LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS KALBOS
Į S T A T Y M A S
1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.
Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos.
II. ĮSTAIGOS, ĮMONĖS IR ORGANIZACIJOS
3 straipsnis.
4 straipsnis.
5 straipsnis.
6 straipsnis.
Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
III. TEISMAI
IV. SANDORIAI
V. OFICIALŪS RENGINIAI
10 straipsnis.
Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą.
VI. ŠVIETIMAS IR KULTŪRA
11 straipsnis.
Valstybė garantuoja Lietuvos Respublikos gyventojams teisę įgyti bendrąjį, profesinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą valstybine kalba.
12 straipsnis.
13 straipsnis.
Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais.
VII. VARDAI IR PAVADINIMAI
14 straipsnis.
15 straipsnis.
Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys.
VIII. ŽENKLAI IR INFORMACIJA
17 straipsnis.
IX. VALSTYBINĖS KALBOS TAISYKLINGUMAS
19 straipsnis.
Valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą.
20 straipsnis.
21 straipsnis.
22 straipsnis.
X. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ
24 straipsnis.
Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.
Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.
25 straipsnis.
26 straipsnis.
Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažįstami netekusiais galios:
1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo“ (Žin., 1989, Nr. 4-11);
1989 m. vasario 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl priemonių Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimui užtikrinti“ (Žin., 1989, Nr. 7-51).