Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. LAPKRIČIO 28 D. NUTARIMO NR. 1176 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 998

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi ir 38 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką.

1.2. Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašą.

1.3. Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą.

1.4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų sąrašą.

2. Įgalioti sudaryti susitarimą dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas):

2.1. finansų ministrą – su Valstybės duomenų agentūros generaliniu direktoriumi;

2.2. kultūros ministrą – su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi;

2.3. sveikatos apsaugos ministrą – su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriumi;

2.4. vidaus reikalų ministrą – su Viešojo valdymo agentūros direktoriumi;

2.5. žemės ūkio ministrą – su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi.“

2. Nustatyti, kad:

2.1. Šis nutarimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2.2. Įstaigų vadovams, kurie šiuo nutarimu patvirtinto Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Susitarimo aprašas) įsigaliojimo metu jau eina pareigas, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai susitarimas dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), per vieną mėnesį nuo Susitarimo aprašo įsigaliojimo dienos raštu pateikia Susitarimo projektą. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto. Susitarimas su įstaigos vadovu sudaromas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos. Susitarimas sudaromas mutatis mutandis vadovaujantis Susitarimo aprašo II ir III skyrių nuostatomis.

2.3. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Pareigybių metodika) nuostatas, aprašomos ir vertinamos tik naujai steigiamos, laisvos (neužimtos) valstybės tarnautojų pareigybės ar kai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atsiranda poreikis keisti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą.

2.4. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, patvirtinti pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusią tvarką, galioja iki valstybės tarnautojai eina pareigas, išskyrus šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatytus atvejus.

2.5. Jei šio nutarimo 2.3 papunktyje nurodytais atvejais valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas yra keičiamas pagal Pareigybių metodikos nuostatas ir šis valstybės tarnautojas neatitinka Pareigybių metodikoje nustatytų specialiųjų reikalavimų, tokiu atveju yra parengiamas pareigybės aprašymas pagal Pareigybių metodikos 4 punkte nustatyta tvarka patvirtintą pareigybės aprašymo ruošinį, nustatant tokius specialiuosius reikalavimus, kuriuos tas valstybės tarnautojas faktiškai atitinka.

2.6. Aukštesnieji vadovai, kurie 2024 m. sausio 1 d. pareigas eina trumpiau kaip pusę kadencijos, kuriai jie buvo priimti (paskirti), ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo išklauso įvadinio mokymo programą šiuo nutarimu patvirtinto Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – Kvalifikacijos tobulinimo aprašas) nustatyta tvarka. Aukštesniesiems vadovams, kurie 2024 m. sausio 1 d. pareigas eina trumpiau kaip pusę kadencijos, kuriai jie buvo priimti (paskirti), Kvalifikacijos tobulinimo aprašo 6 punkte nustatyta tvarka sudaromas individualus kadencijos trukmės kompetencijų ugdymo planas.

2.7. 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia Pareigybių metodikos 56 punkto redakcija:

56. Už metodinę pagalbą vykdant pareigybių aprašymo ir vertinimo procedūras, už pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringą ir už metodinę pagalbą tvarkant VATIS atsakinga Viešojo valdymo agentūra.“

2.8. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia Kvalifikacijos tobulinimo aprašo 25 punkto redakcija:

25. Už įstaigos personalo valdymą atsakingas struktūrinis padalinys ar asmuo, o jeigu įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas, per 5 darbo dienas nuo kompetencijų ugdymo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos įrašo Viešojo sektoriaus darbuotojų registre nurodytą informaciją apie aukštesniojo vadovo kompetencijų ugdymą ar valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą.“.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                        Ingrida Šimonytė

 

 

 

Vidaus reikalų ministrė                                                                       Agnė Bilotaitė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998

redakcija)

 

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ pareigybių aprašymo ir vertinimo METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigybių (toliau – valstybės tarnautojų pareigybės, pareigybės) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos) aprašymą ir vertinimą.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi.

Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 

II SKYRIUS

valstybės tarnautojų PAREIGYBIŲ APRAŠYMŲ RENGIMAS

IR VERTINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAREIGYBĖS APRAŠYMO RENGIMAS

 

3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai (toliau – pareigybių aprašymai) įstaigose rengiami Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) pagal pareigybių aprašymų ruošinius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms pareigybių aprašymų ruošiniai nėra rengiami. Kai nėra galimybių pareigybės aprašymą rengti VATIS, pareigybių aprašymai įstaigose rengiami raštu pagal pareigybių aprašymų ruošinius.

