LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
2002-01-18
Į 2002-01-12
DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO VERTINIMO ANTIKORUPCINIU ASPEKTU
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2002 metų sausio 12 d. protokolinį sprendimą Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo }statymo projektą Nr. IXP-1252(2*), Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-1253(2*) ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. IXP-1254*, pateikia šias pastabas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 4 straipsnio pakeitimai ir papildymai dėl konkretaus valstyb6s ir savivaldybių turto privatizavimo būdo nustatymo nesuderinti su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi.
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje atsisakant privatizavimo objekto išbraukimo iš Vyriausybės patvirtintu privatizavimo objektų sąrašo pagrindų, sudaro sąlygas atsisakyti ne tik nenaudingo bet ir, piktnaudžiaujant teisinėmis galimybėmis, valstybei naudingo sandorio.
Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį privatizuojant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, kurias valstybė ar savivaldybė įsigijo už tai bendrovei perduotus negyvenamuosius pastatus ar patalpas, tiesioginių derybų būdu su potencialiais pirkėjais, t, y, tik tos bendrovės akcininkais, sudaro terpę korupcijai atsirasti valstybės tarnyboje bei privačiame sektoriuje. Toks teisinis reguliavimas gali sąlygoti piktnaudžiavimą, nes yra ribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių privatizavimo procedūroje, skaičius ir Valstybės turto fondo bei savivaldybių tarybų įsteigtų savivaldybių turto privatizavimo institucijų tarnautojams paliekama diskrecijos galimybė spręsti apie derybų laimėtoją -vieną iš akcininkų (nebūtinai tą, kuris investavo privatų kapitalą). Be to, manytume, kad tokiu atveju
valstybei ar savivaldybėms dėl sumažinto potencialių pirkėjų skai6iaus, būtų apribota galimybė pasirinkti naudingesnį pasiūlymą privatizuojant jai priklausantį turtą.
Analogiškai antikorupciniu požiūriu svarstytina ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti tiesioginių derybų būdą privatizuojant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, į kuriuos, gavus nuomotojo leidimą, buvo investuota privataus kapitalo.
Priešingu atveju šio įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje turėtų būti nustatyti pagrindai, kokiais atvejais tiesioginės derybos dėl privatizavimo arba privatizavimo išperkamosios nuomos būdu gali būti vykdomos su vienu pirkėju arba nuomininku, investavusiu privatų kapitalą.