LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUTARTIS

DĖL BEVIZINIO VAŽIAVIMO

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis,

siekdamos plėtoti draugiškus ir gerus kaimyninius santykius,

norėdamos palengvinti abiejų Šalių piliečių susisiekimą,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Vienos Šalies piliečiai, turintys galiojantį tos Šalies pasą, nepriklausomai nuo jų pastovios gyvenamosios vietos, gali be vizos įvažiuoti, būti iki devyniasdešimties dienų, skaičiuojant nuo sienos pervažiavimo dienos, o taip pat keliauti tranzitu per kitos Šalies teritoriją.

Esant reikalui, atitinkamos buvimo Šalies tarnybos šį terminą gali pratęsti.

 

2 straipsnis

 

Vienos Šalies piliečiai, turintys tos Šalies Užsienio reikalų ministerijos išduotą diplomatinį arba tarnybinį pasą ir dirbantys kitos Šalies teritorijoje esančioje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba tarptautinėje organizacijoje, gali būti kitos Šalies teritorijoje be vizos visą tarnybinių funkcijų vykdymo laikotarpį. Apie tokių asmenų atvykimą siunčiančiosios Šalies Užsienio reikalų ministerija iš anksto nota praneša priimančiosios Šalies diplomatinei atstovybei.

Šios nuostatos taikomos ir kartu su minėtais asmenimis gyvenantiems jų šeimos nariams, nepriklausomai nuo turimo paso rūšies.

 

3 straipsnis

 

1. Šios Sutarties 1 straipsnio nuostatos netaikomos vienos Šalies piliečiams, kurie vyksta į kitos Šalies teritoriją turėdami tikslą įsidarbinti ar užsiimti kita apmokama veikla arba išvyksta į ten nuolat gyventi.

2. Vienos Šalies piliečiai, kurie apsigyvena kitos Šalies teritorijoje, gali išvykti iš jos teritorijos ir grįžti atgal be vizos, jeigu turi galiojantį leidimą ten nuolat gyventi.

 

4 straipsnis

 

1. Vienos Šalies piliečiai, vykdami per kitos Šalies sieną ar būdami kitos Šalies teritorijoje, privalo laikytis tos Šalies įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

2. Susitariančiosios Šalys informuos viena kitą apie per jų valstybinę sieną vykstantiems asmenims taikomus arba įvedamus papildomus reikalavimus, įskaitant su buvimo išlaidų padengimu susijusias finansines sąlygas.

 

5 straipsnis

 

Šios Sutarties nuostatos nedraudžia kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, remiantis jos valstybės norminiais aktais, neįsileisti į savo teritoriją ar neleisti būti joje kitos Šalies piliečiams.

 

6 straipsnis

 

1. Abi Susitariančiosios Šalys įsipareigoja be jokių formalumų ir bet kuriuo metu priimti savo valstybės piliečius, kurie nevykdo arba nustojo vykdyti įvažiavimo į kitos Šalies teritoriją ar buvimo joje reikalavimus.

2. Abi Susitariančiosios Šalys įsipareigoja be papildomų formalumų priimti trečiosios valstybės piliečius, kurie nevykdo arba nustojo vykdyti įvažiavimo į vienos Šalies teritoriją ar buvimo joje reikalavimus, jeigu įvažiuodami į jos teritoriją minėti asmenys turėjo galiojančią kitos Šalies vizą arba leidimą būti kitoje Šalyje.

Minėtų asmenų priimti neprivaloma, jeigu galima tolesnė jų kelionė į trečiąją valstybę, ypač jeigu prieš tai jie buvo apsistoję bet kurioje trečiojoje valstybėje.

Minėtų asmenų priimti neprivaloma ir tada, kai jie, įvažiuodami į grąžinimo klausimą sprendžiančios Šalies teritoriją, turėjo galiojančią tos Šalies vizą arba leidimą būti toje Šalyje, o taip pat jeigu viza ar leidimas būti tos Šalies teritorijoje buvo išduotas po įvažiavimo.

3. Abi Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tais pačiais pagrindais priimti atgal šio straipsnio 1 ir 2 punktuose minėtus asmenis, jei vėlesnis patikrinimas parodys, kad grąžinimo metu jie neturėjo priimančiosios Šalies pilietybės, jos galiojančios vizos arba leidimo būti toje Šalyje.

 

7 straipsnis

 

1. Susitariančioji Šalis, kuriai siunčiamas sprendimas grąžinti be atitinkamo leidimo būnantį asmenį, į šį sprendimą atsako per aštuonias dienas.

2. Susitariančioji Šalis, kuriai išsiųstas sprendimas grąžinti be leidimo būnantį asmenį ir kuri su tuo sprendimu sutinka, tokį asmenį priima per vieną mėnesį. Šį laikotarpį gali pratęsti sprendimą siuntusi Susitariančioji Šalis.

 

8 straipsnis

 

Abi Susitariančiosios Šalys per trisdešimt dienų nuo šios Sutarties pasirašymo diplomatiniu keliu praneš viena kitai, kokios valstybinės tarnybos vykdo sprendimus dėl be leidimo būnančių asmenų grąžinimo į savo teritoriją.

 

9 straipsnis

 

Vienos Šalies piliečiai, kitos Šalies teritorijoje pametę pasą, privalo tuoj pat apie tai pranešti atitinkamoms buvimo valstybės tarnyboms, kurios nemokamai jiems išduoda minėtą faktą patvirtinančią pažymą. Ja remiantis, pirmosios Šalies diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga išduoda naują kelionės dokumentą.

 

10 straipsnis

 

Išimtiniais atvejais, dėl sanitarinių priežasčių, gaivalinių nelaimių atveju, valstybės ar visuomenės saugumo sumetimais kiekviena Susitariančioji Šalis gali iš dalies ar pilnai sustabdyti šios Sutarties nuostatų taikymą visoje savo teritorijoje arba jos dalyje. Tačiau toks sprendimas netaikomas šios Sutarties 6, 7 ir 8 straipsniuose numatytais atvejais.

Apie šios Sutarties nuostatų taikymo sustabdymą ar atnaujinimą nedelsiant pranešama diplomatiniu keliu.

 

11 straipsnis

 

Atitinkamos Susitariančiųjų Šalių tarnybos keisis informacija ir konsultuos viena kitą su šios Sutarties įgyvendinimu susijusiais klausimais.

 

12 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki šios Sutarties įsigaliojimo pasikeis pasų ir juos pakeičiančių dokumentų pavyzdžiais. Tokia pat tvarka Susitariančiosios Šalys pasikeis naujai įvedamų dokumentų pavyzdžiais.

 

13 straipsnis

 

1. Ši Sutartis turi būti patvirtinta pagal abiejų Šalių vidaus teisės reikalavimus ir įsigalios atsakomojo pranešimo apie tokį patvirtinimą gavimo dieną. Susitariančiosios Šalys taikys šios Sutarties nuostatas nuo jos pasirašymo dienos.

2. Sutartis sudaryta neapibrėžtam terminui ir galios dar devyniasdešimt dienų po to, kai viena Susitariančioji Šalis raštu praneš kitai Susitariančiajai Šaliai apie ketinimą ją nutraukti.

 

Sutartis sudaryta 1993 m. gegužės 7 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, ir abu tekstai turi vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LENKIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________