VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
2013 M. VASARIO 28 D. NUTARIMO NR. O3-73 „DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 M. liepos 8 D. NUTARIMO
NR. O3-96 „Dėl ŠILUMOS kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ PAKEITIMO
2014 m. gegužės 30 d. Nr. O3-153
Vilnius
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. pažymą Nr. O5-130 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo“, n u t a r i a:
1. Pakeisti Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas):
1.2. Pakeisti Nutarimo 2.8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2.8. šio nutarimo įsigaliojimo dieną vykdantys veiklą Ūkio subjektai privalo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., o Ūkio subjektai, veiklą pradėję po 2014 m. birželio 1 d., privalo per šešis mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios pateikti reguliuojančiajai institucijai Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemos laisvos formos aprašą, atitinkantį Metodikos 45 punkte numatytus reikalavimus.“
1.3. Pakeisti Nutarimo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. Rekomenduoti šilumos tiekėjams, rengiant ilgalaikius investicinius planus, o savivaldybėms, derinant šilumos tiekėjų parengtus ilgalaikius investicinius planus, numatyti priemones daugiabučių namų ir kitų pastatų renovacijos efektui kompensuoti ir šilumos gamybos įrenginių galiai optimizuoti (šilumos tiekimo pastoviosioms sąnaudoms mažinti). Neparengus investicinių planų atsižvelgus į šio punkto rekomendaciją arba nevykdant investiciniuose planuose numatytų priemonių, pastatų renovacijos efektas, t. y. realizuoto šilumos kiekio sumažėjimas dėl pastatų renovacijos, ir šilumos gamybos įrenginių galios pertekliaus sąlygotos sąnaudos nuo
2017 m. sausio 1 d. nebus vertinamos nustatant šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir jas perskaičiuojant. Numatant priemones daugiabučių namų ir kitų pastatų renovacijos efektui kompensuoti ir šilumos gamybos įrenginių galiai optimizuoti, turi būti atsižvelgta į Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tikslą mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams.“
1.4. Papildyti Nutarimą 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4. Šilumos tiekėjams, iki 2014 m. birželio 1 d. investicijas į kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą suderinusiems su atitinkamos savivaldybės taryba, ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, iki 2014 m. birželio 1 d. atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje pakeitusiems iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančių išteklių kuro arba atliekų naudojimu, taip pat nepriklausomiems šilumos gamintojams, pradėjusiems šilumos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius ar atliekas įrenginių statybą (turintiems statybą leidžiantį dokumentą) ir iki 2014 m. birželio 1 d. raštu informavusiems Komisiją apie atitikimą bent vienam Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytam privalomos kainodaros taikymo kriterijui, taikomas Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 80.2.1.1 punkte nustatytas skatinimas. Kai nepriklausomas šilumos gamintojas atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje pakeitė iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančių išteklių kuro arba atliekų naudojimu iki 2014 m. birželio 1 d., Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96,
80.2.1.1 punkte nustatytas 7 metų skatinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo kuro pakeitimo datos. Nepriklausomiems šilumos gamintojams, atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje pakeitusiems iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančių išteklių kuro arba atliekų naudojimu iki 2009 m. rugpjūčio 2 d., šiame punkte numatytas skatinimas netaikomas.“;
1.5. Papildyti Nutarimą 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5. Perskaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), nustatytą pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) skaičiuojama naudojant ūkio subjekto šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) ataskaitinio laikotarpio balanso skolinto ir nuosavo kapitalo rodiklius. Nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias), kurių projektai pateikti iki 2015 m. gegužės 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir investicijų grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo vienetus) rodiklius.“
1.6. Papildyti Nutarimą 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki
2015 m. gegužės 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 punktą.“
2. Pakeisti Nutarimo 1 punkte išdėstytą Metodiką:
2.1. Pakeisti 4.6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4.6. gali vadovautis nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems neprivaloma šilumos gamybos kainodara Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka arba dėl kurių Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-201, yra priėmusi motyvuotus sprendimus netaikyti privalomosios šilumos gamybos kainodaros.“
2.2. Papildyti 5 punktą nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip:
2.3. Papildyti 5 punktą nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip:
2.4. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.6. Pakeisti 13.4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13.4. karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas (produktus):
2.7. Papildyti 13.6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.8. Papildyti 131 punktu ir jį išdėstyti taip:
2.9. Papildyti 132 punktu ir jį išdėstyti taip:
„132. Šilumos rezervinės galios užtikrinimo paslaugai (Metodikos 13.1.3 punktas) priskiriamos sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai, atitinkantys šilumos gamybos įrenginių galios apimtį, nustatytą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3–202, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui.“
2.10. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Jei Ūkio subjektas valdo (eksploatuoja) bendro technologinio šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo sistemą, šilumos ir elektros energijos gamybai naudojančią atliekas arba biodujas, tokios sistemos pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.1 punkte) ir į Elektros energijos gamybos veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.7 punkte), vadovaudamasis šia Metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, taikant biokuru kūrenamo šilumos šaltinio techninius ekonominius rodiklius. Pramonės įmonės (nepriklausomi šilumos gamintojai), kurios šilumos tiekėjui parduoda technologiniame procese (ne bendrame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle) susidarančią atliekinę šilumą, pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.1 punkte), vadovaudamasis šia Metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika.“
2.11. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Jei Šilumos tiekėjas valdo daugiau negu vieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir jose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos tokios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos sąnaudos turi būti paskirstomos pagal Metodikos reikalavimus. Reguliuojančioji institucija gali priimti motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo sąnaudų paskirstymo sistemose, kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus. Šilumos tiekėjo valdomoms sistemoms, kuriose realizuojama mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, reikalavimas dėl sąnaudų paskirstymo pagal sistemas neprivalomas. Tokiu atveju Šilumos tiekėjo valdomoms sistemoms, kuriose realizuojama mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, sąnaudos sujungiamos į vieną sistemą. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos sąnaudų paskirstymo reikalavimas visais atvejais taikomas toms sistemoms, kuriose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, ir (arba) kai yra nustatyta pagal centralizuoto šilumos tiekimo sistemas diferencijuota šilumos kaina (kainos dedamosios). Kai šilumos kainos diferencijuotos pagal centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, taikomas reikalavimas pagal atskiras sistemas atskirti ir apskaitą.“
2.12. Papildyti 161 punktu ir jį išdėstyti taip:
2.13. Papildyti 18 punktu ir jį išdėstyti taip:
„18. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai verslo vienetams, remdamasis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir apmokėjimui išrašytų sąskaitų (sąskaitų tvarkymo sistemos) informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti konkretiems verslo vienetams, pajamos paskirstomos naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis Metodikos 10 punkte nurodytų principų.“
2.14. Pakeisti 20.3.11 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.15. Papildyti 20.3.12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„20.3.12. šilumos generavimo šaltinių, kurių galia viršija maksimalų sistemos galios ir rezervinės galios užtikrinimo poreikį, kurio nustatymas reglamentuotas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, vertę, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui.“
2.16. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33. Netiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius Ūkio subjektas turi paskirstyti per tarpinius sąnaudų centrus toms paslaugoms (produktams), jų grupėms, verslo vienetams, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Ūkio subjektas, paskirstydamas netiesiogines sąnaudas, turi užtikrinti šios Metodikos 10 punkte išvardytų principų įgyvendinimą. Visas netiesiogines sąnaudas, susijusias su būtinų funkcijų atlikimu, teikiant paslaugas (produktus) jų gavėjams, Ūkio subjektas pagal poreikį turi suskirstyti į šiuos sąnaudų centrus:
2.17. Pakeisti 39.2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.18. Pakeisti 39.2.8 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.19. Pakeisti 39.2.9 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.20. Papildyti 39.2.14 punktu ir jį išdėstyti taip:
2.21. Pakeisti 47 punktą ir jį išdėstyti taip:
„47. Ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia Reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami, kad Reguliuojančioji institucija galėtų visiškai įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu Ūkio subjekto naudota Reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino Apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šios Metodikos II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šios Metodikos III skyriuje. Ūkio subjekto metinę atskaitomybę sudaro:
47.1. Ūkio subjekto vadovo raštiškas patvirtinimas, kad Ūkio subjekto veiklos ataskaitiniu laikotarpiu naudota Reguliavimo apskaitos sistema bei metinėje atskaitomybėje pateikta ataskaitinio laikotarpio informacija atitinka šioje Metodikoje nustatytų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo taisyklių reikalavimus;
47.6. verslo vieneto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo (amortizacijos) ataskaita (Metodikos 5 priedas);
47.7. veikloje patirtų sąnaudų grupių ir kategorijų (Didžiosios knygos) ataskaita (Metodikos 7 priedas);
47.9. šilumos ir elektros energijos gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudų ataskaita (Metodikos 11 priedas);
47.10. netiesioginių sąnaudų pirminio paskirstymo vidinių veiklų grupėms ataskaita (Metodikos 9 priedas);
47.11. netiesioginių sąnaudų pagrindinių vidinių veiklų paskirstymo paslaugoms ataskaita (Metodikos 10 priedas);
47.15. nešiklių sąrašas, kuriame nurodyta kiekvieno nešiklio vertė, kiekvieno nešiklio taikymo sritis (kokiam (-iems) objektui (-ams) (sąnaudoms, turtui, įsipareigojimams) paskirstyti konkretus sąnaudų nešiklis yra taikomas), kiekvieno nešiklio trumpas ekonominis pagrindimas;
47.19. Ūkio subjektas privalo pateikti metinę atskaitomybę pagal kiekvieną sistemą, atsižvelgdamas į Metodikos 16 punkte nustatytą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo pagal sistemas privalomumą ir bendrą visų sistemų suvestinę metinę atskaitomybę;
47.20. Ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė, sudaroma pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. Jei Ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą;
2.22. Papildyti 481 punktu ir jį išdėstyti taip:
„481. Ūkio subjektai, šilumos ir elektros energiją gaminantys bendrame technologiniame cikle, elektros energijos gamybos verslo vieneto apskaitą atskirti ir sąnaudas paskirstyti turi taip, kad Reguliuojančiajai institucijai pareikalavus galėtų pateikti duomenis pagal kiekvieną kogeneracinę jėgainę atskirai.“
2.23. Pakeisti 51.1.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51.1.2. Ūkio subjektas – nepriklausomas šilumos gamintojas, kuriam taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara Įstatymo nustatyta tvarka arba kurio atžvilgiu Komisija nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl to gamintojo pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju (toliau – Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas);“.
2.24. Pakeisti 57 punkto pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„57. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 57.1–57.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 57.8 punkte. Pastoviųjų reguliuojamo periodo sąnaudų nustatymui taikomi Metodikos 39 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 57.3–57.5 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma:“.
2.25. Pakeisti 57.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.26. Pakeisti 57.7.2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„57.7.2.2. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. Komisija laiko, kad skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gavo ar gali gauti ilgalaikę paskolą) atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Ūkio subjekto faktinę palūkanų normą, ne didesnę už Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 m. laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“;“.
2.27. Pakeisti 57.7.3.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„57.7.3.1. kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti balansinį skirtumą tarp ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų bei atidėjinių sumos, eliminavus dotacijų ir subsidijų įtaką, vadovaujantis formule:
kur:
Ki – veikloje naudojamo kapitalo apimtis, Lt;
Ei – nuosavas kapitalas, Lt;
Di – skolintas kapitalas, Lt;
FAi – ilgalaikis turtas, Lt;
CAi – trumpalaikis turtas, Lt;
DSi – dotacijos ir subsidijos, Lt;
LLi – ilgalaikiai įsipareigojimai, Lt;
CLi – trumpalaikiai įsipareigojimai, Lt;
LLFi – ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį;“.
2.29. Pakeisti 57.8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„57.8. pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma:
kur:
FCi – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis, Lt/metams;
i – reguliuojamų kainų paslauga (produktas);
CDA,i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CCR,i – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CM,i – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CP,i – personalo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CT,i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CFIN,i – finansinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CA,i – administracinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CS,i – rinkodaros ir pardavimų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
CO,i – kitos paskirstomos sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;
JRi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Lt/metams.“
2.30. Pakeisti 58.3.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58.3.1. atsižvelgiant į faktines sąnaudas šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp Šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos gamintojo, pagal šilumos kainas, nustatomas vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis. Pirktos šilumos kainos, taikomos šilumos kainų skaičiavimuose, nustatomos pagal einamąjį mėnesį nustatytas ateinantį mėnesį planuojamos supirkti šilumos kainas;“.
