KONVENCIJA DĖL IŠLAIKYMO PAREIGOMS TAIKYTINOS TEISĖS

(Sudaryta 1973 m. spalio 2 d.)

Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės,

siekdamos nustatyti bendras nuostatas dėl išlaikymo pareigoms suaugusiesiems taikytinos teisės,

siekdamos šias nuostatas derinti su 1956 m. spalio 24 d. Konvencijos dėl išlaikymo pareigos vaikams taikytinos teisės nuostatomis,

nusprendė šiuo tikslu sudaryti Konvenciją ir susitarė dėl šių nuostatų:

I SKYRIUS – KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Ši Konvencija yra taikoma išlaikymo pareigoms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės pagal santuoką, įskaitant išlaikymo pareigas nesantuokiniam vaikui.

2 straipsnis

Ši Konvencija reglamentuoja tik išlaikymo pareigoms taikomų teisės normų kolizijas.

Sprendimai, priimti taikant šią Konvenciją, nepažeidžia jokių 1 straipsnyje nurodytų giminystės santykių buvimo.

3 straipsnis

Šios Konvencijos nustatyta teisė yra taikoma nepaisant jokių abipusiškumo reikalavimų ir nepaisant to, ar ji yra Susitariančiosios Valstybės teisė, ar ne.

II SKYRIUS – TAIKYTINA TEISĖ

4 straipsnis

1 straipsnyje paminėtas išlaikymo pareigas reglamentuoja asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės vidaus teisė.

Pasikeitus asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinei gyvenamajai vietai, nuo jos pasikeitimo momento yra taikoma naujosios įprastinės gyvenamosios vietos valstybės vidaus teisė.

5 straipsnis

Jei asmuo, turintis teisę į išlaikymą, negali pagal 4 straipsnyje nurodytą teisę gauti asmens, turinčio išlaikymo pareigą, išlaikymą, taikoma valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisė.

6 straipsnis

Jei asmuo, turintis teisę į išlaikymą, negali pagal 4 ir 5 straipsniuose nurodytą valstybių teisę gauti asmens, turinčio išlaikymo pareigą, išlaikymo, taikoma prašymą nagrinėjančios institucijos vidaus teisė.

7 straipsnis

Jei išlaikymo pareiga sieja netiesioginės giminystės arba giminystės pagal santuoką santykiais susijusius asmenis, asmuo, turintis išlaikymo pareigą, gali užginčyti asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikalavimą remdamasis tuo, kad valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisė arba, jei jie neturi bendros nacionalinės priklausomybės, asmens, turinčio išlaikymo pareigą, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės vidaus teisė tokios pareigos nenustato.

8 straipsnis

Nepaisant 4–6 straipsnių nuostatų, santuoką nutraukusius sutuoktinius siejančias išlaikymo pareigas ir su šiomis pareigomis susijusių sprendimų peržiūrėjimą reglamentuoja ištuoką davusioje arba pripažinusioje Susitariančiojoje Valstybėje ištuokai taikyta teisė.

Pirmesnė straipsnio dalis taip pat yra taikoma gyvenimo skyrium (separacijos) atveju ir negaliojančia paskelbtos arba panaikintos santuokos atveju.

9 straipsnis

Viešosios įstaigos teisę susigrąžinti išmokas, suteiktas asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, reglamentuoja valstybės, kuriai ta įstaiga priklauso, teisė.

10 straipsnis

Išlaikymo pareigai taikoma teisė, inter alia, nustato:

1) ar gali asmuo, turintis teisę į išlaikymą, reikalauti išlaikymo, kokio dydžio ir iš ko;

2) kas turi teisę iškelti bylą dėl išlaikymo ir kokie yra jos iškėlimo terminai;

3) asmens, turinčio išlaikymo pareigą, prievolės dydį tais atvejais, kai viešoji įstaiga siekia susigrąžinti asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, suteiktas išmokas.

11 straipsnis

Taikyti šios Konvencijos nustatytą teisę gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jei tai yra akivaizdžiai nesuderinama su viešąja tvarka (ordre public).

Tačiau net jeigu taikytina teisė nustato kitaip, nustatant išlaikymo dydį yra atsižvelgiama į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikmes ir asmens, turinčio išlaikymo pareigą, lėšas.