4. Pareigybių aprašymų ruošinius tvirtina Viešojo valdymo agentūros direktorius. Pareigybių aprašymų ruošiniuose pateikiami tipiniai specialieji reikalavimai, kurie nustatomi vadovaujantis Metodikos 1 priedu, kompetencijos bei jų pakankami lygiai, kurie nustatomi vadovaujantis Metodikos 2 priedu, užsienio kalbos reikalavimai, pareigybių lygmenys ir funkcijos. Vienam pareigybės lygmeniui gali būti patvirtintas daugiau negu vienas pareigybės aprašymo ruošinys, atsižvelgiant į pareigybės ar jų grupės vykdomų funkcijų specifiką ir (arba) veiklos sritį.

5. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės institucijos, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši  institucija, vadovas ar savivaldybės meras, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali savivaldybės institucija (toliau –  kolegialios institucijos vadovas), struktūrinių padalinių  vadovai, valstybės tarnautojai, turintys pavaldžių asmenų, vadovaudamiesi Metodika bei atsižvelgdami į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas, rengia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus arba šiuos pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens arba kolegialios institucijos vadovo pavedimu rengia kitas jų įgaliotas asmuo. Jeigu teisės aktų nustatytais atvejais valstybės tarnautojas yra pavaldus keliems subjektams, pareigybės aprašymą rengia įstaigos, kurios vadovas tvirtina pareigybės aprašymą, vadovo įgaliotas asmuo.

6. Pareigybės aprašymą sudaro šios dalys:

6.1. pareigybės charakteristika;

6.2. pareigybės veiklos sritis (ši dalis nenurodoma Metodikos 3 priede išvardintoms pareigybėms, kurioms veiklos sritis nenustatoma);

6.3. pareigybės specializacija (ši dalis nenurodoma Metodikos 18 punkte nustatytu atveju);

6.4. pareigybės funkcijos;

6.5. specialieji reikalavimai;

6.6. kompetencijos (ši dalis nepildoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA

 

7. Valstybės tarnautojo pareigybės charakteristika apima pareigybės pavadinimą, lygmenį ir pavaldumą.

8. Pareigybės aprašyme nurodant valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimą vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

8.1. įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo bei valstybės tarnautojų, nepriskirtų atskiriems struktūriniams padaliniams, pareigybių pavadinime nurodomas įstaigos pavadinimas ir pareigybės pavadinimas;

8.2. kitų Metodikos 8.1 papunktyje nenurodytų valstybės tarnautojų pareigybių pavadinime nurodomas įstaigos pavadinimas, struktūrinio padalinio pavadinimas ir pareigybės pavadinimas;

8.3. tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas įstatymuose, valstybės tarnautojo pareigybė pavadinama taip, kaip nustatyta įstatymuose.

9. Valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nurodomas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas pareigybių grupes ir pareigybes, išskyrus Metodikos 8.3 papunktyje nustatytą atvejį.

10. Valstybės tarnautojo pareigybė priskiriama pareigybės lygmeniui pagal Metodikos 1 priedą. Pagal pareigybės lygmenį nustatomi tipiniai specialieji reikalavimai, kompetencijos ir jų pakankami lygiai vadovaujantis Metodikos 2 priedu. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms kompetencijos, jų pakankami lygiai ir pareigybės lygmuo nėra nustatomi.

11. Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas, suderinęs su Viešojo valdymo agentūra, atsižvelgdamas į pareigybės pavaldumą, pareigybės aprašyme nustatytas jos veiklos sritis, pareigybės specializaciją, pareigybės funkcijas, specialiuosius reikalavimus ir kompetencijas, pareigybę priskiria Valstybės tarnybos įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytai pareigybei ir Metodikos 1 priede nustatytam pareigybės lygmeniui.

12. Nustatant valstybės tarnautojo pareigybės pavaldumą, vertinamos įstaigos administracijos struktūra, pareigybės veiklos sritis ir funkcijos bei atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo veiklą, nuostatas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGYBĖS VEIKLOS SRITIS

 

 

13. Pareigybės aprašyme nustatoma veiklos sritis (-ys), kurioje (-iose) valstybės tarnautojas atlieka funkcijas. Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas. Pareigybės veiklos sritys gali būti šios:

13.1. administracinis reglamentavimas;

13.2. administracinių sprendimų priėmimas;

13.3. administracinių paslaugų teikimas;

13.4. teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;

13.5. viešųjų paslaugų teikimo administravimas;

13.6. diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimo užtikrinimas;

13.7. pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atliekant jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo   įstatyme, įskaitant, bet neapsiribojant, valstybės strategijų, strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas; atstovavimas teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose;. tarptautiniai ryšiai; korupcijos prevencija; veiklos sritys, kurios apima teismų, prokuratūros ir kitas specifines veiklas, kurių pareigybių sąrašas nustatytas Metodikos 3 priede, išskyrus šiame priede išvardintas pareigybes, kurioms veiklos sritis nenustatoma.

