LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UKRAINOS SUTARTIS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS

 

Lietuvos Respublika ir Ukraina, toliau vadinamos Šalimis,

siekdamos plėtoti bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje,

vykdydamos 1994 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje pasirašyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje numatytus įsipareigojimus,

susitarė:

 

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis

 

1. Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos:

1) „teisės aktai“ – Šalių įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, reglamentuojantys 2 straipsnyje nurodytas socialinės apsaugos rūšis;

2) „kompetentingos valdymo institucijos“:

Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

Ukrainoje – Ukrainos darbo ir socialinės politikos ministerija;

3) „kompetentinga įstaiga“ – įstaiga ar žinyba, valstybės įgaliota vykdyti šiame Susitarime numatytas prievoles;

4) „gyvenimas“ – asmens faktinis legalus gyvenimas, įskaitant nuolatinį gyvenimą arba gyvenimą turint leidimą laikinai gyventi, kai siekiama įgyti teisę tapti nuolatiniu gyventoju;

5) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – asmuo, kuris, siekdamas gauti pajamų, verčiasi individualia darbine veikla ir kuris pagal kiekvienos Šalies teisės aktus turi būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu;

6) „draudimo (darbo) stažas“ – laikas, per kurį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat samdomo darbo arba savarankiško darbo laikotarpiai, kurie nustatomi arba pripažįstami teisės aktų, pagal kuriuos jie buvo įgyti, taip pat bet kurie kiti tuose teisės aktuose draudimo (darbo) stažui prilyginti laikotarpiai;

7) „pensijos“ ir „pašalpos“ – pensijos ir pašalpos, įskaitant teisės aktų nustatytus padidinimus, priedus ir priemokas;

8) „žalos atlyginimas“ – už žalą dėl sužalojimo, profesinės ligos arba kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su asmens darbinėmis pareigomis, darbuotojams mokamos piniginės išmokos, o darbuotojo mirties atveju – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, mokamos išmokos;

9) „pašalpos šeimoms, turinčioms vaikų“ – pašalpos, kurios skiriamos pagal kiekvienos Šalies teisės aktus šeimoms, auginančioms vaikus;

10) „šeimos narys“ – asmuo, kuris šeimos nariu nustatomas ar pripažįstamas remiantis teisės aktais, pagal kuriuos skiriamos ir mokamos pensijos ar pašalpos;

11) „darbdavys“ – juridinis ar fizinis asmuo, kuris nustatomas ar pripažįstamas pagal kiekvienos Šalies teisės aktus.

2. Kiti šioje Sutartyje vartojami terminai ir sąvokos turi tokią reikšmę, kuri jiems suteikiama pagal kiekvienos Šalies teisės aktus.

 

2 straipsnis

 

1. Ši Sutartis taikoma šioms kiekvienos Šalies teisės aktų numatytoms socialinės apsaugos rūšims:

Lietuvos Respublikoje –

1) ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms;

2) invalidumo pensijoms;

3) senatvės pensijoms;

4) pensijoms už ištarnautą laiką;

5) našlių ir našlaičių pensijoms;

6) žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga;

7) pašalpoms šeimoms, auginančioms vaikus;

8) bedarbio pašalpoms;

9) laidojimo pašalpoms.

Ukrainoje –

1) laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpoms;

2) pensijoms, sukakus nustatytą amžių;

3) invalidumo pensijoms;

4) pensijoms už ištarnautą laiką;

5) maitintojo netekimo pensijoms;

6) pensijoms ir žalos atlyginimui dėl darbuotojo sužalojimo darbe, profesinės ligos ir jam mirus dėl minėtų priežasčių;

7) pašalpoms šeimoms, auginančioms vaikus;

8) bedarbio pašalpoms;

9) laidojimo pašalpoms.

2. Ši Sutartis taip pat taikoma naujiems įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams, kurie pakeis arba papildys teisės aktus, reglamentuojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytas socialinės apsaugos rūšis.

 

3 straipsnis

 

1. Ši Sutartis reglamentuoja socialinę apsaugą asmenų, gyvenančių vienos Šalies teritorijoje, kuriems galiojo arba galioja vienos ar abiejų Šalių teisės aktai.

2. Ši Sutartis netaikoma kariškių, vidaus reikalų, valstybės saugumo institucijų vadovaujančių darbuotojų ir eilinių pensiniam aprūpinimui.

 

4 straipsnis

 

Vienos Šalies piliečių, taip pat jų šeimos narių, nesvarbu, kokia jų pilietybė, gyvenančių kitos Šalies teritorijoje, teisės ir pareigos, taikant šios Šalies teisės aktus, prilyginamos jos pačios piliečių teisėms ir pareigoms.

 

5 straipsnis

 

1. Teisę gauti pensiją ir pašalpą asmuo įgyja pagal šią Sutartį ir tos Šalies teisės aktus, pagal kuriuos įgytas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją ar pašalpą.

2. Jei šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, negalima atsisakyti skirti pensijos ir pašalpos, taip pat žalos atlyginimo, į kuriuos asmuo įgyja teisę pagal vienos Šalies teisės aktus, ir paskirtųjų negalima sumažinti, sustabdyti arba nutraukti jų mokėjimą dėl to, kad tas asmuo gyvena kitos Šalies teritorijoje.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos bedarbio pašalpoms, pašalpoms šeimoms, auginančioms vaikus, ir laidojimo pašalpoms, išskyrus 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

 

II DALIS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMAS

 

6 straipsnis

 

1. Samdomiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi Šalies, kurios teritorijoje jie dirba, teisės aktai, išskyrus šios Sutarties 7 straipsnyje numatytus atvejus.

2. Jei asmuo vienu metu dirba samdomą darbą arba dirba savarankiškai abiejų Šalių teritorijose, tai šiam asmeniui taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktai.

3. Jei asmuo vienu metu dirba samdomą darbą vienos Šalies teritorijoje ir savarankiškai dirba kitos Šalies teritorijoje, tai šiam asmeniui taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jis dirba samdomą darbą, teisės aktai.

 

7 straipsnis

 

1. Asmenims, dirbantiems samdomą darbą pas darbdavį vienos Šalies teritorijoje ir to darbdavio nusiųstiems jo naudai dirbti į kitos Šalies teritoriją, taikomi pirmosios Šalies teisės aktai, jei tų asmenų darbo trukmė neviršija dvejų metų.

2. Samdomą darbą dirbantiems asmenims, atliekantiems tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus ir dirbantiems abiejų Šalių teritorijose automobilių, geležinkelio ar oro transporto darbuotojais, darbdavio, kuris yra įregistruotas vienos Šalies teritorijoje, naudai, taikomi šios Šalies teisės aktai.

3. Valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, kuriuos vienos Šalies valstybinės institucijos siunčia į kitos Šalies teritoriją, taikomi pirmosios Šalies teisės aktai.

4. Asmenims, dirbantiems samdomą darbą diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose techninio ir aptarnaujančio personalo darbuotojais, taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie gyvena, teisės aktai. Tačiau šie asmenys gali pasirinkti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose dirba samdomą darbą, Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra tos Šalies piliečiai. Tai pasirenkama sudarant darbo sutartį arba per šešis mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo.

5. Jūrų laivų įgulų nariams, taip pat jūrų laivuose samdomą darbą dirbantiems asmenims taikomi tos Šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai.

 

8 straipsnis

 

Taikant šios Sutarties 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas, asmenį lydintiems bei kartu su juo gyvenantiems nedirbantiems šeimos nariams taikomi tos pačios Šalies teisės aktai, kurie galioja ir atitinkamam asmeniui.

 

9 straipsnis

 

Valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos pagal tos Šalies, kurios teisės aktai pagal šią Sutartį taikomi darbinės veiklos momentu, teisės aktus.

 

III DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SOCIALINĖS APSAUGOS RŪŠIŲ IR PAŠALPŲ LIGOS (LAIKINOJO NEDARBINGUMO) IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS

 

10 straipsnis

 

Jei pagal vienos Šalies teisės aktus teisės į ligos (laikinojo nedarbingumo) ar motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpą įgijimas, išsaugojimas ar atkūrimas priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga, apskaičiuodama stažą, prireikus atsižvelgia į draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jei šis stažas nesutampa pagal laikotarpius.

 

11 straipsnis

 

Asmenims, kurie įgiję teisę į ligos (laikinojo nedarbingumo) ar motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpas pagal vienos Šalies teisės aktus laikinai yra kitos Šalies teritorijoje arba persikelia į ją gyventi, pašalpas moka pirmosios Šalies kompetentingos įstaigos pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tarsi šie asmenys būtų šios Šalies teritorijoje.

 

12 straipsnis

 

Asmenims, gaunantiems pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie gyvena, sveikatos draudimo (medicininio aptarnavimo) teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos Šalies teisės aktus.

 

INVALIDUMO, SENATVĖS (AMŽIAUS), UŽ IŠTARNAUTĄ LAIKĄ, MAITINTOJO NETEKIMO PENSIJOS

 

13 straipsnis

 

1. Nustatant teisę į pensiją, kuri priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, vienos Šalies kompetentinga įstaiga, apskaičiuodama stažą, prireikus atsižvelgia į draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jei šis stažas visiškai arba iš dalies nesutampa pagal laikotarpius.

2. Jei pagal vienos Šalies teisės aktus pensijų skyrimas priklauso nuo stažo, įgyto pagal atitinkamą profesiją arba dirbant tam tikrą darbą, tai skiriant šias pensijas įskaitomi tik laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitos Šalies teisės aktus pagal tokią pačią profesiją arba dirbant tokį patį darbą. Jei tokiu būdu apskaičiuoti laikotarpiai neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę gauti nurodytą pensiją, tai šie laikotarpiai įskaitomi skiriant pensijas bendrąja tvarka.

 

14 straipsnis

 

1. Jei pagal vienos Šalies teisės aktus pensijų skyrimas priklauso nuo sąlygos, pagal kurią draudiminio įvykio momentu atitinkamam asmeniui arba mirusiajam (skiriant maitintojo netekimo pensiją) turėjo būti taikomi šie teisės aktai, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, jei atitinkamam asmeniui arba mirusiajam, atsižvelgiant į atvejį, tuo momentu buvo taikomi kitos Šalies teisės aktai.

2. Jei pagal vienos Šalies teisės aktus teisė gauti pensiją priklauso nuo sąlygos, kad asmuo tiesiogiai iki draudiminio įvykio tam tikrą laikotarpį būtų draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, tai sąlyga laikoma įvykdyta, jei atitinkamas asmuo tokį pat laikotarpį buvo apdraustas pagal kitos Šalies teisės aktus.

 

15 straipsnis

 

Tuo atveju, kai taikomos šios Sutarties 13 straipsnio nuostatos, kiekvienos Šalies kompetentinga įstaiga pensijos dydį apskaičiuoja ir ją moka tik už draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal tos kompetentingos įstaigos taikomus teisės aktus.

 

16 straipsnis

 

1. Jei bendras draudimo (darbo) stažas, įgytas pagal vienos Šalies teisės aktus, yra mažesnis negu vieneri metai ir jei pagal šiuos teisės aktus šis stažas nesuteikia teisės gauti pensiją, tai, skiriant pensiją, šį stažą įskaito kitos Šalies kompetentinga įstaiga.

2. Jei pagal kiekvienos Šalies teisės aktus įgytas draudimo (darbo) stažas yra mažesnis negu vieneri metai ir teisė į pensiją neįgyjama nė vienoje iš jų, tai visą stažą įskaito kompetentinga įstaiga tos Šalies, pagal kurios teisės aktus jį apskaičiavus būtų stažas, suteikiantis teisę skirti pensiją.

3. Jei pagal šio straipsnio 2 dalį būtų įvykdytos sąlygos pensijoms gauti pagal abiejų Šalių teisės aktus, tai visą stažą įskaito, pensiją skiria ir moka kompetentinga įstaiga tos Šalies, pagal kurios teisės aktus yra įgytas didesnis draudimo (darbo) stažas.

 

17 straipsnis

 

Pablogėjus asmens, gaunančio invalidumo pensiją dėl bendro sveikatos sutrikimo, sveikatai, taikomos šios nuostatos:

1) jei atitinkamas asmuo pensiją gaudavo tik pagal vienos Šalies teisės aktus ir nuo jos paskyrimo jam nebuvo taikomi kitos Šalies teisės aktai, tai pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga, skirdama pensiją pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, privalo atsižvelgti į pablogėjusią sveikatą;

2) jei atitinkamas asmuo pensiją gaudavo tik pagal vienos Šalies teisės aktus ir nuo jos paskyrimo jam buvo taikomi kitos Šalies teisės aktai arba jis gaudavo pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, tai pensija jam skiriama pagal 13 ir 15 straipsnių nuostatas atsižvelgiant į pablogėjusią sveikatą.

 

18 straipsnis

 

Jei asmuo, gaunantis vienos rūšies pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, įgyja teisę į kitos rūšies pensiją tik pagal vienos Šalies teisės aktus ir jo prašymu jam paskiriama tokia pensija, tai kitos Šalies kompetentinga įstaiga toliau jam moka anksčiau paskirtos rūšies pensiją.

 

19 straipsnis

 

Jei pagal vienos Šalies teisės aktus numatyta, kad teisė gauti pensiją arba pensijos dydis priklauso nuo turimų vaikų skaičiaus, tos Šalies kompetentinga įstaiga taip pat atsižvelgia į turimų vaikų, gyvenančių kitos Šalies teritorijoje, skaičių.

 

ŽALOS ATLYGINIMAS DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA

 

20 straipsnis

 

1. Jei Šalies teisės aktai numato invalidumo ir maitintojo netekimo pensijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, tai šios pensijos skiriamos ir mokamos pagal tos Šalies, kurioje buvo draudiminis įvykis, teisės aktus.

2. Žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga atlygina darbdavys arba kompetentinga įstaiga tos Šalies, kurios teisės aktai darbuotojui buvo taikomi nelaimingo atsitikimo darbe momentu arba jo paskutinio darbo, tapusio profesinės ligos priežastimi, metu, nepaisant to, kad ši liga pirmą kartą pasireiškė kitos Šalies teritorijoje, prireikus atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. Jei pagal vienos Šalies teisės aktus teisė į žalos atlyginimą dėl susirgimų profesine liga priklauso nuo sąlygos, pagal kurią asmuo turi tam tikrą laikotarpį dirbti darbą, dėl kurio galima susirgti profesine liga, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga, sumuodama laikotarpius, prireikus prideda ir tuos, per kuriuos toks darbas buvo dirbamas pagal kitos Šalies teisės aktus.

 

21 straipsnis

 

Kai profesine liga sergantis asmuo gauna žalos atlyginimą, kurį moka vienos Šalies darbdavys ar kompetentinga įstaiga, ir dėl sveikatos pablogėjimo kreipiasi dėl žalos atlyginimo į kitos Šalies darbdavį ar kompetentingą įstaigą, taikomos šios nuostatos:

1) tuo atveju, kai antrosios Šalies teisės aktų galiojimo laikotarpiu jis nesivertė veikla, galinčia sukelti arba paūminti tokį susirgimą, žalos atlyginimo išlaidas, atsižvelgus į sveikatos pablogėjimą, apmoka pirmosios Šalies darbdavys ar kompetentinga įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas;

2) tuo atveju, kai antrosios Šalies teisės aktų galiojimo laikotarpiu jis vertėsi tokia veikla, pirmosios Šalies darbdavys ar kompetentinga įstaiga pagal darbdaviui ar kompetentingai įstaigai galiojančių teisės aktų nuostatas apmoka žalos atlyginimo išlaidas, neatsižvelgdami į tokį pablogėjimą. Antrosios Šalies darbdavys ar kompetentinga įstaiga tokiam asmeniui skiria papildomą žalos atlyginimą, kurio dydis yra lygus skirtumui tarp mokėtino žalos atlyginimo dydžio po sveikatos pablogėjimo ir žalos atlyginimo dydžio, kurį reikėtų mokėti iki sveikatos pablogėjimo pagal tos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatas, jei asmuo susirgtų šios Šalies teisės aktų galiojimo laikotarpiu.

