LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR VENGRIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL KELEIVIŲ IR KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinamos Susitariančiomis šalimis), vadovaudamosi būtinybe toliau plėtoti tarptautinių vežiojimų automobiliais bendradarbiavimą, siekdamos palengvinti susisiekimą automobiliais tarp abiejų šalių, taip pat tranzitą per jų teritorijas, norėdamos spręsti šiuos klausimus savitarpio pagalbos ir abipusės naudos atmosferoje, nusprendė sudaryti šį Susitarimą:

 

I. Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimas

 

1 straipsnis

 

1. Šiuo Susitarimu Susitariančios šalys reguliuoja keleivių ir krovinių vežiojimus tarp Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos, tranzitu per jų teritorijas, taip pat į trečiąsias šalis autotransporto priemonėmis, įregistruotomis vienoje iš Susitariančių šalių.

2. Šis Susitarimas nenagrinėja Susitariančių šalių teisių ir įsipareigojimų, nustatytų kitomis sudarytomis ir joms privalomomis tarptautinėmis sutartimis, susitarimais ir taisyklėmis.

 

2 straipsnis

 

Šiame Susitarime:

– vežėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris įregistruotas vienoje iš Susitariančių šalių ir kuriam šių šalių leista už mokestį ar savo sąskaita atlikti vežiojimus autotransportu pagal galiojančius savo šalies įstatymus ir taisykles.

– Autotransporto priemonė:

– vežiojant keleivius – autobusas ar kita autotransporto priemonė su mechanine pavara, skirta vežioti keleivius, pagal techninius reikalavimus turinti daugiau nei 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, taip pat priekaba, skirta vežti keleivių bagažą;

– vežiojant krovinius – bet kokia autotransporto priemonė su mechanine pavara, skirta krovinių vežimui, arba perdaryta pagal techninius reikalavimus autotransporto priemonė, įskaitant priekabas ir puspriekabes. Šiuo atveju autotraukinio vilkikas turi būti įregistruotas vienoje iš Susitariančių šalių.

– Reguliarūs keleivių vežiojimai autobusais – tai vežiojimai nustatytu dažnumu ir maršrutais, kurių metu iš anksto nustatytuose sustojimo punktuose keleiviai gali įlipti į autobusą arba iš jo išlipti.

Reguliarus keleivių vežiojimas autobusais turi vykti pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį ir tarifus.

– Nereguliarūs keleivių vežiojimai autobusais:

– vežiojimai, kai ta pati keleivių grupė vežama ta pačia autotransporto priemone iš išvykimo punkto iki paskirties punkto, esančių autotransporto priemonės registracijos šalyje, o per visą kelionę keleivių sudėtis nesikeičia;

– vežiojimai, kai ta pati keleivių grupė, kurios sudėtis kelionės metu nekinta, vežama iš transporto priemonės registracijos šalies į kitą šalį, o autotransporto priemonė grįžta tuščia.

– Švytuokliniai keleivių vežiojimai autobusais – tai periodiškai pasikartojantys vežiojimai, kai vežama iš anksto suformuota keleivių grupė iš vieno išvykimo punkto į vieną paskirties punktą, o autobusas po pirmo vežimo grįžta tuščias ir prieš paskutinį vežimą vyksta tuščias į kitos Susitariančios šalies teritoriją.

– Kabotažiniai vežiojimai – vežiojimai, kai vienos Susitariančios šalies vežėjai vežioja tarp dviejų punktų, esančių kitos Susitariančios šalies teritorijoje.

 

II. Keleivių vežiojimai

 

3 straipsnis

 

1. Pagal šį Susitarimą keleivių vežiojimui autobusais reikalingi leidimai, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytus vežiojimus.

2. Reguliariais reisais keleiviai turi būti vežami pagal Susitariančių šalių kompetentingų įstaigų tarpusavio susitarimu išduodamus leidimus. Kiekvienos Susitariančios šalies kompetentinga įstaiga išduoda leidimą tai maršruto daliai, kuri eina per jos teritoriją. Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos susitarusios nustato leidimų sąlygas, tarp jų, leidimų galiojimo laiką, tvarkaraštį, naudojamus tarifus.

3. Leidimai nereikalingi keleivius vežant autobusais:

a) kai ta pati keleivių grupė vežama tuo pačiu autobusu per visą kelionę, kuri prasideda ir baigiasi tos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje įregistruotas autobusas, o per visą kelionę keleivių sudėtis nesikeičia;

b) kai ta pati keleivių grupė vežama tuo pačiu autobusu viena kryptimi per visą kelionę, kuri prasideda vienos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje įregistruotas autobusas, ir baigiasi kitos Susitariančios šalies teritorijoje, su sąlyga, kad po to autobusas grįš tuščias;

c) nereguliariais tranzitiniais reisais.

Vežant keleivius, išskyrus reguliarius vežiojimus, reikalaujama turėti keleivių sąrašą.

4. Vežėjui sugedusį autobusą keičiant techniškai tvarkingu, vežiojimų, nurodytų šio straipsnio 3 punkte, esmė nesikeičia.

 

4 straipsnis

 

1. Paraiška gauti leidimui ir leidimas reguliariam keleivių vežiojimui autobusais perduodamas per Susitariančių šalių kompetentingas įstaigas.

2. Paraiškos ir leidimo turinį bei formą nustato Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos.

 

5 straipsnis

 

Švytuokliniam vežiojimui reikalingas kompetentingos įstaigos leidimas tarpininkaujant kitai Susitariančiai šaliai. Paraišką švytuokliniam vežiojimui vežėjai pateikia savo šalių kompetentingoms įstaigoms, kurios, išnagrinėjusios šią paraišką, išsiunčia savo tarpininkavimą kitos Susitariančios šalies kompetentingai įstaigai.

 

6 straipsnis

 

Tuštiems autobusams įvažiuoti į kitos Susitariančios šalies teritoriją reikia atskiro tos šalies leidimo, išskyrus atvejį, numatytą 3 straipsnio 4 punkte.

 

III. Krovinių vežiojimai

 

7 straipsnis

 

1. Krovinių vežiojimai tranzitu tarp Susitariančių šalių, tranzitu per jų teritorijas, taip pat vežiojimai į trečiąsias šalis vykdomi pagal Susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus.

2. Kiekvienam reisui ir kiekvienam automobiliui ar autotraukiniui turi būti išduotas atskiras leidimas. Kiekvienas leidimas duoda teisę važiuoti vieną reisą į ten ir atgal. Leidimai reikalingi ir tuščioms autotransporto priemonėms. Vežiojimams autotraukiniais leidimas reikalingas tik vilkikui.

Leidimų yra trys rūšys:

a) įvažiavimo leidimai, duodantys teisę vežiojimams tarp Susitariančių šalių teritorijų;

b) tranzitiniai leidimai, duodantys teisę vežiojimams per kitos Susitariančios šalies teritoriją;

c) leidimai į trečiąsias šalis, duodantys teisę vežiojimams iš kitos Susitariančios šalies teritorijos į trečiąją šalį arba iš trečiosios šalies į kitos Susitariančios šalies teritoriją.

3. Šio straipsnio 2 punkte nurodyti leidimai gali būti:

a) mokestiniai; b) bemokestiniai.

4. Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos Mišrios Komisijos, minimos šio Susitarimo 15 straipsnio 1 punkte, posėdžiuose nustatys lygius kiekius pagal rūšis abipusiai išduodamų bemokestinių leidimų ir leidimų, suteikiančių teisę vežioti automobiliais, sumokant mokesčius.

5. Leidimu vežimui automobiliais gali naudotis tik tas vežėjas, kuriam jis išduotas. Leidimo negalima perduoti kitam asmeniui.

6. Leidimus vežiojimams išduoda šalies, kurioje registruota krovininė transporto priemonė, kompetentingos įstaigos.

7. Susitariančios šalys iki kiekvienų metų lapkričio 30 dienos perduoda viena kitai atitinkamą kiekį leidimų blankų ateinantiems metams.

8. Šiame Susitarime minimi leidimai vežimo metu kitos Susitariančios šalies teritorijoje turi būti transporto priemonėje ir turi būti pateikiami, kai to reikalauja įstaigos, turinčios teisę kontroliuoti.

9. Leidimai galioja iki kitų metų vasario 1 d.

 

8 straipsnis

 

Leidimų ir mokesčių nereikia vežant:

a) perkraustant kilnojamąjį turtą;

b) eksponatus, įrengimus ir medžiagas, skirtas mugėms ir parodoms;

c) transporto priemones, lenktyninius žirgus, sportinį inventorių ir turtą, skirtus sporto renginiams;

d) teatro dekoracijas ir rekvizitus, muzikos instrumentus, filmavimo, radijo, televizijos transliacijos bei cirko vaidinimų įrangą;

e) mirusiųjų palaikus arba urnas su palaikais;

f) pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščias krovinines transporto priemones (autotraukinius), nupirktus vienos iš Susitariančių šalių vežėjams;

g) sugedusias transporto priemones;

h) suteikiant neatidėliotiną pagalbą stichinių nelaimių, avarijų ir katastrofų atveju;

i) krovinine autotransporto priemone, kurios visa masė, įskaitant ir priekabą, neviršija 6 tonų, arba jos keliamoji galia – 3,5 tonos;

j) pašto siuntų.

 

IV. Bendrieji nurodymai

 

9 straipsnis

 

Krovinių ir keleivių vežiojimas vienos iš Susitariančių šalių autotransporto priemonėmis, kai išvykimo ir paskyrimo punktai yra kitos Susitarimo šalies teritorijoje, neleidžiamas.

Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos išimtiniais atvejais gali duoti leidimus tokiems vežiojimams.

 

10 straipsnis

 

1. Susitariančių šalių vežėjai ir transporto priemonių ekipažai turi laikytis tos šalies, kurios teritorijoje vykdomi vežiojimai, kelių eismo taisyklių ir teisinių normų.

2. Vežiojimus autotransporto priemonėmis, kurių masė ar matmenys viršija maksimalius, nustatytus kitos Susitariančios šalies teritorijoje, galima pradėti tik gavus specialų leidimą iš tos Susitariančios šalies kompetentingų įstaigų.

3. Vežant pavojingus krovinius, Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos, prireikus, išduoda specialius leidimus.

Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos atsakymą į prašymą gauti specialų leidimą turi duoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo.

 

11 straipsnis

 

Vienos Susitariančios šalies kompetentingos įstaigos suderinusios su kita Susitariančia šalimi jos teritorijoje gali steigti savo atstovybes keleivių ir krovinių vežiojimų organizavimui.

 

12 straipsnis

 

1. Nuo mokesčio atleidžiami:

a) krovininiai automobiliai, vežiojantys su bemokestiniais leidimais;

b) autobusai, vežantys keleivius, jei jų buvimas kitos Susitariančios šalies teritorijoje per kalendorinius metus neviršija 60 dienų.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos mokesčiams ir rinkliavoms, mokamiems už važiavimą atskiromis automagistralių dalimis, tuneliais, tiltais ir kitais kelių inžineriniais techniniais statiniais, taip pat baudoms už automobilio leistinos bendros masės ir ašies apkrovos viršijimą, nustatytus Susitariančių šalių nacionaliniais įstatymais.

3. Atsarginės detalės, laikinai įvežamos į kitos Susitariančios šalies teritoriją transporto priemonės, vežančios pagal šį Susitarimą, remontui, atleidžiamos nuo muitų mokesčių ir rinkliavų pagal dokumentą, surašomą muitinėje įvažiuojant į šalį.

Pakeistos detalės turi būti išvežtos atgal į autotransporto priemonės registracijos šalį arba sunaikinamos kontroliuojant muitinės pareigūnams.

4. Už degalus, esančius bakuose, gaminančios gamyklos įrengtuose transporto priemonėje, nereikia mokėti muitų mokesčių ir rinkliavų.

 

13 straipsnis

 

Pervažiuojant sieną pasienio, muitinės ir sanitarinei kontrolei taikomi Susitariančių šalių nacionaliniai įstatymai, taip pat tarptautinių susitarimų, kurių dalyvės yra Susitariančios šalys, nuostatos.

 

14 straipsnis

 

Susitariančių šalių atitinkamos įstaigos be eilės atliks pasienio, muitinės ir sanitarinę kontrolę reguliariems keleivių vežimams autobusais, taip pat automobiliais vežant gyvulius, greitai gendančius ir pavojingus krovinius.

 

15 straipsnis

 

1. Siekiant vykdyti šį Susitarimą ir kuo greičiau spręsti kilusius ginčytinus klausimus, Susitariančios šalys iš savo kompetentingų įstaigų atstovų sudaro Mišrią Komisiją.

Mišrios Komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per metus paeiliui Susitariančių šalių teritorijose.

2. Susitariančios šalys visus ginčytinus klausimus, galinčius kilti dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, spręs Susitariančių šalių Mišrios Komisijos derybose bei konsultacijose.

Jeigu Susitariančios šalys nesusitaria, tai ginčas, išskyrus leidimų kiekio nustatymą, gali būti perduotas arbitražui ad hoc. Šiuo atveju kiekviena Susitarianti šalis paskiria po vieną arbitrą. Paskirtieji arbitrai išrenka trečiąjį arbitrą, kuriam suteikiamos arbitražo pirmininko pareigos.

Arbitražas vyksta ieškovo šalyje arba, pagal šalių susitarimą, kitoje vietoje.

 

16 straipsnis

 

1. Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos užtikrina, kad jų vežėjai laikysis šio Susitarimo nuostatų.

2. Tų vežėjų ir autotransporto priemonių atžvilgiu, kurie kitos Susitariančios šalies teritorijoje pažeidžia galiojančias teisines normas ir taisykles, susijusias su vežiojimais automobiliais ir kelių eismu, taip pat šio Susitarimo reikalavimus, šalies, kurios teritorijoje įvykdytas pažeidimas, kompetentingos įstaigos gali imtis tokių priemonių:

a) įspėti;

b) laikinai, iš dalies ar visiškai atimti teisę vykdyti vežiojimus tos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje įvyko pažeidimas.

3. Apie priemones, priimtas pagal šio straipsnio 2 punktą, Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos informuoja viena kitą.

 

17 straipsnis

 

1. Susitariančios šalys Vykdomajame Protokole nustato šio Susitarimo vykdymo taisykles.

Vykdomasis Protokolas pasirašomas kartu su Susitarimu.

2. Mišri Komisija, sudaryta pagal šio Susitarimo 15 straipsnį, turi teisę keisti ir papildyti Vykdomąjį Protokolą, nurodytą šio straipsnio 1 punkte.

 

18 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas turi būti patvirtintas pagal įstatymus, galiojančius kiekvienos iš Susitariančių šalių teritorijoje, ir įsigalioja praėjus 30 dienų po paskutinio diplomatinio pranešimo apie patvirtinimą gavimo.

2. Šis Susitarimas galioja penkerius metus, po to jo galiojimas pratęsiamas ateinantiems penkeriems metams iki to laiko, kol viena iš Susitariančių šalių ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Susitarimo galiojimo laiko pabaigos, raštu nepraneša apie jo nutraukimą.

 

Surašyta Nordwijke 1993 m. gegužės 26 d. dviem egzemplioriais lietuvių, vengrų ir rusų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią. Kilus ginčams, bus remiamasi tekstu rusų kalba.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VENGRIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________


LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VENGRIJOS RESPUBLIKOS SUSITARIMO DĖL KELEIVIŲ IR KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS VYKDYMO TAISYKLIŲ VYKDOMASIS PROTOKOLAS

 

Susitariančios šalys dėl aukščiau minėto Susitarimo vykdymo pagal 17 straipsnį susitarė:

1. Kompetentingos įstaigos Susitarimo vykdymui yra:

 

Lietuvos Respublikoje:

 

a) 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 16 straipsniams:

 

Susisiekimo ministerijos

Kelių transporto departamentas

Gedimino pr. 17

2679 Vilnius

Tel.: 62 65 90

Fax.: 61 69 09

 

b) 10 straipsniui:

 

Vidaus reikalų ministerijos

Policijos departamento

Kelių policija

Giraitės g. 3

2015 Vilnius

Tel.: 66 18 69

Fax.: 63 32 31

 

Vengrijos Respublikoje:

 

a) 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 16 straipsniams:

 

Transporto, ryšių ir vandens ūkio ministerija

Dob g. 75/81

1077 Budapeštas

Tel.: 269-7523

Fax.: 122-3480.

 

b) 10 straipsniui:

 

Vyriausioji autoinspekcija

Terez g., 38

1066 Budapeštas

Tel.: 1-222-800

Fax.: 1-326-532

Kelių eksploatacijos koordinacinė valdyba

Feneš Ėlek g. 7-13

1024 Budapeštas

Tel.: 20-20-811;

Fax: 15-56-885.

 

2. Vykdant 4 straipsnį dėl leidimo gavimo reguliariam keleivių vežiojimui, paraiškoje turi būti šie duomenys:

a) vežėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, taip pat įmonės, pateikusios paraišką, adresas;

b) numatomas leidimo galiojimo laikas;

c) laikas, eksploatacijos dienos ir reisų skaičius;

d) tvarkaraštis;

e) tiksli maršruto schema (pradinis ir galinis punktai, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelės, kitos stotelės, pasienio kontrolės punktai);

f) maršruto ilgis kilometrais: kelias į ten ir atgal;

g) dienos maršruto ilgis;

h) keleivinės transporto priemonės sėdimų vietų skaičius;

i) atsiskaitymas už pervežimus ir jo sąlygos (tarifai);

j) kontraktas, sudarytas su autobusų transporto vežėju partneriu dėl reiso eksploatacijos sąlygų.

3. Vykdant 5 straipsnį dėl leidimo gavimo švytuokliniams keleiviniams reisams, paraiška turi būti pristatyta ne vėliau kaip 30 dienų prieš reiso pradžią, o joje turi būti šie duomenys:

– vežėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, taip pat įmonės, pateikusios paraišką, adresas;

– sienos kirtimo punktai ir numatomas laikas;

– informacija apie viešbučius;

– viešnagės trukmė;

– maršruto pradinis ir galinis punktai;

– eksploatacijos laikas ir reisų skaičius.

4. Šalys už leidimų perdavimą viena kitai mokesčio neima.

5. Mišri Komisija, numatyta Sutarties 15 straipsnyje, kasmet iki lapkričio 30 dienos surengia savo posėdžius, kuriuose patikslinama išduodamų tiems metams leidimų trukmė ir numatoma preliminarinė leidimų trukmė kitiems metams.

 

Surašyta Nordwijke 1993 m. gegužės 26 d.

Dviem egzemplioriais lietuvių, vengrų ir rusų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią. Kilus ginčams, bus remiamasi tekstu rusų kalba.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VENGRIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________