LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. birželio 27 d. Nr. 340

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766):

1. Tvirtinu Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinti nuostatai įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3. Laikau nuo 2003 m. sausio 1 d. netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 126 „Metodiniai nurodymai dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos“.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „atmosfera“, „valdymo sistema“.

SUSISIEKIMO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ                                        ZIGMANTAS BALČYTIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 birželio 27 d.

įsakymu Nr. 340

APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKA

I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

1. Tikslas:

1.1. nustatyti (patikslinti) aplinkos oro taršos šaltinių parametrus ir iš šių taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir sudėtį;

1.2. nustatyti oro teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumą.

1.3. įvertinti žaliavų panaudojimo ir atliekų tvarkymo efektyvumą.

2. Nuostatai taikomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus.

II. NUORODOS

3. Šiame dokumente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir normatyvinius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 98-2813);

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);

3.3. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ (Žin., 1999, Nr. 3-89);

3.5. Stacionarių taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukciją, patvirtintą 1992 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, ir jos pakeitimus bei papildymus (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251);

3.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-213);

3.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 467 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2903);

3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 528 „Dėl Oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 109-3496);

3.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 150 „Dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės apskaitos formų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 24-801);

3.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 64 „Dėl Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-611);

3.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 262 „Dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1697);

3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

4.2. teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai;

4.3. teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai;

4.4. taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;

4.5. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje:

4.5.1. organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti;

4.5.2. neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės ar kt.;

4.6. mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus;

4.7. valymo įrenginiai – tai gamybos proceso metu išsiskiriančių oro teršalų gaudytuvai arba jų nukenksminimo įrenginiai;

4.8. kubinis metras normaliosiomis sąlygomis (Nm-3) – išmetamųjų dujų tūrio vienetas, perskaičiuotas sausoms dujoms, esant normaliosioms sąlygoms, t. y. 273 K (0(o)C) temperatūrai ir 101,3 kPa (760 mm Hg) slėgiui.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Inventorizuojami visi oro teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai bei iš jų išmetami teršalai [3.7] ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui.

6. Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų sudėtis ir kiekiai nustatomi instrumentiniais matavimais. Šie matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis [3.5], kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetimų instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (nėra prieinamos ėminio paėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos ir pan.), inventorizuoti galima skaičiavimo būdu pagal galiojančias skaičiavimo metodikas [3.12].

7. Jeigu vykdomos ūkinės veiklos objekto vadovas iki ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos oficialiu raštu kreipiasi į atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD), patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą padėtį, RAAD gali priimti sprendimą (atsakyti oficialiu raštu) naujos inventorizacijos ataskaitos nerengti.

8. Tais atvejais, kai ūkinės veiklos objekte keičiasi atskirų gamybų technologijos, atsiranda naujų taršos šaltinių, keičiasi išmetamų teršalų kiekis ar pan., dėl kurių pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, RAAD turi teisę nurodyti rengti naują (arba papildyti galiojančią) inventorizacijos ataskaitą.

9. Ūkinės veiklos objektams, kuriems paskelbtas bankrotas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka), bet jie dar dirba, leidimui [3.3] gauti (atnaujinti, koreguoti) inventorizaciją galima atlikti skaičiavimo būdu (jei kitų galimybių nėra).

10. Inventorizacijos atlikimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis organizuoja ir už galutinius rezultatus atsako asmenys, kurių ūkinės veiklos objektų veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkos orui.

11. Inventorizacija gali būti atliekama:

11.1. ūkinės veiklos objekto pajėgomis, t. y. kai taršos šaltinių teršalų emisijos į aplinką inventorizaciją bei įforminimą atlieka tik atsakingi ūkinės veiklos objekto darbuotojai;

11.2. ūkinės veiklos objekto pajėgomis, pasitelkiant pagal sutartį dirbančias organizacijas, išskyrus vykdančias valstybinę kontrolę, tik atskiroms inventorizacijos dalims parengti (pvz., stacionariems taršos šaltiniams inventorizuoti ar kt.);

11.3. pagal sutartį dirbančios organizacijos, gebančios atlikti inventorizaciją.

Pastaba. Aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratorinius matavimus gali atlikti tik [3.4] nustatyta tvarka leidimus turinčios laboratorijos.

12. Inventorizacijos ataskaitos tekstas turi būti išspausdintas vadovaujantis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais. Naudojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas.

13. Visi dokumento puslapiai, įskaitant atskiruose puslapiuose išdėstytas lenteles, turi turėti bendrą numeraciją.

14. Parengta inventorizacijos ataskaita turi būti pasirašoma ūkinės veiklos objekto vadovo ir patvirtinama antspaudu. Jei inventorizaciją atlieka pagal sutartį dirbančios organizacijos, inventorizacijos ataskaitoje turi būti pasirašoma ir tvirtinama antspaudu ir inventorizaciją atlikusios organizacijos. Inventorizacijos ataskaitą įvertina ir priima atitinkamas RAAD.

