VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJA

(PROJEKTAS)

Vilnius, 2002

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos struktūra

I L G A L A I K I A I   V A L S T Y B Ė S  R A I D O S  P R I O R I T E T A I

PRIORITETŲ  ĮGYVENDINIMO  KRYPTYS

TURINYS

I. PADĖTIES ANALIZĖ......................................................................................................... 3

1. Aplinkos veiksniai............................................................................................................................................................. 3

2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė.................................................................................... 3

3. Makroekonomikos padėtis.............................................................................................................................................. 6

II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA................................................................................... 8

III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS        15

ŽINIŲ VISUOMENĖ............................................................................................................ 15

1. Mokslas ir švietimas....................................................................................................................................................... 15

2. Gyventojų kompetencija............................................................................................................................................... 16

3. Valstybės valdymas ir savivalda................................................................................................................................ 17

4. Kultūra.............................................................................................................................................................................. 19

SAUGI VISUOMENĖ.......................................................................................................... 21

1. Aplinkos apsauga............................................................................................................................................................ 21

2. Krašto apsauga................................................................................................................................................................ 23

3. Viešasis saugumas........................................................................................................................................................... 23

4. Socialinė apsauga........................................................................................................................................................... 25

5. Sveikatos apsauga........................................................................................................................................................... 26

6. Užsienio politika.............................................................................................................................................................. 27

7. Teisėkūra.......................................................................................................................................................................... 29

KONKURENCINGA EKONOMIKA................................................................................. 31

1. Pramonė ir verslas......................................................................................................................................................... 31

2. Energetika........................................................................................................................................................................ 33

3.Transportas ir tranzitas................................................................................................................................................. 35

4. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas................................................................................................................... 36

5. Kaimo ir žemės ūkio plėtra.......................................................................................................................................... 37

6. Finansų politika............................................................................................................................................................... 38

7. Regionų plėtra................................................................................................................................................................. 39

8. Turizmas........................................................................................................................................................................... 40

I. PADĖTIES ANALIZĖ

1. Aplinkos veiksniai

Artimiausią penkiolikos metų laikotarpį tarptautinei Lietuvos padėčiai didžiausią įtaką darys šie veiksniai: Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO įtvirtinimas bei visavertis išnaudojimas nacionaliniams interesams užtikrinti; nuosekli šių organizacijų transformacija ir vaidmuo pasaulinėje politikoje; Lietuvos vykdomos geros kaimynystės politikos sėkmė ir gebėjimas pasinaudoti vis didėjančiu Baltijos jūros bendradarbiavimo potencialu; tolesnis JAV buvimas Europoje bei JAV ir Europos Sąjungos santykių eiga; tolesnės transformacijos procesai Rusijoje ir jos Kaliningrado srities vizija; globalizacijos procesai ir su jais susijusi tarptautinių ekonominių ryšių plėtra bei pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių, kultūrų internacionalizacija, demokratinės pasaulio bendrijos gebėjimas įveikti netradicines, transnacionalines grėsmes.   

2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė

Stiprybės

Lietuva įveikė itin sudėtingą perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpį ir dabar yra funkcionuojančios rinkos bei atviros ekonomikos šalis. Įtvirtinta demokratija, stabili politinė padėtis, sukurtos svarbiausios rinkos institucijos ir prielaidos ekonomikos plėtrai, iš esmės sustiprėję gebėjimai vykdyti nuoseklią ekonominę, finansinę, socialinę bei užimtumo politiką.

Lietuvos geografinė padėtis įgalina šalį vaidinti aktyvų vaidmenį tiek šiaurės - pietų, tiek vakarų - rytų kryptimis bei maksimaliai išnaudoti geografijos teikiamus privalumus, juoba, kad Baltijos regionas yra svarbus transporto ir prekybos kelių susikirtimo taškas Europos kontinento viduryje. Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą, modernus automobilių kelių tinklas, jų priežiūros ir remonto aukštos kokybės sistema.

Europos kontinente toliau vyrauja integraciniai procesai. Pagrindinė jų išraiška – ES ir NATO plėtra. Lietuvai, kurios strateginė nuostata yra užtikrinti nepriklausomybės laimėjimų negrįžtamumą, narystė ES ir NATO yra tinkamiausias ir patikimiausias būdas šiems istoriniams laimėjimams įtvirtinti.

Baltijos jūros regione artimiausią dešimtmetį Lietuva toliau stiprins savo, kaip vienos regiono lyderių vaidmenį, ypač padėdama kurti Europos Sąjungos ir NATO politiką rytinių kaimynų atžvilgiu, tuo stiprindama viso regiono saugumą ir stabilumą. Kryptinga, pamatuota Lietuvos politika Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos pasirengimas dalintis demokratijos kūrimo, integracijos patirtimi su po 2001 m. rugsėjo 11 dienos Vakarams pradedančioms atsiverti Užkaukazės, Vidurinės Azijos valstybėmis, skatinant tolesnius jų ryšius su demokratiniu pasauliu, bus nuoseklus ir nuolatinis Lietuvos indėlis didinant stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje. 

Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės savo nacionaliniam saugumui, nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu, jos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė, nenukreipta prieš jokios kitos valstybės teisėtus interesus.

Pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus ir padidėję verslumo gebėjimai.

Geografiškai tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išdėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.

Trečdalį šalies teritorijos užima miškai. Saugomos teritorijos, kuriose puoselėjamos gamtos kraštovaizdžio vertybės, rūšys ir buveinės, retos arba jau nykstančios ES regione, užima apie 12 proc. šalies teritorijos.

Pakankamai išplėtotas švietimo ir mokslo institucijų tinklas, stiprus mokslinis potencialas.

Aukšti informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) sektoriaus augimo tempai.

Turtingas istorinis kultūros paveldas, istoriniai - kultūriniai ryšiai su Vakarų Europa, aukšto lygio profesionalus menas, tankus kultūros įstaigų tinklas.

Silpnybės

Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos išsivystymo lygį, ir egzistuoja realios galimybės įveikti šį atsilikimą tik per 30 metų.

Lietuva yra maža šalis, palyginti neseniai atkūrusi nepriklausomybę ir kol kas neturinti pakankamai administracinio bei ekonominio pajėgumo aktyviai propaguoti savo interesus pasaulyje.

Šalies ekonomika nepakankamai sudaro sąlygas socialinei plėtrai ir užimtumui. Padidėjusi socialinė-regioninė diferenciacija; žemas užimtumo lygis ir didelis bei struktūriškai nepalankus nedarbas; nepakankamas darbo jėgos teritorinis ir profesinis mobilumas, darbo vietų kokybė bei darbo rinkos lankstumas; didelė neoficiali darbo rinka; šešėlinis užimtumas; šalis praranda dalį darbo jėgos dėl migracijos; mažas dėmesys nepilnamečių auklėjimui ir užimtumui, nėra socialinės integracijos sistemos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.

Nepakankamas darbo jėgos prisitaikymas prie rinkos reikmių, fizinis kapitalas daug kur technologiškai atsilikęs, silpna inovacinė veikla, žemas verslumo lygis.

Nėra mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, veikiančios pagal šiuolaikinį inovacijų modelį.

Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo srityje.

Nešiuolaikiška pramonės struktūra, labai maža dalis aukštųjų technologijų gamybos. Nepakankamai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra.

Konkurencingumo stokoja žemės ūkis. Neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra.

Neveiksmingai naudojamas energetikos potencialas, Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Neracionaliai energiją vartoja visa ekonomika.

Susidėvėjusi transporto infrastruktūra ir riedmenų parkas, ypač geležinkelio sistemoje.

Lietuva neturi ūkio plėtros valstybinio strateginio valdymo ir nacionalinio konkurencingumo plėtojimo patirties.

Intensyvios ūkinės veikos vietose mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotai, degraduoja gamtos kraštovaizdis, kinta jo struktūra; nepakankama informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra lankomiausiose teritorijose; daug senų, mažų ir taršių sąvartynų bei užterštų vietų, blogai veikianti atliekų surinkimo bei tvarkymo sistema.

Pasenusi kultūros infrastruktūra; nepakankamai susistemintas ir apsaugotas kultūros vertybių paveldas.

Galimybės

Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas kelti ekonominės gerovės, gyvenimo kokybės lygį ir suteiks nekarines saugumo garantijas. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva visiškai prisiderins prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. ES paramos fondai leis modernizuoti šalies infrastruktūrą. Gerėjant ekonomikos padėčiai ir tobulėjant administraciniams gebėjimams bei ribojant neigiamus reiškinius, atsiranda galimybės užtikrinti stabilią socialinę ir sveikatos apsaugą, nacionalinės kultūros plėtrą. Tam pasitarnaus Lietuvos ir drauge ES rytinių sienų apsaugos sustiprinimas.

Būdama ES nare, Lietuva galės:

naudotis didžiule ES rinka,

perimti institucinę ir administracinę patirtį,

integruotis į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę,

gauti solidžią finansinę ir techninę pagalbą,

ginti savo ekonominius interesus, darydama įtaką ES ekonominei politikai,

turėti stabilią valiutą ir stabilią makroekonominę aplinką,

panaudodama ES ir kitų tarptautinių institucijų lėšas, modernizuoti bei išplėsti transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos (vandens gerinimo ir tiekimo, nuotėkų surinkimo ir valymo, atliekų tvarkymo ir kt.) infrastruktūrą.

Lietuvos narystė ES teigiamai paveiks užimtumo skatinimo, darbo kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą.

Lietuvos narystė NATO sudarys sąlygas sukurti veiksmingą ir patikimą gynybos sistemą, atitinkančią NATO standartus.

Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizacija, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškas ir nebrangias finansines paslaugas.

Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje.

Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujas galimybes žemės ūkiui ir maisto pramonei.

Planuojant ir panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kurios  apimtys sudarys ženklią dalį visų šalies investicijų (iki 4 proc. BVP), pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika, o vidaus finansų rinkos plėtra garantuos alternatyvų užsienio rinkoms piniginių išteklių šaltinį.

Aktyvus teigiamo Lietuvos įvaizdžio propagavimas pasaulyje, jo panaudojimas Lietuvos nacionaliniams interesams užtikrinti.

Gyvybinga, savita ir atvira Lietuvos kultūra, praturtinanti Europos ir pasaulio kultūrą; veiksminga profesionalaus meno ir regionų kultūros plėtra.

Grėsmės

Globaliu pavojumi išlieka masinio naikinimo ginklų, jų komponentų ir gamybos technologijos platinimas. Mokslo ir technologijų raida daro prieinamesnį biologinį bei bakteriologinį ginklą. Informacijos technologijų plėtotės kontekste didėja kibernetinės grėsmės. Itin didelį dėmesį demokratinė pasaulio bendrija, taigi ir Lietuva, turės skirti transnacionalinėms grėsmėms, visų pirma kovai su tarptautiniu terorizmu.

Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau karinės jėgos demonstravimas, provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą išlieka pavojumi Lietuvos Respublikos saugumui.

Politinė, ekonominė ir socialinė įtampa bei konfliktų galimybė kaimyninėse valstybėse bei gretimuose regionuose.

Didesnio dėmesio reikalauja ir kitos transnacionalinės grėsmės, tokios kaip tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, nelegali migracija, žmogaus ir tautinių mažumų teisių pažeidinėjimai ir pan.

Tarptautiniuose santykiuose energijos bei gamtos išteklių įtaka ir toliau lieka labai svarbi. Didelė dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama stabilumu nepasižyminčiuose pasaulio regionuose. Jų nestabilumas, galimi kariniai konfliktai per žaliavų kainas daro įtaką pasaulio valstybių bei jų blokų ekonominio augimo svyravimams, taigi daro įtaką ir Lietuvai, kaip tarptautinės  ekonominės sistemos sudėtinei daliai.

Lietuvai lieka aktualus energijos išteklių tiekimo diversifikavimas. Pernelyg didelė Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ar užsienio kapitalo, atstovaujančio atskiroms ekonomikoms, kurių laisvosios rinkos funkcionavimas galutinai dar neužtikrintas, koncentracija Lietuvai strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose yra rizikos veiksnys ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies saugumui apskritai.

Tolesnis Vakarų pasaulio senėjimas, sparčiai didėjantis gyventojų skaičius trečiojo pasaulio šalyse bei valstybių ir ištisų regionų plėtros netolygumai toliau skatins migracijos procesus. Tai kels papildomas sveikatos priežiūros paslaugų lygiateisiškumo ir prieinamumo, pavojingų užkrečiamųjų ligų bei narkomanijos plitimo problemas. Nekontroliuojamos migracijos bangos, kylančios dėl regioninių ar etninių konfliktų, gali tapti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams.

Lietuvai, kurios demografinė padėtis blogėja dėl visuomenės senėjimo, demografinės problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos išlaidų padidėjimui. Ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio technologinio potencialo plėtotei.

Nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir mobilumas aštrins nedarbo problemas, taip pat trukdys inovacijoms ir modernių technologijų plėtrai, regioninės raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu, marginalinių regionų susidarymu, darbo jėgos emigracija; dėl nepakankamos ekonomikos plėtros ir regionų raidos gali nemažėti skurstančiųjų dalis, sustiprėti socialinė atskirtis bei socialinė diferenciacija, kelianti pavojų demokratijos ir visuomenės stabilumui. Gyventojų socialinei diferenciacijai įtaką darys ir tokie nauji veiksniai kaip gebėjimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir informaciniais ištekliais.

Dabar importo muitais apsaugoti ūkio sektoriai įstojus į ES atsidurs sustiprėjusios konkurencijos aplinkoje, nes ES importo muitai iš esmės yra mažesni už kai kuriuos šiuo metu taikomus Lietuvos importo muitus. Kita vertus, importas iš trečiųjų šalių tiek vartotojams, tiek gamintojams kai kuriais atvejais pabrangs.

Padidėję automobilių srautai, o kartu ir nepakankamas kelių dangos remontas gali daryti neigiamą įtaką eismo saugai.

Teisėkūros proceso nenuoseklumas, nepakankamas planavimas ir teisinis reglamentavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų pasekmių visuomeniniam gyvenimui. Tai gali skatinti teisinį nihilizmą, nepagarbą teisei ir teisinės valstybės siekiui.

Nepakankamai išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas; meno kūrėjų ir kultūros specialistų emigracija iš Lietuvos; prarandamos neapsaugotos kultūros vertybės.

3. Makroekonomikos padėtis

Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka - konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Lietuvos ekonominės politikos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pasikeitimais išorinėje aplinkoje. Staigus išorinis ekonominis šokas sąlygotų ekonominės politikos įgyvendinimo korekcijas, kurias laiku atlikti ypač svarbu Lietuvai, kaip mažai atviros ekonomikos valstybei.     

Griežta fiskalinė politika, kuri šiuo metu vykdoma Lietuvoje, suteikia galimybę mažinti fiskalinį deficitą, siekti subalansuoti biudžetą, taip pat suteikia prielaidas ilgalaikei fiksuoto valiutos kurso politikai ir didina ekonomikos atsparumą įvairiems išorės poveikiams. Tai leidžia toliau mažinti valstybinio ir privataus sektorių skolinimosi išlaidas, siekti cikliškai subalansuoto biudžeto ir gebėti vykdyti Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus. Perspektyvoje deficito dydis bus derinamas su Mastrichto sutartyje nustatytais kriterijais ir ES vykdoma politika.

Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo nepaveldėjo TSRS skolų. Tačiau per 10 metų dėl biudžeto deficito greitai buvo akumuliuota beveik 30 proc. BVP bendra valstybės skola. Nors toks skolos lygis nėra didelis išsivysčiusių šalių standartais, tačiau būtina skolos lygį griežtai reguliuoti, kad nebūtų peržengta pavojinga riba, kelianti grėsmę stabiliai ekonomikos plėtrai.

Pagrindiniai mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis ir šalimis kandidatėmis į ES, yra gana vidutiniški, nuosaikūs. Tačiau bendroji mokesčių našta, kurią galima matuoti visų konsoliduotų valstybės pajamų santykiu su šalies BVP, Lietuvoje ryškiai mažesnė (mažiau kaip 30 proc.) nei minėtose šalyse. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis yra apie 41 proc., o Vokietijoje-apie 44 proc.

2001 m. pabaigoje buvo patvirtinta pagrindinius mokesčius apimanti reformos koncepcija, atspindinti tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos ES teisės aktų-užtikrinti visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą mokesčių administravimą.

