PRIEDAS

Prie išvados IXP-729(2)

 

 

1. Seimo Teisės departamento ir įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymai:

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo autorius

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Teisės departamentas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. 7 straipsnio 2 dalies nuostata ne visai derinasi su projekto 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje sakoma, kad uždarame teismo posėdyje priimtų sprendimų interneto tinklapyje skelbiama tik jų rezoliucinė dalis. Jeigu uždarame teismo posėdyje būtų skelbiamas visas sprendimas, tai būtų paversta niekais žmogaus asmens privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumas, būtų atskleista valstybės, profesinė ar komercinė paslaptis.

2. 12 straipsnio 8 ir 9 dalys neatitinka to paties projekto 123 straipsnio 5 punkto nuostatai, kad Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.

3. 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad hipotekos skyrius prie apylinkės teismo steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismų hipotekos skyriai steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi nepateiktos Hipotekos registro įstatymo pakeitimo projektas, neaišku, kaip būtų galima vykdyti  projekto 16 straipsnio 1 dalies minėtą nuostatą. Be to, Hipotekos registro įstatyme kalbama ne apie Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, o apie apylinkių teismų hipotekos skyrius. (pabr. mūsų).

4. 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipotekos skyriams vadovauja Centrinė hipotekos įstaiga. Kadangi į hipotekos skyrius įeina  ir hipotekos teisėjai, vadovavimas jiems kelia abejonių dėl tokios funkcijos konstucingumo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Ne visai suprantama projekto 43 straipsnio trečiosios dalies nuostata, kad teisėjai vietoj to, kad nusišalintų, turi raštu pranešti teismo pirmininkui apie aplinkybes, kurios sąlygotų jo nušalinimą.

6. 64 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta, kad teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą jam sutikus.

7. Ne visai tarpusavyje derinasi projekto 90 straipsnio ir 88 straipsnio 4 dalies nuostatos. Projekto 90 straipsnyje sakoma, kad drausminė nuobauda įsigalioja praėjus 10 dienų nuo jos paskyrimo, o 88 straipsnio 4 dalis nurodo, kad sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas.

8. Ne visai suprantama, kodėl projekto 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjų mokymo programas tvirtina ir teisingumo ministras, o ne Teisėjų tarybos pirmininkas.

 

 

 

 

 

9. Iš projekto 101 straipsnio 2 dalies neaišku, kokia socialinio draudimo pensija bus mokama teisėjui, neturinčiam 15 metų teisėjo darbo stažo.

10. Svarstytina, ar projekto 107 straipsnį nereikėtų perkelti į projekto VIII skyrių.

11. Diskutuotina projekto 110 straipsnio nuostata, kad teisėjų patarėjai, padėjėjai, konsultantai “padeda vykdyti kitas teisėjų pareigas”. Tokia nuostata gali būti įvairiai interpretuojama ir suprantama.

12. Diskutuotinas projekto 122 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatoma Teisėjų tarybos sudėtis, nes į ją norima įjungti tiek vykdomosios valdžios, tiek ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovus. Tai neatitinka konstituciniam valdžių atribojimo principui, pačiam institucijos pavadinimui ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje esančiam tos Tarybos apibrėžimui kaip specialios teisėjų institucijos.

13. Projekte reikėtų apsispręsti, kaip turėtų būti įvardinama Lietuvos nacionalinė teismų administracija (projekto 128 ir kt. straipsniai) – ar taip, kaip pasakyta, ar Nacionalinė teismų administracija (projekto 129 straipsnis ir kiti straipsniai). Projekte tą pačią sąvoką reikėtų vardinti vienodai.

14. Projekto IV ir kitose dalyse nepagrįstai trumpinami kai kurių teismų pavadinimai – vietoj Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo rašoma Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas.

15. Redaguojant projekto 137 straipsnį reikėtų apsispręsti ar jame įvardinamą pareigybę reikėtų vadinti “antstoliu” ar “teismo antstoliu”, kaip tai pateikiama Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso projekte.

 

 

 

1. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

2. Pritarti

 

 

 

3. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Nepritarti.

 

 

 

6. Pritarti.

 

7. Nepritarti.

 

 

 

 

8. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9. Nepritarti. 

 

10. Nepritarti.

 

 

11. Nepritarti.

 

 

 

12. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

13. Nepritarti. 

 

 

 

 

 

14. Nepritarti.

 

 

 

15. Pastaba atkrenta, nes siūloma šį straipsnį išbraukti.

 

 

 

 

1. 39 straipsnio 3 dalyje siūlytina įrašyti “išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai”.

 

 

 

 

 

2. Siūloma patikslinti 123 straipsnio 5 dalį įrašant “išskyrus 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus atvejus”.

 

 

3. Hipotekos registro steigimo įstatymą reikės pakeisti priėmus Teismų įstatymą, t.y. suderinti su Teismų įstatymo nuostatomis. Hipotekos skyriai bus prie apylinkių teismų, o ne šių teismų sudėtyje, kadangi hiptekos skyriuose yra registrai, kuriems vadovauja Teisingumo ministerija. Tuo tarpu hipotekos teisėjas vykdys jam pavestas hipotekos teisėjo funkcijas pagal Teismų įstatymą.

 

 

 

 

 

4. Teismų įstatymo 17 str. apibrėžia hipotekos teisėjo funkcijas – “nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuosiuose registruose”, taigi netvarko registrų, neregistruoja minėtų veiksmų, neapdoroja registruose kaupiamos informacijos, neteikia registro duomenų bei neatlieka kitų registravimo, centrinės duomenų bazės tvarkymo ar vadovaujančios tvarkymo įstaigos funkcijų. Terminas "“ipotekos teisėjas"”parodo apylinkės teisėjo specializaciją (59 str.), o ne priklausymą hipotekos skyriui, todėl nuostata, kad hipotekos skyriams vadovaus centrinė hipotekos įstaiga ar kita Teisingumo ministerijos įgaliota institucija, nesikerta su konstitucingumu.

 

5. Šiame straipsnyje reglamentuotas tik pranešimas teismo pirmininkui dėl nusišalinimo, o pats nusišalinimas detalizuotas procesuose. 

 

6. Siūloma patikslinti 64 straipsnio 1 dalį, įrašant teisėjo sutikimą.

7. Drausminė nuobauda įsigalioja po to, kai sueina jos  apskundimo terminas.

 

 

 

8. Šias programas tvirtins abu paminėti asmenys, kadangi už teisėjų mokymą bus atsakinga Teisėjų taryba ir Teisingumo ministerija. Teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo organizavimas, teisėjų bei teismo personalo kvalifikacijos užtikrinimas rengiantis tinkamai realizuoti teisingumo vykdymo funkcijas bei pasiruošti narystei Europos sąjungoje, lieka vienu svarbiausiu Teisingumo ministerijos uždavinių.

 

9. Tokiam teisėjui bus mokama pensija pagal 1 šio straipsnio dalį.

10. Nuostatas, reglamentuojančias teismo pirmininko pavadavimą, tikslinga palikti Administravimo teismuose skyriuje.

11. Ši nuostata neturėtų būti įvairiai interpretuojama, nes ir taip aišku, kad minėti tarnautojai “nesikėsina” į teisingumo vykdymo funkciją, teisingumą vykdo tik teismai.

12. Komitetas buvo surengęs konferenciją dėl Lietuvos teisėjų monitoringo, kurioje buvo diskutuota dėl teisėjų tarybų sudėčių kitose valstybėse. Užsienio valstybėse į šias tarybas taip pat įeina ir įstatymų leidžiamosios, ir vykdomosios valdžios atstovai.

 

 

13. Visuose projekto straipsniuose ši sąvoka vartojama vienodai.

 

 

 

 

14. Visi minimi pavadinimai visuose projekto straipsniuose įrašyti teisingai, o šių pavadinimų sutrumpinimai pateikti atitinkamuose straipsniuose skliausteliuose (žiūr. 20 str., 22 str.).

15. Be to,  Teisingumo ministerijos rengiamuosiuose teisės aktuose dėl teismo antstolių reformos, ši sąvoka rašoma “antstolis”.

2.

2. Seimo narys E.Skarbalius

1. 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymų numatytų finansinių ir materialinių techninių teismų veiklos sąlygų bloginimas leidžiamas iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei. Tokiai projekto nuostatai būtinas saugiklis, kad be jokios priežasties nebūtų pažeidinėjamas teisėjų nepriklausomumo principas, taip pat nekiltų kitokių piktnaudžiavimų. Todėl siūloma nustatyti, kad pablogėjusią valstybės ekonominę ir finansinę būklę priimdama nutarimą konstatuoja Vyriausybė.  Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje po žodžio “būklė” įrašyti žodžius “kurią konstatuoja Vyriausybė, priimdama nutarimą“ ir šią dalį išdėstyti taip: “3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, kurią konstatuoja Vyriausybė, priimdama nutarimą.

2. Įstatymo projekto 99 straipsnio 2 dalis nustato darbo stažo, įgyto dirbant kitą nei teisėjo darbą, įskaitymą į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti. Vykdant reformas nepriklausomoje Lietuvoje, dauguma tardytojų tiesiog buvo pavadinti prokurorais. Todėl ir darbo tardytoju stažą reiktų įskaityti nustatant teisėjo darbo stažą apskaičiuojant priedus ir atostogų trukmę. Įstatymo projekto 99 straipsnio 2 dalyje po žodžių “prokuroro pavaduotoju” įrašyti žodį “tardytoju“ ir šią dalį išdėstyti taip: “2. Į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo prokuroru, prokuroro pavaduotoju, tardytoju, valstybiniu arbitru, advokatu stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, teisinis pedagoginis darbo stažas.

 

3. Įstatymo projekto 122 straipsnio 5 dalis nustato, kad Teisėjų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Kadangi dėl to pašalinama galimybė Teisėjų tarybos pirmininku tapti kitiems nemažiau patyrusiems teisėjams, be to iš esmės padidėtų Aukščiausio Tesimo pirmininko darbo krūvis, siūloma nustatyti, kad Teisėjų tarybos pirmininkas yra renkamas Teisėjų tarybos. Beje, tokia nuostata paliktų daugiau demokratijos tiek sudarant Teisėjų tarybą, tiek vykdant jos funkcijas. Įstatymo projekto 122 straipsnio 5 dalyje išbraukti pirmąjį sakinį, po žodžio “išrenka” įrašyti žodžius “Tarybos pirmininką“ ir šią dalį išdėstyti taip: “5. Teisėjų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų taryba išrenka Tarybos pirmininką, Tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

1. Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Nepritarti.

 

 

 

1. Siūloma patikslinti 11 straipsnio 3 dalies redakciją, įrašant, kad esant pablogėjusiai valstybės ekonominei finansinei būklei Seimas gali peržiūrėti minėtas teismų veiklos sąlygas, nes tai yra Seimo prerogatyva.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. 99 straipsnio 2 dalyje yra  konstatuojama, kad darbo prokuroru stažas įskaitomas į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti. Prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis, veikianti prie teismų ir padedanti vykdyti teisingumą. Prokuratūros pareigūnai yra prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai. Prokurorų ir tardytojų  statusą bei veiklą reglamentuoja Prokuratūros įstatymas, Baudžiamojo proceso įstatymas (bendra norma yra Konstitucijoje). Tačiau šių abiejų pareigūnų procesinės funkcijos  bei statusas iš esmės skiriasi. Be to, tardytojai yra ir Vidaus reikalų organų bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Todėl papildyti 99 straipsnio 2 dalį įskaitant darbo tardytoju stažą nėra tikslinga.

3. Teisėjų taryba ( pavadinimas pakeistas į Teismų tarybą ) vykdys svarbias funkcijas, susijusias su teismų savivalda r kt. teismų klausimais, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pagal savo pareigas ir patirtį (kartu ir teismų administravimo) yra kompetetingas  asmuo vadovauti šiai tarybai.

3.

Seimo nariai A.Poplavski, A.Sysas, St. Križinauskas, A.Melianas, V.Lapėnas ir V.Fiodorovas

1.. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 47 str. 4 d. “4. Teisėjas negali atsakyti administracine tvarka. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. “

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 48 str. 6 d. “6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.”

 

 

 

 

 

 

 

3. 3. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 51 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: “1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro laipsnį (dvipakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą), ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Atrankos komisijos pripažintas tinkamu apylinkės teismo teisėjo pareigoms (išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį). Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.”

4. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 58 str. 3 d. ir pakeisti 4 d. ir ją išdėstyti taip:          

“3. Teisėjo, sulaukusio 65 metų, įgaliojimus, jį paskyrusi institucija be egzamino ir atrankos gali pratęsti iki tol, kol jam sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kad jo  įgaliojimai būtų  pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą. Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama pagal šiame įstatyme nustatytą atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarką.  4. Nesuėjus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytiems terminams, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame įstatyme numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.”

5. 5. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 58 str. 5 d.  “5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami iki tol, kol  byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.”

6. . Siūlome pakeisti įstatymo projekto 75 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:“1. Kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidentui parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.”

7. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 96 str. 2 d.

“2. Teismų išlaidų sąmatose teisėjų planiniam mokymui numatomos lėšos, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip tris 0.3 procentus teisėjų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.”

8. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 98 str. 2 d. “2. Teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo darbo užmokestį ar kitas socialines garantijas.”  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9. . Siūlome išbraukti įstatymo projekto 99 str. 2 d.  “2. Į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo prokuroru, prokuroro pavaduotoju, valstybiniu arbitru, advokatu stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, teisinis pedagoginis darbo stažas.”

10. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 100 str. 2 d.  “2. Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekse  ir Civilinio proceso kodekse numatytus teisėjo darbo ypatumus (pareigą po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti teisėjo funkcijas - taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išduoti teismo leidimus, sankcionuoti kardomąjį kalinimą, kratas, telefoninį pasiklausymą, apklausti liudytojus, nukentėjusius asmenis, skirti administracinį areštą ir kita) ir kitų įstatymuose numatytų funkcijų, nesusijusių su tiesioginėmis teisėjo pareigomis, atlikimą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atostogų, teisėjams gali būti suteiktos papildomos apmokamos iki 14 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.”

 

11. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 100 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: “3. Dėl svarbių priežasčių teisėjui gali būti suteiktos tikslinės atostogos. Tikslinių atostogų rūšis, trukmę ir mokėjimo už jas sąlygas reglamentuoja įstatymai. Jos suteikiamos  laikantis kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.”

12. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 102 str.

“102 straipsnis. Teisėjų pensinis aprūpinimas

1. Teisėjui, kuriam sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir kurio pasibaigė teisėjo įgaliojimų laikas, mokama valstybinio socialinio draudimo pensija.

2. Teisėjui, kuris turi daugiau kaip penkiolika metų teisėjo darbo stažą, sulaukė senatvės pensijos amžiaus ir kurio pasibaigė teisėjo įgaliojimų laikas, mokama 30 procentų paskutinio jo darbo teisėju užmokesčio dydžio, tačiau neviršijant pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), valstybinė pensija.”

13. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 103 str. 1 d. ir 2 d.

“1.Teisėjui, kuris  atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus arba kai pasibaigia jo įgaliojimų iki 65 metų terminas,  jeigu šis terminas šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka buvo pratęstas iki 70 metų, kai pasibaigia įgaliojimų iki 70 metų terminas,  išmokama šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Jei teisėjas mirė, tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimos nariams. Asmeniui, kuris buvo paskirtas teisėju iki 65 metų, bet yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė pašalpa nemokama.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėjui mokamos išeitinės pašalpos dydį bei jos mokėjimo tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo statutas.”

 

14. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 103 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, jam tris mėnesius mokamas ankstesnis darbo užmokestis.”

15. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 103 str. 6 d.

“6. Teisėjas, kurio įgaliojimų iki 65 metų amžiaus laikas pasibaigė, gali būti priimtas į bet kurios pakopos teismo pirmininko patarėjo, skyriaus pirmininko patarėjo, teisėjo padėjėjo, teismo konsultanto ar kitas teismo bei Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos tarnautojo pareigas.”

16. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 103 str. 7 d.

“7. Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir kelti profesinę kvalifikaciją.”

 

17. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 129 str. 7 ir 12 punktus ir juos išdėstyti taip:

“7) užtikrina finansinę atskaitomybę teismų sistemoje, sudaro Nacionalinės teismų administracijos ir teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, biudžetų išlaidų sąmatų įvykdymo suvestinę ataskaitą;

12) Teisėjų tarybos pavedimu tikrina teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, ūkinę finansinę veiklą ir atlieka jos revizijas;”

18. Siūlome išbraukti įstatymo projekto 131 str. 2 d.

“2. Aukščiausiojo Teismo finansavimą reglamentuoja Aukščiausiojo Teismo statutas.”

1. Pritarti iš dalies (išbrauktas 4 dalies  1 sakinys)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

6. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

7. Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

8. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

10. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

12. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14. Pritarti.

 

 

 

 

 

15. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

16. Nepritarti.

 

 

 

 

 

17. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18. Pritarti.

 

 

 

1. Komitetas yra pritaręs 47 straipsnio 4 daliai. Svarstymo metu ji buvo redaguota atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus. Visiškai išbraukus 4 dalį, teisėjų administracinės atsakomybės klausimas liktų neišspręstas. Be to, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiami Konstitucinio Teismo teisėjai (Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė).  Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri sprendžia klausimą dėl teisėjo administracinės atsakomybės.

2. Teisėjas, vykdydamas teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl turi būti sudaromos tinkamos sąlygos teisėjams vykdant šias pareigas bei sprendžiant bylas. Bylos turi būti sprendžiamos laikantis ekonomiškumo, nepertraukiamumo principų. Jos turi būti išnagrinėtos kiek įmanoma greičiau ir per kuo trumpesnį laiką.

 

3. Siūloma šiame straipsnyje išdėstyt, kad asmuo siekiantis tapti teisėju privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei atitikti įstatymų numatytus kvalifikacinius reikalavimus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Šios dalies nuspręsta neišbraukti, nes ir sulaukęs 65 metų amžiaus teisėjas gali būti labai geras specialistas, savo srities žinovas ir asmuo, kuris turi atitinkamą teisėjo darbo patirtį. Kvalifikuotų teisėjų kaip ir apskritai teisininkų, Lietuvoje trūksta. Be to, šis teisėjas prieš pratęsiant jo įgaliojimus turės pereiti atranką bendra tvarka, žiūr. “dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama pagal šiame įstatyme nustatytą atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarką”.

 

 

 

 

5. Siūlytina šioje dalyje įrašyti, kad įgaliojimai sprendžiant bylą negali būti pratęsiami ilgiau kaip teisėjui sueis 70 metų.

 

 

 

6. Aukščiausasis Teismas yra specifinis kasacinės instancijos teismas, jo pirmininkas geriausiai gali žinoti kokie teisėjai tinka teisėjų pareigoms šiame teisme.

 

 

 

7. Minimos lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 procento teisėjų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. Tokie yra realūs paskaičiavimai.

 

 

 

8. Siūloma pasiūlymui nepritarti, nes tai  užtikrina teisėjo nepriklausomumą jam atliekant savo pareigas. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas (žiūr. 99 12 21 nutarimą). Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime konstatavo, kad "pagal tai, kaip įstatymuose detalizuojamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismo nepriklausomumas, teisėjų nepriklausomumo garantijas galima sąlygiškai suskirstyti į tris grupes: a) teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, b) teisėjo asmens neliečiamumo, c) teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas".

 

9. Minėtų pareigūnų darbo stažas turėtų būti įskaitomas.

 

 

 

 

 

 

 

Ši dalis buvo reglamentuota tokia redakcija atsižvelgiant į apylinkių teismų teisėjų interesus ir jų didelį darbo krūvį. be to,  ir kitų valstybės pareigūnų statutuose atostogų trukmė  gali būti padidinta atsižvelgiant į jų darbo specifiką.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Siūlytina patikslinti šios dalies redakciją ir numatyti, kad tikslines atostogas, jų suteikimo tvarką  numato įstatymai.

 

 

 

 

12. Išbraukus šį straipsnį, teisėjai visiškai negalėtų gauti pensijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. Minėtą straipsnį siūloma perredaguoti kitaip, atsisakant kai kurių nuostatų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. Minėti klausimai turėtų būti sprendžiami taikant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

16. Valstybė turi garantuoti teisėjui galimybę plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18. Minėtas sakinys išbrauktas.

 

 

 

4.

Seimo narys E.Šablinskas

1. Siūlau įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalyje po žodžio “įsiteisėjusiems” įrašyti žodžius “bendrosios kompetencijos” ir visą dalį išdėstyti taip:  “1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimam ir įsakymams peržiūrėti”.

2. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:  “4) revizinė instancija dėl įsiteisėjusių administracinių teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų, t.y. nagrinėja įstatymo numatytais atvejais prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas.”

3. Įstatymo projekto 51 straipsnio 1 dalyje siūlau po žodžio "turintis" išbraukti žodžius "teisės bakalauro ir", po žodžių "teisės magistro laipsnį" išbraukti skliausteliuose esantį žodį "dvipakopį" .

4. Įstatymo projekto 132 straipsnio 4 dalyje po žodžių “Aukščiausiasis Teismas “ siūlau įrašyti žodžius “ir Vyriausiasis administracinis teismas” bei papildyti šią dalį nauju sakiniu, o visą dalį išdėstyti taip: “4. Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, parengę savo biudžeto projektus, tiesiogiai pateikia juos svarstyti Vyriausybei. Šių teismų pirmininkai dalyvauja svarstant biudžeto projektą Vyriausybėje ir Seime.”

 

 

1. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

2. Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

 

3. Pritarti.

 

 

 

4. Pritarti.

1. Minėta dalis patikslintina, įrašant, kad Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas bendrosios kompetencijos teismams.

 

 

 

 

2. 31 straipsnis papildytas nuostata, kad Vyrausiasis administracinis teismas yra instancija, nagrinėjanti įstatymo numatytais atvejais prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas.”

 

Žiūr. argumentus prie Seimo narių A.Poplavskij, A.Syso ir kt. pasiūlymo.

5.

5. Seimo narys J.Jučas

1. Siūlau įstatymo projekto 51 straipsnio 1dalyje vietoj žodžių " turintis teisės bakalauro ir teisės magistro laipsnį (dvipakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą)" įrašyti žodžius " turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba universitetinę teisininko profesinę kvalifikaciją".

Pritarti.

Žiūr. argumentus prie Seimo narių A.Poplavski A.Syso ir kt. pasiūlymo.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             A.Sakalas