15. Turi būti parengiami ne mažiau kaip du inventorizacijos ataskaitos egzemplioriai, iš kurių vienas privalo likti RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.

16. Prie inventorizacijos ataskaitos pagal galimybę pridedamas jos įrašas kompiuterinėje laikmenoje.

17. RAAD turi teisę pareikalauti ūkinės veiklos vykdytojo pateikti daugiau oficialių duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama inventorizacijos ataskaitoje.

V. INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS STRUKTŪROS IR ĮFORMINIMO

REIKALAVIMAI

18. Inventorizacijos ataskaitos struktūra:

18.1. TITULINIS LAPAS. Šiame lape turi būti: tikslus ūkinės veiklos objekto pavadinimas; objekto adresas; objekto kodas; inventorizacijos atlikimo metai; ūkinės veiklos objekto vadovo vardas, pavardė, parašas bei šį parašą patvirtinantis antspaudas;

18.2. RENGĖJŲ SĄRAŠAS. Į šį sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys, įskaitant ir ūkinės veiklos objektą, ir jų atsakingi rengėjai, kurie atliko inventorizaciją ar atskirą jos dalį. Jei šį dokumentą rengė ne viena organizacija, nurodoma, kokią jos dalį, kokia organizacija ir kada parengė. Visi rengėjai tai patvirtina parašais;

18.3. TURINYS. Turinyje nurodomi visų skyrių bei pridedamų lentelių pavadinimai, taip pat puslapių numeriai;

18.4. BENDRI DUOMENYS APIE ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTĄ:

18.4.1. pateikiamas atskirų ūkinės veiklos objekto gamybos šakų, kurių metu į aplinkos orą yra išmetami teršalai, aprašymas. Jame turi būti nurodyta gaminama produkcija, jai pagaminti naudojamos medžiagos bei žaliavos, energetinių įrenginių pajėgumas ir jų naudojamo kuro rūšys bei jų kiekiai. Kiekvienas ūkinės veiklos objekte vykdomas gamybos procesas turi būti apibūdinamas nurodant konkrečius į aplinkos orą išmetamus teršalus. Neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai apibūdinami atskirai;

18.4.2. ūkinės veiklos objektas privalo įvertinti visų stacionarių bei mobilių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamus teršalus;

18.4.3. pateikiamas ūkinės veiklos objekto sklypo planas, kuriame būtų pažymėti visi stacionarūs taršos šaltiniai bei visi oro teršalų valymo įrenginiai, nurodant kiekvieno jų numerį.

19. Inventorizacijos įforminimas:

19.1. teršalų išsiskyrimo ir išmetimo šaltinių charakteristikos pateikiamos inventorizacijos pradžios dienai, o oro teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumo rodikliai ir teršalų išmetimų kokybinės ir kiekybinės (t/metus) charakteristikos pateikiamos už praėjusius metus;

19.2. matavimams atlikti labai svarbu parinkti optimalų technologinio ciklo momentą (technologinį režimą, degimo režimą ir pan.);

19.3. susisteminti duomenys įrašomi į inventorizacijos lenteles.

20. Inventorizacijos lentelių pildymas:

20.1. 1 lentelės (Teršalų išsiskyrimo šaltiniai) pildymas:

20.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodoma, kokiai gamybai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai. Nurodomi konkretūs cechų, barų pavadinimai bei jų numeriai;

20.1.2. lentelės 2-oje skiltyje nurodomas įrenginių, iš kurių išsiskiria teršalai, pavadinimas;

20.1.3. lentelės 3-ioje skiltyje nurodomi išsiskyrimo šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam išsiskyrimo šaltiniui suteikiamas anksčiau nenaudotas numeris. Likvidavus teršalų išsiskyrimo šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas. Išsiskyrimo šaltinio numeris susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – trijų ženklų taršos šaltinio, prie kurio prijungtas išsiskyrimo šaltinis (keli šaltiniai), numeris, antra dalis – dviejų ženklų išsiskyrimo šaltinio numeris. Visi organizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai numeruojami nuo 001 iki 599, o neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai – nuo 601 iki 999;

20.1.4. 4-oje ir 5-oje skiltyse nurodomas vidutinis bendras įrenginio veikimo laikas per parą ir per visus praėjusius metus;

20.1.5. 6-oje ir 7-oje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Kodai ir pavadinimai pateikti [3.7] 2 priedo 1 priedėlyje;

20.1.6. 8-oje skiltyje įrašomas išsiskyrimo šaltinyje (šaltiniuose) išsiskyręs vidutinis teršalų kiekis (t/metus);

20.2. 2 lentelės (Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai) pildymas:

20.2.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas taršos šaltinio numeris;

20.2.2. lentelės 2-oje ir 3-ioje skiltyse įrašomi taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus ir išėjimo angos parametrai;

20.2.3. lentelės 4–12-oje skiltyse įrašomas aplinkos oro taršos šaltinių koordinatės vietos koordinačių sistemoje;

20.2.4. lentelės 13-oje skiltyje įrašomas išmetamųjų dujų srauto greitis, 14-oje – temperatūra, 15-oje tūrio debitas organizuoto taršos šaltinio išėjimo angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje.

