LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24, 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1415
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
1. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos.
2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.
3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
1. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo. Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
4. Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais. Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį.
6. Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
7. Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos.
8. Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų įstaigos funkcijoms atlikti.
6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros procese dalyvaujantys subjektai (mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingus produktus, kuriant ir diegiant pažangiąsias technologijas, skatinant inovacijas visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.
9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas
1. Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2. Konkursinės mokslinių tyrimų programos – mokslinių tyrimų darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija.
3. Konkursinės mokslinių tyrimų programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams.
5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos.
6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.
7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.