LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMAS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai

Lietuvos TSR piliečiai yra:

1) asmenys,  kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai,

jų vaikai  ir  vaikaičiai,  taip  pat  kiti  iki  1940  metų

birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos

TSR teritorijos  gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat

gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2)  asmenys,   turintys  nuolatinę   gyvenamąją   vietą

Lietuvos TSR,  jeigu jie  yra patys  gimę ar įrodę, kad bent

vienas  iš   tėvų  ar   seneliai  yra   gimę  Lietuvos   TSR

teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti  asmenys, kurie  iki šio  įstatymo įsigaliojimo

dienos nuolat  gyveno Respublikos  teritorijoje ir  turi čia

nuolatinę darbo  vietę  arba  nuolatinį  legalų  pragyvenimo

šaltinį. Šie  asmenys per  dvejus  metus  nuo  šio  įstatymo

įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;

4) asmenys,  įgiję  Lietuvos  TSR  pilietybę  pagal  šį

įstatymą.

2 straipsnis.  Lietuvos TSR pilietybę patvirtinantis

dokumentas

Lietuvos TSR  pilietybę patvirtinantis  dokumentas  yra

Lietuvos TSR piliečio pasas.

Lietuvos TSR  piliečio  paso  išdavimo  tvarką  nustato

Lietuvos  TSR  piliečio  paso  nuostatai,  kuriuos  tvirtina

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

Asmenys, nurodyti  šio įstatymo pirmojo straipsnio 1, 2

ir 3  punktuose, norintys  gauti gauti Lietuvos TSR piliečio

pasą, pasirašo  pasižadėjimą Respublikai  laikytis  Lietuvos

TSR  Konstitucijos   ir  įstatymų,   gerbti  jos  valstybinį

suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Pilnamečiai asmenys,  kurie per  dvejus metus  nuo  šio

įstatymo įsigaliojimo  neįgijo Lietuvos  TSR piliečio  paso,

laikomi nepriėmusiais Lietuvos TSR pilietybės.

3 straipsnis. Lietuvos TSR piliečių teisinė padėtis

Lietuvos   TSR   piliečiai   turi   visas   socialines-

ekonomines,  politines  ir  asmenines  teises  bei  laisves,

kurias skelbia  ir garantuoja  Lietuvos TSR  Konstitucija ir

įstatymai.

Teisę rinkti ir būti išrinkti įstatymų nustatyta tvarka

į   Respublikos   Liaudies   deputatų   tarybas   ir   kitus

renkamuosius valstybinius  organus, paskirti  į  valstybinės

valdžios ir  valdymo organus,  išrinkti Lietuvos  TSR teismų

teisėjais ir  liaudies tarėjais,  taip pat  teisę  dalyvauti

referendumuose turi tik Lietuvos TSR piliečiai.

Lietuvos  TSR   pilietis  turi  laikytis  Lietuvos  TSR

Konstitucijos ir  įstatymų, vykdyti  jų nustatytas pareigas,

saugoti Lietuvos  TSR interesus,  padėti stiprinti jos galią

ir autoritetą, būti ištikimas savo Respublikai.

4 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės išsaugojimas

sudarant ir nutraukiant santuoką

Lietuvos TSR  piliečio ar  pilietės santuokos sudarymas

su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be

pilietybės, taip  pat tokios  santuokos nutraukimas nekeičia

sutuoktinių pilietybės.

5 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės išsaugojimas

Lietuvos TSR  pilietis, gyvenantis  kitose  valstybėse,

savaime nepraranda Lietuvos TSR pilietybės.

6 straipsnis.  Lietuvos TSR piliečio išdavimo

neleistinumas

Lietuvos  TSR   pilietis  negali  būti  išduotas  kitai

valstybei.

7 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Išimties tvarka  kitos valstybės piliečiui Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas gali  suteikti Lietuvos

TSR pilietybę.

