hERBAS_bmp

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. birželio 11 d. Nr. T1-95

Druskininkai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 ir        39 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgdama į Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Druskininkų savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Druskininkų savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. T1-117 „Dėl Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo taisyklių“ su visais jo pakeitimais ir papildymais.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                             Ričardas Malinauskas


PATVIRTINTA

Druskininkų savivaldybės tarybos

2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T1-95

 

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Druskininkų savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje, ne miško ūkio paskirties žemėje, esančių želdynų ir želdinių apsaugą, leidimų išdavimo ir vertės atlyginimo tvarką, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su želdynų ir želdinių apsauga, tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius.

2.    Taisyklių tikslas – nustatyti priemones, užtikrinančias želdynų ir želdinių, kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūriškai svarbių kraštovaizdžio elementų, išsaugojimą, kad būtų užtikrintas gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumas, žmonių saugumas, bei būtų patenkinami visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikiai.

3.    Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

4.    Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams, želdynus ir želdinius prižiūrinčioms įmonėms, fiziniams ir juridiniams asmenims.

5.    Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, šio įstatymo įgyvendinamuosiuose ir kituose galiojančiuose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

BENDRIEJI ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS IR TVARKYMO PRINCIPAI

 

6.    Želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, pastatams, saugiam eismui gatvėse.

7.  Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūriškai svarbius kraštovaizdžio elementus.

8.    Siekiama išsaugoti ir tinkamai tvarkyti esamus geros būklės želdinius jų augimo vietoje, prioritetą teikiant jau susiformavusiems želdiniams prižiūrėti, atnaujinti.

9.    Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia Savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.

 

III SKYRIUS

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS MEDŽIAI IR KRŪMAI, AUGANTYS NE MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS

 

10.  Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.

11.     Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (toliau – medžiai ir krūmai):

11.1. augantys šių taisyklių 1 priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys 1 priede nurodytus dydžius;

11.2. kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą, arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.

12. Medžiai ir krūmai neatitinka šių taisyklių 1 priede nurodytų saugotinų medžių kriterijų, jeigu jie yra:

12.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai;

12.2. invazinių rūšių medžiai ir krūmai;

12.3. medžiai ir krūmai, augantys:

12.3.1. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių;

12.3.2. geležinkelio želdinių apsaugos zonoje aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio;

12.3.3. energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose;

12.3.4. pylimo (polderio) priežiūros juostoje, melioracijos griovio (išskyrus sureguliuotas upių vagas) šlaituose ir priežiūros juostoje, drenažo rinktuvo apsaugos juostoje, ant melioracijos statinių ir 15 m atstumu nuo melioracijos statinių ašinės linijos ir žemės užtvankos žemutinio šlaito, kai melioracijos statiniai įtraukti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, taip pat 15 m atstumu į abi puses nuo drenažo žiočių ir (ar) vandens nuleistuvų įtekėjimo į sureguliuotas upes;

12.4. medžiai ir krūmai, kuriuos numatyta iškirsti pagal parengtus saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus ar kompleksinių kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių tvarkymo planus ir saugomų rūšių apsaugos planus.

 

IV SKYRIUS

LEIDIMŲ SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO DARBAMS IŠDAVIMO, ŠALINAMŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ ATKURIAMOSIOS VERTĖS ATLYGINIMO TVARKA

 

13. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat tam tikrais atvejais (numatytais Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše) prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Leidimas), išduotą pagal nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime.

14. Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams Druskininkų savivaldybėje išduoda Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos siūlymu.

15. Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas norintis kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, pateikia argumentuotą prašymą leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (toliau – Prašymas) Savivaldybės priimamajame  tiesiogiai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis bei pateikiant teisę į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus.

16. Asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, Prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (tokio suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra Savivaldybė).

17. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių, kitų asmenų Prašymai kirsti saugotinus geros būklės, nekeliančius pavojaus želdinius nagrinėjami tada, kai kartu su Prašymu pateikiama susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas, patvirtinantis, kad dauguma (daugiau kaip 51%) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritaria šiam Prašymui (išimtis gali būti padaryta atsižvelgus į vasaros metu kambariuose atliktus apšvietimo tyrimus, kurie neatitinka galiojančių normų).

18. Prireikus, atliekama Želdinių būklės ekspertizė vadovaujantis Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu              Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte nustatytais atvejais iki Leidimo išdavimo.

19. Gavusi tinkamai užpildytą Prašymą, Savivaldybės administracija organizuoja Prašymo išduoti Leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracijos atsakingas specialistas ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – Komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 27.8., 27.10., 27.11. papunkčiuose numatytus atvejus, kirtimo priežastis. Savivaldybės administracijos paskirtas atsakingas specialistas apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus šių taisyklių 27 punkte numatytus atvejus, ir Savivaldybė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą. Saugotinų medžių ir krūmų būklė nustatoma pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), 1 priede nustatytus kriterijus.