III SKYRIUS – KITOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Ši Konvencija nėra taikoma išlaikymui, reikalaujamam Susitariančiojoje Valstybėje už laikotarpį iki jos įsigaliojimo toje Valstybėje.

13 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali pagal 24 straipsnį pasilikti teisę šią Konvenciją taikyti tik išlaikymo pareigoms:

1) siejančioms sutuoktinius ir buvusius sutuoktinius;

2) neturinčiam dvidešimt vienerių metų amžiaus ir nesusituokusiam asmeniui.

14 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali pagal 24 straipsnį pasilikti teisę netaikyti šios Konvencijos išlaikymo pareigoms:

1) siejančioms netiesioginiais giminystės santykiais susijusius asmenis;

2) siejančioms giminystės pagal santuoką santykiais susijusius asmenis;

3) siejančioms santuoką nutraukusius ar gyvenančius skyrium sutuoktinius arba tuos, kurių santuoka buvo paskelbta negaliojančia arba panaikinta, jei sprendimas ištuokos, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos paskelbimo negaliojančia ar panaikinimo byloje buvo priimtas nedalyvaujant kitai šaliai Valstybėje, kurioje nedalyvavusioji šalis neturėjo įprastinės gyvenamosios vietos.

15 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali pagal 24 straipsnį daryti išlygą, kad jos valdžios institucijos taiko savo vidaus teisę, jei ir asmuo, turintis teisę į išlaikymą, ir asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra tos valstybės nacionaliniai subjektai ir jei joje yra asmens, turinčio išlaikymo pareigą, įprastinė gyvenamoji vieta.

16 straipsnis

Tais atvejais, kai reikia atsižvelgti į Valstybės, išlaikymo pareigų srityje turinčios dvi arba daugiau pagal teritoriją arba asmenis taikomų teisės sistemų, teisę, – o taip gali atsitikti, jei nuoroda daroma į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, arba asmens, turinčio išlaikymo pareigą, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę arba valstybės, kurios nacionaliniai subjektai jie abu yra, teisę, – nuoroda daroma į tą sistemą, kurią nustato toje Valstybėje galiojančios taisyklės, arba, jei tokių taisyklių nėra, į tą sistemą, su kuria atitinkami asmenys yra labiausiai susiję.

17 straipsnis

Susitariančioji Valstybė, kurioje skirtingi teritoriniai vienetai išlaikymo pareigų srityje turi savo teisės normas, neprivalo šios Konvencijos taikyti teisės normų kolizijoms, susijusioms tik su jos teritoriniais vienetais.

18 straipsnis

Ši Konvencija santykiuose tarp Valstybių, kurios yra jos Šalys, pakeičia 1956 m. spalio 24 d. Hagoje sudarytą Konvenciją dėl išlaikymo pareigų vaikams taikytinos teisės.

Tačiau pirmesnė straipsnio dalis yra netaikoma Valstybei, kuri dėl 13 straipsnyje nustatytos išlygos šios Konvencijos netaiko išlaikymo pareigoms dvidešimt vienerių metų amžiaus neturinčiam ir nesusituokusiam asmeniui.

19 straipsnis

Ši Konvencija neturi pasekmių jokiam kitam tarptautiniam dokumentui, kurio Šalis yra arba bus Susitariančioji Valstybė ir kuriame yra šios Konvencijos reglamentuojamos srities nuostatų.

IV SKYRIUS – BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Valstybėms, kurios buvo Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos narės per jos dvyliktąją sesiją.

Konvencija ratifikuojama, priimama arba patvirtinama, o ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Nyderlandų užsienio reikalų ministerijoje.

21 straipsnis

Kiekviena Valstybė, kuri Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nare tapo po jos dvyliktosios sesijos arba kuri yra Jungtinių Tautų Organizacijos ar šios Organizacijos specializuotosios agentūros narė arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto dalyvė, gali prie šios Konvencijos prisijungti jai įsigaliojus pagal 25 straipsnio pirmąją dalį.

Prisijungimo dokumentas deponuojamas Nyderlandų užsienio reikalų ministerijoje.

22 straipsnis

Kiekviena Valstybė pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu gali pareikšti, kad ši Konvencija galioja visose, vienoje ar keliose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Toks pareiškimas įsigalioja Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai Valstybei dieną.

Bet kuriuo metu vėliau apie Konvencijos galiojimo teritorinį išplėtimą pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai.

23 straipsnis

Susitariančioji Valstybė, turinti du ar kelis teritorinius vienetus, kuriuose išlaikymo pareigoms yra taikomos skirtingos teisės sistemos, pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu gali pareikšti, kad ši Konvencija galioja visuose, tik viename ar keliuose jos teritoriniuose vienetuose, ir savo pareiškimą ji gali pakeisti bet kuriuo metu vėliau pateikdama kitą pareiškimą.

Apie šiuos pareiškimus pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai ir juose aiškiai nurodomas teritorinis vienetas, kuriam Konvencija yra taikoma.

24 straipsnis

Kiekviena Valstybė ne vėliau kaip ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo momentu gali padaryti vieną ar kelias iš 13–15 straipsniuose paminėtų išlygų. Jokių kitų išlygų daryti neleidžiama.

Kiekviena Valstybė, pranešdama apie Konvencijos galiojimo išplėtimą pagal 22 straipsnį, taip pat gali padaryti vieną ar kelias iš paminėtų išlygų, taikytinų visoms ar kelioms išplėtimo pareiškime paminėtoms teritorijoms.

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali bet kuriuo metu atšaukti savo padarytą išlygą. Apie tokį atšaukimą pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai.

Tokia išlyga netenka galios pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai buvo pranešta pagal pirmesnę straipsnio dalį.

25 straipsnis

Ši Konvencija įsigalioja pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai buvo deponuotas trečiasis 20 straipsnyje paminėtas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

Paskui Konvencija įsigalioja:

- kiekvienai ją vėliau ratifikuojančiai, priimančiai arba patvirtinančiai Valstybei – pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą;

- kiekvienai prisijungiančiai Valstybei – pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo prisijungimo dokumentą;

- teritorijai, kuriai Konvencijos galiojimas buvo išplėstas laikantis 22 straipsnio – pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tame straipsnyje paminėto pranešimo dienos.

26 straipsnis

Ši Konvencija galioja penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos pagal 25 straipsnio pirmąją dalį net ir toms Valstybėms, kurios ją ratifikavo, priėmė, patvirtino arba prie jos prisijungė vėliau.

Jei Konvencija nedenonsuojama, jos galiojimo laikas kas penkeri metai yra savaime pratęsiamas.

Apie kiekvieną denonsavimą bent prieš šešis mėnesius iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai. Konvencija gali būti denonsuojama tik tam tikroms teritorijoms, kurioms ji yra taikoma.

Denonsavimas galioja tik tai Valstybei, kuri apie jį yra pranešusi. Konvencija ir toliau galioja kitoms Susitariančiosioms Valstybėms.

27 straipsnis

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija Konferencijos valstybėms narėms ir Valstybėms, prisijungusioms pagal 21 straipsnį, praneša apie:

1) kiekvieną pasirašymą ir ratifikavimą, priėmimą ir patvirtinimą, paminėtą 20 straipsnyje;

2) šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 25 straipsnį;

3) kiekvieną prisijungimą, paminėtą 21 straipsnyje, ir datą, nuo kurios jis pradeda galioti;

4) kiekvieną galiojimo išplėtimą, paminėtą 22 straipsnyje, ir datą, nuo kurios jis pradeda galioti;

5) kiekvieną pareiškimą, paminėtą 23 straipsnyje, ir jo pakeitimą bei datas, nuo kurių šis pareiškimas ir jo pakeitimas pradeda galioti;

6) kiekvieną denonsavimą, paminėtą 26 straipsnyje;

7) kiekvieną išlygą, paminėtą 13–15 ir 24 straipsniuose, ir kiekvieną išlygos atšaukimą, paminėtą 24 straipsnyje.

Tai patvirtindami toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 1973 m. spalio 2 d. Hagoje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai vienodai autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Nyderlandų Vyriausybės archyvuose. Patvirtintos kopijos diplomatiniu kanalu siunčiamos kiekvienai Hagos tarptautinės teisės konferencijos valstybei narei per jos dvyliktąją sesiją.

______________