Viena iš veiksmų krypčių tobulinant mokesčių sistemą – požiūrio į mokesčių sistemą pakeitimas sugriežtinant ūkio subjektų, vengiančių mokėti mokesčius, veiklos sąlygas. Valstybė turi operatyviai reaguoti į privačiame sektoriuje susiklosčiusias neigiamas mokesčių planavimo schemas, pasinaudojant mokesčių įstatymų bei mokesčių sutarčių nuostatomis.

Didesnioji valstybės išlaidų dalis Lietuvoje tenka visuomeninėms paslaugoms (valstybės gynimui, viešajai tvarkai, valstybės valdymui), taip pat švietimo, sveikatos apsaugos paslaugoms teikti. Tačiau strategijos laikotarpiu būtina užtikrinti ir kitų poreikių finansavimą. Čia galima būtų išskirti priemonių, susietų su integracija į ES ir į NATO finansavimą, bei tokių reformų kaip žemės restitucijos ir žemės, sveikatos apsaugos sistemos, švietimo, pensijų finansavimą. Be to, valstybė yra įsipareigojusi vykdyti dvi dideles specialias programas - indėlių atkūrimo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bendro finansavimo. Kadangi valstybės biudžeto deficitas dengiamas paskolomis, valstybė turi vykdyti kryptingą ir gerai apgalvotą skolinimosi politiką. Tai reiškia-užtikrinti visišką skolinimosi poreikio finansavimą laiku ir kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų.

Iki šiol Lietuvos pinigų politika buvo nulemta Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymu, kuris padėjo stabilizuoti ir išlaikyti prognozuojamą padėtį šalyje. Lietuvoje veikiantis Lito patikimumo įstatymas riboja Lietuvos banko veiksmus klasikinės pinigų politikos srityje. Tolesnę pinigų politiką lems integracijos į ES procesas ir jos svarbiausias tikslas bus garantuoti nuoseklų Lietuvos įsiliejimą į euro zoną bei sklandžią Lietuvos banko integraciją į Europos centrinių bankų (ECB) sistemą. Tam pirmiausia reikės parengti teisinę ir organizacinę infrastruktūrą ECB pinigų politikos priemonėms taikyti šalies pinigų rinkoje, skatinti bankų rinkos standartų suartėjimą su analogiškos ES rinkos standartais.

Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonominio augimo, labai svarbu sukurti palankią investicinę ir verslo aplinką. Numatoma toliau vykdyti energetikos bei transporto objektų pertvarkymą ir privatizavimą, skatinti privačias „plyno lauko“ investicijas, diegti verslo aplinkos gerinimo priemones, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.

Siekiant užtikrinti veiksmingą darbo išteklių panaudojimą, numatoma vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančią politiką. Struktūrinę politiką numatoma pasitelkti sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius, kuriant ir įgyvendinant konkursinę perkvalifikavimo sistemą. Ypač svarbios ekonominio aktyvumo ir užimtumo didinimo sritys bus darbo vietų kūrimas skatinant verslininkystę, užimtumo rėmimo formų tobulinimas, prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių didinimas bei lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas.

II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA

2015 metais Lietuva jau bus senbuvė Europos Sąjungos, kuri bus didžiausia pasaulyje ir veiksmingai integruota rinka, taip pat pažangiausia mokslo technologinė erdvė, besiremianti išplėtota intelektine kooperacija.

Modernizavusi valstybės strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, bus pasiektas daugiau kaip 50 proc. būsimojo ES vidurkio lygis vietoje dabartinio 30 proc. lygio. Tai iš esmės leis realizuoti ES socialinį ekonominį modelį - gerovės valstybės, kur žemas nedarbo lygis, aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis.

Lietuva per dešimtmetį visiškai prisitaikys prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. Gerėjant ekonominei padėčiai ir tobulėjant valstybės administraciniams gebėjimams, korupcijos lygis ir kriminalinio pasaulio įtaka verslui bus ženkliai sumažėję.

Ekonomikos augimo veiksniai – darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas – bus pakankamai išplėtoti. Darbo jėgos naudojimas padidės bent 10 proc., sumažinus nedarbą, padidinus pensinį amžių ir į darbo rinką įsiliejant naujai kartai. Tačiau svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sistemą.

Fizinė infrastruktūra bus modernizuota. Beveik neliks technologinio atsilikimo ryšių ir komunikacijų srityje. Bus visiškai pertvarkyta elektros energetikos sistema. Energijos šaltinių tiekimo tinklai bus sujungti su ES tinklais.

Technologinis gamybos lygis daugeliu atveju bus europinis, o vidutiniškai nuo jo nedaug atsiliks. Tačiau tai neužtikrins vakarietiško ekonomikos našumo, kadangi į gaminius ir paslaugas įdėta pridėtinė vertė (žinios, mokslas) dar bus mažesnė, taip pat ir dėl didelių įėjimo į pasaulinę rinką sąnaudų.

Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia.

(Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12 d. nutarimu Nr.853.)

Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetine šalies plėtros sfera, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis.

Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Internetas, be kita ko, sudarys sąlygas neakivaizdžiai eiti mokslus garsiausiuose pasaulio universitetuose. Kvalifikacijos lygis Lietuvoje mažai tesiskirs nuo vakarietiškojo. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, darbo jėga taps mobilesnė.

Valstybė gali geriau atlikti savo funkcijas tik išugdžiusi administracinius gebėjimus. Skaidrus ir veiksmingas valdymas - būtina spartaus šalies progreso sąlyga. Perimant ES institucinę, administravimo ir politinio proceso patirtį (tiesiogiai dalyvaujant institucijų darbe ir ES politikos kūrimo procese), Lietuvos valstybės administraciniai gebėjimai neabejotinai tobulės. Strategijos siekis - kad valdžia būtų pigesnė, teiktų geresnes paslaugas ir įsiklausytų į žmonių balsą. Visuomenės pasitikėjimas valdžia neabejotinai priklausys nuo gyvenimo kokybės.

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius užims vieną iš dominuojančių vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai stimuliuos kitų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą. Sektoriaus produktų gamyba ir pardavimas gali pasiekti 25 procentus Lietuvos BVP ir ne mažiau kaip 50 procentų šios produkcijos bus eksportuojama. Įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose sferose. Valstybinis reguliavimas užtikrins saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras.

Šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties ir mūsų ūkio dalyviams glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio partneriais. Per penkiolika metų į privatų ir viešojo administravimo sektorius ateis daug jaunų specialistų, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose. Bus išplėstos verslo konsultavimo paslaugos. Teigiamesnės taps visuomenės nuostatos verslo atžvilgiu. Visa tai smarkiai padidins šalies verslumo išteklius ir pakels jų kokybę.

Lietuvos ekonomika visiškai integruosis į ES ekonominę, skaitmeninę ir žinių erdvę, kurioje dinamiškai didėja globalizacijos procesai, ir plėtosis daugiausia prisitaikydama prie tų procesų ir jais naudodamasi.

Lietuvos kultūra – individo ir tautos kūrybinių galių išraiška, jų tapatumo ir išlikimo garantija. Kultūra ir atskleis ir puoselės skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą visuomenę, skatins krašto socialinę ekonominę plėtrą, stiprins jos saugumą.

Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių.

(Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga)

Aplinkos apsaugos veiksniais bus užtikrinama harmoninga, tvari Lietuvos raida (subalansuota plėtra), suderinta su programiniais oro, vandens, biologinės įvairovės, Baltijos jūros bei Kuršių marių apsaugos ir atliekų tvarkymo tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais bei ES standartais, taip pat su šalies ekonominėmis galimybėmis. Įgyvendinama  suderinta ekonominių, administracinių ir teisinių aplinkos apsaugos svertų sistema. Šios sistemos sudėtinės dalys bus:

ES standartus atitinkantys aplinkos taršos normatyvai ir aplinkosaugos vadybos bei audito sistemos;

lanksti, ekonominius ir aplinkosaugos siekius suderinanti mokesčių už taršą sistema, aprėpianti ir suderinanti mokesčius už teršalų išmetimus, gaminio ir naudotojo mokesčius;

gaminio mokesčius papildanti užstatų - grąžos sistema, taikoma perdirbamoms daugkartinio naudojimo atliekoms; apyvartiniai taršos leidimai, taikomi vienarūšės bei vietinės taršos atvejams; „žaliojo biudžeto“ bruožų turinti valstybės biudžeto pajamų sandara.

Aplinkosaugos srityje bus siekiama, kad visų ūkio šakų plėtra būtų suderinta su švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimu.

Krašto apsauga. Veiksminga ir patikima gynybos sistema užtikrins saugų tautos ir valstybės būvį, valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Viešasis saugumas. Bus sukurta tokia viešojo saugumo sistema, kad valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą, spręsdamos gyventojų problemas ir teikdamos jiems kokybiškas paslaugas, tikslingai, efektyviai ir racionaliai panaudodamos mokesčių mokėtojų lėšas, garantuos viešąjį saugumą.

Socialinė plėtra. Šalies ūkio struktūra garantuos palyginti aukštą užimtumo lygį. Nedarbas neviršys racionalaus lygio. Bus įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pasiektas darbo rinkos lankstumas, veiksmingai funkcionuos mokymosi visą gyvenimą sistema, bus sumažinti regioniniai skirtumai. Darbo jėga bus pakankamai mobili ir konkurencinga ES, kartu ir labiau orientuota ieškotis darbo savo šalyje. Pasiekta artima ES lygiui darbo vietų kokybė: atlyginimai, darbo santykiai, darbų sauga ir pan. Nuosekliai laikomasi lygių galimybių principo.

Veiks gerai koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos, aprėpiančios visus gyventojus ir padengiančios visas socialines rizikas. Pajamos senatvėje bus garantuojamos einamojo finansavimo ir kaupimo mechanizmų derinimu. Einamojo finansavimo pensijų perkamoji galia didės maždaug tokiais pat tempais, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia.

Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia; jos prioritetas yra padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Didesnis dėmesys bus skiriamas invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai. Pašalintas kraštutinis skurdas. Socialinė parama bus vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas.

Gyventojų pajamų nuolatinis augimas leis siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros.

Bus sudarytos sąlygos visoms šeimoms apsirūpinti būstu, išplėtojus tam tikslui atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones.

Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, Lietuvos žmonėms bus garantuojama prieinama, savalaikė, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu, ir teisumu.

Pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos darbo tikslas – formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas, ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinti gyventojų mirtingumą, tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo darbą bei valdymą, vykdyti aktyvią infekcinių ligų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, užkirsti kelią alkoholizmui, narkomanijai, užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus vaistai, o kompensuojamuosius vaistus gautų visi gyventojai, kuriems jie reikalingi. Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas atitiks Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos reikalavimus ir principus.

Užsienio politikos srityje sėkmingai baigiamas Lietuvos narystės įsitvirtinimas ES ir NATO ratifikavimo procesas ir vyksta faktinis valstybės įsitvirtinimas šiose organizacijose. Pagrindinės užsienio politikos pastangos sukoncentruotos į Lietuvos, kaip vienos Baltijos regiono lyderių, vaidmens įtvirtinimą, tačiau tuo pat metu Lietuvos užsienio politika bus plėtojama horizontaliai, kadangi narystė ES ir NATO Lietuvai priartins iki tol politiškai tolimus regionus ir sureikšmins jų problemas.   

ES viduje sprendžiant konkrečius Lietuvai aktualius klausimus, nebus automatinio blokavimosi su viena valstybių grupe. Bus aktyviai naudojamos sustiprinto konsultavimosi su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Šiaurės šalimis bei Lenkija priemonės, tačiau nedideles koalicijas ES viduje Lietuva sudarys pagal sprendžiamų klausimų svarbą valstybei ir jos gerovei.

Bus aktyviai dalyvaujama formuojant bei įgyvendinant visų ES trijų ramsčių politiką. Nustojus kurti individualią nacionalinę užsienio prekybos politiką, bus vykdoma bei dalyvaujama formuojant bendrąją ES užsienio prekybos politiką. Lietuva aktyviai įsitrauks į ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos kūrimą, visų pirma naujųjų ES rytinių kaimynių atžvilgiu. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos (BESG) reikaluose Lietuva sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp atlantizmo ir europeizmo, pabrėždama JAV tolesnio buvimo Europoje svarbą.

NATO viduje Lietuva aktyviai pasisakys Aljanso santykių su Rusija, Ukraina, Baltarusija tolesnio plėtojimo klausimais, palaikys Aljanso dėmesį Kaukazo, Vidurinės Azijos regionams. Toliau bus plėtojama Vilniaus dešimtuko dvasia; aktyviai dalinamasi integracijos į NATO patirtimi su stojimui nepakviestomis valstybėmis-NATO kandidatėmis. NATO vedamose taikos misijose Lietuva dalyvaus aktyviai, pagal realias išgales, pirmiausia geriau pažįstamuose regionuose, kur Lietuva jau turi tokios veiklos patirtį.

Ekonominės diplomatijos sferoje Lietuva išnaudos savo, kaip paribio su Eurazija valstybės padėtį, plėsdama savo diplomatinį atstovavimą ir aktyviai propaguodama  ekonominius bei prekybinius interesus šiame milžiniškame regione. Drauge bus siekiama išsaugoti NVS šalių rinkas.  

Lietuva aktyviai panaudos tarptautinių organizacijų forumus demokratijos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sklaidai, globalinių, transnacionalinių problemų, turinčių įtaką Lietuvos ir jos piliečių gerovei, sprendimų paieškoms.

Šalies viduje bus sukurtas veiksmingas institucijų užsienio politikos koordinavimo mechanizmas. Didėja tarpusavio supratimas tarp visuomenės ir diplomatinės tarnybos; vyksta dialogas su visuomene svarbiausiais užsienio politikos klausimais.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus ir atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bus kuriama nacionalinė teisės sistema, užtikrinanti žmogaus teises ir laisves.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus teisės aktus bei teisės sistemos reformos metmenis bus įgyvendinamos priemonės asmens saugumo ir teisės sistemos srityje, teisės kūrimo, užtikrinant žmogaus teises srityje, žmogaus teisių ir interesų gynimo, teisinės apsaugos, valstybės valdymo ir informacinės visuomenės plėtros srityse.

Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji, generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis.

(Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853.)

Pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat besikeičiantį globalių konkurencinių jėgų poveikį. Lietuva taps patrauklia šalimi steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos bei paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštas technologijas ir mokslui imlius išteklius. Pramonė veiks aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją, bei naudodamasi veiklos išlaidoms mažinti palankia infrastruktūra. Pramonės plėtrą skatins įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams garantuojanti stabilumą ir patikimumą.

Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turės pažangią infrastruktūrą, veiks atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, naudos modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamins konkurencingas, inovacijoms imlias prekes bei teiks paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms, sukurs didesniąją BVP dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderins prie rinkos pokyčių, racionaliai naudos išteklius, kurs naujas darbo vietas.

Energetika pigiai, patikimai ir saugiai aprūpins energija visas ūkio šakas, sudarys palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, bus integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebės konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Ateities energetikos sektorius bus gerai subalansuotas, nekels grėsmės aplinkai. 

Energetikos šakoje pagrindinės nuostatos ir valstybės veiksmų kryptys-kurti šalies energetikos politiką, įvertinant pagrindinius ES energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, parengti reikiamą teisės bazę ir sukurti atitinkamas energetikos valdymo bei reguliavimo institucijas, numatyti energetikos politikos įgyvendinimo būdus remiantis detalia šalies energetikos sektorių subalansuotos raidos scenarijų analize, optimizacijos skaičiavimais ir sukaupta bei susisteminta statistine informacija, siekiant užtikrinti šalies energetikos gyvybingumą, ekonominį konkurencingumą, patikimumą, energijos vartojimo veiksmingumą ir kuo mažesnę žalą aplinkai.

Transporto infrastruktūra bus modernizuota ir integruota į svarbiausias magistrales bei TINA tinklus, o per juos-į transeuropinius tinklus. Sudaryta saugi ir gamtosaugai palanki transporto sistema. Išplėtoti multimodaliniai transportavimo procesai, sukurti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrai. Išnaudojant modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, bus padidintos tranzito apimtys, Lietuvos vežėjai integruosis į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką.