2.31. Pakeisti 58.4.5.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58.4.5.2. nustatytas kaip 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą. Vidutinė biokuro kaina ir vidutinė biokuro biržos kaina nustatoma vadovaujantis Komisijos patvirtintu Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Kito kuro vidutinė kaina (išskyrus gamtinių dujų) apskaičiuojama kaip geometrinis svertinis Ūkio subjektų pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro kainų vidurkis. Nustatant vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą atmetamos atitinkamo laikotarpio ekstremalios vertės (atitinkamos kuro rūšies didžiausia ir mažiausia kaina atitinkamu laikotarpiu), esant daugiau kaip 3 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį. Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kuro (žaliavos) kaina. Kuro transportavimo ir kitos su kuro įsigijimu susijusios sąnaudos nustatomos pagal faktinius duomenis;“.
2.32. Papildyti 58.4.5.21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„58.4.5.21. nustatyta kaip 90 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą, jei Ūkio subjekto faktinė (apmokėta pagal sutartis) atitinkamo kuro ištekliaus (žaliavos) įsigijimo kaina yra 10 ar daugiau procentų mažesnė už atitinkamo laikotarpio vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą;“.
2.33. Pakeisti 58.4.5.4 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.34. Papildyti 61.41 punktu ir jį išdėstyti taip:
2.35. Pakeisti 61.5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„61.5. pagal bazinio šilumos kiekio paklausos formulę:
kur:
QH – bazinis šilumos kiekis patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), kWh;
QHR – realizuotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 61.6 punktu, kWh;
QTL – papildomas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 61.7 punktu, kWh;
QHG – gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 58.4.1–58.4.4 punktais, kWh;
QHP – iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), kWh;“.
2.36. Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
„62. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui nustatomos bazinės reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) vieneto sąnaudos, kaip kintamosios sąnaudų dedamosios ir pastoviosios sąnaudų dedamosios suma:
62.1. šilumos (produkto) bazinės sąnaudos (sąnaudų dedamosios):
62.1.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:
62.1.1.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG ir rezervinei galiai užtikrinti, apimtis, Lt/metus;
FCHG,PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis, Lt/metus;
FCHG,CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti. Ūkio subjekto gamybos šaltiniais, apimtis, Lt/metus;
“.62.1.1.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti ir rezervinei galiai užtikrinti:
kur:
SHG,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti ir rezervinei galiai užtikrinti, ct/kWh;
SHG,PR,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti, ct/kWh;
SHG,CR,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose rezervinei galiai užtikrinti, ct/kWh;
62.1.1.2.1. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:
62.1.1.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
VCHG – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis, Lt/metus;
CF,HG – kintamosios sąnaudos kurui šilumos kiekiui QHG pagaminti Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Lt;
CE,HG – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;
CW,HG – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;
CATL,HG – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;
qHG,k – kuro rūšies k kiekis šilumos kiekiui QHG pagaminti, tne;
pHG,k – kuro rūšies k įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 58.4.5 punktą, Lt/tne;
k – kuro rūšis;
qE,HG – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, kWh;
pE – elektros energijos kaina, Lt/kWh;
qW,HG – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, m3;
pW – vandens kaina, Lt/m3;
qATL,HG – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, vnt.;
pATL– apyvartinių taršos leidimų kaina, Lt/vnt.;
62.1.1.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:
kur:
SHG,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti, ct/kWh;
62.1.1.5. visa sąnaudų suma per metus:
kur:
TCHG – visa sąnaudų suma per metus Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kiekiui QHG pagaminti, Lt/metus;
62.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:
62.1.2.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus QH kiekiui pagaminti (įsigyti):
kur:
FCH – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Lt/metus;
FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, apimtis, Lt/metus;
CCR,j – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų j sąnaudos, Lt/metus;
FCHP – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos įsigijimams iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pagal kiekį QHP, apimtis, Lt/metus;
62.1.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):
kur:
SH,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;
62.1.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Lt/metus;
CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui QHP įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų, Lt/metus;
qHP,j – šilumos kiekis, įsigytinas iš nepriklausomo šilumos gamintojo j, kWh;
pHP,j – šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo j sąnaudos, Lt/kWh;
j – nepriklausomas šilumos gamintojas;
62.1.2.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):
kur:
SH,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;
62.1.2.5. visa sąnaudų suma per metus:
kur:
TCH – visa sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Lt/metus;
62.1.2.6. visa sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (patiekti):
kur:
SH,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;
62.2. šilumos perdavimo bazinės sąnaudos (sąnaudų dedamosios):
62.2.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
FCHT – pastoviųjų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt/metus;
62.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:
kur:
SHT,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, ct/kWh;
62.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
VCHT – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt/metus;
CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma per metus, Lt/metus;
CE,HT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt;
CW,HT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt;
SH,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;
62.2.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:
kur:
SHT,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, ct/kWh;
62.2.5. visų sąnaudų suma per metus:
kur:
TCHT – visa sąnaudų suma per metus šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt/metus;
62.3. mažmeninio aptarnavimo bazinės sąnaudos:
62.3.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:
kur:
FCHS – pastoviųjų sąnaudų suma per metus, užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Lt/metus;
2.37. Pakeisti 65 punktą ir jį išdėstyti taip:
„65. Šilumos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) ir dvinarė kaina (kainos dedamosios) nustatomos ir taikomos Konkurencinių vartotojų ir Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų atveju. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų ir Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų atžvilgiu nustatoma ir taikoma dvinarė kaina (kainos dedamosios).“
2.38. Pakeisti 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.39. Papildyti 681 punktu ir jį išdėstyti taip:
„681. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie aprūpinimo šiluma sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų prijungimu padarytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir eksploatacijos sąnaudas.“
2.40. Pakeisti 69 punktą ir jį išdėstyti taip:
„69. Šilumos (produkto) bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:
69.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:
69.1.1. šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju:
69.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):
kur:
THG – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
THG,PD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
THG,KD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
THG,PR – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
THG,CR – šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą, ct/kWh;
69.1.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios) Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose:
kur:
THG,PR – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
THG,PR,PD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
THG,KD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
69.1.2. šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo gamybos šaltiniuose kainos atveju:
69.1.2.2. rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina:
kur:
T1HG,CR,MU – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;
QCR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, kW;
69.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:
69.2.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):
kur:
TH – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
TH,PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
TH,KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
69.2.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):
kur:
TH,KD,dv – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
T1H,MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;
T2H,MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn.;
FH – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos (produkto) gamybai (įsigijimams) pagal kiekį QH, apimtis, Lt/metus;
8760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;
12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius;
l – konkurencinių vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;
m – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;
n – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;
z – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.“
2.41. Pakeisti 70 punktą ir jį išdėstyti taip:
„70. Šilumos perdavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:
70.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):
kur:
THT – šilumos perdavimo bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
THT,PD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
THT,KD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
70.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):
kur:
THT,KD,dv – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
T1HT,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;
T2HT,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn.;
FHT – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui centralizuoto šilumos tiekimo tinklais pagal kiekį QH, apimtis, Lt/metus;“.
2.42. Pakeisti 71 punktą ir jį išdėstyti taip:
„71. Mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:
71.1. jei vartotojas pasirinko mokėti už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę:
kur:
THS,PD – mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina, ct/kWh;
2.43. Pakeisti 72.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„72.2. kaip alternatyvaus projekto šilumos kaina, jei Konkurencinio vartotojo šilumos (produkto) kainos, šilumos perdavimo kainos ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma yra didesnė už alternatyvaus projekto šilumos kainą. Šiuo atveju susidaręs skirtumas naudojamas kitų vartotojų šilumos (produkto) kainai koreguoti. Alternatyvaus projekto šilumos kaina nustatoma, remiantis normatyviniais duomenimis, nurodytais Metodikos 23 priede bei faktiniais duomenimis, pagal formulę:
kur:
TALT,TTL – alternatyvaus projekto šilumos kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;
TALT,PD – alternatyvaus projekto šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;
TALT,KD – alternatyvaus projekto šilumos kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;
NALT – alternatyvaus projekto instaliuota galia, kW;
CDA,ALT – alternatyvaus projekto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, Lt/kW;
CM,ALT – alternatyvaus projekto einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, Lt/kW;
CRC,ALT – alternatyvaus projekto rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos, Lt/kW;
CP,ALT – alternatyvaus projekto personalo sąnaudos, Lt/kW;
JRALT – alternatyvaus projekto investicijų grąža, Lt/kW;
qALT,k – kuro rūšies k kiekis šilumos alternatyviajame projekte kiekiui QCC pagaminti, tne;
pALT,k – kuro rūšies k įsigijimo alternatyviajame projekte kaina, Lt/tne;
CE,ALT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos energijos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt;
CW,ALT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt;
CATL,ALT – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos šilumos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt.“
2.44. Pakeisti 74 punktą jį išdėstyti taip:
„74. Šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į:
74.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis):
kur:
IEF, y – efektyvumo koeficientas, vieneto dalimis;
y – metai po bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo (y = 2,...,5);
VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vieneto dalimis, apskaičiuojamas kaip šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmą kartą po šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo mėnesio vartotojų kainų indeksas;
74.1.1. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TEF,i,y – kainos pokytis metais y dėl efektyvumo koeficiento, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
CINT,i – palūkanų sąnaudos, priskirtos atitinkamai paslaugai, Lt (taikoma perskaičiuojant šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias), nustatytas pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, galiojusią iki 2013 m.
gruodžio 31 d.);
74.2. pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio:
74.2.1. šilumos (produkto) gamybos ir šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos atveju Ūkio subjekto pagaminto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai pagaminto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei parduoto / pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, o dėl to pagamintos šilumos kiekis padidėjo, taip pat jei pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos, o dėl to pagaminamas šilumos kiekis sumažėjo, patiekto į tinklą (pagaminto ir pirkto) šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir patiekto į tinklą šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu:
kur:
IHGQ, y – pagaminto šilumos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;
QHG,y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y pagamintas šilumos kiekis, kWh;
QHR,y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;
QTL,y – faktinis šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y papildomas šilumos kiekis, kWh;
QHG,NS,y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y pagamintas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;
QHR,NS,y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;
QTL,NS,y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y papildomas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;
QHG,K,y – dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos nepagamintas šilumos kiekis, kWh;
74.2.1.1. pagaminto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai šilumos (produkto) gamybos kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆THGQ,y – kainos pokytis metais y dėl pagaminto šilumos kiekio neatitikimo, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
THG,PD – šilumos (produkto) gamybos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
74.2.1.2. patiekto į tinklą (pagaminto ir pirkto) šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
THQ, y – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
74.2.1.3. kai šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostata, numatančia, kad šilumos tiekėjas nepriklausomiems šilumos gamintojams rezervinę šilumos gamybos galią užtikrina nemokamai, jei šilumos tiekėjo teisėtai valdomų įrenginių galia sistemoje yra pakankama nepriklausomam šilumos gamintojui rezervuoti, šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą (Metodikos 69.1.1.1.2 punktas) perskaičiuojama neatsižvelgiant į nepagamintą šilumos kiekį dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos;
74.2.2. šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo kainos atveju realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai realizuoto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei realizuoto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko šilumos kiekis padidėjo:
kur:
IHRQ, i, y – realizacijos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;
QHR, i, y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;
QHR, NS, y – realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;
74.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal Investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų. Šiuo atveju nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į Metodikos 20.3.7–20.3.11 punktų ribojimus. Jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos rodiklius apskaičiuota maksimali šilumos gamybos veiklos verslo vienetui turto vertė. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TINVDA,i,y – kainos pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
CINVDA,i – faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Lt;
74.4. investicijų grąžos pokytį, išplaukiantį iš Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžio:
74.4.1. taikant investicijų grąžos normą, nustatytą pagal Metodikos 57.7.2 punktą, taikant Komisijos kasmet skelbiamą skolinto kapitalo kainą Rd bei nuosavo kapitalo grąžą Re. Šiuo atveju investicinių projektų vertei taikomi Metodikos 20.3.7–20.3.11 punktų ribojimai;
74.4.2. investicijų grąžos pokyčio (dėl faktiškai įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TINVJRi,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
JRINVi,y – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Lt;
74.5. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčio:
74.5.1. taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Lt), nustatytą šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo arba paskutinio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu;
74.5.2. taikant Ūkio subjekto faktinę palūkanų normą, ne didesnę už Komisijos kasmet skelbiamą skolinto kapitalo kainą Rd bei nuosavo kapitalo grąžą Re ir šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo arba paskutinio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu nustatytą skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis;
74.5.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčio) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TWACCJR,i,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčiu, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
JRWACCi – priskaityta investicijų grąžos apimtis, nustatyta šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Lt;
JRWACCi,y – investicijų grąžos apimtis metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčius, Lt;
∆JRWACCi – investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčiu, Lt;
ry – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma metais y, proc.;
Ki,y – veikloje naudojamo kapitalo apimtis metais y (šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu naudoto kapitalo ir investicijų vertės, kuo kurios šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu pagal Metodikos 74.4.2 punktą buvo apskaičiuota investicijų grąža, suma), Lt;
Rd,y – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) metais y, proc.;
Re,y – nuosavo kapitalo grąža metais y, proc.;
ty – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas metais y, vieneto dalimis;
74.6. kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, įtaką, kuri perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TPNK,HG,y – kainos pokytis metais y dėl kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
CPNK,HG,y – kogeneracinėse jėgainėse iš elektros energijos gamybos gauto pelno (nuostolių) metais y dalis, vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika priskirta šilumos gamybai, Lt;
74.7. balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtaką, kuri perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆THB,HT,y – kainos pokytis metais y dėl balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtakos, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
RHB,HT,y – balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultatas, Lt;
74.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TX,i,y – kainos pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
CX,i,y – nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Lt;
74.9. paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį, jeigu Ūkio subjekto vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių (ataskaitinių metų), ėjusių prieš ataskaitinį laikotarpį (ataskaitinius metus), kurio metu perskaičiuojama šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą vidutinę svertinę dviejų paskutinių kalendorinių metų investicijų grąžą daugiau kaip 1 procentiniu punktu. Šiuo atveju įtaka kainai nustatoma pagal formulę:
kur:
∆TRJR,i,y – kainos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, ct/kWh, Lt/mėn./kW, Lt/mėn.;
74.9.1. skaičiuojant paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį nevertinamos pagal Metodikos 76 ir 77 punktus apskaičiuotos sumos, atitinkamu laikotarpiu didinusios arba mažinusios šilumos kainą;
74.9.2. paskutinių šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio metų nustatytos investicijų grąžos neatitiktis įvertinama skaičiuojant naujo bazinio laikotarpio kainą (investicijų grąžos neatitiktį paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui ir nustatant kaip atskirą kainos dedamąją pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams);
2.45. Pakeisti 75.2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.46. Pakeisti 75.3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.47. Pakeisti 76 punktą ir jį išdėstyti taip:
„76. Jeigu Ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko Ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, atsižvelgiant į Metodikos 58.1, 58.4.4, 58.4.5 ir 58.4.7 punktuose nustatytus apribojimus, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu:
76.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, išskyrus pajamas pagal Metodikos 58.4.5.21 punktą, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);
76.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas Ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, didinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);
76.3. jei Ūkio subjekto atitinkamo kuro suvartojimo kaina viršija Komisijos skelbiamos atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainas šalyje, įvertinus objektyvias kainų skirtumo priežastis, galima skaičiavimuose naudoti didesnę kuro kainą, tačiau ji neturi viršyti vidurkio daugiau kaip 10 proc. Sprendimą dėl minėtų kuro kainų objektyvumo priima Reguliuojančioji institucija;
76.4. papildoma kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamoji nustatoma pagal formulę:
kur:
THG&HP, y – papildoma kuro ir (ar) šilumos įsigijimo sąnaudų neatitikimo dedamoji metams y, ct/kWh;
CTHG&HP,y – šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis atitinkamu laikotarpiu, Lt;
CHG&HP,y – faktiškai patirtos sąnaudos kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimui atitinkamu laikotarpiu, Lt;
76.5. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesnio perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo metu minėtų sąnaudų skirtumui apskaičiuoti įvertinamas laikotarpis nuo paskutinio šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto pateikimo mėnesio;
76.6. nustatant praėjusiais kalendoriniais metais faktiškai patirtas sąnaudas kurui, įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies;
76.7. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo metu apskaičiuotas šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas įvertinamas nustatant pirmųjų šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metų šilumos kainą (kainos dedamąsias);
76.8. šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas Ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos Ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.“
2.48. Pakeisti 78 punktą ir jį išdėstyti taip:
„78. Bazinės šilumos kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:
78.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarės kainos atveju:
kur:
THG,PD,y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
78.2. rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos atveju:
kur:
T1HG,CR,MU,y – perskaičiuotos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn./kW;
78.3. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:
kur:
TH,PD,y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
78.4. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:
kur:
T1H,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn./kW;
T2H,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn.;
78.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:
kur:
THT,PD,y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
78.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:
kur:
T1HT,MU,y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn./kW;
T2HT,MU,y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn.;
78.7. mažmeninio aptarnavimo kainos kilovatvalandei atveju:
kur:
THS,PD,y – perskaičiuota šilumos mažmeninio aptarnavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;
78.8. mažmeninio aptarnavimo pastovaus (mėnesio) užmokesčio atveju:
kur:
T1HS,MU,y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Lt/mėn./kW;
T2HS,MU,y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Lt/mėn.;
78.9. konkurencinių vartotojų atveju:
78.9.1. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) vienanarės kainos atveju:
kur:
TCC, PD, y – perskaičiuota šilumos kainos pastovioji dedamoji, taikytina Konkurenciniam vartotojui metais y, ct/kWh;
2.49. Pakeisti 80 punktą ir jį išdėstyti taip:
„80. Šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatoma vienoda visai Šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai. Šilumos kainos (kainų dedamosios) gali būti diferencijuojamos pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą, apskaitos būdus, ir kitus veiksnius. Šilumos kainas (kainų dedamąsias) diferencijuoja Šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas šilumos kainas (kainų dedamąsias), Šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą.“
2.50. Pakeisti 82.1.6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„82.1.6. nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja
3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Komisija nustatytas šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias) skelbia savo interneto svetainėje;“.
2.51. Pakeisti 83.4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„83.4. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Metodikos 161 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo apskaitos atkyrimo ir sąnaudų paskirstymo konkretaus Šilumos tiekėjo atžvilgiu, šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) ir kasmet perskaičiuojama kaina (kainos dedamosios) nustatomos neišskiriant kainos į Šilumos gamybos veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.1 punkte), Šilumos perdavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.2 punkte) ir Mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos
13.3 punkte).“
2.52. Pakeisti 84.3.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„84.1.3. nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) įsigalioja nutarimo pasirašymo dieną, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime. Komisija nustatytas šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias) skelbia savo interneto svetainėje;“.
2.53. Pakeisti 89 punktą ir jį išdėstyti taip:
„89. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektui nustatomi pateiktinos informacijos reikalavimai:
89.3. Ūkio subjekto duomenų suvestinė bazinei kainai (kainos dedamosioms) nustatyti (Metodikos 19 priedas);
89.4. Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita (Metodikos 22 priedas);
89.5. Metodikos 13.1–13.3 punkte nurodytų verslo vienetų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planas kiekvieniems reguliavimo periodo metams, apimantis einamojo remonto, turto aptarnavimo, eksploatavimo, priežiūros, medžiagų ir žaliavų sąnaudas;
2.54. Pakeisti 90 punktą ir jį išdėstyti taip:
„90. Šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektui nustatomi pateiktinos informacijos reikalavimai:
90.1. Ūkio subjekto duomenų suvestinė perskaičiuotai kainai (kainos dedamosioms) nustatyti (Metodikos 20 priedas);
90.2 Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita (Metodikos 22 priedas);