LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL GYDOMŲJŲ AFEREZIŲ IR HEMOSORBCIJOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ
2000 m. spalio 30 d. Nr. 583
Vilnius
Vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 1999 06 03 įsakymu Nr. 272 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų vidaus standartų ir sveikatos priežiūros metodikų parengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1628),
1.3. Statistinės apskaitos formą Nr. 157/a „Gydomųjų ____________________ aferezių kurso lapas“, A4 formatas (3 priedas);
2. Papildau sveikatos apsaugos ministro 1999 11 29 įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972) 1 priedo 1.3.2 punktą „Kitos apskaitos formos“ nauja eilute:
PATVIRTINTA
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
2000 10 30 įsakymu Nr. 583
1 priedas
GYDOMŲJŲ AFEREZIŲ IR HEMOSORBCIJOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
I. GYDOMŲJŲ AFEREZIŲ IR HEMOSORBCIJŲ PADALINIAI
1. Gydomųjų aferezių padalinys – tai organizacinė struktūra (skyrius, poskyris, kabinetas, atskira gydymo įstaiga), kurioje yra atliekamos gydomosios aferezės (GAF), t. y. eritraferezės, fotoferezės, leukaferezės, plazmaferezės, trombocitaferezės ir plazmos sudedamųjų dalių aferezės, bei gali būti atliekamos kitos procedūros, pvz., hemosorbcijos, netiesioginė elektrocheminė organizmo detoksikacija, kraujo fotomodifikacija lazerio spinduliais ir kt. GAF gali būti pertraukiamosios (centrifuginės) ir nepertraukiamosios (separacinės ir filtracinės). Nepertraukiamosios GAF gali būti atliekamos tiktai asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai.
II. GYDOMŲJŲ AFEREZIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Reikalavimai gydomųjų aferezių padaliniams:
3.1. patalpoms:
GAF padaliniui taikomi Lietuvos higienos normos „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ (HN 47-1995) reikalavimai. Vienai GAF vietai turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 8 m2 plotas;
3.2. GAF aparatams:
3.2.1. GAF aparatai turi atitikti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus reikalavimus ir turi būti registruoti Lietuvoje,
3.3. personalui:
3.3.1. GAF padaliniuose dirba įvairių specialybių gydytojai ir slaugos specialistai, specialiai parengti universitetiniuose gydomųjų aferezių padaliniuose (pagal 72 val. programą, 2 priedas) ir SAM patvirtinta tvarka įgiję sertifikatus šiai siaurai specializuotai medicinos praktikos rūšiai,
3.3.2. gydomųjų aferezių padaliniuose vieno etato krūviu dirbantis gydytojas per metus vidutiniškai turi padaryti 1000, o vienas slaugos specialistas – 600 pertraukiamųjų aferezių. Tuo pačiu metu vienas gydytojas negali daryti daugiau kaip 2 nepertraukiamųjų ar plazmos sudedamųjų dalių aferezių, o vienas slaugos specialistas – vieną nepertraukiamąją ar plazmos sudedamųjų dalių aferezę;
4. Gydymo aferezėmis pradžios reikalavimai
4.1. Skubios GAF indikacijos:
4.1.1. plazmaferezei:
4.1.1.1. sunkūs apsinuodijimai, kai vaistas ar nuodas cirkuliuoja kraujyje susijungęs su plazmos baltymais ar lipidais, gali būti pašalinamas plazmaferezės metu iš organizmo ir galima tikėtis klinikinio efekto, pvz., apsinuodijus kalcio antagonistais, parakvatu, širdį veikiančiais glikozidais, teofilinu ir kitais ksantinais, žalsvąja musmire, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama konsultuotis su gydytojais toksikologais (T 36 – 65),