Žinių ekonomika ir elektroninis verslas. Visiems Lietuvos gyventojams (miestų ir rajonų) bus sudarytos lygios galimybės nuolatos mokytis, kelti kvalifikaciją informatikos priemonėmis. Skatinamos investicijos tobulinant kompiuterių tinklų (tradicinių ir mobiliųjų) galimybes ir jų naudojimą. Pertvarkoma valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pasitelkiant informacinių technologijų teikiamas galimybes, sudarytos sąlygos iš esmės spartinti skaitmeninės ekonomikos plėtros darbus, elektroninių dokumentų naudojimą. Liberalizuota telekomunikacijų rinka, skatinama konkurencija. Bus skatinama steigti ir plėtoti naujas, pelną teikiančias verslo įmones, kurių veikla grindžiama žiniomis bei informacinėmis technologijomis. Remiamas ir skatinamas verslo, mokslo bei studijų integravimas, gaminant konkurencingus produktus ir teikiant paslaugas. Sudarytos sąlygos tolimų vietovių gyventojams ir neįgaliems žmonėms per informacines technologijas įsitraukti į aktyvią darbo veiklą. Parengtos ir įgyvendintos priemonės, stabdančios informatikos specialistų nutekėjimą į užsienį ir skatinančios išvykusiųjų grįžimą į Lietuvą. Bus skatinamas parodomųjų pavyzdžių kūrimas, akcentuojama vaizdinių ryšių ir informacinių technologijų svarba ekonomikos plėtrai. Tobulinami įstatymai, ginantys gyventojų informacinį saugumą ir privatumą.

Kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika užtikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, bus kuriama palanki teisinė, ekonominė, aplinka našiems ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Bus skatinamos inovacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriančių konkurencingų produktų bei paslaugų gamyba, plėtojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūra. Sukurtos teisinės ir ekonominės prielaidos veiksmingiau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms, modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus užbaigtas piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, sukurtos teisinės ir ekonominės žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidos. Garantuotas kaimo ir žemės ūkio plėtros politikos stabilumas.

Lietuvos kaimas-darbui, gyvenimui ir poilsiui patraukli erdvė, jame bus išplėtota gamybinė ir socialinė infrastruktūra, susiformavusi išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomenė, sveika aplinka bei gražus kraštovaizdis.

Žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba-moderni, tausojanti aplinką šakų visuma, turinti išplėtotą infrastruktūrą, modernias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus, gebanti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios verslo aplinkos ir siekianti pateikti į rinkas konkurencingus, geros kokybės produktus bei paslaugas.

Išryškės dvi ūkių plėtros kryptys: specializuoti, tradicinę produkciją gaminantys, ES rinkoje konkurencingi ūkiai, tiekiantys produkciją perdirbimo įmonėms ir prekybos organizacijoms; kita-natūralius ir ekologiškus produktus gaminantys bei netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai, veikiantys rinkos nišose. Greta stambių prekinių ūkių plėtosis ir mažesni, kooperuoti ūkiai.

Intensyvaus žemės ūkio rajonuose vyraus grūdų, kiaulininkystės ir pieno prekiniai ūkiai. Padidės stambių specializuotų  ūkių, turinčių didelius javų, rapsų, linų plotus, skaičius. Bus gaminama daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų (pieno, mėsos). Prognozuojamas vaisių ir daržovių gamybos augimas.

Bus auginama daugiau mėsinių galvijų, avių (ypač nenašiose žemėse). Prioritetas teikiamas natūraliems ir  ekologiškiems produktams.

Žvejyba, žuvų perdirbamoji pramonė ir prekyba, žuvivaisa ir žuvų auginimas bus modernus ekonomikos sektorius, integruotas į šalies ūkį, tausojantis aplinką, turintis išplėtotą infrastruktūrą ir našias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir jų rengimo sistemą, gebantis pateikti geros kokybės, konkurencingus maisto produktus.

Bus plėtojami netradicinio ir smulkaus žemės ūkio verslai: vaistinių augalų, grybų, triušių, kalakutų, kailinių žvėrelių auginimas, bitininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė, ir alternatyvi veikla-kaimo turizmas, amatai, paslaugos, kiti smulkieji verslai.

Aplinkos apsaugos žemės ūkyje priemonės, atitinkančios ES direktyvas, užtikrins aplinkai palankaus žemės ūkio plėtrą, gamtos išteklių išsaugojimą ir gausinimą.           

Valstybė įgyvendins ES bendrosios žuvininkystės politiką, kurios tikslas-suderinti žvejybą su žuvų ištekliais, reguliuoti šalių, turinčių žvejybos laivynus, konkurencinius santykius, sušvelninti socialines struktūrinio partvarkymo pasekmes. Politiką sudaro keturios pagrindinės dalys: žuvų išteklių valdymo, struktūrinė, rinkos, kainų ir socialinė politika. Valstybės misija – palankios teisinės, ekonominės bei institucinės aplinkos sukūrimas šiai politikai įgyvendinti.

Finansų sektoriaus plėtra bus spartesnė nei gamybinių ūkio šakų, todėl 2015 m. finansinio tarpininkavimo sektoriaus indėlis į BVP bus apie 7-10 proc. Dalyvavimas euro zonoje leis greitai perimti finansų technologijų naujoves (know how). Jų, kaip finansų paslaugų vartotojų, vaidmenį padidins ir gyvenimo lygio kilimas. Per 5-10 metus didžioji šalies gyventojų dalis pirks ilgalaikio ir vidutinės trukmės vartojimo reikmenis (automobilius, būstą, baldus, būsto įrangą ir laisvalaikiui skirtas prekes bei paslaugas), imdami paskolas arba naudodamiesi kitomis finansų paslaugomis (finansine nuoma (lizingu) ir kt.).

Laikotarpio pabaigoje Lietuvoje veiks įvairios finansų institucijos (komerciniai, investiciniai bankai, privatūs pensijų fondai, kolektyvinio investavimo įmonės, ipotekos bankai, nebankinės finansų institucijos ir t.t.), turinčios gerai reglamentuotą teisės bazę ir aiškiai segmentuotą rinką. Vis dėlto finansų sistemos branduolį sudarys universalūs komerciniai bankai, derinantys plataus spektro finansinių paslaugų teikimą su mažmeninės bankininkystės funkcija.

Elektroninė bankininkystė ir kitos moderniomis informacinėmis technologijomis besiremiančios finansinio tarpininkavimo paslaugos nukonkuruos „gyvąsias“ finansų paslaugas ir taps viešpataujančia atsiskaitymų bei kitų finansinių operacijų forma. Kita vertus, atsiras ir tiesioginio kontakto su žmonėmis nostalgija, šia paslauga ypač noriai naudosis vadinamieji prioritetiniai klientai.  

Ilgainiui vietinės kilmės arba vien lietuviško kapitalo valdomų finansų institucijų vaidmuo taps minimalus arba jos apskritai išnyks, užleisdamos vietą transnacionalinėms kompanijoms arba jų sudarytoms struktūroms bei aljansams. Nacionaliniai finansų institucijų vardai, kaip verslo vertybė, praras dabartinę reikšmę.

Finansų srityje valstybė sudarys palankias teisines sąlygas investavimo kultūrai ugdyti ir kapitalo rinkai integruoti į užsienio ir ypač ES rinkas, plėtos rinkos teikiamas galimybes kapitalui pritraukti, saugiai ir veiksmingai investuoti. Valstybė kurs palankią teisinę aplinką, toliau liberalizuos finansų rinką

Regioninė plėtra. Regionų ekonomika bus plėtojama ir jų konkurencingumas didinamas atsižvelgiant į regiono turimus išteklius bei prioritetines plėtros kryptis, išryškinant regiono savitumą. Transporto, komunikacijų ir kita fizinė infrastruktūra bus plečiama kaip integruotas tinklas, stengiantis racionaliai panaudoti ES bei šalies lėšas. Gyvybingos kaimo gyvenvietės, padidėjęs gyventojų mobilumas sujungs miestus su kaimais. Bus sukurta tinkama aplinka gamtos ir kultūros paveldui išsaugoti plėtojant turizmą ir rekreaciją. Regionų institucijos bendradarbiaus tarptautiniu lygiu įgyvendindamos nacionalinius bei ES regioninės plėtros politikos tikslus.

Regioninės plėtros politikos tikslas yra užtikrinti stabilaus aukšto gyvenimo lygio galimybes visoms šalies bendruomenėms; didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, kultūros, išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų; užtikrinti darnią regionų ekonomikos plėtrą bei didinti jų konkurencingumą atsižvelgiant į regionų ypatumus; tolydžiai plėtoti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą; užtikrinti veiksmingą regionų vietinių išteklių naudojimą, racionalų regioninės plėtros finansavimą naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas, kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą.

Bus sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema.

Lietuva taps aukšto ekonominio ir kultūrinio potencialo turizmo šalimi, teikiančia įvairius puikios kokybės turizmo produktus, tenkinančius individualius turistų poreikius bei atitinkančius ES turizmo direktyvas.

Todėl bus siekiama kurti ir įgyvendinti racionalią turizmo politiką sudarant palankias teisines, investicines sąlygas visiems turizmo verslo dalyviams, veiksmingai kurti patrauklius turizmo produktus vidaus ir tarptautinei rinkai užtikrinant racionalų Lietuvos gamtinio, kultūrinio ir socialinio potencialo išnaudojimą, o tai sąlygos konkurencingą integraciją į Europos ir pasaulinę turizmo rinką. Įvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsižvelgiant į Lietuvos turizmo išteklių specializaciją bei diferenciaciją, integruojantis į ES bei įgyvendinant nustatytus Lietuvos turizmo plėtros strateginius tikslus ir uždavinius, išryškėja tokios prioritetinės turizmo plėtros rūšys kaip kultūrinis ir pažintinis, dalykinis ar verslo, kurortinis, vandens (jūrų ir upių), ekologinis ir kaimo turizmas.

III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

Remiantis padėties analize, apimančia išorinius veiksnius, SSGG ir makroekonominę analizę, išskiriami šie ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.

ŽINIŲ VISUOMENĖ

Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia.

(Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853.)

1. Mokslas ir švietimas

·   Kuriant veiksmingą ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą: pasiekti, kad vidurinis išsilavinimas būtų visuotinis, apimantis visus gyventojų sluoksnius neatsižvelgiant į socialinę padėtį ir gyvenamąją bei kalbinę aplinką; užtikrinti privalomą priešmokyklinį ugdymą ir lygias mokyklinio starto galimybes; išplėtoti įvairių formų, visų pirma socialinę atskirtį patyrusiems vaikams, prieinamą ikimokyklinio ugdymo sistemą; užtikrinti, kad binarinė aukštojo mokslo sistema apimtų visus siekiančius aukštojo mokslo ir gebančius studijuoti; plėtoti bendrojo lavinimo mokyklų, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų racionalų tinklą bei mokyklų tipų įvairovę, didinti suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų skaičių, vykdyti švietimo sistemos regioninę politiką; didinti vaikų užimtumą papildomo ugdymo įstaigose, vykdyti mokyklas nelankančių vaikų socializaciją; stiprinti visų švietimo sistemos grandžių sąveiką, užtikrinti sklandų perimamumą iš vienos sistemos grandies į kitą; mažinti skirtumą tarp profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų; kurti ir įgyvendinti veiksmingą paramos moksleiviams, studentams sistemą; įgyvendinti tęstinio mokymosi koncepciją, plėsti įvairių kursų, nenuosekliųjų studijų įvairovę; plėtoti modernią suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos gyventojui galimybę mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją visiems, to neįgijusiems, atnaujinti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti; naudojant finansinius svertus sukurti mechanizmą, skatinantį darbdavius investuoti į personalo mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

·   Užtikrinant švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę: užtikrinti ir vykdyti stabilų švietimo sistemos finansavimą, tenkinantį sistemos poreikius ir sudaryti sąlygas atnaujinti švietimo infrastruktūrą; sukurti racionalią, skaidrią ir tinkamą švietimo finansavimo sistemą, pagrįstą aiškiais valstybės ir savivaldybių įsipareigojimais kiekvieno mokinio atžvilgiu; atlikti nuolatinę švietimo sistemos stebėseną ir diagnostikos tyrimus; užtikrinti švietimo kokybės standartų įgyvendinimą; keisti profesinio mokymo sistemą, priartinant ją prie darbdavių užsakymų, regioninės darbo rinkos; atnaujinti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei studijų turinį, pereinant nuo „žinių formavimo“ ir siaurų profesinių įgūdžių lavinimo prie bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo bei dabarties asmeniui ir visuomenei reikalingos kompetencijos suteikimo; plėsti nuotolinį mokymą ir naujųjų edukacinių technologijų panaudojimą; pertvarkyti pedagogų rengimo ir plėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, siekiant, kad jos būtų suderintos su dabartiniais švietimo tikslais ir uždaviniais, kad mokytojas būtų pasirengęs dirbti „žinių visuomenės“ sąlygomis; plėsti informacinių technologijų panaudojimą mokymo ir studijų procese; apibrėžti, plėtoti ir įtvirtinti mokyklų mokymosi bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę; įdiegti šiuolaikinę valdymo sistemą, pagrįstą stebėsena, strateginiu planavimu ir aiškiai apibrėžta institucine atsakomybe; stiprinti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo įstaigų sanglaudą, mokslo ir studijų sąveiką; užtikrinti dalyvavimą Europos švietimo programose, plėsti moksleivių, studentų, mokytojų ir dėstytojų mainus; plėtoti panašią į kitas valstybes švietimo ir aukštojo mokslo sistemą, siekiant profesinių kvalifikacijos ir kvalifikacinės laipsnių teikimo sistemos vienodumo. Tobulinti išsilavinimo pažymėjimų pripažinimo mechanizmą.

·   Rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinant būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją: plėtoti mechanizmą, kad studentai pagal atskiras studijų kryptis būtų priimami remiantis specialistų įsidarbinamumo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis; nustatyti prioritetines mokslo ir technologijų plėtros kryptis ir perorientuoti reikalingų specialistų rengimą; spręsti pradinių klasių mokytojų perkvalifikavimo problemą, didinti specialistų andragogų skaičių; palaikyti turimą mokslinį potencialą, galintį parengti besikeičiančiai darbo rinkai tinkamus specialistus, gebančius įdiegti naująsias technologijas; vykdyti į užsienio šalis išvykusių specialistų susigrąžinimo politiką; plėtoti regioninę švietimo politiką ir strateginį planavimą regionuose, stiprinti regioninių aukštųjų mokyklų vaidmenį regionų politikai.

·   Atliekant mokslinius tyrimus, orientuotus į subalansuotą šalies plėtrą, dermę su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinant mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinant spartesnę šalies pažangą: kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą; mokslinis tyrimus finansuoti daugiausia konkurso pagrindu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu; plėtoti mokslinių tyrimų kokybės skatinimo mechanizmus, orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; plėsti bendruosius su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus atlikti internacionaliniu pagrindu; skatinti, kad didelė dalis mokslinių tyrimų būtų orientuoti į naujų technologijų, pagrįstų žiniomis, kūrimą ir diegimą; kurti lanksčius naujausiųjų technologijų kūrimo ir diegimo modulius, skatinant verslo inkubatorių, mokslinių ir technologinių parkų, technologinių žinių ekonomikos branduolių (klasterių) kūrimą.

Siekiant aukščiau išvardintų tikslų mokslo ir švietimo srityje bus įgyvendinamos šios pagrindinės priemonės: moksleivio krepšelio metodikos įdiegimas; tiksli vaikų apskaita; socialinių pedagogų etatų įsteigimas; įvairių potipių jaunimo mokyklų kūrimas; paramos, skatinimo fondų plėtra; investicijos mokymuisi skatinanti; mokesčių sistema; racionalus mokyklų tinklo tvarkymas; nemokymo išlaidų mažinimas; bendrųjų gebėjimų, profiliavimo ir studijų krypčių standartų parengimas; modulinis mokymas; stebėsenos (monitoringo), audito, diagnostinių testų, tyrimų ir strateginio planavimo sistemų plėtra; šiuolaikiškos mokytojų ir dėstytojų kompetencijos ugdymas; įvairių interesų grupių, socialinių partnerių įtraukimas; mokslo ir studijų įstaigų struktūrinė reforma; studijų kokybės standartų įgyvendinimas; institucijų išorinio vertinimo organizavimas; informacinių technologijų diegimas švietimo, mokslo ir studijų srityje; dalyvavimas tarptautinėse švietimo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo ir mainų programose bei projektuose; mokslinės veiklos rezultatų ir šios veiklos skatinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas; studentų finansinės paramos sistemos plėtojimas; investicinių projektų plėtojimas.

