Europos susitarimas dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių (AGR)*

 

PRIIMTAS 1975 m. lapkričio 15 d. ŽENEVOJE

 

Suvestinis AGR tekstas

 

ĮVADAS

 

1. Prie šio dokumento pridedamas Europos susitarimo dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių (AGR), priimto 1975 m. lapkričio 15 d. Ženevoje, suvestinis tekstas.

2. Tekstą sudaro Susitarimo originalas (ECE/TRANS/16) su pakeitimais pagal 1–7 pataisas.

 

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

SUPRASDAMOS būtinumą lengvinti ir plėtoti eismą tarptautiniais keliais Europoje,

MANYDAMOS, kad siekiant stiprinti Europos šalių ryšius svarbu sudaryti suderintą ateities tarptautinio eismo ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį kelių tiesimo ir plėtros planą,

SUSITARĖ:

 

tarptautinio „e“ kelių tinklo plano apibrėžimas ir priėmimas

 

1 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys pasiūlytą kelių tinklą, toliau vadinamą tarptautiniu „E“ kelių tinklu ir aprašytą šio Susitarimo I priede, priima kaip suderintą tarptautinės reikšmės kelių tiesimo ir plėtros planą, kurį jos ketina vykdyti pagal savo nacionalines programas.

 

2 straipsnis

 

Tarptautinį „E“ kelių tinklą sudaro pagrindiniai bendros Šiaurės–Pietų ir Vakarų–Rytų krypties keliai; į jį taip pat įeina tarp pagrindinių kelių esantys tarpiniai keliai ir atšakos bei jungiamieji keliai.

 

 

tarptautinio „e“ kelių tinklo kelių tiesimas ir plėtra

 

3 straipsnis

Tarptautinio „E“ kelių tinklo keliai, nurodyti šio Susitarimo 1 straipsnyje, turi atitikti šio Susitarimo II priedo nuostatas.

 

tarptautinio „e“ kelių tinklo kelių žymėjimas

 

4 straipsnis

 

1. Tarptautinio „E“ kelių tinklo keliai yra nurodomi ir pažymimi šio Susitarimo III priede apibūdintu kelio ženklu.

2. Visi „E“ keliams žymėti naudojami ženklai, kurie neatitinka šio Susitarimo ir jo priedų nuostatų, pašalinami per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo atitinkamai valstybei dienos pagal 6 straipsnį.

3. Nauji kelio ženklai, atitinkantys šio Susitarimo III priede apibūdintuosius, prie visų tarptautinio „E“ kelių tinklo kelių įrengiami per ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo atitinkamai valstybei dienos pagal 6 straipsnį.

4. Šio straipsnio nuostatoms netaikomi jokie apribojimai, kurių gali būti dėl šio Susitarimo 1 straipsnyje nurodytų nacionalinių programų.

 

šio susitarimo pasirašymo ir tapimo jo šalimi procedūra

 

5 straipsnis

 

1. Šį Susitarimą iki 1976 m. gruodžio 31 d. gali pasirašyti valstybės, kurios arba yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos narės, arba kurioms buvo leista dalyvauti Komisijos darbe konsultacinėmis teisėmis pagal Komisijos veiklos nuostatų 8 punktą.

2. Tokios valstybės šio Susitarimo Šalimis gali tapti:

a) pasirašydamos jį be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo;

b) pasirašydamos jį su išlyga dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo ir vėliau Susitarimą ratifikuodamos, priimdamos arba patvirtindamos;

c) prie jo prisijungdamos.

3. Susitarimas ratifikuojamas, priimamas, patvirtinamas arba prie jo prisijungiama deponuojant tinkamai įformintą dokumentą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

šio susitarimo įsigaliojimas

 

6 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kurią aštuonių valstybių Vyriausybės jį yra arba pasirašiusios be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, arba deponavusios ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, jei vienas ar daugiau tarptautinio „E“ kelių tinklo kelių nenutrūkdami jungia bent keturių taip pasirašiusių arba tokį dokumentą deponavusių valstybių teritorijas. Jeigu ši sąlyga neįvykdyta, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kurią arba jį pasirašius be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, arba deponavus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą ši sąlyga bus įvykdyta.

2. Kiekvienai valstybei, kuri savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą deponuoja po datos, nuo kurios skaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 90 dienų laikotarpis, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo minėtojo dokumento deponavimo dienos.

3. Šiam Susitarimui įsigaliojus, tarp Susitariančiųjų Šalių netenka galios 1950 m. rugsėjo 16 d. Ženevoje pasirašyta Deklaracija dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių tiesimo ir ją pakeičia šis Susitarimas.

 

šio susitarimo pagrindinio teksto keitimo procedūra

 

7 straipsnis

 

1. Šio Susitarimo pagrindinis tekstas gali būti keičiamas laikantis kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2. a) Susitariančiosios Šalies prašymu kiekvieną jos pasiūlytą šio Susitarimo pagrindinio teksto pakeitimą svarsto Europos ekonomikos komisijos (EEK) Kelių transporto darbo grupė.

b) Jei pakeitimas priimamas dviem trečdaliais dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma ir jei šią daugumą sudaro du trečdaliai dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių, tokį pakeitimą Generalinis Sekretorius siunčia visoms Susitariančiosioms Šalims priimti.

c) Jei du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių pakeitimą priima, Generalinis Sekretorius apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir pakeitimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos. Pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims, išskyrus tas, kurios iki jo įsigaliojimo pareiškė, kad jos to pakeitimo nepriima.

3. Mažiausiai vieno trečdalio Susitariančiųjų Šalių prašymu Generalinis Sekretorius sušaukia konferenciją, į kurią pakviečiamos 5 straipsnyje nurodytos valstybės. Šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatyta procedūra taikoma kiekvienam pakeitimui, pateiktam tokiai konferencijai svarstyti.

 

šio susitarimo i priedo keitimo procedūra

 

8 straipsnis

 

1. Šio Susitarimo I priedas gali būti keičiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos procedūros.

2. Susitariančiosios Šalies prašymu kiekvieną jos pasiūlytą šio Susitarimo I priedo pakeitimą svarsto Europos ekonomikos komisijos (EEK) Kelių transporto darbo grupė.

3. Jei pakeitimas priimamas dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma ir jei šią daugumą sudaro dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tokį pakeitimą Generalinis Sekretorius siunčia tiesiogiai suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių įgaliotoms institucijoms. Tiesiogiai suinteresuotomis Susitariančiosiomis Šalimis laikomos:

a) kai įtraukiamas naujas arba keičiamas esamas A grupės tarptautinis kelias, – kiekviena Susitariančioji Šalis, kurios teritoriją tas kelias kerta;

b) kai įtraukiamas naujas arba keičiamas esamas B grupės tarptautinis kelias – kiekviena bendrą sieną su prašančiąja šalimi turinti Susitariančioji Šalis, kurios teritoriją kerta A grupės tarptautinis kelias arba keliai, su kuriais yra sujungtas tas naujas arba keičiamas B grupės tarptautinis kelias. Šiame punkte bendrą sieną turinčiomis taip pat laikomos dvi Susitariančiosios Šalys, kiekviena savo teritorijoje turinčios galutinius jūrų maršruto punktus, kurie yra anksčiau nurodytame A grupės tarptautiniame kelyje arba keliuose.

4. Bet koks pasiūlytas pakeitimas, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 3 dalį, priimamas, jei per šešis mėnesius nuo pranešimo dienos nė viena iš tiesiogiai suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių įgaliotų institucijų nepraneša Generaliniam Sekretoriui apie prieštaravimą tam pakeitimui. Jei Susitariančiosios Šalies įgaliota institucija pareiškia, kad pagal jos nacionalinius įstatymus tokiam sutikimui ji turi gauti specialius įgaliojimus arba įstatymų leidybos institucijos pritarimą, nelaikoma, kad įgaliota institucija sutiko dėl šio Susitarimo I priedo pakeitimo ir pasiūlytas pakeitimas priimtas iki to momento, kai minėtoji įgaliota institucija Generaliniam Sekretoriui praneša, jog ji yra gavusi reikalingus įgaliojimus arba pritarimą. Jei tokio pranešimo negaunama per 18 mėnesių nuo tos dienos, kurią minėtajai įgaliotai institucijai buvo pranešta apie pasiūlytą pakeitimą, arba jei per pirmiau minėtąjį šešių mėnesių laikotarpį tiesiogiai suinteresuotos Susitariančiosios Šalies įgaliota institucija pareiškia prieštaraujanti pasiūlytam pakeitimui, toks pakeitimas nepriimamas.

5. Apie kiekvieną priimtą pakeitimą Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo apie pakeitimą dienos.

 

šio susitarimo ii ir iii priedų keitimo procedūra

 

9 straipsnis

 

1. Šio Susitarimo II ir III priedai gali būti keičiami laikantis šiame straipsnyje nustatytos procedūros.

2. Susitariančiosios Šalies prašymu kiekvieną jos pasiūlytą šio Susitarimo II ir III priedų pakeitimą svarsto Europos ekonomikos komisijos (EEK) Kelių transporto darbo grupė.

3. Jei pakeitimas priimamas dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma ir jei šią daugumą sudaro dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tokį pakeitimą Generalinis Sekretorius siunčia visų Susitariančiųjų Šalių įgaliotoms institucijoms priimti.

4. Toks pakeitimas priimamas, jei per šešis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų Šalių įgaliotų institucijų Generaliniam Sekretoriui praneša apie savo prieštaravimą tam pakeitimui.

5. Apie kiekvieną priimtą pakeitimą Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir jis įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo apie pakeitimą dienos.

 

institucijos, kuriai turi būti siunčiami pasiūlyti šio susitarimo priedų pakeitimai, adreso pranešimas

 

10 straipsnis

 

Kiekviena valstybė, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šį Susitarimą arba prie jo prisijungdama, Generaliniam Sekretoriui praneša savo įgaliotos institucijos, kuriai pagal šio Susitarimo 8 ir 9 straipsnius turi būti siunčiami pasiūlyti šio Susitarimo priedų pakeitimai, pavadinimą ir adresą.

 

šio susitarimo denonsavimas ir netekimas galios

 

11 straipsnis

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis Generaliniam Sekretoriui adresuotu rašytiniu pranešimu gali šį Susitarimą denonsuoti. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

 

12 straipsnis

 

Šis Susitarimas netenka galios, jei per 12 mėnesių iš eilės Susitariančiųjų Šalių yra mažiau kaip aštuonios.

 

ginčų sprendimas

 

13 straipsnis

 

1. Bet koks ginčas, kuris kyla tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo ir kurio šalys negali išspręsti derybomis ar kitais sprendimo būdais, perduodamas arbitražui, jei to prašo bet kuri ginče dalyvaujanti šalis, ir tuo tikslu pateikiamas spręsti vienam ar daugiau arbitrų, kuriuos abipusiu sutarimu pasirenka ginčo šalys. Jei ginčo šalys per tris mėnesius nuo prašymo perduoti ginčą arbitražui dienos nesusitaria dėl arbitro ar arbitrų pasirinkimo, bet kuri ginčo šalis gali prašyti Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių paskirti vieną arbitrą, kuriam tas ginčas būtų perduotas spręsti.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirto arbitro ar arbitrų sprendimas Susitariančiosioms Šalims, kurios yra ginčo šalys, yra privalomas.

 

šio susitarimo taikymo apribojimai

 

14 straipsnis

 

Jokia šio Susitarimo nuostata nereiškia, kad Susitariančiajai Šaliai neleidžiama imtis veiksmų, atitinkančių Jungtinių Tautų Įstatų nuostatas ir taikomų tik susidarius tokiai situacijai, kai, jos manymu, būtina užtikrinti išorės ir vidaus saugumą.

