VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
dėl VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. gruodžio 22 d. Nr.T3-513
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 36 p., 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 31 str. 1 d., Vilniaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą.
4. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Vilniaus rajono savivaldybės interneto tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2016 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. T3-513
VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.
2. Taisyklių paskirtis – Savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus bei savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.
4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:
5. Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
5.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;
6. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).
7. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos perdirbti mišrios komunalinės ir kitos atliekos apdorojamos Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose Vilniaus mieste. Atliekos priimamos ir tvarkomos MBA įrenginių operatoriaus nustatyta tvarka. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos apdorojimui MBA įrenginiuose atliekos šalinamos Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (toliau – sąvartynas), esančiame Kazokiškių kaime, Elektrėnų rajone, arba perduodamos tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – Savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
9.2. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
9.4. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
9.5. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
9.6. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
9.7. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
9.8. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
9.9. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
9.10. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos.
9.11. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).
9.12. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.
9.13. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, įrengtos Grikienių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vėliučionių kaime, Šatrininkų seniūnijoje ir Pakryžės kaime, Sužionių seniūnijoje, kuriose atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
9.14. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, įrengta Pakryžės kaime, Sužionių seniūnijoje, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
9.15. Nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, įrengta Titnago g. 74, Vilniuje (Vilniaus nuotekų valyklos teritorijoje), kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.
III. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
11.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
11.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
12. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina šios sistemos funkcionavimą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės administracija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.
15. Vilniaus regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius. Šiuo tikslu Vilniaus regiono savivaldybės kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – UAB „VAATC“, kuris įgyvendina regioninės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektus, įskaitant MBA įrenginių statybos projektą, eksploatuoja Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles arba teisės aktų nustatyta tvarka parenka šių aikštelių eksploatavimo operatorius.
16. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).
17. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos, neįtraukiamos į atliekų turėtojų mokamą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
18. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
19. Savivaldybės administracija organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t.y., kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
20. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.
21. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėtojų registro sudarymą, mokėjimą, apskaitą ir išieškojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.
22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
23. Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis.
24. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
25. Savivaldybės administracija atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Vilniaus rajono komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarka.
28. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Savivaldybės administracija gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą.
29. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai (bendri) konteineriai turi būti pastatyti Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
30. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (toliau - komunalinių atliekų konteinerių aikštelės) (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ ir Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatomis.
31. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietas nustato Savivaldybės administracija. Individualaus naudojimo konteinerių pastatymo vietas, iš kurių surenkamos atliekos, Savivaldybės administracija arba komunalinių atliekų tvarkytojas suderina su komunalinių atliekų turėtoju.
32. Sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose privaloma įrengti ne mažiau kaip po vieną komunalinių atliekų konteinerių aikštelę. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietas ar komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietas parenka bendrijos pirmininkas ar kiti atsakingi asmenys prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu jais naudotis ir aptarnauti, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
33. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinktas Savivaldybės administracijos. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir Savivaldybės interneto tinklalapiuose ir žiniasklaidos priemonėse.
34. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
34.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
34.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
34.3. užsisakyti papildomą individualų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį ar jo atsisakyti, pasikeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos konteinerį, arba į 0,12 m3 talpos konteinerį, jei individualioje namų valdoje gyvena ne daugiau kaip vienas gyventojas, kaip numatyta šių Taisyklių XIII skyriuje;
34.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Savivaldybės administracijai ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
35. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
35.2. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų reikalavimų;
35.3. rūšiuoti susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:
35.3.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas bei tekstilės atliekas);
35.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
35.5. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t.y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteinerius be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo ar didesnės talpos individualaus konteinerio tuštinimo išlaidas (Vietinės rinkliavos kintamąją dalį), jeigu Savivaldybės administracija priims sprendimą pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį;
35.6. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos suderintą ir viešai paskelbtą grafiką; Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;
35.7. žiemos metu užtikrinti, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas;
35.9. leisti komunalinių atliekų tvarkytojui atitinkamai paženklinti (priklijuoti konteinerio identifikavimui reikalingus lipdukus) individualius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius;
36. Daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai ir kiti komunalinių atliekų turėtojai atsako už daugiabučių namų teritorijoje esančių komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką.
37. Individualių gyvenamųjų namų savininkai turi pasirūpinti, kad su prišalusiu turiniu konteineriai išvežimo dieną būtų atitirpdinti. Priešingu atveju jie gali būti neištuštinami.
38. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
39. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:
39.3. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
39.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;
39.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
39.8. mesti į bendro naudojimo teritorijas privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas;
39.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
39.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz. atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
39.12. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“.
40. Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
42. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
43. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
44. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
44.1. teikti paslaugas pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija sąlygas;
44.2. neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;
44.3. pagal komunalinių atliekų turėtojo kreipimąsi raštu ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos konteinerį, pastatyti ar nuimti papildomą konteinerį(-ius), naudojamą(-us) Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
44.4. gavus iš seniūnijos informaciją dėl komunalinių atliekų turėtojo prašymo pakeisti individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į 0,12 m3 talpos konteinerį ir patvirtinimą, kad individualioje valdoje, kuri naudosis šiuo konteineriu, gyvena ne daugiau kaip vienas gyventojas, per 30 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į 0,12 m3 talpos konteinerį. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
44.5. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti;
44.6. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;
44.7. mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
44.8. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką, kuris skelbiamas savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojų interneto tinklalapiuose, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojų interneto tinklalapiuose, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
44.9. konteinerius tuštinti tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;
44.10. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
44.11. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti komunalinių atliekų konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės), surenkant iš konteinerių išsibarsčiusias atliekas, skirtas šalinti atitinkamos rūšies konteineryje;
44.12. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;
44.13. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama atlygintinai;
44.14. didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;
44.15. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui (kaip numatyta 35.5 punkte), informuoti Savivaldybės administraciją, kuri nusprendžia, ar būtina pastatyti papildomą ar kito dydžio konteinerį ir apie tai raštu gavus informaciją iš Savivaldybės administracijos, pastatyti papildomą ar kito dydžio konteinerį; Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
44.16. komunalinių atliekų turėtojams pateikti tiesiogiai bei periodiškai skelbti spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
45. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
45.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
45.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);
45.3. jei ištuštinimo dieną individualių gyvenamųjų namų individualūs mišrių komunalinių atliekų konteineriai yra su prišalusiu turiniu ir neatitirpdinti;
46. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 45 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Savivaldybės administraciją.
VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
47. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas atskiria nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
47.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;
49. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
50. Bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas miestą ir gyvenvietes tvarkančios įmonės pristato į nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę ir (ar) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
51. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
52. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.
VIII. PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
54. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
55. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.
56. Savivaldybės teritorijoje palaipsniui pradedamas diegti pakuočių atliekų surinkimas individualiais konteineriais iš individualių namų ūkių.
57. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,24 m3 talpos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
58. Taisyklių 57 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
59. Stiklo atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,12 m3 talpos stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
60. Taisyklių 59 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
61. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis ir Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
62. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
63. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 1,6 m3, 1,8 m3 ir 2,5 m3 talpos konteineriai.
64. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
65. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:
65.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS” – 1 kartą per mėnesį;
66. Kolektyvinius (bendrus) pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 % tūrio, komunalinių atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.
67. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
68. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
69. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
70. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
71. Šių Taisyklių 45 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
72. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.
73. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 45 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
74. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
75. Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
76. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
77. Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti tekstilės atliekas specialiais konteineriais, komunalinių atliekų turėtojai tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.
IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
78. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
79. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
80. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
81. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.
82. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
83. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
X. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
85. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
86. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
86.1. pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;
86.2. perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;
87. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.
88. Komunalinių atliekų turėtojai į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
89. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose.
XI. DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
91. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
92. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) Savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.
93. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
94. Komunalinių atliekų turėtojai į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
95. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
96. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
98. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XII. STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
100. Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 5.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
101. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose bei atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, kurie vykdo statybos ir griovimo darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
103. Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.
104. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
105. Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIII. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
107. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos parinkti komunalinių atliekų tvarkytojai.
108. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
109. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
110. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
111. Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos daugiabučių namų kvartaluose surenkamos 1,1 m³, iš įmonių, organizacijų ir individualių namų 1,1, 0,77, 0,24 , 0,12 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.
112. Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriais, kurių dydį ir skaičių gali pasirinkti pagal poreikį, bet ne mažesnį, nei:
112.1. jei namų valdoje gyvena ne daugiau kaip 1 gyventojas – minimalus konteinerio dydis – 0,12 m3;
113. Individualių namų atliekų turėtojai vieną kartą per metus gali kreiptis raštu su motyvuotu prašymu:
113.1. į komunalinių atliekų tvarkytoją ir pakeisti turimą konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį, užsisakyti papildomą arba atsisakyti papildomo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio;
114. Seniūnija, gavusi individualaus namo atliekų turėtojo prašymą dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pakeitimo į 0,12 m3 konteinerį ir nustačiusi, kad toks prašymas atitinka šių Taisyklių 112.1 papunkčio reikalavimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šią informaciją komunalinių atliekų tvarkytojui.
115. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojai pagal jų su Savivaldybės administracija sudarytose sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 44.13 papunktyje nustatyta tvarka.
116. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką, bet ne rečiau kaip:
116.1. kolektyviniai (bendri) konteineriai, skirti daugiabučių namų gyventojams ir įmonėms, – du kartus per savaitę; šiltuoju metų periodu – tris kartus per savaitę;
116.2. individualūs konteineriai, esantys individualiose namų valdose, kolektyviniai (bendri) konteineriai sodų bendrijose, garažų bendrijose – vieną kartą per dvi savaites;
117. Šių Taisyklių 45 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 45 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
118. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje.
119. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos Savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.
120. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.
121. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.
122. Atliekų surinkimui, esant reikalui, Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.
123. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
124. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.
XIV. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
126. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.
127. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne.
XV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
129. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje ir Savivaldybės interneto tinklalapyje.
130. Atliekų turėtojai Aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius Komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir Komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
131. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
132. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.
133. Savivaldybė įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.
134. Atliekų rūšiavimui skatinti Savivaldybė privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, o taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir/ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.
135. Savivaldybės administracija ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti interneto tinklalapyje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA
136. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir Savivaldybės administracija.
137. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija nustatytus reikalavimus.
XVII. ATSAKOMYBĖ
139. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.
140. Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius ir seniūnijos.
141. Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Vilniaus rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
REKOMENDACIJOS INDIVIDUALIAM KOMPOSTAVIMUI
Fiziniams asmenims, individualiai kompostuojantiems atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
1. kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį);
2. individualiam kompostavimui tinkamos atliekos: pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos, arbatos tirščiai, medienos kuro pelenai ir anglys, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, kiaušinių dėklai, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai, augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, velėna;
3. individualiam kompostavimui netinkamos atliekos: pavyzdžiui, mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos, nuotekų valymo dumblas;
4. kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų;
6. subrendusį kompostą prieš naudojimą rekomenduojama persijoti per retą tinklą (angų dydis 1-2,5 cm) siekiant atskirti šakų likučius ir kitas priemaišas. Visos atsijotos kompostavimui tinkamos priemaišos gali būti naudojamos kitam kompostui ruošti;
Vilniaus rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*
| Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys |
Priemonių paskirtis ir tipas |
|||
| Pakuočių atliekos
(neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais) |
Kitos antrinės žaliavos |
Individualūs ir kolektyviniai konteineriai** |
||
| Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS) |
Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS) |
Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS) |
||
| Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
+ |
|
|
| a) visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių); |
|
+ |
|
|
| b) stiklainiai (be dangtelių); |
|
+ |
|
|
| c) kitos stiklinės pakuotės ir jų duženos. |
|
+ |
|
|
|
|
d) stikliniai indai, vazos ir kiti stiklo gaminiai; |
+ |
|
|
|
|
e) skaidrus lakštinis (langinis) stiklas. |
+ |
|
|
| Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos,
iš jų: |
|
|
+ |
|
| a) visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės; |
|
|
+ |
|
| b) popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius; |
|
|
+ |
|
| c) kitos kartoninės ir popierinės pakuotės; |
|
|
+ |
|
|
|
d) laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai; |
|
+ |
|
|
|
e) bloknotai ir knygos
(be kietų viršelių); |
|
+ |
|
|
|
f) kitas spaudos ir rašomasis popierius. |
|
+ |
|
| Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
| b) plastikiniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| c) plastikiniai maišeliai ir plėvelės; |
|
|
|
+ |
| d) PET ir PP tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
| e) kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais); |
|
|
|
+ |
|
|
f) polietileno plėvelė; |
|
|
+ |
|
|
g) plastikiniai indai. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierinius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.); |
|
|
|
+ |
| b) laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės. |
|
|
|
+ |
| Metalinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
| b) konservų ir kitos dėžutės; |
|
|
|
+ |
| c) metaliniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| d) metalinės tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
|
|
e) metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) traškučių pakeliai; |
|
|
|
+ |
| b) kavos, ledų pakeliai. |
|
|
|
+ |
| Medinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) medinės dėžės ir dėžutės; |
|
|
|
+ |
| b) medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui. |
|
|
|
+ |
| Kitos pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės; |
|
|
|
+ |
| b) keraminiai buteliai ir dėžutės. |
|
|
|
+ |
* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių gyvenamųjų namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai). Iki tol, kol stiklinių pakuočių ir kitų stiklo atliekų surinkimui nenaudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai, individualaus naudojimo konteineriais iš individualių gyvenamųjų namų valdų surenkamos visų rūšių pakuočių atliekos bei kitos tinkamos perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekos, išskyrus stiklo atliekas.
______________