LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
įsakymas
Dėl FINANSŲ MINISTRO 2022 m. BIRŽELIO 22 d. ĮSAKYMO Nr. 1K-237 „DĖL 2021–2027 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANO „Naujos KARTOS lIETUVA“ ĮGYVENDINIMO“ Pakeitimo
2024 m. liepos 2 d. Nr. 1K-227
Vilnius
Pakeičiu Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“:
1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Kai Taisyklėse nurodoma vadovautis Skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“, (toliau – Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės), fondų fondo valdytojas prilyginamas kontroliuojančiojo fondo valdytojui arba specialiojo fondo, jei kontroliuojantysis fondas nesteigiamas, valdytojui, skatinamoji finansinė priemonė – finansinei priemonei, kaip ji apibrėžta Bendruosiuose nuostatuose, ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ skatinamajai finansinei priemonei (toliau kartu – finansinė priemonė), Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (toliau kartu – ES fondai), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijos ir (ar) paskolos lėšoms (toliau kartu – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos) arba EŽŪFKP lėšoms (priklausomai nuo to, iš kokių lėšų planuojamas finansuoti arba finansuojamas projektas), Lietuvos Respublikos finansų ministerija – vadovaujančiajai institucijai, finansavimo sutartis – projekto sutarčiai.“
2. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Rekomendaciją dėl finansavimo sutarties pakeitimo (kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį) ministerijai (-oms), atsakingai (-oms) už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje (-se), (toliau – ministerija) ir prie sudarytos finansavimo sutarties vykdymo siekiančiam (-tiems) prisijungti kitam (-iems) asignavimų valdytojui (-ams), planuojančiam (-tiems) iš ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų per fondų fondą ar finansinę priemonę įgyvendinti finansinę (-es) priemonę (-es), (toliau – kitas asignavimų valdytojas) (kai veikiama pagal Taisyklių 301 punktą) pateikia priežiūros komitetas.“
3. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Kai veikiama pagal Taisyklių 28.1 papunktį, priežiūros komitetui pateikus rekomendaciją dėl finansavimo sutarties pakeitimo siekiant įgyvendinti naujas finansines priemones ar finansavimo sutarties papildymo naujam finansavimo šaltiniui ir (ar) finansinei priemonei taikomais įgyvendinimo ir finansavimo reikalavimais, ministerija (kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) arba vadovaujančioji institucija (kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) kreipiasi į projekto vykdytoją ir prašo pateikti atnaujintą investavimo strategiją iki nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai, ministerijai (kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) arba vadovaujančiajai institucijai (kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) suderinus su potencialiu projekto vykdytoju ir jam sutikus, tinkamai parengta investavimo strategija gali būti pateikta per trumpesnį laikotarpį), pabaigos. Kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, ministerija privalo vadovaujančiąją instituciją informuoti apie kreipimąsi į projekto vykdytoją dėl investavimo strategijos atnaujinimo. Ministerijos (kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) ar vadovaujančiosios institucijos (kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) rašte, kuriuo prašoma projekto vykdytojo atnaujinti investavimo strategiją, nurodoma finansuotinos pažangos priemonės veiklos, jų finansavimo šaltiniai ir sumos, specialieji atrankos kriterijai (jei taikomi), stebėsenos rodikliai, sąlygos, kada finansinės priemonės derinamos su dotacijomis ir (ar) dotacijomis taikant sąlygas (kai taikoma), ir kiti projektui taikomi reikalavimai. Projekto vykdytojas atnaujintą investavimo strategiją pateikia finansavimo sutarties šalims. Vadovaujančioji institucija per 20 darbo dienų nuo atnaujintos investavimo strategijos gavimo dienos patikrina, ar investavimo strategija atitinka Taisyklių 32 punkte nustatytus kriterijus, ir apie investavimo strategijos patikrinimo rezultatus informuoja priežiūros komitetą, o šis teikia ministerijai (kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) arba vadovaujančiajai institucijai (kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) pasiūlymus dėl projekto vykdytojo pateiktų siūlymų, susijusių su investavimo strategijos keitimu. Finansavimo sutartis keičiama Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka.“
4. Papildau 301 punktu:
„301. Kai prie sudarytos finansavimo sutarties vykdymo siekia prisijungti kitas asignavimų valdytojas, jis apie savo ketinimą prisijungti turi raštu informuoti visas finansavimo sutarties šalis, nurodydamas siekiamos (-ų) įgyvendinti finansinės (-ių) priemonės (-ių) įgyvendinimo būdą, sąlygas, įgyvendinimo teritoriją. Gavęs priežiūros komiteto rekomendaciją dėl finansavimo sutarties pakeitimo, kitas asignavimų valdytojas raštu kreipiasi į projekto vykdytoją dėl investavimo strategijos atnaujinimo, nurodydamas finansuotinos pažangos priemonės veiklas, jų finansavimo šaltinius ir sumas, specialiuosius atrankos kriterijus (jei taikomi), stebėsenos rodiklius, sąlygas, kada finansinės priemonės derinamos su dotacijomis ir (ar) dotacijomis taikant sąlygas (kai taikoma), ir kitus projektui taikomus reikalavimus. Projekto vykdytojas Taisyklių 30 punkte nustatytais terminais pateikia atnaujintą investavimo strategiją finansavimo sutarties šalims ir kitam asignavimų valdytojui. Vadovaujančioji institucija per 20 darbo dienų nuo atnaujintos investavimo strategijos gavimo dienos patikrina, ar investavimo strategija atitinka Taisyklių 32 punkte nustatytus kriterijus, ir apie investavimo strategijos patikrinimo rezultatus informuoja priežiūros komitetą, o šis teikia ministerijai (kai finansinės priemonės finansuojamos ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) arba vadovaujančiajai institucijai (kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) ir kitam asignavimų valdytojui pasiūlymus dėl projekto vykdytojo pateiktų siūlymų, susijusių su investavimo strategijos keitimu. Kitas asignavimų valdytojas prie finansavimo sutarties vykdymo prisijungia su kitomis finansavimo sutarties šalimis sudarydamas prisijungimo prie fondų fondo ar finansinės priemonės įgyvendinimo susitarimą, kuris laikomas finansavimo sutarties priedu.“
5. Pakeičiu 31.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.3. Vadovaujančioji institucija, pasirinkdama potencialų projekto vykdytoją, vadovaujasi Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalies a–d punktais. Jei vadovaujamasi Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalies c punktu, vadovaujančioji institucija paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ nurodytą nacionalinę plėtros įstaigą.“
6. Pakeičiu 31.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.5. Vadovaujančioji institucija sudaro projektų atrankos komitetą, kurio institucinė sudėtis nustatoma finansų ministro įsakymu, kai projektai finansuojami ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, arba žemės ūkio ministro įsakymu, kai projektai finansuojami EŽŪFKP lėšomis. Vadovaujančioji institucija į projektų atrankos komiteto sudėtį įtraukia ministerijos, o kai finansinės priemonės finansuojamos EŽŪFKP lėšomis, – Mokėjimo agentūros deleguotus atstovus. Vadovaujančioji institucija per 20 darbo dienų nuo investavimo strategijos gavimo dienos atlieka potencialaus projekto vykdytojo per nustatytą terminą pateiktos investavimo strategijos vertinimą, atsižvelgdama į kriterijus, nustatytus Taisyklių 32 punkte. Įvertinta investavimo strategija teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas, atsižvelgdamas į šio vertinimo rezultatus, priima rekomendaciją pasirašyti projekto sutartį ar jos nepasirašyti arba teikia potencialiam projekto vykdytojui pastabas ir pasiūlymus dėl atlikto investavimo strategijos vertinimo.“
7. Pakeičiu 39.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.1. kai projektas finansuojamas ES fondų lėšomis:
39.1.1. investicijos į nuosavą kapitalą, kvazinuosavą kapitalą ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pro rata principu, t. y. 29,15 procento Sostinės regionui ir 70,85 procento Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui kiekvienos investicijos į nuosavą kapitalą, kvazinuosavą kapitalą ir, jei taikoma, su jomis derinamos dotacijos arba viso rizikos kapitalo fondo lygiu. Vertinant investicijų priskyrimą regionui rizikos kapitalo fondo lygiu, laikoma, kad visų investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą nauda atitenka Lietuvos Respublikai, jeigu šių investicijų dalis, kuri yra ne mažesnė nei ES fondų lėšų dalis, skirta konkretaus rizikos kapitalo fondo investicijoms, yra investuota Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, kai investicijų nauda atitenka Lietuvos Respublikai;
39.1.2. investicijos į materialųjį turtą arba investicijos į materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą, kai jos skirtos projektui įgyvendinti, ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pagal galutinio gavėjo investicijų vietą;
39.1.3. investicijos į nematerialųjį turtą ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pagal galutinio gavėjo veiklos vykdymo vietą. Jeigu nėra galimybės nustatyti galutinio gavėjo veiklos vykdymo vietos arba galutinio gavėjo veikla vykdoma visoje Lietuvos Respublikoje, investicijos į nematerialųjį turtą ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pro rata principu, t. y. 29,15 procento Sostinės regionui ir 70,85 procento Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui;
39.1.4. investicijos į apyvartinį kapitalą ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pagal galutinio gavėjo veiklos vykdymo vietą. Jeigu nėra galimybės nustatyti galutinio gavėjo veiklos vykdymo vietos arba galutinio gavėjo veikla vykdoma visoje Lietuvos Respublikoje, investicijos į apyvartinį kapitalą ir, jei taikoma, su jomis derinama dotacija regionui priskiriamos pro rata principu, t. y. 29,15 procento Sostinės regionui ir 70,85 procento Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui;“.
8. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:
„48. Kontroliuojančiojo fondo valdytojas turi viešai paskelbti finansų tarpininkų atrankos sąlygų sąvadą (kai jis rengiamas) projekto vykdytojo interneto svetainėje. Kai tas pats subjektas yra kontroliuojančiojo fondo valdytojas ir specialiojo fondo valdytojas arba kai finansų tarpininkas yra tarptautinė finansų įstaiga, kontroliuojančiojo fondo valdytojas vietoj finansų tarpininkų atrankos sąlygų sąvado rengia finansinės priemonės aprašymą, jeigu jis nėra įtrauktas į investavimo strategiją, ir skelbia projekto vykdytojo interneto svetainėje. Šiame punkte nurodytą projekto vykdytojo interneto svetainėje skelbiamą informaciją projekto vykdytojas pateikia administruojančiajai institucijai, o ši ją paskelbia svetainėje esinvesticijos.lt.“
9. Pakeičiu 60 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„60. Projekto vykdytojas projekto sutartyje nustatytu periodiškumu, bet ne rečiau nei 2 kartus per metus (iki sausio 15 dienos ir liepos 15 dienos), jei projektas finansuojamas ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, administruojančiajai institucijai Taisyklių 62 punkte nustatyta tvarka teikia veiklos ataskaitas:“.
10. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Kiekvieno mokėjimo prašymo, kuriuo prašoma išmokėti projektui skiriamų finansavimo lėšų, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų projekto sutarties sumos, o, kai vadovaujamasi Taisyklių 28.1 papunkčiu, – programos įnašo, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2021/1060 2 straipsnio 19 punkte, (toliau – įnašas) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, jei tokios lėšos yra skiriamos, dalies, kuria papildoma finansavimo sutarties suma, pagal atskirus finansavimo šaltinius. Jeigu projektui skiriamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, tarpinio mokėjimo prašymo suma, atsižvelgiant į projekto vykdytojo pateiktą ir su ministerija suderintą pagrindimą, gali viršyti šiame Taisyklių punkte nustatytas ribas.“
11. Pakeičiu 70 punktą ir jį išdėstau taip:
„70. Kai projektas finansuojamas ES fondų arba EŽŪFKP lėšomis, tarpinio mokėjimo prašymus projekto vykdytojas gali teikti pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas. Tarpinio mokėjimo prašymą rekomenduojama teikti, kai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų suma yra ne mažesnė kaip 60 procentų prieš tai išmokėtos mokėjimo prašymo (-ų) sumos pagal atskirus finansavimo šaltinius.“
12. Pakeičiu 71 punktą ir jį išdėstau taip:
„71. Projekto vykdytojas su tarpinio mokėjimo prašymais teikia informaciją apie prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas, įskaitant informaciją apie stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimą, projekto vykdytojo ir specialiojo fondo valdytojo (jei taikoma) patirtas valdymo išlaidas arba valdymo mokesčius ir auditorių vadovaujantis tarptautiniais audito standartais parengtas išvadas pagal projekto sutartyje nurodytus reikalavimus, kuriose pateikiami faktiniai pastebėjimai, (toliau – auditorių išvados), jei projekto sutartyje nurodyta, kad auditorių išvados turi būti teikiamos. Jei pagal projekto sutartį auditorių išvados neturi būti teikiamos, administruojančioji institucija tikrina stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimą, projekto išlaidas ir tvirtina išlaidų tinkamumą finansuoti, atlikdama atrankinę išlaidų pagrindimo dokumentų ir stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimo patikrą, arba tikrina visus projekto vykdytojo pateiktus dokumentus ir duomenis administruojančiosios institucijos nustatyta vidaus tvarka. Jei administruojančioji institucija atlieka atrankinę išlaidų pagrindimo dokumentų patikrą, išlaidų pagrindimo dokumentai turi būti teikiami administruojančiajai institucijai tik administruojančiajai institucijai atlikus tikrintinos imties atranką. Jei pagal projekto sutartį auditorių išvados turi būti teikiamos, administruojančioji institucija netikrina auditorių audituotų projekto išlaidų.“
13. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:
„72. Jei projekto vykdytojas pastebi riziką, kad dalis projektui skiriamų finansavimo lėšų nebus panaudota, jis turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį paaiškėjus tokiai rizikai informuoti vadovaujančiąją instituciją ir ministeriją (kai projektai finansuojami ES fondų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis) apie būtinybę tam tikra dalimi mažinti projektui skiriamų finansavimo lėšų sumą arba imtis kitų priemonių šiai rizikai sumažinti. Vadovaujančioji institucija, gavusi informaciją apie riziką nepanaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijos lėšų, priima sprendimą dėl planuojamų nepanaudoti lėšų tolesnio naudojimo arba grąžinimo į valstybės iždą. Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į gautą informaciją iš projekto vykdytojo, prireikus inicijuoja projekto sutarties keitimą.“
14. Pakeičiu 74 punktą ir jį išdėstau taip:
„74. Kai projektas finansuojamas ES fondų arba EŽŪFKP lėšomis, administruojančioji institucija, patikrinusi projekto vykdytojo pateiktus dokumentus ir duomenis, kaip panaudotos projektui skiriamos finansavimo lėšos, nustato išlaidų tinkamumą finansuoti ir projekto vykdytojui pagal pateiktą veiklos ataskaitą su mokėjimo prašymu pervestinų projektui skiriamų finansavimo lėšų sumą. Administruojančioji institucija, prieš patvirtindama veiklos ataskaitas su mokėjimo prašymo dalimi, atlieka dokumentų tikrinimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento (ES) 2021/1060 81 straipsnio 2 dalyje, ir tas projekto lėšas, dėl kurių pagal projekto sutartį turi būti teikiamos auditorių išvados, kaip nustatyta Taisyklių 71 punkte. Kai projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, administruojančioji institucija, prieš patvirtindama veiklos ataskaitas su mokėjimo prašymo dalimi, atlieka dokumentų tikrinimus, vadovaudamasi 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, su visais pakeitimais 17 straipsnio nuostatomis.“
15. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
„80. Kai projektas finansuojamas ES fondų arba EŽŪFKP lėšomis, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 68 straipsnio 6 dalimi, bendra projekto pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų, atitinkančių Taisyklių 85 punkte nurodytas išlaidas, jei nepažeidžiami kiti Taisyklėse nurodyti projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi reikalavimai, suma negali viršyti:
16. Pakeičiu 82.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
17. Pakeičiu 82.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.3. turi būti tinkamai dokumentuotos, t. y.:
82.3.1. kai projektas finansuojamas EŽŪFKP lėšomis, pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas;
18. Pakeičiu 85 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„85. Kai finansinė priemonė finansuojama iš ES fondų arba EŽŪFKP lėšų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 68 straipsnio 1 dalyje, finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa ES fondų ir atitinkamo bendrojo finansavimo lėšų suma, sumokėta finansinei priemonei įgyvendinti arba, kai teikiamos garantijos, atidėta sandoriams pagal suteiktas garantijas pagal finansinę priemonę išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka:“.
19. Papildau 851 punktu:
„851. Kai finansinė priemonė finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra:
851.1. visa Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų suma arba jos dalis, skirta finansinei priemonei, kai yra pasiektos projekto sutartyje nustatytos Plano „Naujos kartos Lietuva“ rodiklių siektinos reikšmės, įgyvendinti;
20. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:
„91. Griežtesni, negu nustatyta Taisyklėse, projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų atitikties ribojimai gali būti nustatomi projektų finansavimo sąlygų apraše arba ministerijos rašte, kuriuo prašoma projekto vykdytojo atnaujinti investavimo strategiją, taip pat projekto sutartyje, finansinių priemonių schemose ir aprašymuose.“
22. Pakeičiu 108 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„108. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas informavimo apie projektą arba jo veiklą ar kitas komunikacijos veiklas, susijusias su ES finansavimu, visuomenei, žiniasklaidai ir kitoms tikslinėms auditorijoms turi pranešti apie ES finansavimą taip, kaip nurodyta Europos Komisijos leidinyje „ES emblemos naudojimas vykdant 2021–2027 m. ES programas“ (leidinys skelbiamas adresu ec.europa.eu/info/sites/default/files/eu-emblem-rules_lt.pdf), Finansų ministerijos leidinyje „ES investicijų stiliaus knyga“ ir CPVA leidinyje „Komunikacijos vadovas projektų vykdytojams“ (leidiniai skelbiami adresu 2021.esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/viesinimas), t. y. privalomai panaudodamas:“.