 

pareiškimas dėl šio susitarimo 13 straipsnio

 

15 straipsnis

 

Kiekviena valstybė, pasirašydama šį Susitarimą arba deponuodama jo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentą, gali pareikšti, kad ji nemano esanti įpareigota laikytis šio Susitarimo 13 straipsnio. Kitos Susitariančiosios Šalys nėra įpareigotos taikyti 13 straipsnį bet kokiai tokį pareiškimą padariusiai Susitariančiajai Šaliai.

 

pranešimai susitariančiosioms šalims

 

16 straipsnis

 

Be šio Susitarimo 7, 8, 9 ir 15 straipsniuose nurodytų pareiškimų, pranešimų ir kitų informacinių dokumentų, Generalinis Sekretorius Susitariančiosioms Šalims ir kitoms 5 straipsnyje nurodytoms valstybėms praneša apie:

a) pagal 5 straipsnį šį Susitarimą pasirašiusias, ratifikavusias, priėmusias, patvirtinusias ir prisijungusias valstybes;

b) šio Susitarimo įsigaliojimo pagal 6 straipsnį datas;

c) šio Susitarimo pakeitimų įsigaliojimo pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą, 8 straipsnio 4 bei 5 dalis ir 9 straipsnį datas;

d) šį Susitarimą denonsavusias valstybes pagal 11 straipsnį;

e) šio Susitarimo galiojimo nutraukimą pagal 12 straipsnį.

 

šio susitarimo deponavimas generaliniam sekretoriui

 

17 straipsnis

 

Po 1976 m. gruodžio 31 d. šio Susitarimo originalas deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui; jis visoms šio Susitarimo 5 straipsnyje nurodytoms valstybėms išsiuntinėja patvirtintas kopijas.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

 

Priimta vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt penktais metais lapkričio penkioliktą dieną Ženevoje vienu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi trys tekstai yra vienodai autentiški.

______________


I PRIEDAS

 

TARPTAUTINIS „E“ KELIŲ TINKLAS

 

paaiškinimai

 

1. Pagrindiniai ir tarpiniai keliai, vadinami A grupės keliais, turi dviženklį numerį; atšakos ir jungiamieji keliai, vadinami B grupės keliais, turi triženklį numerį.

2. Pagrindiniai Šiaurės–Pietų krypties keliai turi dviženklius nelyginius numerius, kurie baigiasi skaitmeniu 5 ir didėja einant iš Vakarų į Rytus. Pagrindiniai Rytų–Vakarų krypties keliai turi dviženklius lyginius numerius, kurie baigiasi skaitmeniu 0 ir didėja iš Šiaurės į Pietus. Tarpiniai keliai turi atitinkamai dviženklius nelyginius ir dviženklius lyginius numerius, įeinančius į pagrindinių kelių, tarp kurių jie yra, numerius. B grupės keliai turi triženklius numerius: pirmas skaitmuo sutampa su artimiausio pagrindinio kelio į Šiaurę nuo atitinkamo B grupės kelio numeriu, antras skaitmuo sutampa su artimiausio pagrindinio kelio į Vakarus nuo atitinkamo B grupės kelio numeriu, o trečias skaitmuo yra eilės numeris.

3. A grupės Šiaurės–Pietų krypties keliai, esantys į Rytus nuo E 99 kelio, turi triženklius nelyginius numerius nuo 101 iki 129. Šiems keliams taikomos kitos 2 punkte išdėstytos taisyklės.

______________


KELIŲ SĄRAŠAS
*

A. Svarbiausi keliai

 

1) Vakarų-Rytų kryptis

 

a) Pagrindiniai keliai

 

E 10 O (Å)–Narvikas (Narvik)–Kirūna (Kiruna)–Luleo (Luleå)

 

E 20   Šanonas (Shannon)–Limerikas (Limerick)–Port Lyšė (Portlaoise)–Dublinas … Liverpulis (Liverpool)–Mančesteris (Manchester)–Bradfordas (Bradford)–Lidsas (Leeds)–Halis (Hull) ... Esbjergas (Esbjerg)–Koldingas (Kolding)–Midelfartas (Middelfart)–Niuborgas (Nyborg) ... Korsior-Kiogė (Korsųr-Kųge)–Kopenhaga ... Malmė (Malmö)–Helsingborgas (Helsingborg)–Halmstadas (Halmstad)–Geteborgas (Göteborg)–Erebras (Örebro)–Arboga–Eskilstūna (Eskilstuna)–Sioderteljė (Södertälje)–Stokholmas ... Talinas–Sankt Peterburgas (St. Peterburg)

 

E 30   Korkas (Cork)–Voterfordas (Waterford)–Veksfordas (Wexford)–Rosleris (Rosslare) ... Fišgardas (Fishguard)–Svonsis (Swansea)–Kardifas (Cardiff)–Niuportas (Newport)–Bristolis (Bristol)–Londonas–Kolčesteris (Colchester)–Ipsvičas (Ipswich)–Felikstovas (Felixstowe) ... Huk van Holandas (Hoek van Holland)–Haga (Den Haag)–Gouda–Utrechtas (Utrecht)–Amersfortas (Amersfoort)–Oldenzalis (Oldenzaal)–Osnabriukas (Osnabrück)–Bad Ojenhauzenas (Bad Oeynhausen)–Hanoveris (Hannover)–Braunšveigas (Braunschweig)–Magdeburgas (Magdeburg)–Berlynas–Svebodzinas (Świebodzin)–Poznanė (Poznań)–Lovičius (Łowicz)–Varšuva–Brestas (Brest)–Minskas–Smolenskas (Smolensk)–Maskva–Riazanė (Rjazan)–Penza–Samara

 

E 40   Kalė (Calais)–Ostendė (Oostende)–Gentas (Gent)–Briuselis–Liežas (Ličge)–Achenas (Aachen)–Kelnas (Köln)–Olpė (Olpe)–Gysenas (Giessen)–Bad Hersfeldas (Bad Hersfeld)–Herleshauzenas (Herleshausen)–Eizenachas (Eisenach)–Erfurtas (Erfurt)–Gėra (Gera)–Chemnicas (Chemnitz)–Dresdenas (Dresden)–Gerlicas (Görlitz)–Legnica–Vroclavas (Wrocław)–Opolė (Opole)–Glivicė (Gliwice)–Krokuva (Kraków)–Pšemislis (Przemyśl)–Lvovas (Lvov)–Rovnas (Rovno)–Žitomyras (Zhitomir)–Kijevas–Charkovas (Kharkov)–Rostovas prie Dono (Rostov nį Donu)

 

E 50   Brestas (Brest)–Renas (Rennes)–Le Manas (Le Mans)–Paryžius–Reimsas (Reims)–Mecas (Metz)–Sarbriukenas (Saarbrücken)–Manheimas (Mannheim)–Heilbronas (Heilbronn)–Niurnbergas (Nürnberg)–Rozvadovas (Rozvadov)–Pilzenas (Plze×)–Praha–Jihlava–Brno–Trenčynas (Trencin)–Prešovas (Prešov)–Košicė (Košice)–Vyšne Nemeckė (Vyšné Nemecké)–Užgorodas (Uzhgorod)–Mukačevas (Mukačevo)

 

E 60   Brestas (Brest)–Nantas (Nantes)–Tūras (Tours)–Orleanas (Orléans)–Courteney–Bonas (Beaune)–Bezansonas (Besanēon)–Belforas (Belfort)–Miulūzas (Mulhouse)–Bazelis (Basel)–Ciurichas (Zürich)–Vintertūras (Winterthur)–Sankt Galenas (St. Gallen)–Sankt Margrethenas (St. Margrethen)–Lauterachas (Lauterach)–Feldkirchas (Feldkirch)–Imstas (Imst)–Insbrukas (Innsbruck)–Verglis (Wörgl)–Rozenheimas (Rosenheim)–Zalcburgas (Salzburg)–Lincas (Linz)–Viena–Nikelsdorfas (Nickelsdorf)–Mošonmadiarovaras (Mosonmagyaróvįr)–Dėras (Györ)–Budapeštas–Piušpekladanis (Püspökladįny)–Oradia (Oradea)–Klužas-Napoka (Cluj Napoca)–Turda–Tirgu Murešas (Tīrgu-Mureź)–Brašovas (Braźov)–Ploještis (Ploieźti)–Bukareštas–Urzičenis (Urziceni) – Slobozija (Slobozia)–Hiršova (Hīrźova)–Konstanca (Constanta)

 

E 70   La Korunija (La Coruńa)–Ovjedas (Oviedo)–Bilbao–San Sebastjanas (San Sebastiįn)–Bordo (Bordeaux)–Klermon Feranas (Clermont-Ferrand)–Lionas (Lyon)–Šamberi (Chambéry)–Susa–Turinas (Torino)–Alesandrija (Alessįndria)–Tortona–Breša (Brescia)–Verona–Mestrė (Venecija) [Mestre (Venezia)]–Palmanova–Triestas (Trieste)–Liubliana–Zagrebas–Džiakovas (Djakovo)–Belgradas–Vršacas (Vrsac)–Timišoara (Timiźoara)–Karansabešas (Caransebeź)–Drobeta-Turnu Severanas (Drobeta Turnu Severan) – Krajova (Craiova)–Piteštis (Piteźti)–Bukareštas–Džurdžu (Giurgiu)–Rusė (Ruse)–Razgradas (Razgrad)–Šumenas (Choumen)–Varna ... Samsūnas (Samsun)–Ordu–Giresūnas (Giresun)–Trabzonas (Trabzon)

 

E 80   Lisabona–Santarenas (Santarem)–Leirija (Leiria)–Koimbra (Coimbra)–Aveiras (Aveiro) (Albergaria)–Vizeu (Viseu)–Gvarda (Guarda)–Vilar–Formosas (Formoso)–Salamanka (Salamanca)–Burgosas (Burgos)–San Sebastjanas (San Sebastiįn)–Pau–Tulūza (Toulouse)–Narbonas (Narbonne)–Nimas (Nīmes)–Provanso Eksas (Aix-en-Provence)–Nica (Nice)–Vintimiglia–Savona–Genuja (Genova)–Specija (La Spezia)–Migliarinas (Migliarino)–Livornas (Livorno)–Grosetas (Grosseto)–Roma–Peskara (Pescara) ... Dubrovnikas (Dubrovnik)–Petrovacas (Petrovac)–Podgorica–Priština–Nišas (Niš)–Dimitrovgradas (Dimitrovgrad)–Sofija–Plovdivas (Plovdiv)–Svilengradas (Svilengrad)–Edirnė (Edirne)–Babaeski–Silivri–Stambulas (Istanbul)–Izmyras (Izmir)–Adapazaris (Adapazari)–Bolu–Geredė (Gerede)–Ilgaz–Amasija (Amasya)–Niksaras (Niksar)–Refahiye–Erzindžanas (Erzincan)–Aškalė (Askale)–Erzurumas (Erzurum)–Agras (AČri)–Gürbulak–Iranas (Irano Islamo Respublika)

 

E 90   Lisabona–Montijas (Montijo)–Setubalis (Setśbal)–Evora–Kaja (Caia)–Badachosas (Badajoz)–Madridas–Saragosa (Zaragoza)–Lerida (Lérida)–Barselona (Barcelona)... Madzara del Valas (Mazara del Vallo)–Alkamas (Alcamo)–Palermas (Palermo)–Mesina (Buonfornello Messina) ... Kalabrijos Redžas (Reggio di Calabria)–Katancaras (Catanzaro)–Krotonė (Crotone)–Sibaris (Sibari)–Metapontas (Metaponto)–Tarantas (Taranto)–Brindizis (Brindisi) ... Igumenica (Igoumenitsa)–Joanina (Ioannina)–Kozanis (Kozani)–Salonikai (Thessaloniki)–Aleksandrupolis (Alexandropouli)–Ipsala–Kešanas (Kesan)–Gelibolu ... Lapseki–Bursa–Eškišechyras (Eskiźehir)–Sivrichisaras (Sivrihisar)–Ankara–Aksarajus (Aksaray)–Adana–Toprakalė (Toprakkale)–Gaziantepas (Gaziantep)–S. Urfa–Nusaibinas (Nusaybin)–Džizrė (Cizre)–Chabūras (Habur)–Irakas

