LIETUVOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, BELGIJOS KARALYSTĖS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS IR NYDERLANDŲ KARALYSTĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL KELIŲ TRANSPORTO*

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Estijos Respublikos Vyriausybė, Latvijos Respublikos Vyriausybė, Belgijos Karalystės Vyriausybė, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybė ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis,

skatindamos ekonominių santykių interesais krovinių ir keleivių vežimo keliais Susitariančiosiose Šalyse, į jas ir iš jų bei tranzitu per jų teritorijas plėtrą,

susitarė:

 

1 straipsnis

Taikymo sritis

 

1. Šio susitarimo nuostatos taikomos krovinių ir keleivių vežimui keliais samdos pagrindais, už užmokestį ar savo sąskaita tarp Susitariančiųjų Šalių, tranzitu per jų teritorijas, į trečiąsias šalis arba iš jų, taip pat keleivių ir krovinių vežimui Susitariančiosios Šalies teritorijoje, toliau vadinamam „kabotažu“, kurį vykdo vežėjai transporto priemonėmis, nurodytomis šio susitarimo 2 straipsnyje.

2. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad būtų gerbiamos teisės ir laikomasi įsipareigojimų, numatytų Europos Bendrijos ir Baltijos valstybių susitarimuose.

Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra Europos Bendrijų valstybė narė, taiko šį susitarimą laikydamasi savo įsipareigojimų pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis su pakeitimais ir papildymais.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra Beniliukso ekonominės sąjungos steigimo sutarties Šalis, taiko šį susitarimą laikydamasi savo įsipareigojimų pagal tą sutartį su pakeitimais ir papildymais.

 

2 straipsnis

Sąvokos

 

Šiame susitarime:

1. „Vežėjas“ – asmuo (taip pat juridinis asmuo), įsisteigęs vienoje iš Susitariančiųjų Šalių ir kuriam įsisteigimo valstybėje teisėtai leidžiama dalyvauti krovinių ir keleivių tarptautinio vežimo keliais rinkoje samdos pagrindais, už užmokestį ar savo sąskaita, laikantis atitinkamų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. „Transporto priemonė“ – motorinė transporto priemonė, registruota vienoje iš Susitariančiųjų Šalių, arba transporto priemonių junginys, kurio bent jau motorinė transporto priemonė yra registruota Susitariančiojoje Šalyje ir kuris yra įrengtas bei naudojamas tik kroviniams arba keleiviams gabenti.

3. „Kabotažas“ – transporto paslaugos, kurias Susitariančiosios Šalies teritorijoje teikia toje valstybėje neįsisteigęs vežėjas.

4. „Transportas“ – pakrautų ar nepakrautų transporto priemonių judėjimas keliais, net jei transporto priemonė, priekaba arba puspriekabė tam tikrą kelionės dalį naudojasi geležinkeliais arba vandens keliais.

 

3 straipsnis

Teisė dalyvauti rinkoje

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali leisti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje įsisteigusiam vežėjui gabenti krovinius arba vežti keleivius:

a) tarp bet kurio punkto jos teritorijoje ir bet kurio punkto už jos teritorijos ribų;

b) tranzitu per jos teritoriją;

c) jos teritorijoje (teikti kabotažo paslaugas),

turint leidimą, kurį išduoda Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos arba kitos įgaliotos organizacijos, išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas nusprendžia kitaip.

2. Leidimų nereikalaujama toliau nurodytoms transporto rūšims arba su tokiu transportu susijusioms nepakrautų transporto priemonių kelionėms:

- paštui gabenti kaip viešajai paslaugai;

- patyrusiems avarijas arba sugedusioms transporto priemonėms gabenti;

- kroviniams gabenti motorinėmis transporto priemonėmis, kurių leistina bendroji masė su kroviniu, įskaitant priekabos svorį, neviršija 6 tonų, arba leistina keliamoji galia, įskaitant priekabos keliamąją galią, neviršija 3,5 tonos;

- medikamentams, medicinos įrangai ir kitoms prekėms, kurie būtini nelaimių (ypač stichinių) atvejais, gabenti.

 

4 straipsnis

Masė ir matmenys

 

1. Transporto priemonių masė ir matmenys turi atitikti jų oficialiai užregistruotą masę ir matmenis, taip pat negali viršyti priimančiojoje valstybėje galiojančių normų.

2. Jeigu pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės, vykdančios transporto veiklą pagal šio susitarimo nuostatas, masė ir (arba) matmenys priimančiosios valstybės teritorijoje viršija leistinas normas, būtinas specialus leidimas.

 

5 straipsnis

Nacionalinių įstatymų laikymasis

 

Susitariančiosios Šalies vežėjai ir jų transporto priemonių ekipažų nariai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje privalo laikytis toje valstybėje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Kabotažo atveju Jungtinis komitetas išaiškina priimančiojoje valstybėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus dėl transporto paslaugų tarifų ir sutarčių sąlygų, transporto priemonių masės ir matmenų, taip pat teisės aktus dėl specifinių transporto kategorijų, tokių kaip: pavojingi kroviniai, greitai gendantys produktai ir gyvi gyvuliai, dėl vairavimo ir poilsio valandų bei pridėtinės vertės mokesčio už transporto paslaugas. Šie teisės aktai taikomi tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos valstybės nuolatiniams gyventojams, kad nebūtų diskriminuojama pilietybės ar įsisteigimo vietos pagrindu.

