LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2001 M. VASARIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 49 „DĖL LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKOS“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. liepos 12 d. Nr. 207

Vilnius

 

Iš dalies pakeičiu Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 19-622), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

L. E. finansų ministro pareigas                                                       JONAS LIONGINAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2001 m. vasario28 d. įsakymu Nr. 49

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2001 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 207 redakcija)

 

LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarka (toliau vadinama – tvarka) reglamentuoja ministerijų, departamentų, kitų valstybės įstaigų ir institucijų, valstybės piniginius išteklius kaupiančių ir naudojančių ūkio subjektų (toliau vadinama – institucija) valdomų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių (toliau vadinama – laisvi piniginiai ištekliai) investavimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nenustato ko kita. Tvarkoje nustatyti pagrindiniai reikalavimai ūkio subjektams, į kuriuos institucija gali investuoti laisvus piniginius išteklius.

Tvarkos nuostatos netaikomos savivaldybių biudžetams, savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams ir kitiems savivaldybių piniginiams ištekliams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Tvarkos nuostatos netaikomos lėšoms, esančioms specialiose sąskaitose, kurios imamos kaip paskolų lėšos, gautos valstybės vardu ir skirtos teikti institucijoms, taip pat lėšoms, esančioms paskolų rizikos sąskaitose, kuriose kaupiamos garantinės rinkliavos ir lėšos, išieškotos iš skolininkų ne ginčo tvarka. Tvarkoje numatyti laisvų piniginių išteklių investavimo reikalavimai taikomi atsižvelgiant į bendrą laisvų piniginių išteklių, esančių sąskaitose, likutį ir jau investuotų laisvų piniginių išteklių bendrą sumą. Laisvi piniginiai ištekliai investuoti užsienio valiuta apskaitomi litais investavimo dieną buvusiu oficialiu lito ir tos valiutos santykiu.

2. Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme vartojamas sąvokas.

3. Institucija valdomus laisvus piniginius išteklius, apskaičiuotus pagal atskiras valiutas, gali investuoti į:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius;

3.2. užsienio valstybių vyriausybių išleistus arba garantuotus skolos vertybinius popierius;

3.3. terminuotus indėlius Lietuvos banke, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose (toliau vadinama – Lietuvos komerciniai bankai) ir užsienio bankų Lietuvoje įsteigtuose filialuose (skyriuose) (toliau vadinama – užsienio bankų skyriai);

3.4. terminuotus indėlius užsienio komerciniuose bankuose;

3.5. skolos vertybinius popierius išleistus Lietuvos arba užsienio komercinių bankų;

3.6. Lietuvos ir užsienio investicinius fondus, į kurių portfelio sudėtį neįeina akcijos;

3.7. Tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius.

4. Institucija laisvus piniginius išteklius gali investuoti tik ta pačia valiuta, bazine valiuta, kurios atžvilgiu nustatytas oficialus lito kursas, arba ta, kuria numatyta juos panaudoti.

5. Laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami tik į terminuotus indėlius, kurių terminas baigiasi tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai investuojami, bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, įvertinant laiką, reikalingą bankinėms operacijoms atlikti. Jeigu laisvus piniginius išteklius numatoma panaudoti pagal paskirtį kitais biudžetiniais metais, jie gali būti investuojami ir į terminuotus indėlius, kurių terminas nesibaigia tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai yra investuojami, tačiau negali būti ilgesnis nei diena iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos.

6. Laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami į skolos vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas baigiasi tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai investuojami, arba kurie be apribojimų gali būti parduoti antrinėje rinkoje tais pačiais biudžetiniais metais bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, įvertinant laiką, reikalingą bankinėms operacijoms atlikti. Jeigu laisvus piniginius išteklius numatoma panaudoti pagal paskirtį kitais biudžetiniais metais, jie gali būti investuojami ir į tuos skolos vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas nesibaigia tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai yra investuojami.

 

II. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKA

 

7. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos nustatyta tvarka tiesiogiai arba tarpininkaujant pasirinktiems Lietuvos komerciniams bankams ar užsienio bankų skyriams, vykdantiems Lietuvos banko keliamus reikalavimus, finansų maklerio įmonėms, turinčioms A kategoriją, arba užsienio komerciniams bankams, atitinkantiems šių taisyklių 15.1 ir 15.2 punktų reikalavimus.

8. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į skolos vertybinius popierius, kuriuos išleido užsienio valstybių:

8.1. pagal Standart & Poor’s ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta turinčios valstybių centrinės vyriausybės ir tarptautinės finansinės organizacijos;

8.2. pagal Standart & Poor’s ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta (tokio reitingo nesant – garantiją, suteiktą tiesioginio garanto, pagal Standart & Poor’s turinčio ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta), ir centrinių vyriausybių garantiją turinčios valstybių vyriausybinės institucijos, investiciniai fondai, valstybiniai fondai arba agentūros.

9. Į kiekvienos valstybės vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų laisvų piniginių išteklių.

10. Į kiekvieną investicinį fondą galima investuoti iki 60 procentų laisvų piniginių išteklių ir iki 40 procentų investicinio fondo vertės, bet ne daugiau kaip 80 procentų bendrai visų laisvų piniginių išteklių į visus investicinius fondus.

11. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į Lietuvoje registruotus investicinius fondus, jei per paskutinį ataskaitinį laikotarpį investicinis fondas atitiko šiuos reikalavimus:

11.1. vykdė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos keliamus reikalavimus;

11.2. yra audito išvada apie investicinio fondo praėjusių metų finansinę ataskaitą ir praėję finansiniai metai, taip pat praėjęs einamųjų metų ataskaitinis laikotarpis (pirmas ketvirtis, pusmetis arba 9 mėnesiai) turi būti pelningi.

12. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose arba užsienio bankų skyriuose ir į Lietuvos komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius, jei per paskutinį ataskaitinį laikotarpį Lietuvos komercinis bankas ar užsienio banko skyrius atitiko šiuos reikalavimus:

12.1. vykdė Lietuvos banko keliamus reikalavimus;

12.2. yra audito išvada apie banko praėjusių metų finansinę ataskaitą ir praėję finansiniai metai, taip pat praėjęs einamųjų metų ataskaitinis laikotarpis (pirmas ketvirtis, pusmetis arba 9 mėnesiai) turi būti pelningi.

13. Į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose ir Lietuvos komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius galima investuoti ne daugiau kaip 70 procentų investavimo dieną įregistruoto Lietuvos komercinio banko kapitalo sumos. Investicija į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose ir į jų išleistus vertybinius popierius ar terminuotus indėlius užsienio bankų skyriuose litais negali viršyti 70 procentų laisvų piniginių išteklių, o užsienio valiuta – 30 procentų laisvų piniginių išteklių.

14. Į terminuotus indėlius Lietuvos banke galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius.

15. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į terminuotus indėlius užsienio komerciniuose bankuose ir į užsienio komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius bei užsienio investicinius fondus, kurie investavimo dieną atitinka šiuos reikalavimus:

15.1. banko arba investicinio fondo tarptautiniai paskolų reitingai ne žemesni negu:

15.1.1. trumpalaikių – pagal Standart & Poor’s A – 1;

15.1.2. trumpalaikių – pagal Moody’s P – 1;

15.1.3. ilgalaikių – pagal Standart & Poor’s – A+;

15.1.4. ilgalaikių – pagal Moody’s – A1;

15.2. banko praėjusių metų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 milijonų eurų arba atitinkamai kita užsienio valiuta.

16. Į terminuotus indėlius užsienio komerciniame banke ir į užsienio komercinio banko išleistus skolos vertybinius popierius galima investuoti ne daugiau kaip 30 procentų laisvų piniginių išteklių.

17. Investiciniai fondai, Lietuvos ir užsienio komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, kuriuose į terminuotus indėlius ar vertybinius popierius bus investuojami laisvi piniginiai ištekliai, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką arba investicinį fondą, kurie atitinka šių taisyklių 11, 12 ar 15 punktuose nurodytus reikalavimus – banko arba investicinio fondo reitingas, metinė palūkanų norma už siūlomas investuoti sumas, komisinio užmokesčio ar kitų išlaidų dydis.

______________