LIETUVOS RESPUBLIKOS

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-1324 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m. spalio 10 d. Nr. XIII-2474

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą Nr. I‑1324 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMAS

                                                                               

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros valstybinį valdymą, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimus, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų ir šių įrenginių savininkų teises, pareigas ir atsakomybę, siekiant užtikrinti potencialiai pavojingų įrenginių saugą, kad nebūtų žalingo šių įrenginių poveikio žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

2. Šis įstatymas taikomas potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių kategorijos nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje ir kurių kategorijų parametrus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytiems potencialiai pavojingiems įrenginiams, gabenamiems geležinkeliu, šis įstatymas taikomas tik atliekant jų techninės būklės tikrinimą.

3. Šis įstatymas netaikomas potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu, išskyrus branduolinės energetikos objektuose esančius šio įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nurodytos kategorijos potencialiai pavojingus įrenginius. Šis įstatymas netaikomas potencialiai pavojingiems įrenginiams, priskirtiems karinei įrangai, įrašytai į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akredituotoji potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – akredituotoji įstaiga) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau – valstybė narė) įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas jų filialas (toliau – juridinis asmuo), akreditavimo įstaigos pripažinti kompetentingi tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę.

2. Nuolatinė potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra – potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose ir gamintojo pateiktuose šių įrenginių techniniuose dokumentuose nurodytas potencialiai pavojingų įrenginių savininkams privalomas nuolat atlikti šių įrenginių techninių parametrų tikrinimas, apžiūra, remontas ir kiti nurodyti veiksmai.

3. Potencialiai pavojingi įrenginiai – įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

4. Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam potencialiai pavojingas įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba potencialiai pavojingo įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja potencialiai pavojingą įrenginį ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

5. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra – potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose ir gamintojo pateiktuose šių įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta privaloma visuma techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinama potencialiai pavojingų įrenginių sauga, siekiant išvengti žalingo šių įrenginių poveikio žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra apima nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ir potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą.

6. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – teisės aktai, kuriais nustatomi potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimai, jos atlikimo terminai, tvarka ir atlikimo kontrolė.

7. Potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimas – potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose ir gamintojo pateiktuose šių įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais akredituotosios įstaigos atliekama privaloma potencialiai pavojingų įrenginių apžiūra, privalomas šių įrenginių atitikties saugos reikalavimams tikrinimas, bandymai ir kiti jų saugos įvertinimo veiksmai.

 

3 straipsnis. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos

Potencialiai pavojingi įrenginiai skirstomi į šias kategorijas:

1) garo ir vandens šildymo katilai;

2) slėginiai indai;

3) pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai;

4) beslėgės pavojingų medžiagų talpyklos;

5) liftai;

6) variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti;

7) lynų keliai;

8) eskalatoriai ir judamieji takai;

9) kėlimo įrenginiai;

10) variklinės pavaros pramoginiai įrenginiai;

11) degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai.

 

II SKYRIUS

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS VALSTYBINIS VALDYMAS

 

4 straipsnis. Vyriausybės kompetencija potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros srityje

Vyriausybė:

1) steigia Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą (toliau – Registras), tvirtina jo nuostatus ir skiria Registro tvarkytoją;

2) tvirtina potencialiai pavojingų įrenginių, kurių kategorijos nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje, parametrus;

3) skiria valstybės institucijas, atsakingas už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą;

4) skiria valstybės institucijas, atsakingas už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę.

 

5 straipsnis. Valstybės institucijų, atsakingų už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą, kompetencija

Valstybės institucijos, atsakingos už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą:

1) priima potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminius teisės aktus;

2) nustato asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimus;

3) tvirtina būtiniausios įrangos, prietaisų ir priemonių, reikalingų nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti, sąrašus;

4) priima potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatus.

 

6 straipsnis. Valstybės institucijų, atsakingų už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, kompetencija

Valstybės institucijos, atsakingos už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę:

1) kontroliuoja, ar laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų nustatyta tvarka atliekama nuolatinė potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, ar įgyvendinti asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimai, ar turima įranga, prietaisai ir priemonės atitinka į šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytus sąrašus įrašytą būtiniausią įrangą, prietaisus ir priemones;

2) nustačiusios, kad dėl potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų pažeidimų yra grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, informuoja potencialiai pavojingo įrenginio savininką apie nustatytus pažeidimus ir uždraudžia naudoti potencialiai pavojingą įrenginį, iki bus pašalinti nustatyti pažeidimai;

3) nustačiusiosios šio straipsnio 1 ar 2 punkto ar šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–7 punktų pažeidimus, taiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę;

4) kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos pateikia valstybės institucijoms, atsakingoms už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą, metinę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolės rezultatų ataskaitą.

 

7 straipsnis. Nacionalinio akreditacijos biuro kompetencija

Nacionalinis akreditacijos biuras:

1) Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo nustatyta tvarka įvertina ir akredituoja juridinius asmenis, siekiančius tapti akredituotosiomis įstaigomis, išduoda akreditavimo pažymėjimus, sustabdo akreditavimo pažymėjimų galiojimą, panaikina akreditavimo pažymėjimų galiojimo sustabdymą ir panaikina akreditavimo pažymėjimų galiojimą, teikia viešai informaciją apie akredituotąsias įstaigas ir atlieka akredituotųjų įstaigų, kurioms yra išdavusi akreditacijos pažymėjimus, veiklos atitikties priežiūrą;

2) praneša valstybės institucijoms, atsakingoms už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, apie akredituotųjų įstaigų akreditavimo pažymėjimų išdavimą, akreditavimo pažymėjimų galiojimo sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ar jų panaikinimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

 

8 straipsnis. Registro valdytojas

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra Registro valdytoja.

 

 

III SKYRIUS

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ ASMENŲ IR ŠIŲ ĮRENGINIŲ SAVININKŲ TEISĖS, PAREIGOS BEI ATSAKOMYBĖ

 

9 straipsnis. Reikalavimai akredituotosioms įstaigoms

1. Potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą atlieka akredituotoji įstaiga, akredituota kaip A tipo kontrolės įstaiga pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytuose norminiuose teisės aktuose nustatytas procedūras. Akreditavimo sritis turi atitikti tikrinamų potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją (kategorijas) ir jų parametrus.

2. Akredituotoji įstaiga turi būti apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

 

10 straipsnis. Akredituotųjų įstaigų teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Akredituotosios įstaigos turi teisę:

1) dalyvauti tiriant potencialiai pavojingų įrenginių veiklos sutrikimus ir avarijas, analizuoti jų priežastis, teikti pasiūlymus dėl šių įrenginių priežiūros tobulinimo valstybės institucijoms, atsakingoms už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar šių įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą;

2) atlikdamos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, bendradarbiauti tarpusavyje ir su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, organizacijomis;

3) teikti informaciją potencialiai pavojingų įrenginių savininkams apie potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ir jų atitiktį saugos reikalavimams.

2. Akredituotųjų įstaigų pareigos:

1) laikytis standarto LST EN ISO/IEC 17020 reikalavimų;

2) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose ir gamintojo pateiktuose potencialiai pavojingų įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę juos sumontavus, prieš juos pradedant naudoti pirmą kartą, taip pat sumontavus naujoje vietoje; tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose nustatytu periodiškumu, taip pat susidarius išskirtinėms aplinkybėms (po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, įrenginių modifikavimo), teikti išvadas potencialiai pavojingų įrenginių savininkams dėl potencialiai pavojingų įrenginių tinkamumo juos naudoti ir saugos žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;

3) nustačius neatitiktį potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų šių įrenginių techninių dokumentų reikalavimams, dėl kurios kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir (ar) dėl kurios gali įvykti potencialiai pavojingo įrenginio avarija, apie tai nedelsiant pranešti potencialiai pavojingo įrenginio savininkui ir ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo neatitikties nustatymo dienos potencialiai pavojingo įrenginio savininką ir valstybės instituciją, atsakingą už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, informuoti raštu, o jeigu neatitiktis susijusi su potencialiai pavojingais įrenginiais, esančiais branduolinės energetikos objekte, – ir valstybės instituciją, atsakingą už branduolinės saugos priežiūrą;

4) teikti Registro nuostatuose nurodytus potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės patikrinimo duomenis ir duomenis apie sutartis su potencialiai pavojingų įrenginių savininkais dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo Registro nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais;

5) užtikrinti informacijos, kuri sudaro valstybės ar potencialiai pavojingo įrenginio savininko komercinę (gamybinę) paslaptį, konfidencialumą.

3. Akredituotosios įstaigos atsako už:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų vykdymą potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų nustatytais terminais;

2) savo veiksmus, neveikimą ir priimtus sprendimus, atliekant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą.

 

11 straipsnis. Reikalavimai asmenims, atliekantiems nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą

1. Nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą atlieka potencialiai pavojingo įrenginio savininkas arba fizinis asmuo ar juridinis asmuo, su kuriuo potencialiai pavojingo įrenginio savininkas yra sudaręs sutartį nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti.

2. Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas – fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, potencialiai pavojingo įrenginio savininko – juridinio asmens – darbuotojas (darbuotojai), paskirtas (paskirti) atlikti nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, arba juridinio asmens, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, darbuotojas (darbuotojai), paskirtas (paskirti) atlikti nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, privalo turėti valstybės institucijos, atsakingos už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą, nustatytą kvalifikaciją arba specialiųjų žinių ir įgūdžių, išskyrus potencialiai pavojingo įrenginio, kuris yra energetikos įrenginys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, nuolatinę priežiūrą atliekantį asmenį, kuris Energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo turėti energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą.

3. Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo turėti nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą sąrašą ir būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

 

12 straipsnis. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkų pareigos ir atsakomybė

1. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkai užtikrina potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą, laikymą (saugojimą), priežiūrą pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus.

2. Potencialiai pavojingo įrenginio savininko pareigos:

1) sudaryti sutartį su akredituotąja įstaiga dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo;

2) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti akredituotosioms įstaigoms patikrinti potencialiai pavojingą įrenginį, jo techninius dokumentus ir potencialiai pavojingo įrenginio atitiktį saugos reikalavimams patvirtinančius dokumentus, kad būtų gauta akredituotosios įstaigos išvada, ar potencialiai pavojingas įrenginys yra tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;

3) potencialiai pavojingą įrenginį pradėti naudoti tik gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad potencialiai pavojingas įrenginys yra tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka užregistravus jį Registre;

4) Registro nuostatuose nustatyta tvarka teikti Registro tvarkytojui Registro duomenis;

5) pačiam atlikti nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, jeigu vykdomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai, arba sudaryti sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl nuolatinės potencialiai pavojingo įrenginio priežiūros atlikimo;

6) nustačius potencialiai pavojingo įrenginio veiklos sutrikimus, dėl kurių gali įvykti potencialiai pavojingo įrenginio avarija ir (ar) dėl kurių potencialiai pavojingas įrenginys kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, nedelsiant sustabdyti (išjungti) įrenginį ir imtis priemonių nustatytiems veiklos sutrikimams pašalinti. Pranešti valstybės institucijai, atsakingai už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų ar tų įrenginių kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, akredituotajai įstaigai, su kuria sudaryta sutartis dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo, apie potencialiai pavojingų įrenginių veiklos sutrikimus, avarijas ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ar turtui, organizuoti avarijų padarinių lokalizavimą ir likvidavimą bei tyrimą. Potencialiai pavojingą įrenginį galima pradėti naudoti tik pašalinus sutrikimus ir potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka nustačius, kad potencialiai pavojingas įrenginys yra tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;

7) gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad potencialiai pavojingas įrenginys yra netinkamas naudoti ir nesaugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminiuose teisės aktuose nustatytais terminais pašalinti akredituotosios įstaigos išvadoje nurodytas neatitiktis ir gauti akredituotosios įstaigos išvadą, kad potencialiai pavojingas įrenginys tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba užtikrinti, kad potencialiai pavojingas įrenginys būtų sutvarkytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkai atsako už:

1) potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą, laikymą (saugojimą), techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus;

2) išnuomoto (suteikto naudotis pagal panaudos sutartį) potencialiai pavojingo įrenginio techninę būklę ir jo naudojimą pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų reikalavimus, jeigu kitaip nenumatyta nuomos (panaudos) sutartyje;

3) žalą, padarytą naudojant ar laikant (saugant) potencialiai pavojingą įrenginį, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytą atvejį.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, atsakingos už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų priežiūros organizavimą, iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki 2020 m. balandžio 30 d. suteikti įgaliojimai tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir išduotos licencijos atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda