LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ATSKAITYMŲ, SUSIJUSIŲ SU PAJAMŲ UŽDIRBIMU PER NUOLATINES BUVEINES, NUSTATYMO TVARKOS IR NUOLATINĖS BUVEINĖS PIRMO IR PASKUTINIO MOKESTINIŲ LAIKOTARPIŲ NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. kovo 5 d. Nr. 321
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 6 straipsnio 5 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Šio nutarimo nuostatos taikomos apskaičiuojant užsienio apmokestinamojo vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos apmokestinamąjį pelną 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321
ATSKAITYMŲ, SUSIJUSIŲ SU PAJAMŲ UŽDIRBIMU PER NUOLATINES
BUVEINES, NUSTATYMO TVARKA
1. Šios tvarkos tikslas – nustatyti atskaitymus, susijusius su užsienio apmokestinamojo vieneto (toliau vadinama – užsienio vienetas) pajamų uždirbimu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, ir jų apskaičiavimo taisykles.
2. Apskaičiuojant užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos (toliau vadinama – nuolatinė buveinė) apmokestinamąjį pelną, iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų nuolatinės buveinės pajamų gali būti atimamos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir šios tvarkos 3 punkte nustatyti su nuolatine buveine susiję leidžiami atskaitymai.
3. Su nuolatine buveine susiję leidžiami atskaitymai yra:
3.1. faktiškai patirtos įprastinės nuolatinės buveinės sąnaudos, būtinos tos nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti;
3.2. kitos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su ta nuolatine buveine, arba jų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, įskaitant:
3.2.1. palūkanas, mokamas už nuolatinei buveinei naudojamą paskolą, arba tokių palūkanų dalį, proporcingą nuolatinei buveinei naudojamai paskolos daliai;
3.2.2. autorinius atlyginimus (įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises), atlyginimus už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimus už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį ir kompensacijas už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą, mokamas už nuolatinėje buveinėje naudojamas teises ar informaciją, arba tokių atlyginimų ar kompensacijų dalį, apskaičiuojamą proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį;
3.2.3. užsienio vieneto intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalį, jeigu ta intelektinė nuosavybė naudojama nuolatinei buveinei. Intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, gali būti įtraukiama į nuolatinės buveinės sąnaudas tik tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ta intelektinė nuosavybė atsirado, ir tik tuo atveju, jeigu ji naudojama nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti.
4. Apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, šios tvarkos 3.2 punkte nustatytos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su ta nuolatine buveine, arba atitinkama jų dalis gali būti atskaitomos iš nuolatinės buveinės pajamų tik tuo atveju, jeigu apskaičiuojant užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną tos sąnaudos atskaitomos vieną kartą.
5. Šios tvarkos 3.2 punkto nuostatos netaikomos apskaičiuojant nuolatinės buveinės pelną, jeigu užsienio vienetas, veikiantis per tą nuolatinę buveinę, yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose.
6. Apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, iš nuolatinės buveinės pajamų negali būti atskaitoma:
6.2. užsienio vieneto faktiškai patirtos sąnaudos, susijusios su tos nuolatinės buveinės valdymu (sprendimų dėl užsienio vieneto veiklos priėmimu);
6.3. palūkanos, nuolatinės buveinės mokamos jos užsienio vienetui, išskyrus užsienio vienetų (kredito įstaigų) nuolatinių buveinių mokamas prie šaltinio apmokestintas palūkanas už tų užsienio vienetų (kredito įstaigų) kapitalo naudojimą nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti;
6.4. autoriniai atlyginimai (įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises), atlyginimai už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimai už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį ir kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą, nuolatinės buveinės mokami jos užsienio vienetui, jeigu jis yra tų atlyginimų arba kompensacijų gavėjas.
7. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą per keletą nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje, jų pelnas apskaičiuojamas ir apmokestinamas atskirai, kai yra šios abi sąlygos:
8. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą per keletą nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje ir tai atitinka šios tvarkos 7 punkto nuostatas, apskaičiuojant tų nuolatinių buveinių apmokestinamąjį pelną, vienos nuolatinės buveinės neapmokestinamosios pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje, negali būti atimamos iš kitos nuolatinės buveinės pajamų, o su viena nuolatine buveine susiję šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir šios tvarkos 3 punkte nustatyti leidžiami atskaitymai negali būti atskaitomi iš kitos nuolatinės buveinės pajamų.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321
NUOLATINĖS BUVEINĖS PIRMO IR PASKUTINIO MOKESTINIŲ LAIKOTARPIŲ
NUSTATYMO TVARKA
1. Šios tvarkos tikslas – nustatyti užsienio apmokestinamojo vieneto (toliau vadinama – užsienio vienetas) per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos (toliau vadinama – nuolatinė buveinė) pirmą ir paskutinį mokestinius laikotarpius.
2. Nuolatinės buveinės pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena, o nuolatinės buveinės pabaiga – visų sandorių įvykdymo diena. Nuolatinė buveinė nesibaigia, jeigu darbai laikinai (dėl sezoniškumo, meteorologinių sąlygų pokyčių, darbo ir kapitalo nepakankamumo) nutraukiami.
3. Nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, nesutampantys su kalendoriniais metais, užsienio vieneto nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
4. Nuolatinės buveinės pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais ta nuolatinė buveinė buvo arba turėjo būti įregistruota. Jeigu nuolatinei buveinei nustatomas mokestinis laikotarpis, nesutampantis su kalendoriniais metais, pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais nuolatinė buveinė buvo arba turėjo būti įregistruota Lietuvos Respublikoje, pradžios iki nustatytojo mokestinio laikotarpio pradžios.
5. Nuolatinės buveinės paskutinis mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo mokestinio laikotarpio, kurį nuolatinė buveinė pasibaigia arba perleidžiama Lietuvos vienetui arba kurį pasibaigia užsienio vienetas, veikiantis per tą nuolatinę buveinę, pradžios iki nuolatinės buveinės pasibaigimo arba perleidimo Lietuvos vienetui, arba iki užsienio vieneto, veikiančio per tą nuolatinę buveinę, pasibaigimo dienos.
6. Jeigu nuolatinė buveinė perleidžiama kitam užsienio vienetui ir to kito užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su nuolatinės buveinės mokestiniu laikotarpiu, nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis gali būti nustatomas iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
______________