8 straipsnis. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys

be pilietybės

Užsienio valstybių piliečiais Lietuvos TSR pripažįstami

asmenys, kurie turi bet kurios užsienio valstybės pilietybę.

Asmenys, kurie  nėra Lietuvos  TSR piliečiai  ir neturi

įrodymų, kad  jie yra  kitos  valstybės  piliečiai,  laikomi

asmenimis be pilietybės.

9 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be

pilietybės teisinė padėtis

Užsienio valstybių  piliečiai ar  asmenys be pilietybės

Lietuvos TSR    teritorijoje  privalo  gerbti  Lietuvos  TSR

Koonstituciją  ir  įstatymus  ir  jų  laikytis.  Respublikos

teritorijoje jiems  taikomas užsieniečių  teisinis  režimas,

garantuojamos  įstatymo   nustatytos  teisės   ir   laisvės,

įskaitant teisę  kreiptis į  teismą  ir  kitus  valstybinius

organus dėl priklausančių teisių gynimo.

Užsienio valstybių  piliečiams, esantiems  Lietuvos TSR

teritorijoje, garantuojama teisė kreiptis dėl gynybos į savo

šalies diplomatines ir konsulines įstaigas.

II. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

10 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos TSR pilietybė įgyjama:

1) pagal gimimą;

2) suteikus Lietuvos TSR pilietybę (natūralizacija);

3) optacijos  būdu ir  kitais Lietuvos TSR tarptautinių

sutarčių numatytais pagrindais;

4) kitokiais šio įstatymo numatytais pagrindais.

11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos TSR

piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio  abu tėvai  jo gimimo  metu buvo Lietuvos

TSR piliečiai,  yra Lietuvos TSR pilietis nepriklausomai nuo

to, ar jis gimė Lietuvos TSR teritorijoje, ar už jos ribų.

12 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos

TSR pilietis, pilietybė

Esant skirtingai  tėvų pilietybei,  jeigu vaiko  gimimo

metu vienas  jų  buvo  Lietuvos  TSR  pilietis,  vaikas  yra

Lietuvos TSR pilietis:

1) jeigu jis gimė Lietuvos TSR teritorijoje;

2) jeigu  jis gimė  už Lietuvos TSR ribų, bet tėvų arba

vieno  iš  jų  nuolatinė  gyvenamoji  vieta  tuo  metu  buvo

Lietuvos TSR teritorijoje.

Esant skirtingai  tėvų pilietybei,  jeigu vaiko  gimimo

metu vienas  jų buvo Lietuvos TSR pilietis ir jeigu tuo metu

abiejų tėvų  nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos TSR

ribų,  vaiko,   gimusio  už  Lietuvos  TSR  ribų,  pilietybė

nustatoma tėvų susitarimu.

Vaikas, kurio  vienas iš  tėvų vaiko  gimimo metu  buvo

Lietuvos TSR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba

nežinomas, yra  Lietuvos  TSR  pilietis  nepriklausomai  nuo

gimimo vietos.

13 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos TSR

pilietybės įgijimas

Asmenų  be  pilietybės,  nuolat  gyvenančių  Lietuvoje,

vaikas, gimęs  Lietuvos TSR teritorijoje, įgyja Lietuvos TSR

pilietybę.

14 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos TSR  teritorijoje  rastas  vaikas,  kurio  abu

tėvai nežinomi,  laikomas joje  gimusiu ir  yra Lietuvos TSR

pilietis.

15 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės suteikimo

sąlygos

Lietuvos TSR pilietybė gali būti suteikiama asmeniui jo

prašymu, jeigu  jis sutinka  duoti Priesaiką  Respublikai ir

atitinka šias sąlygas:

1) moka lietuvių kalbą;

2)  turi   nuolatinę  gyvenamąją   vietą  Lietuvos  TSR

teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

3) turi  nuolatinę darbo  vietą arba  nuolatinį  legalų

pragyvenimo šaltinį Lietuvos TSR teritorijoje;

4) žino Lietuvos TSR Konstitucijos pagrindus.

Lietuvos TSR pilietybė nesuteikiama asmenims, kurie:

1) padarė nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą;

2)  bausti  laisvės  atėmimo  bausme  už  sunkų  tyčinį

nusikaltimą;

3) yra chroniški alkoholikai ar narkomanai.

16 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės suteikimas

asmeniui, sudariusiam santuoką su

Lietuvos TSR piliečiu

Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos TSR piliečiu

ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius vienerius metus

su juo Lietuvoje, Lietuvos TSR pilietybė suteikiama, jei jis

atitinka šio  įstatymo  15  straipsnio  (išskyrus  pirmosios

dalies 2 ir 3 punktus) nustatytas sąlygas.

17 straipsnis. Priesaika Respublikai

Asmenys, kuriems  suteikiama  Lietuvos  TSR  pilietybė,

duoda tokią priesaiką:

"Aš (vardas,  pavardė), prisiekiu  laikytis Respublikos

Konstitucijos bei  įstatymų, gerbti  Lietuvos TSR valstybinį

suverenitetą ir teritorinį vientisumą, jos valstybinę kalbą,

kultūrą,   papročius    ir   tradicijas,    prisidėti   prie

demokratinės Lietuvos valstybės suklestėjimo ir jos interesų

gynimo".

Priesaika Respublikai  duodama  viešai  ir  iškilmingai

Lietuvos  TSR   Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiume,  o  jo

pavedimu -  Lietuvos TSR  rajonų, miestų  Liaudies  deputatų

tarybose. Pilietybę  įgyjantis asmuo  lietuviškai  pagarsina

priesaikos tekstą, po to jį pasirašo.

III. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS NETEIKIMAS,

JOS GRĄŽINIMAS IR IŠSAUGOJIMAS

18 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės netekimas

Lietuvos TSR pilietybės netenkama:

1) atsisakius Lietuvos TSR pilietybės;

2) atėmus Lietuvos TSR pilietybę;

3)  Lietuvos   TSR  tarptautinių   sutarčių  numatytais

pagrindais.

19 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės atsisakymas

Lietuvos TSR  pilietis turi  teisę atsisakyti  Lietuvos

TSR pilietybės.

Atsisakyti Lietuvos  TSR pilietybės  neleidžiama, jeigu

to prašantis  asmuo patrauktas atsakomybėn kaltinamuoju arba

jo  atžvilgiu   yra   įsiteisėjęs   ir   vykdytinas   teismo

nuosprendis, arba  jeigu  asmens  atsisakymas  Lietuvos  TSR

pilietybės prieštarauja Lietuvos TSR saugumo interesams.

20 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės atėmimas

Lietuvos  TSR   pilietybė  iš  asmenųgali  būti  atimta

Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumo sprendimu.

Pilietybė atimama, jeigu:

1)  Respublikos   pilietybė  buvo   įgyta   suklastojus

dokumentus arba kitokios apgaulės būdu;

2) padaryta itin sunkių nusikaltimų Respublikai;

3) stota  kitos  valstybės  tarnybon  be  kompetentingų

Lietuvos TSR valstybės organų žinios ir leidimo;

4)   padaryta    tarptautinėje   numatytu   nusikaltimų

žmogiškumui ar vykdytas genocidas.

21 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės grąžinimas

Asmeniui,  netekusiam   Lietuvos  TSR   pilietybės  šio

įstatymo  18   straipsnio  1   ir  3   punktuose  numatytais

pagrindais, jo  prašymu  gali  būti  grąžinta  Lietuvos  TSR

pilietybė, jei  prašymo pateikimo  metu jis  gyvena Lietuvos

TSR teritorijoje  ar nori  joje apsigyventi  ir atitinka šio

įstatymo 15  straipsnio (išskyrus  pirmosios dalies  2 ir  3

punktus) nustatytas sąlygas.

22 straipsnis. Teisės į Lietuvos TSR pilietybę

išsaugojimas

Teisė į  Lietuvos  TSR  pilietybę  išsaugoma  asmenims,

iškeldintiems ar pasitraukusiems iš Lietuvos TSR teritorijos

nuo 1940 metų, taip pat jų vaikams ir vaikaičiams.

Kitiems lietuviams  Respublikos pilietybė pripažįstama,

kai jie  persikelia gyventi  į Lietuvą  ir  duoda  Priesaiką

Respublikai.

IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

23 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas,

pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

Jeigu abu  tėvai įgyja  Lietuvos TSR pilietybę arba abu

jos netenka,  atitinkamai pasikeičia  jų vaikų, nesukakus 14

metų amžiaus, pilietybė.

24 straipsnis. Vaikų Lietuvos TSR pilietybės įgijimas,

kai Lietuvos TSR pilietybę įgijo vienas

iš tėvų

Jeigu Lietuvos  piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antras

lieka kitos  valstybės piliečiu,  vaikas gali įgyti Lietuvos

TSR pilietybę, jei to prašo abu vaiko tėvai.

Jeigu Lietuvos  TSR piliečiu  tampa vienas  iš tėvų,  o

kitas  lieka   asmeniu  be  pilietybės,  vaikas,  gyvenantis

Lietuvos TSR teritorijoje, įgyja Lietuvos TSR pilietybę.

Jeigu Lietuvos  TSR piliečiu  tampa vienas  iš tėvų,  o

kitas lieka  asmeniu be  pilietybės, vaikas,  gyvenantis  už

Lietuvos TSR  ribų, gali įgyti Lietuvos TSR pilietybę, jeigu

to prašo įgijęs Lietuvos TSR pilietybę vienas iš tėvų.

25 straipsnis. Vaikų Lietuvos TSR pilietybės

išsaugojimas, vienas iš tėvų netekus

Lietuvos TSR pilietybės

Jeigu Lietuvos TSR pilietybės netenka vienas iš tėvų, o

kitas yra  Lietuvos TSR  pilietis, jų  vaikas, nesukakęs  14

metų amžiaus, lieka Lietuvos TSR pilietis.

26 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas, pakeičiant jų

pilietybę

14-18 metų  amžiaus vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų

pilietybei, gali būti pakeista tik raštišku vaikų sutikimu.

V. LIETUVOS TSR PILIETYBĖS KLAUSIMŲ

SPRENDIMO TVARKA

27 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos TSR pilie-

tybės klausimais padavimas

Lietuvos  TSR   pilietybės  suteikimo,   atsisakymo  ir

grąžinimo klausimas svarstomas suinteresuoto asmens raštišku

prašymu. Prie  prašymo dėl  pilietybės suteikimo  turi  būti

pridėtas gimimo  liudijimo nuorašas,  pažymos apie nuolatinę

gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą).

Neturinčių 18  metų amžiaus  asmenų  prašymus  suteikti

Lietuvos TSR  pilietybę, atsisakyti  Lietuvos TSR pilietybės

ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

Prašymai suteikti  Lietuvos TSR  pilietybę,  atsisakyti

Lietuvos TSR  pilietybės ar  ją grąžinti,  taip pat teikimai

atimti  Lietuvos   TSR  pilietybę   paduodami  Lietuvos  TSR

Aukščiausiosios  Tarybos   Prezidiumui  per  rajono,  miesto

Liaudies deputatų tarybą.

Asmenys, gyvenantys kitoje valstybėje ir turintys teisę

šio  įstatymo   numatytais  atvejais   įgyti  Lietuvos   TSR

pilietybę, prašymus  paduoda per Lietuvos TSR atstovybę arba

tiesiog  pasiunčia   Lietuvos  TSR  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumui.

28 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo pilietybės komisija

Lietuvos  TSR   pilietybės   klausimams   preliminariai

svarstyti  sudaroma  Lietuvos  TSR  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumo pilietybės komisija.

Pilietybės  komisijos   personalinę   sudėtį   tvirtina

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Komisija turi  teisę pakviesti  į savo  posėdį  asmenį,

kurio atžvilgiu  sprendžiamas pilietybės  klausimas, pavesti

valstybiniams ir visuomeniniams organams bei organizacijoms,

kad jie  per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę

ir pateiktų  reikiamą  medžiagą  dėl  komisijos  nagrinėjimo

prašymo ar teikimo.

Komisijos posėdžiai  yra teisėti,  kai juose  dalyvauja

daugiau kaip  pusė jos  narių. Komisijos sprendimai priimami

paprasta balsų dauguma.

Dėl kiekvieno  prašymo  ar  teikimo  komisija  pateikia

Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumui svarstyti

konkretų   pasiūlymą.    Komisijos   sprendimai   įforminami

protokolu, kurį  pasirašo visi  komisijos posėdyje  dalyvavę

jos nariai.

29 straipsnis. Prašymų ir teikimų Respublikos piliety-

bės klausimais sprendimas Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume

Lietuvos  TSR  pilietybės  suteikimo,  jos  atsisakymo,

grąžinimo ar  atėmimo atvejais  Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas  leidžia įsakus,  o atmetus  prašymus ar

teikimus, priima nutarimus.

Įsakas dėl  Lietuvos TSR pilietybės suteikimo priimamas

asmeniui davus Priesaiką Respublikai.

30 straipsnis. Lietuvos TSR pilietybės aktų skelbimas

Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai

dėl Lietuvos  TSR pilietybės suteikimo, grąžinimo ar atėmimo

skelbiami   "Lietuvos   TSR   Aukščiausiosios   Tarybos   ir

Vyriausybės žiniose".

31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos

TSR pilietybės klausimais svarstymas

Pakartotiniai asmenų  prašymai  suteikti  Lietuvos  TSR

pilietybę,  atsisakyti   Lietuvos  TSR   pilietybės  ar   ją

grąžinti, tai  pat teikimai  atimti Lietuvos  TSR  pilietybę

priimami ne  anksčiau, kaip  po vienerių metų nuo ankstesnio

sprendimo priėmimo.

32 straipsnis. Lietuvcos TSR pilietybės dokumentų

rengimas

Lietuvos TSR  pilietybės dokumentus  rengia  ir  tvarko

Respublikos vidaus reikalų tarnybos.

33 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos TSR piliety-

bės klausimais svarstymo tvarka

Prašymų ir  teikimų Lietuvos  TSR pilietybės klausimais

svarstymo  ir   priimtų  sprendimų  vykdymo  tvarką  nustato

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

VI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

34 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės

klausimais taikymas

Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos

TSR, nustatytos  kitokios taisyklės  negu  išdėstytos  šiame

įstatyme, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

VII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

35 straipsnis. Baigiamieji nuostatai

Šio įstatymo  pirmajame straipsnyje  nurodyti  asmenys,

kol jie  laisvai apsisprendžia dėl pilietybės, gali naudotis

Lietuvos TSR piliečio teisėmis dvejus metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo.

Laikotarpiu, kol  Lietuva  dar  nėra  atgavusi  visiško

valstybinio suvereniteto,  Lietuvos TSR  piliečiai naudojasi

ir TSRS piliečio pasais.

Jokia šio  įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip

Lietuvos TSR  piliečio  įsipareigojimas  kuriai  nors  kitai

valstybei ar jos nustatytai pilietybei.

Lietuvos TSR  pilietybės įstatymas  įsigalioja  nuo  jo

priėmimo  dienos,  o  jam  visiškai  įgyvendinti  nustatomas

dviejų metų terminas nuo jo įsigaliojimo.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

V. ASTRAUSKAS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

L. SABUTIS

Vilnius, 1989 m. lapkričio 3 d. Nr. XI-3329