 

22 straipsnis

 

Vienos Šalies darbdavys ar kompetentinga įstaiga moka žalos atlyginimą tiesiogiai nukentėjusiajam, kuris gyvena kitos Šalies teritorijoje. Jei žalos atlyginimą moka vienos Šalies kompetentinga įstaiga, mokama per kitos Šalies kompetentingą įstaigą.

 

PAŠALPOS ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS

 

23 straipsnis

 

Pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos pagal tos Šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikai, teisės aktus.

 

BEDARBIO PAŠALPOS

 

24 straipsnis

 

Jei pagal vienos Šalies teisės aktus teisės į bedarbio pašalpą įgijimas, išsaugojimas ar atkūrimas priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, tai šiuos teisės aktus taikanti kompetentinga įstaiga, apskaičiuodama stažą, prireikus įskaičiuoja draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jei šis stažas nesutampa pagal laikotarpius.

 

25 straipsnis

 

Bedarbio pašalpa skiriama pagal tos Šalies, kurios teritorijoje suinteresuotas asmuo nuolat gyvena, teisės aktus ir mokama jos lėšomis.

 

LAIDOJIMO PAŠALPOS

 

26 straipsnis

 

1. Teisė į laidojimo pašalpą nustatoma ir mokama pagal kiekvienos Šalies teisės aktus.

2. Mirus asmeniui, kuris gaudavo pensiją tik pagal vienos Šalies teisės aktus arba pagal abiejų Šalių teisės aktus, laidojimo pašalpas, kurios yra numatytos pagal pensijų įstatymus, skiria ir moka Šalis, kuri mokėjo pensiją.

 

IV DALIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

 

27 straipsnis

 

Kompetentingos Šalių valdymo institucijos:

1) dvišaliais susitarimais nustato šios Sutarties įgyvendinimo tvarką;

2) teikia abipusę administracinę ir teisinę pagalbą taikant ir vykdant šią Sutartį, taip pat informaciją apie teisės aktų pakeitimus;

3) paskiria įgaliotas įstaigas, kurioms pavedama pagal galiojančius teisės aktus ir šią Sutartį skirti ir apskaičiuoti pensijas bei pašalpas, pervesti pinigines lėšas joms mokėti, atlikti tarpusavio atsiskaitymus už išmokėtas sumas.

 

28 straipsnis

 

1. Asmens prašymas gauti pensiją pagal vienos Šalies teisės aktus yra laikomas prašymu gauti atitinkamą pensiją pagal kitos Šalies teisės aktus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats prašo atidėti pensijos skyrimą pagal kitos Šalies teisės aktus.

2. Asmenų pareiškimus, prašymus arba skundus, kurie vienos Šalies teisės aktų nustatytais terminais turi būti pateikti šios Šalies kompetentingai įstaigai, prisilaikydama tų terminų, priima kitos Šalies, kurios teritorijoje gyvena asmuo, kuris kreipiasi dėl pensijos ar pašalpos, kompetentinga įstaiga ir nedelsdama persiunčia pirmosios Šalies kompetentingai įstaigai. Pareiškimo, prašymo arba skundo pateikimo antrosios Šalies kompetentingai įstaigai data yra laikoma jų padavimo nagrinėti pirmosios Šalies kompetentingai įstaigai data.

3. Vienos Šalies teritorijoje atitinkamų valstybinių institucijų nustatyta tvarka išduoti ir herbiniu antspaudu patvirtinti dokumentai kitos Šalies teritorijoje galioja be legalizavimo.

 

29 straipsnis

 

Asmenų duomenys naudojami tik šios Sutarties tikslams. Be to, vienos Šalies kompetentinga įstaiga, pateikianti nurodytus duomenis, ir kitos Šalies kompetentinga įstaiga, juos naudojanti, vadovaujasi atitinkamos Šalies teisės aktų nustatytais reikalavimais dėl asmenų duomenų konfidencialumo.

 

30 straipsnis

 

1. Vienos Šalies teisės aktų numatytus asmens, kuris gyvena kitos Šalies teritorijoje, medicininius patikrinimus arba pakartotinius patikrinimus šiuos teisės aktus taikančios kompetentingos įstaigos prašymu atlieka įstaiga pagal šio asmens gyvenamąją vietą. Tarpusavio atsiskaitymai už suteiktas paslaugas neatliekami.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais sprendimą dėl invalidumo ir jo priežasties, taip pat dėl profesinio darbingumo netekimo įvertinimo procentais priima tos Šalies, kurios teritorijoje yra kompetentinga įstaiga ar darbdavys, privalantys mokėti atitinkamą pensiją ar žalos atlyginimą, medicinos ekspertų įstaiga.

 

31 straipsnis

 

1. Pensijos, pašalpos ir žalos atlyginimas pagal šią Sutartį mokami tos Šalies, kurios teritorijoje gyvena jų gavėjas, valiuta.

2. Pensijų ir pašalpų mokėjimo, taip pat piniginių lėšų perdavimo tvarka pagal centrinio banko nustatytą oficialų valiutų kursą numatoma Šalių kompetentingų valdymo institucijų susitarimu.

3. Banko išlaidas, susijusias su piniginių lėšų pervedimu pensijoms ir pašalpoms mokėti kitos Šalies teritorijoje gyvenantiems asmenims, apmoka tos Šalies, kuri perveda šias lėšas, kompetentinga įstaiga.

4. Išlaidas, susijusias su pensijų ir pašalpų mokėjimu, apmoka jas mokanti įstaiga.

 

32 straipsnis

 

1. Klausimus, susijusius su šios Sutarties taikymu, sprendžia Šalių kompetentingos valdymo institucijos.

2. Šalių nesutarimai dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo sprendžiami Šalių tiesioginėmis derybomis ir konsultacijomis.

 

V DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

33 straipsnis

 

1. Pensijos, paskirtos iki šios Sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos.

2. Atsitikus draudiminiam įvykiui po šios Sutarties įsigaliojimo, įsipareigojimą skirti suinteresuotam asmeniui atitinkamą pensiją už visą draudimo (darbo) stažą, įgytą nuo 1992 m. sausio 1 d., prisiima Šalis, pagal kurios teisės aktus šis stažas buvo įgytas. Įsipareigojimą pagal galiojančius teisės aktus skirti suinteresuotam asmeniui pensiją už visą draudimo (darbo) stažą, įgytą iki 1992 m. sausio 1 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, prisiima Šalis, kurios teritorijoje šis asmuo gyvena kreipimosi dėl pensijos skyrimo momentu.

 

34 straipsnis

 

Nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento nustoja galioti 1994 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje, tačiau pagal šią Sutartį įgytos asmenų teisės išlieka.

 

35 straipsnis

 

1. Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui.

2. Ši Sutartis įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Šalys įvykdė visas valstybės vidaus procedūras, reikalingas šiai Sutarčiai įsigalioti.

3. Šalys gali keisti ir pildyti šią Sutartį, pasirašydamos atitinkamus dokumentus, kurie taps neatskiriama šios Sutarties dalimi ir įsigalios tokia pat tvarka, kuri numatyta šiai Sutarčiai įsigalioti.

4. Kiekviena Šalis turi teisę denonsuoti šią Sutartį, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešusi kitai Šaliai. Šios Sutarties galiojimas nutrūksta po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai kita Šalis gauna pranešimą apie denonsavimą. Šią Sutartį denonsavus, visos pagal šios Sutarties nuostatas įgytos asmenų teisės išlieka.

 

Sudaryta Vilniuje 2001 m. balandžio 23 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Iškilus nesutarimų dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, Šalys vadovaujasi tekstu rusų kalba.

 

Lietuvos Respublikos vardu

Ukrainos vardu

______________