LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL TARPTAUTINIŲ KELEIVIŲ IR KROVINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švedijos Karalystės Vyriausybė, norėdamos paskatinti ekonominių santykių vystymąsi, siekdamos plėtoti krovinių ir keleivių vežiojimus automobiliais tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas,

susitarė:

 

I. Veiklos sfera

 

1 straipsnis

 

Šis Susitarimas taikomas visiems tarptautiniams keleivių ir krovinių vežiojimams, vykdomiems autotransporto priemonėmis tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės arba tranzitu per jų teritorijas. Šis Susitarimas taip pat taikomas keleivių bei krovinių vežiojimams kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje (kabotažas) arba tarp vietos esančios Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir trečiosios Šalies, kai transporto priemonė yra registruota kitoje Susitariančiojoje Šalyje.

 

II. Terminai

 

2 straipsnis

 

1. Terminas „vežėjas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį, kuris įregistruotas vienoje iš Susitariančiųjų Šalių ir kuriam pagal savo Šalies vidaus įstatymus leista vykdyti tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus už atlyginimą arba savo sąskaita, priklausomai nuo atitinkamų nacionalinių įstatymų.

2. Terminas „transporto priemonė“ reiškia autotransporto priemonę arba transporto priemonių sąstatą, iš kurių bent automobilis įregistruotas vienoje iš Susitariančiųjų Šalių ir kuris naudojamas tik keleivių ar krovinių vežimui.

3. Terminas „autobusas“ reiškia autotransporto priemonę su mechaniniu varikliu, skirtą vežti daugiau negu 9 asmenis, įskaitant vairuotoją.

4. Terminas „reguliarus keleivių vežimas“ reiškia keleivių vežiojimus, vykdomus atitinkamu dažnumu, tam tikru maršrutu su nustatytais keleivių išlaipinimo ir įlaipinimo punktais.

 

III. Keleivių vežiojimai

 

3 straipsnis

 

Visiems keleivių vežiojimams transporto priemonėmis, atliekamiems samdos ar atlyginimo pagrindu arba vežėjų sąskaita tarp abiejų Susitariančiųjų Šalių, vežiojimams jų teritorijose arba tranzitu per Susitariančiųjų Šalių teritorijas reikalingi leidimai, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 6 straipsnyje.

 

4 straipsnis

 

1. Reguliarūs keleivių vežiojimai tarp abiejų Šalių arba tranzitu per jų teritorijas bus tvirtinami suderinus tai su Susitariančiųjų Šalių kompetentingais organais.

2. Susitariančiosios Šalies kompetentingas organas išduoda leidimą vežiojimams, atliekamiems jos teritorijoje.

3. Kompetentingi organai bendrai nustatys leidimų vežiojimams sąlygas, t. y. trukmę, pervežimų dažnumą, tvarkaraščius, taikomų tarifų ribas ir kitas detales, būtinas sklandžiai vykdyti reguliarius keleivių vežiojimus.

4. Pareiškimas leidimui gauti turi būti adresuojamas transporto priemonės registracijos šalies kompetentingam organui, kuris turi teisę jį priimti arba ne. Jeigu pareiškimas neturi jokių prieštaravimų, šis kompetentingas organas perduos jį kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingam organui.

5. Prie pareiškimo turi būti pridėti dokumentai su tokiais duomenimis: siūlomi tvarkaraščiai, tarifai ir maršrutai, metų periodas, kada bus vykdomi pervežimai ir numatoma pervežimų pradžios data. Kompetentingi organai gali pareikalauti papildomų duomenų.

 

5 straipsnis

 

Bet kuriam nereguliariam vežimui, išskyrus vežimus, nustatytus 6 straipsnyje, reikalingas leidimas. Pareiškimą leidimui gauti vežėjas siunčia Šalies, kurioje įregistruotas, kompetentingam organui, kuris perduos pareiškimą su savo pastabomis kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingam organui.