4.2. skubios GAF kontraindikacijos:
4.3. Ligų, kurių gydymui taikomos planinės GAF, ir indikacijų planinei GAF sąrašas:
4.3.1. eritraferezei:
4.3.1.1. tikroji policitemija (D 45):
4.3.2. fotoferezei:
4.3.2.1. komplikacijos po organų transplantacijos (T 80.2, 86)*:
4.3.3. leukaferezei:
4.3.3.1. lėtinė limfoleukozė (C 91.1):
4.3.3.2. lėtinė mieloleukozė (C 92.1)*:
4.3.3.3. ūminė limfoleukozė (C 91.0)*:
4.3.4. plazmaferezei:
4.3.4.2. antifosfolipidinis sindromas (D 89.8), kai, taikant adekvatų medikamentinį gydymą, kartojasi trombozinės komplikacijos,
4.3.4.5. bronchinė astma (J 45.0)*:
4.3.4.6. cholestazinis sindromas, kai blogėjant ligonio būklei, nepaisant adekvataus medikamentinio gydymo, bilirubino kiekis kraujo serume yra ne mažesnis kaip 200 mol/l,
4.3.4.10. greitai progresuojantis glomerulonefritas (N 01), nustačius antikūnus prieš bazinę glomerulų membraną,
4.3.4.16. krioglobulinemija (D 89.1), išsivysčius vidaus organų pažeidimams ir/arba trombozinėms komplikacijoms,
4.3.4.19. mielominė liga (C 90.0)*:
4.3.4.25. progresuojanti sisteminių jungiamojo audinio ligų (M 32 – 35) eiga, išsivysčius vaskulitui, su aukštais antikūnų titrais, kliniškai išreikštu hiperviskoziteto sindromu,
4.3.4.27. šalčio agliutininų liga (D 59.1)*:
4.3.4.28. šeimyninė hipercholesterolemija (E 78.0), kai neefektyvus dietinis ir medikamentinis gydymas,
4.3.4.30. trombinė trombocitopeninė purpura (M 31.1)*:
4.3.4.32. vaistų perdozavimas ir lėtiniai apsinuodijimai (T 36 – 65), kai vaistas ar nuodas cirkuliuoja kraujyje susijungęs su plazmos baltymais ar lipidais, gali būti pašalinami plazmaferezės metu iš organizmo ir galima tikėtis klinikinio efekto, pvz., neuroleptinio sindromo atveju, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama konsultuotis su gydytojais toksikologais,
4.3.4.33. Valdenštremo makroglobulinemija (C 88.0), kai yra kliniškai išreikštas hiperviskoziteto sindromas,
4.3.5. trombocitaferezei:
4.3.5.2. lėtinė mieloleukozė (C 92.1), kai trombocitozė nekoreguojama medikamentais ir sukelia trombozines komplikacijas,
4.3.6. plazmos sudedamųjų dalių aferezėms:
4.3.6.1. MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezei:
4.3.6.1.1. homozigotinė šeimyninė hipercholesterolemija (E 78.0), kai MTL – cholesterolio yra daugiau kaip 5,16 mmol/l ir neefektyvus dietinis bei maksimalus medikamentinis gydymas,
4.3.6.1.2. sunki išeminės širdies ligos (I 20, 25) forma (III – IV klasės krūtinės angina), kai MTL – cholesterolio yra daugiau kaip 5,16 mmol/l ir neefektyvus dietinis bei maksimalus medikamentinis gydymas,
4.3.6.1.3. būklės po širdies transplantacijos ar aortos- vainikinių kraujagyslių nuosrūvių suformavimo, kai yra lėtinis ar ūminis kraujotakos nepakankamumas ir/ar lėtinis inkstų nepakankamumas, o MTL – cholesterolio yra daugiau kaip 5,16 mmol/l ir neefektyvus dietinis bei maksimalus medikamentinis gydymas,
4.3.6.1.4. būklės po inkstų transplantacijos, kai MTL – cholesterolio yra daugiau kaip 5,16 mmol/l ir neefektyvus dietinis bei maksimalus medikamentinis gydymas.
* – GAF yra tikslingos esant bent vienam iš šių pokyčių;
** – tais atvejais, kai į šį sąrašą įtrauktos ligos gydymui nėra nustatytos tikslios indikacijos GAF, ligos paūmėjimo metu GAF tikslingumą nustato ligonį gydančių gydytojų konsiliumas.
Išimties tvarka, čia nenumatytais atvejais, indikacijas GAF atlikti gali nustatyti konsiliumas, susidedantis iš padalinio, kuriame yra gydomas ligonis, vadovo, gydančio gydytojo ir gydytojo, atliekančio GAF. Indikacijas kitoms plazmos sudedamųjų dalių aferezėms, kurios bus įdiegtos ateityje, kol jas patvirtins sveikatos apsaugos ministras, nustato aukščiau minėtos sudėties konsiliumas pagal atitinkamos medicinos srities Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinio vyriausiojo specialisto rekomendacijas.
4.4. Kontraindikacijos planinei GAF:
4.4.4. kraujavimas iš virškinamojo trakto, kurio negalima sustabdyti gydant konservatyviai ar operuojant,
5. Gydomosios aferezės procedūros ir gydymo kurso reikalavimai
5.1. Būklės, kai reikalinga skubi GAF.
GAF atliekamos atsižvelgiant į ligonio būklę, todėl apie GAF skaičių, gydymo trukmę ir atliekamus tyrimus reikia spręsti individualiai.
5.2. Planinės GAF.
5.2.1. Gydymo GAF trukmė.
Gydymo plazmaferezėmis kursas apskaičiuojamas pagal pašalintos (pakeistos) plazmos kiekį, kuris skirtingoms ligoms gali būti nevienodas. Cirkuliuojantis plazmos tūris yra apskaičiuojamas pagal formulę:
CPT (L) = 0,07 × kūno svoris (kg) × (1 – hematokritas)
Atliekama tiek plazmaferezių, kiek reikia numatytam plazmos kiekiui pašalinti.
Vidutiniška fotoferezės kurso trukmė yra penkios-aštuonios procedūros. Eritraferezių, leukaferezių, trombocitaferezių ir plazmos sudedamųjų dalių aferezių gydymo kurso trukmė nustatoma įvertinus kraujo forminių elementų kiekybinius pasikeitimus ir klinikinį efektą.
5.2.2. GAF efektyvumo rodikliai. Gydymo kurso efektyvumas vertinamas:
5.3. Reikalavimai saugiai ir kokybiškai GAF:
5.3.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose atliekamos GAF, turi būti parengtos ir patvirtintos procedūrų atlikimo instrukcijos,
5.3.2. vartojamos tik vienkartinės priemonės – punkcinės adatos, kraujo magistralės, hemakonai, plazmos filtrai, išskyrus kvarcines kiuvetes fotoferezei, kurios gali būti naudojamos daug kartų,
5.3.3. kvarcinės kiuvetės fotoferezei po procedūros yra nukenksminamos ir sterilizuojamos pagal Lietuvos higienos normos „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai“ (HN 39 – 1994) reikalavimus,
5.3.4. plazmos ir kiti naudojami filtrai bei kraujo magistralės prieš GAF pradžią turi būti necirkuliariai perplaunamos pagal jų naudojimo instrukcijų reikalavimus,
5.3.5. GAF gydomo paciento tyrimai bei procedūros eigos duomenys fiksuojami specialiame standartiniame lape (2 priedas),
5.3.6. baigus GAF, panaudotos vienkartinės priemonės turi būti nukenksminamos pagal Lietuvos higienos normos „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai“ (HN 39 – 1994) reikalavimus,
6. Aferezėmis gydomo ligonio stebėjimo ir gydymo kokybės reikalavimai
6.1. Tyrimai, atliekami prieš nepertraukiamąsias plazmaferezes arba pradedant planinį gydymą pertraukiamosiomis leukaferezėmis, plazmaferezėmis, trombocitaferezėmis ir plazmos sudedamųjų dalių aferezėmis:
6.1.2. bendras klinikinis kraujo tyrimas (eritrocitai, hemoglobinas, hematokritas, leukocitai, leukograma, trombocitai, ENG),
6.2. Tyrimai, atliekami pradedant gydymą eritraferezėmis:
6.2.2. bendras klinikinis kraujo tyrimas (eritrocitai, hemoglobinas, hematokritas, leukocitai, leukograma, trombocitai, ENG),
6.3. GAF gydomo ligonio stebėjimas.
Ligoniai turi būti stebimi ir tiriami pagrindinę ligą gydančių gydytojų ir slaugos specialistų.