 

b) Tarpiniai keliai

 

E 04   Helsingborgas (Helsingborg)–Jončiopingas (Jönköping)–Norčiopingas (Norrköping)–Sioderteljė (Södertälje)–Stokholmas–Sundsvalis (Sundsvall)–Umeo (Umeå)–Luleo (Luleå)–Haparanda–Tornio–Kemis (Kemi)

 

E 06   Treleborgas (Trelleborg)–Malmė (Malmö)–Halmstadas (Halmstad)–Geteborgas (Göteborg)–Oslas–Lilehameris (Lillehammer)–Trondheimas (Trondheim)–Narvikas (Narvik)–Olderfiordas (Olderfjord)–Karasjokas (Karasjok)–Kirkenesas (Kirkenes)

 

E 08   Tromsė (Tromsų)–Nordkjostbotnas (Nordkjostbotn)–Skibotnas (Skibotn)–Kilpisjarvis (Kilpisjärvi)–Tornė (Tornio)

 

E 12   Mo i Rana–Umeo (Umeå) ... Vasa (Vaasa)–Tamperė (Tampere)–Helsinkis

 

E 14   Trondheimas (Trondheim)–Storlienas (Storlien)–Estersundas (Ostersund)–Sundsvalis (Sundsvall)

 

E 16   Londonderis (Londonderry)–Belfastas (Belfast)... Glazgas (Glasgow)–Edinburgas (Edinburgh)... Bergenas (Bergen)–Fagernes–Oslas

 

E 18   Craigavon–Belfastas (Belfast)- Larnas (Larne) ... Stranreris (Stranraer)–Gretna–Karlailis (Carlisle)–Niukaslis (Newcastle) ... Kristiansanas (Kristiansand)–Oslas–Erebras (Orebro)–Arboga–Vesterosas (Västeras)–Stokholmas/Kapelskeris (Kapellskär) ... Mariehamnas (Mariehamn) ... Turku/Nantalis (Turku/Naantali)–Helsinkis–Valima (Vaalimaa)–Sankt Peterburgas (St. Petersburg)

 

E 22   Holihedas (Holyhead)–Česteris (Chester)–Voringtonas (Warrington)–Mančesteris (Manchester)–Lidsas (Leeds)–Donkasteris (Doncaster)–Imingamas (Immingham) ... Amsterdamas–Groningenas (Groningen)–Oldenburgas (Oldenburg)–Brėmenas (Bremen)–Hamburgas (Hamburg)–Liubekas (Lübeck)–Rostokas (Rostock)–Štralzundas (Stralsund)–Zasnicas (Sassnitz) ... Treleborgas (Trelleborg)–Malmė (Malmö)–Kalmaras (Kalmar)–Norčiopingas (Norrköping)

 

E 24   Birmingemas (Birmingham)–Kembridžas (Cambridge)–Ipsvičas (Ipswich)

 

E 26   Hamburgas (Hamburg)–Berlynas

 

E 28   Berlynas–Ščecinas (Szczecin)–Goleniovas (Goleniów)–Košalinas (Koszalin)–Gdanskas (Gdańsk)

 

E 32   Kolčesteris (Colchester)–Harvičas (Harwich)

 

E 34   Zebriugė (Zeebrugge)–Antverpenas (Antwerpen)–Eindhovenas (Eindhoven)–Venlas (Venlo)–Oberhauzenas (Oberhausen)–Dortmundas (Dortmund)–Bad Ojenhauzenas (Bad Oeynhausen)

 

E 36   Berlynas–Liubenau (Lübbenau)–Kotbusas (Cottbus)–Legnica

 

E 42   Diunkerkas (Dunkerque)–Lilis (Lille)–Monsas (Mons)–Šarlerua (Charleroi)–Namiūras (Namur)–Liežas (Ličge)–Sen Vitas (St. Vith)–Vitlickas (Wittlich)–Bingenas (Bingen)–Vysbadenas (Wiesbaden)–Frankfurtas prie Maino (Frankfurt am Main)–Ašafenburgas (Aschaffenburg)

 

E 44   Havras (Le Havre)–Amjenas (Amiens)–Šarlevilis-Mezjeras (Charleville-Mézičres)–Liuksemburgas–Tryras (Trier)–Koblencas (Koblenz)–Gysenas (Giessen)

 

E 46   Šerbūras (Cherbourg)–Kanas (Caen)–Ruanas (Rouen)–Reimsas (Reims)–Šarlevilis-Mezjeras (Charleville-Mézičres)–Liežas (Ličge)

 

E 48   Šveinfurtas (Schweinfurt)–Bairoitas (Bayreuth)–Marktredvicas (Marktredwitz)–Chebas (Cheb)–Karlovi Varai (Karlovy Vary)–Praha

 

E 52   Strasbūras (Strasbourg)–Apenvejeris (Appenweier)–Karlsrūhė (Karlsruhe)–Štutgartas (Stuttgard)–Ulmas (Ulm)–Miunchenas (München)–Zalcburgas (Salzburg)

 

E 54   Paryžius–Šamonas (Chaumont)–Miulūzas (Mulhouse)–Bazelis (Basel)–Valdshutas (Waldshut)–Lindau–Miunchenas (München)

 

E 56   Niurnbergas (Nürnberg)–Rėgensburgas (Regensburg)–Pasau (Passau)–Velsas (Wels)–Sattledt

 

E 58   Viena–Bratislava

 

E 62   Nantas (Nantes)–Puatjė (Poitiers)–Makonas (Mācon)–Ženeva (Genčve)–Lozana (Lausanne)–Martinji (Martigny)–Sionas (Sion)–Simplonas (Simplon)–Gravellona Toce–Milanas (Milano)–Tortona–Genuja (Genova)

 

E 64   Turinas (Torino)–Milanas (Milano)–Breša (Brescia)

 

E 66   Forteca (Fortezza)–St. Candido–Špitalis (Spittal)–Filachas (Villach)–Klagenfurtas (Klagenfurt)–Gracas (Graz)–Vesprėmas (Veszprém)–Sėkešfehėrvaras (Székesfehérvįr)

 

E 68   Segedas (Szeged)–Aradas (Arad)–Deva–Sibiju (Sibiu)–Brašovas (Braźov)

 

E 72   Bordo (Bordeaux)–Tulūza (Toulouse)

 

E 74   Nica (Nice)–Kunėjas (Cuneo)–Astis (Asti)–Alesandrija (Alessandria)

 

E 76   Migliarinas (Migliarino)–Florencija (Firenze)

 

E 78   Grosetas (Grosseto)–Arecas (Arezzo)–Sansepolcro–Fanas (Fano)

 

E 82   Portas (Porto)–Vila Realis (Vila Real)–Bragansa (Braganēa)–Samora (Zamora)–Tordesiljas (Tordesillas)

 

E 84   Kešanas (Kesan)–Tekirdahas (Tekirdag)–Silivri

 

E 86   Krystalopigi–Florina–Vevi–Yefira

 

E 88   Ankara–Jozgatas (Yozgat)–Syvas (Sivas)–Refahiye

 

E 92   Igumenica (Igoumenitsa)–Ioanina (Joannina)–Trikala–Volosas (Volos)

 

E 94   Korintas (Corinthos)–Atėnai

 

E 96   Izmyras (Izmir)–Ušakas (Usak)–Afjonas (Afyon)–Sivrichisaras (Sivrihisar)

 

E 98   Topbogazi–Kirikhan–Reyhanli–Cilvegözü–Sirijos Arabų Respublika

 

 

2) Šiaurės–Pietų kryptis

 

a) … keliai

 

E 05   Grinokas (Greenock)–Glazgas (Glasgow)–Gretna–Karlailis (Carlisle)–Penritas (Penrith)–Prestonas (Preston)–Voringtonas (Warrington)–Birmingemas (Birmingham)–Nuibaris (Newbury)–Sauthamptonas (Southampton) ... Havras (Le Havre)–Paryžius–Orleanas (Orléans)–Tūras (Tours)–Puatjė (Poitiers)–Bordo (Bordeaux)–San Sebastjanas (San Sebastiįn)–Burgosas (Burgos)–Madridas–Kordoba (Cordóba)–Sevilija (Sevilla)–Kadisas (Cįdiz)–Alchesyras (Algeciras)

 

E 15   Invernesas (Inverness)–Pertas (Perth)–Edinburgas (Edinburgh)–Niukaslis (Newcastle)–Scotch-Corner–Donkasteris (Doncaster)–Londonas–Folkstonas (Folkestone)–Doveris (Dover) ... Kalė (Calais)–Paryžius–Lionas (Lyon)–Oranžas (Orange)–Narbonas (Narbonne)–Cherona (Gerona)–Barselona (Barcelona)–Taragona (Tarragona)–Kasteljon de la Plana (Castellón de la Plana)–Valensija (Valencia)–Alikantė (Alicante)–Mursija (Murcia)–Alchesyras (Algeciras)

 

E 25   Huk van Holandas (Hoek van Holland)–Roterdamas (Rotterdam)–Gouda–Utrechtas (Utrecht)–Hertogenbosas (‘s-Hertogenbosch)–Eindhovenas (Eindhoven)–Mastrichtas (Maastricht)–Liežas (Ličge)–Bastonė (Bastogne)–Arlonas (Arlon)–Liuksemburgas–Mecas (Metz)–St. Avold–Strasbūras (Strasbourg)–Miulūzas (Mulhouse)–Bazelis (Basel)–Oltenas (Olten)–Bernas–Lozana (Lausanne)–Ženeva (Genčve)–Monblanas (Mont-Blanc)–Aosta–Ivrėja (Ivrea)–Verčelis (Vercelli)–Alesandrija (Allessandria)–Genuja (Genova)

 

E 35   Amsterdamas–Utrechtas (Utrecht)–Arnhemas (Arnhem)–Emmerich–Oberhauzenas (Oberhausen)–Kelnas (Köln)–Frankfurtas prie Maino (Frankfurt am Main)–Heidelbergas (Heidelberg)–Karlsrūhė (Karlsruhe)–Ofenburgas (Offenburg)–Bazelis (Basel)–Oltenas (Olten)–Liucerna (Luzern)–Altdorfas (Altdorf)–Sen Gotardas (S. Gottardo)–Belincona (Bellinzona)–Luganas (Lugano)–Chiasso–Komas (Como)–Milanas (Milano)–Pjačenca (Piacenza)–Parma–Modena–Florencija (Firenze)–Arecas (Arezzo)–Roma

 

E 45   Geteborgas (Göteborg) ... Frederikshaunas (Frederikshavn)–Olborgas (Aalborg)–Orhusas (Århus)–Vailė (Vejle)–Koldingas (Kolding)–Frioslevas (Frųslev)–Flensburgas (Flensburg)–Hamburgas (Hamburg)–Hanoveris (Hannover)–Getingenas (Göttingen)–Kaselis (Kassel)–Fulda–Viurcburgas (Würzburg)–Niurnbergas (Nürnberg)–Miunchenas (München)–Rozenheimas (Rosenheim)–Verglis (Wörgl)–Insbrukas (Innsbruck)–Brenerio perėja (Brenner-Pass/Passo del Brennero)–Forteca (Fortezza)–Bolcanas (Bolzano)–Trentas (Trento)–Verona–Modena–Bolonė (Bologna)–Čezena (Cesena)–Perudžia (Perugia)–Fiano (Roma)–S. Cesareo (Roma)–Neapolis (Napoli)–Salernas (Salerno)–Sicignano–Kozenca (Cosenza)–Villa S. Giovanni ... Mesina (Messina)–Katanija (Catąnia)–Sirakūzai (Siracusa)–Džela (Gela)

 

E 55   Helsingborgas (Helsingborg) ... Helsingioras (Helsingųr)–Kopenhaga–Kiogė (Koge)–Vordingborgas (Vordingborg)–Farų–Niukiobing Falsteris (Nykųbing Falster)–Gedseris (Gedser) ... Rostokas (Rostock)–Berlynas–Liubenau (Lübbenau)–Drezdenas (Dresden)–Teplicė (Teplice)–Praha–Taboras (Tįbor)–Česke Budejovicai (Česke BudĘjovice)–Dolni Dvoržištai (Dolnķ DvoéištĘ)–Lincas (Linz)–Zalcburgas (Salzburg)–Filachas (Villach)–Tarvizijas (Tarvisio)–Udinė (Udine)–Palmanova–Mestre Venecija (Mestre (Venezia)–Ravena (Ravenna)–Čezena (Cesena)–Riminis (Rimini)–Fanas (Fano)–Ankona (Ancona)–Peskara (Pescara)–Kanosa (Canosa)–Baris (Bari)–Brindizis (Brindisi) ... Igumenica (Igoumenitsa)–Preveza–Mesolongis (Messolongi)–Rionas (Rion)–Patrai–Pirgas (Pyrgos)–Kalamata

 

E 65   Malmė (Malmö)–Istadas (Ystad) ... Svinouiscė (Świnoujście)–Volinas (Wolin)–Geleniovas (Goleniów)–Ščecinas (Szczecin)–Svebodzinas (Świebodzin)–Jelenia Gura (Jelena-Góra)–Harrachov–Zeleznż Brod–Turnovas (Turnov)–Mlada Boleslavas (Mladį Boleslav)–Praha–Jihlava–Brno–Bržeclavas (Béeclav)–Bratislava–Raika (Rajka)–Mošonmadiarovaras (Mosonmagyaróvaķ)–Čorna (Csorna)–Sombathėjus (Szombathely)–Kermendas (Körmend)–Zalaegersegas (Zalaegerszeg)–Nadkaniža (Nagykanizsa)–Letenė (Letenye)–Zagrebas–Karlovacas (Karlovac)–Rijeka–Splitas (Split)–Metkovičius (Metkoviŗ)–Dubrovnikas (Dubrovnik)–Petrovacas (Petrovac)–Podgorica–Bielo Polė (Bijelo Polje)–Skopjė–Kičevas (Kicevo)–Ochridas (Ohrid)–Bitola (Bitolj)–Niki–Vevi–Kozanis (Kozani)–Larisa (Lįrissa)–Domokas (Domokos)–Lamija (Lamia)–Brallos–Itea–Antirrion ... Rionas (Rion)–Egion–Korintas (Korinthos)–Tripolis (Tripoli)–Kalamata ... Kisamas (Kissamos)–Chanija (Chania)

 

E 75   Vardų–Utsjokis (Utsjoki)–Ivalas (Ivalo)–Sodankiulė (Sodankylä)–Rovaniemis (Rovaniemi)–Kemis (Kemi)–Oulu–Juveskiulė (Jyväskylä)–Lahtis (Lahti)–Helsinkis ... Gdanskas (Gdańsk)–Svecai (Świecie)–Krasnevicai (Krośniewice)–Lodzė (Lódź)–Tribunolo Petrakavas (Piotrków Trybunalski)–Katovicai (Katowice)–Č. Cešinas (Č. TĘšin)–Žilina–Bratislava–Dėras (Györ)–Budapeštas–Segedas (Szeged)–Belgradas–Nišas (Niš)–Kumanovas (Kumanovo)–Skopjė–Gevgelija–Evzoni–Salonikai (Thessaloniki)–Larisa (Lįrissa)–Almyras (Almyros)–Lamija (Lamia)–Atėnai ... Chanija (Chania)–Iraklionas (Iraklion)–Ajos Nikolajas (Agios Nikolaos)–Sitija (Sitia)

 

E 85   Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda (Lida)–Slonimas (Slonim)–Kobrinas (Kobrin)–Luckas (Luck)–Černovicai (Černovcy)–Siretas (Siret)–Sučava (Suceava)–Romanas (Roman)–Bakeu (Bačau)–Merešeštis (Mārāsesti)–Buzeu (Buzāu)–Urzičenis (Urziceni)–Bukareštas–Džurdžus (Giurgiu)–Rusė (Ruse)–Biala (Bjala)–Veliko Tarnovas (Veliko Tarnovo)–Stara Zagora–Chaskovas (Haskovo)–Svilengradas (Svilengrad)–Ormenio–Kastanies–Didimotichonas (Didymoteicho)–Aleksandrupolis (Alexandropouli)

 

E 95   Sankt Peterburgas (Sankt Petersburg)–Pskovas (Pskov)–Gomelis (Gomel)–Kijevas–Odesa (Odessa) ... Samsūnas (Samsun)–Merzifon

 

E 105 Kirkenesas (Kirkenes)–Murmanskas (Murmansk)–Petrozavodskas (Petrozavodsk)–Sankt Peterburgas (Sankt Petersburg)–Maskva–Oriolas (Orel)–Charkovas (Kharkov)–Simferopolis (Simferopol)–Alušta (Alushta)–Jalta (Yalta)

 

E 115 Maskva–Rostovas prie Dono (Rostov nį Donu)–Stavropolis (Stavropol)–Machačkala (Makhachkala)–Baku–Iranas

 

b) Tarpiniai keliai

 

E 01   Larnas (Larne)–Belfastas (Belfast)–Dublinas–Veksfordas (Wexford)–Rosleris (Rosslare) ... La Korunija (La Coruńa)–Pontevedra–Valensa (Valenēa)–Portas (Porto)–Aveiras (Aveiro) (Albergaria)–Koimbra (Coimbra)–Lisabona–Setubalis (Setśbal)–Faras (Faro)–Vila Real de Santo Antonijus (Villa Real de Santo António)–Huelva (Huelva)–Aeville

 

E 03   Šerbūras (Cherbourg)–Renas (Rennes)–Nantas (Nantes)–La Rošelis (La Rochelle)

 

E 07   Pau–Jaēa–Hueska (Huesca)–Saragosa (Zaragosa)

 

E 09   Orleanas (Orléans)–Limožas (Limoges)–Tulūza (Toulouse)–Barselona (Barcelona)

 

E 11   Vierzonas (Vierzon)–Monliusonas (Montluēon)–Klermon Feranas (Clermont Ferrand)–Monpeljė (Montpellier)

 

E 13   Donkasteris (Doncaster)–Šefildas (Sheffield)–Notingamas (Nottingham)–Leicesteris (Leicester)–Northamptonas (Northhampton)–Londonas

 

E 17   Antverpenas (Antwerpen)–Gentas (Gent)–Kortreikas (Kortrijk)–Kambrė (Cambrai)–Reimsas (Reims)–Bonas (Beaune)

 

E 19   Amsterdamas–Haga (Den Haag)–Roterdamas (Rotterdam)–Breda–Antverpenas (Antwerpen)–Briuselis–Monsas (Mons)–Valensjenas (Valenciennes)–Paryžius

 

E 21   Mecas (Metz)–Nansi (Nancy)–Dižonas (Dijon)–Ženeva (Genčve)

 

E 23   Mecas (Metz)–Nansi (Nancy)–Bezansonas (Besanēon)–Valorbas (Vallorbe)–Lozana (Lausanne)

 

E 27   Belforas (Belfort)–Bernas–Martinji (Martigny)–Grand Sen Bernaras (Grand-Saint-Bernard)–Aosta

 

E 29   Kelnas (Köln)–Liuksemburgas–Sarbriukenas (Saarbrücken)–Saržeminas (E 25 Strasbūras) [Sarreguemines (E 25 Strasbourg)]

 

E 31   Roterdamas (Rotterdam)–Gorinchemas (Gorinchem)–Neimegenas (Nijmegen)–Gochas (Goch)–Krefeldas (Krefeld)–Kelnas (Köln)–Koblencas (Koblenz)–Bingenas (Bingen)–Liudvigshafenas (Ludwigshafen)

 

E 33   Parma–Specija (La Spezia)

 

E 37   Brėmenas (Bremen)–Osnabriukas (Osnabrück)–Dortmundas (Dortmund)–Kelnas (Köln)

 

E 39   Trondheimas (Trondheim)–Olesūnas (Ålesund)–Bergenas (Bergen)–Stavangeris (Stavanger)–Kristiansanas (Kristiansand) ... Hirtshalsas (Hirtshals)–Joringas (Hjųrring)–Niorė (Nųrre)–Sunbis (Sundby)–Olborgas (Aalborg)

 

E 41   Dortmundas (Dortmund)–Gysenas (Giessen)–Ašafenburgas (Aschaffenburg)–Viurcburgas (Würzburg)–Štutgartas (Stuttgart)–Šafhauzenas (Schaffhausen)–Vintertūras (Winterthur)–Ciurichas (Zürich)–Altdorfas (Altdorf)

 

E 43   Viurcburgas (Würzburg)–Ulmas (Ulm)–Lindau–Brėgencas (Bregenz)–Sankt Margrethenas (St. Margrethen)–Buksas (Buchs)–Kūras (Chur)–S. Bernardino–Belincona (Bellinzona)

 

E 47   Helsingborgas (Helsingborg) ... Helsingioras (Helsingųr)–Kopenhaga–Kiogė (Kųge)–Vordingborgas (Vordingborg)–Farų–Rodbis (Rodby) ... Liubekas (Lübeck)

 

E 49   Magdeburgas (Magdeburg)–Halė (Halle)–Plauenas (Plauen)–Šenbergas (Schönberg)–Voitanovas (Vojtanov)–Karlovi Varai (Karlovy Vary)–Pilzenas (Plze×)–Česke Budejovicai (České BudĘjovice)–Tršebonė (Téebo×)–Halįmky–Viena

 

E 51   Berlynas–Leipcigas (Leipzig)–Gėra (Gera)–Hiršbergas (Hirschberg)–Hofas (Hof)–Bairoitas (Bayreuth)–Niurnbergas (Nürnberg)

 

E 53   Pilzenas (Plze×)–Bajeris (Bayer)–Eizenšteinas (Eisenstein)–Degendorfas (Deggendorf)–Miunchenas (München)

 

E 57   Sattledt–Liezen–Sant Michaelis (St. Michael)–Gracas (Graz)–Mariboras (Maribor)–Liubliana

 

E 59   Praha–Jihlava–Viena–Gracas (Graz)–Špilfeldas (Spielfeld)–Mariboras (Maribor)–Zagrebas

 

E 61   Filachas (Villach)–Karawanken Tunnel/Predor Karavanke–Naklo–Liubliana–Triestas (Trieste)–Rijeka

 

E 63   Sodankiulė (Sodankylä)–Kemijarvis (Kemijärvi)–Kusamo (Kuusamo)–Kajanis (Kajaani)–Kuopijo (Kuopio)–Juveskiulė (Jyväskylä)–Tamperė (Tampere)–Turku

 

E 67   Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Tribunolo Petrakavas (Piotrków Trybunalski)–Vroclavas (Wrocław)–Klodzkas (Kłodzko)–Belovesas (BĘloves)–Nachodas (Nįchod)–Hradec Kralovė (Hradec Kralové)–Praha

 

E 69   Nordkapas (Nordkapp)–Olderfjordas (Olderfjord)

 

E 71   Košicė (Košice)–Miškolcas (Miskolc)–Budapeštas–Balatonaliga–Nadkaniža (Nagykanizsa)–Zagrebas–Karlovacas (Karlovac)–Bichačas (Bihač)–Kninas (Knin)–Splitas (Split)

 

E 73   Budapeštas–Seksardas (Szekszįrd)–Mohačas (Mohįcs)–Osijekas (Osijek)–Džakovas (Djakovo)–Samakas (Samak)–Zenica–Mostaras (Mostar)–Metkovičius (Metkoviŗ)

 

E 77   Gdanskas (Gdańsk)–Elbliongas (Elblag)–Varšuva–Radomas (Radom)–Krokuva (Kraków)–Trstena (Trstenį)–Ružomberokas (Ružomberok)–Zvolenas (Zvolen)–Budapeštas

 

E 79   Oradia (Oradea)–Bejušas (Beius)–Deva–Petrošanis (Petrosani)–Tirgu Žiju (Tirgu Jiu)–Krajova (Craiova)–Kalafatas (Calafat) ... Vidinas (Vidin)–Vraca–Botevgradas (Botevgrad)–Sofija–Blagojevgradas (Blogojevgrad)–Serai–Salonikai (Thessaloniki)

 

E 81   Halmėjus (Halmeu)–Satu Marė (Satu Mare)–Zalėjus (Zalau)–Klužas- Napoka (Cluj Napoca)–Turda–Sebešas (Sebeź)–Sibiju (Sibiu)–Piteštis (Piteźti)

 

E 83   Biala (Bjala)–Plevenas (Pleven)–Jablanica–Botevgradas (Botevgrad)–Sofija

 

E 87   Tulčia (Tulcea)–Konstanca (Constanta)–Varna–Burgasas (Burgas)–Mičiurinas (Mičurin)–Malko Tarnovas (Malko Tarnavo)–Dereköy–Kirklarelis (Kirklareli)–Babaeski–Havza–Kešanas (Keźan)–Gelibolu–Eceabat ... Čanakalė (Ēanakkale)–Aivalikas (Ayvalik)–Izmyras (Izmir)–Selčukas (Selēuk)–Aidinas (Aydin)–Denizlis (Denizli)–Acipajamas (Acipayam)–Korkutelis (Korkuteli)–Antalija (Antalya)

 

E 89   Geredė (Gerede)–Kizildžachamamas (Kizilcahamam)–Ankara

 

E 91   Toprakalė (Toprakkale)–Iskenderūnas (Iskenderun)–TopboČazi–Antakija (Antakya)–YayladaČ–Sirijos Arabų Respublika

 

E 97   Rostovas prie Dono (Rostov nį Donu)–Krasnodaras (Krasnodar)–Novorosijskas (Novorossijsk)–Sočis (Sochi)–Batumis (Batumi)–Trabzonas (Trabzon)–Giumiušchanė (Gümüshane)–Aškalė (Askale)

 

E 99   DoČubeyazit–Muradijė (Muradiye)–Bitlis–Dijarbakyras (Diyarbakir)–S. Urfa

 

B. Atšakos ir jungiamieji keliai

 

E 134       Haugesūnas (Haugesund)–Haukeligrendas (Haukeligrend)–Dramenas (Drammen)

 

E 136       Olesūnas (Ålesund)–Ondalsnesas (Andalsnes)–Dombosas (Dombås)

 

E 201       Korkas (Cork)–Port Lyšė (Portlaoise)

 

E 231       Amsterdamas–Amersfortas (Amersfoort)

 

E 232       Amersfortas (Amersfoort)–Hogevenas (Hoogeveen)–Groningenas (Groningen)

 

E 233       Hogevenas (Hoogeveen)–Haseliunė (Haselüne)–Klopenburgas (Cloppenburg)–Brėmenas (Bremen)

 

E 234       Kukshafenas (Cuxhaven)–Brėmerhafenas (Bremerhaven)–Brėmenas (Bremen)–Valsrodė (Walsrode)

 

E 251       Zasnicas (Sassnitz)–Štralzundas (Stralsund)–Noibrandenburgas (Neubrandenburg)–Berlynas

 

E 261       Svecai (Świece)–Poznanė (Poznań)–Vroclavas (Wroclaw)

 

E 271       Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Minskas–Gomelis (Gomel)

 

E 272       Klaipėda–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Ukmergė–Vilnius

 

E 311       Breda–Gorinchemas (Gorinchem)–Utrechtas (Utrecht)

 

E 312       Vlisingenas (Vlissingen)–Breda–Eindhovenas (Eindhoven)

 

E 313       Antverpenas (Antwerpen)–Liežas (Ličge)

 

E 314       Levenas (Leuven)–Haseltas (Hasselt)–Herlenas (Heerlen)–Achenas (Aachen)

 

E 371       Dortmundas (Dortmund)–Kaselis (Kassel)

 

E 371       Radomas (Radom)–Žešovas (Rzeszów)–Barvinekas (Barwinek)–Vyšni Komarnikas (Vyšnż Komįrnik)–Svidnikas (Svidnik)–Prešovas (Prešov)

 

E 372       Varšuva–Liublinas (Lublin)–Lvovas (Lvov)

 

E 373       Liublinas (Lublin)–Kovelis (Kovel)–Rovnas (Rovno)

 

E 381       Kijevas–Oriolas (Orel)

 

E 401       Sen Brijė (St. Brieuc)–Kanas (Caen)

 

E 402       Kalė (Calais)–Ruanas (Rouen)–Le Manas (Le Mans)

 

E 403       Zebriugė (Zeebrugge)–Briugė (Brugge)–Kortreikas (Kortrijk)–Turnė (Tournai)

 

E 404       Jabbeke–Zebriugė (Zeebrugge)

 

E 411       Briuselis–Namiūras (Namur)–Arlonas (Arlon)–Longvis (Longwy)–Mecas (Metz)

 

E 420       Nivelles–Šarlerua (Charleroi)–Reimsas (Reims)

 

E 421       Achenas (Aachen)–Sen Vitas (St. Vith)–Liuksemburgas

 

E 422       Tryras (Trier)–Sarbriukenas (Saarbrücken)

 

E 429       Turnė (Tournai)–Halė (Halle)

 

E 441       Chemnicas (Chemnitz)–Plauenas (Plauen)

 

E 442       Karlovi Varai (Karlovy Vary)–Teplicė (Teplice)–Turnovas (Turnov)–Hradec Kralovė (Hradec Krįlove)–Olomoucas (Olomouc)–Žilina

 

E 451       Gysenas (Giessen)–Frankfurtas prie Maino (Frankfurt am Main)–Manheimas (Mannheim)

 

E 461       Svitavai (Svitavy)–Brno–Viena

 

E 462       Brno–Olomoucas (Olomouc)–Česki Tešynas (Česky TĘšin)–Krokuva (Kraków)

 

E 471       Mukačevas (Mukačevo)–Lvovas (Lvov)

 

E 501       Le Manas (Le Mans)–Anžė (Angers)

 

E 502       Le Manas (Le Mans)–Tūras (Tours)

 

E 511       Courtenay (A6)–Trua (Troyes)

 

E 512       Remiremont – Miulūzas (Mulhouse)

 

E 531       Ofenburgas (Offenburg)–Donauešingenas (Donaueschingen)

 

E 532       Memingenas (Memmingen)–Fiusenas (Füssen)

 

E 533       Miunchenas (München)–Garmiš Partenkirchenas (Garmisch-Partenkirchen)–Mitenvaldas (Mitenwald)–Seefeld–Insbrukas (Innsbruck)

 

E 551       Česke Budejovicai (Česke BudĘjovice)–Humpolecas (Humpolec)

 

E 552       Miunchenas (München)–Braunau–Velsas (Wels)–Lincas (Linz)

 

E 571       Bratislava–Zvolenas (Zvolen)–Košicė (Košice)

 

E 572       Trenčynas (Trencin)–Žiaras prie Hrono (Žiar nad Hronom)

 

E 573       Piušpekladanis (Püspökladįny)–Niredhaza (Nyiregyhįza)–Čiopas (Tchop)–Užgorodas (Uzhgorod)

 

E 574       Bakeu (Bac²u)–Brašovas (Braźov)–Piteštis (Piteźti)

 

E 575       Bratislava–Dunajska Streda (Dunajskį Streda)–Medvedovas (Medvedov)–Vįmószabadi–Dėras (Györ)

 

E 576       Klužas-Napoka (Cluj Napoca)–Dežas (Dej)–Bistrica (Bistriļa)–Sučava (Suceeava)

 

E 581       Merešeštis (M²r²źeźti)–Tekučis (Tecuci)–Albita–Leušenis (Leucheni)–Kišiniovas–Odesa (Odessa)

 

E 583       Romanas (Roman)–Jasai (Iassy)–Sculeni

 

E 601       Nioras (Niort (A10))–La Rošelis (La Rochelle)

 

E 602       La Rošelis (La Rochelle)–Saintes

 

E 603       Saintes–Angulemas (Angoulčme)–Limožas (Limoges)

 

E 604       Tūras (Tours)–Vierzonas (Vierzon)

 

E 606       Angulemas (Angoulčme)–Bordo (Bordeaux)

 

E 607       Digoin–Šalonas prie Sonos (Chalon-sur-Saōne)

 

E 611       Lionas (Lyon)–Pont d’Ain

 

E 612       Ivrėja (Ivrea)–Turinas (Torino)

 

E 641       Verglis (Wörgl)–St. Johann–Lofer–Zalcburgas (Salzburg)

 

E 651       Altenmarktas (Altenmarkt)–Liezen

 

E 652       Klagenfurtas (Klagenfurt)–Loibl Pass–Naklo

 

E 661       Balatonkerešturas (Balatonkeresztśr)–Nadiatadas (Nagyatįd)–Barčas (Barcs)–Virovitica–Okučani–Bania Luka (Banja Luka)–Jaicė (Jajce)–Doni Vakufas (Donji Vakuf)–Zenica

 

E 662       Subotica–Somboras (Sombor)–Osijekas (Osijek)

 

E 671       Timišoara (Timisoara)–Aradas (Arad)–Oradia (Oradea)

 

E 673       Lugožas (Lugoj)–Deva

 

E 711       Lionas (Lyon)–Grenoblis (Grenoble)

 

E 712       Ženeva (Genčve)–Šamberi (Chambéry)–Marselis (Marseille)

 

E 713       Valansas (Valence)–Grenoblis (Grenoble)

 

E 714       Oranžas (Orange)–Marselis (Marseille)

 

E 717       Turinas (Torino)–Savona

 

E 751       Rijeka–Pula–Koperis (Koper)

 

E 761       Bichačas (Bihač)–Jaicė (Jajce)–Doni Vakufas (Donji Vakuf)–Zenica–Sarajevas–Užicė (Užice)–Čačakas (Čačak)–Kralevas (Kraljevo)–Kruševacas (Kruševac)–Pojatė (Pojate)–Paračinas (Paračin)–Zaječaras (ZajĘcar)

 

E 762       Sarajevas–Podgorica–Albanijos siena (Frontičre albanaise)

 

E 763       Belgradas–Čačakas (Čačak)–Nova Varošas (Nova Varos)–Bielo Polė (Bijelo Polje)

 

E 771       Drobeta-Turnu Severinas (Drobeta Turnu Severin)–Nišas (Niš)

 

E 772       Jablanica–Veliko Tirnovas (Velico Tirnovo)–Šumenas (Choumen)

 

E 773       Popovica–Stara Zagora–Burgasas (Burgas)

 

E 801       Koimbra (Coimbra)–Vizeu (Viseu)–Vila Realis (Vila Real)–Šavis (Chaves)–Verin

 

E 802       Bragansa (Braganēa)–Gvarda (Guarda)–Kastelo Brankas (Castelo Branco)–Portalegrė (Portalegre)–Evora–Beža (Beja)–Ourique

 

E 803       Salamanka (Salamanca)–Merida–Sevilija (Sevilla)

 

E 804       Bilbao–Logronjas (Logrońo)–Saragosa (Zaragoza)

 

E 805       Famalicäo–Šavis (Chaves)

 

E 806       Torres Novas–Abrantis (Abrantes)–Kastelo Brankas (Castelo Branco)–Gvarda (Guarda)

 

E 821       Roma–San Cesareo

 

E 841       Avelinas (Avellino)–Salernas (Salerno)

 

E 842       Neapolis (Napoli)–Avelinas (Avellino)–Beneventas (Benevento)–Kanosa (Canosa)

 

E 843       Baris (Bari)–Tarantas (Taranto)

 

E 844       Spezzano Albanese–Sibaris (Sibari)

 

E 846       Kozenca (Cosenza)–Krotonė (Crotone)

 

E 847       Sicignano–Potenca (Potenza)–Metapono

 

E 848       S. Eufemiu–Katancaras (Catanzaro)

 

E 851       Petrovacas (Petrovac)–(Albanija) (Albanie)–Prizrenas (Prizren)–Priština

 

E 852       Ochridas (Ohrid)–Albanijos siena

 

E 853       Joanina (Ioannina)–Albanijos siena

 

E 871       Sofija–Kiustendilas (Kjustendil)–Kumanovas (Kumanovo)

 

E 901       Madridas–Valensija (Valencia)

 

E 902       Chaenas (Jaén)–Granada–Malaga (Mįlaga)

 

E 931       Madzara del Valas (Mazara del Vallo)–Gela

 

E 932       Buonfornello–Ena (Enna)–Katanija (Catania)

 

E 933       Alkamas (Alcamo)–Trapanis (Trapani)

 

E 951       Joanina (Joannina)–Arta–Agrinionas (Agrinion)–Mesolongis (Massalongi)

 

E 952       Aktio–Vonica (Vonitsa)–Amfilochia–Karpenisi–Lamija (Lamia)

 

E 961       Tripolis (Tripoli)–Sparta (Sparti)–Gythio

 

E 962       Elefsina–Thiva

______________


II priedas* 

 

Sąlygos, kurias turėtų atitikti SVARBIAUSI tarptautinIAI KELIAI

 

Turinys

 

I. Bendrosios pastabos

II. Tarptautinių kelių klasifikaVIMAS

III. Geometrinės charakteristikos

1. Bendrosios nuostatos

2. Horizontalioji ir vertikalioji projekcija

2.1. Pagrindiniai parametrai

2.2. Matomumo sąlygos

3. Skersinis kelio atkarpos profilis

3.1. Eismo juostų skaičius ir plotis

3.2. Kelkraščiai

3.3. Skiriamoji juosta

3.4. Skersinis nuolydis

4. Tarpas tarp kelio ir virš jo esančių statinių

5. Sankryžos

5.1. Sankryžos tipo parinkimas

5.2. Vieno lygio sankryžų išdėstymas

5.3. Skirtingo lygio sankryžos

5.3.1. Bendrosios nuostatos

5.3.2. Geometrinės charakteristikos

6. Lėtėjimo ir greitėjimo juostos

7. Susikirtimas su geležinkelio linijomis

IV. KELIO ĮRENGINIAI

1. Bendrosios nuostatos

2. Vertikalieji ženklai ir kelių ženklinimas

2.1. Bendrieji vertikaliųjų ženklų ir kelių ženklinimo ypatumai

2.2. Kelių ženklinimas

2.3. Vertikalieji ženklai

2.4. Kelio darbus ir ypatingas situacijas žymintys ženklai

3. Įrenginiai ir eismo dalyviams teikiamos paslaugos

3.1. Aptvėrimai

3.2. Signaliniai stulpai

3.3. Akinančios šviesos slopinimo įrenginiai

3.4. Priverstinio sustojimo aikštelės

4. Eismo reguliavimas ir informacija eismo dalyviams

4.1. Šviesoforo signalai

4.2. Kintamos informacijos ženklai

4.3. Avarinio ryšio sistemos

4.4. Informacija eismo dalyviams

5. Kelio apšvietimas

6. Papildomi įrenginiai

6.1. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas

6.2. Neįgalių asmenų apsauga

6.3. Apsauga nuo gyvūnų

7. Aptarnavimo įrenginiai

7.1. Poilsio aikštelės

7.2. Paslaugų vietos

7.3. Kelių mokesčių rinkimo punktai

7.4. Pasienio postai

V. Aplinka ir kraštovaizdis

1. Bendrosios pastabos

2. Kelių integravimas į aplinką

3. Aplinkos poveikis eismo dalyviams

VI. Kelių priežiūra

1. Bendrosios nuostatos

2. Kelių priežiūros valdymas

3. Specifiniai priežiūros aspektai

 

Sąlygos, kurias turėtų atitikti svarbiausi tarptautiniai keliai

 

I. Bendrosios pastabos

 

Pagrindinius svarbiausių tarptautinių automobilių kelių (toliau – tarptautiniai keliai) tiesimo, tobulinimo, įrengimo ir priežiūros ypatumus apibūdina toliau išdėstytos nuostatos, kurios pagrįstos šiuolaikinėmis kelių tiesimo technologijos koncepcijomis. Jos netaikomos gyvenvietėse. Jei gyvenvietės sudaro kliūtį ar kelia pavojų, jos yra aplenkiamos.

Šio priedo nuostatose atsižvelgiama į įvairius remiantis ekonominiu įvertinimu taikomus kriterijus, įskaitant eismo saugą, aplinkos apsaugą, eismo srautų sklandumą bei eismo dalyvių patogumą.

Šalys privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad šių nuostatų būtų laikomasi ir tiesiant naujus kelius, ir atnaujinant esamus.

 

II. Tarptautinių kelių klasifikaVIMAS

 

Tarptautiniai keliai yra skirstomi taip:

1. Automagistralės

Automagistralė – tai specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas ir iš jų išvažiuoti ir kuris:

i) turi, išskyrus tam tikras vietas ar laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių eismo važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta ar išimtiniais atvejais kitomis priemonėmis;

ii) tame pačiame aukštyje nekerta jokio automobilių kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių ar pėsčiųjų tako; ir

iii) pažymėtas specialiu automagistralės ženklu.

2. Greitkeliai

Greitkelis yra motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryžas ir kurių važiuojamoje dalyje (ar dalyse), be kita ko, draudžiama sustoti ir stovėti.

3. Paprasti keliai

Paprastas kelias yra skiriamas visų kategorijų eismo dalyviams ir transporto priemonėms. Jis gali turėti vieną ar kelias atskiras važiuojamąsias dalis.

Tarptautiniais keliais pirmiausia turėtų būti automagistralės arba greitkeliai.

 

III. Geometrinės charakteristikos

 

III.1. Bendrosios nuostatos

Geometrinės charakteristikos parenkamos taip, kad atsižvelgiant į kelio paskirtį ir įprastą vairuotojų elgseną visiems eismo dalyviams būtų sudarytos deramos saugumo ir sklandaus eismo sąlygos, kad būtų kuo mažesni transporto kamščiai.

Bendrosios projektavimo taisyklės taikomos tiek tiesiant naujus kelius, tiek atnaujinant esamą kelių tinklą. Pastaruoju atveju siekiant išsaugoti trasos nuoseklumą, atsižvelgiama į ypatingus suvaržymus ir situacijas, o pagrindinės taisyklės taikomos lanksčiai. Tokiu atveju mažiau svarbiais galima laikyti kai kuriuos pagrindinius parametrus, kai saugumo sumetimais gerinama trasos kokybė ir tai, kaip vairuotojas visa tai suvokia (kelio „skaitomumas“).

Kelias tobulinamas ypač atidžiai, kad kiekviename darbų etape būtų atsižvelgta į bendrą trasos nuoseklumą (pereinamųjų ruožų svarba).

Kai automagistralė ar kelias važiuojamąsias dalis turintis kelias tiesiami etapais, kai iš pradžių numatoma pradėti eksploatuoti tik vieną dviejų eismo krypčių važiuojamąją dalį, projektuojant pirmąjį darbų etapą reikėtų pasirūpinti, kad eismo dalyviai aiškiai suvoktų, jog tai dviejų eismo krypčių kelias ir kad kaip toks jis galėtų funkcionuoti; tai reiškia, kad abiem kryptimis didesnėje trasos dalyje reikia užtikrinti matomumą lenkiant ir pagal galimybes uždengti įrengimus, kurie pagal pirminę paskirtį bus naudojami tik užbaigus darbus.

Projektuojamo kelio parametrai ir matmenys priklauso nuo pasirinktos kelio kategorijos, o pastarąją lemia kelio funkcijos, vieta (topografija, žemėvalda ir pan.) bei bendrasis techninis ir ekonominis kontekstas. Parenkant kelio kategoriją atsižvelgiama į:

vidinį kelio tiesimo ypatumų nuoseklumą (vienarūšiškumą);

kelio nuoseklumą, kaip tai supranta eismo dalyviai.

Po to galima nuosekliai apibrėžti bendrąjį požiūrį į aptariamo kelio (ar jo atkarpos) plėtrą ir atitinkamai apsispręsti dėl visų projekto elementų (kelio geometrijos, ženklų ir įrenginių bei sankryžų).

Kiekviena kelio kategorija siejama su konkrečiomis projektinio greičio ribomis.

Projektinis greitis yra greitis, kuris projektuojant tobulinamą ar tiesiamą kelią pasirenkamas ir lemia kelio geometrines charakteristikas, leidžiančias atskiroms transporto priemonėms tokiu greičiu saugiai važiuoti.

Rekomenduojamos šios projektinio greičio (km/h) ribos važiuojant tarptautiniais automobilių keliais:

 

Automagistralės

x

80

100

120

140

Greitkeliai

60

80

100

120

x

Paprasti keliai

60

80

100

x

x

 

Jeigu važiuojamosios dalys nėra atskirtos bei sankryžų išdėstymas neatitinka reikalavimų, nereikėtų rinktis projektinio greičio, viršijančio 100 km/h.

Mažiausias projektinis greitis (60 km/h – jei tai paprastas kelias, arba 80 km/h – jei tai automagistralė) turėtų būti taikomas tik labai neilgose atkarpose.

Projektinį greitį galima sumažinti ypatingais atvejais riboto ilgio kelio atkarpose ir kai topografinės bei kitos sąlygos yra sudėtingos. Vienokį projektinį greitį keisti kitokiu reikėtų laipsniškai, taip, kad tokius pakeitimus lengvai galėtų numatyti vairuotojas.

Projektinio greičio sąvoka gali būti netaikoma tam tikriems keliams, kurių topografinė padėtis yra sudėtinga.

Tarptautiniams automobilių keliams būdingos vienodos pakankamai ilgų kelio atkarpų charakteristikos. Kelio kategorija keičiama ten, kur tai yra pakankamai aišku eismo dalyviams (artėjant prie gyvenviečių, keičiantis topografijai, artėjant prie skirtingo lygio sankryžų), ir ypatingas dėmesys skiriamas pereinamosioms zonoms.

Be to, svarbu patikrinti, kad visur kelias atitiktų minimalias saugumo sąlygas atsižvelgiant į tikrąjį daugelio eismo dalyvių greitį, į bendrą trasos konfigūraciją ir galiojančias kelių eismo taisykles.

Tarptautiniai keliai skiriami automobilių eismui laikantis kiekvienoje konkrečioje šalyje nustatytų taisyklių dėl transporto priemonių gabaritų, bendrosios masės ir ašies apkrovos.

 

III.2. Horizontalioji ir vertikalioji projekcija

 

III.2.1. Pagrindiniai parametrai

Horizontaliosios ir vertikaliosios projekcijų santykis turi būti toks, kad vairuotojas kelią suvoktų kaip nenutrūkstančią trasą, kad jis leistų vairuotojui numatyti manevrus ir aiškiai matyti rizikingas vietas, ypač sankryžas bei įvažas ir nuovažas skirtingo lygio sankryžose.

Horizontaliosios ir vertikaliosios projekcijų matmenų taisyklės pagrįstos daugumai eismo dalyvių įprastais eismo inžineriniais parametrais (reakcijos laiku, trinties koeficientais, kliūties aukščiu ir t. t.).

Rekomenduojami minimalūs horizontaliosios ir vertikaliosios projekcijų matmenys pateikiami šioje lentelėje:

 

Kategorija (projektinis greitis)

 

60

80

100

120

140

 

 

 

 

 

 

 

Minimalūs spinduliai plokštumoje

 

120

240

425

650

1 000

(atitinkantys 7% maksimalų

 

 

 

 

 

 

skersinį viražo nuolydį)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maksimalus nuolydžio kampas

 

8

7

6

5

4

(procentais)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalūs spinduliai aukščiausiame vertikaliosios

vienos eismo krypties važiuojamoji dalis

1 500

3 000

6 000

10 000

18 000

 

 

 

 

 

 

 

projekcijos taške (m)

dviejų eismo krypčių važiuojamoji dalis

1 600

4 500

10 000

-

-

 

 

 

 

 

 

 

Minimalūs spinduliai žemiausiame

 

1 500

2 000

3 000

4 200

6 000

vertikaliosios projekcijos taške

 

 

 

 

 

 

Minimalaus dydžio vertikaliosios projekcijos spindulių vengiama artėjant prie rizikingų vietų (paprastų ir skirtingo lygio sankryžų, prievažų, įvažiavimo į gyvenvietes ir t. t.).

Išilginio šlaito ir skersinio viražo nuolydžio kampas neturi būti didesnis kaip 10%.

Jeigu įmanoma, horizontaliosios projekcijos kreivės yra laipsniškai išlinkusios (nestaigaus išlinkimo).

 

III.2.2. Matomumo sąlygos

Visame kelyje matomumas turi būti bent toks, kad būtų galima sustoti prieš kliūtį.

Minimalūs dydžiai, kuriais reikėtų vadovautis, pateikiami lentelėje:

 

Projektinis greitis (km/h)

60

80

100

120

140

Minimalus sustojimo atstumas (m)

70

100

150

200

300

Dviejų eismo krypčių kelyje lenkimui reikalingos minimalios matomos atkarpos turi sudaryti kuo didesnę kelio dalį (procentais) ir išdėstomos kaip galima tolygiau.

Jeigu matomumas nepakankamas, rekomenduojama vieną važiuojamąją dalį turinčiuose dviejų eismo krypčių keliuose įrengti prasilenkimo zonas arba pagrįstai pasirinktose vietose praplatinti kelią.

Vietovėse, kur (nuolat ar laikinai) neįmanoma užtikrinti matomumo, eismo dalyviams aiškiais ir suprantamais tinkamais kelio ženklais ir kelių ženklinimo linijomis turėtų būti draudžiama lenkti.

 

III.3. Skersinis kelio atkarpos profilis

Be važiuojamosios dalies ar dalių, tarptautinius kelius sudaro kelkraščiai ir galima skiriamoji juosta bei specialūs pėsčiųjų ir dviračių takai. Šie specialūs takai automagistralėse ir greitkeliuose neleistini.

Skersinis kelio profilis turi būti toks, kad visą laiką būtų užtikrinamas sklandus esamas ir numatomas transporto srautas sudarant eismo dalyviams tinkamas saugumo ir komforto sąlygas.

 

III.3.1. Eismo juostų skaičius ir plotis

Eismo juostų skaičius parenkamas atsižvelgiant į esamą ir numatomą transporto srautus. Juostų turi būti tiek, kad būtų užtikrinamas būtinas paslaugų lygis atsižvelgiant į ekonominę kelio paskirtį.

Transporto srauto intensyvumas skaičiuojant priklauso nuo bendrųjų kelio charakteristikų, eismo struktūros ir naudojimo būdo (kelio paskirties).

Transporto srauto intensyvumą galima skaičiuoti įvairiais būdais atsižvelgiant į konkrečias eismo sąlygas ir turimus duomenis.

Kai kuriais konkrečiais atvejais nenutrūkstamą transporto srautą galima užtikrinti tam tikromis eksploatacinėmis priemonėmis.

Ypač atkreiptinas dėmesys į trijų eismo juostų kelius bei viduriniosios juostos naudojimą. Viduriniąja juosta neturėtų būti lenkiama abiem kryptimis vienu metu.

Laikantis reikiamų saugumo reikalavimų, keturių eismo juostų keliuose skirtingų krypčių eismą primygtinai rekomenduojama nukreipti skirtingomis vienos krypties važiuojamosiomis dalimis.

Reikėtų numatyti papildomas eismo juostas, ypač nuokalnėse, kai lėtai judančių transporto priemonių santykinis skaičius ir greitis lemia nepriimtiną paslaugų lygio sumažėjimą.

Tiesaus kelio eismo juostų minimalus plotis – 3,50 m. Paplatinama mažo spindulio posūkiuose, kad didžiausių leidžiamų gabaritų transporto priemonėms užtektų vietos.

Papildomų eismo juostų plotis nuokalnėse gali būti sumažintas iki 3 m.

 

III.3.2. Kelkraščiai

Kelkraštis yra sustiprintu sluoksniu padengtas ar asfaltuotas kelio elementas ir žole apaugęs ar žvyru padengtas kelio pakraštys.

Rekomenduojamas minimalus paprastų kelių kelkraščių plotis – nuo 2,50 m, automagistralių – iki 3,25 m. Sunkiai pravažiuojamose kalnuotose vietovėse ir per tankiai gyvenamas vietoves einančių kelio atkarpų bei atkarpų, kur įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kelkraščio plotis gali būti mažesnis.

Automagistralių kelkraščius paprastai sudaro ištisinė mažiausiai 2,50 m pločio (3 m – jeigu to reikia sunkiųjų transporto priemonių eismui) sustojimo juosta (avarinio sustojimo juosta), kuri padengiama sustiprintu sluoksniu ar išasfaltuojama, kad galima būtų joje sustoti.

Paprastuose keliuose rekomenduojama įrengti bent 0,7 m pločio sustiprintas šonines juostas, kurios būtų aiškiai atskiriamos nuo važiuojamosios dalies.

Saugumo sumetimais ir, jei įmanoma, už važiuojamosios dalies krašto reikėtų įrengti bent 3 m zoną, kurioje nebūtų kliūčių, o kliūtis, kurios yra per arti prie važiuojamosios dalies krašto, tinkamai atitverti.

Kai sustojimo juostos nėra, tam tikrais atstumais įrengiamos stovėjimo aikštelės (sustojimo vietos). Jei būtina, taip pat numatomos vietos autobusams sustoti.

Kai to reikia, dviračių transporto priemonių eismui sudaromos specialios sąlygos (nutiesiami dviračių takai ar jiems skirtos juostos). Be to, nutiesiami ir specialūs pėsčiųjų takai, jei to reikalauja eismo sąlygos.

Kelio pakraštys turi būti pakankamai platus, kad būtų geras matomumas ir prireikus užtektų vietos kelio įrenginiams (ženklams, atitvarams – žiūrėti IV skyriuje).

 

III.3.3. Skiriamoji juosta

Rekomenduojamas minimalus automagistralių ir kelių, turinčių atskiras važiuojamąsias dalis, skiriamosios juostos plotis – apie 3 m. Labai ribotose kelio atkarpose šis minimalus plotis gali būti mažesnis, tačiau juostos turi pakakti tam, kad galima būtų įrengti apsauginius atitvarus. Šiais atvejais įrengiami atitinkami apsauginiai atitvarai (žiūrėti IV skyriuje).

Skiriamojoje juostoje paprastai įrengiami apsauginiai atitvarai (užtvaros ar stulpeliai), išskyrus tuos atvejus, kai ji yra pakankamai plati ir nekelia pavojaus avarijos metu ją kertančioms transporto priemonėms.

 

III.3.4. Skersinis nuolydis

Tiesios ar beveik tiesios projekcijos važiuojamosios dalies skersinis nuolydis paprastai turėtų būti nuo 2% iki 3%, kad lengviau nutekėtų vanduo. Dviejų eismo krypčių keliuose nuolydis prasideda nuo centrinio išgaubimo, o atskiras važiuojamąsias dalis turinčiuose keliuose jis eina į išorę nuo skiriamosios juostos.

Norint užtikrinti tinkamą vandens nuotėkį, ypatingas dėmesys skiriamas skirtingo viražo atkarpoms.

 

III.4. Tarpas tarp kelio ir virš jo esančių statinių

Tarpas tarp kelio ir virš jo esančių statinių turi būti ne mažesnis negu 4,5 m.

 

III.5. Sankryžos*

 

III.5.1. Sankryžos tipo parinkimas

Visos to paties kelio sankryžos turi sudaryti darnią bendrą sistemą atsižvelgiant ir į sankryžų išdėstymą, ir į atstumą tarp jų, ir į sankryžos konfigūracijos parinkimą, kad sankryža būtų aiški visiems eismo dalyviams ir suprojektuota taip, kad avarinių situacijų rizika sumažėtų iki minimumo (ypač kai susikerta transporto priemonių srautai).

Sankryžų skaičių galima sumažinti nukreipiant transporto priemonių srautus į gretimas geresnės konfigūracijos sankryžas.

Tarptautiniais keliais važiuojantys eismo dalyviai paprastai turi pirmumo teisę, išskyrus tam tikrus konkrečius atvejus (susikirtimas su kitu tarptautiniu keliu, pereinamosios zonos, žiedo tipo sankryžos), kai pirmumo teisės gali būti netenkama.

Dviejų eismo krypčių keliuose sankryžos gali būti vieno ar kelių lygių. Jeigu ekonominės sąlygos tai leidžia, skirtingo lygio sankryžos numatomos ten, kur susikerta dideli transporto priemonių srautai, o ten, kur svarbu palaikyti nenutrūkstamą eismą (pavyzdžiui, žemės ūkio technikos), įrengiamos skirtingo lygio sankryžos, bet be prijungiamųjų kelių.

Tam tikromis aplinkybėmis (pereinamosios zonos iš vienos kategorijos kelio į kitą, priemiesčio zona, didelių srautų sankirta) problema sprendžiama įrengiant žiedo tipo sankryžą.

Keliuose, kur skirtingų eismo krypčių važiuojamosios dalys atskirtos, paprastai įrengiamos skirtingo lygio sankryžos (skirtingo aukščio plokštumose atskiriami srautai), kadangi vieno lygio sankryžos gali būti numatomos tik ypatingomis sąlygomis, kuriomis būtina atsižvelgti į eismo saugos reikalavimus.

Tam tikrais atvejais galima priimti laikinus sprendimus (skirtingo lygio sankryžos be prijungiamųjų kelių, „pusinės“ sankryžos, kuriose draudžiamas posūkis į kairę).

Automagistralėse skirtingo lygio sankryžos yra privalomos.

Įrengti šviesoforo (trijų spalvų šviesos signalų) reguliuojamas sankryžas už gyvenviečių ribų galima tokiais atvejais, jeigu, nesukeliant pavojaus eismo dalyviams, užtikrinamas šviesoforo matomumas ir nepertraukiamas tinkamas veikimas.

 

III.5.2. Vieno lygio sankryžų išdėstymas

Vieno lygio sankryžos įrengiamos laikantis nustatytų taisyklių ir remiantis šiais bendraisiais principais:

geriausios matomumo ir sankryžos atpažinimo sąlygos užtikrinamos ir pagrindiniais, ir nepagrindiniais keliais atvažiuojantiems eismo dalyviams;

vengtinos sudėtingo planavimo sankryžos, o geometrija turi būti, kiek galima, paprastesnė ir atitikti sankryžos funkcijas, kad ji būtų eismo dalyviams „perskaitoma“ ir suprantama. Sankryžos, turinčios daugiau kaip keturias atšakas, supaprastinamos grupuojant atskirus transporto priemonių srautus arba pertvarkant į žiedo tipo sankryžas;

kelio geometrija ir eismo reguliavimo signalai naudojami norint įspėti ir sustabdyti pirmumo teisės neturinčius eismo dalyvius. Šiam tikslui važiuojamosiose dalyse, kuriomis judantys eismo dalyviai neturi pirmumo teisės, įrengtoje sankryžoje turėtų būti nukreipiamosios salelės, apjuostos, pavyzdžiui, truputį aukštesniu kraštu, kad galima būtų nukreipti pirmenybės neturinčius transporto priemonių srautus (juostų apylanka);

susikertančios juostos viena kitą kerta, kiek galima, statesniu kampu;

jeigu sukančių į kairę transporto priemonių eismas yra pakankamai intensyvus, įrengiamos lėtėjimo juostos posūkiui į kairę;

turintys pirmumo teisę eismo dalyviai iš anksto įspėjami ir vengiama pernelyg platinti eismo juostas, nes jos skatina važiuoti dideliu greičiu, mažina budrumą ir sukelia problemų kertant kelią (pavyzdžiui, vengiama didinti tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms skirtų juostų skaičių, o lėtėjimo juostos posūkiui į dešinę bei susiliejančios eismo juostos įrengiamos tik tais atvejais, kai tai pateisina transporto priemonių eismo intensyvumas);

kai sankryžoje eismo kryptį keičiančių transporto priemonių eismas pakankamai intensyvus ir yra įrengtos lėtėjimo juostos posūkiui į kairę*, centre esanti saugumo zona ir specialios juostos yra aiškiai pažymimos (salelėmis ir reikiamo kelių ženklinimo linijomis bei dangos sluoksniu);

kai būtina, reikia nutiesti tiesius ir aiškiai pažymėtus pėsčiųjų ir dviračių takus.

 

III.5.3. Skirtingo lygio sankryžos

 

III.5.3.1. Bendrosios nuostatos

Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančias eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.

Skirtingo lygio sankryžų konfigūracijos parinkimą lemia paprastumo ir vienalytiškumo tikslai.

Vienalytiškumas čia suprantamas kaip eksploatacinių ypatumų vienodumas, t. y. susijęs su tuo, kad eismo dalyviai yra pasirengę atlikti panašius manevrus net ir skirtingo tipo sankryžose.

Sankryžos konfigūracija priklauso nuo topografijos, nuo eismo srautų santykinės svarbos, kertančio kelio tipo ir nuo to, ar yra įrengti kelių mokesčio rinkimo punktai.

 

III.5.3.2. Geometrinės charakteristikos

Nuovažos. Pageidautina, kad nuovažos, įskaitant jų kraštų ženklinimą ir kelkraščius, būtų tokio minimalaus pločio:

jeigu tai vienos krypties eismo važiuojamoji dalis, – 6 m, įskaitant horizontaliojo kelių ženklinimo linijas ir kelkraščius;

jeigu tai dviejų krypčių eismo važiuojamoji dalis, – 9 m, įskaitant horizontaliojo kelių ženklinimo linijas ir kelkraščius.

Nuovažų trajektorijos charakteristikos turėtų būti tokios (tačiau išimtiniais atvejais šie dydžiai gali būti mažesni):

Minimalus vidinis spindulys plokštumoje

50 m

Maksimalus įkalnės nuolydis

7%

Maksimalus nuokalnės nuolydis

8%

Minimalus iškilimų kreivės spindulys vertikalioje plokštumoje

800 m

Minimalus įdubų kreivės spindulys vertikalioje plokštumoje

400 m

Horizontalios kreivės jungdamosi visuomet turi turėti sklandžius pakankamo ilgio perėjimus. Šiam tikslui taip pat būtina pastatyti reikiamus ženklus ir (arba) pasirūpinti kelių ženklinimu.

Srautų persipynimas. Rekomenduojama, kad, užtikrinant eismo saugumą, tos kelio atkarpos, kur persipina eismo srautai, būtų pakankamai ilgos.

Transporto srautų išsiskyrimas. Tos vietos, kuriose viena važiuojamoji dalis išsiskiria į dvi, sutvarkomos taip, kad eismo dalyviai aiškiai tai suprastų.

Dėl to eismo dalyvis turi turėti pakankamai laiko, kad galėtų įvažiuoti į reikiamą juostą ir aiškiai matytų tą vietą, kurioje tos važiuojamosios dalys išsiskiria. Taigi, be viso kito, būtina pastatyti reikiamus ženklus ir (arba) kelią paženklinti.

Nepagrindinis transporto srautas turi būti nukreipiamas dešiniąja atsišakojančia važiuojamąja dalimi.

Transporto srautų susiliejimas. Tose vietose, kur dvi važiuojamosios dalys susilieja į vieną, du transporto srautai turi susilieti saugiai ir dėl to neturi prireikti transporto priemonėms žymiai mažinti greitį.

Dėl to:

a) nepagrindinio srauto transporto priemonių vairuotojai turi pirmenybę įsiliedami į pagrindinį transporto srautą iš dešinės;

b) transporto priemonių, kurios turi įsilieti į kitą transporto srautą, vairuotojams kita važiuojamoji dalis turėtų būti gerai matoma ir prieš manevrą, ir po jo. Įsiliejimas, vykstantis ir greitėjimo juosta, neturi lemti pagrindinio srauto akivaizdaus greičio sumažėjimo.

 

III.6. Lėtėjimo ir greitėjimo juostos

Rekomenduojama nutiesti lėtėjimo ir greitėjimo juostas, kuriomis būtų galima įvažiuoti į pagrindinę važiuojamąją dalį ir išvažiuoti iš jos per skirtingo lygio sankryžas arba šalia esančias zonas. Šios juostos būna nekintančio pločio ir su pagrindine važiuojamosios juostos dalimi pradžioje ar pabaigoje jungiasi įžulniai (smailėjančiai).

Greitėjimo ir lėtėjimo juostų ilgis apskaičiuojamas atsižvelgiant į projektinį greitį arba eismo intensyvumą.

 

III.7. Susikirtimas su geležinkelio linijomis

Pageidautina, kad tarptautiniai keliai geležinkelio linijas kirstų sudarydami skirtingo lygio sankryžą.

 

IV. KELIO ĮRENGINIAI

 

IV. 1. Bendrosios nuostatos

Toliau apibūdinti kelių įrenginiai yra esminis kelių tinklo funkcionavimo elementas ir daro didelę įtaką eismo sklandumui bei saugai, taip pat eismo dalyvių patogumui.

Nuolatinė visų kelio įrenginių kontrolė ir tinkama jų priežiūra leidžia užtikrinti maksimalų jų efektyvumą.

 

IV.2. Vertikalieji ženklai ir kelių ženklinimas

 

IV.2.1. Bendrieji vertikaliųjų ženklų ir kelių ženklinimo ypatumai

Pagal tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose nustatytus principus vertikalieji ženklai ir kelių ženklinimas padeda kelią suprasti ir projektuojami bei įrengiami taip, kad derėtų tarpusavyje bei su kitais projekto komponentais sudarytų darnią visumą.

Pagrindinė ženklų statymo sąlyga – jų vienarūšiškumas; jie yra skirti greitai važiuojantiems eismo dalyviams ir todėl turi būti matomi iš toli tiek dieną, tiek naktį bei iš karto suprantami.

Reikėtų stengtis, kad neraidinė informacija būtų visiems suprantama, o matmenys, simboliai ir rašmenys būtų standartizuoti, kad juos lengvai suprastų visų šalių eismo dalyviai.

Neapšviestuose keliuose ženklai apšviečiami arba yra pagaminti iš šviesą atspindinčių medžiagų. Tokie ženklai gali būti statomi nuolat apšviestuose keliuose. Keliams, kurie neturi nuolatinio apšvietimo, ženklinti rekomenduojama naudoti šviesą atspindinčias medžiagas.

Be to, svarbu vengti per daug ženklų.

 

IV.2.2. Kelių ženklinimas

Kelių ženklinimas turi derėti prie vertikaliųjų ženklų, o naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios slydimui.

 

IV.2.3. Vertikalieji ženklai

Atsižvelgiant į tarptautinį aptariamų kelių pobūdį, ypatingas dėmesys skiriamas kryptį nurodantiems ženklams ir ženklams su E raide.

Ženklų efektyvumas, ypač galimybės juos suprasti ir „skaityti“, priklauso nuo daugelio sąlygų, jų matmenų ir tinkamo vietos parinkimo, nuo to, kad tarptautinių simbolių naudojama daugiau negu žodžių, nuo pateikiamos informacijos trumpumo, tos pačios abėcėlės naudojimo visame tarptautinių kelių tinkle (kitos abėcėlės turėtų būti naudojamos tik kartu su lotyniškąja), tinkamo simbolių bei rašmenų dydžio ir nuo to, ar juos parenkant tinkamai išlaikytos paties ženklo proporcijos ir atsižvelgta į maksimalų transporto priemonių greitį.

 

IV.2.4. Kelio darbus ir ypatingas situacijas žymintys ženklai

Kai dėl kelio darbų, ypatingų situacijų (autoavarijos) ar kokių nors operacijų visa kelio važiuojamoji dalis ar eismo juostos yra uždarytos, pastatomi reikiami laikinieji ženklai, kad būtų užtikrinta eismo dalyvių ir tose operacijose dalyvaujančio personalo sauga. Šie ženklai, kai tik jų nebereikia, išmontuojami.

Apšviestose kelio atkarpose statomi šviesą atspindintys ženklai. Ten, kur kelias neapšviestas, ženklai turi atspindėti šviesą ir, kiek tai įmanoma, naudojami kartu su specialiais šviečiančiais nukreipiančiais įtaisais.

Nuolatiniai ženklai, kurie prieštarauja laikiniesiems ženklams, išmontuojami arba uždengiami.

 

IV.3 Įrenginiai ir eismo dalyviams teikiamos paslaugos

 

IV.3.1. Aptvėrimai

Aptvėrimai skiriami apsaugoti transporto priemones ir neleisti joms atsitiktinai nuvažiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies arba apriboti neigiamas pasekmes, jeigu taip atsitiktų.

Kokio tipo aptvėrimus pasirinkti (tvorelės, avariniai ir kitokie atitvarai) ir kaip juos naudoti, priklauso nuo transporto priemonės, kurią užtvarai turi sulaikyti, tipo, kelio atkarpos skersinio profilio, transporto priemonių nuvažiavimo nuo važiuojamosios dalies galimų pasekmių, matomumo specifikos ir užtvarų priežiūros sunkumų.

Kadangi tokie įrenginiai patys savaime yra kliūtys, jie įrengiami tik tais atvejais, kai dėl jų nebuvimo susidarytų rizikinga situacija.

Paprastai tokie saugos įrenginiai pastatomi jau tiesiant kelią.

Saugos įrenginių naudojimą skiriamojoje juostoje lemia daugybė veiksnių, iš kurių svarbiausi yra eismo intensyvumas ir pačios skiriamosios juostos plotis.

Kelkraščiuose saugos įrenginiai statomi tose vietose, kur išsikišančios kietos kliūtys yra per arti prie važiuojamosios dalies, kur pylimų aukštis arba kelio šlaitai sudaro akivaizdų pavojų, arba kelio atkarpose, kurios ribojasi ar kurias kerta upė ar kitoks vandens kanalas, labai intensyvaus eismo kelias, geležinkelis ir t. t.

 

IV.3.2. Signaliniai stulpai

Įrengti signaliniai stulpai (t. y. kelio kontūrus ženklinantys stulpeliai ir pavojų žymintys stu