 

6 straipsnis

 

Leidimų nebus reikalaujama, kai tie patys asmenys vežami tuo pačiu autobusu:

a) kai kelionė prasideda ir baigiasi transporto priemonės registracijos šaly;

b) kai kelionė prasideda transporto priemonės registracijos šalyje ir baigiasi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad išskyrus tuos atvejus, jei kitaip nenumatyta leidime, transporto priemonė grįžta tuščia į šalį, kurioje ji yra įregistruota;

c) atsitiktinio pobūdžio tranzitinio reiso metu.

 

IV. Krovinių vežiojimai

 

7 straipsnis

 

Susitariančiųjų Šalių vežėjai, kurie pagal savo Šalies vidaus įstatymus turi teisę vykdyti tarptautinius krovinių vežiojimus, gali vykdyti tokius vežiojimus tarp abiejų Susitariančiųjų Šalių ir tranzitu per jų teritorijas.

 

8 straipsnis

 

Vienos iš Susitariančiosios Šalies vežėjas negali vykdyti keleivių ir krovinių vežiojimų tarp dviejų punktų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, negavęs tos Šalies kompetentingo organo leidimo tokiam vežimui.

 

V. Bendros sąlygos

 

9 straipsnis

 

Vienos iš Susitariančiųjų Šalių vežėjas negali vykdyti keleivių ir krovinių pervežimų iš kitos Susitariančiosios Šalies į trečią šalį arba atvirkščiai, negavęs kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingų organų leidimo šiam vežimui.

 

10 straipsnis

 

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja netaikyti griežtesnių normų autotransporto priemonių, įregistruotų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, svoriams ir gabaritams, negu tos, kurios taikomos transporto priemonėms, įregistruotoms šalyje-šeimininkėje.

2. Transporto priemonės svoriai ir gabaritai turi atitikti oficialią transporto priemonės registraciją.

3. Susitariančiųjų Šalių vežėjai, įvažiuojantys į kitą Susitariančiąją Šalį, turi laikytis jos teritorijoje galiojančių įstatymų ir taisyklių, apribojančių transporto priemonių svorį ir gabaritus.

4. Reikalingas specialus leidimas, jei transporto priemonės, įregistruotos vienoje iš Susitariančiųjų Šalių, svoris ir/arba gabaritai viršija leistinas maksimalaus svorio ir/arba gabaritų normas, galiojančias kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Vežėjas privalo gauti šį leidimą iš kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingų organų prieš įvažiuojant į jos teritoriją.

 

11 straipsnis

 

1. Transporto priemonės, įregistruotos vienoje iš Susitariančiųjų Šalių, laikinai esančios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atleidžiamos nuo mokesčių ir rinkliavų, renkamų už transporto priemonės buvimą toje teritorijoje.

2. Pagal šį straipsnį atleidimai nuo mokesčių nebus taikomi kelių mokesčiams ir pridėtinės vertės mokesčiams, muito bei akcizo mokesčiams už sunaudotą kurą, išskyrus kurą, esantį normaliuose įvažiuojančios transporto priemonės kuro bakuose.

 

12 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalies vežėjai bei transporto priemonės ekipažai, būnant kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, privalo laikytis toje Šalyje galiojančių įstatymų ir taisyklių.

 

13 straipsnis

 

Vienos iš Susitariančiųjų Šalių vežėjui pažeidus šio Susitarimo nuostatas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje padarytas pažeidimas, kompetentingas organas, nepažeisdamas juridinių normų, taikomų jos teritorijoje, informuoja kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingą organą, kuris veikia pagal savo šalies vidaus įstatymus. Kompetentingi Susitariančiųjų Šalių organai informuoja vieni kitus apie paskirtas nuobaudas.

 

14 straipsnis

 

1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių kompetentingi organai spręs visus klausimus, susijusius su šio Susitarimo įgyvendinimu ir taikymu.

2. Šiam tikslui Susitariančiosios Šalys įkuria Jungtinį komitetą.

3. Jungtinis komitetas bus sudarytas iš abiejų Šalių administracijos ir autotransporto kompetentingų organų atstovų ir rinksis pagal vienos iš Susitariančiųjų Šalių reikalavimą.

