.
Pamačius ir įvertinus kritinę situaciją farmacijos sektoriuje, jau 2001 m. spalio mėnesį pirmą kartą buvo sutrumpintas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. 2001 m. lapkričio mėnesį buvo sudarytos 5 kompleksinės komisijos, kurių sudėtyje buvo farmacininkai, farmakologai, gydytojai, ligonių kasų atstovai ir kt. Komisijos iki š.m. sausio mėn. pabaigos patikrino daugelį Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, firmų ir vaistinių. Jos pateikė išsamią patikrinimo medžiagą ir konkrečius pasiūlymus, kaip ištaisyti susidariusią kritinę situaciją. Komisijos pateiktos medžiagos pagrindu situacija vaistų kompensavime 2001 m. gruodžio mėn. buvo apsvarstyta Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje ir Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė patvirtino 12 įvairių priemonių padėčiai farmacijos srityje, susidariusiai dėl nevaldomos ir asmeniniu suinteresuotumu pagrįstos vaistų politikos, ištaisyti.
Sveikatos apsaugos ministerija sudarė 10 darbo grupių, kurios iki š. m. liepos mėn. 30 d. paruošė 10 brangiausiai kainuojančių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų. Paruošus gydymo metodikas dar 20 ligų, jau galima bus galvoti pereiti nuo kompensavimo už vaistus pagal sąrašą prie kompensavimo už ligos gydymą. Šios metodikos – tai jau įpusėtas ir didelis darbas, keičiant vaistų kompensavimo principą.
Nemažo vaistininkų ir gydytojų pasipriešinimo susilaukė kompensuojamųjų vaistų receptų paso įvedimas. Šie pasai galioja tik tris mėnesius, tačiau jau dabar matome, kaip susitvarkė kompensuojamųjų vaistų išrašymas ir sumažėjo bereikalingos išlaidos, o sutaupytos lėšos grįžta pacientams vaistų pavidalu.
Sveikatos apsaugos ministerijai teko labai sunkus uždavinys – sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Tam reikėjo sužinoti, kokiomis kainomis vaistai parduodami kaimyninėse valstybėse, kokios yra gamintojų kainos ir kt. Dauguma duomenų yra firmų komercinė paslaptis. Tačiau dėka gerų ryšių su kaimyninėmis valstybėmis ir Vakarų Europos valstybėmis duomenis pavyko gauti. Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta derybinė komisija pasiekė, kad kompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo 20 %, vaistinių antkainiai sumažėjo 5 %, didmenininkų 2 %. Ryšium su tuo, kompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo vidutiniškai 27 % ( kai kurių net iki 61 % ). Dėka sumažėjusių kainų pacientams bus nupirkta kompensuojamųjų vaistų papildomai, daugiau kaip už 126 mln.litų. Tai labai didelis farmacijos derybininkų pasiekimas.
Tolimesnėje vaistų politikoje daug teigiamos reikšmės turės tai, kad Lietuvos Sveikatos pasaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo vaistų politikoje ir keitimosi informacija sutartis su atitinkamomis Estijos ir Latvijos ministerijomis.
Labai daug kritikos susilaukė nustatyta kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka, užmirštant, kad tai nėra gydymo vaistais reglamentavimas, o tik vaistų kompensavimas. Kvotos vaistams jau buvo įvestos prieš tris metus. Jas nustato ligonių kasos, atsižvelgdamos į tai, kiek lėšų vaistų kompensavimui joms patvirtino Seimas, tvirtindamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Seimo narys G.Vagnorius SAM įsakymą padavė į teismą, tačiau įsakymas nebuvo atšauktas. Buvo panaikinti tik 4 įsakymo straipsniai ( iš 13 ), liečiantys kai kurias lėšų paskirstymo apskaičiavimo metodikas. Šis įsakymas jau tobulinamas ir numatyta dar tobulinti.
Šiais metais buvo priimtas labai ilgai ruoštas Visuomenės sveikatos įstatymas. Tuo įstatymu įteisintas Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pertvarkymas, pagrindinį dėmesį skiriant ligų prevencijai. Vyriausybė patvirtino visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir jos įgyvendinimo planus. Praėjusių metų pabaigoje ir šiais metais buvo daug dirbama vykdant Valstybinę narkotikų kontrolės ir prevencijos programą. Vilniuje jau veikė Priklausomybės ligų centras, o šiuo metu jau įsteigti ir sėkmingai dirba tokie centrai Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Labai didelis dėmesys skiriamas onkologijai ir tuberkuliozei. Lietuvos onkologinei tarnybai vadovauti pavesta Lietuvos onkologijos centrui, kuris integruotas į Vilniaus universitetą kaip mokslo institutas. Patvirtinta šio instituto veiklos programa, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas vėžinių susirgimų profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai. Paruošta ir Vyriausybės patvirtinta Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa. Reorganizuojamas tuberkuliozės laboratorijų tinklas, įkurta 14 šiuolaikinių tuberkuliozės mikroskopijų centrų atsparių tuberkuliozės sukėlėjų formų nustatymui.
Vaikų sveikata nuolatos buvo Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio centre. Klaipėdos mieste buvo suremontuota ir aprūpinta Klaipėdos vaikų ligoninė, Vilniuje sutvarkytos Vaikų ligoninės operacinės, dializės skyrius. Svarbus pasiekimas – vaikų kaulų čiulpų transplantacija. Jei anksčiau vaikus kaulų čiulpų transplantacijai tekdavo siųsti į Lenkiją ar Vokietiją ir mokėti po 400 000 Lt, tai Lietuvoje ši procedūra kainuoja 80 000 – 100 000 Lt. Reiškia mes galėsime pagydyti daugiau vaikų, negu iki šiol. Sutvarkyta vaikų reabilitacija, jai skiriama ne mažiau kaip 20 % visų reabilitacijai skirtų lėšų. Mokyklose vėl atidaromi medicinos kabinetai, kurių pagrindinis darbo tikslas – sveikatos įgūdžių ugdymas ir ligų profilaktika.
Sveikatos apsaugos ministerija visais sveikatos reformos klausimais tariasi su apskričių ir savivaldybių gydytojais, sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, ligonių kasų darbuotojais. Tokie susitikimai vyksta kiekvieną mėnesį. Vadovaujantys ministerijos darbuotojai kiekvieną savaitę lankosi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, susitinka su darbuotojais ir gyventojais. Per darbo laikotarpį atliktos net 3 gyventojų apklausos aktualiais sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų darbo ir reformos klausimais. Todėl visi sprendimai priimami gerai apsvarsčius ir turint visuomenės pritarimą.
ATSAKYMAI
Į LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ INTERPELIACIJOS KLAUSIMUS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRUI
K. R. DOBROVOLSKIUI
1 klausimas. Kodėl per Jūsų vadovavimo ministerijai laikotarpį žymiai sumažėjo finansavimas sveikatos apsaugai? Ką Jūs padarėte, kad augant bendrajam valstybės vidaus produktui, bendrai biudžeto apimčiai didėtų ir valstybės skiriamos lėšos sveikatos apsaugai? Ar finansavimo mažinimas derinasi su pagrindiniais sveikatos apsaugos reformos principais?
Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo mažėjimas prasidėjo 1998 metais, nors nacionalinis produktas Lietuvoje palaipsniui augo.
1998 metais buvo skirta – 4,83% lėšų nuo BVP,
1999 metais buvo skirta – 4,60% lėšų nuo BVP,
2000 metais buvo skirta – 4,37% lėšų nuo BVP,
2001 metais buvo skirta – 4,23% lėšų nuo BVP,
2002 metais buvo skirta – 4,01% lėšų nuo BVP.
Sveikatos apsaugai skirtų lėšų santykis su BVP dinamika procentais pateikta 1 priede.
Valstybės biudžeto išlaidos pagal valstybės funkcijas pateiktos 2 priede.
Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai sveikatos apsaugos sistemos finansavimo mažėjimo metu vadovavo:
1998 m. – G. Vagnorius ir J. Galdikas ( nuo kovo 25 d. – M. Stankevičius ),
1999 m. nuo birželio 1 d. – R. Paksas ir R. Alekna,
2000 m. nuo spalio 27 d. – R.Paksas ir V. Janušonis,
2001 m. iki birželio 20 d. – R. Paksas ir V. Janušonis ( iki balandžio 2 d., o nuo gegužės 15 d. – K. R. Dobrovolskis );
stabilizacijos pradžios laikotarpyje, nuo 2001 m. liepos 12 d. – A. Brazauskas ir K. R. Dobrovolskis.
Vertinant sveikatos sektoriaus finansinę būklę ir jos dinamiką svarbu ne tik išsiaiškinti, kiek buvo planuojama vienais ar kitais metais skirti sveikatos sistemai lėšų, bet ir kiek iš tikrųjų buvo gauta pajamų, t. y. kaip politikai ir Vyriausybė vykdė savo pažadus.
Sveikatos apsaugos finansavimą šalyje lemia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ( toliau PSDF ). 2002 m. PSDF biudžete, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, planuojama gauti 1 809 mln. Lt. Bet jau keturi metai iš eilės nuo 1998 iki 2001 metų dėl per daug optimistiškų prognozių PDSF biudžetas gavo mažiau pajamų, nei buvo planuojama metų pradžioje. Viso per 1999 – 2001 metus PSDF biudžetas negavo daugiau kaip 347 mln. Lt planuotų pajamų ( 3 priedas ).
Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė mano, kad nevykdomi pažadai ir nerealūs, „popieriniai” milijonai tikrai neužtikrino geresnio sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo. Todėl rengiant 2002 m. PSDF biudžeto projektą buvo nuspręsta neatitrūkti nuo realybės ir planuoti tokias pajamas, kurias tikrai įmanoma gauti. Dešimties mėnesių pajamų plano vykdymo rezultatai leidžia tikėtis, kad šiemet bus gautos visos metų pradžioje planuotos pajamos – 189 mln. Litų ( 4 priedas ).
Tačiau svarbiausia yra tai, kad 2002 metų PSDF biudžeto faktiškai gautos pajamos bus didžiausios lyginant su ankstesniais 1999 – 2001 metais ir net 25 mln. Lt didesnės, nei 2001 metų gautos pajamos.
Dabartinės sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo skirtos ir papildomos lėšos. 2001 metų rudenį SODRA grąžino 1999 metų 54,5 mln. Lt skolą, o 2002 metų pavasarį Vyriausybė sutiko, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas paimtų iki 5 metų trukmės 72 mln. Lt paskolą iš dalies padengti kreditorinį įsiskolinimą už išduotus kompensuojamuosius vaistus. Planuojama, kad šią paskolą grąžins Finansų ministerija.
1 lentelė
| Metai |
Planuojama pajamų mln. Lt |
Gauta pajamų mln. Lt |
Plano vykdy- mas, proc. |
Negauta paja- mų, mln. Lt |
| 1999 |
1970 |
1756 |
89,1 |
-214 |
| 2000 |
1858 |
1806 |
97,2 |
-52 |
| 2001 |
1865 |
1784* |
95,7 |
-81 |
| 2002 |
1811 |
1811 |
|
|
Didėjantis finansavimas ir efektyvesnis lėšų panaudojimas leido sumažinti PSDF biudžeto skolas. Kreditorinis įsiskolinimas gydymo įstaigoms sumažėjo nuo 167 mln. Lt 2002 – 01 – 01 d. iki 141 mln. Lt 2002 – 10 – 01 d. arba 26 mln. Lt ir yra 17 mln. mažesnis nei buvo 2001 – 01 – 01 dieną. Kreditorinis įsiskolinimas vaistinėms sumažėjo nuo 185 mln. Lt 2002 – 01 – 01 d. iki 131 mln. Lt 2002 – 10 – 01 d. arba 54 mln. Lt.
Taip pat norime pabrėžti, kad, įgyvendinus Vyriausybės patvirtintą priemonių planą, jau šių metų gegužės mėnesį pavyko sustabdyti skolų vaistinėms už išduotus kompensuojamuosius vaistus augimą, o 2003 metų PSDF biudžeto projekte siūloma dalį lėšų skirti 1999 – 2001 metais susidariusioms skoloms dengti, ko ankstesniais metais nebuvo daroma.
Manome, kad anksčiau pateikti rodikliai demonstruoja teigiamas tendencijas mažinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įsiskolinimus.
2001 metų gale 2002 metų biudžetas buvo svarstomas Vyriausybėje ir Seime. Svarstymo metu jis buvo padidintas 42,5 mln. Lt. 2001 metų II pusmetyje buvo siekiama pilnai panaudoti Valstybinių investicinių programų lėšas ir ieškoma papildomo finansavimo. Jei 2000 metų gale liko nepanaudota apie 70 mln. litų investicinių programų lėšų, tai 2001 metų II pusmetyje pavyko maksimaliai panaudoti visų programų lėšas: 29 mln. Lt Radiologijos optimizavimo programai, 23,4 mln. Lt Pirminės sveikatos priežiūros programai, tęstinėms Vėžio kontrolės, Angiologijos ir kt. programoms. Toks lėšų panaudojimo pagerėjimas buvo pirmą kartą per paskutinius 5 metus.
2001 metais buvo atgauta 54,5 mln. Lt skola iš SODROS. Ji buvo panaudota dalies Valstybinės ligonių kasų skolos sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms padengti. 2001 m. gruodžio mėn. iš PSDF rezervo skolai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms padengti buvo panaudotas rezervas 31,5 mln. Lt.
Todėl, įvertinant visus finansavimo šaltinius ir lėšų panaudojimą, galima teigti, kad naujos Vyriausybės pastangomis 2001 m. pavyko pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų ir farmacijos sektoriaus finansavimą, lyginant su 2000 metais.
2003 metams Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas pripažintas prioritetiniu, todėl sveikatos apsaugai numatyta skirti 138 mln. Lt daugiau, negu 2002 metais. Taigi lėšų augimas numatomas žymiai didesnis, negu kitose srityse.
Sveikatos priežiūros įstaigoms finansavimas turi didėti ir didės, nes, neturint pakankamai lėšų, negalima atlikti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos ir renovacijos. 2003 metams greta planuojamų Valstybinių investicinių programų lėšų numatoma 12 mln. Lt ( Lietuvoje numatyta skirti iš viso 17 mln. Lt ) skirti ligoninių apšiltinimo programai, kuri turės ir ekonominį efektą.
2 klausimas. Kodėl, sudarant 2003 – ųjų metų biudžetą, buvo šiurkščiai pažeistas Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnis? Primename, kad šis straipsnis turi įsigalioti nuo 2003 sausio 1 d., jis reglamentuoja, kad įmokos dydis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis negali būti mažesnis kaip 35% valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Vyriausybės pateiktame projekte, už kurį Jūs jau balsavote, numatoma skirti net 177,78 mln. Lt mažiau, negu priklausytų pagal galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą.
Ne Sveikatos apsaugos ministerija, o Valstybinė ligonių kasa ruošia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą. Valstybinė ligonių kasa paruošė 2 projektus – vieną, kuriame buvo numatyta Seimo priimta Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pataisa, ir kitą, kuriame buvo vadovautasi Finansų ministerijos pateiktais kontroliniais skaičiais. Abu projektai buvo svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo taryboje.
Vyriausybė pateikė Seimui antrąjį projektą, kuris buvo sudarytas remiantis Finansų ministerijos kontroliniais skaičiais. Seimui taip pat pateikta nauja Sveikatos draudimo įstatymo redakcija, kurioje numatytas 15 straipsnio pakeitimas. Priklausomai nuo šio pakeitimo bus tikslinamas ir PSDF biudžeto projektas.
Seimui pateiktame projekte numatyta padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 112 mln. Lt, tai yra žymiai daugiau, negu kitų Lietuvos ūkio sričių. Informacija apie PSDF svarstymą ir priimtus sprendimus pateikiama 6 priede (7 psl. ).
3 klausimas. Prašome pateikti Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą gydymo įstaigų restruktūrizacijos planą, nes Jūsų iniciatyva žymiai sumažintą finansavimą rajonų ligoninėms Jūs nuolat grindžiate būtinybe restruktūrizuoti šias įstaigas. Jeigu iki šiol tokio nacionalinio restruktūrizacijos plano nėra, tada ir unifikuotas finansavimo mažinimas yra niekuo nepagrįstas.
Sveikatos apsaugos ministerija 2001 m. birželio 6 d. pateikė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos projektą su kontroliniais skaičiais. Projektui buvo pritarta. ( 7 priedas, 26 psl. ). Po to su projektu buvo supažindinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, savivaldybių merai, apskričių gydytojai, Valstybinė bei Teritorinės ligonių kasos, visuomenė. Šio restruktūrizacijos plano pagrindu buvo pradėti ruošti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos planai 2001 – 2005 m. visose apskrityse. 2002 m. kovo mėn. naujos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui buvo pateiktas patobulintas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos planas. Šį planą patvirtinus, visose apskrityse planai buvo tikslinami, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir atitinkamų Teritorinių ligonių kasų atsakingiems darbuotojams.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas taip pat organizavo išvykas į visas Respublikos apskritis, kuriose planai buvo tikslinami. Atsakingi ministerijos darbuotojai aplankė daugumą Lietuvos rajonų, kuriuose planai buvo koreguojami, tikslinami.
2002 m. birželio 12 d. SAM įsakymu Nr. 274 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” sudaryta speciali sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo komisija, kuri ruošia ir pateiks tvirtinti patikslintą Nacionalinį asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą. Rengiant šį planą, atlikta išsami esamos situacijos analizė, parengti pasiūlymai dėl pagrindinių restruktūrizavimo krypčių ir etapų, suformuoti pagrindiniai restruktūrizavimo principai, kriterijai ir prioritetai.
2002 m. liepos 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 391 buvo patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatos ir kriterijai ( 8 priedas, 2 psl. ).
Š. m. spalio mėn. respublikiniame savivaldybių, apskričių gydytojų, sveikatos priežiūros įstaigų ir ligonių kasų vadovų pasitarime buvo išklausyti 5 apskričių, o lapkričio mėn. bus išklausyti likusių 5 apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai 5 metams.
Ligonių kasos, ruošdamos sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaujasi jų restruktūrizavimo planais 5 metams. ( pvz.: Telšių apskrities ligoninių tinklo reorganizacijos ir restruktūrizacijos projektas 1999 – 2004 metams – 9 priedas, 153 psl. ).
4 klausimas. Kaip Jūsų vadovavimo ministerijai laikotarpiu buvo diegiamas ir plėtojamas draudiminis sveikatos sistemos finansavimo principas, t. y. – pinigai paskui ligonį?
Praėjusių metų gale padarytas pirmasis žingsnis, siekiant, kad būtų pradėtas įgyvendinti draudiminės sveikatos apsaugos sistemos principas „pinigai paskui ligonį”. Nors sveikatos priežiūros įstaigų atliekamas paslaugas finansuoja ligonių kasos, praėjusių metų gale buvo išleistas SAM įsakymas, kuriuo remiantis ligonių kasos pradėjo sudarinėti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis paslaugų finansavimui 2002 metams ( 10 priedas, 3 psl. ).Stacionarinėms sveikatos priežiūros įstaigoms pradėtas taikyti finansavimas už išgydytus ligonius, sudarant sutartis tarp ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų. Pagrindu sutartims buvo imamas 2001 metais gydytas ligonių skaičius.
Iki 2002 m. ligoninių finansavimas buvo grindžiamas griežtu paslaugų kvotavimu, tai yra teritorinės ligonių kasos istoriniu principu nustatydavo kokia lėšų suma bus skirta ligoninės suteiktoms stacionarinėms paslaugoms apmokėti. Esant ribotiems ištekliams, ligoninėms nebuvo papildomai mokama už paslaugas, suteiktas virš sutartinės apimties. Tokia apmokėjimo tvarka leido 1998 – 2001 m. subalansuoti PSDF biudžetą, tačiau nepriimtų apmokėti paslaugų apimtys tolydžiai didėjo, kas turėjo neigiamos įtakos ligoninių finansinei būklei ( 2 lentelė ).
2 lentelė
| Asmens sveikatos priežiūros paslaugos |
2000 metai |
2001 metai |
|||||
| Skirta paslaugų apmokėjimui |
Faktiškai suteikta paslaugų |
Lėšų trūkumas faktiškai suteiktoms paslaugoms apmokėti (3gr.-2gr.) |
Skirta paslaugų apmokėjimui |
Faktiškai suteikta paslaugų |
Lėšų trūkumas faktiškai suteiktoms paslaugoms apmokėti (6gr.-5gr.) |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
| Ambulatorinės specializuotos ASP paslaugos |
139.557.462 |
145.314.390 |
5.756.928 |
146.000.266 |
157.723.097 |
11.722.830 |
|
| Stacionarinės ASP paslaugos |
828.122.903 |
870.517.683 |
42.394.780 |
825.632.419 |
871.682.786 |
46.050.367 |
|
| Iš viso |
967.680.366 |
1.015.832.073 |
48.151.707 |
971.632.686 |
1.029.405.883 |
57.773.197 |
|
Be to, nustatyti normatyviniai vidutiniai įkainiai neskatino teikti sudėtingų brangių paslaugų, stacionarinės paslaugos sudėtinga ir sunkia patologija sergantiems pacientams buvo sunkiau prieinamos. Šios aplinkybės paskatino pertvarkyti stacionarinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką.
Dar 1999 metais buvo pradėti rengti detalizuoti stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimai. 2000 – 2001 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymais buvo patvirtinti detalizuoti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai.
2001 metų pradžioje Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų atlikta analizė parodė, kad dauguma miesto ir rajonų ligoninių neatitinka daugelio teikiamoms paslaugoms keliamų reikalavimų. Minėtų reikalavimų įsigaliojimas be pereinamojo laikotarpio reikštų, kad ligoninė negalėtų teikti dalies šiuo metu teikiamų paslaugų ir jos pajamos sumažėtų tiek, kad būtinųjų tarnybų veiklos ir reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimo užtikrinimas taptų praktiškai neįmanomas. Ligoninės turėtų užsidaryti. Siekdami sušvelninti ligoninių prognozuojamus finansinius praradimus ir suteikti galimybę pasiruošti detalizuotų paslaugų teikimo reikalavimų įvedimui, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa parengė naują stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarką, kurios esmė:
· ambulatorinio gydymo skatinimas. Pagal naują tvarką ambulatoriniam gydymui skiriama didesnė dalis lėšų.
Minėta apmokėjimo tvarka tapo ekonominiu svertu, kuris užtikrina stacionarinių paslaugų prieinamumą sunkia ir sudėtinga patologija sergantiems pacientams – visos jiems suteiktos paslaugos apmokamos pilna bazine arba didesne nei bazinė kaina bei iš esmės užtikrina pagrindinių draudiminių principų „pinigai paskui pacientą” ir „apmokėjimas už atliktą darbą” įgyvendinimą. Šioms paslaugoms nenustatomas apimties limitas.
2002 m. Valstybinė ligonių kasa kartu su Švedijos kompanija „AF International” konsultantais, teikiančiais konsultacinę pagalbą Lietuvai pagal Pasaulio banko finansuojamo projekto „Lėšų paskirstymo formulės tobulinimas” dalį, išnagrinėjo lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti skirstymo, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, galimybes. Tuo tikslu buvo išanalizuota 2001 metų faktiškai suteiktų stacionarinių paslaugų struktūra pagal paslaugas gavusių gyventojų amžių bei lytį ir parengtas lėšų, skirtų stacionarinėms paslaugoms apmokėti, paskirstymo, atsižvelgiant į minėtus rodiklius, modelis.
Valstybinė ligonių kasa išanalizavo šio modelio taikymo poveikį teritorinių ligonių kasų biudžetams. Siekiant sušvelninti lėšų perskirstymo poveikį, numatoma, kad modelis pilnai bus įdiegtas 2004 metais. 2003 m. TLK biudžetai stacionarinėms paslaugoms bus paskaičiuoti ir paskirstyti pagal minėtus kriterijus bei subalansuojant jų biudžetus taip, kad perskirstomų lėšų suma neviršytų 2 proc. PSDF biudžeto lėšų dalies, skirtos stacionarinėms paslaugoms apmokėti.
Vykdomas sveikatos sektoriaus struktūros optimizavimas ir lėšų paskirstymo principų pakeitimas reikalauja sveikatos priežiūros valdymo institucijų veiklos optimizavimo. Siekiant užtikrinti kompetentingą ir operatyvų sveikatos sistemos problemų sprendimą vykdoma teritorinių ligonių kasų ir Valstybinės ligonių kasos restruktūrizacija. Ši sudėtingiausia veiklos optimizavimo priemonė pasirinkta todėl, kad tik struktūriniai pokyčiai gali pakelti į kokybiškai naują lygmenį institucijų veiklą, padidinti jos intelektualinį ir profesinį potencialą.
5 klausimas. Kaip plėtojote pirminės sveikatos apsaugos grandį, ypač bendrosios praktikos gydytojų tinklą? Ar 6% sumažintas pirminės grandies finansavimas prisidėjo prie šeimos gydytojų institucijos plėtojimo?