 

6 straipsnis

Pažeidimai

 

Jeigu vienos iš Susitariančiųjų Šalių vežėjas pažeidžia šio susitarimo nuostatas, Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje buvo padarytas pažeidimas, laikydamasi savo teisės procedūrų, apie pažeidimą praneša minėtai Susitariančiajai Šaliai, kuri imasi savo nacionalinės teisės aktuose numatytų priemonių. Šios Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie sankcijas, kurių buvo imtasi.

 

7 straipsnis

Mokesčiai ir rinkliavos

 

1. Transporto priemonės, įskaitant jų atsargines dalis, teikiančios transporto paslaugas pagal šį susitarimą, abipusiškumo pagrindu atleidžiamos nuo visų mokesčių ir rinkliavų už transporto priemonių eksploataciją ir valdymą, taip pat nuo visų specialių mokesčių ir rinkliavų už transporto paslaugas, teikiamas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

2. Nuo mokesčių ir rinkliavų už automobilių degalus, pridėtinės vertės mokesčio už transporto paslaugas ir kelių mokesčių neatleidžiama.

3. Muito ir kiti mokesčiai bei rinkliavos abipusiškumo pagrindu netaikomi degalams, esantiems įprastose transporto priemonių talpose, taip pat transporto priemonėse esantiems tepalams, naudojamiems transporto priemonių veikimui.

 

8 straipsnis

Jungtinis komitetas

 

1. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos reglamentuoja visus klausimus, susijusius su šio susitarimo įgyvendinimu ir taikymu.

2. Tam tikslui Susitariančiosios Šalys įkuria Jungtinį komitetą.

3. Jungtinio komiteto posėdžiai rengiami reguliariai vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu. Jį sudaro Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų atstovai. Susitariančiosios Šalys dalyvauti posėdžiuose taip pat gali kviesti kelių transporto verslo atstovų.

4. Jungtinis komitetas nustato savo darbo tvarką bei taisykles ir posėdžiauja paeiliui vienoje iš Susitariančiųjų Šalių. Posėdžio pabaigoje parengiamas protokolas, kurį pasirašo Susitariančiųjų Šalių delegacijų vadovai.

5. Pagal šio susitarimo 3 straipsnio 1 dalį, Jungtinis komitetas priima sprendimus dėl leidimų tipo ir skaičiaus, taip pat dėl teisės dalyvauti rinkoje sąlygų, įskaitant klausimus, susijusius su darbo jėga. Nepaisant 3 straipsnio 2 dalies, Jungtinis komitetas gali papildyti transporto paslaugų, kurioms teikti nereikalaujama leidimų, sąrašą.

6. Jungtinis komitetas kreipia ypatingą dėmesį į šiuos klausimus:

- suderintą transporto paslaugų plėtrą tarp Susitariančiųjų Šalių, be kita ko, atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus;

- kelių transporto politikos ir teisės aktų transporto srityje koordinavimą ir į tai, kaip Susitariančiosios Šalys tuos teisės aktus įgyvendina nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;

- galimų sprendimų rengimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, jei kiltų sunkumų dėl mokesčių, socialinių, muitų ar aplinkosaugos klausimų, įskaitant viešosios tvarkos klausimus;

- keitimąsi reikiama informacija;

- masės ir matmenų nustatymo metodus;

- bendradarbiavimo tarp transporto bendrovių ir įstaigų skatinimą;

- multimodalinio transporto skatinimą, įskaitant visus klausimus, susijusius su teise dalyvauti rinkoje.

 

9 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

 

1. Šis susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

2. Susitariančiosios Šalys raštu praneša Beniliukso ekonominės sąjungos Generaliniam Sekretoriui, kada vidaus teisės procedūros, būtinos šiam susitarimui įsigalioti, jų teritorijose atliktos.

3. Gavus ne mažiau kaip keturių Susitariančiųjų Šalių pranešimus, šis susitarimas toms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja antro mėnesio po ketvirtojo pranešimo pirmą dieną. Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, kuri tokį pranešimą deponuoja vėliau, šis susitarimas įsigalioja antro mėnesio po tokio deponavimo pirmą dieną. Beniliukso ekonominės sąjungos Generalinis Sekretorius tuoj pat informuoja Susitariančiąsias Šalis apie kiekvieną tokį deponuotą pranešimą ir įsigaliojimo datas.

4. Susitarimas galioja vienerius metus nuo tos dienos, kai jis įsigalioja. Po to Susitarimo galiojimas automatiškai pratęsiamas kiekvienais metais, jei prieš šešis mėnesius iki Susitarimo galiojimo termino pabaigos daugiau kaip dvi Susitariančiosios Šalys raštu nepraneša Beniliukso ekonominės sąjungos Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad nutraukia Susitarimą. Šiuo atveju Susitarimas nutraukiamas tarp visų Susitariančiųjų Šalių tą dieną, kai pasibaigia jo galiojimo terminas. Beniliukso ekonominės sąjungos Generalinis Sekretorius tuoj pat informuoja Susitariančiąsias Šalis apie kiekvieną pranešimą apie Susitarimo nutraukimą ir nutraukimo datą.

 

10 straipsnis

Susitarimo taikymas Nyderlandų Karalystei

 

Šis susitarimas Nyderlandų Karalystei taikomas tik europinei Karalystės teritorijos daliai.

 

Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį susitarimą.

 

Sudarytas 1992 m. birželio 8 d. šešiais egzemplioriais anglų kalba.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BELGIJOS KARALYSTĖS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

 

 

ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

 

LATVIJOS RESPUBLIKOS

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________



* LR Vyriausybės patvirtinta 1992 m. gruodžio 18 d. Įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.