Pastaba. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, aplinkos oro užterštumo lygiui nustatyti sąlyginai priimama: taršos šaltinių aukštis – 10 m, jų išėjimo angos skersmuo – 0,5 m, srauto greitis bei temperatūra atitinkamai 3–5 m/s ir 0 oC;

20.2.5. 16-oje ir 17-oje skiltyse įrašomas teršalo pavadinimas ir kodas pagal [3.7];

20.2.6. lentelės 18–21-oje skiltyse įrašomi iš taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų galimi maksimalūs ir vidutiniai kiekiai.

Pastaba. Išmetamas atskirų teršalų kiekis nurodomas vienu iš pateiktų vienetų, t. y. pildomos tik 17 ir 18 arba 19 ir 20 skiltys (19 ir 20 skiltys pildomos tik stacionariems degimo šaltiniams). Nepildomose skiltyse rašoma „-“;

20.2.7. lentelės 22-oje skiltyje įrašomas atskirų į aplinkos orą išmestų per metus teršalų kiekis, įvertinant teršalų išsiskyrimo šaltinių veikimo laiką ir režimą;

20.3. 3 lentelės (Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai) pildymas:

20.3.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti 2 lentelės 1-oje skiltyje įrašytą numerį;

20.3.2. lentelės 2-oje ir 3-ioje skiltyse įrašomas oro teršalų valymo įrenginio ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) pavadinimas ir kodas pagal Tvarkos [3.6] 2 priedo 2 priedėlį;

20.3.3. lentelės 4-oje ir 5-oje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) 2-oje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal [3. 7] 2 priedo 1 priedėlį;

20.3.4. lentelės 6-oje ar 7-oje skiltyje įrašomas faktinis teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;

20.3.5. lentelės 8-oje ar 9-oje skiltyje įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą.

Pastaba. Patenkantys ir išeinantys teršalų kiekiai nurodomi vienais iš pateiktų vienetų, t. y. pildomos tik 6 ir 8 arba 7 ir 9 skiltys (7 ir 9 skiltys pildomos tik stacionariems degimo J altiniams). Nepildomose skiltyse rašoma „-“;

20.3.6. lentelės 10 ir 11 skiltyse įrašomas valymo įrenginio projektinis ir faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą. Projektinis valymo efektyvumas įrašomas iš valymo įrenginio projekto arba techninio paso. Faktinis įrenginio valymo efektyvumas yra apskaičiuojamas;

20.3.7. lentelės 12-oje skiltyje įrašomi valymo įrenginio eksploatacijos pradžios metai;

20.4. 4 lentelės (Ūkinės veiklos objekto į aplinkos orą išmetami teršalai, jų išvalymas (nukenksminimas) pildymas:

20.4.1. lentelės 1-oje ir 2-oje skiltyse įrašomas teršalo pavadinimas ir kodas pagal [3.7.];

20.4.2. 3-ioje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą patekęs teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus ingredientus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, praėjusių pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;

20.4.3. 4-oje skiltyje įrašomas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;

20.4.4. 5-oje skiltyje įrašomi duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į ūkinės veiklos objekto išmetamųjų dujų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti);

20.4.5. 6-oje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;

20.4.6. 7-oje skiltyje įrašomas kiekis valymo įrenginiais surinktų teršalų, kurie grąžinti tolesnei gamybai arba realizuoti kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;

20.4.7. 8-oje ir 9-oje skiltyse įrašomas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų);

20.5. 5-oje – 8-oje lentelėse įrašomi duomenys apie mobilių taršos šaltinių skaičių, sunaudotą kuro kiekį (t/metus) bei į aplinkos orą išmestą teršalų kiekį (t/metus);

20.6. 9-oje lentelėje (Medžiagų paskirstymo balansas) nurodomas gamyboje naudojamos medžiagos arba susidariusio (dėl cheminių, fizikinių ar kitokių pokyčių) ingrediento pasiskirstymas. Tokiu būdu yra patikslinami instrumentiniu matavimo būdu nustatyti teršalų kiekiai.

