LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. BALANDŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. D1-193 „DĖL PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. spalio 24 d. Nr. D1-859
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
4.1. mišriųjų nuotekų tvarkymo sistema – bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų;
4.2. paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);
4.3. paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;
4.4. paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;
4.5. galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija;
4.6. viešoji autotransporto stovėjimo aikštelė – transporto priemonių stovėjimo aikštelė prie visuomeninės paskirties pastatų ir laisvalaikio, poilsio, turizmo ir panašios paskirties objektų;
2. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) pavojingąsias medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančioje teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.).“
3. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
4. Papildau šiuo 71 punktu:
„71. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus ir pan., prioritetas turi būti skiriamas 7.1 ir 7.2 punktus atitinkančių techninių sprendinių įgyvendinimui. Jeigu nustatoma, kad dėl vietos aplinkos sąlygų, planuojamos ūkinės veiklos ypatumų, susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo, teritorijos trūkumo ar pan. 7.1 ir 7.2 punktuose numatytų priemonių negalima įdiegti, paviršinės nuotekos gali būti tvarkomos per centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.“
5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt., turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Faktinis per mėnesį ar kitą laikotarpį ant teritorijos susidarančių ir (arba) į kitiems asmenims priklausančias paviršinių nuotekų surinkimo sistemas išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kt.,
čia:
Hf – faktinis mėnesio ar kito laikotarpio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis);
ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė vertinamos teritorijos paviršiaus (pvz., asfaltas, betonas, akmenų grindinys ir pan.) reikšmė arba taikomas koeficientas ps = 0,4);
F – teritorijos plotas, ha;
K – paviršinio nuotėkio koeficientas, priklausantis nuo to, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas K=0,85, jei nešalinamas – K=1.”
6. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje.“
7. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Bet kokios operacijos su pavojingosiomis medžiagomis turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti pavojingosios medžiagos, teritorijos naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai).“
8. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Galimai teršiamos teritorijos (objekto) statybos techniniame projekte ir (ar) projekto dalyje Aplinkos apsauga (jeigu tokia projekto dalis rengiama), prieš gaunant statybos leidimą, turi būti išvardinami paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai. Statinio projekte turi būti:
12.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėti galimos taršos objektai (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, pavojingųjų medžiagų perkrovimų vietos, degalinės ir pan.); pažymėtos pagrindinės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijos, statiniai, įrenginiai (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);
12.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galimos eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos dydis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;
12.3. pateikti duomenys apie teritorijų, nuo kurių planuojama rinkti paviršines nuotekas, plotus, projektinį nuotekų kiekį (srautus) ir apie planuojamą taršą;
12.4. pateikta nuotekų valymo įrenginių technologinė schema ir jos aprašymas, pagrindiniai technologiniai brėžiniai, išdėstymo planas teritorijos plane, technologiniai efektyvumo ir našumo skaičiavimai (taikant tipinius nuotekų valymo įrenginius, technologiniai skaičiavimai statybos projekte nebūtini, tačiau turi būti pridėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti gamintojo (tiekėjo) deklaruojami technologiniai parametrai, įrodantys numatomų taikyti valymo įrenginių tinkamumą valyti konkretaus objekto nuotekas), nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos aprašymas, išvalytų nuotekų užterštumo rodikliai;
9. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
10. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.“
11. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.“
12. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24 punkte nustatytas sąlygas. Į bendras paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turinčias valymo įrenginius, išleidžiamos nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, gali būti nevalomos, jei susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 24 punkte nustatytų normatyvų.“
14. Pakeičiu 18.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.4. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.“
15. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.“
16. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.“
17. Pakeičiu 24.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.4. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų medžiagų, II priedo A ir B1 sąrašuose nurodytų medžiagų DLK į gamtinę aplinką ir II priedo B2 sąraše nurodytų medžiagų DLK į nuotekų surinkimo sistemą, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.“
18. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai:
26.1. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles), kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha;
26.2. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo 10 ha ir didesnių paviršių, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių), ir (ar) kai į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.“
19. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLK). Šio punkto nuostatos netaikomos, kai nuo galimai teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte).“
20. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Išduodant Taršos leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas išimčių poreikis, valymo įrenginių statybos etapai ir terminai), laikinai (ne ilgiau kaip iki 2018 metų pabaigos) gali būti taikomos šios išimtys:
– Taršos leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvą valdančiam asmeniui;
– Taršos leidimą pildyti, kad prie nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių abonentų, kurie atitinka 26.1 punkto kriterijų, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri išleistuvai į aplinką ir jiems nustatomi LLK normatyvai, lygūs Reglamente nustatytiems išleidimui į kanalizacijos tinklus DLK normatyvams;
– reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti nustatyti ir leidime reglamentuotų abonentų išleistuvams į nuotekų surinkimo sistemą, ir galutiniam išleistuvui į aplinką.“
22. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip: