LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1073 „DĖL PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR KEITIMO“ DALINIO PAKEITIMO

2000 m. spalio 18 d. Nr. 1249

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2000, Nr. 42-1191) 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2000, Nr. 13-327):

1. Išdėstyti antraštę taip:

„Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“.

2. Išdėstyti 1 punktą taip:

„1. Patvirtinti Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką (pridedama)“.

3. Pripažinti netekusiu galios 2 punktą.

4. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką (pridedama).

5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 132 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ir 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 13-327) 2 punktą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                        ANDRIUS KUBILIUS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija)

PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR PRAŠYMŲ LEISTI PAKEISTI PAGRINDINĘ TIKSLINĘ ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTĮ PADAVIMO, NAGRINĖJIMO IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA

I. PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMAS

1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaudamasis šiais teritorijų planavimo dokumentais, apskrities viršininkas priima sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo arba pakeitimo.

2. Žemės reformos metu pagal parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus visa esamų ir buvusių žemės ūkio įmonių naudojama (naudota) žemė priskiriama žemės ūkio paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

2.1. šioje žemėje yra miškų, įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemėnaudas. Esamų ir buvusių žemės ūkio įmonių naudojamoje (naudotoje) žemėje esantys miškai priskiriami miškų ūkio paskirties žemei, jeigu jie suformuojami atskirais žemės sklypais;

2.2. sklypas nustatytąja tvarka buvo suteiktas ir naudojamas ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai);

2.3. toje žemėje yra esami ir iš naujo suformuoti namų valdų sklypai bei sklypai, kurių reikia įsigytiems privačion nuosavybėn statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį;

2.4. toje žemėje numatoma statyti statinius ar įrenginius, išgauti naudingąsias iškasenas arba kitaip naudoti juos pagal kitą paskirtį;

2.5. iš naujo suformuotus sklypus numatoma išnuomoti laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei arba skirti valstybės sienos apsaugai;

2.6. iš naujo suformuotus sklypus sudaro nekilnojamųjų kultūros vertybių, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorija;

2.7. sklypai suformuojami pagal valstybinių parkų planavimo schemas, monitoringo teritorijų, rezervatinių apyrubių, draustinių ir saugomo kraštovaizdžio objektų tvarkymo projektus ir numatoma nustatyti konservacinę jų paskirtį;

2.8. sklypai suformuojami žemės ūkio gamybai netinkamoje naudoti žemėje;

2.9. žemę numatoma apsodinti mišku, įkurti joje medelyną, parką ar panaudoti ją kitiems želdiniams įveisti.

3. Žemės ūkio paskirties žemei taip pat priskiriami:

3.1. miškų urėdijų valdomoje žemėje esantys ir iš naujo suformuoti sklypai, kuriuos sudaro žemės ūkio paskirčiai naudojamos žemės ūkio naudmenos;

3.2. miestuose ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose esantys ir iš naujo suformuoti sklypai, naudojami ir pagal teritorijų planavimo dokumentus ateityje numatomi naudoti žemės ūkio paskirčiai, taip pat miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose esantys sklypai, kurie yra grąžinti ar numatomi grąžinti natūra savininkams arba buvo suteikti asmeniniam ūkiui;

3.3. sodininkų bendrijų ir jų narių žemė.

4. Žemės reformos metu miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams priskirtoje teritorijoje suformuoti sklypai priskiriami miškų ūkio paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

4.1. sklypą sudaro žemės ūkio paskirčiai naudojamos žemės ūkio naudmenos;

4.2. sklypas nustatytąja tvarka suteiktas ir naudojamas kitai (ne miškų ūkio) ūkinei paskirčiai;

4.3. sklypas suformuotas nesusijusiems su miškų ūkio veikla esamiems statiniams ar įrenginiams naudoti arba šiems statiniams ar įrenginiams statyti;

4.4. sklype numatoma naudingųjų iškasenų gavyba;

4.5. sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorija;

4.6. sklypas suformuotas pagal nacionalinio ar regioninio parko planavimo schemą ir numatoma nustatyti konservacinę jo paskirtį;

4.7. sklypas suformuotas nenaudojamoje žemėje, kurią pagal žemėtvarkos, miškotvarkos arba pažeistos žemės rekultivavimo projektus numatoma ne apsodinti mišku, o naudoti kitai paskirčiai.