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išdėstymo planus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo pakeistu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsniu, tvirtina savivaldybės.
Bendrosios praktikos gydytojų ( BPG ) institucija rengiant naujus bei perkvalifikuojant kitus specialistus gana sparčiai plėtojama: nuo 1994 iki 1997 m. buvo paruošta 307 BPG, o laikotarpyje nuo 1998 iki 2002 metų paruošta 1151 BPG. Iš viso bendrosios praktikos gydytojų skaičius 2002 m. pasiekė 1608. Dirbančių BPG skaičius sparčiai augo: nuo 230 – 1998 metais ( 49,7 proc. paruoštų specialistų ) iki 1163 – 2002 metų rugsėjo mėnesį ( 72,3 proc. ). Pažymėtina, kad laikotarpyje nuo 2001 metų liepos iki 2002 metų rugsėjo mėn. dirbančių BPG skaičius išaugo net 357, kai tuo tarpu per ankstesnius 4 metus, t. y. nuo 1998 iki 2001 metų liepos mėn. vidutiniškai per metus dirbančiųjų BPG skaičius padidėdavo tik 150 specialistų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nuo 2001 m. pagerėjo BPG įdarbinimo galimybes, valstybės ir pasaulio banko paskolos lėšos, panaudotos jų rengimui, naudojamos efektyviau.
BPG institucijos įtakos didėjimą rodo ir tai, kad laikotarpyje nuo 1998 iki 2002 metų BPG aptarnaujamųjų gyventojų skaičius padidėjo Lietuvoje 5 kartus, t. y. nuo 311 tūkst. iki 1562 tūkst., tame tarpe tik paskutiniaisiais metais – 479,8 tūkst. žmonių. Aptarnaujamų gyventojų struktūroje BPG aptarnaujamų gyventojų dalis atitinkamai išaugo nuo 9 iki 45 procentų.
Pirminė sveikatos priežiūra visumoje yra finansuojama geriau negu antrinė. Įgyvendinant Pirminės sveikatos priežiūros programą, kurioje numatyta iš viso pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms pateikti įrangos už 23,85 mln. Lt, jau 2001 – 2002 m. pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyta įrangos už 10,8 mln. Lt. Tai 70 padidinto pravažumo automobilių, medicininė įranga ir priemonės bendrosios praktikos gydytojams. Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos apskrityse, įgyvendinant Pasaulio banko projektą, 2001 m. suremontuota 115 bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, 2002 m. bus suremontuota 80 BPG kabinetų, o 2003 m. numatyta suremontuoti dar 35 kabinetus. Į išremontuotus kabinetus vežami nauji baldai, tiekiama nauja medicininė įranga. Iki metų pabaigos visi naujai išremontuoti kabinetai bus aprūpinti naujais baldais ir nauja medicinine įranga. Kaimo gyventojų aptarnavimui pagerinti bendrosios praktikos gydytojams bus paskirti dar 63 padidinto pravažumo automobiliai. Viso pirminei sveikatos priežiūrai iš Pasaulio banko projekto skirta 15,097 mln. USD, apie 6 mln. USD jau bus įsisavinta šiais metais. Pridedama Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko Paskolos sutarties Sveikatos apsaugos projektas ( 11 priedas, 50 psl. ).
6 klausimas. Ar jums žinoma, kad medicinos darbuotojų atlyginimai, kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, yra vieni mažiausių šalyje, o Jūsų patvirtinta naujoji finansavimo tvarka net minimaliausiems atlyginimų didinimams nepalieka jokių galimybių, atvirkščiai, galima tik atlyginimų mažėjimo perspektyva?
Reorganizavus sveikatos sektorių iš biudžetinio finansavimo į Privalomąjį sveikatos draudimą, tuo pačiu, asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas į viešąsias, iš esmės pasikeitė šių įstaigų funkcijos, teisės, pareigos bei atsakomybė. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ( Žin., 1996, Nr. 66 – 1572 ) reglamentuoja, kad Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos ( LNSS ) viešoji įstaiga privalo vadovautis įstatais, kurie apibrėžia įstaigos teises bei pareigas. Viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui suteikta teisė ir pareiga nustatyti darbuotojų etatus, sudaryti su jais darbo sutartis bei jas nutraukti, tvirtinti vidaus darbo taisykles bei darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui perduotos minėtos funkcijos, kadangi įgyvendinus privalomąjį sveikatos draudimą įstaigos gauna lėšas ne pagal patvirtintą steigėjo pajamų – išlaidų sąmatą, o už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių kaštų struktūroje darbo užmokestis sudaro nuo 50 iki 60 procentų.
Išanalizavę sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas ataskaitas, matome, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigose mažėjo nuo 803 Lt 1999 iki 788 Lt 2000 metais, 2001 metais jį pavyko stabilizuoti, o 2002 metų pirmąjį pusmetį stebimas jo augimas – viso personalo darbo užmokesčio vidurkis pasiekė 818 Lt. Gydytojų darbo užmokestis lyginant 2000 ir 2002 metus padidėjo nuo 1194 Lt iki 1234 Lt, viduriniojo slaugos personalo atitinkamai nuo 755 Lt iki 770 litų.
Analogiškos tendencijos stebimos analizuojant pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio kitimą. 2000 m. I pusm. viso pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančio personalo darbo užmokestis siekė 781 Lt, 2002 m. I pusm. – 812 litų. Gydytojų darbo užmokestis taip pat augo: 2000 m. I pusm. gydytojų darbo užmokestis siekė 1210 Lt, 2002 m. I pusm. – 1258 litų.
Reikia pažymėti, kad analizuojant 1999 – 2002 metus, mažiausias sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis buvo 2000 metais, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2002 m. I pusmetį pats didžiausias per paskutinius penkis metus. Darbo užmokestis žmonių susijusių su sveikata valstybės sektoriuje pagal Statistikos departamento duomenis pateiktas 12 priede.
Norėtume pabrėžti, kad atlyginimų didėjimą lemia ne tik didėjančios įstaigų pajamos, kiek efektyvesnis lėšų naudojimas bei įstaigų vykdomos restruktūrizacijos bei ūkinių išlaidų taupymo programos.
Ir nors kaltinimai, kad finansavimo tvarkos pokyčiai skatina atlyginimų mažėjimą, nėra pagrįsti, tačiau be jokių abejonių Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pageidauja, kad atlyginimai medikams didėtų spartesniais tempais, nei iki šiol. Vidutinio bruto darbo užmokesčio dinamika litais pateikta 13 priede.
7 klausimas. Ar Jūsų negraužia sąžinė, kad pagal naująją finansavimo tvarką labiausiai pažeidžiama grandimi tampa vaikų gydymo įstaigos? Vaikų skyriai tampa nerentabilūs, rajoninėse ligoninėse praktiškai jie turėtų užsidaryti. Ar nebijote, jog tai sukels skaudžias pasekmes, nes vaikų išsiuntimas gydytis į namus šiuo metu, kol bendrosios praktikos gydytojų tinklas tik kuriamas, yra pavojingas?
Lietuvoje yra: 2 vaikų bendro profilio ligoninės – Vilniaus universiteto vaikų ligoninė ir Klaipėdos vaikų ligoninė; vaikų ligų skyriai savivaldybių ir apskričių pavaldumo ligoninėse; specializuotos vaikų ligoninės – Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė, vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė”, Šilutės vaikų tuberkuliozės ligoninė „Eglutė”, Valkininkų vaikų ligoninė „Pušelė”; 4 vaikų sanatorijos – Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Gintaras”, Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorija „Saulutė”, Kauno V. Tumėnienės vaikų sanatorija ir Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė”.
Lietuvoje 1998 m. gimė 37019 vaikų, 1999 m. – 36415, 2000 m. – 34149, 2001 m. – 31546 vaikai. Mažėjant gimstamumui vaikų ligų lovų skaičius sveikatos priežiūros įstaigose nesumažėjo. 1998 m. buvo 28,7; 1999 m. – 28,8; 2000 m. – 28,4; 2001 m. – 28,9 lovos 10000 vaikų iki 14 m. amžiaus. Vaikų ligų lovos funkcionavimas 1998 m. buvo – 272,1; 1999 m. – 262,4; 2000 m. – 241,5; 2001 m. – 258,3. Vidutinis gulėjimo laikas bendro profilio vaikų ligų skyriuose nuo 1998 m. – 8,2 sutrumpėjo 2001 m. iki – 7,2.
Stiprinant ir vystant pirminę sveikatos priežiūrą, perspektyvoje turėtų mažėti stacionarinių paslaugų apimtys. Nerentabiliai dirbantys skyriai turėtų pagerinti savo veiklos rodiklius, užtikrinti paslaugų teikimo efektyvumo ir kokybės reikalavimus.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 37 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašo patvirtinimo” būtinoji medicinos pagalba teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose neatsižvelgiant į apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir gyvenamą vietą.
Labai didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų reabilitacijai. 2002 m. vaikų reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo bei antirecidyvinio gydymo paslaugoms buvo suteiktas prioritetas, todėl finansavimas PSDF lėšomis atskirtas nuo suaugusiųjų, skiriant vaikų reikmėms 20 procentų. ( 1990 m. vaikams buvo teikiamos tik antirecidyvinio gydymo paslaugos. Šiuo metu vaikams yra teikiamos reabilitacijos, sveikatą grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, bei ankstyvos korekcijos – reabilitacijos paslaugos vaikams iki 3 metų ). Tokiu būdu, vaikų reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo paslaugoms kompensuoti 2002 m. skirta 15,4 mln. Lt. Atsižvelgiant į vaikų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų pateiktą informaciją, kad lėšos nepakankamai įsisavinamos, į gyventojų skundus, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai neskiria vaikams reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo bei antirecidyvinio gydymo dėl nepakankamų kvotų, Sveikatos apsaugos ministerija 2002 m. spalio 1 d. raštu Nr. 22 – 27 – 2559 pakartotinai informavo apskričių ir savivaldybių gydytojus bei Valstybinę ligonių kasą apie minėtas problemas, prašydama išspręsti jas. Vykdydamas šį nurodymą, Valstybinės ligonių kasos direktorius išleido įsakymą, kuriuo kvotos vaikų reabilitacijos paslaugoms panaikintos.
Naujas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas, kuriame vaikų reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo paslaugos reglamentuojamos atskiruose nuo suaugusiųjų prieduose, po svarstymo Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijoje, Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, specialistų posėdžiuose, bus pateiktas tvirtinti. Jame sudaromos prielaidos ambulatorinės reabilitacijos plėtrai, sumažinta galimybė „dirbtinai” hospitalizacijai prieš siunčiant pacientus į reabilitacijos stacionarą, reglamentuoti bendrieji ir specialieji paslaugų reikalavimai ir kt. Visa tai turėtų pagerinti paslaugų kokybę.
8 klausimas. Ar Jums žinoma, kad Jūsų sprendimai paliko gydymo įstaigas be lėšų bent minimaliai tobulėti, modernizuotis; nelieka lėšų vienam svarbiausių visuomenės sveikatinimo principui – profilaktikai?
Praėjusių metų antrajame pusmetyje ir 2002 metais daug lėšų buvo skirta ir panaudota sveikatos priežiūros įstaigų renovacijai ir modernizacijai. Pradėtos ir baigtos pačios didžiausios investicinės programos: pirminės sveikatos priežiūros už 23,4 mln. litų ir radiologijos optimizacijos už 27 mln. litų. Greta šių programų Mažeikių, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Sapiegos, Kauno onkologijos ligoninės įsigijo kompiuterinius rentgeno tomografus; Panevėžio, Kauno medicinos universiteto, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos ligoninėms nupirkti angiografai; Santariškių ligoninei – litotriptorius ir t. t.
Pirminės sveikatos priežiūros centrai aprūpinami įranga iš Sveikatos apsaugos ministerijos investicinių programų ir iš Pasaulio banko paskolos lėšų.
Gerinant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ypatingai svarbus gydymo įstaigų pakankamas aprūpinimas šiuolaikine medicinos technika. Lietuvos rinkos integravimas į pasaulio rinkas, spartus technologijų progresas lemia šiuolaikinių brangių technologijų poreikį praktikoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiausiai augo išlaidos brangiesiems tyrimams ir procedūroms ( hemodializei, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams ir kt. ). Šalyje vis daugiau atliekama sudėtingų operacijų, reikalaujančių tiek aukštai kvalifikuoto specialistų pasirengimo, tiek sudėtingos medicinos technikos panaudojimo. Šių tikslų įgyvendinimui Sveikatos apsaugos ministerija vykdo investicines sveikatos programas.
Medicinos pagalbos motinai ir vaikui programa.
