MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. birželio 8 d. Nr. T1-183
Mažeikiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 7 straipsnio 8 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 30 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Mažeikių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. T1-105 „Dėl kreipimosi dėl socialinių paslaugų, socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo ir mokėjimo už socialines paslaugas Mažeikių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui (Dvaro g. 81, LT-76299 Šiauliai) arba Regionų apygardos administraciniam teismui Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, LT-76298 Šiauliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įsakymo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
PATVIRTINTA
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. T1-183
MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo gali kreiptis ir kitos savivaldybės gyventojas.
3. Aprašas taikomas mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto (toliau – savivaldybės biudžetas) ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
4. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) pagal Aprašą nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas).
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
7. Sutartis dėl mokėjimo už teikiamas socialinės globos paslaugas pasirašo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Savivaldybės administracijos darbuotojas, socialines paslaugas gaunantis asmuo (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas ar kitas asmuo, kuris mokės už socialines paslaugas, ir socialinės globos įstaigos vadovas. Konkretus mokėjimo dydis pinigine išraiška yra apskaičiuojamas Asmens finansinių galimybių vertinime, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.
8. Savivaldybės pavaldžių įstaigų socialinių paslaugų kainų dydžius nustato Mažeikių rajono savivaldybės taryba.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
10. Mokėjimo dydis už bendrąsias socialines paslaugas, išskyrus transporto organizavimo paslaugas, nenustatomas.
11. asmuo (šeima), kurio pajamos didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, per mėnesį už transporto organizavimo paslaugas moka:
11.1. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį – 10 procentų transporto paslaugos kainos;
11.2. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį – 20 procentų transporto paslaugos kainos;
11.3. asmuo, vykstantis dėl ambulatorinės hemodializės procedūrų atlikimo, kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį – 10 procentų asmens pajamų;
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
13. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 5 procentų asmens pajamų.
14. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis sudaro 10 procentų asmens pajamų.
15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 15 procentų asmens pajamų.
16. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, kurios pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 5 procentų šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 10 proc. šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį sudaro 15 procentų šeimos pajamų.
17. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
18. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
19. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
20. Asmeniui (šeimai), kuris (kuri) patiria socialinės rizikos veiksnius, socialinės priežiūros paslaugos (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, laikino apnakvindinimo, socialinės priežiūros šeimoms paslaugos) teikiamos nemokamai.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
24. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 10 procentų asmens pajamų.
Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 15 procentų asmens pajamų.
25. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 10 procentų asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 20 procentų asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 30 procentų asmens pajamų.
Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydį sudaro 40 procentų asmens pajamų.
26. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
27. Asmens mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globos paslaugą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis sudaro 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, asmens mokėjimo dydį sudaro 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
30. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
32. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. - ir į turtą.
33. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį sudaro 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
34. Jei suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja 1 procentą, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
35. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui, turinčiam negalią, dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir sudaro 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas, turintis negalią, pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
VII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
37. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
38. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. - ir apie turimą turtą.
39. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) užpildo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas formą.
40. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
41. Pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas pateikia informaciją apie turimą turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje.
42. Į asmens turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, o tuo atveju, kai asmeniui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
43. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
44. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
45. Asmens (šeimos), kuriam (kuriai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (gaunančios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (kuriai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
46. Socialinės paramos skyrius gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (gaunančios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (kuriai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
47. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos:
47.1. asmens (šeimos), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (gaunančios) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
48. Prašymus atleisti nuo mokesčio už socialines paslaugas ar jį sumažinti nagrinėja administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės paramos skyrimo komisija ir savo sprendimu rekomenduoja administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui sumažinti mokestį arba atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už konkrečią socialinę paslaugą:
49. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
53. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.