Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMOSIOS IR ALTERNATYVIOSIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XLII-2771 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3953
2024 m. spalio 2 d. Nr. 833
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1477 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 l0 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3953 (toliau – projektas) tikslui pagerinti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PASP) natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio (toliau – Pogrupis) paslaugų prieinamumą ir sudaryti teisines prielaidas kvalifikuotiems specialistams gauti PASP Pogrupio specialisto licenciją, tačiau iš esmės nepritarti projektui dėl toliau nurodytų priežasčių:
Projektu siūloma suteikti teisę gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims teikti Pogrupio paslaugas. Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PASPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pogrupio paslaugos priskiriamos natūraliosios ir liaudies medicinos sričiai. PASPĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad natūralioji ir liaudies medicina – PASP sritis, kurios tikslas yra palengvinti ligų sukeltus negalavimus. Atsižvelgiant į tai, PASPĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licencijai gauti būtinas aukštasis išsilavinimas arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti mokymai. Šių krypčių studijų programas baigę specialistai turi pakankamai žinių apie anatomiją, fiziologiją, histologiją, įvairias terapijas, ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostiką ir (arba) bendrųjų šių sričių žinių, žinių apie visuomenės sveikatą, socialinės aplinkos poveikį ir kt., taip pat žinių ir įgūdžių dirbti su žmogumi ir spręsti žmogaus sveikatos ir (arba) psichosocialines problemas. Tad norint verstis PASP Pogrupio veikla, jiems reikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdomuose mokymuose papildomai įgyti tik specifines PASP specialisto kvalifikaciją sudarančias kompetencijas (pagal konkretiems PASP specialistams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus PASP paslaugų teikimo protokoluose).
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąraše gyvulininkystė priskirta žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme žemės ūkis apibrėžtas kaip ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą, o žemės ūkio veikla – kaip veikla, apimanti žemės ūkio produktų (jie be kita ko apima gyvulininkystės produktus, skirtus vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai) gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių aprašą (toliau – Aprašas) gyvulininkystės studijų krypties tikslas yra suteikti žinių apie gyvūnų anatomiją, fiziologiją, elgseną, fiziologinius poreikius, išugdyti specialiuosius ir analitinius gebėjimus, reikalingus gyvūnų auginimo technologijoms, gerovei, mitybai, veisimui užtikrinti. Apraše numatyta, kad gyvulininkystės veikla apima gyvūnų auginimą ir naudojimą, teikimą maisto produktų (mėsos, pieno, riebalų, kiaušinių), žaliavų (vilnos, kailių, odos, šerių, kaulų, kraujo), pramogų ir organinių trąšų, taip pat pašarų gamybą iš gyvulininkystės produktų ir atliekų.
Taigi gyvulininkystės studijų kryptis yra orientuota į gyvūnus ir jų naudojimą veiklai, nesusijusiai su sveikatinimo veikla. Gyvulininkystės studijų krypties studijos nesuteikia žinių apie anatomiją, fiziologiją ir organizme vykstančius procesus ir, priešingai nei veterinarijos studijų krypties (kuri yra įtraukta į PASPĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą) studijos, šių sričių bendrųjų principų žinių, taip pat žinių apie žmogaus psichosocialines problemas, todėl negali būti siejama su natūraliąja ir liaudies medicina. Neturint tokių žinių, papildomos žinios ir gebėjimai, įgyjami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdomuose mokymuose, nebūtų pakankami, kad šios krypties studijas baigę asmenys galėtų savarankiškai teikti PASP paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai, ir užtikrinti jų kokybę ir saugumą. Palyginimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, veterinarijos gydytojų rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgijo be kita ko pakankamai mokslo, kuriuo grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių, klinikinių, epidemiologinių ir analitinių įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia gyvūnų (pavienių arba grupių) ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui, taip pat specialių žinių apie zoonozes, profilaktinės medicinos žinių, su tuo susijusių įgūdžių ir kompetencijų, įskaitant kompetencijas, susijusias su tyrimais ir atestavimu, žinių apie pašarų ir gyvūninių maisto produktų gamybos ir pateikimo rinkai higieną ir technologiją, žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų veterinariniams vaistiniams preparatams atsakingai ir pagrįstai naudoti, siekiant gydyti gyvūnus ir užtikrinti maisto grandinės saugumą ir aplinkos apsaugą. Taigi studijų pagal veterinarijos studijų krypčių grupei priklausančias studijų programas metu dėstomi dalykai, kurių principai yra bendri tiek žmonėms, tiek gyvūnams, pvz., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarinės medicinos studijų programa apima šiuos dalykus: medicinos fizika, ląstelės biologija, bendroji ir molekulinė genetika, bendroji anatomija, fiziologija, bendroji histologija, mikrobiologija, virusologija, imunologija, parazitologija, propedeutika, klinikinė patologija ir vaizdinė diagnostika, infekcinės ligos ir jų prevencija, smulkiųjų gyvūnų vidaus ligos (kardiologija, pulmonologija, endokrinologija, veterinarinė toksikologija, onkologija, gastroenterologija, urologija, nefrologija ir kt.), maisto kontrolė ir sauga, visuomenės sveikata ir kt.