Pastaba. Šią lentelę rekomenduojama pildyti tik pagal tuos gamybos procesus, kuriuose naudojami tirpikliai ir dažai.

______________

Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS DUOMENYS.

20___ METAI

1 lentelė. Teršalų išsiskyrimo šaltiniai

Cecho, baro ar kt. pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas	Teršalų išsiskyrimo šaltiniai
	pavadinimas	darbo laikas, val.		išsiskyrę teršalai
		per parą	per metus	pavadinimas	kodas	kiekis, t/ metus
1	2	3	4	5	6	7	8

2 lentelė. Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai

Taros šaltinai
numeris	aukštis, m	išėjimo angos matmenys, m	koordinatės vietos koordinačių sistemoje
			taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia, m		linijinio šaltinio pabaiga, m		plokštuminio šaltinio
							simetrijos centras, m		ilgis, m	plotis, m	kampas tarp šaltinio ilgio ir OX ašies laipsnių
			X	Y	X	Y	X	Y
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

2 lentelės tęsinys

Išmetamų dujų rodikliai ėminio p ėmimo vietoje (matavimo)			Išmetami teršalai
srauto greitis, m/s	temperatūra, oC	tūrio debitas, Nm3/s	pavadinimas	kodas			kiek	s
					vienkartinis (kontrolinis)				metinis, t/metus
					g/s		mg/Nm3
					maks.	vid.	maks.	vid.
13	14	15	16	17	18	19	20	21	22

3 lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai

Taršos šaltinio Nr.	Teršalų valymo įrenginiai		Įrenginių surenkami (nukenksminami) teršalai		Teršalų kiekis				Įrenginio valymo efektyvumas %		Įrenginio eksploatacijos pradžia (metai)
	pavadinimas	pavadinimas	prieš valymo įrenginį		po valymo įrenginio
			g/s	mg/ Nm3	g/s	mg/ Nm3	projektinis	faktinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

4 lentelė. Ūkinės veiklos objekto į aplinkos orą išmetami teršalai, jų išvalymas (nukenksminimas), t/metus

Teršalai		Išmesta į aplinkos orą be valymo		Pateko į valymo įrenginius			Iš viso išmesta į aplinkos orą
pavadinimas	kodas	iš viso	iš organizuotų šaltinių	iš viso	įrenginiais surinkta (nukenksminta)		t/ metus	g/s
					iš viso	utilizuota
1	2	3	4	5	6	7	8	9

5 lentelė. Ūkinės veiklos objekto mobilių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetami teršalai

Pavadinimas	Kiekis, vnt.	Kuro kiekis, t/metus	Į aplinkos orą išmetamų teršalu kiekis, t/metus
			CO	NOx	CnHm	SO2	Kietosios dalelės
1. Automobiliai, naudojantys: a) benziną
b) dyzeliną
c) suskystintas dujas
d) suslėgtas gamtines dujas
2. Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo varikliais

6 lentelė. Ūkinės veiklos objekto geležinkelio transporto į aplinkos orą išmetami teršalai

Lokomotyvo (variklio) tipas	Kiekis, vnt.	Kuro kiekis, t/metus	Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/metus
			CO	NOx	CnHm	SO2	Kietosios dalelės

7 lentelė. Ūkinės veiklos objekto oro transporto į aplinkos orą išmetami teršalai

Lėktuvo (variklio) tipas	Kiekis, vnt.	Pakilimo-nusileidimo ciklų skaičius		Lėktuvų, priklausančių Lietuvos Respublikos aviakompanijoms, į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/metus
		iš viso	iš jų lėktuvų, priklausančių Lietuvos Respublikos aviakompanijoms	CO	NOx	CnHm

8 lentelė. Ūkinės veiklos objekto vandens transporto į aplinkos orą išmetami teršalai

Laivų tipas	Kiekis, vnt.	Uosto akvatorijoje sunaudoto kuro kiekis, t/ metus	Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, t/metus
			CO	NOx	CnHm	SO2	Kietosios dalelės

9 lentelė. Medžiagų paskirstymo balansas

Pradinės medžiagos pavadinimas	Sunaudojimas t/metus		Gamybos proceso pavadinimas	Išsiskiriančio ingrediento pavadinimas	Išsiskiriančio ingrediento kiekis
	pradinė medžiaga	iš jos grynos
1	2	3	4	5	6

9 lentelės tęsinys

Ingrediento pasiskirstymo balansas								Atliekų utilizavimas
į aplinkos orą		į vandenį		į produkciją		į atliekas		pavadinimas	kiekis	vieta
išmetama	sugaunama	išmetama	sugaunama	pradinės medžiagos kiekis	ingredieno kiekis	pradinės medžiagos kiekis	ingrediento kiekis
7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17

______________