LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

 

Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis:

– vadovaudamosi Jungtinių Tautų Įstatų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamojo Akto, Paryžiaus Chartijos Naujajai Europai bei Europos daugiašalio bendradarbiavimo dokumentų tikslais ir principais,

– siekdamos įnešti savo indėlį į Europos valstybių integracijos procesą ir suvokdamos savo interesų bei atsakomybės už taiką, saugumą, santarvę ir bendradarbiavimą demokratinėje, laisvoje ir gerbiančioje žmogaus teises Europoje bendrumą,

– vertindamos Lietuvos ir Lenkijos santykių reikšmę bendradarbiavimui Vidurio Europoje, Baltijos regione ir visame Europos žemyne bei pareikšdamos ryžtą bendradarbiauti dvišaliuose santykiuose ir tarptautinėse organizacijose bei institucijose, taip pat siekdamos plėtoti visapusišką bendradarbiavimą Baltijos regione,

– atsimindamos sudėtingą abiejų tautų istoriją bei ilgaamžį lietuvių ir lenkų artumą ir atsižvelgdamos į galimybę abiem tautoms vertinti bendrą abiejų valstybių istoriją skirtingai,

– akcentuodamos, kad gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių suvokimas turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui tarp lietuvių ir lenkų tautų besivienijančioje demokratinėje Europoje,

– reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I Pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir lenkai ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą, bei smerkdamos smurto naudojimą, buvusį abiejų tautų tarpusavio santykiuose,

– apgailestaudamos dėl tragedijų ir didžiulių netekčių, kurios ištiko abi mūsų tautas dėl XX amžiaus totalitarinių sistemų,

– iškilmingai abipusiai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje,

– atsižvelgdamos į tai, kad nuo amžių abiejų valstybių teritorijose gyvenantys lietuviai ir lenkai įnešė ir įneša nekintančias vertybes į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą,

– suprasdamos, kad abiejų valstybių nepriklausomybės atgavimas įpareigoja mus drąsiai mąstyti apie ateitį,

– siekdamos visapusiškai vystyti savo santykius ir draugišką bendradarbiavimą, pagrįstą geros kaimynystės principu,

susitarė:

 

1 Straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys kurs savo santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, teikdamos pirmenybę tarptautinei teisei, o ypač pagarbos suverenumo, sienų neliečiamumo, ginkluotos agresijos uždraudimo, teritorinio vientisumo, nesikišimo į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams.

 

2 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta nepažeidžiama esančią tarp jų ir teritorijoje pažymėtą sieną ir abipusiai įsipareigoja besąlygiškai gerbti jų suverenumą ir teritorinį vientisumą.

2. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių teritorinių pretenzijų, o taip pat nereikš tokių pretenzijų ateityje.

 

3 Straipsnis

 

1. Remdamosi Jungtinių Tautų Įstatais bei atitinkamais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentais, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tarpusavio ginčus spręsti tik taikiomis priemonėmis ir patvirtina, kad tarpusavio santykiuose susilaikys nuo jėgos naudojimo bei nuo grasinimo ją panaudoti.

2. Nė viena iš Šalių neleis, kad iš jos teritorijos trečioji valstybė ar trečiosios valstybės įvykdytų agresijos aktą prieš kitą Susitariančiąją Šalį.

3. Kiekviena iš Šalių garantuoja, kad jos ginkluotųjų pajėgų veikla jos teritorijoje atitiks Jungtinių Tautų Įstatus, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamąjį Aktą, Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai bei kitus Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentus.

 

4 Straipsnis

 

1. Vadovaudamosi atitinkamomis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų nuostatomis, Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus, siekdamos išsaugoti ir stiprinti saugumą Europos žemyne.

2. Šalys imsis įgyvendinti bendras Europoje priimtas priemones saugumui ir pasitikėjimui stiprinti. Esant reikalui Šalys susitars dėl papildomų šio pobūdžio priemonių.

3. Šalys skirs ypatingą dėmesį saugumui stiprinti bei pasitikėjimo priemonėms Baltijos jūros regione.