Įgyvendinat medicinos pagalbos motinai ir vaikui programą buvo vykdomi Perinatologijos, Lietuvos vaikų klausos ir kalbos pakenkimų diagnostikos ir reabilitacijos, Valstybinis sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos, Lietuvos gyventojų genofondo struktūros, defektų ir apsaugos, Naujagimių ir vaikų chirurgijos vystymas projektai, kuriems 2001 – 2002 m. skirta 3086 tūkst. Lt.
Už skirtas lėšas įsigyti 4 dirbtinio ventiliavimo aparatai naujagimiams (gavėjai – Vilniaus m. universitetinė ligoninė, Respublikinė Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos ); 4 daugiafunkciniai monitoriai (gavėjai – Vilniaus m. universitetinė ligoninė, Respublikinė Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos ); 7 pulsoksimetrai (gavėjai – Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ligoninės, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus m. universitetinė ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos ); 5 audiometrai ( gavėjas – Kauno medicinos universiteto klinikos ); spalvinio doplerio ultragarso diagnostikos sistema ( gavėjas – Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ).
Pirminės sveikatos priežiūros programa.
Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas – viena iš prioritetinių sveikatos priežiūros sričių. Gerai funkcionuojanti pirminė sveikatos priežiūra gali padėti išspręsti 80 proc. visų šalies sveikatos problemų. Vykdant Pirminės sveikatos priežiūros įgyvendinimo programą 2001 m. birželio 22 d. pasirašyta medicinos įrangos bei transporto priemonių tiekimo sutartis 23847,2 tūkst. Lt sumai. Sutarties vykdymui skirta 11492,3 tūkst. Lt investicinių lėšų ( iš jų 2002 m. SAM įsakymu Nr. 412 – 3000,0 tūkst. Lt, panaudota iki 2002 m. rugpjūčio 1 d. – 2715,57 tūkst. Lt ) už kurias nupirkta įvairios medicininės įrangos bendrosios praktikos gydytojų reikmėms, transporto priemonės gydytojų vizitams pas pacientus. Sutarties užbaigimui trūksta 13954,69 tūkst. Lt, o prekėms, kurioms taikomas PVM reikia 1435,8 tūkst. Lt.
Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programa.
Pagrindinis programos tikslas – radiologinės pagalbos optimizavimas siekiant užtikrinti savalaikę bei šiuolaikinę įvairių ligų spindulinę diagnostiką ir spindulinį gydymą; sukurti valstybinę radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės, gyventojų savalaikės ekspertizės ir monitoringo sistemą, garantuojančią jonizuojančios spinduliuotės šaltinių saugumą bei gyventojų apsaugą nuo galimo spinduliuotės poveikio. Siekiant pasiekti užsibrėžtus tikslus būtina aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas šiuolaikine rentgenodiagnostine, radioizotopine, radioterapine medicinos įranga ( daugiau kaip 60 proc. gydymo įstaigose šiuo metu naudojamos rentgenodiagnostinės įrangos yra moraliai ir fiziškai susidėvėjusi ). 2001 – 2002 metais už 29 mln. litų nupirkta 112 modernių rentgeno aparatų, kurie buvo paskirstyti 77 šalies sveikatos priežiūros įstaigoms visose apskrityse. Nauji rentgeno aparatai suteiks galimybę užtikrinti geresnę pacientų ištyrimo galimybę, sumažins spinduliuotės poveikį ligoniams bei dirbančiam personalui.
Vykdant Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo programą įsigyta medicinos įranga – neurologinis ultragarsinis skeneris, intensyvaus sekimo monitorius, kardiochirurginiai monitoriai, narkozės aparatas naujagimiams, kompiuterinis perimetras oflamologijai.
Valstybinių sveikatos programų vystymo projektas ( užkrečiamųjų ligų kryptis).
Vykdant AIDS profilaktikos ir kontrolės programą įsigyta ši įranga: šaldytuvai reagentams, mėginių saugojimui, CO2 inkubatorius, šaldoma centrifuga, automatinė PRG sistema, automatizuota DNR/RNR skyrimo sistema, hematologinis analizatorius už 332,50 tūkst. Lt ( gavėjas – Lietuvos AIDS centras ).
Vykdant Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos programą 2001 m. buvo organizuoti tobulinimosi kursai 400 bendrosios praktikos gydytojų ir 250 bendruomenės slaugytojų TBC profilaktikos ir kontrolės klausimais, buvo tobulinami mikrobakteriologinių laboratorijų darbuotojai, TBC registro darbuotojai, gydytojai ftiziatrai. Siekiant pagerinti pacientų aptarnavimo sąlygas tuberkuliozės gydymo įstaigose atlikta dalinė Romainių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės, Pagryžuvio tuberkuliozės ligoninės renovacija. Taip pat nupirkta įvairios diagnostinės įrangos. Pradėta įgyvendinti DOTS strategija, kai gydymo kursas vykdomas tiesiogiai stebint medicinos personalui visuose gydymo etapuose. Reorganizuojamas tuberkuliozės laboratorijų tinklas, mažinamas laboratorijų skaičius, įkurta 14 šiuolaikinių tuberkuliozės mikroskopijos centrų atsparių tuberkuliozės sukėlėjo formų nustatymui.
Neinfekcinių ligų prevencijos programa.
Vykdant nacionalinę dializės programą sveikatos priežiūros įstaigos 2001 m. aprūpintos moderniais dializės aparatais ( 25 vnt. ), vandens valymo įrengimais ( 3 vnt. ). Šių aparatų panaudojimas leis žymiai pagerinti ligonių su inkstų funkcijos nepakankamumu gydymo rezultatus.
Vykdant Žmogaus organų ir audinių transplantacijos programą buvo įsigyta: plyšinė lempa, chirurginių instrumentų rinkinys, žmogaus gyvybinių funkcijų monitorius, trombocitų masės inkubatorius, portatyvinis elektroencefalografas - 2 vnt., kraujo siurblys, odos transplantanto perforatorius, belaidis dermatomas odos transplantantų paėmimui, ultragarsinė operacinė endourologijos sistema, šaldytuvas transplantantų saugojimui, lengvasis automobilis. Įrangos gavėjai – Nacionalinis organų transplantacijos biuras, Kauno medicinos universiteto klinikos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.
Vykdant Ligonių ir invalidų reabilitacijos programą buvo įsigyta: velotreniruokliai, UAD aparatas, ergometrinė sistema, funkcinės būklės įvertinimo kompiuterizuota sistema, elektroterapijos aparatas. Įrangos gavėjai – Kauno medicinos universiteto klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Palangos reabilitacijos ligoninė.
Nacionalinė vėžio kontrolės programa.
Vykdant šią programą 2001 – 2002 metais pradėta eksploatuoti medicinos įranga – branduolio magnetinis rezonansas, brachiterapijos aparatas, radioterapinė aparatūra ir kita medicinos įranga. Iš viso įrangai skirta daugiau nei 8 mln. Lt.
Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos programa.
Įgyvendinant šią programą 2001 – 2002 m. Respublikinėje Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įkurtas ir aprūpintas modernia įranga Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyris. Tokiu būdu Lietuvos pediatrijos praktikoje įdiegtas naujas, modernus pasaulinėje medicinos praktikoje standartizuotas ir ekonomiškai pasiteisinęs gydymo metodas ( iki 2002 m. kaulų čiulpų transplantacijos Lietuvoje buvo atliekamos tik suaugusiems asmenims ). Kaulų čiulpų transplantacija sumažins onkohematologinėmis ligomis sergančių vaikų mirtingumą, pagerins jų gyvenimo prognozę, sumažins gydymo kaštus. Prognozuojama, kad kaulų čiulpų transplantacijos įdiegimas sumažins vaikams mirtingumą dėl ūminės mieloleukozės 30 – 40%, aplastinės anemijos – 20 – 30%, išplitusių solidinių navikų 10 – 20%, imunodeficitinių ir medžiagų apykaitos ligų – 50 – 60%.
Sergamumas infekcinėmis ligomis sudaro didžiąją dalį registruojamų susirgimų. Pagrindinis infekcinių susirgimų valdymas yra per skiepus ir specifines epidemiologines priemones. Infekcinių ligų priežasčių tyrimas ir prevencinių priemonių organizavimas yra pagrindinis šių ligų likvidavimo kelias. Šiais metais imunoprofilaktikos programos efektyvesniam vykdymui papildomai buvo skirta 3 milijonai litų. Naujai patvirtintame skiepijimų kalendoriuje yra pakeitimai, kur numatyta 12 metų vaikų skiepijimai nuo hepatito B; antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze skiepijami 6 – 7 metų vaikai prieš pradedant lankyti mokyklą. Taip sudarytos prielaidos sergamumui hepatitu B tarp paauglių ir jauno amžiaus suaugusiųjų mažinti, tai yra amžiuje, kai aktualiausi hepatito B rizikos veiksniai. Laikantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, sekančiais metais numatyta dar didinti profilaktinių skiepijimų apimtis.
Vykdant Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą nustatyta, kad žmonių sergamumo rodiklis nuo 81,4/100 000 gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 76,9/100 000 gyventojų 2000 m. Naujoje Valstybinėje tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2006 metų programoje, patvirtintoje 2002 m. spalio 10 d., profilaktikos priemonės numatytos visuose trijuose lygiuose. Tai turėtų dar daugiau sumažinti susirgimų tuberkulioze skaičių.
Tuberkuliozės profilaktikai šiais metais gauta Norvegijos Vyriausybės negrąžinama 700 000 Eurų paskola.
Sergamumas piktybiniais navikais didėja visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis. Kiekvienais metais sergamumas vėžiu Lietuvoje padidėja vidutiniškai 1 proc. 2000 metais piktybiniais navikais susirgo 14039 asmenys ( 379,5/100 000 gyv. ), iš kurių 46 proc. diagnozė nustatyta pavėluotai, tai yra III – IV stadijose.
Todėl išlieka aktuali prevencinių priemonių ir ankstyvosios diagnostikos problema. Didžiausias mirtingumas tarp vyrų registruojamas nuo plaučių ( 67,9/100 000 gyv. ), skrandžio ( 29,3 ) ir priešinės liaukos vėžio ( 23,0 ).
Tarp moterų labiausiai paplitęs krūties vėžys. Juo serga kas penkta vėžiu susirgusi moteris, kas šešta – odos piktybiniais navikais. III – IV stadijose 69 proc. susirgusiųjų diagnozuojamos kiaušidžių, 40 proc. gimdos kaklelio, 35 proc.krūties vėžys.
Parengta nauja vėžio profilaktikos programa, kuri daugiau orientuojama į susirgimo profilaktiką ir ankstyvą ligos išaiškinimą.
2001 – 2002 metais įvykdyta Lietuvos onkologinių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose onkologijos ligoninės integruotos į bendro profilio ligonines.
Kauno onkologijos ligoninė tapo universiteto, Lietuvos onkologijos centras – Vilniaus universiteto mokslo institutu, kuriam pavesta koordinuoti ir metodiškai vadovauti onkologinės tarnybos darbui respublikoje. Visos išvardintos įstaigos aprūpintos naujausia aparatūra vėžio diagnostikai ir gydymui, 2003 metais numatoma jų techninę bazę dar sustiprinti.
2002m. reikėjo atnaujinti ir perorientuoti visuomenės sveikatos politiką, keisti požiūrį į visuomenės sveikatą, formuojant sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje, siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą, invalidumą, mirtingumą nuo daugelio visuomenės sveikatos būklę lemiančių priežasčių.
Šių uždavinių sveikatos priežiūros įstaigos siekia atnaujinant ir įgyvendinant Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Imunoprofilaktikos, Radiacinės saugos, Vaiko ir motinos, Sveikatos propagandos, Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, Psichikos ligų profilaktikos, Vėžio profilaktikos, AIDS profilaktikos, Tuberkuliozės profilaktikos, Lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos, Visuomenės sveikatos valdymo stiprinimo, Aplinkos sveikatinimo veiksmų programas, Savižudybių prevencijos strategiją, kurių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią susirgimams.
Siekiant optimizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, vykdoma jų tinklo pertvarka.
Pagal naują Europos Bendrijos visuomenės sveikatos veiksmų programą visuomenės sveikatos priežiūra vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis:
· sveikatos informacijos ir žinių plėtojimas
· greitas reagavimas į grėsmę visuomenės sveikatai
· sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija.
Pagal šį direktyvinį dokumentą buvo patvirtinta Visuomenės sveikatos priežiūros strategija ( LRV 2001 m. liepos 27 d. nutarimas ) ir jos įgyvendinimo planas 2002 – 2004 metams ( 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 686 ).
Numatyta perkvalifikuoti įvairių sričių specialistus ( bendrosios praktikos gydytojus, teisininkus, ekonomistus, informatikos specialistus, socialinius darbuotojus ir kt. ), parengti juos kompetentingais visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.
Tam, kad sveikatos priežiūros sistema galėtų efektyviai veikti, reikalinga parengti informacinę sistemą pagal dabartinius informacinės sistemos plėtojimo reikalavimus bei užduotis. Numatyta keisti informacinės sistemos technologijas, turimą įrangą, parengti specialistus.
Kad visuomenės sveikatos priežiūros sistema galėtų efektyviai funkcionuoti, reikalinga gera sveikatos rizikos veiksnių vertinimo sistema. Būtina stebėti rizikos veiksnius ( maisto, vandens, mikrobiologinių, cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų, taip pat ir fizinių veiksnių įtaką gyvenamojoje, darbo aplinkoje, poilsio zonoje ) ir vertinti jų įtaką sergamumui bei teikti pasiūlymus sergamumui mažinti.
Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos įgyvendinimo priemonėse numatyta sutvarkyti gyventojų sveikatos stebėjimo, analizės, vertinimo, ekspertizės sistemą. Jos dėka galima išvengti pagrindinių priežasčių, įtakojančių įvairius susirgimus. Apie 20 proc. galima sumažinti bendrą susirgimų skaičių, teisingai priėmus ūkinę, aplinkos ir socialinę sritis reguliuojančius sprendimus. Sumažėtų išlaidos gyventojų gydymui bei reabilitacijai. Rezultatai šiuo metu priimamų sprendimų bus matomi tik po kelerių metų.
Vykdant Europos integracinius darbus SAM ir jos įstaigų specialistai dalyvauja vykdant ne tik visuomenės sveikatos priežiūros įpareigojimus, bet ir kituose sektoriuose, kaip žemės ūkio, aplinkos saugos, socialinės saugos, produktų saugos ir kt. Europos integracijos klausimai sprendžiami savalaikiai.
9 klausimas. Prašome pateikti studijas, analizes galimų pasekmių, kurias buvo atlikusi Jūsų ministerija, prieš priimdama sprendimus mažinti sveikatos apsaugos finansavimą ir prieš įvesdama kvotas kompensuojamiems vaistams.
Apie sveikatos apsaugos finansavimo problemas medžiaga pateikta atsakant į 1 klausimą.
Sprendimas nustatyti gydymo įstaigoms lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimtis ir sugriežtinti atsakomybę už jų vykdymą nebuvo atsitiktinis ar nepamatuotas. Prieš priimant tokį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu buvo išanalizuoti skolų už kompensuojamuosius vaistus augimo tempai bei priežastys, taip pat gyventojų poreikių kompensuojamiesiems vaistams tenkinimas 1998 – 2001 metais.
Skolos už išduotus kompensuojamuosius vaistus pradėjo didėti 1999 metais ir 2001 metų liepos 1 dienai pasiekė 93 mln. Lt. Sveikatos apsaugos ministerija 2001 metų vasarą pateikė keletą pasiūlymų kaip sumažinti skolų augimą, tačiau nesulaukė medicininės visuomenės pritarimo, o sunerimę dėl galimų pokyčių farmacininkai visomis įmanomomis priemonėmis ėmė didinti kompensuojamųjų vaistų pardavimus. Dėl šių priežasčių išlaidos kompensuojamiesiems vaistams išaugo. Praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje skola už išduotus kompensuojamuosius vaistus vidutiniškai kasdien padidėdavo 0,5 mln. Lt. Kritinė riba buvo pasiekta šių metų vasario pabaigoje, kuomet išaugus skoloms iki 200 mln. Lt didmeninės vaistų prekybos įmonės pagrasino nutraukti visų kompensuojamųjų vaistų tiekimą. Tuomet Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko išvengti katastrofos, paėmus 72 mln. Lt paskolą iš NORD/LB banko. Tačiau nesustabdžius tokio skolų augimo tempo, jau po penkių – šešių mėnesių situacija būtų pasikartojusi. Tai reiškia, kad jau rugsėjo ar spalio mėnesį kompensuojamųjų vaistų tiekimas gyventojams būtų nutrūkęs.
Gyventojų poreikių kompensuojamiesiems vaistams tenkinimo 1998 – 2001 metais analizė parodė, kad nuo 1998 metų sausio iki 2001 metų liepos per mėnesį kompensuojamųjų vaistų gyventojai įsigydavo vidutiniškai už 27,36 mln. Lt. Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, 2002 metais vidutiniškai per mėnesį kompensuojamiesiems vaistams galima išleisti 27,17 mln. Lt. Palyginus šiuos rodiklius matyti, kad 2002 metams skirtų lėšų pakanka tenkinti pagrįstus poreikius. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2000 metais gyventojai kompensuojamųjų vaistų įsigijo už 320 mln. Lt, o 2002 metais šioms reikmėms skirta 326 mln. Lt.
Taigi, dėl griežto 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamiesiems vaistams vykdymo gyventojų sveikata niekaip negali būti blogesnė nei buvo 2000 ar 1999 metais.
Kita vertus, analizuojant gyventojų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais pagal regionus, paaiškėjo kad, pavyzdžiui, 2001 metais vienam Elektrėnų gyventojui kompensuojamųjų vaistų skirta už 70,6 lito, o per tą patį laikotarpį vienam Šalčininkų gyventojui – tik už 27,1 litą ( visi šie rodikliai standartizuoti, t.y. eliminuota pacientų amžiaus ir sergamumo skirtumų įtaka vaistų vartojimui ). Dėl šios priežasties Sveikatos ministerijos sprendimas lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimtis gydymo įstaigoms nustatyti pagal vieningus kriterijus sumažins nepagrįstai atsiradusias disproporcijas ir daugumoje pagerins kaimiškųjų regionų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais.
Sveikatos apsaugos ministerija, nors ir turėdama pakankamą teorinį pagrindą nustatyti lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimtis, numatė lanksčią vaistų kompensavimo tvarką ir tam tikrus saugiklius, kurie garantuoja, kad gyventojai gaus jiems reikalingus vaistus, net jei ir susiklostytų iš anksto nenumatytos nepalankios aplinkybės: limitai nustatomi trims mėnesiams, teritorinėms ligonių kasoms paliktas 10 procentų rezervas, sutartyse tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų aptarta galimybė tikslinti limitus keičiantis darbo apimtims, taip pat netaikyti sankcijų, jei limitai viršyti dėl objektyvių priežasčių, galų gale visuomenė informuota apie nemokamą telefono liniją ( 8 – 800 – 23973 ), kuri leidžia tiesiogiai kreiptis į ligonių kasas ir operatyviai spręsti iškilusius nesklandumus. Jei gegužės mėnesį per dieną būdavo apie 50 – 60 skambučių, tai pastaruoju metu per dieną sulaukiamą tik 2 – 4 skundų. Tai rodo, kad limitų pradžioje kilusios problemos buvo iš esmės organizacinio pobūdžio.
Pridedame medžiagą apie tarpžinybinių komisijų dėl kompensuojamųjų vaistų skyrimo tikrinimo darbo analizę, išvadas ir pasiūlymus ( 14 priedas, 109 psl. ) ir augimo hormono išrašymo patikrinimo medžiagą ( 15 priedas, 38 psl. ).
10 klausimas. Kokiais principais remiasi investicijų gydymo įstaigoms planavimas? Ar yra patvirtinta kokia nors metodika? Ar manote, kad šioje srityje viskas skaidru? Ar tiesa, kad lėšos investicinėms programoms yra skirstomos pagal gydymo įstaigų vadovų lojalumą Jums, pagal geras senas pažintis ir pan.?
Sveikatos programų rengimą reglamentuoja 2002 m. vasario 21 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 91 „Dėl sveikatos programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo” ( iki šių metų programų rengimo tvarka reglamentuota 1998 m. gruodžio 7 d. SAM įsakymu Nr. 712 ). Sveikatos programų tikslas yra:
· užtikrinti Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą;
· užtikrinti kompleksinį atitinkamos sveikatos problemos sprendimą;
· suderinti įvairių institucijų, turinčių ar galinčių turėti įtakos sveikatos problemų sprendimui, veiklą bei tarpusavio sąveiką.
SAM įsakymu patvirtinta tvarka reglamentuoja valstybinių ir žinybinių sveikatos programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo, atsakomybės ir kontrolės tvarką ( ji nėra privaloma kitų ministerijų, apskričių, savivaldybių, įmonių ir visuomeninių organizacijų rengiamoms programoms ). Sveikatos programas rengia komisijos, darbo grupės, juridiniai ir fiziniai asmenys. Valstybinių ir kitų šia tvarka reglamentuojamų sveikatos programų arba jų sudėtinių dalių, įskaitant mokslinius – praktinius bei investicinius fragmentus ( toliau – programos ), užsakovai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija arba konkurso būdu atrinktos institucijos.
Investicijų gydymo įstaigoms planavimas vykdomas vadovaujantis dokumentais reglamentuojančiais investicijų planavimą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo”, Finansų ministrės 2002 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” ir kt. teisės aktais. Sveikatos apsaugos ministerija, planuodama investicijas, vadovaujasi Finansų ministrės patvirtintos Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos IX skyriuje nurodytais investicijų projektų prioritetais. Reikia pažymėti, kad, Finansų ministerija 2002 – 08 – 07 raštu Nr. 0205 – 06 – 0209011 nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai, nustatant investicijų projektų prioritetą, vadovautis nustatyta valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikoje tvarka.
Sveikatos programos rengiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir nutarimų šiais klausimais nuostatas, strateginius tikslus ir uždavinius, Lietuvos sveikatos programoje numatytas prioritetines sveikatinimo veiklos kryptis, Nacionalinės sveikatos tarybos, SAM Kolegijos rekomendacijas, sergamumo, nedarbingumo, invalidumo, mirtingumo ir kitus kriterijus.
Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII – 833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo”, nustato sveikatos programų prioritetines kryptis ir patvirtina sveikatinimo krypčių vadovus.
Sveikatos apsaugos ministras įsakymu tvirtina suderintą su sveikatinimo krypčių vadovais ekspertų grupę ir jos vadovą. Ekspertai atlieka dalykinę programos projekto ekspertizę ir pateikia savo išvadas Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos programų skyriui, kuris jas perduoda programos projekto rengėjams. Susipažinę su ekspertų išvadomis ir pasiūlymais, rengėjai pataiso programos projektą SAM Sveikatos programų skyriui, kuris taisytus projektus suderina su sveikatinimo krypčių vadovais. Atlikus ekspertizę, programų projektai teikiami Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijai ( toliau – Kolegija ), kurios pritarimu programos projektas yra tvirtinamas (programų sąrašas gali būti keičiamas ar tikslinamas vadovaujantis Kolegijos nutarimais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais ). Sveikatos apsaugos ministerija, gavusi Kolegijos pritarimą, turi teisę spręsti dėl tolesnio programos rengimo ar įgyvendinimo tikslingumo. Valstybines programas SAM teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Žinybines programas įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Patvirtintos sveikatos programos įgyvendinimą koordinuoja atitinkamos sveikatos programos koordinavimo taryba ( toliau – taryba ). Tarybą sudaro sveikatinimo veiklos krypties, kuriai priklauso programa, vadovas, po vieną Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto atstovą bei ne mažiau kaip trijų skirtingų Lietuvos Respublikos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. Tarybos sudėtį, jos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Patvirtintas sveikatos programas ( nurodydama lėšų poreikį jų įgyvendinimui ) Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka, teikia Finansų ministerijai. Nepaprastosios (investicinės) programos išlaidos planuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į Valstybės investicijų programos projektą numatomų įtraukti projektų sąrašas derinamas su Finansų ministerija, LRS Sveikatos reikalų komitetu, LRS Biudžeto ir finansų komitetu.
Už programos lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį atsako įstaigos, kurioje vykdomi darbai ar kuriai pervedamos lėšos, vadovas arba įgaliotas asmuo. SAM Sveikatos programų skyrius atsako už programos savalaikį pirminį įvertinimą, išvadų ir pasiūlymų suderinimą su sveikatinimo krypčių vadovais bei patvirtintų programų įgyvendinimą. SAM Teisės skyrius atsakingas už teisinį programos sutarčių turinį. SAM Finansų skyrius atsakingas už savalaikį finansavimą, finansinių dokumentų apiforminimą ir programinių lėšų naudojimo apskaitą.
Galime atsakingai pareikšti, kad dirbant dabartinei SAM vadovybei lėšos nėra skirstomos pagal įstaigų vadovų lojalumą ir geras senas pažintis. To negalima pasakyti apie ankstesnių kadencijų vadovus. Pateikiame keletą faktų:
· nepagrįstai didelės Anykščių ligoninės statybai buvo skirta 32 mln. litų;
· nemotyvuotam Pasvalio ligoninės pertvarkymui 1998 – 2001 m. ( Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas ) buvo skirta 8,7 mln. litų;
· Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninei nuo 1998 m. skirta 13,87 mln. litų ( Vyr. gydytojas G. Degutis ).
Pridedama medžiaga apie investicinių projektų prioritetus rengiant Valstybės investicijų programas ( 16 priedas, 27 psl. ).
11 klausimas. Kaip ruošiatės įgyvendinti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl skandalingai pagarsėjusio Jūsų įsakymo Nr. 85? Kas, Jūsų nuomone, turi atsakyti už antikonstitucinio ir neteisinio įsakymo sukeltas neigiamas pasekmes?
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. spalio 15 d. išnagrinėjo bylą pagal Seimo nario G. Vagnoriaus prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 85 „Dėl sutarčių dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimčių, nustatomų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos” patvirtinta tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Sveikatos draudimo įstatymui, 2002 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Gydytojų medicinos praktikos įstatymui, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymui bei Sveikatos sistemos įstatymui.
Teismas, nagrinėdamas G. Vagnoriaus prašymą, pripažino, jog sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 85 „Dėl sutarčių dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimčių, nustatomų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos” ( toliau – Tvarka ) yra patvirtinta Tvarka įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1595 priemones, leisiančias subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šiuo nutarimu pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 84 „Dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”.
Teismas, priimdamas sprendimą, nepripažino, kad minėtasis įsakymas yra neteisėtas, ir panaikino tik tuos punktus, kuriais buvo nustatyta lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimčių apskaičiavimo tvarka. Teismas paliko galioti lėšų kompensuojamiesiems vaistams paskirstymą, bei 10 Tvarkos punktą, kuriuo reglamentuojamas susitarimas dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimties, kaip atskiras teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutarties priedas.
Seimo narys G. Vagnorius teigė, jog Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 85 „Dėl sutarčių dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimčių, nustatomų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos” prieštarauja 16 anksčiau minėtų įstatymų straipsnių, bet Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog tik 6 punktai neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nuostatų, ir su jomis susijusių Sveikatos sistemos, Gydytojų medicinos praktikos bei Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymų nuostatų.
Taigi, Vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino kompensuojamųjų vaistų paskirstymo tvarkos ir ji lieka galioti, todėl visuomenė ir gydytojai neturėtų būti klaidinami.
Kadangi teismas savo sprendime nurodė, kad panaikintųjų punktų nuostatos yra Sveikatos draudimo įstatymo, kaip specialiojo teisės akto, reglamentuojančio teisinius vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo santykius, dalykas, artimiausiu metu bus pateikta Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pataisa.
Šiuo metu, atsižvelgiant į priimtą teismo sprendimą, yra parengtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl sutarčių dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimčių, nustatomų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” projektas.
Neigiamų šio įsakymo pasekmių nustatyta nebuvo. O ar įsakymas antikonstitucinis, mūsų nuomone, gali nuspręsti tiktai Konstitucinis Teismas.
Pridedame Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 85 ( 17 priedas, 4 psl. ), ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ( 18 priedas, 7 psl. ).
12 klausimas. Kodėl šiuo įsakymu visą atsakomybę už nepakankamą kompensuojamų vaistų finansavimą, tuo pačiu ir už blogėjantį gydymą suvertėte eiliniams gydytojams? Ar Jums žinoma, kad dėl Jūsų sprendimų medikai priversti balansuoti tarp Hipokrato priesaikos ir ministro Dobrovolskio įsakymo, nes arba turi nebeskirti ligoniams iki šiol vartotų ir jų ligos eigai pritaikytų vaistų, arba nesilaikyti įsakymo?
Visiškai nepagrįsti kaltinimai Sveikatos apsaugos ministerijai, neva skolų už kompensuojamuosius vaistus didėjimo bei nepakankamo finansavimo problemos perkeltos ant gydytojų pečių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1595 patvirtintos priemonės, leidžiančios subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, yra kompleksinės, t. y. orientuotos ne tik į vaistus išrašančius gydytojus, bet ir į pacientus, vaistininkus bei vaistų gamintojus. ( 19 priedas, 3 psl. ).
Šiuo atveju limitų kompensuojamiesiems vaistams nustatymas suabsoliutinamas, visiškai pamirštant, kad tai tėra tik viena iš 12 priemonių, leidžiančių subalansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams:
1. Sveikatos apsaugos ministro 2002 02 14 d. įsakymu Nr. 84 sumažintas ligų, kurių gydymas kompensuojamas 100 proc., skaičius, o pats kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas pigesniais medikamentais.
3. Parengtos ir patvirtintos 10 ligų, kurioms gydyti skirtiems vaistams kompensuoti išleidžiama daugiausiai PSDF biudžeto lėšų, diagnostikos ir gydymo metodikos.
4. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 92 patvirtinta Derybų dėl kompensuojamųjų vaistų kainų komisija jau pravedė derybas su 10 vaistų gamintojų dėl daugiau kaip 50 vaistų pavadinimų, įskaitant dozuotes ir pakuotes. Derybų metu vaistų gamintojų kainos buvo sumažintos nuo 5 iki 61 proc. (vidutiniškai kainos buvo sumažintos 18,9 proc. ).
5. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 171 nustatyti nauji mažesni kompensuojamųjų vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai. Atpigo 1629 vaistai.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 12 – 22 d. nutarimu Nr. 1595 bei Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 229 liberalizuotos vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainos.
7. Nustatyti ligų, kurių ambulatorinio gydymo išlaidos kompensuojamos 100 procentų, sąrašo sudarymo kriterijai.
10. Atliktas sociologinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę kompensuojamųjų vaistų politikos klausimais. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti savaitraščio „Lietuvos sveikata” 2002 m. birželio 20 – 26 d. 25 ( 447 ) numeryje.
13 klausimas. Kodėl iki šiol nėra strategiškai ir ekonomiškai pagrįstos vaistų kompensavimo politikos? Kuo Jums taip patogus kompensuojamų vaistų sąrašas, kodėl priešinatės daug skaidresniam būdui, t. y. kompensuojamų ligų sąrašui? Kodėl tik po Lietuvos Respublikos Prezidento įsikišimo Sveikatos apsaugos ministerija sutiko diskutuoti apie farmacinės veiklos skaidrumą?
Farmacijos departamentas prie SAM kartu su Latvijos ir Estijos atitinkamomis institucijomis parengė bendrą visoms 3 Baltijos šalims Farmakoekonominės analizės metodiką, kuriai pritarta 2002 m. rugsėjo 6 d. Rygoje vykusiame Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrų susitikime. Šioje metodikoje nustatyta farmakoekonominės analizės duomenų pateikimo valstybinėms institucijoms tvarka sudarys galimybę vertinti vaistų farmakoekonomines savybes, vadovaujantis įrodymais pagrįstos medicinos principais. Tai padės pagerinti ekonomiškai palankių vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams bei atsisakyti gydymo ekonomiškai nepagrįstais vaistais.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 92 patvirtinta nauja Derybų dėl kompensuojamųjų vaistų kainų komisija.
Teiginys, kad nėra strategiškai ir ekonomiškai pagrįstos vaistų kompensavimo politikos nėra teisingas. Vaistų kompensavimo politikos strategijos pagrindinis principas įteisintas jau 1997 m., priėmus Sveikatos draudimo įstatymą ir įvedus draudiminę mediciną. 9 straipsniu būtent ir nustatyta, kad vaistai gali būti kompensuojami tam tikroms socialinėms grupėms bei sergantiesiems tam tikromis ligomis. Ekonominis vaistų kompensavimo principas – vienas iš pagrindinių šalia medicininių kriterijų, jau eilę metų yra lygiavertis vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kriterijus. Vaistai kompensuojami pagal ligas ir gyventojų socialines grupes. Šis principas yra išlaikytas ir dabar.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų keitimo tvarkos” ( Žin., 2002, Nr. 39 – 1450 ) patvirtinti detalūs vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo ir išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų kriterijai, patobulinta ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašų keitimo tvarka, nurodyti terminai, per kuriuos turi būti išnagrinėtos pateiktos paraiškos, numatomas vaisto kompensavimo galiojimo terminas, vaistų gamintojai įpareigoti pateikti išsamesnę informaciją apie siūlomus įtraukti į sąrašą vaistus. Reikalaujama iki šiol nevykdyto farmakoekonominių duomenų pateikimo ir analizės, pakopinio kompensuojamųjų vaistų sąrašų nagrinėjimo, įvertinant vaisto medicininius, ekonominius ir farmakoekonominius aspektus. Tokiu būdu, vadovaujantis naujais kriterijais, sugriežtintas vaistų įrašymas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Nauja sąrašų keitimo tvarka, suderinta su ES direktyva 89/105.
Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 529 „Dėl komisijos ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašams tikslinti sudarymo” sudaryta Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisija ( toliau – Komisija ) ( 21 priedas, 11 psl. ).
Komisija dirba pagal sudarytą ir patvirtintą 2000 – 2001 m. m. gautų siūlymų ( 90 vaistų bendriniais pavadinimais ) įrašyti vaistus į sąrašus svarstymo planą (paskelbta SAM interneto svetainėje ). Pagal šį planą pirmiausia svarstomi vaistai, sąlygojantys didžiausias PSDF biudžeto išlaidas.
Komisija, nagrinėdama pateiktus siūlymus dėl vaistų įrašymo į A ir B sąrašus, vertina jų ekonominį ir medicininį pagrįstumą bei priima sprendimus dėl sąrašų keitimo. Komisijos sprendimai teikiami svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo tarybai.
Siekiant užtikrinti Komisijos posėdžių procedūrų aiškumą bei darbo efektyvumą, sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 15 įsakymu Nr. 22 patvirtintas Komisijos darbo reglamentas.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 159 nuostatomis, parengtas interesų deklaracijos projektas, kurią užpildys Komisijos, pakomisijų nariai bei jų darbe dalyvaujantys ekspertai. Deklaracijoje reikės nurodyti Komisijos nario ar eksperto tiesioginius ar netiesioginius ryšius su vaisto gamintoju ir jo įgaliotu atstovu, įsipareigojimą pranešti apie bet kokius tokių ryšių pasikeitimus.
Siekiant diegti didesnį skaidrumą vaistų kompensavimo sistemoje, internete SAM svetainėje skelbiami ir Komisijos priimti sprendimai svarstomais klausimais. Komisijai priėmus neigiamą sprendimą dėl vaisto kompensavimo, pareiškėjas yra apie tai informuojamas, nurodant spendimo priežastis. Tuo atveju numatomas 30 d. sprendimo apskundimo laikotarpis. Tik po to priimamas galutinis sprendimas.
Vadovaujantis nustatyta galiojančia tvarka pravedamos derybos dėl vaistų, kuriems PSDF biudžetas išleidžia daugiausia lėšų, atsižvelgiant į Latvijoje ir Estijoje esančių vaistų kainų analizę. Derybų rezultatas – derybose buvusių kompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo nuo kelių procentų iki 61 proc. ( vidutiniškai 27 proc. ).
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr.459 „Dėl vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo” dalinio pakeitimo”, nustatyti nauji sumažinti kompensuojamųjų vaistų prekybiniai antkainiai maksimalioms didmeninėms ir mažmeninėms kainoms nustatyti. Atpigo 1629 vaistai.
Šiuo metu yra parengtas Vaistų bazinių kainų apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas, kurio tikslas padėti racionalizuoti PSDF biudžeto išlaidas. Projektas svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos struktūriniuose padaliniuose bei pateiktas pastaboms kitoms institucijoms.
SAM pritaria kompensavimo sistemos tobulinimui, įvedant naujus sistemą skaidrinančius elementus ar ją keičiant nauja, aiškesne, skaidresne.
Tuo tikslu nagrinėti kelių šalių kompensavimo sistemų pavyzdžiai. Absoliuti dauguma nagrinėtų šalių grindžia sistemą vadinamu teigiamu vaistų sąrašu ( kaip yra Lietuvoje ) ir kontroliuojamu vaistų patekimu į kompensavimo sistemą. Manome, kad Ligų sąrašo įdiegimas teigiamas tuo aspektu, kad ieškoma maksimaliai supaprastinti kompensavimo sistemos procedūras, padidinti jos skaidrumą. Tačiau svarbu įvertinti visas aplinkybes: vaistų kainų pokyčius, panaikinus bazinių kainų metodiką, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų augimą, vaistų registracijos proceso ypatumus, išlaidų pokyčius dėl ekonomiškai neracionalių vaistų kompensavimo, priemokų ligoniams padidėjimo, sumažėjus kompensuojamai vaisto daliai ir pan.
Teiginys, kad tik po Lietuvos Respublikos Prezidento įsikišimo Sveikatos apsaugos ministerija sutiko diskutuoti apie farmacinės veiklos skaidrumą, yra klaidinantis. Farmacinės veiklos tobulinimui nuolat skiriamas didelis dėmesys, nuosekliai priimami reikiami teisės aktai, jei reikia, imamasi atitinkamų priemonių dėl pareigūnų veiklos. Tą pagrindžia rengiami ir priimti teisės aktai iki Prezidento pareikštos nuomonės.
1. Pastaraisiais metais priimti teisės aktai, reglamentuojantys atskiras farmacinės veiklos sritis:
· LR farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10 ir 17 straipsniais įstatymas ( Žin., 2002, Nr. 58 – 2348 );
· LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų ( prekursorių ) kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas ( Žin., 2002, Nr. 102 – 4547);
· Geros vaistų platinimo praktikos taisyklės ( sveikatos apsaugos ministro 2002 – 06 – 05 įsakymas Nr. 320 );
· Maksimalūs vaistų gamybos ir fasavimo vaistinėse įkainiai ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 08 – 01 įsakymas Nr. 419 );
· Bendrosios vaistinių preparatų registravimo taisyklės ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 12 – 22 įsakymas Nr. 669 );
· Dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje, sąrašas ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 08 – 28 įsakymas Nr. 455 );
· Nedenatūruoto etilo alkoholio įsigijimo, pardavimo ir apskaitos sveikatos sistemoje tvarka ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 02 – 19 įsakymas Nr. 123 );
· Reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 05 – 29 įsakymas Nr. 308);
· Užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 06 – 05 įsakymas Nr. 319 );
· Vaistų pakuotės ženklinimo išimčių taikymo ir tvirtinimo tvarka ( sveikatos apsaugos ministro 2001 – 09 – 27 įsakymas Nr. 508 );
· Vaistų geros gamybos praktikos taisyklės ( sveikatos apsaugos ministro 2002 – 03 – 01 įsakymas Nr. 99 );
· Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo ( pardavimo ) gyventojams taisyklės ( sveikatos apsaugos ministro 2002 – 03 – 08 įsakymas Nr. 112 ).
· Papildomi homeopatinių preparatų registravimo reikalavimai ( sveikatos apsaugos ministro 2002 – 06 – 27 įsakymas Nr. 309 ).
2. Parengti teisės aktų projektai:
· LR Vyriausybės 2000 – 05 – 08 nutarimo Nr. 509 „Dėl LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų ( prekursorių ) kontrolės įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo ir papildymo projektas;
· Spaudinių įrašymo į Spaudinių, kuriuose gali būti reklamuojami receptiniai vaistai, sąrašą kriterijai;
· Kaimo vietovių gyventojų aprūpinimo vaistais ir vaistinės asortimento prekėmis per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos pakeitimas;
· Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių nauja redakcija.
3. Rengiami teisės aktai:
· Vaistų reklamos taisyklių pakeitimas;
· Licencijų fiziniams asmenims verstis farmacine praktika išdavimo tvarka;
· Riboto poreikio vaistų sąrašo bei tiekimo ir gyventojų aprūpinimo jais tvarka.
4. Įgyvendinama LR Seimo 2002 – 01 – 17 nutarimu Nr. IX – 711 patvirtinta LR Nacionalinės kovos su korupcija programa. Vykdant šią programą tikslinama farmacinės veiklos licencijavimo tvarka, vaistų registravimo bei kompensavimo tvarka.
14 klausimas. Š. m. rugpjūčio mėn. Jūs patvirtinote ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, metodikas. Niekas neabejoja, kad tokios metodikos yra reikalingos, bet tai, kokie reikalavimai ten surašyti, sukėlė tiesiogiai su ligoniais dirbančių medikų pasimetimą. Prašome atsakyti, kas parengė šias metodikas, ar jas ruošiant dalyvavo bendrosios praktikos gydytojų atstovai? Ar Jums žinoma, kad bendrosios praktikos gydytojai nemato jokių galimybių kai kurių Jūsų parengtų metodikų ( širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ) panaudoti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje? Ar šios metodikos bent kiek atspindi realią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos padėtį?
Ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikas ( Žin., 2002, Nr. 90 – 3880 ) rengė atitinkamų sričių gydytojai specialistai – kardiologai, pulmonologai, endokrinologai, nefrologai, psichiatrai, neurologai ir kiti ( 24 priedas, 5 psl. ). Metodikų projektai buvo paruošti per gana trumpą laiką, tris – keturis mėnesius. Tai yra rekomendacinio pobūdžio medžiaga padedanti gydytojui pasirinkti efektyvų ir ekonomišką gydymą. Nei ministerijos specialistai, nei gydytojai klinicistai neturėjo praktikos rengiant tokius teisės aktus. Todėl nieko keista, kad metodikose atsirado netikslumų ar neaiškumų. Tačiau prieš tvirtinant šias metodikas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jos buvo skelbtos ministerijos internetiniame tinklalapyje viešam svarstymui. Deja, tuo metu pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Tai, kad taisytinos tėra tik dvi iš dešimties metodikų, nėra blogai. Be to, jau spalio pradžioje sudarytos darbo grupės koreguoti minėtas metodikas pagal gydytojų praktikų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Sveikatos apsaugos ministerija būtinai atsižvelgs į spalio pabaigoje gautą bendrosios praktikos gydytojų kreipimąsi, ir papildys jau minėtų darbo grupių sudėtį pirminės sveikatos priežiūros specialistų atstovais.
15 klausimas. Valstybės kontrolė nustatė, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija neatliko Nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos programos keliamų užduočių. Per 2001 – 2002 m. narkotinių medžiagų pasiūla ir narkotikų žala visuomenei išaugo, paplito narkotikų naudojimas jaunimo tarpe. Valstybės kontrolės išvadose konstatuojama, kad pagrindiniai programos tikslai – iki 2003 m. sumažinti žmonių vartojančių narkotikus skaičių bei narkotikų keliamą žalą vargu, ar bus pasiekti. Kodėl ministras tinkamai nekoordinavo ir nekontroliavo komisijos darbo, ir net gi pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje neužtikrino programos vykdymo ir lėšų naudojimo kontrolės.
Valstybės kontrolė tikrino Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos darbą 1999 – 2001 metais. Man teko perimti vadovavimą komisijai 2001 metų antroje pusėje, pakeitus komisijos personalinę sudėtį, todėl Valstybės kontrolės pastabos yra skirtos anksčiau dirbusioms komisijoms. Visos Valstybės kontrolės konstatuotos pastabos 2002 metais pradėtos labai aktyviai taisyti.
Tam, kad įvertintume Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą kovojant su narkomanija, reikia peržiūrėti visą komisijų veiklos istoriją.
1995 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu Nr. 282 patvirtino pirmosios Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos sudėtį ir jai vadovauti buvo paskirtas Sveikatos apsaugos ministras A. Vinkus. Ministerijos ir žinybos į šią komisiją delegavo specialistus, koordinuojančius narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimus tam tikroje žinyboje. Pagal nuostatus ji buvo įvardinta kaip juridinis asmuo ir siekė nepriklausomo statuso, buvo įregistruota valstybinių įstaigų registre. Ji turėjo vieną etatinį darbuotoją – sekretorių.
1997 metais komisijos pirmininku tapo ministras J. Galdikas. 1998 metais Valstybinė narkotikų kontrolės komisija išplatino pareiškimą dėl Narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje. 1998 metais buvo patvirtintas Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių planas 1998 – 2000 metams ir ratifikuotos Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta”. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė įsteigti Sveikatos apsaugos ministerijoje narkotikų prevencijos padalinį, tačiau jis nebuvo įsteigtas. 1999 metais komisijos pirmininku buvo paskirtas viceministras V. Kriauza. Užsienio ekspertų nuomone komisijos veikla buvo susilpninta, nebeliko ir etatinio darbuotojo. Priemonių planas nebuvo vykdomas, nes Vyriausybė tam neskyrė lėšų.
2001 metų sausio mėn. Vyriausybė trečią kartą patvirtino naują komisijos sudėtį, pakeliant ją vėl į aukštesnį lygį. Buvo patvirtinta programa 2001 – 2003 metams. Į plano projektą buvo įrašyta, kad reikia „pasiūlyti savivaldybėms įsteigti Narkotikų kontrolės komisijas ir prisidėti prie Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos įgyvendinimo”. Deja, priemonė „Vyriausybės komisijos sekretoriato steigimas su narkotikų informacijos centru” buvo įvertinta kaip nereikalinga „biurokratinė institucija”. Taip pat buvo išbraukta priemonė „nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos strategijos parengimas”.
2001 m. po liepos 12 d., pasikeitus Vyriausybei, patvirtinama nauja komisijos sudėtis, o 2002 metais birželio 6 d. patvirtinama paskutinės Vyriausybinės Narkotikų komisijos sudėtis, pavedant jai vadovauti ministrui K. R. Dobrovolskiui. Į komisiją įtraukti naujų žinybų, dirbančių narkotikų kontrolėje ir narkomanijos prevencijoje atstovai.
2001 metais Sveikatos apsaugos ministerijai narkotikų prevencijai buvo skirta 2,5 mln. litų. Tais metais atidaryti ir aktyviai pradėjo dirbti priklausomybės ligų centrai Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Panevėžyje. Todėl visos lėšos buvo panaudotos šių centrų įsteigimui. Siekiant aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas ir mokyklas greito narkotikų nustatymo organizmo terpėse priemonėmis, Vilniaus priklausomybės centras 2002 metais vykdė testų rūšies poreikių analizę.
2002 metais buvo renkama ir sisteminama informacija apie narkotikų paplitimą šalyje. Tuo tikslu įsteigtas Nacionalinis narkotikų informacijos biuras, kurio paskirtis – rinkti, analizuoti ir platinti palyginamuosius duomenis apie narkotikus pagal Europos Sąjungoje priimtus Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centro ( EMCDDA ) reikalavimus. Visuomenės sveikatos skyrius vykdo narkomanijos paplitimo tikslinėse gyventojų grupėse epidemiologinius tyrimus. Didelis dėmesys skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui. Vykdomas PHARE Dvynių projektas „Nelegalių narkotikų poreikio ir pasiūlos mažinimo pajėgumų stiprinimas” ir kitas PHARE projektas „Bendradarbiavimas tarp Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centro bei Centrinės ir Rytų Europos valstybių”.
2002 metais vyko nemažai Respublikinių ir tarptautinių renginių, konferencijų, kuriose buvo nagrinėjama narkomanijos problema. Rugsėjo 19 – 21 d.d. Operos ir baleto teatre vyko IV Europos AIDS ir kovos su narkomanija konferencija, kurioje pranešimus skaitė Seimo Pirmininkas A. Paulauskas, Ministras Pirmininkas A. Brazauskas ir Švedijos Karalienė Silvija. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš 38 šalių ir per 500 mūsų Respublikos darbuotojų, aktyviai dirbančių narkomanijos ir AIDS prevencijoje.
Visuomenės sveikatos ugdymo centro Sveikatos mokymo skyrius organizuoja savivaldybėse komandinio darbo mokymą, seminarus ir konferencijas narkomanijos prevencijos klausimais. Čia aktyviai dalyvauja ir Kauno Technologijos universiteto Savivaldos mokymo centras. 2002 metais vyko seminarai narkomanijos prevencijos klausimais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, slaugos, socialiniams ir įkalinimo įstaigų darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, bendradarbiaujant su Slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo centru, Socialinių darbuotojų rengimo centru, PHARE Dvynių projekto ekspertais.
Spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Narkomanija ir AIDS: vienykime atsaką 2002”, kurioje buvo pristatyti Seimo Laikinosios narkomanijos prevencijos komisijos veikla ir uždaviniai, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programos vykdymas ir 2001 m. priemonių efektyvumo vertinimas, Nacionalinio narkotikų informacijos biuro veikla ir uždaviniai, teisinė atsakomybė už neteisėtą narkotikų gabenimą, laikymą ir realizavimą, Muitinės veikla užkertant kelią narkotikų patekimui į Lietuvą, apžvelgtos ŽIV/AIDS naujienos Lietuvoje, apie savo veiklą ir problemas kalbėjo nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programą daugiausia dėmesio skiria pirminei prevencijai. Organizuojamomis mokyklose priemonėmis siekiama suteikti moksleiviams ne tik reikiamų žinių, bet ir formuoti jiems gyvenimo įgūdžius, brandžias vertybines nuostatas. Šios veiklos stiprinimui švietimo ir mokslo įstaigose įvedami socialinių pedagogų etatai, išleista įvairių leidinių mokytojams, tėvams bei moksleiviams, organizuoti seminarai pedagogams, siekiant padidinti jų kompetenciją vykdant pirminę priklausomybes sukeliančią medžiagų prevenciją.
2002 metais Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programos vykdymo 2001 – 2003 m. priemonėms vykdyti, kaip jau buvo minėta, skirta 214 tūkst. litų ir 3,19 mln. litų socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001 – 2005 m. programai įgyvendinti. 2002 metais šalies švietimo įstaigose įsteigta 200 socialinių pedagogų etatų. Šie etatai steigiami vidurinėse, profesinėse, pagrindinėse, pradinėse, jaunimo mokyklose, gimnazijose, internatinėse mokyklose bei vaikų globos namuose.
Švietimo ir mokslo ministerija 2002 metams skyrė lėšų konkurso būdu atrinktiems 47 projektams finansuoti. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2002 m. vasarą finansavo psichologines – pedagogines stovyklas rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Švietimo ir mokslo ministerija tam tikslui skyrė – 45 tūkst. litų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 20 tūkst. litų. 2002 metais 70 tūkst. litų skirta finansuoti literatūros vaizdinių priemonių, didaktinės medžiagos rengimui ir leidybai organizuoti, 30 tūkst. litų skirta pedagogų mokymui organizuoti ir 50 tūkst. litų skirta finansuoti neformaliai narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai mokyklose organizuoti.
Švietimo ir mokslo ministerija nuo 1995 metų dalyvauja tarptautiniuose ESPAD tyrimuose, paskutiniai buvo atlikti 1999 metais. Šiais metais vykdomas pasirengimas šiam tyrimui atlikti 2003 metais ir pagal programą šiam tikslui skirta 10 tūkst. litų. Taip pat yra vykdomi Jungtinių Tautų remiami projektai, pagal kuriuos organizuojami seminarai, rengiamos knygos, mokymai šalies pedagogams.
Atsižvelgiant į plintantį rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2002 m. gegužės 10 d. Specialiosios sesijos vaikų klausimais veiksmų planą bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 24 d. rezoliuciją „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje”, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programą, Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.1257 „Dėl tabako, alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos švietimo įstaigose” siekiama užtikrinti švietimo įstaigose saugią ir sveiką aplinką vaikams, sustiprinti pirminės prevencijos ir ankstyvosios intervencijos veiklą bei plėtoti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Šiuo įsakymu Švietimo ir mokslo ministras taip pat įpareigojo iki š. m. gruodžio 1 d. parengti Narkomanijos pirminės prevencijos švietimo įstaigose strategiją, kuria švietimo įstaigos vadovausis savo darbe ir kuri bus integruota į šalies Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos strategijos projektą.
Numatyta į aktyvią prevencijos veiklą įtraukti pačius moksleivius, pasitelkiant vaikų ir jaunimo organizacijas, savanorių darbą ir kitus partnerius, skiriant ypatingą dėmesį vaikams iš probleminių šeimų. Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams pavesta sustiprinti pirminę prevenciją švietimo įstaigose bei numatyti bendradarbiavimo priemones su pedagoginėmis – psichologinėmis tarnybomis, policijos, sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, verslo, religinėmis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2002 m. I – III ketv. vykdė keturias Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos priemones. Įgyvendinant programos priemonę, numatančią remti narkomanijos prevencijos ir reabilitacijos paslaugas teikiančias organizacijas, skiriant prioritetą psichologinei ir socialinei reabilitacijai, įsteigti nauji nevyriausybinių organizacijų centrai, todėl daugiau asmenų gali pilnai reabilituotis. Šiuo metu Lietuvoje narkomanų reabilitacijai yra apie 130 vietų. Šios priemonės vykdymui yra skirta 460 tūkst. Lt.
Konkurso tvarka šiais metais buvo atrinkti 35 nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos projektai ir jų įgyvendinimui skirta 150 tūkst. Lt. taip pat 20 tūkst. Lt buvo skirta psichologinių – pedagoginių reabilitacijos stovyklų rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo, narkomanijos prevencijos renginių po pamokų organizavimui bei rūpinimuisi vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių darbuotojų rengimo centras organizavo seminarus ir mokymus 335 darbuotojams, dirbantiems su rizikos grupių asmenimis bei jų šeimos nariais. Šiam tikslui buvo skirta 49 tūkst. Lt.
Vidaus reikalų ministerija ( Policijos departamentas ) pagrindines Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programos lėšas 2002 metais skyrė specializuotų narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos padalinių materialinės techninės bazės stiprinimui ( 179 tūkst. Lt ), Kriminalistinių tyrimų centro laboratorijos įrangai ( 200 tūkst. Lt ), Operatyvinės veiklos tarnybos informacinės sistemos darbo vietos įrengimui ( 166 tūkst. Lt ), Klaipėdos m. Viešosios policijos komisariato narkotinių medžiagų tyrimų laboratorijos patalpų įrengimui ( 85 tūkst. Lt ).
Organizuoti seminarai policijos pareigūnams, kuriuose buvo nagrinėjami operatyvinio darbo klausimai, paskaitas skaitė Norvegijos ir Švedijos specialistai, pareigūnai buvo apmokomi dirbti su naujomis analitinėmis programomis, naudojamomis kriminalistų darbe ( 10 tūkst. Lt ). Renginių organizavimui skirta 20 tūkst. Lt programos lėšų. Ne visos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos lėšos, skirtos Vidaus reikalų ministerijai, yra panaudotos ir pagrindiniai pirkimai bus vykdomi 2002 m. IV ketvirtyje, pasibaigus viešojo pirkimo konkursams. Kriminalinės policijos pareigūnai skaito paskaitas pedagogams, viešosios policijos pareigūnams patruliuojantiems gatvėse, dirbantiems su nepilnamečiais, apylinkių inspektoriams ir panašiai.
Nepaisant aktyvaus darbo, narkomanija Lietuvoje, kaip ir kitose Pasaulio valstybėse, yra viena iš aktualiausių problemų. Tik suvienijus Lietuvos ir tarptautinių žinybų pastangas galima tikėtis geresnių rezultatų.
16 klausimas. Ar Jūsų nebaugina per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje pradėjęs didėti mirtingumas ir sergamumas? Ar dėl to nejaučiate asmeninės atsakomybės?
Bendrojo mirtingumo dinamika Lietuvoje 1000 – čiui gyventojų ( Statistikos Departamento duomenys) pateikiama 3 lentelėje:
3 lentelė
| 1989 |
1990 |
1991 |
1992 |
1993 |
1994 |
1995 |
1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
| 10,3 |
10,8 |
11,1 |
11,2 |
12,5 |
12,7 |
12,5 |
11,9 |
11,5 |
11,5 |
11,3 |
11,1 |
11,6 |
Duomenys gauti perskaičiavus rodiklius pagal galutinius gyventojų surašymo duomenis, perskaičiuojant gyventojų skaičių ir už ankstesnius metus, remiantis 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis gyventojų sveikatos rodikliai 50 proc. yra sąlygojami gyvensenos, 20 procentų aplinkos, 20 procentų paveldimumo. O sveikatos priežiūros įtaka tesudaro tik 10%. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vidutinei gyvenimo trukmei, o tuo pačiu ir priešlaikiniam mirtingumui didžiausią įtaką turi ekonominė – socialinė padėtis. Ir ši įtaka nėra momentinė, tačiau su kelių metų poslinkiu. Pastaraisiais metais mirtingumo didėjimo tendencija buvo stebima ir kaimyninėse Baltijos šalyse ( Latvijoje, Estijoje ) bei Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Tad ši tendencija nėra išskirtinis Lietuvos fenomenas.
4 lentelė
|
|
1994 |
1995 |
1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
| Čekija |
11,36 |
11,41 |
10,93 |
10,94 |
10,64 |
10,67 |
10,61 |
| Vengrija |
14,31 |
14,22 |
14,04 |
13,73 |
13,93 |
14,22 |
13,53 |
| Lenkija |
10,02 |
10,01 |
9,98 |
9,84 |
9,71 |
9,87 |
9,52 |
| Slovakija |
9,61 |
9,82 |
9,53 |
9,68 |
9,86 |
9,71 |
9,76 |
| Kroatija |
10,36 |
10,58 |
11,27 |
11,36 |
11,62 |
11,41 |
11,47 |
| Slovėnija |
9,73 |
9,57 |
9,35 |
9,56 |
9,64 |
9,56 |
… |
| Bulgarija |
13.24 |
13.64 |
14 |
14.66 |
14.31 |
13.61 |
14.09 |
| Rumunija |
11.71 |
11.98 |
12.66 |
12.39 |
11.96 |
11.81 |
11.4 |
| Estija |
14,77 |
14,07 |
12,94 |
12,73 |
13,41 |
12,79 |
13,44 |
| Latvija |
16,39 |
15,48 |
13,78 |
13,58 |
13,97 |
13,51 |
13,57 |
Norėtume pažymėti, jog ir padidėjęs Lietuvoje mirtingumas išlieka gerokai mažesnis už Latvijos ir Estijos gyventojų mirtingumą. Mūsų kaimyninėse šalyse mirtingumo didėjimas jau buvo užfiksuotas 1998 m. Mirtingumas 2000 m. buvo: Latvijoje – 13,53 1000 – čiui gyventojų, Estijoje – 13,4 1000 – čiui gyventojų. 1999 m. mirtingumas buvo išaugęs ir Centrinės Europos šalyse: Vengrijoje, Lenkijoje. Pastaraisiais metais mirtingumo svyravimai buvo stebimi ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Švedijoje, Prancūzijoje. Taigi, Lietuvoje specialistai taip pat jau prognozavo mirtingumo padidėjimą.
Be to, reikia prisiminti, kad mūsų gyventojai „sensta”, todėl bendrasis mirtingumas smarkiai mažėti negali. 2001 m. 65 m. ir vyresni sudarė 14 procentų visų gyventojų, vaikų 0 – 14 m. buvo 19,3 procento.
Sveikatos priežiūra labiausiai įtakoja kūdikių mirtingumo rodiklį. Neveltui šis rodiklis pasaulinėje praktikoje laikomas sveikatos priežiūros kokybės rodikliu. Ir galime pasidžiaugti, jog jis ir toliau mažėja. Iš 1000 – čio gyvų gimusiųjų 2001 m. mirė 7,8 kūdikio.
5 lentelė
|
|
1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
| Kūdikių mirtingumas 1000 – čiui gyvų gimusių |
10,0 |
10,3 |
9,2 |
8,6 |
8,5 |
7,8 |
Sergamumo didėjimo tendencija stebima jau visą dešimtmetį. Kaip jau buvo minėta anksčiau, daugelių atvejų priežastys yra už sveikatos priežiūros ribų. Antra vertus, diegiamos naujos diagnostikos metodikos suteikia galimybių daugiau išaiškinti susirgimų. Didesnis sergamumas, registruojamas mūsų gydymo įstaigose rodo ir didesnį paslaugų prieinamumą bei ligų išaiškinamumą. Neužmirškim, jog senstant gyventojams, atsiranda daugiau sveikatos problemų ir poreikis sveikatos paslaugomas išauga. Atkreipčiau dėmesį, jog net 60 proc. bendrojo vaikų sergamumo sudaro kvėpavimo sistemos ligos, kurių dauguma – peršalimo ligos. Tai rodo bendrą silpną imuninę vaikų sveikatos būklę. O to priežastys, anot specialistų – didžiuliai krūviai mokyklose, prasta mityba, sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas, socialinės problemos šeimoje. Didesnis sergamumas – tai didžia dalimi psichologinės įtampos, socialinių bei ekonominių problemų pasekmė, kuri gula ant sveikatos priežiūros pečių.
17 klausimas. Ar nemanote, kad garbingiausia išeitis šioje situacijoje būtų Jūsų atsistatydinimas?
Susidariusią kritinę situaciją Sveikatos apsaugos sistemoje 2001 – 2002 m. pavyko stabilizuoti ir šiuo metu padėtis pradeda gerėti.
Man gerai žinoma visa sveikatos apsaugos būklė nuo 1988 m. iki šių metų, o taip pat pasiekimai ir klaidos vykdant reformą. Todėl manau, kad pradėtą darbą reikia tęsti ir atsistatydinti būtų negarbinga.
Pridedamas Sveikatos apsaugos ministerijos leidinys, skirtas Europos Tarybos konferencijai Vilniuje, 2002 m. balandžio mėn., 25 priedas ( 48 psl. ).