23. Pakeičiu 108.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„108.2.3. „Finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU“, kai projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis arba kai projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų lėšomis. Taip pat projekto vykdytojas turi matomai pranešti apie projekto finansavimą pagal planą „Naujos kartos Lietuva“.“
24. Pakeičiu 109.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„109.5. Kai įgyvendinamas strateginės svarbos projektas pagal Investicijų programą (strateginės svarbos projektų sąrašą sudaro vadovaujančioji institucija) arba projektas, kuriam skirtų finansavimo lėšų suma viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, projekto vykdytojas surengia komunikacinį renginį ar įgyvendina kitą komunikacijos veiklą, laiku pakviesdamas ar įtraukdamas Europos Komisijos, vadovaujančiosios institucijos ir administruojančiosios institucijos atstovus.“
25. Pakeičiu 117 punktą ir jį išdėstau taip:
„117. Kontroliuojančiųjų fondų valdytojams arba specialiųjų fondų valdytojams pervestos projektui skirtos finansavimo lėšos laikomos finansų įstaigų, kurių buveinė yra Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąskaitose ir valdomos laikantis aktyvaus iždo valdymo ir patikimo finansų valdymo principo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 60 straipsnio 1 dalyje. Šios lėšos laikinai investuojamos vadovaujantis Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, ir, jei taikoma, Rekomendacinėmis finansinės rizikos valdymo gairėmis valstybės valdomose įmonėse, skelbiamomis Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lrv.lt. Palūkanos ir kitos pajamos ar kitas pelnas, priskiriami prie projektui pervestų ES fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir nacionalinio bendrojo finansavimo (valstybės biudžeto) lėšų, įskaitomi į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, išskyrus palūkanų ir kitų pajamų ar kito pelno nuo projekto vykdytojui pervestų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos lėšų dalį, kuri reikalinga valstybės paskolos, paimtos pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos sudarytą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos sutartį, ir nuo jos susidariusiai palūkanų daliai grąžinti į valstybės iždą, vadovaujantis Palūkanų, sukauptų įgyvendinant finansines priemones, įskaitymo į valstybės biudžetą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl Palūkanų, sukauptų įgyvendinant finansines priemones, įskaitymo į valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, ir naudojami taip, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 60 straipsnio 2 dalyje. Projekto vykdytojas turi užtikrinti duomenų apie palūkanų ir kitų pajamų ar kito pelno panaudojimą atsekamumą ir saugojimą, kaip nurodyta Taisyklių XIX skyriuje.“
26. Pakeičiu 120 punktą ir jį išdėstau taip:
„120. Iš investicijų įgyvendinant finansines priemones grįžusios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka toliau naudojamos finansinėms priemonėms įgyvendinti, kol pagal išankstinį vertinimą yra lėšų poreikis finansinei priemonei įgyvendinti, taip pat neigiamoms palūkanoms dengti. Jei nebėra poreikio dengti neigiamų palūkanų ir (arba) pagal išankstinį vertinimą nebėra lėšų poreikio finansinei priemonei įgyvendinti, šios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijos grįžusios lėšos gali būti naudojamos kitoms atitinkamos ministerijos plėtros programoms finansuoti finansinių priemonių arba kitokia finansavimo forma.“
27. Papildau XVII skyrių 1201 punktu:
„1201. Iš investicijų įgyvendinant finansines priemones grįžusios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos lėšos ar jų dalis naudojamos finansinėms priemonėms įgyvendinti, kol pagal išankstinį vertinimą yra lėšų poreikis finansinėms priemonėms įgyvendinti ir kol tokios lėšos ar jų dalis turi būti grąžintos į valstybės iždą Vyriausybės nustatyta tvarka.“
28. Pakeičiu 129 punktą ir jį išdėstau taip: