LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REKOMENDACIJŲ MOKYKLOMS DĖL SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ATPAŽINIMO IR VEIKSMŲ, ĮTARIANT GALIMĄ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATVIRTINIMO

2020 m. balandžio 21 d. Nr. V-582

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. XII-2629 „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ 3 straipsnį:

1. T v i r t i n u Rekomendacijas mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, įtariant galimą smurtą artimoje aplinkoje (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. V-625 „Dėl Rekomendacijų mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtinimo“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                       Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2020 m. balandžio 21  d. įsakymu Nr. V-582

REKOMENDACIJOS MOKYKLOMS DĖL SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ATPAŽINIMO IR VEIKSMŲ, ĮTARIANT GALIMĄ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rekomendacijos mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, įtariant galimą smurtą artimoje aplinkoje (toliau – Rekomendacijos), nustato smurto (fizinio, psichologinio, seksualinio, nepriežiūros) prieš vaiką pasekmes vaiko fizinei, psichikos, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai, smurto atpažinimo kriterijus ir mokyklų darbuotojų veiksmus įtarus, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

2. Rekomendacijų paskirtis – kaip galima anksčiau atpažinti vaiką, kuris galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, ir imtis būtinų veiksmų užkirsti kelią bet kokių smurto apraiškų pasikartojimui.

3. Rekomendacijos skirtos mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas (toliau – mokykla), darbuotojams (toliau –  mokyklos darbuotojai).

4. Taikant Rekomendacijas vadovaujamasi šiais principais: geriausių vaiko interesų prioritetiškumo, konfidencialumo, teisingumo, bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo.

5. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

II SKYRIUS

ARTIMOJE APLINKOJE PATIRIAMO SMURTO PASEKMĖS VAIKO SVEIKATAI IR RAIDAI

6. Vaiką žaloja bet kuri smurto forma. Kiekvienas vaikas į patiriamą smurtą reaguoja skirtingai, todėl ilgalaikės patirto smurto pasekmės vaiko psichikos sveikatai, psichosocialinei raidai gali būti skirtingos. Pasekmių sunkumas priklauso nuo:

6.1. vaiko amžiaus, lyties, individualių jo asmenybės savybių;

6.2. smurtautojo asmeninių bruožų, jo ryšio su vaiku artimumo (pvz., mama, tėvas, senelis, įtėvis, dėdė), smurtinių veiksmų pobūdžio;

6.3. aplinkinių reakcijos ir požiūrio į smurtą (pvz., teigiama, kad vaikas smurto faktą išsigalvojo, „negali būti, kad šioje inteligentiškoje šeimoje būtų smurtaujama“ arba smurtas toleruojamas kaip norma teigiant, kad „nei vienas neužauga nemuštas“ ir pan.), socialinio palaikymo ir vaikui suteiktos  pagalbos kokybės. 

7. Skirtingo amžiaus vaikai į smurtą reaguoja skirtingai:

7.1. vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą (toliau – ikimokyklinio amžiaus vaikai) dėl ribotų pažintinių gebėjimų, emocijų ir elgesio valdymo įgūdžių yra sunku prisitaikyti prie skausmingų gyvenimo situacijų, jie ribotai supranta smurto situacijas (pvz., nors tam tikras asmuo smurtauja, tačiau vaikas vis tiek nori, kad jis neišeitų, gyventų kartu) ir yra nepajėgūs joms pasipriešinti. Galimos vaikų reakcijos: emocinis sąstingis, nerimas, panika, susierzinimo ar pykčio protrūkiai, trumpalaikiai atminties sutrikimai, pasyvus ar regresuojantis elgesys (pvz., nesirengia pats, nors tai daryti puikiai mokėjo; nevalgo savarankiškai), psichosomatiniai pilvo, galvos skausmai, miego sutrikimai;  

7.2. jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dėl vis labiau besiformuojančių pažintinių gebėjimų, lavėjančios emocijų ir elgesio reguliacijos geba aiškiau suprasti smurtinę situaciją bei prie jos prisitaikyti. Jie išgyvena baimės ir kaltės jausmus (pvz., vaikas jaučiasi kaltas, kad tam tikras asmuo įniršta ir mušasi), nepasitiki suaugusiais, išgyvena prieštaringus jausmus smurtaujančio tam tikro asmens atžvilgiu, depresyvią nuotaiką, patiria įkyrias mintis ar smurtinių situacijų namuose vaizdinius, pastebimai suprastėja jų dėmesio koncentracija įvairiose veiklose (mokantis, sportuojant), krenta mokymosi pasiekimai, skundžiamasi psichosomatiniais pilvo, galvos skausmais, agresyviai elgiasi, atsiskiria nuo bendraamžių, gali formuotis žalingi įpročiai;

7.3. vaikai, gebantys atsiriboti nuo smurtinės šeimos aplinkos, išdrįsta nebendrauti su smurtaujančiu artimoje aplinkoje asmeniu ar pabėgti iš namų / mokyklos bei gali patys imti smurtauti. Paaugliai, gyvenantys smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, gali stokoti empatijos aplinkiniams, vengti atsakomybės už savo poelgius, gali padažnėti jų asocialaus elgesio apraiškų, piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, galimi kriminaliniai nusikaltimai. Formuojasi klaidingos šeimos santykių nuostatos, vertybės (pvz.: „smurtauti mylint yra normalu“, „įniršus užvožti sutuoktiniui galima, nes pats prisiprašė“ ir pan.).

8. Jei vaikas nepatiria tiesioginio smurto, tačiau gyvena aplinkoje, kurioje yra smurtaujama, ir vaikas yra smurtinio elgesio liudininkas, jis patiria fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi žalojantį smurto poveikį.

9. Vaiko patirtas smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiais būdais – tiesioginiais skundais arba pasikeitusiu elgesiu, emocinėmis reakcijomis, bendravimo su aplinkiniais ypatumais.

10. Mokyklų darbuotojams svarbu būti budriems, atidiems, jautriems ir rūpestingiems pastebint smurto artimoje aplinkoje požymius.

III SKYRIUS

SMURTO FORMOS IR SMURTO ATPAŽINIMO KRITERIJAI

11. Išskiriamos keturios smurto prieš vaikus formos: fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas ir nepriežiūra. Prieš vaiką gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pvz., fizinis smurtas prieš vaiką naudojamas kartu su psichologiniu smurtu ar nepriežiūra. Smurtą artimoje aplinkoje galima atpažinti ne iš vieno, o iš kelių kriterijų, todėl būtina įvertinti smurto artimoje aplinkoje kriterijų visumą. 

12. Fizinis smurtas gali pasireikšti:

12.1. smūgiavimu, daužymu, spardymu, stumdymu;

12.2. mušimu („tekšnojimu“, „pliaukšėjimu“ įvairiais daiktais (pvz.: ranka, diržu, batu ir pan.);

12.3. purtymu, žnaibymu, draskymu, kandžiojimu;

12.4. tampymu už plaukų ar ausų;

12.5. smaugimu, kankinimu (pvz.: vertimu ilgą laiką stovėti nepatogioje padėtyje, karštyje ar šaltyje; vaiko burnos plovimu muilu ir pan.);

12.6. uždarymu ir laikymu tamsoje (pvz.: rūsyje, spintoje ir pan.);

12.7. deginimu (cigarečių gesinimo žymės, kitų įkaitintų daiktų nudeginimai ant kūno), plikymu vandeniu, badymu;

12.8. ginklų ar kitų žalojančių daiktų naudojimu, t. y. tai, kas sukelia vaikui fizinį skausmą ir jį žaloja;

12.9. kitais tyčiniais fiziniais veiksmais, sukeliančiais vaikui skausmą, darančiais žalą arba keliančiais pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.

13. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis įvykis arba pasikartojantys, ilgą laiką besitęsiantys veiksmai. Fizinio smurto sukelta fizinė žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų. Dažniausiai fizinis smurtas palieka žymes ant vaiko kūno, tačiau neretai apie patirtą traumą galima spręsti iš vaiko elgesio ar emocijų.

14. Fizinio smurto atpažinimo kriterijai:

14.1. fiziniai požymiai:

14.1.1. mėlynės arba kraujosruvos (pavienės ar daugybinės vienoje ar keliose vietose), panašaus dydžio, gali būti įvairių daiktų formų (virvės, diržo ir pan.), suaugusio įkandimo (dantų) žymės. Jos gydomos keičiasi nuo raudonos (0–2 dienų) – mėlynos (2–5 dienų) – žalsvos (5–7 dienų) – geltonos (7–10 dienų) – rudos ( 10–14 dienų) spalvos ir po 2–4 savaičių pranyksta;

14.1.2. nudeginimai (pavieniai ar daugybiniai), nuplikymai įvairiose (matomose ar (ir) nepastebimose) kūno vietose, neturintys pagrįsto paaiškinimo;

14.1.3. nušalimai (sutinusios, paraudusios kojos ar rankos), kuriems nėra pagrįsto paaiškinimo;

14.1.4. įdrėskimai, įpjovimai, nubrozdinimai ar randai, kuriems nėra įtikinamo paaiškinimo ar paaiškinimas nepagrįstas;

14.1.5. burnos ertmės, pilvo ir krūtinės ertmės sužalojimai (kepenų, blužnies), kai tai nesusiję su medicinine būkle ar nėra patvirtinta sunkia netyčine trauma, įgimtomis priežastimis;

14.1.6. stuburo sužalojimo požymiai (slankstelių pažeidimai, kaklo sužalojimas), kaukolės ertmės, kitų kaulų lūžiai (pavieniai ar daugybiniai), kai tai nesusiję su vaiko medicinine būkle (pvz.: trapių kaulų sindromu) ar netyčine sunkia trauma, nėra paaiškinimo arba jis nepagrįstas;

14.1.7. tinklainės kraujosruvos ar akių sužalojimai, kai tai nesusiję su medicinine būkle ar nėra patvirtinta sunkia netyčine trauma, įgimtomis priežastimis. Matomos kraujosruvos vaiko akių tinklainėse, dusimas, vėmimas yra sukrėsto vaiko sindromo pagrindiniai požymiai, kai vaikas labai stipriai kratomas, purtomas suaugusiojo; dažniausiai šį sindromą patiria kūdikiai iki 1 metų, tačiau jis gali pasitaikyti iki 2 metų amžiaus vaikams;

14.2. emociniai ir elgesio požymiai:

14.2.1. nerimastingumas, baimingumas;

14.2.2. tam tikrų asmenų, vietų baimė (pvz.: bijo tam tikrų suaugusiųjų, bijo grįžti namo);

14.2.3. savęs nuvertinimas (pvz.: sako, kad jis nevykėlis, jam nepavyks atlikti užduočių);

14.2.4. perdėtas nuolankumas, paklusnumas;

14.2.5. agresyvumas (pvz., muša ar spardo savo augintinį arba tam tikrą asmenį);

14.2.6. nuotaikų kaita, impulsyvios reakcijos (pvz.: greitai įniršta, tranko daiktus ir staiga ima juoktis); 

14.2.7. prislėgtumas (pvz.: nesišypso, nesijuokia);

14.2.8. padidintas jautrumas aplinkos dirgikliams (pvz.: išsigąsta staigių kito asmens judesių, netikėtų garsų);

14.2.9. nemiga (pvz.: negali užmigti, sapnuoja košmarus);

14.2.10. valgymo sutrikimai;

14.2.11. atsiribojimas (pvz.: nenori įsitraukti į bendrą grupės / klasės veiklą, nebendrauja su kitais vaikais, lieka nuošalyje);

14.2.12. probleminis ir (ar) provokuojantis elgesys grupėje ar klasėje (pvz.: tyčia pažeidinėja taisykles, vagia, vartoja alkoholį);

14.2.13. vengiantis elgesys kasdienėje veikloje (pvz.: atsisako iki tol mėgtos veiklos);

14.2.14. nenoras eiti mokyklą, stipriai suprastėję ugdymosi / mokymosi pasiekimai;

14.2.15. vengimas persirengti kūno kultūros pamokose, oro sąlygas neatitinkančių drabužių nešiojimas (tai gali būti bandymas slėpti mėlynes ar kitus kūno sužalojimus);

14.2.16. kitais vaiko elgesio ar emocijų pokyčiais.

15. Psichologinis smurtas gali pasireikšti:

15.1. vaiko atstūmimu, kai suaugusieji įvairiais būdais ir priemonėmis vaikui demonstruoja, kad jis yra nemylimas ir nepageidaujamas;

15.1.1. grubia vaiko kritika, menkinimu, „etikečių klijavimu“;

15.1.2. vaiko plūdimu, jo keikimu;

15.1.3. šaukimu ant vaiko;

15.1.4. vaiko žeminimu, menkinimu;

15.1.5. vaiko erzinimu ir šaipymusi iš jo protinių galių ar fizinės išvaizdos;

15.1.6. vaiko demonstruojamos meilės, dėmesio ar prisilietimų atmetimu;

15.1.7. fiziniu ar emociniu vaiko apleistumu;

15.1.8. vaiko išskyrimu / atskyrimu nuo likusios šeimos dalies;

15.1.9. vaiko varymu iš namų;

15.1.10. vaiko neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais ar baudimu;

15.2. vaiko ignoravimu, kai suaugusieji dėl savo emocinių ar kitokių problemų (pvz.: psichikos sutrikimo, alkoholio vartojimo ar kt.) nėra pajėgūs atliepti vaiko emocinių poreikių, negali parodyti vaikui prieraišumo ar rūpintis juo, nesidomi vaiku, nesuteikia jam švelnumo ar nepripažįsta vaiko buvimo; suaugusieji fiziškai yra šalia vaiko, tačiau emociškai jie nėra prieinami:

15.2.1. nenuoseklus suaugusiojo atsakas ar jo nebuvimas į vaiko siekį užmegzti kontaktą;

15.2.2. nesirūpinimas vaiko fiziniais, socialiniais ir emociniais poreikiais;

15.2.3. nesidomėjimas vaiko interesais, veikla, mokyklos reikalais, draugais, jų nepripažinimas;

15.2.4. nelaikymas vaiko savu, jo nepripažinimas;

15.2.5. neužtikrinimas vaikui medicininės priežiūros, saugios, švarios aplinkos;

15.2.6. negebėjimas ar menkos pastangos apsaugoti vaiką nuo pavojingų ar žalingų jam situacijų;

15.3. vaiko terorizavimu, kai suaugusieji grasina, šaukia ar keikia vaikus, išskiria vieną vaiką iš kitų jį kritikuodami, bausdami ar išjuokdami, baugina fizine žala, palikimu ar net mirtimi:

15.3.1. perdėtu vaiko erzinimu, šaipymusi, rėkimu, keikimu;

15.3.2. grasinimu, vaiko arba kitų bauginimu, gąsdinimu vaiko akivaizdoje;

15.3.3. nenuspėjamu, nepagrįstu ir ekstremaliai intensyviu emocijų išliejimu ant vaiko;

15.3.4. žodiniais suaugusiojo grasinimu sužaloti vaiką, save ar kitus;

15.3.5. priešiškumu kitiems šeimos nariams;

15.3.6. nenuoseklių ir nepagrįstų reikalavimų vaikui kėlimu;

15.3.7. vaiko pašiepimu ir menkinimu kitų akyse;

15.3.8. grasinimu atskleisti asmeninę ar trikdančią informaciją apie vaiką;

15.4. vaiko izoliavimu, kai suaugusieji riboja vaiko galimybes įsitraukti / dalyvauti įvairiose veiklose kartu su bendraamžiais, atriboja vaiką nuo jo raidai būtinos emocinės, socialinės stimuliacijos:

15.4.1. vaiko palikimu vieno ar be priežiūros ilgą laiką;

15.4.2. draudimu vaikui bendrauti su bendraamžiais ar draugais;

15.4.3. vaiko atskyrimu nuo įvairios jam būtinos emocinės ir socialinės aplinkos;

15.4.4. reikalavimu vaikui nuolat būti namuose / kambaryje;

15.4.5. vaiko atribojimu nuo žaidimų su bendraamžiais ir jį džiuginančių veiklų;

15.4.6. draudimu vaikui dalyvauti renginiuose, bendraamžių ar šeimos susitikimuose, šventėse;

15.4.7. pernelyg griežtomis bausmėmis už vaiko amžiui įprastą elgesį;

15.4.8. vaiko skatinimu atsisakyti draugų ar socialinių kontaktų, kvietimų;

15.4.9. per didele vaiko atstovų pagal įstatymą globa ir atsargumu, dėl kurio ribojamas vaiko patyrimas ir mokymasis;

15.5. vaiko socialiniu tvirkinimu, kai suaugusieji palaiko, pritaria ar skatina vaiko dalyvavimą nusikalstamoje ar vaiko amžiaus neatitinkančioje veikloje, leidžia stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais, žiūrėti netinkamo seksualinio turinio vaizdus:

15.5.1. vaiko skatinimu ar apdovanojimu už neetišką ar nelegalų elgesį (pvz.: vagystes, melavimą, tyčiojimąsi);

15.5.2. vaiko skatinimu užsiimti prostitucija;

15.5.3. psichoaktyviųjų medžiagų parūpinimu vaikui arba jų vartojimu kartu su vaiku;

15.5.4. leidimu ar skatinimu įsitraukti į veiklas, kurios yra žalingos sau pačiam ar kitiems (pvz., lošimus);

15.6. vaiko išnaudojimu / eksploatavimu, kai suaugusieji manipuliuoja vaiku ar verčia jį dalyvauti veiklose, neatitinkančiose vaiko raidos etapo ir poreikių, deleguoja jo amžiaus neatitinkančią atsakomybę:

15.6.1. vaiko raidos lygį, galimybes ir pajėgumą viršijančiais suaugusiųjų lūkesčiais;

15.6.2. vaiko vertimu dalyvauti jam nenorimoje veikloje be pagrįstos priežasties;

15.6.3. vaiko amžiaus neatitinkančiu reikalavimu prižiūrėti / rūpintis tam tikrais asmenimis;

15.6.4. vaiko kaltinimu, gėdinimu, smerkimu dėl kitų elgesio (pvz., tam tikro asmens girtavimo);

15.6.5. pernelyg aukštais lūkesčiais namų ruošos ar kasdienių pareigų vykdymo srityje;

15.6.6. unikalių vaiko temperamento ir asmenybės savybių neigimu ir kita.

16. Psichologinis smurtas – sunkiausiai atpažįstama ir nustatoma smurto prieš vaiką forma, nes ji nepalieka žymių ant vaiko kūno, jo pasekmės pasireiškia tik vėliau, be to, sunku nustatyti ribą tarp vaiko auklėjimo (nuolatinio būgštavimo dėl vaiko laisvalaikio, jo vertimo užsiimti tam tikra veikla ar pan.) ir smurto. Psichologiniam smurtui priskirtinas pastovus vaiko poreikių netenkinimas, nuolatinis vaiko atstovų pagal įstatymą bendravimo su vaiku pobūdis, kuris žalojančiai veikia vaiko asmenybę ir trikdo visavertę jo asmenybės raidą.

17. Psichologinio smurto atpažinimo kriterijai:

17.1. vaiko emociniai ir elgesio požymiai:

17.1.1. perdėtas meilumas, lipšnumas su mažai pažįstamais žmonėmis;

17.1.2. pasitikėjimo savimi stoka, nerimastingumas, perdėtas atsargumas;

17.1.3. artimo ryšio su vaiko atstovais pagal įstatymą stoka (pvz., nesidžiaugia, kai vaiko atstovai pagal įstatymą ateina pasiimti iš mokyklos);

17.1.4. agresyvumas kitų vaikų ar gyvūnų atžvilgiu;

17.1.5. vaiko amžiaus neatitinkančios žinios, kalba, elgesys (per daug suaugęs arba pernelyg vaikiškas);

17.1.6. sunkumai valdyti stiprias emocijas, jų proveržius;

17.1.7. atsiribojimas / atsitraukimas nuo tam tikro asmens;

17.1.8. baimė, neapykanta tam tikro asmens atžvilgiu;

17.1.9. socialinių įgūdžių stoka, mažai draugų;

17.1.10. emocinis nebrandumas (lyginant su bendraamžiais);

17.1.11. mikčiojimas, apsunkinta kalba;

17.1.12. psichosomatiniai skundai (galvos, pilvo skausmai, pykinimas);

17.1.13. nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis;

17.1.14. depresija, uždarumas;

17.1.15. save žalojantis elgesys: alkoholio vartojimas, pjaustymasis, suicidiniai bandymai;

17.2. psichologinį smurtą prieš vaiką padeda atpažinti suaugusiųjų, psichologiškai smurtaujančių prieš vaiką, elgesio požymiai:

17.2.1. nepagarbos vaikui demonstravimas;

17.2.2. negatyvūs pasisakymai apie vaiką;

17.2.3. emocijų vaiko atžvilgiu nerodymas, vengimas vaiką paliesti, apkabinti;

17.2.4. nesirūpinimas medicininiais vaiko poreikiais;

17.2.5. vaiko pravardžiavimas, viešas jo žeminimas;

17.2.6. nuolatiniai grasinimai vaikui sukelti fizinę žalą arba vaiko vertimas stebėti kaip smurtaujama prieš jo mylimą asmenį ar gyvūną;

17.2.7. nerealistinių lūkesčių vaiko atžvilgiu puoselėjimas;

17.2.8. vaiko išnaudojimas namuose kaip tarno ar tam tikro asmens mažesniems vaikams prižiūrėti;

17.2.9. vaiko įtraukimas į „suaugusiųjų reikalus“, pvz.: skyrybas, tam tikrų asmenų tarpusavio konfliktus.

18. Seksualinis smurtas prieš vaiką gali pasireikšti:

18.1. seksualiniais santykiais su prasiskverbimu (analiniais, vaginaliniais, oraliniais);

18.2. daiktų kišimu į lytinus organus;

18.3. vaiko glostymu, lietimu, bučiavimu, masturbavimu siekiant seksualiai pasitenkinti;

18.4. vertimu glostyti ar masturbuoti tam tikrą asmenį, bučiuoti, čiulpti, kandžioti jo lytinius organus;

18.5. lytinių organų demonstravimu vaikui;

18.6. vertimu ar siūlymu vaikui nusirenginėti, masturbuotis tam tikro asmens akivaizdoje;

18.7. vaiko įtraukimu į pornografinę veiklą ar prostituciją;

18.8. seksualinio pobūdžio kalbomis su vaiku, nepadorių gestų, pornografinio turinio medžiagos demonstravimu vaikui siekiant seksualinių tikslų.

19. Seksualinio smurto atpažinimo kriterijai:

19.1. fiziniai požymiai:

19.1.1. nėštumas;

19.1.2. lytiniu keliu plintančios infekcijos;

19.1.3. poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai išorinių lytinių organų, krūtų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių srityje, kurių negalima paaiškinti atsitiktine trauma;

19.1.4. nepaaiškinamas kraujavimas iš išorinių lytinių organų, makšties;

19.1.5. patinimai, skausmas, niežėjimas analinėje ar išorinių lytinių organų srityje;

19.1.6. skausmingas šlapinimasis;

19.1.7. sunkumai sėdint ar vaikštant;

19.1.8. suplėšyti, dėmėti ar kruvini drabužiai;

19.1.9. sutrikęs miegas, valgymo sutrikimai;

19.2. emocijų ir elgesio požymiai:

19.2.1. nuolatinis savo genitalijų lietimas, trynimas (net iki skausmo);

19.2.2. viešas masturbavimasis, nesiliaujantis net ir vaiką sudrausminus;

19.2.3. vaiko amžiaus neatitinkančios seksualinės žinios, atviras įvairių seksualinių dalykų klausinėjimas (net ir nepažįstamų žmonių);

19.2.4. seksualinio turinio žaidimai; žaidžiant demonstruojama agresija, priešiškumas savo arba priešingai lyčiai;

19.2.5. lytinio akto su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais imitavimas;

19.2.6. daiktų kišimas sau ar kitiems į vaginą, užpakalį;

19.2.7. nusirenginėjimas nuogai arba įkyrūs prašymai, kitų nurenginėjimas;

19.2.8. savo kūno gėdijimasis / nekentimas / bjaurėjimasis juo;

19.2.9. suaugusiojo lietimas, „gundymas“, įmantrus, provokuojantis elgesys;

19.2.10. vengimas nusirengti prie kitų žmonių (pvz., per kūno kultūros pamokas);

19.2.11. susivaržymas, susikaustymas, įtampa judant, žaidžiant, sportuojant;

19.2.12. įtampa, sustingimas, baimė būti suaugusių žmonių liečiamu, keliamu, apkabinamu, sodinamu ant kelių;

19.2.13. tam tikrų konkrečių vietų baimė, vengimas (pvz.: vonios ar tualeto kambario, tamsių vietų);

19.2.14. seksualinio turinio detalių, simbolių piešimas;

19.3. vaikams, patiriantiems seksualinį smurtą, gali pasireikšti ir kiti, nespecifiški požymiai, kurie galimi ir esant kitokio pobūdžio problemoms:

19.3.1. pernelyg nuolankus, paklusnus elgesys;

19.3.2. socialinių kontaktų vengimas, izoliacija;

19.3.3. nesidomėjimas iki tol mėgta veikla;

19.3.4. artumo, intymumo, fizinio kontakto baimė;

19.3.5. dėmesio koncentravimo sunkumai;

19.3.6. nepasitikėjimas suaugusiaisiais;

19.3.7. konkrečių asmenų baimė ar baimė likti vienam su tam tikru asmeniu;

19.3.8. depresija, suicidiniai bandymai;

19.3.9. agresyvus elgesys;

19.3.10. apetito sutrikimai;

19.3.11. miego sutrikimai, naktiniai košmarai, baimė eiti miegoti;

19.3.12. regresyvus elgesys;

19.3.13. piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.

20. Seksualinis elgesys yra normali vaiko raidos dalis. Tam, kad būtų galima įtarti / atpažinti seksualinį smurtą prieš vaiką, yra svarbu žinoti vaikų seksualumo raidą ir skirtingiems vaiko raidos etapams būdingą seksualinį elgesį. Rekomendacijų 1 priede pateikiami skirtingo amžiaus vaikų normalaus ir susirūpinimą keliančio seksualinio elgesio pavyzdžiai.

21. Nepriežiūra gali pasireikšti: 

21.1. fiziniu apleistumu: nesirūpinama vaiko maistu (ar jis nemaitinamas), apranga, higiena (pvz.: verčiamas vaikščioti purvinais, prasmirdusiais drabužiais), fizine sveikata (pvz.: ne pagal vaiko fizines jėgas skiriami namų ruošos darbai, susirgus nekviečiamas gydytojas, neperkami vaistai), saugia aplinka (pvz.: vaikas išvejamas iš namų, paliekamas mokykloje po darbo valandų, gyvena šaltuose namuose, paliekamas ilgą laiką be suaugusiųjų priežiūros);

21.2. emociniu apleistumu: netenkinami vaiko psichologiniai poreikiai (pvz.: nebendraujama su vaiku, nesidomima jo interesais);

21.3. socialiniu apleistumu: nesirūpinama vaiko išsilavinimu, socializacija.

22. Nepriežiūros atpažinimo kriterijai:

22.1. vaikas per menkai lyginant su savo bendraamžiais fiziškai išsivystęs (pvz., mažo svorio, ūgio), kai tam nėra medicininių priežasčių;

22.2. netvarkinga vaiko išvaizda – murzinas, purvini drabužiai, suplyšusi avalynė;

22.3. vaiko apranga neatitinkanti sezono, oro sąlygų;

22.4. vaiko dantys išgedę ir netaisomi, negydomos burnos ertmės ligos;

22.5. vaikas mieguistas, sunkiai susikaupia, apatiškas;

22.6. vaikas nuolat alkanas, vagiliauja maistą;

22.7. vaikas neturi būtiniausių mokyklinių priemonių;

22.8. vaikas gali vagiliauti įvairius daiktus iš mokyklos, grupės / klasės vaikų; 

22.9. vaikas nereguliariai lanko mokyklą, vaiko teisėti atstovai pagal įstatymą nesilaiko, pažeidžia mokyklos vidaus tvarkos taisykles (pvz.: vaikas pernelyg vėlai / anksti atvedamas, „pamirštama“ jį pasiimti nustatytu laiku; vėluoja į pamokas, praleidžia jas be pateisinamos priežasties);

22.10. vaiką atveda ar pasiima iš mokyklos jam mažai pažįstami, nuolat vis kiti, neblaivūs, netinkamai besielgiantys suaugusieji;

22.11. vaikas pastebimas elgetaujantis, valkataujantis po pamokų;

22.12. vaikas neturi socialių įgūdžių ar jie nepakankami jo amžiui;

22.13. žemas savęs vertinimas, vaikas – itin paklusnus;

22.14. vaikas turi žalingų įpročių. 

23. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti ir kitomis formomis ir (ar) požymiais.

IV SKYRIUS

MOKYKLŲ DARBUOTOJŲ VEIKSMAI, KILUS ĮTARIMUI DĖL GALIMO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE

24. Mokyklos darbuotojų veiksmai (mokyklos darbuotojų veiksmų sekos schema kilus įtarimui dėl vaiko galimai patirto smurto artimoje aplinkoje pateikta Rekomendacijų 2 priede):

24.1. bet kuris mokyklos darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas apie tai praneša mokyklos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Nesant galimybei pranešti mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, mokyklos darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tiesiogiai praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių kontaktai: https://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/) ir (ar) policijai. Mokyklos darbuotojas apie įtarimą, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, esant galimybei, nedelsdamas praneša mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui;

24.2. mokyklos vadovas, jo įgaliotas asmuo ir (ar) mokyklos darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tačiau dar negalintis užtikrintai to teigti, gali konsultuotis su mokyklos Vaiko gerovės komisijos nariu, koordinuojančiu smurto prevencijos veiklos sritį, arba švietimo pagalbos specialistais (psichologu ar socialiniu pedagogu); nesant galimybių mokykloje — konsultuotis su savivaldybės švietimo pagalbos ar pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais. Mokyklos vadovas, jo įgaliotas asmuo ir (ar) mokyklos darbuotojas (kuriam vaikas atsiskleidė patiriantis smurtą, arba turintis gerą emocinį ryšį su vaiku, arba pastebėjęs smurto požymius) gali inicijuoti pokalbį su vaiku, galimai patyrusiu smurtą artimoje aplinkoje. Pokalbio su vaiku, galimai patyrusiu smurtą artimoje aplinkoje, ypatumai pateikiami Rekomendacijų 3 priede;

24.3. mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs pranešimą iš mokyklos darbuotojo apie vaiką, galimai patyrusį smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ir (ar) policijai;

24.4. mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, pranešęs apie vaiko, galimai patyrusio smurtą artimoje aplinkoje, atvejį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ir (ar) policijai, informuoja mokyklos vaiko gerovės komisiją dėl pagalbos vaikui organizavimo ir (ar) teikimo;

24.5. mokyklos vaiko gerovės komisija aptaria vaiko, galimai patyrusio smurtą artimoje aplinkoje, atvejį ir bendradarbiaudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniu skyriumi nustato švietimo ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (psichologinės pagalbos vaikui mokykloje, švietimo pagalbos ar pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, emocinės paramos telefonu ar kita), bendradarbiavimo su vaiko atstovais pagal įstatymą, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaiko teisių apsaugą ir teikiančiomis pagalbą vaikui ir šeimai, aspektus (įstaigų, teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vaikams, kontaktai pateikti internete www.jaunimolinija.lt/lt/infobankas).

25. Nepranešimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ir (ar) policijai apie vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia atsakomybę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Rekomenduojama su Rekomendacijomis pasirašytinai supažindinti visus mokyklos darbuotojus.

27. Siūloma mokyklos darbuotojui, įtarus, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, raštu fiksuoti požymius ir visas aplinkybes, kurios sukėlė įtarimą dėl smurto artimoje aplinkoje (pvz., vaiko elgesio ir emocijų pokyčiai, vaiko pasisakymas, vaiko ir jo atstovo pagal įstatymą bendravimo ypatumai ar kita) ir esant galimybei kartu su pranešimu pateikti mokyklos vadovui ir (ar) jo įgaliotam asmeniui ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ir (ar) policijai.

28. Siūloma mokyklos darbuotojui, įtarus, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, mokyklos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pranešti raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis.

29. Visi dokumentai, esantys vaiko asmens byloje, ir duomenys, susiję su vaiku ir jo asmeniniu gyvenimu, yra konfidencialūs ir naudojami tik tiek, kiek tai būtina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą įgyvendinančioms institucijoms ir mokyklos darbuotojams atlikti pavestas funkcijas.

30. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis pateikta literatūra:

30.1. Arlauskaitė Ž. Galiu padėti savo vaikui. V., 2007.

30.2. Crosson-Tower C. The Role of Educators inpreventing and Responding to Child Abuse and Neglect. 2003 (prieiga internete https://www.childwelfare.gov/pubs/usermanuals/educator/educator.pdf).

30.3. Grigutytė N. Apie vaikų seksualinę prievartą. V., 2003.

30.4. Karmaza E., Grigutytė N., Karmazė E. G. Smurtas mokykloje: prevencija ir pagalba. Metodinės rekomendacijos. V., 2007.

30.5. Petro L. Types of Emotional Abuse (prieiga internete http://www.teach-through-love.com/types-of-emotional-abuse.html).

30.6. Praktinės rekomendacijos, kaip atpažinti, kad vaikas yra žalojamas, VšĮ paramos vaikams centras, 2012.

30.7. Seksualinė prievarta prieš vaikus: informacinė medžiaga tėvams ir mokytojams. V., 2000.

30.8. Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos, LR sveikatos apsaugos ministerija, leidinio sudarytojai: Adlienė R. ir kt., 2016.

30.9. Smurtas šeimoje: prevencija, intervencija ir galima pagalba. VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“. V., 2008.

30.10. Šeimos krizių prevencija, socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai būdai. V., 2008.

30.11. Vaikas – smurto auka: teisiniai, psichologiniai ir socialiniai aspektai, VšĮ Paramos vaikams centras. V., 2010.

30.12. Vaiką žalojantis elgesys: metodinis vadovas specialistams, Glaser D., Prior V.

30.13. Žukauskienė R. Raidos psichologija. V., 2003.

_________________________