 

5 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys aktyviai rems branduolinio, cheminio ir biologinio nusiginklavimo procesą. Šalys mano, kad ginkluotės sumažinimas iki gynybai pakankamo lygio, o taip pat Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vykdymas įtvirtins stabilumą ir saugumą Europoje.

2. Remdamosi Sutartimi dėl Branduolinio ginklo neplatinimo, Šalys bendradarbiaus, siekdamos užkirsti kelią šio ginklo platinimui pasaulyje, o ypač Rytų ir Vidurio Europoje.

3. Šalys imsis priemonių, siekdamos užtikrinti prekių ir technologijų, kurios tarnauja taikiems tikslams, bet gali būti panaudotos ginklų, išvardintų šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, gamybai, eksporto kontrolę.

4. Šalys savo santykius karybos srityje grįs atskirais susitarimais.

 

6 Straipsnis

 

1. Kilus ginčui ar susidarius situacijai, kuri vienos iš Susitariančiųjų Šalių nuomone gali kelti ar kelia grėsmę taikos ir saugumo pasaulyje palaikymui, arba pažeidžia tarptautinę taiką ir saugumą, o ypač, kai šis ginčas ar situacija turi įtakos abiem Šalims, Susitariančiosios Šalys nedelsdamos surengs atitinkamas konsultacijas, siekdamos surasti galimus būdus konfliktui ar susidariusiai situacijai sureguliuoti, remiantis Jungtinių Tautų įstatais.

2. Tuo atveju, jei trečioji valstybė arba trečiosios valstybės įvykdytų ginkluotą užpuolimą prieš vieną iš Šalių, kita Šalis įsipareigoja neteikti tokiai valstybei arba valstybėms jokios pagalbos ar paramos per visą ginkluoto konflikto laikotarpį ir stengsis padėti šį konfliktą sureguliuoti, laikydamasi Jungtinių Tautų Įstatų bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų.

 

7 Straipsnis

 

Dalyvaudamos Baltijos Jūros Šalių Tarybos ir kitų Baltijos jūros regiono organizacijų bei institucijų veikloje, Susitariančiosios Šalys kurs palankias sąlygas bendradarbiavimo ir geros kaimynystės šioje Europos dalyje plėtojimui.

 

8 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys plėtos reguliarius valstybės įstaigų ir institucijų kontaktus. Šalys taipogi sudarys palankias sąlygas tarpparlamentinio bendradarbiavimo vystymui.

2. Valstybių bei vyriausybių vadovų susitikimai paprastai bus rengiami kartą per metus, taip pat kiekvienu kitu atveju Šalims susitarus.

3. Užsienio reikalų ministrai reguliariai konsultuosis klausimais, dominančiais abi Šalis.

4. Esant reikalui Šalys abipusiu susitarimu gali įsteigti dvišales komisijas abi Šalis dominantiems klausimams spręsti.

 

9 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys skatins abipusiai naudingą ekonominį, įskaitant ir prekybinį, bendradarbiavimą, pagrįstą rinkos principais, ir sudarys tokiam bendradarbiavimui palankias sąlygas, atsižvelgiant į investicijų, technologijų, patentinių ir autorinių teisių apsaugą, bei teisiškai sureguliuos kapitalo, darbo jėgos, prekių ir paslaugų apykaitą.

2. Šalys rems valstybinių ir privačių įmonių bei kitų ūkinių subjektų bendradarbiavimo plėtojimą, o ypač Lietuvos ir Lenkijos įmonių investicinės bei kapitalo kooperacijos vystymą, išnaudodamos visas galimas skatinimo priemones. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui.

3. Šalys keisis patyrimu ir teiks viena kitai mokymo bei kitokią pagalbą, kuriant ir tobulinant rinkos ekonomiką.

4. Šalys vystys bei sudarys palankias sąlygas moksliniam ir techniniam abiejų Valstybių bendradarbiavimui taikiais tikslais, pagrįstam lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais bei atsižvelgiant į šiuolaikinio mokslo ir technikos galimybes.

 

10 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys teikia didelę reikšmę abipusiai naudingam bendradarbiavimui tarp valsčių, miestų, kitų administracinių-teritorinių vienetų ir regionų, ypač pasienio teritorijose. Šalys šalins kliūtis tokiam bendradarbiavimui ir rems jį visose srityse ir dvišaliuose santykiuose, ir dalyvaudamos Baltijos Jūros Šalių Tarybos bei Baltijos Miestų Sąjungos veikloje.

2. Plėtodamos 1 punkte minimą bendradarbiavimą, Šalys visų pirma vadovausis atitinkamomis Europos Tarybos konvencijomis. Šalys sieks įtraukti šį bendradarbiavimą į atitinkamų Europos institucijų veiklą.

3. Šalys įsteigs bendrą dvišalę komisiją pasienio bendradarbiavimo klausimams. Šiuo tikslu bus pasirašyta atitinkama sutartis.

4. Šalys padidins sienos perėjimo punktų skaičių, modernizuos esančius punktus bei privažiavimo kelius iki jų bei imsis pastangų pagerinti ir pagreitinti muitinių bei pasienio tikrinimo procedūras bei toliau vystyti atitinkamų administracinių organų bendradarbiavimą.

5. Šalys pritaria tam, kad Europos valstybių integracijos vystymosi sąlygomis būtina derinti atskirų valstybių politiką infrastruktūros planavimo srityje, ypač tarp besiribojančių kaimyninių valstybių.

 

11 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus tobulindamos tarpusavio ir tranzitinį susisiekimą bei su juo susijusią infrastruktūrą visose transporto srityse, taip pat transportavimą vamzdynais ir energetinėmis linijomis.

2. Šalys imsis priemonių telekomunikaciniams ryšiams, ypač telefono, telekso ir elektroninio duomenų perdavimo ryšiams modernizuoti bei tobulinti.

3. Šalys rems bendradarbiavimą transporto ir susisiekimo srityse Europoje ir kitose pasaulio vietose. Atitinkamos jų institucijos sudarys atskiras sutartis šiose srityse, atitinkančias tarptautinius standartus ir normas.

 

12 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus aplinkos apsaugos bei gamtinių išteklių racionalaus panaudojimo srityse, siekdamos užtikrinti abipusį ir ilgalaikį ekologinį saugumą. Šalys plėtos, rems ir sudarys sąlygas pagerinti ir išsaugoti gerą aplinkos, ypač vandenų, oro, dirvos, miškų būklę, apsaugoti gyvūniją bei augmeniją, ypač pasienio rajonuose. Šalys naudos apsaugos priemones, siekdamos išvengti aplinkos teršimo per sieną, ypač cheminėmis ir radioaktyviomis medžiagomis, ir stengsis veiksmingai taršą apriboti bei likviduoti. Jos taip pat bendradarbiaus naudojant ir plečiant ekologiškai švarią gamybą ir technologijas.

2. Šalys perspės viena kitą apie galimą kitos Šalies aplinkos užteršimą, ir veiks bendrai bei teiks tarpusavio pagalbą, siekdamos išvengti ekologinių pavojų pasienio srityse bei juos likviduoti.

3. Šalys dalyvaus kuriant koordinuotą bendradarbiavimą ir aplinkos apsaugos strategiją regione, Europoje ir pasaulyje.

4. Atitinkamos abiejų Šalių institucijos, remdamosi tarptautiniais standartais, sudarys atskiras sutartis dėl ekologinio saugumo ir bendradarbiavimo.

 

13 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų, apibrėžtų Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje, Tarptautiniuose Žmogaus Teisių Paktuose, atitinkamuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose, o taip pat Europos žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje bei jos Papildomuose Protokoluose, kuriuos yra priėmusios abi Šalys.

2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę, kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lietuvių kalbą savo gimtąja kalba, o taip pat asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kurie yra lenkų kilmės arba priskiria save lenkų tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lenkų kalbą savo gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.

3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

 

14 Straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę:

– laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime;

– kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones;

– mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos;

– vadovaujantis valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais, steigti ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas, ypač kultūrines, religines ir švietimo, taip pat visų lygių mokyklas, kurios gali siekti savanoriškų finansinių ar kitokių dotacijų šalyje ir iš užsienio, taipogi visuomeninės paramos, bei dalyvauti nevalstybinėse tarptautinėse organizacijose;

– išpažinti ir praktikuoti savo religiją, taip pat gauti, turėti ir naudotis religine medžiaga bei vykdyti religinio švietimo veiklą tautinės mažumos kalba,

– užmegzti ir palaikyti netrukdomus tarpusavio kontaktus savo šalies ribose, taip pat kontaktus per sieną su kitų valstybių piliečiais, su kuriais juos sieja bendra tautinė kilmė;

– vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;

– dalyvauti viešajame gyvenime betarpiškai arba per laisvai išrinktus atstovus valstybinės ir vietinės valdžios lygyje, taip pat lygiateisiškai su kitais piliečiais būti viešojoje tarnyboje.

 

15 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys savo teritorijoje saugos tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį 13 straipsnio 2 punkte išvardintų asmenų tapatumą ir sudarys sąlygas jam plėtoti.

2. Šalys taip pat:

– nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma;

– užtikrins, kad tautinėms mažumoms būtų prieinamos viešosios masinės informacijos priemonės;

– užtikrins reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

– imsis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga po atitinkamų konsultacijų, įskaitant kontaktus su grupių, išvardintų 13 straipsnio 2 punkte, organizacijomis ir draugijomis;

– atsižvelgs į 13 straipsnio 2 punkte išvardintų grupių istoriją ir kultūrą, dėstant istoriją ir kultūrą švietimo įstaigose;

– susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, o taip pat, vadovaudamosi tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

 

16 Straipsnis

 

1. Nė viena iš nuostatų, numatytų 14 straipsnyje, negali būti interpretuojama kaip duodanti teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokius nors veiksmus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų Įstatams ir tarptautinės teisės principams, ypač valstybių teritorinio vientisumo principui, o taip pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentams.

2. Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.

 

17 Straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys garantuoja asmenims, nuolat gyvenantiems jų teritorijose, bet turintiems kitos Šalies pilietybę, visas žmogaus teises, kurios suteikiamos tokiems asmenims pagal visuotinai pripažintus principus ir detalias tarptautinės teisės normas bei valstybės, kurioje šie asmenys nuolat gyvena, įstatymus.

 

18 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys ypač globos esančias jų teritorijose kultūrinės vietas ir vertybes, liudijančias apie kitos Šalies istorinius įvykius bei kultūros ir mokslo pasiekimus ir tradicijas, bei imsis veiklos, siekdamos jas įtraukti į kultūros vyksmą bei užtikrinti deramą teisinę, materialinę ir kitą apsaugą, ir užtikrins, kad jos būtų laisvai ir nevaržomai pasiekiamos, taip pat ir tais atvejais, kai rūpinimasis tuo nėra valstybės kompetencijoje.

2. Šalys imsis priemonių, siekdamos rasti, nustatyti ir grąžinti kultūros vertybes, kurios buvo išvežtos iš kitos šalies teritorijos, pažeidžiant tarptautines normas.

3. Šalys paskirs šalių Vyriausybių įgaliotinius, siekiant realizuoti uždavinius, apibrėžtus 1 ir 2 punktuose.

 

19 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys imsis veiklos, siekdamos plėsti bendradarbiavimą tarp įvairaus pobūdžio mokyklų ir aukštųjų mokyklų bei mokslinių institutų, taip pat mokinių, studentų ir stipendiatų mainus.

2. Šalys pripažins studijų periodus ir įvairaus lygio mokyklų bei aukštųjų mokyklų diplomus bei mokslinius laipsnius.

 

20 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys patvirtina esančios pasirengusios sudaryti galimybę, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų prieinama kitos Šalies kalba bei kultūra, ir rems atitinkamas valstybines bei privačias iniciatyvas bei institucijas.

2. Šalys rems kitos Šalies literatūros populiarinimą originalo kalba ir vertimais.

3. Šalys pasisako už tai, kad būtų išplėstos galimybės mokytis kitos Šalies kalbą mokyklose, aukštosiose mokyklose bei kitose švietimo institucijose. Be to, jos stengsis plėtoti lituanistines bei polonistines studijas kitos Šalies aukštosiose mokyklose.

4. Šalys bendradarbiaus, komandiruodamos didaktinius ir mokslinius darbuotojus mokymo ir profesinio tobulinimo tikslais bei sudarydamos galimybę tarpusavio mokslinei pagalbai.

5. Šalys rems bendrų komisijų mokyklinių vadovėlių reikalams veiklą.

 

21 Straipsnis

 

1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių sieks palengvinti kitos Šalies spaudos, knygų ir audiovizualinių priemonių platinimą. Šalys plėtos bendradarbiavimą radijo ir televizijos srityse, taip pat tarp spaudos agentūrų, tuo prisidėdamos prie objektyvaus ir išsamaus informavimo apie abiejų Šalių visuomenių gyvenimą. Detalios šio bendradarbiavimo sąlygos bus apibrėžtos atskirose sutartyse.

2. Siekdamos populiarinti savo tautos laimėjimus bei pasiekimus kultūros, mokslo ir švietimo srityse, o taip pat remti bendradarbiavimą šiose srityse, Šalys įsteigs kultūros ir informacijos centrus, atitinkamai Lietuvos Lenkijoje ir Lenkijos Lietuvoje.

3. Šalys padės plėtoti abiejų Šalių piliečių kontaktus bei bendradarbiavimą tarp visuomeninių organizacijų, politinių partijų, profesinių sąjungų, bažnyčios ir religinių susivienijimų, sporto organizacijų, fondų bei kitų visuomeninių organizacijų ir susivienijimų.

4. Atsižvelgdamos į ypatingą jaunimo vaidmenį formuojant tarpusavio santykius bei sutarimą tarp abiejų valstybių tautų, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos vyriausybės pasirašys sutartį dėl bendradarbiavimo ir keitimosi jaunimo grupėmis.

 

22 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys rems visokeriopą bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir sanitarinės higienos sferose, ypač civilizacijos ir užkrečiamų ligų profilaktikos bei jų likvidavimo srityse.

2. Šalys sieks bendradarbiauti darbo santykių, draudimo ir socialinės apsaugos srityse.

 

23 Straipsnis

 

1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių įsipareigoja saugoti bei suteikti teisinę apsaugą ir prižiūrėti, remiantis tarptautine teise ir tautiniais bei religiniais papročiais, karines ir civilines kapines, kapus, laidojimo vietas kartu su jose esančiais paminklais ir kitas atminties vietas ir objektus, dabar esančius ar būsiančius atrastus ateityje jos teritorijoje, kurie yra kitos Šalies piliečių pagarbos ir atminties objektai.

2. Abiejų Šalių piliečiai galės nekliudomai lankyti bei prižiūrėti kapus, kapines ir tautiečių laidojimo bei atminties vietas, kurios yra kitos Šalies teritorijoje.

3. Šalys bendradarbiaus nustatant ir registruojant kitos Šalies piliečių laidojimo vietas savo teritorijoje.

 

24 Straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys atskiromis sutartimis sudarys sąlygas teisiniam bendradarbiavimui civilinėse, šeimyninėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose.

2. Šalys bendradarbiaus, siekdamos užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, ekonominiams nusikaltimams, nelegaliai prekybai narkotikais ir ginklais bei nelegaliai prekybai meno kūriniais, civilinės laivybos ir oro susisiekimo saugumo pažeidimams, suklastotų atsiskaitymo priemonių gamybai ir vartojimui, o taip pat nelegaliai migracijai.

 

25 Straipsnis

 

Ši Sutartis nepažeidžia teisių ir pareigų, apibrėžtų dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse, kurias kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių sudarė su kitomis valstybėmis.

 

26 Straipsnis

 

Ši Sutartis bus įregistruota Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriate, remiantis Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsniu.

 

27 Straipsnis

 

1. Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalios nuo pasikeitimo ratifikaciniais dokumentais dienos.

2. Ši Sutartis sudaroma 15 metų laikotarpiui. Po to jos galiojimas automatiškai pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams, jei viena iš Šalių nenutrauks jos notifikavimo būdu ne vėliau kaip prieš metus iki eilinio Sutarties galiojimo termino pabaigos.

 

Sutartis sudaryta Vilniuje 1994 m. balandžio 26 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, ir abu šie tekstai turi vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

LENKIJOS RESPUBLIKOS VARDU

______________