LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UKRAINOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL KELEIVIŲ IR KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Ukrainos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančios Šalys, atsižvelgdamos į palankų tarpusavio prekybinių ekonominių santykių vystymąsi, siekdamos toliau plėtoti vežiojimus automobiliais tarp abiejų šalių, taip pat tranzitinius vežiojimus per jų teritorijas, nusprendė sudaryti šį Susitarimą:

1 straipsnis

Pagal šį Susitarimą yra atliekami reguliarūs ir nereguliarūs keleivių ir krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas į trečias šalis.

I. Keleivių vežiojimas

2 straipsnis

1. Transporto priemonė keleivių vežiojimui suprantama kaip vairuojama transporto priemonė, kuri pagaminta ir įrengta vežti daugiau nei 9 keleivius, įskaitant vairuotoją.

2. Reguliarūs keleivių vežiojimai pagal šį Susitarimą yra vežiojimai, kurie vykdomi nustatytu maršrutu, atitinkamu dažnumu su keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo punktais, iš anksto suderintais ir paskelbtais tvarkaraščiais ir tarifais.

3. Reguliariam keleivių vežiojimui tarp Susitariančių Šalių arba tranzitu per jų teritorijas reikalingas Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų leidimas.

Abiem pusėm susitarus, leidimai išduodami pagal kiekvienoje Susitariančioje Šalyje galiojančią tvarką. Leidimai gali būti išduodami laikotarpiui iki 3 metų.

Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos išduoda leidimus tai kelio atkarpai, kuri eina per jos teritoriją.

4. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos iš anksto pateikia viena kitai pasiūlymus dėl tokių reisų organizavimo. Šiuose pasiūlymuose turi būti tokie duomenys: vežėjo (firmos) pavadinimas ir adresas, maršruto pavadinimas, eismo tvarkaraštis, numatomas laikas, kada bus kertama valstybinė siena, tarifas, sustojimo punktai, kuriuose vežėjas išlaipins ir įlaipins keleivius, taip pat numatomas vežiojimo periodas.

Leidimų išdavimo tvarka nurodyta Vykdomajame protokole.

3 straipsnis

1. Vežant keleivius nereguliariai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus šio Susitarimo 4 straipsnyje numatytus vežiojimus, reikalingi leidimai, išduodami Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų.

2. Prašymas nereguliariam keleivių vežiojimui išduoti leidimą, numatytą šio straipsnio 1 punkte, yra siunčiamas vežėjo savo šalies kompetentingam organui, kuris persiunčia prašymą kitos Susitariančios Šalies kompetentingam organui.

3. Kiekvienam nereguliariam keleivių vežimui, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 4 straipsnyje, turi būti atskiras leidimas, kuris leidžia atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei pačiame leidime neparašyta kitaip. Leidime turi būti duomenys apie vežiojimų pobūdį ir transporto priemonės buvimo šalyje trukmę.

4 straipsnis

1. Leidimas nereguliariam keleivių vežimui nereikalingas:

a) jeigu ta pati keleivių grupė vežama ta pačia transporto priemone per visą kelionę, prasidedančią ir besibaigiančią teritorijoje tos Susitariančios Šalies, kurioje registruota transporto priemonė;

b) kai kelionė prasideda Susitariančios Šalies teritorijoje, kurioje registruota transporto priemonė ir baigiasi kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad į šalį, kurioje registruota transporto priemonė, ji grįš tuščia;

c) kai transporto priemonė vyksta tuščia į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, iš kur į šalį, kurioje registruota transporto priemonė, parvežama grupė keleivių, anksčiau nuvežtų to paties vežėjo transporto priemone;

d) nereguliariam tranzitiniam reisui.

2. Leidimas taip pat nereikalingas, jeigu sugedusi transporto priemonė keičiama kita.

3. Veždamas keleivius šio straipsnio 1 punkte numatytais atvejais, transporto priemonės vairuotojas privalo turėti keleivių sąrašą.

II. Krovinių vežiojimas

5 straipsnis

1. Kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų išduodamus leidimus.

2. Kiekvienam krovinio vežimui, atliekamam krovininiu automobiliu su priekaba ar puspriekabe arba be jų turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei ko kita nenumatyta tame leidime.