6.4. Tyrimai, atliekami po nepertraukiamųjų plazmaferezių arba baigiant planinį gydymą pertraukiamosiomis leukaferezėmis, plazmaferezėmis, trombocitaferezėmis ir plazmos sudedamųjų dalių aferezėmis:
6.4.1. bendras klinikinis kraujo tyrimas (eritrocitai, hemoglobinas, hematokritas, leukocitai, leukograma, trombocitai, ENG),
III. HEMOSORBCIJOS PROCEDŪROS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
7. Reikalavimai padaliniams, kuriuose atliekamos hemosorbcijos
7.1. Reikalavimai patalpoms:
Patalpai, kurioje yra atliekamos HS, taikomi Lietuvos higienos normos „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ (HN 47 – 1995) reikalavimai. HS atlikti turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 8 m2 plotas.
7.2. Reikalavimai HS aparatams:
7.2.1. HS aparatai turi atitikti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus reikalavimus ir turi būti registruoti Lietuvoje,
7.3. Reikalavimai personalui:
HS turi atlikti gydytojas ir slaugos specialistas, specialiai parengti universitetinių ligoninių padaliniuose, kuriuose nuolat yra atliekamos HS (pagal 72 val. programą, 4 priedas) ir SAM patvirtinta tvarka gavę sertifikatus šiai siaurai specializuotai medicinos praktikos rūšiai. Ligonis procedūros metu turi būti nuolat stebimas vieno iš minėtų specialistų.
8. Gydymo hemosorbcijomis reikalavimai
8.1. Skubios HS indikacijos:
8.1.1. apsinuodijimai (T 36 – 65):
8.1.1.1. acetilsalicilo rūgštimi ir kitais salicilatais, kai nėra galimybių atlikti hemodializę (T 39)*:
8.1.1.1.2. plaučių ir/ar galvos smegenų edemos, besikartojančių centrinės kilmės traukulių, IIIo ar IVo komos, pseudosepsinio sindromo, nestabilios hemodinamikos ir/arba skilvelinių aritmijų išsivystymas,
8.1.1.1.3. salicilatų kiekis kraujyje pirmomis valandomis po apsinuodijimo didesnis nei 900 mg/l arba didesnis nei 1300 mg/l šešias valandas po apsinuodijimo,
8.1.1.1.4. jeigu apsinuodijusieji yra vyresni nei 60 metų ir serga kardiovaskulinės bei kvėpavimo sistemų ligomis, vystosi sunkiai koreguojama acidozė arba padidėjęs metabolizmas su hipertermija, HS galima taikyti ir anksčiau,
8.1.1.2. alkaloidais (akonitinu, beloidu, belasponu, pachikarpinu, veratrinu ir kitais):
8.1.1.3. anilinu pirmomis 12 val. po apsinuodijimo, jeigu yra ryški methemoglobinemija ir nėra galimybių atlikti hemodializę,
8.1.1.4. barbitūratais (T 42)*:
8.1.1.5. bromizovaliu*:
8.1.1.7. etchlorvinoliu*:
8.1.1.8. fosforo organiniais junginiais tik pirmomis valandomis po apsinuodijimo (rezorbcijos fazės metu),
8.1.1.9. gliutetimidu*:
8.1.1.12. meprobamatu (T 42), išsivysčius giliai komai su arefleksija ir į šviesą nereaguojant vyzdžiams,
8.1.1.14. teofilinu ir kitais ksantinais (aminofilinu, eufilinu, kofeinu)*:
8.1.1.14.2. išsivysčius centrinės kilmės traukuliams, sunkiai gydomoms aritmijoms, sistoliniam AKS mažiau kaip 60 mm Hg, net jeigu teofilino kiekis plazmoje mažesnis arba nežinomas,
8.1.1.17. žalsvąja musmire (T 62) ankstyvosios (latentinės) apsinuodijimo stadijos metu (iki 20 val. po apsinuodijimo),
8.1.3. išreikštas, įvairios etiologijos hepatoreninis sindromas, kai, blogėjant ligonio būklei, nepaisant adekvataus medikamentinio gydymo, bilirubino kiekis kraujo serume yra ne mažesnis kaip 200 mol/l,
8.1.4. sepsis (A 40 – 41, 49.9), kai yra bakteremija ir/ar septicemija.