4. Susitarimą pasirašiusios Šalys susitaria šio dokumento taikymą išdėstyti atskirame Protokole.

 

15 straipsnis

 

Bet kokie šio Susitarimo pakeitimai, dėl kurių susitarė abi Susitariančiosios Šalys, įsigalios nuo dienos, kada Susitariančiosios Šalys informuos viena kitą raštu apie tai, kad visi konstituciniai reikalavimai reikalingi Susitarimo pakeitimų įsigaliojimui įvykdyti. Dėl bet kokių Protokolo prie šio Susitarimo pakeitimų bus susitarta raštu tarp abiejų Susitariančiųjų Šalių kompetentingų transporto organų ir jie įsigalios nuo dienos, nustatytos minėtais kompetentingais organais.

 

16 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas įsigalios po 30 dienų nuo dienos, kada Susitariančiosios Šalys raštu informuos viena kitą, kad konstituciniai reikalavimai būtini šio Susitarimo įsigaliojimui įvykdyti abiejose šalyse.

2. Susitarimas galios, nebent viena iš Susitariančiųjų Šalių praneš kitai Susitariančiajai Šaliai prieš 6 mėnesius apie savo ketinimus ją nutraukti.

Šiuo liudijimu, kad pasirašiusieji yra atitinkamai įgalioti ir pasirašė šį Susitarimą.

 

Susitarimas pasirašytas dviem egzemplioriais Vilniuje 1992 m. liepos 31 d. anglų, švedų ir lietuvių kalbomis, visi egzemplioriai turi vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________


PROTOKOLAS

prie Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės „Dėl tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimų automobiliais“

 

1. Šio Susitarimo kompetentingi organai yra:

iš Lietuvos pusės:

a) 4,5,8,9,13,14 ir 15 straipsniams

Susisiekimo ministerija

Automobilių transporto departamentas

Gedimino pr. 17

2679 Vilnius

tel. 62 65 90

fax. 22 43 35

b) 10 straipsniui

Vidaus reikalų ministerija

Policijos departamentas

Kelių Policijos valdyba

Giraitės 3

2015 Vilnius

tel. 66 18 69

fax. 63 32 31

 

iš Švedijos pusės:

a) 4 straipsniui

Nacionalinė kelių saugumo įstaiga

S-781 86 BORLANGE

b) 5,8 ir 9 straipsniams

Nacionalinė Muitų valdyba

Transporto skyrius

Box 2267 S-103 17 STOCKHOLM

c) 10 straipsniui

Nacionalinė kelių administracija

Pavojingo eismo sekcija

S-781 87 BORLANGE

d) 13, 14 ir 15 straipsniams

Transporto ir komunikacijų ministerija

S-103 33 STOCKHOLM

 

2. Dėl 7 straipsnio Susitariančiosios Šalys susitarė, kad leidimų reikalavimų sistema laikinai, nuo 1992 m. sausio 1 d., taikoma tokia, kaip numatyta šio Susitarimo 7 straipsnyje.

Leidimais pasikeičia abiejų šalių kompetentingi organai.

 

 

Šios sistemos taikymas turi būti apsvarstytas Jungtinio komiteto posėdyje norint pasiekti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

3. Pavojingų krovinių įvežimui į Lietuvos teritoriją reikalingas specialus leidimas. Dėl tokio leidimo Švedijos vežėjai iš anksto turi kreiptis į Lietuvos kompetentingus organus.

4. Dėl 11 straipsnio Šalys susitarė, kad:

a) terminas „mokesčiai ir rinkliavos renkamos už transporto priemones“ apima

Švedijoje – tai mokesčiai už transporto priemones;

b) terminas „akcizo mokesčiai pagal transporto priemonių kuro sunaudojimą“ apima

Švedijoje mokestį už kilometrus.

 

Sudaryta Vilniuje 1992 m. liepos 31 d.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS

VYRIAUSYBĖS

VARDU

VYRIAUSYBĖS

VARDU

______________