6 straipsnis

1. Leidimų nereikia vykdant šiuos vežiojimus:

a) perkraustomo turto;

b) eksponatų, įrengimų ir medžiagų, skirtų mugėms ir parodoms;

c) transporto priemonių, gyvūnų, o taip pat įvairaus inventoriaus ir turto, skirto sporto renginiams;

d) teatro dekoracijų ir rekvizitų, muzikos instrumentų, kino filmavimo, radijo ir televizijos laidų įrengimų ir reikmenų;

e) mirusiųjų kūnų ir palaikų;

f) automobilių, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris neviršija 6 t;

g) patyrusių avariją transporto priemonių arba suteikiant joms techninę pagalbą.

2. Išimtys, numatytos šio straipsnio 1 punkto b, c, d papunkčiuose, galioja su sąlyga, kad krovinys turi būti grąžinamas į šalį, kurioje registruota transporto priemonė, arba jei krovinys vežamas į trečią šalį.

7 straipsnis

1. Kai transporto priemonių, vykstančių su kroviniu arba be jo, gabaritai ir svoris viršija kitos Susitariančios Šalies teritorijoje nustatytas normas, o taip pat pervežant pavojingus krovinius, vežėjas privalo gauti specialų kitos Susitariančios Šalies kompetentingų žinybų leidimą.

2. Jeigu šio straipsnio l punkte minėtas leidimas riboja transporto priemonių eismą atitinkamu maršrutu, vežiojimai turi būti vykdomi šiuo maršrutu.

III. Bendros nuostatos

8 straipsnis

1. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos kasmet perduoda vienos kitoms tarpusavyje suderintą kiekį leidimų blankų keleivių ir krovinių vežiojimams.

Leidimų kategorijos vežiojimams numatytos Vykdomajame protokole.

Šie blankai privalo turėti kompetentingo organo, išdavusio leidimą, antspaudą ir parašą.

2. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos tarpusavyje suderina pasikeitimo leidimų blankais tvarką.

9 straipsnis

1. Šiame Susitarime numatytus vežiojimus gali atlikti tik tie vežėjai, kuriems pagal savo šalies vidaus įstatymus leista vykdyti tarptautinius vežiojimus.

2. Autotransporto priemonės, vykdančios tarptautinius vežiojimus, privalo turėti savo šalies registravimo ir skiriamuosius ženklus.

10 straipsnis

1. Vienos Susitariančios Šalies vežėjams neleidžiama vežioti keleivių ir krovinių tarp dviejų punktų, esančių kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, jeigu tam neduotas kitos Susitariančios Šalies kompetentingos žinybos leidimas.

2. Vienos Susitariančios Šalies vežėjams neleidžiama vežioti krovinius iš kitos Susitariančios Šalies į trečiąsias šalis, jei tam neduotas kitos Susitariančios Šalies kompetentingos žinybos leidimas.

11 straipsnis

Krovinių vežiojimams, numatytiems šiame Susitarime, naudojami važtaraščiai, kurių forma privalo atitikti priimtus tarptautinius pavyzdžius.

12 straipsnis

1. Transporto priemonės vairuotojas privalo turėti nacionalinį arba tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės nacionalinius registravimo dokumentus.

2. Nacionalinis arba tarptautinis vairuotojo pažymėjimas turi atitikti Tarptautinės kelių eismo konvencijos nustatytą pavyzdį.

13 straipsnis

Klausimai, kylantys vykdant keleivių ir krovinių vežiojimus, numatytus šiuo Susitarimu, gali būti sprendžiami tarp Susitariančių Šalių įmonių ir organizacijų.

14 straipsnis

Iš šio Susitarimo vykdymo išplaukiantys atsiskaitymai ir mokėjimai atliekami pagal mokėjimo dieną tarp Susitariančių Šalių galiojančius tarpvalstybinius susitarimus apie atsiskaitymus ir mokesčius.

15 straipsnis

Keleivių ir krovinių vežiojimai pagal šį Susitarimą atliekami su sąlyga, kad bus apdrausta civiline atsakomybe kiekviena transporto priemonė, vykdanti šiuos vežiojimus.