5. Miškų ūkio paskirties žemei taip pat priskiriami:

5.1. esamų ir buvusių žemės ūkio įmonių naudojami (naudoti) sklypai, kuriuos sudaro vien miško žemė;

5.2. miestuose esantys miško žemės sklypai, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma naudoti miškų ūkio paskirčiai.

6. Miestuose suformuoti sklypai priskiriami kitos paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

6.1. žemės ūkio paskirčiai naudojamą sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma ir ateityje naudoti žemės ūkio paskirčiai;

6.2. miško žemės sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma ir ateityje naudoti miškų ūkio paskirčiai;

6.3. sklypas yra teritorijoje, kuriai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta nustatyti konservacinę paskirtį.

7. Pagrindinė tikslinė konservacinė paskirtis nustatoma valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų, biosferos rezervatų žemei ir sklypams šios tvarkos 2.6, 2.7, 4.5, 4.6 ir 6.3 punktuose nurodytais atvejais.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytąja tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose suformuoti sklypai priskiriami kitos paskirties žemei, išskyrus šios tvarkos 2–7 punktuose nurodytus žemės ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemės sklypus.

9. Kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma šios tvarkos 2.2–2.5, 4.2–4.4, 4.7, 6 ir 8 punktuose nurodytiems sklypams.

10. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas įsigalioja nuo įrašų Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.

II. PRAŠYMŲ LEISTI PAKEISTI PAGRINDINĘ TIKSLINĘ ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTĮ PADAVIMAS, NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

11. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu privačios žemės savininkas, valstybinės žemės valdytojas, valstybinės žemės nuomininkas ar kitas valstybinės žemės naudotojas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus prašo leisti pakeisti žemės ūkio paskirties sklypo arba miškų ūkio paskirties sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

12. Žemės naudotojas – privačios žemės savininkas, valstybinės žemės valdytojas ar nuomininkas, pageidaujantis pakeisti naudojamo sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, apskrities viršininkui adresuotą prašymą pateikia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriui (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Jeigu norima keisti tik dalies sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ši dalis turi būti iš sklypo atidalijama ir suformuojamas atskiras sklypas.

Prašyme nurodomi žemės naudojimo paskirties pakeitimo motyvai. Prie prašymo pridedama:

12.1. pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sklypą ir teises į jį kopija;

12.2. sklypo planas (plano kopija);

12.3. teritorijos planavimo dokumento, nurodyto šios tvarkos 1 punkte, kopija.

13. Žemės naudotojų prašymus leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį nagrinėja žemėtvarkos skyrius ir per 15 darbo dienų parengia reikiamus dokumentus, kuriuos pateikia apskrities viršininkui, kad šis priimtų sprendimą.

14. Apskrities viršininkas per 10 darbo dienų priima sprendimą (įsakymą) leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba prašymo netenkinti. Jeigu apskrities viršininkas priima sprendimą prašymo leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį netenkinti, įsakyme nurodomi šio sprendimo motyvai.

15. Apskrities viršininko sprendime nurodoma:

15.1. sklypo savininkas;

15.2. sklypo naudotojas;

15.3. sklypo plotas, esama ir numatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

15.4. pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo sąlygos, įskaitant miško kirtimo ir medienos naudojimo tvarką, pažeistos žemės rekultivavimo sąlygas, atlyginimą už naikinamus melioracijos statinius ir kita.

16. Keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miško žemės, turi būti atsižvelgiama į nustatytuosius miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose gali būti keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų tvarkymo projektus arba gavus Aplinkos ministerijos sutikimą.

17. Kai pakeitus melioruoto žemės ūkio paskirties sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį jame esantys valstybės lėšomis įrengti melioracijos statiniai bus sunaikinami arba nebus naudojami pagal paskirtį, sklypo naudotojas privalo atlyginti šių melioracijos statinių vertę. Melioracijos statinių vertę apskaičiuoja apskrities viršininkas. Apskaičiuotoji vertės suma sumokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

18. Vadovaujantis apskrities viršininko sprendimu leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir suinteresuoto asmens prašymu patikslinami valstybinio žemės kadastro duomenys bei įrašai Nekilnojamojo turto registre. Kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklypo vertę apskaičiuoja žemėtvarkos skyriai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597).

19. Žemės naudotojai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo numatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar gavus naudotis, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, įvykdžius apskrities viršininko sprendime nurodytas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo sąlygas ir patikslinus Nekilnojamojo turto registro įrašus apie sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

______________