2. Gyventojų kompetencija

Turi būti sudaromos galimybės Lietuvos gyventojams įgyti šiuolaikinėms informacinėms technologijoms sėkmingai naudoti reikalingų žinių bei taikyti jas kasdieninėje veikloje,  taip pat didinamos nepalankioje socialinėje padėtyje esančių žmonių galimybės naudotis ITT.

·   Užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų: užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos; plėtoti lavinimosi visą gyvenimą galimybes; įgyvendinti šalies gyventojų teisę į greitą, saugų ir pigų internetą.

·   Mažinant socialinės, turtinės, geografinės ir kt. padėties sąlygojamas skirtingas šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo galimybes: šalinti miesto ir kaimo ITT infrastruktūros netolygumus, suteikiant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti informacines technologijas asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms; kurti viešus interneto prieigos taškus; sudaryti bibliotekų skaitytojams galimybes naudotis informacijos ištekliais internetu; plėtoti nuotolinio darbo, persikvalifikavimo ir įsidarbinimo galimybes.

·   Plėtojant neįgalių žmonių ar žmonių, turinčių ypatingų poreikių, įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, panaudojant informacinių technologijų galimybes: užtikrinti informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems.

3. Valstybės valdymas ir savivalda

Viešojo administravimo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis centrinį, teritorinį ir vietos savivaldos lygius, taip pat valstybės tarnybą, kaip pamatinę visuomeninių santykių formą viešojo administravimo srityje.

Siekiama, kad 2010 metais Lietuvos viešojo administravimo sistema atitiktų Europos šalių viešojo administravimo patikimumo lygį. Svarbiausias tikslas-modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti nukreiptą į ateitį viešąjį administravimą, adekvatų Europos Sąjungos šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms.

Pagrindiniai viešojo administravimo tobulinimo veiksmai bus nukreipti šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis:

Elektroninės – valdžios projektų įgyvendinimas, elektroninės vyriausybės plėtra. Šiai krypčiai priklauso naujų informacinių ir telekomunikacinių technologijų pritaikymas teikiant viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslui. Šiuolaikinė valstybė turi ypatingą dėmesį skirti elektroninės vyriausybės galimybių plėtrai, diegiant informacines technologijas viešojo administravimo srityje, skatinant valdžios institucijų veiklos veiksmingumą, plėtojant elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, plėtojant elektroninę demokratiją.

Plėtojant informacinių technologijų panaudojimą valstybės institucijų priimamų sprendimų veiksmingumui skatinti: diegti informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemones viešojo administravimo institucijų darbe, užtikrinti jų saugumą; sukurti visiškai funkcionalią, integralią valstybės registrų sistemą, užtikrinti valstybės registrų sąveiką, sukauptų duomenų kokybę ir prieinamumą; diegti svarbiausias valstybės institucijų, savivaldybių ir teismų tarpusavyje sąveikaujančias informacines sistemas; užtikrinti viešojo administravimo sektoriaus tarnautojų kompiuterinį raštingumą.

Elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas padidins valdymo sistemos veiksmingumą, sumažins valstybės tarnautojų skaičių, pagerins valdymo kokybę ir operatyvumą.

Informacinių technologijų laimėjimų pritaikymas valstybės valdymui atvers naujas gyventojų bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, skaidresnio valdymo, aiškesnio sprendimų priėmimo galimybes. Gyventojams bus sudarytos visiškai naujos galimybės bendrauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis jiems patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais.

Įgyvendinti „vieno langelio“ principą ir užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą. Kiekvienas valstybės gyventojas ar ūkio subjektas galėtų ir sugebėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis: ginti savo interesus viešojo administravimo (valstybės ir savivaldybių) institucijose, gauti operatyvius ir kuo išsamesnius atsakymus į rūpimus klausimus, veiksmingai apskųsti neteisėtus valstybės tarnautojų veiksmus.

·   Vyriausybės ir vyriausybės įstaigų veiklos modernizavimas, valstybės valdymo institucijų vidinio administravimo bei viešojo administravimo procedūrų skaidrumo užtikrinimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

valstybės valdymo sistemą pertvarkyti remiantis sisteminiu požiūriu ir vadybos pagrindais, optimizuoti viešojo administravimo institucijų funkcijas ir jų skaičių, standartizuoti vidinę struktūrą, sukurti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros sistemą;

unifikuoti centrinės viešojo administravimo sistemos institucinę sąrangą, aiškiai nustatyti kiekvienos viešojo administravimo institucijos kompetencijos sritis, glaudžiai susijusius klausimus pavesti tvarkyti vienai valstybės institucijai;

suformuoti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros mechanizmą;

valstybės valdymui skirtas lėšas sumažinti, pirmiausia mažinant valstybes institucijų ir tarnautojų skaičių. Tai pasiekiama siaurinant valstybės funkcijas ir perduodant jas vykdyti privatiems subjektams;

nustatyti paprastas ir skaidrias vykdomosios valdžios įvairių institucijų sprendimo priėmimo procedūras. Valstybės valdymo sprendimus priimti derinant skirtingus visuomenes interesus, prieš tai gerai išaiškinant visuomenei jų reikšmę ir padarinius, įvertinant visuomenės nuomonę.

·   Centrinės, regioninės ir vietinės valdžių funkcijų optimizavimas bei valdymo tobulinimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

aiškiai apibrėžti valdžios funkcijas, suderinti su šalies finansinėmis galimybėmis, veikti paprastai ir veiksmingai. Glaudžiai susijusius klausimus turi tvarkyti viena valstybes institucija;

atskirti centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijas, o jų įgaliojimų padalijimą grįsti nacionalinių interesų ir savivaldos principų derinimu;

decentralizuoti valstybės valdymą, išplėsti savivaldybių teises centrinės valdžios sąskaita - į aukštesnį lygį patenka tik tie uždaviniai, kurie negali būti išspręsti savivaldybėse.

sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, maksimaliai pritaikytą gyventojų reikmėms ir poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į Europos regionų asamblėjos deklaracijos ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus;

nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, aukštesniųjų administracinių vienetų ir savivaldos institucijų ryšius;

įgyvendinti teritorinio valdymo reformą, įvertinant gyventojų nuomonę, regioninės politikos kūrimo kriterijus, atsižvelgiant į regionų ekonominius, socialinius ir kultūrinius skirtumus bei ekonominių - finansinių išteklių galimybes.

·   Savivaldos plėtojimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

sudaryti sąlygas patiems piliečiams tvarkyti savo bendruomenės reikalus;

vietinę valdžią maksimaliai priartinti prie žmonių, nustatant optimalų savivaldybių skaičių. Stiprinti ir plėtoti savivaldą, siekiant, kad didžiausia gyventojų poreikių dalis būtų tenkinama savivaldos administraciniame vienete esančiose valstybės ir savivaldybės institucijose;

savivaldybėms suteikti teisę administruoti mokesčius, nustatyti ilgalaikius reikiamo dydžio savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius;

suformuoti aiškų mokestinių pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų mechanizmą. Užtikrinti patikimą valstybės pavestų savivaldybėms funkcijų, ypač socialinių išmokų, finansavimą;

įteisinti savivaldybių teises į žemę (disponuoti ir valdyti), žemės reikalų tvarkymą (tarp jų žemės grąžinimą);

tobulinti savivaldybių tarybų rinkimų sistemą.

·   Valstybės tarnybos administracinių gebėjimų ugdymas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, veiksmingumą, viešumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus;

įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinti atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas. Valstybės tarnautojų tarnybinę padėtį ir karjerą reguliuoti specialia kvalifikacinių kategorijų skale bei kvalifikacinėmis klasėmis, o atlyginimai ir socialinės garantijos (statutiniams pareigūnams) turi priklausyti nuo kvalifikacinės kategorijos bei stažo, užimant atitinkamas pareigas;

reglamentuoti valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos ribas. Reglamentuoti valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų individualią atsakomybę už jų padarytus pažeidimus;

užtikrinti valstybinės tarnybos pastovumą ir profesionalumą. Iš valstybės tarnautojų reikalauti kompetencijos ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo. Įdiegti valstybės tarnautojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo strategiją, parengti atitinkamas programas;

užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, organizuoti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, panaudojant užsienio šalių pažangią patirtį bei Europos Sąjungos fondų lėšas;

užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes: siekiant išsimokslinimo, keliant kvalifikaciją, priimant į darbą, perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatant darbo užmokestį. Moterys lygiateisiai su vyrais gali dalyvauti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, užimti vadovaujančias pareigas valstybės valdymo institucijose.

4. Kultūra

Integracija į ES ir NATO bei intensyvėjantys globalizacijos procesai ne tik žada Lietuvos visuomenei atskleisti Europos ir pasaulio kultūros turtus, tačiau ir kelia Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimo klausimą, kuris dėl kultūros srities savitumo lieka svarbiausias ne vien planuojant kultūros plėtrą artimiausiais metais, bet ir rengiant ilgalaikę kultūros plėtros strategiją.

Netaip, kaip ekonomikos, užsienio politikos ar teisėtvarkos sistemų integracijos į ES struktūras procesai, kultūros integracija nesutampa vien su infrastruktūrų jungimu. ES sąmoningai nekuria bendros ES kultūros politikos, bet skatina pačią Sąjungą praturtinančią šalių narių kultūrų įvairovę, tad Lietuvos valstybė pati atsako už Lietuvos kultūros tapatumą, jos kultūros vertybių išsaugojimą, plėtrą ir sklaidą.

Šalia svarbios kultūros infrastruktūros bei informacijos sistemų integracijos, jungimosi su ES kultūros infrastruktūros dariniais ir tinklais Lietuvos kultūros plėtrai yra gyvybiškai svarbi vertybių integracija, kuri trunka dešimtmečius, yra sunkiai prognozuojama, tačiau neatsiejama nuo Lietuvos kultūros tapatumo raidos.

Apibendrinus geopolitinę bei istorinę Lietuvos kultūros būklę, visuomenės diskusijas bei Vyriausybės patvirtintas Kultūros politikos nuostatas, pagrindinis Lietuvos kultūros ilgalaikės strategijos tikslas yra išsaugoti ir aktualizuoti paveldėtas baltiškas, Šiaurės Europos regiono bei bendrąsias Europos kultūros vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo tąsą, atvirą sklaidą ir konkurencingumą šiuolaikiniame Lietuvos, ES ir pasaulio kultūrų kontekste.

Lietuvos valstybė siekia išsaugoti Lietuvių kalbą, lietuvių etninę bei regionų kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, užsienio lietuvių bendrijų bei Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūras.

Autentiškų kultūros vertybių aktualizavimas, tąsa ir sklaida šiuolaikiniame pasaulyje neįmanomi be nuolat atsinaujinančios, šiuolaikinės visuomenės kultūrinius poreikius tenkinančios jų raiškos, todėl Lietuvos kultūros tapatumo stiprinimas, tąsa bei plėtra negali būti atskirti nuo kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimo. Dėl šios priežasties Lietuvos valstybė remia profesionalųjį meną, kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas, užtikrina meninės kūrybos sklaidą, skatina kultūros industrijos plėtrą, sudaro sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą.

Lietuvos kultūros vertybių aktualizavimas, jų sklaida Lietuvos ir užsienio visuomenėse negalima be žinių visuomenės teikiamų informacijos sklaidos galimybių. Kultūros informacijos prieinamumas, jos naudojimas, ieškant naujų kultūrinės raiškos bei naujų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių, yra tiesiogiai susiję su prioritetiniu Lietuvos kultūros atvirumo tikslu. Atvira kultūra yra ne tik visiems prieinama. Atvira yra tokia kultūra, kuri yra pasiruošusi dialogui su kitomis kultūromis, taigi, viena vertus, žino ir pasitiki savo tapatumu, kita vertus, nebijo konkurencijos su kitomis kultūromis ir siekia jų pripažinimo.

Pasitikėjimo savo kultūros tapatumu ir tolerancijos kitoms kultūroms ugdymas galimas tik užtikrinus visos visuomenės dalyvavimą kultūroje ir kultūros prieinamumą visuomenei. Todėl Lietuvos valstybė remia regionų kultūrą, mėgėjų kūrybinę veiklą bei nevyriausybines organizacijas.

Valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos kultūros politikos tikslų, koncentruojasi ties šiomis strateginėmis kryptimis:

·    Saugant ir puoselėjant nacionalinės kultūros tapatumą:

- užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą;

- globoti etninę kultūrą, vietos tradicijas;

- saugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;

- remti užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę;

- remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą.

·    Skatinant kūrybinę veiklą ir meno įvairovę:

- remti profesionalųjį meną ir kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas;

- užtikrinti meninės kūrybos sklaidą;

- skatinti kultūros industrijos plėtrą;

- sudaryti sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą.

·    Plėtojant informacinę visuomenę:

- sudaryti sąlygas gauti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį;

- išplėsti galimybes pažinti nacionalinę ir užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną;

- rengti kultūros darbuotojus dirbti informacinėje visuomenėje.

·    Skatinant nacionalinės kultūros atvirumą:

- rūpintis Lietuvos kultūros sklaida užsienyje;

- sudaryti sąlygas pažinti kitų tautų kultūrą Lietuvoje.

·    Sudarant sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti:

- remti mėgėjų kūrybinę veiklą;

- įgyvendinti regioninę kultūros politiką;

-     remti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą.

·   Renovuoti ir modernizuoti viešąsias bibliotekas, siekiant, kad būtų įgyvendinta pagrindinė viešosios bibliotekos paskirtis visuomenėje – minčių, idėjų, žinių, informacijos ir patyrimo, užfiksuotų dokumentuose saugojimas, tvarkymas ir skleidimas.

SAUGI VISUOMENĖ

Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių.

(Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga)

1. Aplinkos apsauga

Aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptys yra šios:

· įgyvendinti subalansuotos plėtros principą;

· sudaryti prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui;

· užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę, atsižvelgiant į ES normas ir standartus;

· išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę;

· didinti šalies miškingumą ir miškų aplinkosaugos vertę.

Aplinkos kokybės apsauga

Vandenų apsaugos srityje: mažinti vandenų taršą buitinėmis ir gamybinėmis nuotekomis; gerinti geriamojo vandens kokybę; mažinti vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių; gerinti rekreacijai naudojamų vandenų būklę; gerinti vandens ekologijos sistemų būklę; racionaliai vartoti vandens energetinius išteklius; mažinti jūros taršą; siekti sumažinti kaimyninių valstybių daromą įtaką Lietuvos vandens ištekliams.

Oro apsaugos srityje: skatinti energijos vartojimo veiksmingumą bei atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą; mažinti taršą iš didelių deginimo (energetikos) įrenginių; mažinti transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksniui, rūgštėjimo eutrofikacijos procesui.

Dirvožemio apsaugos srityje: mažinti dirvožemio teršimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkyje naudojamais chemikalais, naftos produktais ir sunkiaisiais metalais; nustatyti seną taršą bei ją pašalinti.

Atliekų tvarkymo srityje: sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą; maksimaliai, tačiau racionaliai panaudoti atliekų medžiaginius ir energijos išteklius; pašalinti pesticidų bei kitas pavojingas atliekas; saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas.

Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje: mažinti triukšmo lygį miestuose; išvengti Ignalinos AE sąlygojamo radiacijos pavojaus; mažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą.

Gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga

Saugomų teritorijų sistemos srityje: plėtoti saugomų teritorijų sistemą; tobulinti saugomų teritorijų sistemos valdymą; suformuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, jų uždavinius.

Kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemėnaudos struktūros formavimo srityje: gerinti ir stambinti bendrą žemėnaudos struktūrą; sustabdyti gamtos kraštovaizdžio nykimą ir išsaugoti būdingą jo įvairovę, parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio apsaugai svarbių teritorijų planavimo ir tvarkymo programas; sustabdyti karstinio ir pelkinio kraštovaizdžio nykimą; kurti urbanistinio ir agrarinio kraštovaizdžio teritorijų plėtros, tvarkymo ir apsaugos politiką.

Rekreacinės aplinkos apsaugos srityje: pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas rekreacijos, ypač pažintinio turizmo, plėtrai; sustabdyti vaizdingiausių gamtos vietovių, pirmiausia kranto zonos, užstatymą, pajūrio paplūdimių ir kopų nykimą; sustabdyti rekreacinės agrarinės aplinkos nykimą.

Gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos srityje: stiprinti ir tobulinti žemės gelmių išteklių panaudojimo valstybinį reguliavimą bei priežiūrą; subalansuotai naudoti bei saugoti gamtos išteklius; sustabdyti augalų, grybų ir gyvūnų rūšių bei populiacijų nykimą, išsaugoti jų nacionalinius genetinius išteklius.

Miškų ūkio plėtros srityje:  išsaugoti ir gausinti miško išteklius, užtikrinti jų racionalų ir nepertraukiamą naudojimą, didinti miškų produktyvumą bei sveikatingumą; užtikrinti miškų nuosavybės formų įvairovę ir jų lygiateisiškumą; didinti šalies miškingumą, įveisiant miškus, įskaitant ir dirvonuojančiose bei menkavertėse žemėse; tenkinti bendrąsias socialines visuomenės reikmes; plėsti tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais pagrįstą bei konkurencingą privataus miškų ūkio sektorių.

Pagrindiniai veiksmai ir svarbiausios priemonės:

Teisinis aplinkos apsaugos reguliavimas. Didelė dalis teisės aktų įvairiose aplinkosaugos srityse turi būti tobulinama, atsižvelgiant į: nacionalinius tikslus ir prioritetus; Europos Sąjungos reikalavimus; konvencijų bei kitų tarptautinių susitarimų įsipareigojimus.

Dėl ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę buvo atlikta nemažai nacionalinių teisės aktų pakeitimų ir papildymų, todėl būtina artimiausiu metu parengti pagrindinių aplinkosaugos įstatymų, tarpe jų Aplinkos apsaugos, Vandens, Atliekų ir kt. įstatymų, naujas redakcijas.

Aplinkos apsaugos valdymas (administravimas)

Aplinkos apsaugos valdymo (administravimo) srityje numatomos 3 pagrindinės reformos: institucinio stiprinimo, atliekų tvarkymo bei vandenvalos srityse.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tai viena svarbiausių prevencinių priemonių, įgalinančių išvengti neigiamų aplinkos pokyčių. Poveikio aplinkai vertinimas turi užtikrinti, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai bus įvertintas ir į jį bus atsižvelgta prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas sudaro sąlygas aplinkos kokybei ir gyventojų sveikatai užtikrinti, subalansuotos ūkio plėtros sprendimams priimti.

Strateginis aplinkos vertinimas – tai sistemingas ir išsamus procesas, vertinantis strateginių planavimo dokumentų (tam tikrų planų ir programų) įgyvendinimo pasekmes aplinkai, parengiant vertinimo ataskaitą, kuri naudojama priimant sprendimą.

Strateginis aplinkos vertinimas bus atliekamas šiems planams ir programoms: žemės ūkiui, miškų ūkiui, žuvininkystei, energetikai, pramonei, transportui, atliekų tvarkymui, vandentvarkai, telekomunikacijoms, turizmui, miestų ir kaimų planavimui ir kt.

Ekonominės priemonės

Mokesčiai už aplinkos teršimą (gaminio mokestis)

Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis apmokestinimo sistemą. Išplėsti apmokestinamųjų gaminių sąrašą, įtraukiant į jį gaminius, kurie, pasibaigus jų vartojimo laikui, tampa aplinkai pavojingomis atliekomis (automobiliai, buitinė technika ir pan.).

Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių sistemą. Įgyvendinti principą „teršėjas moka“, t.y. nustatyti mokestį ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims už mobiliųjų taršos šaltinių taršą.

Mokesčiai energetikos sektoriaus taršai mažinti

Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą sistemą, nustatant arba pakeičiant jau galiojantį energetikos sektoriuje mokestį už išmetamus į atmosferą teršalus (SO₂, CO₂, NO_x, lakūs organiniai junginiai ir pan.).

Užstatas už pakuotes (daugkartinio ir vienkartinio naudojimo)

Plėsti bei tobulinti užstato – grąžos sistemą, kuri būtų taikoma pakuočių atliekų (vienkartinio ir daugkartinio naudojimo taros) surinkimui užtikrinti bei pakuočių atliekų srautui sumažinti.

Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą

Tobulinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apmokestinimo sistemą, nustatant mokesčio tarifus, skatinančius racionalų ir taupų gamtos išteklių naudojimą bei investicijas į naftos ir dujų išteklių paieškos ir žvalgymo darbus.

Kitos ekonominės priemonės:

ištirti ir taikyti apyvartinių taršos leidimų sistemą;

diegti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas;

taikyti administracines ir ekonomines priemones, skatinančias antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą;

nustatyti „žaliųjų pirkimų“ taisykles viešiesiems pirkimams.

Aplinkos stebėsenos (monitoringo) pagrindinis tikslas yra aprūpinti patikima informacija valstybės ir visuomenės institucijas apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotos aplinkos būklės pokyčius.

2. Krašto apsauga

Lietuva toliau bendradarbiaus su strateginiais partneriais - Baltijos valstybėmis, Lenkija, JAV, kitomis NATO ir ES valstybėmis dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo pagrindu ir, dalyvaudama tarptautinėse operacijose, toliau plėtos draugiškus santykius su NVS šalimis.

Siekiant sukurti nedideles, profesionaliai parengtas, mobilias, atitinkančias NATO standartus veiksmingas ginkluotąsias pajėgas, gebančias užtikrinti šalies gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus; ieškant optimalaus santykio tarp planuojamų gynybinių pajėgumų ir valstybės skiriamų gynybos reikmėms lėšų, numatoma:

stiprinti kovinius pajėgumus sausumos pajėgose, integruojant į jas krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinėse oro pajėgose ir karinėse jūrų pajėgose (užtikrinti aukštą profesionalų individualų ir kolektyvinį pasirengimą, aprūpinti patikima, NATO standartus atitinkančia ginkluote, kovine technika, įranga bei sukuriant reikiamą infrastruktūrą gynybai užtikrinti bei galimiems partnerių pastiprinimams priimti);

pertvarkyti ir centralizuoti kariuomenės logistikos sistemą, užtikrinančią kovinių dalinių ir junginių aprūpinimą bei išsilaikymą nustatytą laiką, vykdant operacijas taikos ir karo metu;

nustatyti ir įgyvendinti mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo sistemos sukūrimo principus, sukaupti mobilizacinio rezervo materialinių išteklių kiekį, būtiną valstybės mobilizacijai;

plėtoti krizių valdymo sistemą, gebančią prevenciškai užkirsti kelią galimoms krizėms ir pašalinti arba sumažinti krizių padarinius, atitinkančią NATO bei ES standartus;

kurti modernią civilinio ir karinio personalo valdymo sistemą, užtikrinančią aukštos kvalifikacijos specialistų išsaugojimą krašto apsaugos sistemoje;

siekiant sėkmingos ir sklandžios integracijos į NATO, diegti NATO standartus Lietuvos kariuomenėje pagal NATO standartizacijos susitarimus (STANAG) ir kitus norminius teisės aktus. Plėtojant pajėgas pagal NATO reikalavimus, didelį dėmesį skirti Nuolatinės parengties brigadai Šiaurės Atlanto sutarties 5 str. operacijoms Lietuvoje sukurti ir plėsti;

išanalizavus karinių pajėgumų specializacijos tikslingumą ir galimybes, plėtoti Lietuvos karinius gebėjimus, prisidėsiančius prie kolektyvinės gynybos ir saugumo bei tarptautinių pastangų taikos ir stabilumo stiprinimo.

3. Viešasis saugumas

Bendradarbiaujant teisingumo ir vidaus reikalų srityse, bus naudojamos priemonės, susijusios su tarptautiniu policijos bendradarbiavimu, išorinių būsimų ES sienų apsauga, duomenų apsauga bei vidaus sienų kontrolės panaikinimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, terorizmu, prieglobsčio prašytojams teikiamų paslaugų sistemos tobulinimu, vizų politika.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui su ES valstybių, turinčių išorines sienas, pasienio apsaugos tarnybomis. Integruojantis į ES mažės ES vidinių sienų kontrolė, drauge bus stiprinama ES išorinių sienų apsauga. Prie valstybės sienos su kiekviena gretima valstybe bus palaikomas nustatytas valstybės sienos režimas, užkardomas nusikalstamumo plitimas per valstybės sieną. Didės migracijos procesų kontrolė. Migracijos procesų kontrolės kryptys keisis į ES šalių piliečių laisvą judėjimą ir ne ES šalių piliečių migracijos per valstybės sieną stiprinimą.

Geros kaimynystės santykių su visomis savo regiono valstybėmis palaikymą Lietuvos Respublika laikys nekintamu savo užsienio ir saugumo politikos prioritetu. Ypač svarbus bendradarbiavimas viešojo saugumo srityje su kaimyninėmis valstybėmis: Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija.

Vyks tolesnis glaudus daugiašalis ir dvišalis bendradarbiavimas viešojo saugumo srityje su Šiaurės Europos valstybėmis: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos veikloje. Kovodama su terorizmu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, nelegalia migracija, kontrabanda, atsakydama į kitus moderniuosius iššūkius saugumui (pvz., kibernetinius nusikaltimus), Lietuva kartu su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis kurs, ratifikuos ir įgyvendins tarptautinės teisės nuostatas, tarp kurių ypatingas dėmesys skiriamas JTO Saugumo Tarybos rezoliucijoms įgyvendinti; skatins tarpžinybinį policijos, pasienio apsaugos tarnybų, specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą tiek dvišaliais pagrindais, tiek per tarptautines Interpolo ir Europolo tipo organizacijas.

Pagrindinės asmens ir visuomenės saugumo plėtojimo kryptys:

apsaugoti asmens teises bei teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų, įgyvendinant veiksmingą valstybės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politiką, didesnį dėmesį skiriant nusikaltimų prevencijai ekonominėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis priemonėmis;

kurti naują nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelį, kurį taikant bus sudarytos galimybės nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis bei sąlygas ir racionaliai naudoti tam skiriamus išteklius: didinti vietos savivaldos institucijų vaidmenį, kuriant saugią gyvenamąją aplinką; asmens ir visuomenės saugumo problemoms spręsti pasitelkti visuomenę, nevyriausybines organizacijas; perimti teigiamą tarptautinę patirtį, pritaikant ir įdiegiant Lietuvoje kitose šalyse taikomas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos formas;

siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą, imtis priemonių griauti organizuotų nusikalstamų struktūrų neteisėtai sukauptą ekonominį potencialą. Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią pinigų plovimo prevenciją. Stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos sistemą. Nuolatinį dėmesį skirti kovai su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu, aktyviai dalyvauti tarptautinėse kovos su organizuotu nusikalstamumu operacijose;

įgyvendinti radikalias korupcijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinti šio reiškinio priežastis – tobulinti nacionalinę įstatymų bazę, atliekant teisės aktų suderinimo su ES teisės aktais procedūras. Svarbus vaidmuo šioje srityje teks adekvačiai finansuojamai Nacionalinės kovos su korupcija programai įgyvendinti;

įkurti  tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje - užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, pramoninės avarijos ar kitos nelaimės atveju. Pagal galimybes plėtoti pajėgumą, kuris leis Lietuvai prisidėti prie stichinių nelaimių ir didelių pramoninių avarijų užsienio šalyse padarinių likvidavimo, įskaitant humanitarinę bei gelbėjimo pagalbą, kai to prašys Lietuvos užsienio partneriai. Plėtoti krizių stebėsenos ir valdymo sistemą;

skatinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklos veiksmingumą: tobulinti šių institucijų valdymo ir veiklos metodus, tarpusavio ryšius, santykius su kitomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis bei gyventojais; plėtoti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, aktyviai dalyvauti tarptautinių visuomenės saugumo organizacijų veikloje; užtikrinti tinkamas policijos ir kitų visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų materialinį, techninį ir informacinį aprūpinimą; kurti pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, leidžiančią racionaliai panaudoti žinybinių, kitų mokslo bei studijų institucijų turimą potencialą ir perimti teigiamą pareigūnų rengimo Europos bei kitose užsienio šalyse patirtį.

4. Socialinė apsauga

Pagrindiniai sektoriaus veiksmai bus nukreipti šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis:

Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas, darbo vietų kokybės tobulinimas. Šiai krypčiai priklauso pradėtos vykdyti Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metais programa, Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa.

Socialinio draudimo sistemos plėtra. Šiai krypčiai priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, apimanti socialinio draudimo (taip pat ir kaupimo pakopos įvedimas) bei valstybinių pensijų reformą, taip pat draudimo nuo nedarbo reformą, ir priemonės socialinio draudimo aprėpčiai bei finansiniam sistemos stabilumui padidinti.

Socialinės paramos plėtra ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimas. Šiai krypčiai priklauso vykdoma Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir parengta jos įgyvendinimo programa, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa, Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programa, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa, piniginės socialinės paramos reforma, socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma, socialinių paslaugų reforma, vykdoma Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, rengiama savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa.

·   Užimtumo didinimo, nedarbo mažinimo ir darbo vietų kokybės tobulinimo krypties pagrindiniai veiksmai:

didinti užimtumo gebėjimus (darbo rinkos politikos aktyvinimas, darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, profesinio rengimo tobulinimas bei nuolatinio mokymosi sistemos plėtra;

skatinti darbo vietų kūrimą (palankių sąlygų sudarymas naujoms darbo vietoms kurtis, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas); 

didinti gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių (lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas);

stiprinti lygių vyrų ir moterų galimybių politiką;

didinti užimtumo politikos integravimą;

sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbo vietose, mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių.

·    Socialinio draudimo sistemos plėtros krypties pagrindiniai veiksmai:

sukurti papildomą nevalstybinį socialinį draudimą (pensijų reforma). Suderinti valstybinę socialinio draudimo sistemą su nevalstybine sistema;

draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą;

padidinti socialinio draudimo aprėptį, geriau įtraukti kaimo gyventojus, dirbančius žemę, savarankiškai dirbančius, menininkus, kūrybinius darbuotojus ir kitus asmenis į socialinį draudimą;

užtikrinti ir vykdyti priemones mokesčių ir įmokų surinkimo, taupaus bei rezultatyvaus lėšų panaudojimo;

rengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes apie socialinio draudimo ir konsoliduotą socialinės apsaugos biudžetą.

·   Socialinės paramos plėtros ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimo krypties pagrindiniai veiksmai:

įvykdyti piniginės socialinės paramos reformą, kuria siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Ši sistema mažintų skurdo paplitimą ir derintų paramos taiklumą su paskatomis remiamoms šeimoms sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą; 

įvykdyti socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformą, kuria siekiama tikslingiau derinti specialių pagalbos priemonių ir piniginių išmokų teikimą neįgaliesiems, sudarant jiems palankesnes sąlygas sugrįžti į darbo rinką, o pinigines išmokas teikti pagal netekto darbingumo laipsnį;

įvykdyti socialinių paslaugų reformą, kuri apibrėžtų veiksmingesnius socialinių paslaugų organizavimo būdus, skatintų pačius paslaugų gavėjus ieškoti savipagalbos būdų, pertvarkytų paslaugų finansavimą, sukurtų vieningą socialinių paslaugų standartų, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmą;

teikti prevencines ir reabilitacines socialines paslaugas socialinės atskirties grupėms, prievartą ir išnaudojimą patyrusiems, sergantiems priklausomybės ligomis, grįžusiems iš įkalinimo vietų ir kitiem asmenims;

stiprinti vaikų teisių apsaugos institucijų tinklą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis;

toliau įgyvendinti Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą priemones;

plėtoti savivaldybių socialinio būsto fondą, remti mažas pajamas turinčius gyventojus, kad jie galėtų išlaikyti būstą;

geriau panaudoti nevyriausybinių organizacijų išteklius ir gebėjimus socialinei paramai tobulinti; užtikrinti šių nevalstybinių socialinės paramos sistemų veiksmingą funkcionavimą.

·   Kiti veiksmai (aktualūs visoms kryptims):

tobulinti teisinę bazę suderinant ją su tarptautine socialine teise;

vykdyti ir įgyvendinti teisines, finansines bei administracines priemones, būtinas Europos Sąjungos privalomiems reikalavimams dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir socialinės politikos bei užimtumo;

parengti teisines bei institucines priemones, būtinas darbui su Europos socialiniu fondu ir veiksmingam jo lėšų administravimui;

vertinti ir stebėti socialinę bei darbo politiką, konkurso pagrindu panaudojant išorinius išteklius tyrimams atlikti ir politikai vertinti. Nustatyti ir parengti duomenų bazes šiems tikslams; automatizuotai apdoroti, valdyti ir paskirstyti informaciją, gaunamą kompiuteriniais tinklais;

informuoti visuomenę apie socialines teises ir jų įgyvendinimo galimybes.