* – HS yra tikslinga, esant bent vienam iš šių pokyčių.
Išimties tvarka, čia nenumatytais atvejais, indikacijas HS atlikti gali nustatyti konsiliumas, susidedantis iš padalinio, kuriame yra gydomas ligonis, vadovo, gydančio gydytojo ir gydytojo, atliekančio HS.
8.2. Kontraindikacijos skubiai HS:
8.3. Indikacijos planinei (selektyviai) HS yra įvairūs autoimuniniai ir metaboliniai susirgimai. Gydymo HS indikacijos priklauso nuo turimų imunosorbentų ar selektyvių hemosorbentų, kurių specifikacijose turi būti tiksliai nurodytos pašalinamos medžiagos.
8.4. Kontraindikacijos planinei (selektyviai) HS:
8.4.4. kraujavimas iš virškinamojo trakto, kurio negalima sustabdyti gydant konservatyviai ar operuojant,
9. Hemosorbcijos procedūros reikalavimai
9.1. Saugios ir kokybiškos HS reikalavimai:
9.1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose atliekamos HS, turi būti parengtos ir patvirtintos procedūrų atlikimo instrukcijos,
9.1.2. vartojamos tik vienkartinės priemonės – hemosorbento kolonėlės, punkcinės adatos, kraujo magistralės ir kt.,
9.1.3. hemosorbento kolonėlė ir kraujo magistralės prieš HS pradžią turi būti perplaunamos pagal kolonėlės ir magistralių panaudojimo instrukcijos reikalavimus,
9.1.4. HS gydomo paciento tyrimai bei procedūros eigos duomenys fiksuojami medicininėje ligonio dokumentacijoje,
9.1.5. baigus HS, panaudota hemosorbento kolonėlė ir kraujo magistralės turi būti nukenksminamos pagal Lietuvos higienos normos „Medicininių gaminių dezinfekavimas, ikisterilizacinis plovimas, sterilizavimas. Metodai, priemonės, režimai“ (HN 39 – 1994) reikalavimus,
10. Hemosorbcijomis gydomo ligonio tyrimo reikalavimai
10.1. Tyrimai, atliekami prieš pirmąją HS:
10.1.2. bendras klinikinis kraujo tyrimas (eritrocitai, hemoglobinas, hematokritas, leukocitai, leukograma, trombocitai, ENG),
PATVIRTINTA
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
2000 10 30 įsakymu Nr. 583
2 priedas
GYDYTOJŲ IR SLAUGOS SPECIALISTŲ MOKYMO ATLIKTI GYDOMĄSIAS AFEREZES PROGRAMA
Gydytojai ir slaugos specialistai, baigę studijų programas, pagal kurias nebuvo mokoma atlikti gydomąsias aferezes, jas atlikti turi teisę tik pasirengę universitetiniuose aferezių padaliniuose ir SAM patvirtinta tvarka gavę sertifikatus šiai siaurai specializuotai medicinos praktikos rūšiai.
Gydytojų ir slaugos specialistų podiplominio mokymo atlikti gydomąsias aferezes programa trunka 72 val. (12 darbo dienų) ir susideda iš paskaitų (4 val.), seminarų (18 val.), praktinių užsiėmimų (48 val.) ir įskaitos paskutinę užsiėmimų dieną (2 val.). Kasdien 2 val. yra skiriamos teoriniams užsiėmimams ir 4 val. darbui aferezių padalinyje. Apmokymo metu gydytojai ir slaugos specialistai turi įsisavinti teorinius gydomųjų aferezių pagrindus, jų taikymo indikacijas ir praktinius procedūrų atlikimo įgūdžius.
Paskaitos:
1. Bendri gydomųjų aferezių atlikimo principai, jų poveikis žmogaus organizmui, galimos komplikacijos ir jų gydymas (2 val.).
Seminarai:
1. Kraujo ėmimo būdai. Plazmos pakaitalai, jų vartojimo pašalintai plazmai kompensuoti indikacijos (2 val.).
PATVIRTINTA
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
2000 10 30 įsakymu Nr. 583
3 priedas
________________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ĮOK
________________________________________________________________________________
įstaigos pavadinimas, adresas
Gydomųjų __________________ aferezių kurso lapas VDK
Forma
Nr. 157/a
________________________________________________________________________________
Vardas, pavardė ______________________________________ Gimimo metai ________________
Ligos istorijos Nr. ______________________________________ Svoris _____________________
Diagnozė ________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Kraujo grupė _________________________________________ Rezus faktorius ______________
Numatomo šalinti kraujo komponento kiekis ____________________________________________
Procedūrų eiga
| Data |
Pašalinta |
Komplikacijos, pastabos |
Plazmos pakaitalai, vaistai |
Gydytojo parašas |
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Iš viso pašalinta ___________ ml __________________
________________________________________________________________________________
Tyrimai
| Tyrimas |
Prieš kursą |
Po kurso |
Tyrimas |
Prieš kursą |
Po kurso |
| Eritrocitai |
|
|
Kalis |
|
|
| Hemoglobinas |
|
|
Kalcis |
|
|
| Hematokritas |
|
|
Natris |
|
|
| Leukocitai. b |
|
|
Baltymas |
|
|
| Trombocitai |
|
|
Šlapalas |
|
|
ENG
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
PATVIRTINTA
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
2000 10 30 įsakymu Nr. 583
4 priedas
GYDYTOJŲ IR SLAUGOS SPECIALISTŲ MOKYMO ATLIKTI HEMOSORBCIJAS PROGRAMA
Gydytojai ir slaugos specialistai, baigę studijų programas, pagal kurias nebuvo mokoma atlikti hemosorbcijas, jas atlikti turi teisę tik pasirengę universitetiniuose padaliniuose, kuriuose nuolat atliekamos hemosorbcijos, ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta tvarka gavę sertifikatus šiai siaurai specializuotai medicinos praktikos rūšiai.
Gydytojų ir slaugos specialistų podiplominio mokymo atlikti hemosorbcijas programa trunka 72 val. (12 darbo dienų) ir susideda iš paskaitų (4 val.), seminarų (18 val.), praktinių užsiėmimų (48 val.) ir įskaitos paskutinę užsiėmimų dieną (2 val.). Kasdien 2 val. yra skiriamos teoriniams užsiėmimams ir 4 val. praktiniam darbui. Apmokymo metu gydytojai ir slaugos specialistai turi įsisavinti teorinius hemosorbcijų pagrindus, jų taikymo indikacijas ir praktinius procedūrų atlikimo įgūdžius.
Paskaitos:
1. Bendri sorbcinių gydymo metodų atlikimo principai, jų poveikis žmogaus organizmui, galimos komplikacijos ir jų gydymas (2 val.).
Seminarai:
6. Hemosorbcijos derinimas su kraujo švitinimu ultravioletiniais spinduliais ir/ar netiesiogine elektrochemine organizmo detoksikacija (2 val.).