20. Prašyme pateiktoms priežastims pagrįsti Savivaldybė gali prašyti papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo, kito fizinio ar juridinio asmens, prašančio kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Kai saugotini medžiai ir krūmai yra kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingoji savybė, būtina dendrologo išvada dėl būtinybės kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus.

21. Priimdama sprendimą išduoti Leidimą, Savivaldybė prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia, pasiūlo juos genėti. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų šalinimui Savivaldybė išduoda įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius.

22. Leidimą Savivaldybė derina su:

22.1. saugomos teritorijos direkcija, kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamose ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, ir jos atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių;

22.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai saugotini medžiai ir krūmai auga nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir kai jie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės, ir jo atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių.

23. Leidimas derinti šių taisyklių 22 punkte nurodytoms institucijoms neteikiamas, jei nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, kurie yra suderinti su šių taisyklių 22 punkte nurodytomis institucijomis, yra nurodyti kertami, genimi, persodinami ar kitaip pašalinami medžiai, jų rūšys, skaičius, būklė, atkuriamoji vertė, kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo priežastys, pažymėtos jų augimo vietos. Derinančiajai institucijai Savivaldybės administracijai nustatytu terminu nepateikus savo išvadų, Leidimas neišduodamas.

24. Asmuo, kuriam išduodamas Leidimas, prieš saugotinų medžių ir krūmų, įrašytų Leidime, kirtimą ar kitokį pašalinimą turi sumokėti jų atkuriamąją vertę (išskyrus šių taisyklių        27 punkte nurodytus atvejus) į Savivaldybės nurodytą sąskaitą. Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, pervedamos į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą, įtraukiamos į apskaitą atskirai ir naudojamos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms vykdyti. Apie jų panaudojimą savivaldybės administracija kasmet per spaudą informuoja visuomenę. Draudžiama šias lėšas naudoti kitai paskirčiai.

25. Leidimas išduodamas per 30 dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo pateikimo, o jei buvo prašoma papildomos informacijos – nuo papildomos informacijos gavimo dienos ir galioja: kirtimui, persodinimui, kitokiam pašalinimui – 1 metus nuo išdavimo dienos su galimybe pratęsti 1 metams, išskyrus pagal projektus pertvarkomus želdinius, kuriems Leidimas galioja neterminuotai, kai Leidimas išduotas želdiniams genėti, – vienam genėjimui atlikti.

26. Priėmus sprendimą leisti kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, Savivaldybės atstovas medžius pažymi dažais: numatytus šalinti medžius raudonais, genėti – geltonais, persodinti – žaliais dažais, išskyrus šių taisyklių 27.8., 27.10., 27.11. papunkčiuose nurodytais atvejais, kai želdinių būklės įvertinti vietoje neprivaloma.

27. Saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) šiais atvejais:

27.1. jie pažeisti stiebo ir (ar) šaknų puviniu arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar eismo saugumui);

27.2. jie pasvirę didesniu negu 45o kampu;

27.3. jie nurodyti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;

27.4. auga ant piliakalnių ir pilkapių;

27.5. auga kapinėse ir ardo paminklus, antkapius, kitus kapinių statinius ar įrenginius;

27.6. gadina pastato pamatus ar kitas jo dalis;

27.7. pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos, o funkcijų pažeidimo parametrai atitinka Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatytus želdinių sužalojimus;

27.8. auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šioms apsaugos zonoms teisės aktais nustatytais apribojimais;

27.9. auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinka Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytus kriterijus;

27.10. jie nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, gamtotvarkos planuose, įvairiose tikslinėse programose, veiksmų planuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;

27.11. auga žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įveisti mišką, išskyrus ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus;

27.12. jie pasodinti po Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, įsigaliojimo ir pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus dėl atstumų.

28. Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, jeigu:

28.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;

28.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;

28.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos – iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.

29. Fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę Leidimą medžiams ir krūmams kirsti Savivaldybės bendro naudojimo teritorijose, gyvenamųjų namų bendrijoms, įstaigoms priskirtose teritorijose prie gatvių, kapinėse, aikštėse, iškirstą medieną neatlygintinai pasiima patys, jeigu iškirtimo darbai atliekami savo jėgomis ir lėšomis.

30. Leidimas neišduodamas, kai:

30.1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 20 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę;

30.2. 22 punkte nurodytos institucijos motyvuotai atsisako suderinti Leidimą;

30.3. 19 punkte nurodyta Komisija želdinių apžiūros metu nustato, kad nėra poreikio šalinti saugotinų medžių ir krūmų, atlikti kitokio želdinių pertvarkymo ir pasiūlo alternatyvų sprendimą dėl prašomų pašalinti želdinių išsaugojimo;

30.4. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuomenė nebuvo supažindinta su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais, dar nepasibaigęs projektų viešinimo terminas arba visuomenė projektų viešinimo metu pateikia argumentuotą prašymą neišduoti leidimo, nurodydama leidimo išdavimo procedūros ar želdynų ir želdinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;

30.5. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė;

30.6. parengti atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai neatitinka Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.

 

V SKYRIUS

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

31. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo:

31.1. išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, vykdyti Leidime nurodytus želdinių tvarkymo darbus;

31.2. taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

32. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:

32.1. privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai gali tvarkyti savo nuožiūra, nepažeisdami kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų;

32.2. sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;

32.3. želdynų ir želdinių valdytojai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Savivaldybė pagal kompetenciją nustatyta tvarka turi teisę naudoti želdynus ir želdinius moksliniams tyrimams, mokymui, kultūrinei, šviečiamajai veiklai, gamtos ir kultūros objektų apsaugai, visuomenės lankymui, rekreacijai.

32.4. fiziniai ir juridiniai asmenys, valantys gatves, šaligatvius, aikštes ir skverus, privalo nepilti ir nelaikyti ant žaliųjų plotų, gėlynų, krūmų ir medžių sniego su žvyru ir druska, žvyro, įvairių chemikalų, taip pat nuo gatvių, skverų nuvalomų nešvarumų ir žemių.

33. Už Savivaldybės želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų teisinių formų įmonės, įstaigos, organizacijos, visuomeninės ir politinės organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos.

 

VI SKYRIUS

ŽELDINIŲ APSAUGA, VYKDANT STATYBOS DARBUS

 

34. Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte.

35. Atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma:

35.1. iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto:

35.1.1. medžių grupes ir krūmus ištisiniu, ne žemesniu kaip 2 m aptvaru ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų ir 1 m nuo krūmų;

35.1.2. pavienius medžius – trikampiu aptvaru, kurio apatinės kraštinės turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno, arba lentomis. Aptvarą tvirtinti kuolais, įkaltais 0,5 m ir giliau;

35.2. aptveriant visą statybvietę, neaptverti į ją nepatenkančių gatvės ir kitų želdinių;

35.3. įrengti takus, pakeltus virš žemės paviršiaus, ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno, kai darbo metu reikia vaikščioti arti želdinių (po medžių lajomis);

35.4. laistyti želdinius;

35.5. saugoti vejas, gėlynus, jeigu statinio projekte nenumatyta juos pertvarkyti;

35.6. saugoti nuimtą nuo žemės sklypo užstatomos dalies dirvožemį tam tikslui skirtose vietose, apsaugant jį nuo užteršimo, išplovimo, išpustymo (vėjo), kad būtų galima jį panaudoti sklypo sutvarkymo ir želdinimo darbams;

35.7. nesandėliuoti medžiagų ir įrenginių, nevažinėti, nestatyti transporto priemonių, laikinų statinių ir įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajos projekcijų, bet ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno ir 2 m nuo krūmų. Nesandėliuoti degių medžiagų arčiau kaip 10 metrų nuo medžių kamienų ir krūmų;

35.8. nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio skersmuo didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip      2 m, kai kamieno skersmuo iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo;

35.9. tvirtinti tranšėjų, kasamų biriame ir šlapiame grunte, leidžiamu atstumu (nurodytu 35.8 papunktyje) prie medžių ir krūmų, sienutes statramsčiais;

35.10. užpilti žemėmis pagal projektą padarytas tranšėjas per trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per mėnesį;

35.11. medžių lajos projekcijos zonoje darbus vykdyti žemiau pagrindinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus), nepažeidžiant šaknų sistemos;

35.12. nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno.

36. Kai vykdant statybos darbus (įskaitant įvažų, gatvių, kelių įrengimą ar remontą) pažeidžiama medžio šaknų sistema, kad neišdžiūtų šaknys, jas būtina pridengti ar užpilti žemės sluoksniu, jį palaistyti, kad neiššaltų šaknys, jas būtina apšiltinti.

37. Baigus statybos darbus, privaloma:

37.1. apželdinti sklypą pagal statinio projektą;

37.2. sutvarkyti želdinius teritorijoje už statinio sklypo ribų, jei ji buvo naudojama vykdant statybos darbus.


 

 

 

VII SKYRIUS

DRAUDIMAI ŽELDYNUOSE

 

38. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.

39. Draudžiama kertant ar genint medžius piliakalnių ar pilkapių objekto teritorijoje, darbams naudoti sunkiąją ar kitą techniką, galinčią pažeisti kultūrinį sluoksnį. Draudžiama rauti kelmus.

40. Bendrojo naudojimo želdynuose draudžiama:

40.1. vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu;

40.2. fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip šalinti želdinius;

40.3. sodinti medžius ir krūmus, kurie gausiai skleidžia teršiančias aplinką ar alergizuojančias žiedadulkes, žiedus ar žiedynus, vaisius, intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus;

40.4. kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;

40.5. leisti iš medžių sulą, pjaustinėti medžio žievę, daryti kitus mechaninius medžių pažeidimus;

40.6. kabinti ant medžių sūpuokles, virves, kitus daiktus, klijuoti skelbimus arba kitą informaciją;

40.7. mindžioti gėlynus, vejas;

40.8. važinėti sportinėmis ir bevariklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;

40.9. be leidimo važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, kur neįrengta kieta danga;

40.10. statyti motorines transporto priemones ne tam skirtose vietose, ant neuždengtų specialiomis grotelėmis po medžių;

40.11. kertant ar genint medžius piliakalnių ar pilkapių objekto teritorijoje, darbams naudoti sunkiąją ar kitą techniką, galinčią pažeisti kultūrinį sluoksnį. Draudžiama rauti kelmus;

40.12. plauti visų rūšių transporto priemones;

40.13. deginti medžių lapus, šakas, daržininkystės ar kitas atliekas;

40.14. kūrenti laužus ne tam skirtose vietose;

40.15. be leidimo statyti palapines, laikinus statinius, reklaminius skydus;

40.16. gaudyti ir naikinti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, ardyti skruzdėlynus;

40.17. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sugrėbtus lapus, sniegą (išskyrus neužterštą druskomis ir nukastą nuo želdyne esančių takų), ledą ir kt.;

40.18. valyti sniegą nuo stogų, neapsaugojus želdinių;

40.19. sandėliuoti statybines medžiagas, jų laužą, malkas, namų ūkio reikmenis, prekių atsargas, tarą ir kitas medžiagas;

40.20. žaisti sportinius žaidimus tam nepritaikytose vietose;

40.21. nesuderinus su savivaldybės administracija, savavališkai veisti želdinius bendrojo naudojimo teritorijose;

40.22. naudoti ir laikyti chemines medžiagas (išskyrus skirtas augalų priežiūrai);

40.23. laikyti ant želdinių gatvėms barstyti naudojamą mišinį;

40.24. laikyti sniegą, užterštą druska ar jos mišiniu su žvyru, smėliu ar skaldele, mažesniu nei 2 m atstumu nuo želdinių, augančių kietosios dangos plotuose.

41. Kapinėse (individualiose kapavietėse) draudžiama sodinti:

41.1. plačia laja, žiedynais ar vaisiais teršiančius aplinką medžius ir krūmus;

41.2. plintančių šaknų atžalomis rūšių augalus;

41.3. plačią paviršinę šaknų sistemą turinčių, neatsparių vėjovartai rūšių (eglių ir kt.) medžius, neskaitant žemaūgių formų;

41.4. greitai augančių, trumpaamžių, brandžiame amžiuje keliančių pavojų rūšių medžius.

 

VIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

42. Savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas, supažindina su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais.

43. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą nuostolių apskaičiavimo tvarką arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

44. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys ir kitos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nurodytos institucijos.

45. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

46. Taisyklės gali būti keičiamos, papildomos ir pripažįstamos netekusiomis galios Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu.

47. Pasikeitus Taisyklėse nurodytiems Druskininkų savivaldybės teisės aktams, galioja patvirtinti naujos redakcijos teisės aktai.

 

___________

part_4c43905c3ff94598a03c78659d1af9ee_end


   Druskininkų savivaldybės želdynų ir želdinių

apsaugos taisyklių

priedas

 

SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KRITERIJAI

Teritorija

Medžių gentys ir (ar) rūšys, krūmai;

skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrai

1. Kurortuose ar kurortinėse teritorijose:

1.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

1.2. privačioje žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

2. Pakrantės apsaugos juostoje

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 12 cm skersmens.

pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, juodalksniai, liepos, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės – didesnio kaip 20 cm skersmens.

beržai, gluosniai – didesnio kaip 30 cm skersmens.

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

3. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje:

 

3.1. mieste

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

3.2. ne mieste

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

4. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje:

 

4.1. mieste

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 20 cm skersmens.

4.2. ne mieste

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens.

5. Kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

 

paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m.

6. Kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

7. Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose:

 

7.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

7.2. privačioje žemėje

ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens.

8. Žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

9. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

10. Miestų, miestelių gatvėse

didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.

11. Kaimų gatvėse

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

12. Geležinkelio želdinių apsaugos zonoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

13. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelio juostoje:

 

13.1. valstybinės reikšmės krašto ir rajoninio kelio juostoje

didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai*.

13.2. vietinės reikšmės kelio juostoje

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

14. Kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

15.Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonoje, kitose sanitarinės apsaugos zonose

didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*.

 

* – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

 

 

_________________