Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2003 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. O3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. rugpjūčio 9 d. Nr. O3E-1066

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2024 m. liepos 31 d. pažymą Nr. O5E-775 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, Taryba n u t a r i a:

1. Pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas):

1.1. Pakeisti Nutarimo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“

1.2. Pakeisti Nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:“

2. Pakeisti Nutarimu patvirtintą Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką (toliau – Metodika):

2.1. Pakeisti Metodikos 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Pagal Metodiką nustatyti normatyvai gali būti taikomi būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomenduojamus ar su Taryba suderintus šilumos paskirstymo metodus skirstant pastate suvartotą šilumą, normatyvus taikant butams ir (ar) kitoms patalpoms.“

2.2. Papildyti Metodiką 31 punktu:

„31. Tais atvejais, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kietasis ar kitoks kuras, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį apskaitos prietaisu nenustatomas, o kompensacijos už kurą skaičiuojamos rečiau negu kartą per mėnesį, kuro sąnaudos būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, kurios gali būti kompensuojamos, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti skaičiuojamos visam kompensacijų skyrimo laikotarpiui, kuro sąnaudoms būstui šildyti nustatyti taikant maksimalius energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvus, nustatytus esant standartinėms sąlygoms.“

2.3. Pakeisti Metodikos 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvas nustatomas:“

2.4. Pakeisti Metodikos 6.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„6.1. vidutinis ():

, kWh/m2                                                         (1)

čia:

– vidutinis energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvas, kWh/m2, esant standartinėms sąlygoms, nustatytas pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelę;

548 – dienolaipsnių skaičius, esant standartinėms sąlygoms;

H – faktinis būsto aukštis nuo grindų iki lubų, m;

2,5 – būsto aukštis, m, esant standartinėms sąlygoms;

DL – skaičiavimo laikotarpio dienolaipsnių skaičius nustatomas:

,                                                              (11)

čia:

18 – vidaus patalpų oro temperatūra, ºC;

– lauko oro temperatūra, ºC;

z – laikotarpio trukmė, paromis;“

2.5. Pakeisti Metodikos 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas (), kWh/m3, nustatomas pagal Metodikos 2 priedą.“

2.6. Pakeisti Metodikos 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvas  nustatomas:

, kWh/būstui;                                               (3)

čia:

– vidutinis energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kWh/būstui, esant standartinėms sąlygos, nustatytas pagal Metodikos 2 priedo 1 lentelę;

z – cirkuliacinės sistemos per skaičiavimo laikotarpį veikimo trukmė, val.;

730 – cirkuliacinės sistemos veikimo trukmė, esant standartinėms sąlygoms, val.“

2.7. Pakeisti Metodikos 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9. Kuro sąnaudų būstui šildyti normatyvas nustatomas:“

2.8. Pakeisti Metodikos 9.1 papunkčio 5 pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„ƞ – šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių naudingumo koeficientas, nustatytas pagal techninę dokumentaciją arba priimama norminė atitinkamos šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių grupės reikšmė.

Tais atvejais, kai šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginio naudingumo koeficiento pagal to įrenginio techninę dokumentaciją, analogiško tipo įrenginių techninę dokumentaciją ir atitinkamos įrenginių grupės techninius žinynus nustatyti nėra galimybės, naudojamos šios vidutinės naudingumo koeficientų reikšmės:

1) kieto kuro katilai – 0,80;

2) dujiniai katilai:

a) kondensacinis – 1,05;

b) nekondensacinis – 0,95.“

2.9. Pakeisti Metodikos 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11. Kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvas  nustatomas:

, vnt.*/būstui                                                     (7)“

2.10. Pakeisti Metodikos 1, 2 ir 3 priedus ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

 

Tarybos pirmininkas                                                                                                     Renatas Pocius

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
1 priedas

 

VIDUTINIAI IR MAKSIMALŪS ENERGIJOS SĄNAUDŲ NORMATYVAI BŪSTUI ŠILDYTI, ESANT STANDARTINĖMS SĄLYGOMS

 

1. Vidutiniai  ir maksimalūs  energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms, pateikti šio priedo 1 ir 2 lentelėse.

 

1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms

Eilės Nr.

Namų tipas

Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2 per mėn.

Pastatyti iki 1992 m.

Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m.
(pagal RSN 143-92 arba STR 2.05.01:1999)

Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m.
(pagal STR 2.05.01:2005) *

Pastatyti nuo 2014 m.
(mažiausiai B energinio naudingumo klasės)

1.

1 aukšto

25,9

15,2

13,4

9,8

2.

2 aukštų

24,7

14,5

12,0

9,2

3.

3 aukštų

22,5

13,8

10,3

7,9

4.

4 aukštų

20,3

15,3

9,6

7,5

5.

5 aukštų

16,6

14,5

9,2

6,9

6.

6 aukštų ir aukštesni

17,1

12,7

8,5

6,4

* – taip pat renovuoti pastatai.

 

2 lentelė. Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms

Eilės Nr.

Namų tipas

Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2 per mėn.

Pastatyti iki 1992 m.

Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m.
(pagal RSN 143-92 arba STR 2.05.01:1999)

Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m.
(pagal STR 2.05.01:2005) *

Pastatyti nuo 2014 m.
(mažiausiai B energinio naudingumo klasės)

1.

1 aukšto

36,1

25,7

17,8

13,3

2.

2 aukštų

32,6

23,2

18,6

12,4

3.

3 aukštų

29,6

21,5

12,6

10,6

4.

4 aukštų

25,4

21,4

14,3

10,1

5.

5 aukštų

20,7

18,3

12,0

9,3

6.

6 aukštų ir aukštesni

20,7

17,4

11,5

8,6

* – taip pat renovuoti pastatai.

 

2. Vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms – 548 DL (išorės lauko oro temperatūra tiš = 0 ºC; vidaus patalpų oro temperatūra tvid = 18 ºC; atsiskatimo laikotarpio trukmė z = 30,42 parų), būsto aukštis nuo grindų iki lubų – 2,5 m.

3. Kitokie vidutiniai ir (ar) maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai, esant standartinėms sąlygoms, gali būti nustatyti atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.

4. Jeigu nėra žinoma pagal kokius statybos techninius reglamentus pastatytas pastatas ir (arba) pastato energinio naudingumo klasė, vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai parenkami pagal pastato statybos metus.

5. Pastato statybos metais laikomi statybos leidžiančio dokumento išdavimo (statybos pradžios) metai.

 

___________________

 

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
2 priedas

 

VIDUTINIAI ENERGIJOS SĄNAUDŲ GERIAMOJO VANDENS VIENAM KUBINIAM METRUI PAŠILDYTI IR KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI (CIRKULIACIJAI) NORMATYVAI

 

1. Visoje Lietuvos Respublikoje taikomas vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas  lygus 51 kWh/m3.

2. Kai pastate taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo, vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti normatyvas prilyginamas konkrečiam karšto vandens tiekėjui Tarybos nutarimu nustatytoje karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytam šilumos kiekiui.

3. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai , esant standartinėms sąlygoms, pateikti 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai, esant standartinėms sąlygoms

Eilės Nr.

Karšto vandens tiekimo sistemos tipas

Vidutiniai energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai qRe0, kWh/būstui per mėn.

1.

Kai būste įrengti du karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai bei įrengtas vonios šildytuvas

240

2.

Kai būste įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bei įrengtas vonios šildytuvas

160

3.

Kai būste įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bet nėra vonios šildytuvo

80

4.

Kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo bendrojo naudojimo patalpose

10

 

4. Kitokie vidutiniai energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti normatyvai gali būti nustatyti atsižvelgiant į būste įrengtų karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovų bei vonios šildytuvų skaičių (vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas – 80 kWh per mėn., vonios šildytuvas – 80 kWh per mėn.) arba atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.

 

___________________

 

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
3 priedas

 

KURO RŪŠIŲ NORMINĖS KURO SĄNAUDOS

 

1 lentelė. Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos

 

Eil. Nr.

Kuro rūšis

Mato vnt.

Norminės kuro sąnaudos

1.

Gamtinės dujos*

kg/kWh

0,0763

nm3/kWh

0,1075

2.

Elektros energija

kWh/kWh

1

3.

Dyzelinis krosnių kuras

kg/kWh

0,0851

4.

Suskystintos naftos dujos**

kg/kWh

0,0783

5.

Išgarintos suskystintos naftos dujos

kg/kWh

0,0334

6.

Suskystintos gamtinės dujos

kg/kWh

0,0798

7.

Akmens anglis***

kg/kWh

0,2093–0,1173 (vid. – 0,1633)

8.

Durpės***

kg/kWh

0,4615–0,2609 (vid. – 0,3612)

9.

Durpių briketai***

kg/kWh

0,2250–0,2143 (vid. – 0,2197)

10.

Naudoti tepalai

kg/kWh

0,1321

11.

Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos***

kg/kWh ktm3/kWh

0,2609

0,6536x10-3

12.

Pjuvenų granulės/medienos briketai

kg/kWh

0,2143

13.

Atliekos***

kg/kWh

0,4864–0,3365 (vid. – 0,4114)

14.

Antracitas

kg/kWh

0,1228

 

* – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra +20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;

** – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo būstams tvarką nustato savivaldybė;

*** – vidutinės norminės kuro sąnaudos, taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.

 

___________________