LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS BALTIJOS JŪROS KRANTOTVARKOS STRATEGIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2001 m. lapkričio 29 d. Nr. 570

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 6 straipsnio 3 punktu ir Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 5.2 punktu:

1. Tvirtinu Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatas (pridedama).

2. Pavedu Gamtos apsaugos departamentui iki 2002 12 31 parengti Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos veiksmų programą.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „kraštovaizdis“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2001 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. 570

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS KRANTOTVARKOS STRATEGIJOS NUOSTATOS

I. ĮVADAS

1. Baltijos jūros krantotvarkos strategijos objektas – Lietuvos Baltijos jūros kranto juosta (toliau vadinama – kranto juosta).

2. Baltijos jūros krantotvarkos strategijos tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas.

3. Pagrindinės sąvokos:

3.1. Kranto juosta – apsauginė kranto zonos dalis, apimanti iki 300 m pločio teritoriją sausumoje, taip pat jūros akvatoriją iki 10 m gylio izobatos.

3.2. Kranto zona – krantotyros specialistų suprantama kaip tiesioginė jūros ir sausumos sąlyčio zona, kurioje ypač dažni hidrodinaminiai, litodinaminiai, eolodinaminiai procesai. Ją sudaro paplūdimys, apsauginis paplūdimio kopagūbris, kranto kopos arba klifas bei gretimos teritorijos sausumoje ir povandeninio šlaito dalis iki 20 m gylio izobatos. Kranto juosta yra sudėtinė kranto zonos dalis.

3.3. Krantonauda – tikslinė veikla, vykdoma kranto zonoje, žmonių poreikiams naudojant jos gamtos kompleksą bei išteklius.

3.4. Krantosauga – krantosaugos priemonių visuma, kurią taikant siekiama išvengti nepageidaujamų gamtinių ar antropogeninių procesų bei jų tarpusavio sąveikos poveikio.

3.5. Krantotvarka – priemonių visuma, užtikrinanti kranto zonos gamtinio komplekso ir žmonių gyvenimo aplinkos subalansuotą raidą.

II. LIETUVOS BALTIJOS JŪROS KRANTŲ DINAMIKOS BŪKLĖS APŽVALGA IR ĮVERTINIMAS

4. Dabartinė jūros kranto būklė priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimato pasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas skatina krantų ardymą. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai didelę įtaką turi jūrinės industrijos plėtra, kurios nesubalansuotas vykdymas itin neigiamai veikia krantodaros procesus.

5. Lietuvos Baltijos jūros krantai pagal savo genezę ir ypatumus priklauso dviem skirtingoms atkarpoms, t. y. žemyno ir Kuršių nerijos krantai:

5.1. žemyno krantas priskiriamas išlyginto akumuliacinio-abrazinio kranto tipui. Krantą sudaro skirtingos geologinės sandaros ruožai, kuriuose vyrauja smėlis arba moreninis priemolis. Krante kaitaliojasi ardomos ir stabilaus kranto atkarpos. Žemyno kranto juostos povandeniniame šlaite sėklių zona pereina į suskaidytą moreninės plynaukštės reljefą. Viršvandeninę kranto juostos dalį sudaro paplūdimys, apsauginis paplūdimio kopagūbris, kranto kopos, kranto skardis arba klifas, pereinantis į pajūrio lygumą. Žemyno krante yra dauguma viso Lietuvos kranto hidrotechnikos įtvarų. Klaipėdos uosto molai ir įplaukimo kanalas šiuo metu sulaiko apie pusę šiame priekrantės ruože pernešamų nešmenų, dėl to žemyno krante smėlio išteklių yra mažiau.

5.2. Kuršių nerijos jūros krantas priskiriamas išlygintų akumuliacinių krantų tipui ir yra susiformavęs dėl intensyvios smėlio pernašos iš Sambijos pusiasalio šiaurės kryptimi. Šiuo metu, sumažėjus smėlio atsargoms maitinimo ruože, į krantą patenka nepakankamas nešmenų kiekis. Todėl pietinėje nerijos dalyje susiformavo ardomo kranto atkarpa, vidurinėje – dinaminės pusiausvyros, o šiaurinėje – akumuliacijos. Pradėjus aktyviai gilinti Klaipėdos uostą, buvusiame akumuliacijos ruože ties Kopgaliu-Smiltyne prasidėjo kranto erozijos procesai. Kuršių nerijos kranto juostoje išskiriamas kranto povandeninis šlaitas su povandeniniais sėkliais, paplūdimys ir apsauginis paplūdimio kopagūbris.

III. VEIKLOS TIPAI (FUNKCIJOS) IR KRANTONAUDA KRANTO JUOSTOJE

6. Veiklos tipai (funkcijos) kranto juostoje:

6.1. geopolitinė (valstybinė) funkcija;

6.2. konservacinė (išsauganti) funkcija;

6.3. rekreacinė funkcija;

6.4. ūkinė funkcija;

6.5. mokslinė pažintinė funkcija.

7. Kranto juosta naudojama:

7.1. uostų ūkiui;

7.2. rekreacijos bei kurortų plėtrai;

7.3. krašto ir pasienio apsaugos įrenginiams bei jų infrastruktūros plėtrai;

7.4. priekrantinei žvejybai su laivybai skirtais įrenginiais bei privažiavimo keliais;

7.5. kitai veiklai, susijusiai su kranto juostos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu, moksliniais tyrimais, komunikacijomis, elektros linijomis, vandens sportu ir t. t.

IV. KRANTOTVARKOS STRATEGIJOS PRINCIPAI IR ĮGYVENDINIMAS

8. Krantotvarkos strategijos principai:

8.1. prioritetas teikiamas gamtinių kraštovaizdžių ir natūralių krantodaros procesų išsaugojimui;

8.2. kompleksiškai derinama krantosauga ir krantonauda;

8.3. krantotvarkos priemonės tarpusavyje derinamos, atsižvelgiant į krantodaros procesų dinaminį vientisumą, ir taikomos nepriklausomai nuo žinybinių interesų administracinio paskirstymo, be to krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturėtų pakenkti gretimo ruožo kranto juostos būklei;

8.4. taikomos diferencijuotos krantosaugos priemonės priklausomai nuo kranto funkcijų;

8.5. fiziniai ir juridiniai asmenys atsako už savo veiklos tiesioginį ar netiesioginį poveikį krantui ir priklausomai nuo poveikio masto atlygina padarytą žalą aplinkai bei, suderinę su atsakingomis institucijomis, organizuoja priemonių įgyvendinimą šiam poveikiui sumažinti bei kompensuoti.

9. Prielaidos krantotvarkos strategijos įgyvendinimui užtikrinti:

9.1. teisės aktų sistemos sureguliavimas;

9.2. nuolatinis taikomųjų mokslinių tyrimų ir monitoringo vykdymas;

9.3. tikslinių krantotvarkos programų bei projektų parengimas ir įgyvendinimas;

9.4. bendros duomenų bazės ir informacinės sistemos sukūrimas;

9.5. valdymas ir koordinavimas.

V. FINANSAVIMO ŠALTINIAI

10. Krantotvarkos priemonėms įgyvendinti gali būti naudojamos:

10.1. valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšos;

10.2. fizinių ir juridinių asmenų lėšos;

10.3. tarptautinių programų ir fondų lėšos.

______________