5. Sveikatos apsauga

Siekiant gerinti Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, toliau bus pertvarkomas sveikatos priežiūros sektorius. Šio pertvarkymo tikslas – kurti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą.

·   Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje. Siekiama sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo neigiamai gyventojų darbo ir gyvenimo sąlygas veikiančių priežasčių.

·   Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę. Siekiama sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų. Siekiama sudaryti vienodas sąlygas visiems šalies piliečiams gauti reikiamas sveikatos paslaugas, stebėti ir vertinti gyventojų mirtingumo priežastis. Visiems gyventojams užtikrinti prieinamą kokybišką stacionarią ir ambulatorinę pagalbą. Plėtoti prieinamas paslaugas, kurių šiuo metų poreikis nepatenkinamas (protezavimas, stomatologijos, slaugos paslaugos). Siekiama gerinti teikiamų paslaugų kokybę, keliant darbuotojų kvalifikaciją, užtikrinti įstaigų atitiktį keliamiems reikalavimams. Užtikrinti diagnostinės aparatūros atitiktį ES keliamiems reikalavimas.

·   Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo valdymą. Siekiama sukurti tinkamai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, reorganizuojant visas gydymo įstaigas, užtikrinant atitiktį ES standartams. Numatoma tobulinti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, siekiant veiksmingiau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Užtikrinti, kad tiesioginės gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai neviršytu 40 proc.

·   Vykdyti aktyvią narkomanijos prevenciją, gerinti narkomanų sveikatos priežiūrą. Rengti narkomanijos prevencijos programas mokyklose, plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos Respublika sieks įsijungti į ES ir kitas tarptautines narkomanijos prevencijos programas. Vykdys pasirengimo narystei ES nacionalinę PHARE programą.

·   Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi bei įperkami vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus. Rengiami teisiniai dokumentai, reguliuojantys farmacinę veiklą, įteisinantys ES direktyvų vaistų srityje reikalavimus.

·   Pagrindiniai veiksmai kūno kultūros ir sporto srityje, siekiant aktyvinti pastangas geriau panaudoti kūno kultūrą ir sportą rengiant šalies piliečius gyvenimui, darbinei veiklai, karinei tarnybai ir veiksmingiau ugdyti sportininkus. Atsinaujinančioje visuomenėje kūno kultūra turi tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Ypač turėtų būti skatinamas besimokantis jaunimas fiziškai grūdintis, formuoti sveikatos ir fizinio pajėgumo dorovinę nuostatą, ugdyti sveikatą ir kitas dvasines vertybes.

6. Užsienio politika

Lietuvos strateginis įsitvirtinimas Europos Sąjungoje ir NATO sudaro sąlygas pereiti prie aiškesnio užsienio politikos prioritetų formulavimo per valstybės nacionalinių interesų prizmę, t.y. saugi valstybė, turtinga valstybė, įtakinga valstybė bei atsakinga valstybė, atitinkamai numatant konkrečias šių tikslų įgyvendinimo priemones.

·    Saugi valstybė

Numatoma strategija šiam prioritetui įgyvendinti:

tinkamai panaudoti NATO narystę saugiai aplinkai kurti;

aktyviai dalyvauti ES bendroje užsienio saugumo politikoje, taip pat kuriant ir stiprinant bendrą ES gynybos politiką;

plėtoti geros kaimynystės santykius ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas;

rasti „lietuvišką“ nišą ES bendroje užsienio politikoje ir įsitvirtinti joje (Baltarusija, Rusija, Kaliningrado sritis, Ukraina);

tarptautiniu mastu bendradarbiauti kovos su terorizmu, ginklų kontrolės, nusikalstamumo prevencijos ir kitais klausimais; stiprinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tipo pasitikėjimo ir saugumo priemones;

užtikrinti Lietuvos sienų, kaip išorinių ES sienų, apsaugą; įgyvendinti ES Šengeno sutarties reikalavimus ir įsijungti į Šengeno erdvę; bendradarbiauti kovoje su nelegalia migracija;

veikti krizių prevencijos srityje.

·    Turtinga valstybė

Šio prioriteto įgyvendinimo strategijos sudėtinės dalys:

panaudoti ES bendros rinkos ir ES prekybos politiką Lietuvos prekybiniams -ekonominiams interesams;

ilgam laikui užsitikrinti ir našiai panaudoti ES struktūrinę paramą;

įsijungti į Ekonominę ir pinigų sąjungą;

plėtoti infrastruktūrą regione, siekiant svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimo ir plėtotės, integruojantis į Europos Sąjungą ir sujungiant šalies transporto sistemas su europinėmis;

plėtoti dvišalę ekonominę diplomatiją glaudžiai koordinuojant su Lietuvos ūkio struktūromis, verslo atstovais, specializuotomis agentūromis;

išnaudoti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narystę, užtikrinant Lietuvos prekybinius–ekonominius interesus;

įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD) ir aktyviai dalyvauti jos veikloje;

propaguoti Lietuvą kaip tarptautinio turizmo šalį. 

·    Įtakinga valstybė

Šio prioriteto realizavimo strategija:

formuoti kompetentingą ir modernų ES gyvenime dalyvausiančio Lietuvos Respublikos tarnautojų korpusą;

plėtoti tolesnį „bendrijos“ veiklos metodą ES; išsaugoti solidarumo principą;

įtvirtinti Lietuvos valstybės tarptautinį prestižą, propaguojant žmogaus teisių, demokratijos idėjas bei pozityvią Lietuvos patirtį, sprendžiant  šiuos klausimus (JTO, ESBO, ET ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje);

kelti Lietuvos kandidatūrą į tarptautinių organizacijų renkamus organus, visų pirma kandidatūrą į ESBO pirmininkes 2007/2008 metais, į JTO ST nenuolatines nares 2012 metais;

skatinti tarptautinį bendradarbiavimą atsinaujinančios aplinkos pasaulyje palaikymo, kovos su narkotikų, nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis, itin pavojingomis ligomis ir kt. srityse;

daugiau dėmesioskirti plėtros politikai, laipsniškai didinant jai skirtas lėšas bei plečiant jos geografiją;

plėsti viešąją diplomatiją: Lietuva sukuria savo tarptautinį „prekės ženklą“ir jį sėkmingai propaguoja; kultūros renginiai; jaunimo mainai, moksliniai-švietimo mainai; Lietuvos  iniciatyvos tarptautinių organizacijų veikloje (pvz., Vilnius – Europos kultūros sostinė, Tarptautinio jaunimo metai Lietuvoje ir pan.); reali parama Lietuvos regionų „išėjimui“ į pasaulį.

·    Atsakinga valstybė

Šis prioritetas įgyvendinamas per du uždavinių blokus:

ryšiai su išeivija,

konsulinė pagalba piliečiams užsienyje.

Konkretūs uždaviniai:

palaikyti ir sutvirtinti ryšius su lietuvių diaspora;

užtikrinti išeivių teises, ypač gretimose valstybėse;

įtraukti išeiviją į Lietuvos prioritetų įgyvendinimo procesą;

plėsti konsulinę pagalbą piliečiams:

Užsienio reikalų ministerijoje sukurti krizių centrą, kur piliečiai nuolat rastų ir gautų informaciją apie įvairių pasaulio regionų bei konkrečių kelionių pavojingumą; 

geriau panaudoti garbės konsulų sistemą konsulinei pagalbai ten, kur nėra Lietuvos Respublikos atstovybių; toliau plėsti garbės konsulų tinklą šalyse, kur tokios atstovybės artimu metu nebus steigiamos;

vykdyti konsulinio piliečių aptarnavimo reformas, spartinant dokumentų išdavimą, lengvinant pasų keitimo procedūras;

sukurti pagalbos sistemą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

·    Diplomatinės tarnybos raida

Nacionalinis interesas apima diplomatinę valstybės parengtį, kuri traktuojama kaip vienas iš užsienio politikos prioritetinių uždavinių.

Diplomatinės tarnybos plėtros strategiją artimiausią dešimtmetį lems Lietuvos užsienio politikos realijos: būsima Lietuvos narystė ES ir NATO, Lietuvos kaip regioninės veikėjos, vienos iš regiono lyderių, vaidmens stiprinimas; ekonominių interesų atstovavimas pagal realius poreikius, įskaitant ekonomiškai sparčiai augančiose valstybėse už transatlantinės erdvės ribų, kintanti Lietuvos piliečių judėjimo ir gyvenimo geografija.

Plėtojant diplomatinę tarnybą, pagrindinis dėmesys skiriamas šiems aspektams:

- koordinuoti užsienio politikos įgyvendinimą; 

- parengti žmogiškuosius išteklius atsižvelgiant į tarnybai keliamus uždavinius bei reikalavimus ir garantuoti tęstinį kvalifikacijos kėlimą;

- plėsti tikslingą, realiais poreikiais pagrįstą diplomatinio atstovavimo tinklą ir stiprinti veikiančias atstovybes;

- tobulinti techninę – informacinę bazę, bei užtikrinti ES ir NATO standartus atitinkantį saugumą;

- plėtoti viešuosius ryšius ir viešąją diplomatiją.

7. Teisėkūra

·   Kuriant nacionalinę teisės sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos teisinę patirtį, atlikti šiuos pagrindinius veiksmus ir svarbiausias priemones:

parengti mokslines metodines teisės sistemos ir atskirų jos struktūrinių dalių kūrimo ir realizavimo prielaidas bei priemones ir dalyvauti jas realizuojant;

kodifikuoti viešąją ir privačią teisę, koordinuoti įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų kodeksams įgyvendinti, parengimą;

parengti Civilinio proceso ir Baudžiamojo kodeksų komentarus;

nuolat rengti įstatymų, kitų teisės aktų projektų įvertinimus ir atlikti įvairių institucijų parengtų teisės aktų projektų ekspertizes;

užtikrinti  tarptautinį bendradarbiavimą su ES šalimis narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityje, skatinti prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių teisminį bendradarbiavimą, rūpintis veiksmingu jų vykdymu, inicijuojuoti dvišales teisinės pagalbos sutartis ir vesti derybas;

užtikrinti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą;

toliau pertvarkyti teisės institucijas – teismus, antstolių kontoras, pataisos darbų įstaigas - pagerinti jų veiklą.

·   Užtikrinant vartotojų, verslininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą, teisinėmis priemonėmis reguliuojant bei plėtojant verslui palankią aplinką, būtini šie pagrindiniai veiksmai ir priemonės:

toliau tobulinti hipotekos sistemą. Plėtoti hipotekos registrą, siekiant užtikrinti civilinių teisių apsaugą;

užtikrinti vartotojų teisių apsaugą: sukurti veiksmingą teisinę-institucinę sistemą ir garantuoti optimalų jos funkcionavimą;

šviesti visuomenę teisės klausimais, siekiant sustiprinti jos pasitikėjimą teisės sistema.

·   Siekiant sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias galimybes asmenims, neatsižvelgiant į jų tautybę, lytį, įsitikinimus ginti savo teises ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo, reikia atlikti šiuos pagrindinius veiksmus ir priemones:

teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

koordinuoti valstybės ir religinių bendruomenių santykius, atsižvelgiant į susitarimus, pasirašytus tarp Vatikano ir Lietuvos Respublikos bei laikantis religinės tolerancijos principų;

sudaryti sąlygas kvalifikuotoms ekspertizėms atlikti teisėsaugos institucijų pavedimu.

·   Analizuojant ir tobulinant teisėkūros procesą Lietuvoje, laikantis europietiškų tradicijų, remiantis tęstinumo ir perimamumo principais bei derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus ir priemones, reikia įgyvendinti tokius pagrindinius veiksmus ir priemones:

sukurti Lietuvos teisėkūros modelį: naują teisės aktų projektų rengimo, įvertinimo, derinimo, priėmimo ir skelbimo procedūrą;

sukurti veiksmingą įstatymų įgyvendinimo mechanizmą, užtikrinantį, kad kiekviena tiek valstybės, tiek savivaldos institucija pati laikytųsi įstatymų, įtraukti visuomenę dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus;

užtikrinti nepriklausomų teisės aktų (tiek galiojančių, tiek rengiamų) ekspertinį įvertinimą;

atlikti mokslinius tyrimus atskirose teisės sistemos srityse;

vykdyti nusikalstamumo prevencijos, nepilnamečių justicijos ir kitas programas.

·   Siekiant sudaryti sąlygas vykdyti kriminalines bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo, įstatymų nustatytų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems bei siekti i nuteistųjų ir kalinamųjų laikymo laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose sąlygas suderinti  tarptautiniais standartais, būtina atlikti šiuos pagrindinius veiksmus ir priemones:

bausmių vykdymo sistemos reforma turi susidėti iš teisinės ir organizacinės dalių. Sukurti Bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo mechanizmą;

vykdyti kardomąjį kalinimą ir kriminalinių bausmių vykdymą, užtikrinantį veiksmingą įkalinimo įstaigų veiklą bei laisvės atėmimo ir kitų teismo paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą;

sukurti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus;

apmokyti personalą teikti būtiną socialinę pagalbą įkalintiems asmenims;

derinant kardomojo kalinimo ir bausmės vykdymo sistemą su tarptautinių organizacijų teisės aktuose nustatytais reikalavimais bei atsižvelgiant į užsienio valstybių pažangią patirtį, sudaryti suimtiesiems ir nuteistiesiems įstatymų nustatytas buities sąlygas;

atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Europos žmogaus teisių teisme.

KONKURENCINGA EKONOMIKA

Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji, generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis.

(Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853.)

1. Pramonė ir verslas

Pramonės plėtros strateginis tikslas-pasiekti, jog iki 2015 metų kuo daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių  rodikliams.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikia realizuoti valstybės lygiu, siekiant strateginio pramonės plėtros tikslo, yra šie:

sukurti stabilią ir palankią verslui makroekonominę ir teisinę aplinką bei infrastruktūrą, skatinančią investuoti į šiuolaikinės pramonės plėtrą;

stiprinti bendruosius ir specifinius šalies pramonės konkurencingumą bei jos  subalansuotą  plėtrą lemiančius veiksnius;

sukurti veiksmingą nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai;

parengti ir įgyvendinti investicijų pritraukimo į Lietuvos pramonę strategiją,  skatinančią „plyno lauko“ investicijas ir investicijas, įtraukiant Lietuvos įmones į žinių ekonomokos branduolius (klasterius);

garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas šalies ir užsienio įmonėms, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, vietinės rinkos apsaugą nuo nekokybiškų prekių;

parengti ir  įgyvendinti šalies pramonės klasterių kūrimosi strategiją;

ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą, sukurti jiems palankias sąlygas gauti informaciją apie rinkas ir  kitus  svarbius  veiklos aspektus;

tobulinti korporacinį pramonės valdymą, skatinantį įmonių ir įvairių interesų grupių bendradarbiavimą;

sukurti palankią teisinę aplinką bei infrastruktūrą smulkių ir vidutinių įmonių, tame  tarp jų teikiančių pramonės įmonėms verslo paslaugas, plėtrai;

palengvinti konkuruoti nesugebančių įmonių pertvarkymo ir bankroto sąlygas, naujų įmonių steigimo ir likvidavimo procedūras;

gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais.

·    Pramonės plėtros prioritetai

Pramonės plėtros strategijoje prioritetais laikoma:

didelę pridedamąją vertę kurianti veikla, grindžiama mokslu, žiniomis bei aukštomis technologijomis bet kurioje pramonės šakoje, tarp jų ir tradicinėse pramonės šakose;

tos pramonės plėtros kryptys, kurios grindžiamos žiniomis, pripažintomis prioritetinėmis kuriant ir plėtojant bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Tai leistų artinti Lietuvos pramonės struktūrą prie išsivysčiusių šalių, kuriant ir įdiegiant mokslinius tyrimus bei technologijas, panaudoti ES lėšas ir mokslinį-technologinį potencialą, Lietuvos įmonėms bei mokslo organizacijoms įsijungti į stiprius pramonės klasterius;

subalansuota pramonės plėtra, užtikrinanti  racionalesnį energijos ir gamtos išteklių vartojimą, atliekų ir taršos, sukurto produkto poveikio aplinkai jo viso būvio ciklo metu sumažinimą, tolygesnę regionų plėtrą ir jų potencialo geresnį panaudojimą.

·    Pramonės strategijos įgyvendinimas

Pramonės plėtros strategija glaudžiai susijusi su kitomis atskiromis ūkio raidos strategijomis:

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros;

Socialinės plėtros ir užimtumo ekonominių veiksnių;

Išorės ekonominių santykių plėtros;

Aplinkos apsaugos ekonominių veiksnių;

Mokslo ir technologijų plėtros.

Visos šios strategijos turėtų būti įgyvendinamos per Vyriausybės tvirtinamas programas. Neabejotina, kad pramonės plėtros strategija turėtų tapti politiniu dokumentu ir būtų pagrindas, kuriant būsimųjų vyriausybių programas.

Artimiausiame etape tikslinga atnaujinti esamas Inovacijų versle ir Nacionalinės kokybės programas bei parengti naujas - Aukštųjų technologijų, Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo,  Subalansuotos pramonės plėtros, Klasterių kūrimosi ir plėtros, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros. Labai svarbus uždavinys – nuolat vertinti ir gerinti investicinę aplinką.

Apdirbamosios pramonės veikloms atstovaujančios asociacijos yra parengusios  ar šiuo metu rengia tų veiklų plėtros strategijas ar programas. Jos turėtų būti periodiškai peržiūrimos, įvertinant šias pramonės ilgalaikės strategijos nuostatas.

Su šia pramonės ilgalaikės plėtros strategija turėtų būti suderintas šiuo metu svarstomas Lietuvos mokslo tarybos parengtas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2002 – 2006 m. plėtros plano projektas. Lietuvos pramonės plėtrai ypač svarbūs šie projekto skyriai: studijų kokybės, specialistų pasiūlos atitikties jų paklausai darbo rinkoje, studijų ir mokslo integracijos bei tęstinio mokymo sistemos.

·    Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys iki įstojimo į ES:

tobulinti smulkaus ir vidutinio verslo teisinę ir ekonominę aplinką;

gerinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams;

teikti verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugas;

skatinti inovacijų bei informacinių technologijų naudojimą plėtojant smulkių ir vidutinį verslą;

tobulinti institucinę infrastruktūrą;

plėsti verslo savivaldą;

plėtoti smulkų ir vidutinį verslą regionuose;

skatinti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą bei smulkių ir vidutinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimą šalies ir tarptautiniu lygiu;

integruoti visuomenės grupes į smulkų ir vidutinį verslą;

skatinti verslumą panaudojant švietimo sistemą.

·    Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys Lietuvai tapus ES nare

Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas:

skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimą-smulkaus ir vidutinio verslo steigimo išlaidos turi tapti konkurencingos ES, būtina sukurti smulkių ir vidutinių įmonių registravimo sistemą internete, padaryti ją prieinamą verslininkams;

plėsti finansines paslaugas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, sukuriant atitinkamus instrumentus ir tobulinant sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais bei mikrokreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama;

skatinti inovatyvių įmonių steigimą - didinti naujų inovatyvių smulkių ir vidutinių įmonių skaičių, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose bei mokslo ir technologijų parkuose.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys:

skatinti ir remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, smulkių ir vidutinių įmonių plėtrai, taip pat kokybiniams reikalavimams taikyti ir sertifikavimo sistemoms įdiegti;

vykdyti programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;

kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklais.

Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra:

kurti ir įgyvendinti regioninės plėtros politiką;

parengti strateginius regioninius plėtros planus, iš jų smulkaus ir vidutinio verslo plėtros planus;

veiksmingai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą.

Smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas:

parengti ir įtraukti į vidurinio mokslo bei kolegijų ir universitetų mokymo programas žinių apie verslą ir verslininkystę modulius;

plėtoti tarptautinio verslo specialistų rengimą, verslumą ugdančių bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančius kursus ir gerinti jų kokybę;

plėtoti institucijų, teikiančių konsultacines mokomąsias paslaugas, tinklą;

remti konsultavimo ir mokymo paslaugų smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei potencialiems verslininkams teikimą;

skatinti įmonių investicijų į darbuotojų kvalifikaciją kėlimą.

Smulkaus ir vidutinio verslo infrastruktūra:

sukurti informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemą;

sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas fizinės infrastruktūros plėtrai;

sukurti ir tobulinti nefinansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančių institucijų infrastruktūrą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros uždavinius būtina įgyvendinti integruotai per tris skirtingus institucinius lygius:

- nacionalinis lygis (Nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa);

- regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra);

- vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas bei plėtra).

2. Energetika

Remiantis šiuo metu turima informacija ir atlikta technine - ekonomine analize, galima teigti, kad uždarius abu Ignalinos AE blokus mažiausias elektros energetikos sistemos plėtros ir funkcionavimo išlaidas bei didesnį elektros energijos tiekimo patikimumą galima užtikrinti modernizuojant Lietuvos elektrinę – pagrindinį elektros energijos šaltinį – papildomai įrengiant dujų turbinas, dūmų valymo įrenginius ir siekiant panaudoti bent dviejų rūšių kurą, taip pat modernizuojant Vilniaus ir Kauno termofikacines elektrines, Kauno hidroelektrinę bei pastatant keletą naujų termofikacinių elektrinių, kurių galia priklausytų nuo realių elektros poreikių augimo tempų.

Jei organinio kuro kainos ateityje būtų aukštos, tikslingiau būtų statyti didelio našumo naujas elektrines – kombinuotojo ciklo dujų turbininę elektrinę ir naujas termofikacines elektrines. 

Modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų esamos termofikacinės elektrinės, o jose pagamintos elektros energijos dalis (įvertinant ir naujas termofikacines elektrines) bendrame elektros energijos balanse 2015-2020 m. padidėtų iki 35-45%.

Siekiant integruotis į Vakarų elektros energetikos sistemą, būtina kuo greičiau nutiesti galingą jungtį su Lenkija, kuri ne tik sudarys galimybę eksportuoti į Vakarus elektros energijos perteklių, bet ir padės integruotis į Europos elektros energijos rinkas bei padidinti energijos tiekimo patikimumą.

Kiti svarbiausi uždaviniai:

·    Elektros energetikos sektoriuje:

modernizuoti turimą elektrinių potencialą, priderinti jį prie rinkos ekonomikos reikalavimų, nuosekliai diegti momentines galios balanso reguliavimo priemones;

rekonstruoti ir atnaujinti fiziškai bei morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų patenkinti didėjantys elektros energijos tiekimo patikimumo bei kokybės reikalavimai;

stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės šalimis, modernizuoti aukštos įtampos tinklus, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų potencialą.

·    Branduolinės energetikos sektoriuje:

gerinti branduolinę saugą, eksploatuojant Ignalinos AE ir eksploatavimo nutraukimo metu;

sukurti radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, saugojimo ir galutinio palaidojimo infrastruktūrą, atitinkančią šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus;

įgyvendinti Ignalinos AE regiono ekonominį pertvarkymą, siekiant užtikrinti alternatyvių darbo vietų sukūrimą kitose veiklose.

·    Šilumos sektoriuje:

centralizuotosiose šilumos tiekimo sistemose, vartojančiose gamtines dujas, įrengti termofikacines elektrines (atlikus jų ekonominį pagrindimą);

skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą centralizuotojo šilumos tiekimo sistemose;

nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudarant vartotojams galimybę reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį savo nuožiūra;

skatinti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimą, šildymui maksimaliai panaudoti termofikacinių elektrinių pajėgumą;

parengti ir įgyvendinti ilgalaikius specialiuosius energijos rūšių naudojimo šildymui ir centralizuotojo šilumos ūkio plėtrai planus, šio ūkio modernizavimo programą;

skatinti energetikos įrenginių priežiūros įmonių kūrimąsi.

·    Gamtinių dujų tiekimo sektoriuje:

skatinti dujų perdavimo tinklų plėtrą ir dujų tranzitą per šalies teritoriją;

įrengti dujų matavimo stotį Latvijos pasienyje ir susijungti su Latvijos dujų tiekimo sistema bei su jos požeminėmis dujų saugyklomis;

kartu su kitomis Baltijos valstybėmis parengti susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektą ir siekti jį įgyvendinti;

tęsti tyrinėjimo darbus, o vėliau, jei tai bus ekonomiškai tikslinga, įrengti požeminę dujų saugyklą Lietuvoje.

·    Naftos produktų tiekimo sistemoje:

nuo 2005 m. nutraukti naftos produktų, netenkinančių leistinas Europos Sąjungos užterštumo normas, vartojimą;

skatinti ekologiškai švaresnio kuro rūšių – mažai sieringo mazuto ir buitinio krosnių kuro – vartojimą, įvedant bei tobulinant mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą;

iki 2009 m. pabaigos sukaupti 90 parų valstybės naftos produktų ir naftos atsargas.

·    Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas:

siekti, kad energija, gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, 2015 metais sudarytų dalį, artimą Europos Sąjungos direktyvoms;

ekonominėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis skatinti medienos, buitinių bei žemės ūkio atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą;

plėsti kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių (hidroenergijos, biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) vartojimą.

·    Energijos vartojimo veiksmingumo didinimas:

rengti ir tobulinti teisės aktus bei normatyvinius-techninius dokumentus;

atnaujinti pastatus ir modernizuoti jų energetikos ūkį;

parengti ir įgyvendinti techninius reglamentus, susijusius su energijos taupymu, ir reikiamos infrastruktūros (bandymo laboratorijų bei atestavimo įstaigų) plėtros programą;

diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones gamybos procesuose;

stiprinti mokslinę, informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklą.

·    Aplinkosauga:

siekti subalansuotos pirminės energijos tiekimo struktūros (padidinant gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį), kad uždarius Ignalinos AE, CO₂ išmetimai į aplinką neviršytų šalies įsipareigojimų pagal Kioto protokolą;

energiją generuojančiuose šaltiniuose plėsti priemones, mažinančias sieros ir azoto oksidų išmetimus iki leistinų normų;

plėsti aplinkosaugos audito sistemą;

įrengti stacionarias išmetimų į aplinką stebėsenos priemones didžiosiose šiluminėse elektrinėse ir katilinėse;

tobulinti mokesčių už taršą sistemą, dalį surinktų lėšų skiriant taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti.

·    Rinkos liberalizavimas ir konkurencija, teisinė bei institucinė reforma:

liberalizuoti elektros ir dujų sektorius atveriant rinką pagal ES direktyvų reikalavimus;

tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius energetikos sektoriaus veiklą;

mažinti Vyriausybės įtaką energetikos bendrovėms, pavesti jai spręsti tik strateginius energetikos planavimo, plėtros ir reguliavimo klausimus;

užbaigti energetikos objektų privatizavimą, skatinti vietinius ir užsienio investuotojus dalyvauti modernizuojant ir pertvarkant energetikos objektus;

elektros energijos perdavimo tinklo valdymas turi priklausyti valstybei;

plėsti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos šalimis, sukuriant bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudojant bendrą Baltijos šalių elektros energetikos potencialą.

3.Transportas ir tranzitas

Lietuvos ūkio plėtra, sėkmingas prekių ir paslaugų konkuravimas tarptautinėse rinkose, naujų darbo vietų kūrimas bei pajamos už tranzitinius krovinius labai priklauso nuo vykdomos transporto politikos.

Prioritetas teikiamas rekonstravimui ir modernizavimui tų transporto infrastruktūros objektų, kurie sutampa su Europos Komisijos nustatytais svarbiausiais perspektyviniais Europos Sąjungos transporto tinklo komponentais. Visų pirma siekiama, kad Lietuva taptų realia tranzito valstybe, o tranzitui būtų sudarytos palankiausios sąlygos.

Siekiant šių tikslų, parengtas pagrindinių transporto šakų plėtros programos (kelių priežiūros ir plėtros, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tobulinimo, Vilniaus oro uosto plėtros) ir kt. Parengta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisynas (acquis communautaire). Iki 2004-01-01. bus pakeisti transporto šakų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, derinant juos su Europos Sąjungos teisynu.

Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategijoje svarbiausi prioritetai skiriami:

kelių, geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti pagal TINA programą, siekiant, kad Lietuvai tapus ES nare svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo (TEN-tr.) dalimi (oficialiai įgytų tokį statusą);

Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrams įkurti ir juos įkomponuoti į Europos multimodalinių logistikos centrų tinklą;

struktūrinėms reformoms įgyvendinti (užbaigti), atsižvelgiant į Europos šalių gerąją patirtį;

Lietuvos vežėjams integruoti į Europos Sąjungos transporto paslaugų rinką;

transporto rūšių tarpusavio sąveikai gerinti (multimodalinių transporto procesų plėtrai), siekiant užtikrinti transporto paslaugų (keleiviams ir kroviniams gabenti) naują kokybę;

tarptautinio bendradarbiavimo klausimams Baltijos jūros regione spręsti, siekiant ieškoti galimybių tranzito paslaugų plėtrai šiaurės-pietų ir vakarų-rytų kryptimi, ypatingą dėmesį skiriant pietinės Švedijos bei šiaurinės Vokietijos uostams;

privataus ir visuomeninio kapitalo partnerystės (PPP) principams taikyti, finansuojant transporto infrastruktūros objektus.

Rengiant konkrečias prioritetų įgyvendinimo priemones atsižvelgiama į mokslo ir praktikos aprobuotus transporto sistemos plėtros metodologinius principus:

Kompleksiškumas. Rengiant įvairias priemones, susijusias su transporto sistemos plėtojimu, reikia akiratyje turėti visas galimas jų realizavimo pasekmes (tarp jų ne tik technologinio, ekonominio, bet ir socialinio, ekologinio bei kitokio pobūdžio) tiek transporto sektoriui, tiek ir kitiems šalies ekonomikos sektoriams.

Dinamiškumas. Šalies ekonomikos transformavimosi ir integravimosi į ES rinką sąlygomis, vykstant esminiams ekonomikos struktūriniams ir užsienio prekybos pokyčiams, būtina įvertinti laiko veiksnio įtaką, plėtojant transportą ir tranzitą (prognozuoti vežimo poreikio pokyčius, transporto objektų, darbo sąlygų ir režimų pasikeitimą, tranzito poreikius).

Efektyvumas. Bendras išteklių, kuriais disponuoja valstybė, kiekisyra ribotas, todėl parenkant ir vertinant transporto komercinės (operatyvinės) veiklos plėtros priemones (lyginant išlaidas ir rezultatus) kiekvienu konkrečiu atveju būtina garantuoti efektą ne mažesnį, negu tai galima pasiekti kitame šalies ūkio sektoriuje. Išimtį sudaro transporto infrastruktūros plėtros projektai, kurie turi apsimokėti visos šalies mastu.

Etapiškumas. Sudėtingų transporto sistemų plėtojimas turi diskretinį pobūdį. Dėl to, kad neįmanoma lygiagrečiai su vežimo poreikių didėjimu nuosekliai didinti infrastruktūros pajėgumo, kiekvienas naujas transporto infrastruktūros plėtros etapas turi garantuoti veiksmingą transporto sistemos funkcionavimą pakankamai ilgu laikotarpiu.

4. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas

Siekdama produktyvios žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtros, valstybė turėtų:

tobulinti žinių ekonomikos plėtrą skatinančią teisinę aplinką ir institucinę sąrangą;

plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, diegiant naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kuriant ir plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų strategiją;

remti mokslo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelius;

skatinti ITT paremtų modernių produktų ir paslaugų gamybą Lietuvos reikmėms ir eksportui;

teikti išsamią informaciją apie investavimo į ITT sektorių Lietuvoje galimybes;

skatinti atviro kodo programinės įrangos naudojimą;

užtikrinti elektroninių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą;

sudaryti sąlygas per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo ir pajamų deklaravimo procedūras;

kurti konkurencinę aplinką telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje.

5. Kaimo ir žemės ūkio plėtra

·    Kaimo plėtra:

remti alternatyvią veiklą, skatinant netradicinių bei ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, kaimo turizmą ir rekreaciją, buitinių, prekybos paslaugų ir tradicinių amatų plėtrą;

skatinti žemės ūkio produkcijos gamybą ne maisto reikmėms, miško verslų plėtra;

teikti investicinę paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, skatinti nedidelių pramonės įmonių ar didesnių įmonių padalinių steigimą kaimo vietovėse;

intensyvinti tvenkinių žuvininkystę;

skatinti užimtumo vietinę iniciatyvą; 

teikti padidintą investicinę paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse; 

stiprinti kaimo teritorinę savivaldą;

skatinti gamintojų grupių ir kooperatyvų kūrimasi ir plėtrą;     

įgyvendinti etnokultūrinių regionų kaimo atnaujinimo programas;

Lietuvai tapus ES nare, taikyti ES kaimo plėtros priemones, nustatytas Europos Tarybos reglamentuose, ir jas detalizuoti, rengiant programinius dokumentus struktūrinei paramai gauti.

·   Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas:

iki įstojimo į ES mokėti tiesiogines išmokas bei kompensacijas. Lietuvai tapus ES nare, atsižvelgiant į derybų rezultatus, taikyti ES bendrus žemės ūkio plėtros principus.

·    Pertvarkymo ir modernizavimo skatinimas:

skatinti investicijas į pirminę žemės ūkio gamybą ir perdirbimo pramonės pertvarkymą ir modernizavimą, paspartinti ūkių specializaciją;

teikiant valstybės paramą, skatinti ekologiškos produkcijos gamybą, sudaryti palankias sąlygas ekologiškų produktų rinkai susidaryti. Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą;

diferencijuoti investicinę paramą, teikiant prioritetą jauniems ūkininkams, kooperatyvams, gamintojų grupėms;

teikti investicinę paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse;

parengti finansines priemones kai kurioms netiesioginėms išlaidoms sumažinti;

skatinti kooperaciją;  

ugdyti žemės ūkio subjektų verslumą ir gebėjimą adaptuotis prie rinkos pokyčių. 

·    Rinkų plėtra ir konkurencingumo didinimas:

tirti perspektyvių užsienio šalių rinkas, teikti informaciją apie užsienio rinkų specifiką;

kurti lietuviškų produktų įvaizdį, prekybos infrastruktūros sistemą užsienyje;

stiprinti privalomų maisto saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimų kontrolę;

eksportas skatinamas tik netiesioginėmis priemonėmis;

taikyti specialias rinkos apsaugos priemones, nustatytas Protekcinių (apsaugos) priemonių, Kompensacinių muitų ir Antidempingo įstatymuose;

Lietuvai tapus ES nare, taikyti ES rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemonių sistemą.

·    Gamybinės infrastruktūros tobulinimas:

numatyti įgyvendinti elektrifikavimo, kaimo kelių tiesimo ir rekonstravimo priemones. Sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas, kurios sukurtų darnią techninės priežiūros, transporto, išteklių tiekimo ir produkcijos realizavimo paslaugų sistemą. Įgyvendinti patikimą žemės ūkio technikos sertifikavimo sistemą;

numatyti esminę melioracijos ir vandentvarkos ūkio pertvarką-melioracijos turto privatizavimą.

·    Finansų infrastruktūros tobulinimas:

kurti ir plėsti palankią žemės ūkiui kreditavimo sistemą;

plėtoti paskolų draudimo sistemą, pertvarkant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą pagal analogiškų ES institucijų veiklos principus;

įgyvendinti licencijuotų sandėlių sistemą, formuojant rezervinius draudimo fondus ir taikant sandėliavimo liudijimus kaip vertybinius popierius finansų rinkoje;

tobulinti nekilnojamojo turto, pasėlių, gyvulių ir transporto priemonių draudimo sistemą. Įgyvendinti investicinių projektų finansinės rizikos draudimo sistemą.

·    Mokslo, mokymo, konsultavimo ir informacijos paslaugų plėtra:

sukurti bendrą žemės ūkio intelektinės plėtros sistemą, apimančią mokslo, studijų, profesinio tęstinio mokymo ir konsultavimo sritis;

plėtoti mokslo tiriamuosius darbus;

modernizuoti mokslo ir studijų institucijų bazę; 

sukurti ir plėtoti tęstinio mokymo sistemą; 

sukurti bendrą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą;

plėtoti konsultavimo paslaugas.

·    Racionalus žemės naudojimas ir žemės rinkos formavimas:

sutvarkyti žemės teisinius santykius, užbaigti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo darbus; skatinti žemės rinkos plėtrą ir sklypų konsolidavimą;

atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, sukurti žemės informacinę sistemą;

įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei - techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracinių įrenginių būklei pagerinti.

·    Aplinkos apsauga, maisto kokybės ir saugos užtikrinimas:

taikyti bendrąsias priemones (įgyvendinami ES teisės aktai, palaikoma, tobulinama ir stiprinama žaliavos ir maisto produktų atitikties įvertinimo infrastruktūra, užtikrinamas akredituotų laboratorijų tarptautinio lygio palaikymas), veterinarijos priemonės, fitosanitarijos priemonės, ekologiškos produkcijos gamyba.

6. Finansų politika

·   Fiskalinės politikos srityje būtina pagerinti institucines ilgalaikio taupymo sąlygas dėl investicijų vidaus finansavimo, pasiruošiant pensijų sistemos reformai; sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, toliau skatinti svarbius veiksnius, baigiant pradėtas mokesčių sistemos, biudžeto valdymo reformas; mažinti palūkanų normas, sudarant geresnes verslo sąlygas.

·   Ruošiantis panaudoti struktūrinių fondų paramą, būtina stiprinti administracinius gebėjimus visais valdymo lygiais. Rengiant programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisijos struktūromis ir šalių narių nacionalinio, regioninio bei vietinio lygmens institucijomis.

·   Mokesčių sistemos reforma. Valstybė, siekdama užsitikrinti reikiamą pajamų surinkimo lygį, privalo skirti pakankamai lėšų mokesčių administravimo veiksmingumui, investuodama į administruojančių institucijų informacines technologijas, kvalifikacijos kėlimą ir t.t., taip pat ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą. Pertvarkant mokesčių sistemą, būtina užtikrinti suderinamumą su tarptautine apmokestinimo praktika, ypač Europos Sąjungos reikalavimais, atsižvelgiant į derybinius įsipareigojimus.

·   Tęsiant biudžeto reformą, praplėsti strateginio planavimo principų taikymą savivaldybių biudžetų rengimo procedūroms. Keisti savivaldybių vykdomų funkcijų finansavimo schemą: lėšos valstybės funkcijoms, perduotoms savivaldybėms, įgyvendinti turi būti tvirtinamos ir skiriamos iš valstybės biudžeto kaip speciali dotacija. Visoms valstybės suteiktoms, perduodamoms funkcijoms parengti lėšų apskaičiavimo atitinkamai funkcijai atlikti metodiką, kuri bus bendra visoms savivaldybėms.

·   Gerinant valstybės skolos valdymą, būtina ilginti išleidžiamų skolinimosi priemonių trukmę, didinti Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą antrinėje rinkoje. Tobulinant Vyriausybės vertybinių popierių platinimą, plačiau naudoti šiuolaikines technologijas; maksimaliai mažinti suteikiamų garantijų apimtis, garantijas teikti tik infrastruktūros bei valstybinės reikšmės projektams finansuoti.

·   Viena iš Vyriausybės programinių nuostatų yra tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo socialiai orientuotos būsto plėtros, centralizuoto ir subsidijuojamo būsto finansavimo prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais.

·   Vykdant draudimo rinkos plėtros politiką, bus praplėstos draudimo įmonių galimybės, bus visiškai atsisakyta įstatinio kapitalo lėšų investicijų teisinio reglamentavimo bei panaikinti apribojimai jų investicinei veiklai. Numatyta įgyvendinti kokybiškai naują draudimo įmonių statistinę atskaitomybę, kuri būtų informatyvesnė, sudarytų prielaidas iš anksto numatyti galimas problemas draudimo įmonių veikloje, leistų susidaryti tikslesnį vaizdą apie draudimo įmonę bei visą Lietuvos draudimo rinką.

·   Iki įstojimo į ES bus toliau tobulinama Lietuvos banko pinigų politikos priemonių teisinė ir techninė bazė, kad būtų suvienodintos ir sukurtos palankios sąlygos ateityje nesunkiai pereiti prie euro sistemoje taikomų pinigų politikos priemonių.

7. Regionų plėtra

·   Užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regiono ekonomiką.

Probleminių Lietuvos regionų, jų prioritetinių investavimo sričių ir priemonių nustatymas. Paramos šiems regionams sistemų sudarymas. Regionų investicinio patrauklumo ugdymas. Regionų pramonės įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos tinklų plėtra. Subalansuotos sveikatos priežiūros tinklo plėtros užtikrinimas šalies regionuose.

·   Plėtoti regionų techninę ir socialinę infrastruktūrą, remiantis subalansuotos raidos principais.

Lietuvos regioninės plėtros politikos principų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinę politiką, nustatymas; regionų plėtros modelių analizė ir pritaikymo tyrimas. Tiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (lengvatinių paskolų, palūkanų, mokestinių paskolų dengimas). Netiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (parama konferencijoms, mugėms, verslo misijoms organizuoti, verslo informacijos sklaidai). Smulkaus ir vidutinio verslo paramos infrastruktūros plėtojimas (verslo informaciniai centrai ir kt.). Darnios kokybės valdymo bei ekologiškai švarios gamybos diegimo regiono įmonėse programų parengimas.

·   Optimizuoti centrinių valstybės institucijų, atsakingų už regioninės plėtros politikos vykdymą, funkcijas.

Įstatymų, reglamentuojančių tolygią regioninę plėtrą, tobulinimas. ES paramai administruoti reikalingų institucijų sukūrimas. Mokymo programos centrinio lygmens institucijų administraciniams gebėjimams ugdyti ES integracijos srityje (ES struktūrinių fondų administravimas, projektų valdymas ir kt.) parengimas.

·   Išplėsti ekonomikos plėtros valdymo (planavimo, įgyvendinimo, koordinavimo ir kontrolės) funkcijas apskričių administracijose ir savivaldybėse.

Savivaldybių ir apskričių strateginių planų parengimas. Teritorinės - administracinės reformos užbaigimas.

·   Didinti regionų žmogiškųjų išteklių kompetenciją.

Darbo išteklių rinkos tyrimų organizavimas. Verslo, žmogiškųjų išteklių plėtros projektai regionuose. Strateginių planų ir projektų rengimo bei įgyvendinimo mokymo programos savivaldybių ir apskričių darbuotojams. Ūkio subjektų konsultavimo ir mokymo programų parengimas ir įgyvendinimas. Tikslinės profesinio mokymo bei užimtumo didinimo programos. Regionų bendradarbiavimo projektai, įskaitant Baltijos jūros regioną. Institucijų bei žinybų tarpusavio bendradarbiavimo užtikrinimas.

·   Sukurti žinių visuomenę, plėtojant regiono informacinę infrastruktūrą.

Ekonomikos plėtros centrų: verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų, pramonės zonų, kūrimo skatinimas. Informacinės infrastruktūros plėtojimas regionuose. Mokslo ir mokymo įstaigų tinklo išplėtimas regionuose. Regioną charakterizuojančių rodiklių duomenų bazių kūrimas ir tobulinimas, universitetinių studijų regionuose skatinimas. Modernių informacinių technologijų naudojimo, gerinant verslo aplinką, programa.

8. Turizmas

Turizmo plėtros tikslai bendroje šalies ūkio struktūroje turi įtakos ir glaudžiai siejasi su kitų ūkio šakų strategijomis, jose nustatytais veiksmais bei priemonėmis. Turizmo plėtra siejasi su aplinkos apsaugos, transporto, žemės ūkio, integracijos į ES, regionų, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Dalis turizmo plėtros funkcijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į daugelio ministerijų, kitų institucijų kompetencijos sritį. Veiksminga turizmo plėtra galima tik esant subalansuotai visų lygių organizacinei struktūrai ir tvirtiems koordinavimo ryšiams. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa.

·   Stiprinti šalies turizmo ir rekreacijos administravimą. Turizmo valdymo sistemos optimizavimas. Valstybės institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimas bei jų veiksmų su savivaldos institucijomis bei asocijuotomis turizmo verslo struktūromis koordinavimas. Efektyvi Turizmo tarybos veikla. Turizmo ir kurortų komisijos Lietuvos Respublikos Seime įsteigimas.

·   Formuoti veiksmingą, turizmo plėtrą skatinančią teisinę ir ekonominę aplinką. Lengvatų ir kompensacijų, susijusių su veiklos apribojimais saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objektuose, turizmo paslaugų teikėjams, mechanizmo sukūrimas. Turizmo infrastruktūros investicinių projektų, vykdomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, visų pirma dvarų sodybose bei etnografiniuose kaimuose, rėmimas.

·   Parengti kompleksines programas, turizmo planavimo dokumentus bei projektus. Nacionalinės turizmo plėtros programos rengimas, jos periodinis atnaujinimas ir įgyvendinimo stebėsena. Regionų ir savivaldybių turizmo plėtros programų, projektų rengimas ir įgyvendinimas. Gebėjimų parengti tarptautinius turizmo projektus stiprinimas. Pasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus turizmo plėtrai, visų pirma viešajai turizmo infrastruktūrai sukurti.

·   Aktyviai kurti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, įvaizdį. Šalies ir jos tarptautinio turizmo įvaizdžio kūrimo sistemos parengimas ir adekvačių finansinių išteklių jai realizuoti skyrimas. Lietuvos turizmo informacijos centrų pagrindinėse turizmo rinkose: Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje, Japonijoje, steigimas. Dalyvavimas tarptautinėse ir regioninėse turizmo mugėse. Informacinių technologijų pagrindu paremtos Nacionalinės turizmo informacinės sistemos sukūrimas ir palaikymas. Turizmo informacijos centrų visose šalies savivaldybėse steigimas, jų integravimas į bendrą turizmo informacinę sistemą. Dalyvavimas Pasaulio turizmo organizacijos, Europos turizmo komisijos, Baltijos turizmo komisijos darbe. Dalyvavimas tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose.

·   Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. Kempingų tinklo plėtra. Ekonominės klasės viešbučių tinklo plėtros skatinimas. Pramogų ir vandens parkų kūrimo skatinimas. Mažųjų prieplaukų tinklo plėtra. Dviračių takų sistemų plėtra kurortuose ir didžiuosiuose miestuose, nacionalinių dviračių trasų tinklo šalyje sukūrimas. Laisvalaikio ir pramogų centrų savivaldybių teritorijose investicinių projektų parengimas ir investuotojų paieška. Konferencijų turizmo centrų įkūrimas. Kurortinio turizmo atgaivinimas ir plėtojimas Birštono, Druskininkų, Palangos, Neringos kurortuose, Likėnuose ir kitose kurortinėse vietovėse.

·   Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kruizinių laivų prieplaukos statybos užbaigimas. Keleivinių keltų terminalo projektavimas ir statyba. Mažųjų uostų ir prieplaukų tinklo Kuršių mariose sukūrimas. Jūrinių jachtų uostų projektavimas ir statyba. Trumpųjų nuotolių laivybos maršrutų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į kitus uostus plėtra. Nemuno vandens turizmo trasos sukūrimas.

·   Skatinti vidaus turizmo srautų didėjimą, tolygesnį jų regioninį pasiskirstymą šalies teritorijoje. Turizmo informacijos kelio ženklų sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas. Pagrindinių magistralinių ir krašto kelių turizmo infrastruktūros projektų parengimas ir įgyvendinimas. ES reikalavimus piliečių judėjimui atitinkančių pasienio punktų veiklos užtikrinimas. Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose turizmo projektuose (Via Hanzos, Gintaro, Valdovų kelio ir kt.) bei Europos kultūros kelių projektuose.

·   Užtikrinti visoje šalies teritorijoje viešosios rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą. Pakelės poilsio aikštelės su sanitarine higienine įranga, apžvalgos aikštelės, stovyklavietės, paplūdimiai ir maudyklės, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais tenkinančios vietos gyventojų ir turistų poreikius.

·   Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Statistiniai vidaus, išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo tyrimai. „Turizmo lydinčiosios sąskaitos“, leidžiančios tiksliau įvertinti turizmo indėlį į valstybės ekonomiką, įdiegimas. Lietuvos rekreacinių išteklių duomenų banko sudarymas. Teritorinio planavimo ir mokslinio tyrimo darbai. Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų turizmo ir rekreacijos plėtros planavimas.

·   Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. Turizmo ir rekreacijos specialistų poreikio tyrimai. Įvairaus išsimokslinimo lygio turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų rengimo sistemos sukūrimas. Apskričių, savivaldybių, mokymo įstaigų darbuotojų tęstinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Monografijų, vadovėlių, mokymo priemonių turizmo ir rekreacijos problematika leidyba, stažuočių rėmimas.