16 straipsnis

Pasienio, muitinės ir sanitarinei kontrolei taikomos tarptautinių sutarčių, kurių dalyvėmis yra Susitariančios Šalys, nuostatos, o sprendžiant nesureguliuotus tomis sutartimis klausimus taikomi kiekvienos iš Susitariančių Šalių įstatymai.

17 straipsnis

Vežant sunkius ligonius, atliekant reguliarius keleivių vežiojimus, o taip pat vežant gyvulius ir greit gendančius krovinius, pasienio, muitinės ir sanitarinė kontrolė atliekama be eilės.

18 straipsnis

1. Vykdant vežiojimus šio Susitarimo pagrindu nuo muitinės rinkliavų ir leidimų abipusiškai atleidžiami įvežami į kitos Susitariančios Šalies teritoriją:

a) degalai, esantys kiekvienam autotransporto priemonės modeliui numatytose talpose, technologiškai ir konstruktyviai įkomponuotose variklio degalų padavimo sistemose;

b) tepalai, reikalingi vežiojimams, esantys autotransporto priemonėje jai įvažiuojant;

c) atsarginės dalys, skirtos sugedusios autotransporto priemonės, vykdančios tarptautinius vežiojimus, remontui.

2. Instrumentai ir nepanaudotos atsarginės dalys išvežamos atgal, o pakeistos atsarginės dalys turi būti išvežamos iš šalies arba sunaikinamos, arba atiduodamos Susitariančios Šalies teritorijoje nustatyta tvarka.

19 straipsnis

Susitariančios Šalys siekia palengvinti vežiojimų vykdymą, kurie nustatyti šiuo Susitarimu.

20 straipsnis

1. Vienos iš Susitariančių Šalių vežėjas, būdamas kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, privalo laikytis toje teritorijoje galiojančių taisyklių ir normų.

2. Pažeidus šį Susitarimą, šalies, kurioje įvyko pažeidimas, kompetentingos žinybos prašymu, vežėjo šalies kompetentinga žinyba privalo imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų Susitarimo vykdymą.

Vežėjo šalies kompetentinga žinyba informuoja kitos šalies kompetentingą žinybą, pagal jos prašymą, apie priimtas priemones.

3. Šio straipsnio nuostatos neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės pažeidus šalies, kurioje vykdomi vežiojimai, įstatymus.

21 straipsnis

1. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos palaiko kontaktus šio Susitarimo vykdymo metu iškylantiems klausimams spręsti bei keičiasi patirtimi.

2. Siekdamos užtikrinti tinkamą šio Susitarimo vykdymą ir greitesnį iškylančių ginčytinų klausimų sprendimą, o taip pat papildyti ar pataisyti šį Susitarimą, Susitariančios Šalys iš kompetentingų žinybų atstovų sudaro Jungtinę komisiją.

22 straipsnis

Nesuderinti šiuo Susitarimu, o taip pat tarptautinėmis sutartimis, kurių dalyvėmis yra Susitariančios Šalys, klausimai sprendžiami pagal kiekvienos iš Susitariančių Šalių įstatymus.

23 straipsnis

Susitariančios Šalys visus ginčytinus klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, sprendžia derybų ir konsultacijų būdu.

24 straipsnis

Šis Susitarimas nenagrinėja Susitariančių Šalių teisių ir įsipareigojimų, išplaukiančių iš sudarytų kitų tarptautinių sutarčių ir susitarimų.

25 straipsnis

1. Šis Susitarimas taikomas pagal Susitariančių Šalių įstatymus ir įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

2. Šis Susitarimas sudarytas dešimčiai metų ir nustoja galios praėjus 90 dienų nuo dienos, kada viena iš Susitariančių Šalių praneš kitai Susitariančiai Šaliai apie savo norą ją nutraukti.

Sudaryta Vilniuje 1993 m. liepos mėn. 7 d. dviem egzemplioriais lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Iškilus nesutarimams traktuojant šio Susitarimo teiginius, pagrindu imamas Susitarimo tekstas rusų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	UKRAINOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________

3