LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. spalio 8 d. Nr. 1601

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 6 straipsnio 8 dalimi ir 16 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką (pridedama).

2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą šiuo nutarimu, įgyvendina iš jai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                               ALGIRDAS BRAZAUSKAS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                               JUOZAS BERNATONIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS ATLIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato reikalavimus, pagal kuriuos atliekama korupcijos rizikos analizė valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, taip pat viešosiose įstaigose, kurių vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (toliau vadinama – valstybės ar savivaldybės įstaiga).

2. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo, pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms.

3. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau vadinama – Korupcijos prevencijos įstatymas) ir kituose teisės aktuose.

4. Korupcijos rizikos analizę atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau vadinama – Specialiųjų tyrimų tarnyba).

II. KORUPCIJOS TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

5. Subjektai, įgalioti nustatyti valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, yra šie:

5.1. valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai;

5.2. įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę šiose įstaigose.

6. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

6.1. padarytas korupcinis nusikaltimas;

6.2. pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

6.3. atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

6.4. veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

6.5. daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6.6. naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

6.7. anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų.

7. Valstybės ar savivaldybės įstaigoje korupcijos tikimybės nustatymas turi būti atliekamas kiekvienų metų III ketvirtį. Subjektai, nustatę korupcijos tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigoje, informaciją apie tai pateikia ministerijos, kurios valdymo sričiai priklauso įstaiga, vadovui, o savivaldybėse – atitinkamos savivaldybės merui. Ministrai ir savivaldybių merai įvertina subjektų, atlikusių korupcijos tikimybės nustatymą, pateiktą informaciją, nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, iki korupcijos tikimybei nustatyti skirto laikotarpio pabaigos surašo ir pasirašo motyvuotą išvadą. Subjektai, nustatę didelę korupcijos pasireiškimo tikimybę kitų valstybės įstaigų veiklos srityse, surašo motyvuotą išvadą, kurią pasirašo tos įstaigos vadovas. Motyvuotos išvados formą nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

III. INFORMACIJOS PATEIKIMAS

8. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, nustačiusi korupcijos tikimybę ir veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo korupcijos tikimybės nustatymo neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai:

8.1. motyvuotą išvadą dėl korupcijos tikimybės valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje;

8.2. dokumentų, pagrindžiančių didelę korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje, kopijas.

9. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, kurios reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per mėnesį neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją.

10. Nevalstybinės įstaigos, gavusios Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, kurios reikia korupcijos rizikos analizei valstybės ar savivaldybės įstaigoje atlikti, privalo ne vėliau kaip per mėnesį neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją.

IV. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖ

11. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė.

12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

12.1. yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

12.2. išaiškinta korupcinių nusikaltimų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

12.3. tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;

12.4. priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

12.5. nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

12.6. valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiška biudžetinių asignavimų valdytoja;

12.7. Valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

12.8. gauta kitos informacijos apie korupcijos apraiškas valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje (operatyvinė informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija).

13. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina gautą šios tvarkos 8–10 punktuose nurodytą informaciją bei valstybės ar savivaldybės veiklos sričių atitiktį šios tvarkos 12 punkte nurodytiems kriterijams ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos korupcijos rizikos analizės atlikimo. Apie priimtą sprendimą (tiek analizės atlikimo, tiek neatlikimo atveju) Specialiųjų tyrimų tarnyba informuoja atitinkamos valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovą.

14. Korupcijos rizikos analizė atliekama valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemose.

15. Atliekant korupcijos rizikos analizę, įvertinama:

15.1. motyvuota korupcijos tikimybės vertinimo išvada ir su tuo susijusi informacija;

15.2. sociologinių tyrimų duomenys;

15.3. galimybė vienam darbuotojui priimti sprendimus dėl valstybės lėšų ir kito turto;

15.4. darbuotojų ir padalinių atstumas nuo centrinio padalinio;

15.5. darbuotojų savarankiškumas priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskrecija (valstybės tarnautojo ar įstaigos teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra);

15.6. darbuotojų ir padalinių priežiūros ir kontrolės lygis;

15.7. reikalavimas laikytis įprastos darbo tvarkos;

15.8. darbuotojų rotacijos lygis (ciklinė kaita);

15.9. atliekamos veiklos ir sudaromų sandorių dokumentavimo reikalavimai;

15.10. valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos išorės ir (ar) vidaus audito informacija;

15.11. teisės aktų priėmimo ir vertinimo sistema;

15.12. kita informacija, kurios reikia korupcijos rizikos analizei atlikti.

16. Atlikus valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos analizę, surašoma motyvuota išvada dėl atitinkamos įstaigos kovos su korupcija programos parengimo ir (ar) pateikiami pasiūlymai dėl programos turinio. Išvadoje gali būti rekomenduojamos ir kitos korupcijos prevencijos priemonės valstybės ar savivaldybių įstaigoms, atsakingoms už jų įgyvendinimą.

17. Korupcijos rizikos analizė atliekama ir motyvuota išvada valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje atlikta korupcijos rizikos analizė, vadovui (prireikus – kitai institucijai, kuri pagal savo kompetenciją įgaliota įgyvendinti išvadoje nurodytus pasiūlymus) pateikiama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo sprendimo atlikti korupcijos rizikos analizę priėmimo dienos.

18. Motyvuotos išvados formą ir turinį nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

19. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos motyvuotą išvadą dėl atitinkamos įstaigos kovos su korupcija programos parengimo ir (ar) pasiūlymus dėl programos turinio, per 3 mėnesius nuo šios išvados ir pasiūlymų gavimo dienos pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją apie išvadoje nurodytų korupcijos prevencijos priemonių vykdymą.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Asmenys, pažeidę šią tvarką, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________