LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. birželio 26 d. Nr. XV-343
Vilnius
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą;
4) metinė žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą, o šią sumą viršijanti apmokestinamųjų pajamų dalis apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
2. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–7 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 50 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:
3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;
4) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos, kaip jos suprantamos pagal šio įstatymo 121 straipsnio 3 dalį;
7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, ar kitų akcijų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisykles, įskaitant riboto disponavimo ar kitokio pobūdžio akcijas, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jei akcijos buvo suteiktos darbdavio ar su juo susijusio asmens iniciatyva sandoriu, kuris įformintas raštiškai ir kuriame apibrėžtas akcijų suteikimo pagrindas bei sąlygos, ir darbuotojas pardavė ar kitaip perleido akcijas ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įsigyti akcijas atsiradimo dienos.
7. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.
8. Individualios veiklos pajamos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.
2 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1) straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.“
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;“.
2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 141 punktą ir jį išdėstyti taip:
„141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“.
4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat vienetų mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo;“.
5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 55 punktą ir jį išdėstyti taip:
„55) 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas;“.
5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikra privaloma informacija atitinkamiems dokumentams nėra būtina.“
6 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 182 straipsnio 1–3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15. |
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × (0,15 – 2/300 000 × (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).“ |
2. Papildyti 182 straipsnį 4 ir 5 dalimis:
„4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 208,8 euro pajamų mokesčio kreditas. Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą pajamų mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą. Papildomas pajamų mokesčio kreditas už tą patį vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).
5. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma viršija 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atimant papildomo pajamų mokesčio kredito už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 4 dalį.“
7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.“
8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
| Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964 – 0,49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ |
3. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ |
4. Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar ją nutraukus, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų, gyventojui taikytino MNPD ir papildomo NPD.“
5. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Papildyti 20 straipsnį 11 dalimi:
„11. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 1 044 eurų NPD. Kai metinės apmokestinamosios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomas NPD proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į papildomą NPD, jis apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į papildomą NPD. Papildomas NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Papildomas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę ir pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, tačiau grąžintina pajamų mokesčio suma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) negali viršyti 208,8 euro. Papildomas NPD už tą patį vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).“
9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“
10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Papildyti 23 straipsnį 7 dalimi:
„7. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį. Kai išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, iš to paties mokestį išskaičiuojančio asmens gaunamos periodiškai, gyventojo prašymu mokestį išskaičiuojantis asmuo šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus taiko, atsižvelgdamas į bendrą per mokestinį laikotarpį gyventojui to išskaičiuojančio asmens išmokėtą ir (ar) planuojamą išmokėti išmokų sumą.“
11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1, 4–7 dalis, 12 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir yra taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 4–7 dalys, 12 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. ir yra taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1, 4–7 dalyse ir 12 straipsnyje išdėstytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, įgyvendinamuosius teisės aktus.