14. Pareigybės aprašyme, nustatant kelias veiklos sritis, nustatoma viena pagrindinė ir ne daugiau kaip dvi papildomos veiklos sritys. Nustatant, kuri veiklos sritis yra pagrindinė, o kuri (-ios) papildoma (-os), vertinama pareigybės specifika bei teisės aktai, reglamentuojantys įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą.

15. Įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatomos visos jo kuruojamos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

16. Struktūrinio padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos struktūriniam padaliniui priskirtos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGYBĖS SPECIALIZACIJA

 

17. Pareigybės aprašymo specializacijos dalyje sukonkretinama (detalizuojama) pareigybės veiklos sritis, nurodant valstybės tarnautojui pavedamą darbo ir (ar) profesinę sritį, kurioje bus vykdomos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Pareigybės specializacija turi būti įvardinta trumpai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio ir (ar) pareigybės tikslus, uždavinius ir funkcijas. Pareigybės specializacija (-os) nurodoma (-os) visoms pareigybės veiklos sritims.

18. Metodikos 3 priede išvardytų valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms veiklos sritis nenustatoma, pareigybės aprašyme pareigybės specializacija nenurodoma.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGYBĖS FUNKCIJOS

 

19. Funkcijos pareigybės aprašyme nustatomos nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Funkcijos pareigybės aprašyme formuluojamos apibendrintai ir kiek įmanoma glaustai.

20. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareigybės lygmenį ir pareigybei nustatytą (-as) veiklos sritį (-is), iš atitinkamo pareigybės aprašymo ruošinio parenkamos funkcijos, kurios turi būti susijusios tik su pareigybei nustatytomis veiklos sritimis.

21. Rengiamame įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatomos visos pareigybės aprašymo ruošinyje nustatytos funkcijos. Rengiamame kito valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatomos ne mažiau kaip trys pareigybės aprašymo ruošinyje nustatytos funkcijos, į jas neįskaitant Metodikos 23 punkte nurodytos funkcijos.

22. Rengiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, funkcijos nustatomos atsižvelgiant į nustatytą (-as) pareigybės veiklos sritį (-is), jeigu ji (jos) nustatyta (-os), pareigybės specializaciją, jeigu ji nustatyta ir (ar) planuojamą šio valstybės tarnautojo veiklą.

23. Pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su struktūrinio padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu.

24. Pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su struktūrinio padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Į šiame punkte nurodytas šešias papildomas funkcijas neįskaitoma Metodikos 23 punkte nurodyta funkcija.

25. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ar įstatymų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose priskiriamos kitos funkcijos nei pareigybės aprašymo ruošinyje, pareigybės aprašyme trumpai nurodoma, pagal kokį teisės aktą ir kokias funkcijas vykdys valstybės tarnautojas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

26. Pareigybės aprašyme nustatomi specialieji reikalavimai: išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija, darbo patirtis, užsienio kalbos mokėjimas, kiti specialieji reikalavimai (papildoma užsienio kalba (-os), dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) teisę vairuoti, pilotuoti ar valdyti atitinkamą kelių, oro, geležinkelių, jūrų ar vidaus vandenų transporto priemonę (-es), kvalifikacijos atestatas (-ai) ir pažymėjimas (-ai), gebėjimas dirbti su specialia (-iomis) kompiuterine (-ėmis) programa (-omis) ar jai (joms) lygiaverte (-ėmis) kompiuterine (-ėmis) programa (-omis), kibernetinio saugumo pagrindų išmanymas, reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir kiti), nustatomi atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, specializaciją ir funkcijas.

27. Rengiant pareigybės aprašymą, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties nustatomi vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais valstybės tarnautojams, išskyrus tuos atvejus, kai rengiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir kai specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos ir dėl darbo patirties yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Pareigybės aprašyme nustatoma viena iš alternatyvų iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų. Jeigu pareigybei priskirta atstovavimo teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose funkcija, atsižvelgiant į pareigybės lygmenį nustatomas aukštasis universitetinis arba aukštasis koleginis teisinis išsilavinimas ir teisinio darbo patirtis. 

28. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomi specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties ir (ar) užsienio kalbos mokėjimo ir (ar) kiti būtini specialieji reikalavimai. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 1–3 punktuose nustatytoms politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomas aukštojo universitetinio išsilavinimo ar jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimas ir rekomenduojama nustatyti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Metodikoje vadovaujamo darbo patirtis suprantama taip, kaip nustatyta Metodikos 1 priede.

29. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatytoms politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatomas aukštojo universitetinio išsilavinimo (magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimas ir rekomenduojama nustatyti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį.

30. I pareigybės lygmens ir II pareigybės lygmens prokuratūros kanclerio, teismo kanclerio pareigybės aprašyme nustatomi specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos (specialieji reikalavimai studijų kryptims nenustatomi) ir dėl vadovaujamo darbo patirties (specialieji reikalavimai darbo patirčiai veiklos srityse nenustatomi). Kiti specialieji reikalavimai I pareigybės lygmens ir II pareigybės lygmens prokuratūros kanclerio, teismo kanclerio pareigybės aprašyme nenustatomi, išskyrus specialiuosius reikalavimus turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba suteikiant kitas specialiąsias teises, arba jei teisės aktuose nustatyti kiti papildomi specialieji reikalavimai I pareigybės lygmens ir II pareigybės lygmens prokuratūros kanclerio, teismo kanclerio pareigybėms.

31. Pareigybės aprašyme darbo patirtis veiklos srityje nustatoma atsižvelgiant į pareigybei, struktūriniam padaliniui, kuriam priskiriama ši pareigybė, ar įstaigai priskirtą veiklos sritį ir pareigybės specializaciją.

32. I pareigybės lygmens pareigybei nustatomas ne žemesnis kaip B2 užsienio kalbos mokėjimo lygis. II pareigybės lygmens pareigybei nustatomas ne žemesnis kaip B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis, išskyrus teismo kanclerio pareigybę, kuriai užsienio kalbos mokėjimas nustatomas pagal poreikį. Pareigybės, kurios veiklos sritis yra administracinis reglamentavimas, aprašyme nustatomas ne žemesnis kaip B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis, pareigybės, kurios veiklos sritis yra tarptautiniai ryšiai, aprašyme nustatomas ne žemesnis kaip B2 užsienio kalbos mokėjimo lygis. Kitoms pareigybėms užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas pagal poreikį. Jeigu užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas, jis negali būti žemesnis kaip B1.

33. Metodikos 1 priede nustatyti tipiniai specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams taikomi nustatant pareigybės aprašyme specialiuosius reikalavimus tiek, kiek jų nenustato kiti teisės aktai.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOMPETENCIJOS

 

34. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybei keliamų kompetencijų reikalavimai.

35. Kompetencijos yra:

35.1. bendrosios;

35.2. vadybinės ir lyderystės;

35.3. specifinės;

35.4. profesinės.

36. Bendrosios kompetencijos:

36.1. vertės visuomenei kūrimas (supranta valstybės tarnybos paskirtį, savo veikla ir pasiūlymais prisideda prie vertės visuomenei kūrimo);

36.2. organizuotumas (planuoja veiklą ir laiką, nusistato prioritetus, veikia neatidėliodamas);

36.3. patikimumas ir atsakingumas (vykdo įsipareigojimus, prisiima atsakomybę už veiklą ir rezultatus, jų gerinimą);

36.4. analizė ir pagrindimas (geba atlikti situacijos analizę – išskaidyti ją į sudėtines dalis, nustatyti dalių tarpusavio ryšius, išskirti esminę informaciją, parengti pagrįstus sprendimus);

36.5. komunikacija (geba bendrauti su asmeniu ir grupėje, pasirinkdamas įvairias bendravimo priemones, užtikrindamas informacijos perteikimą bei supratimą).

37. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos:

37.1. strateginis požiūris (tikslus suderina su valstybės prioritetais, įvertina platesnį kontekstą, numato ateities galimybes ir geba jomis pasinaudoti);

37.2. veiklos valdymas (nustato veiklos prioritetus, organizuoja ir koordinuoja veiklą, užtikrindamas tikslų įgyvendinimą);

37.3. lyderystė (yra pavyzdys kitiems, perteikia įstaigos viziją, misiją, tikslus ir įkvepia jų siekti, suteikia reikalingą emocinę paramą, įtraukia į sprendimų priėmimą, ugdo, sukuria pozityvią darbo aplinką).

38. Specifinės kompetencijos:

38.1. įžvalgumas (teikiamus pasiūlymus grindžia nacionaliniu, regioniniu ar savivaldos lygmeniu aktualių poreikių analize, numato pasiūlymų praktinio įgyvendinimo modelius, geba užtikrinti aktualių programų, projektų ir kitų veiklų tęstinumą);

38.2. informacijos valdymas (geba surinkti patikimą informaciją, ją sisteminti, tvarkyti ir kaupti);

38.3. orientacija į aptarnaujamą asmenį (pagarbiai bendrauja su aptarnaujamais asmenimis, išsiaiškina aptarnaujamų asmenų poreikius ir suranda aptarnaujamų asmenų poreikius atitinkančius sprendimus, tobulina aptarnavimo kokybę);

38.4. dalykinių ryšių tinklo kūrimas (kuria, palaiko ir plėtoja dalykinių ryšių tinklą, efektyviai išsprendžia problemas naudodamasis dalykinių ryšių tinklu, siūlo ilgalaikės partnerystės strategijas);

38.5. derybų valdymas (geba pasirengti deryboms, valdyti derybų procesą siekdamas visoms šalims naudingų susitarimų, taikyti skirtingas derybų strategijas ir taktikas);

38.6. tarpkultūrinė komunikacija (supranta kultūrinius skirtumus, geba efektyviai veikti ir bendrauti kitokioje nei įprasta kultūrinėje ir kalbinėje aplinkoje);

38.7. konfliktų valdymas (geba išspręsti konfliktus: nuraminti emocijas, išsiaiškinti konflikto priežastis, rasti sprendimus);

38.8. kontrolės ir priežiūros proceso valdymas (geba valdyti kontrolės ir priežiūros procesą, siekdamas užtikrinti kontroliuojamų ir prižiūrimų subjektų veiklos atitikimą galiojančioms teisės aktų nuostatoms ir keliamiems reikalavimams);

38.9. įtaka (geba daryti įtaką kitų nuomonei ir požiūriui bei gauti jų pritarimą siūlomoms idėjoms, naudodamasis teisėtomis ir etiškomis priemonėmis);

39. Profesinės kompetencijos apima būtinus gebėjimus vykdant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos savarankišką funkcionavimą, arba gebėjimus vykdant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, užtikrinančias įstaigai teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą.

40. I pareigybės lygmens ir II pareigybės lygmens prokuratūros kanclerio, teismo kanclerio pareigybėms nustatomos bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos.

41. II pareigybės lygmens Vyriausybės kanclerio pavaduotojo, direktoriaus pavaduotojo, viršininko pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pareigybėms, III pareigybės lygmens pareigybėms, pavaldžių asmenų turinčioms IV pareigybės lygmens pareigybėms, V pareigybės lygmens pareigybėms, pavaldžių asmenų turinčioms VI pareigybės lygmens pareigybėms, VII pareigybės lygmens pareigybėms ir pavaldžių asmenų turinčioms VIII pareigybės lygmens pareigybėms nustatomos bendrosios, vadybinės ir lyderystės, specifinės ir (ar) profesinės kompetencijos.

42. IV pareigybės lygmens pareigybėms, neturinčioms pavaldžių asmenų, VI pareigybės lygmens pareigybėms, neturinčioms pavaldžių asmenų, VIII pareigybės lygmens pareigybėms, neturinčioms pavaldžių asmenų, IX pareigybės lygmens, X pareigybės lygmens ir XI pareigybės lygmens pareigybėms nustatomos bendrosios, specifinės ir (ar) profesinės kompetencijos.

43. Valstybės tarnautojų pareigybėms kompetencijos ir jų pakankami lygiai nustatomi vadovaujantis Metodikos 2 priedu.

44. Bendrųjų, vadybinių bei lyderystės ir specifinių kompetencijų aprašymus tvirtina Viešojo valdymo agentūros direktorius pagal Metodikos 4 priedą.

Bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir profesinių kompetencijų aprašymai rengiami VATIS.

45. Profesinės kompetencijos pareigybei nustatomos, jeigu nepakanka specifinių kompetencijų. Esant poreikiui, profesinės kompetencijos aprašomos ir jų aprašymai įstaigoje tvirtinami pagal Metodikos 4 priedą. Profesinių kompetencijų aprašymus tvirtina valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas.

Profesinių kompetencijų aprašymai rengiami VATIS.

46. Aprašant ir nustatant kompetenciją nurodomas kompetencijos pavadinimas, apibrėžtis, indikatoriai, kurie apibūdintų valstybės tarnautojo elgesį, lemiantį sėkmingą veiklos vykdymą ir užtikrinantį veiklos rezultatus (t. y. parodantį kompetencijos turėjimą), bei šių indikatorių įvertinimas balais. Nustatant kompetencijas yra nurodomi šeši indikatoriai.

47. Pareigybei nustatoma nuo 1 iki 3 specifinių ir (ar) profesinių kompetencijų. Bendras specifinių ir profesinių kompetencijų kiekis negali viršyti 3 kompetencijų.

48. Formuluojant profesinės kompetencijos pavadinimą atsižvelgiama į pareigybės veiklos sritį, įstaigos planavimo dokumentus, įstaigos arba struktūrinio padalinio veiklos specifiką – veiklos tikslus, uždavinius ir funkcijas.

49. Profesinės kompetencijos apibrėžtyje apibūdinami valstybės tarnautojo gebėjimai, būtini funkcijoms tam tikroje valstybės tarnautojo veiklos srityje ir (ar) sektoriuje (t. y. tam tikroje ekonominėje ir (ar) socialinėje srityje) atlikti.

50. Patvirtintame profesinės kompetencijos aprašyme gali būti nustatyti daugiau nei 6 indikatoriai. Nustatant profesinę kompetenciją konkrečiai valstybės tarnautojo pareigybei, šios pareigybės aprašyme nurodomi 6 indikatoriai, kurie pasirenkami iš patvirtinto profesinės kompetencijos aprašymo atsižvelgiant į pareigybės veiklos sritį ir specializaciją.

51. Formuluojant kompetencijos indikatorius nurodoma, kokius teisės aktus turi žinoti ir gebėti taikyti valstybės tarnautojas, kokias konkrečias profesines žinias ir gebėjimus turi turėti ir gebėti taikyti savo veikloje valstybės tarnautojas, kokios asmeninės savybės, susijusios su profesine veikla, turi būti būdingos konkrečias pareigas einančiam valstybės tarnautojui.

52. Indikatoriai vertinami keturių balų skalėje, nuo 0 iki 3 balų (0 balų – žemiausias balas, o 3 – aukščiausias). Indikatorių vertinimai paprastai aprašomi atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo lygį ir (ar) apimtį bei užduočių vykdymo savarankiškumą. Veiklos sudėtingumo lygis ir (ar) apimtis kiekvienam indikatoriui aprašomi atskirai, atsižvelgiant į indikatoriaus įvertinimą balais, pagal Metodikos 4 priede nustatytą Kompetencijos aprašymo formą.

53. Kiekviena kompetencija turi penkis lygius (pirmas lygis – žemiausias, penktas lygis – aukščiausias). Pagal Metodikos 5 priede pateiktą Kompetencijos lygį atitinkančių indikatorių vertinimo balais reikšmių lentelę pareigybės aprašyme nustatomas konkrečios kompetencijos lygis.

54. Valstybės tarnautojų pareigybės lygmeniui nustatytų kompetencijų ir jų lygių visuma yra atitinkamos valstybės tarnautojo pareigybės lygmens kompetencijų profilis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygmenims kompetencijų profiliai nustatyti Metodikos 2 priede.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55. Valstybės tarnautojas su pareigybės aprašymu supažindinamas per VATIS ar naudojantis įstaigos dokumentų valdymo informacine sistema arba įstaigos informacine sistema, kurioje tvarkoma informacija, susijusi su personalo valdymu ir administravimu. Jei supažindinti valstybės tarnautoją su pareigybės aprašymu naudojantis VATIS arba nurodyta įstaigos informacine sistema nėra galimybės, valstybės tarnautojas su pareigybės aprašymu supažindinamas pasirašytinai.

56. Už metodinę pagalbą vykdant pareigybių aprašymo ir vertinimo procedūras bei už pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringą atsakinga Viešojo valdymo agentūra, už metodinę pagalbą tvarkant VATIS atsakingas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

___________________

 

 

Valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymo

ir vertinimo metodikos

1 priedas

 

TIPINIAI SPECIALIEJI REIKALAVIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS

 

Eil. Nr.

Pareigybės lygmenys

Pareigybės pavadinimas

Vadovaujamo darbo patirtis

(1 pastaba)

Išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos (2 pastaba), darbo patirties (3 pastaba) reikalavimai ir (ar) reikalavimų alternatyvos

1.

I pareigybės lygmuo

Seimo kancleris

3 metai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas), savivaldybės kontrolierius

2.

II pareigybės lygmuo

 

 

 

Prokuratūros kancleris,

teismo kancleris

2 metai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas,

direktoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 metai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. 3 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

3.

III pareigybės lygmuo

Departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

įstaigos prie ministerijos kancleris, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas

 

1 metai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

4 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

4.

IV pareigybės lygmuo

Ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius,

vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas,

gynybos patarėjas

 

 

 

1 metai

(4 pastaba)

Nereikalaujama (5 pastaba)

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

5 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

5

V pareigybės lygmuo

Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas

 

Nereikalaujama

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

5 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

6.

VI pareigybės lygmuo

Vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas

 

 

Nereikalaujama

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

4 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

7.

VII pareigybės lygmuo

Skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas

 

Nereikalaujama

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

3 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

8.

VIII pareigybės lygmuo

Patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas,

Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas,

specialusis atašė, prekybos atstovas

Nereikalaujama

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

2 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

9.

IX pareigybės lygmuo

Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas,

padėjėjas (Seimo kanceliarijoje)

Nereikalaujama

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

ARBA

Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

1 metai darbo patirties veiklos srityje (-se).

10.

X pareigybės lygmuo

Vyresnysis specialistas

Nereikalaujama

Aukštasis koleginis išsilavinimas (profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

Darbo patirties veiklos srityje (-se) nereikalaujama.

11.

XI pareigybės lygmuo

Specialistas, teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius

Pastabos:

1. Vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų, vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims, pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kurias atliekant reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas vykdant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas).

2. Į pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys ir aukštesnį nei šiame priede nurodytą kvalifikacinį laipsnį pareigybės aprašyme nurodytoje (-se) studijų kryptyje (-se).

3. Darbo patirties veiklos srityje reikalavimas netaikomas Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 3 priede išvardytoms valstybės tarnautojų pareigybėms, kurioms veiklos sritis nenustatoma.

4. Taikoma IV pareigybės lygmens pareigybėms, turinčioms pavaldžių asmenų.

5. Taikoma IV pareigybės lygmens pareigybėms, neturinčioms pavaldžių asmenų.

 

____________________

 

Valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymo

ir vertinimo metodikos

2 priedas

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ LYGMENIMS NUSTATYTŲ KOMPETENCIJŲ PROFILIAI

 

Eil. Nr.

Pareigybių lygmenys

KOMPETENCIJOS IR JŲ PAKANKAMI LYGIAI

Bendrosios kompetencijos

Vadybinės ir lyderystės kompetencijos

Specifinės kompetencijos

Profesinės kompetencijos

Vertės visuomenei kūrimas

Organizuotumas

Patikimumas ir
atsakingumas

Analizė ir pagrindimas

Komunikacija

Strateginis požiūris

Veiklos valdymas

Lyderystė

Specifinė kompetencija

Profesinė kompetencija (jeigu ji (jos) nustatyta (-os))


1.

I pareigybės lygmuo

5

5

5

5

5

5

5

5

2.

II pareigybės lygmuo

5

5

5

5

5

5

5

4

5

(1 pastaba)

5

(1 pastaba)

3.

III pareigybės lygmuo

4/5

5

5

4/5

4/5

4

5

4

5

4/5

4.

IV pareigybės lygmuo

4/5

4/5

4/5

4/5

4/5

4

(2 pastaba)

5

(2 pastaba)

4

(2 pastaba)

4/5

4/5

5.

V pareigybės lygmuo

4

4

4

4/5

4/5

4

4

4

4/5

4/5

6.

VI pareigybės lygmuo

4

4

4

4/5

4/5

3

(2 pastaba)

4

(2 pastaba)

4

(2 pastaba)

4/5

4/5

7.

VII pareigybės lygmuo

4

4

4

4/5

4/5

2/3

3

3

4/5

4/5

8.

VIII pareigybės lygmuo

4

4

4

4/5

4/5

1/2

(2 pastaba)

2

(2 pastaba)

2

(2 pastaba)

4

4

9.

IX pareigybės lygmuo

3

3

3

3/4

3/4

3

3

10.

X pareigybės lygmuo

2

2

2

2/3

2/3

2

2

11.

XI pareigybės lygmuo

1

1

1

1

1

1

1

Pastabos:

1. Specifinės ir profesinės kompetencijos nustatomos Vyriausybės kanclerio pavaduotojui, direktoriaus pavaduotojui, viršininko pavaduotojui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), Nacionalinio krizių valdymo centro vadovui.

2. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos nustatomos IV, VI ir VIII pareigybės lygmens valstybės tarnautojų pareigybėms, jeigu jos turi pavaldžių asmenų.

3. Tais atvejais, kai pateikiami vienos kompetencijos keli pakankami lygiai, vadovaujamasi šiais principais:

3.1. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės pagrindinė veiklos sritis yra administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra, – tokiai pareigybei kompetencijos „Analizė ir pagrindimas“ lygis nustatomas aukštesnis iš pateiktų lygių, o kompetencijos „Komunikacija“ lygis nustatomas žemesnis iš pateiktų lygių.

3.2. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės pagrindinė veiklos sritis yra administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas, diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimo užtikrinimas, pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atliekant jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo   įstatyme– tokiai pareigybei kompetencijos „Analizė ir pagrindimas“ lygis nustatomas žemesnis iš pateiktų lygių, o kompetencijos „Komunikacija“ lygis nustatomas aukštesnis iš pateiktų lygių.

3.3. Valstybės tarnautojų pareigybėms, kurių pavadinimai ir funkcijos nustatomos pagal teisės aktus, kompetencijų „Analizė ir pagrindimas“ bei „Komunikacija“ lygiai nustatomi pasirinktinai iš pateiktų lygių. Sprendimą dėl šių kompetencijų lygių priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas.

3.4. III pareigybės lygmens pareigybėms ir V pareigybės lygmens pareigybėms „Profesinės kompetencijos“ ir (ar) „Specifinės kompetencijos“ lygis nustatomas pasirinktinai iš pateiktų lygių. Sprendimą dėl šių kompetencijų lygių priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas.

3.5. Kitais atvejais sprendimą dėl kompetencijų lygių priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios institucijos vadovas.

 

____________________

 

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo

ir vertinimo metodikos

3 priedas

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS, KURIOMS VEIKLOS SRITIS NENUSTATOMA ARBA NUSTATOMA KITA SPECIFINĖ VEIKLOS SRITIS

 

Valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 13 punkte nurodytos veiklos sritys nenustatomos

Valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms nustatoma Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 13 punkte nurodyta (-os) veiklos sritis (-ys) ir (ar) kita (-os) specifinė veiklos sritis (-ys)

Įstaigos vadovas

Ministerijos kancleris

Komisijos ar tarybos administracijos direktorius

Komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas

Seniūnas

Seniūno pavaduotojas

Teismo kancleris

Prokuratūros kancleris

Įstaigos prie ministerijos kancleris

Generalinis inspektorius

Gynybos patarėjas

Gynybos patarėjo pavaduotojas

Seimo nuolatinis atstovas

Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas

Teismo pirmininko patarėjas

Teismo pirmininko padėjėjas

Teismo skyriaus pirmininko patarėjas

Teisėjo vyresnysis padėjėjas

Teisėjo padėjėjas

Teismo konsultantas

Teismo administracijos sekretorius

Teismo posėdžių sekretorius

Vyriausiojo prokuroro padėjėjas

Prokuroro padėjėjas

Specialusis atašė

Prekybos atstovas

Specialiojo atašė pavaduotojas

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės (išskyrus įstaigų vadovų, priimamų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigybes)

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojų pareigybės, padedančios kontrolieriams vykdyti jų funkcijas

 

 

_____________________

 

 

Valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymo ir vertinimo metodikos

4 priedas

 

(Kompetencijos aprašymo forma)

___________________________________________________________________________

(Įstaigos pavadinimas)

__________________

(Pareigos)

TVIRTINU

___________________

(Parašas)

___________________

(Vardas, pavardė)

___________________

(data)

 

KOMPETENCIJOS APRAŠYMO FORMA

 

KOMPETENCIJOS PAVADINIMAS

 

Kompetencijos apibrėžtis

 

 

Indikatorių vertinimas

 

 

0

1

2

3

1.  Kompetencijos indikatorius

Neatitinka indikatoriaus vertinimo 1 balu reikalavimų ir kt.

Geba atlikti nesudėtingas ir (ar) mažos apimties užduotis (savarankiškai);

su pagalba – vidutinio sudėtingumo ir (arba) vidutinės apimties užduotis ir kt.

Geba atlikti nesudėtingas ir vidutinio sudėtingumo ir (arba) mažos ir vidutinės apimties užduotis (savarankiškai);

su pagalba – sudėtingas ir (ar) didelės apimties užduotis ir kt.

Geba atlikti sudėtingas ir (ar) didelės apimties užduotis (savarankiškai) ir kt.

2.  ...

 

 

 

 

3.  ...

 

 

 

 

4.  ...

 

 

 

 

5.  ...

 

 

 

 

6.  ...

 

 

 

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

Valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymo ir vertinimo metodikos

5 priedas

 

kompetencijos lygį atitinkančiŲ indikatoriŲ vertinimo balais reikšmių lentelė

 

Kompetencijos lygis

Kompetencijos lygį atitinkanti indikatorių vertinimo balais suma

 

Neatitinka 1 kompetencijos lygio

 

0–3

1 lygis

 

4–6

2 lygis

 

7–9

3 lygis

 

10–12

4 lygis

 

13–15

5 lygis

 

16–18

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998

redakcija)

 

 

SUSITARIMO DĖL PAGRINDINIŲ ĮSTAIGOS VADOVO KADENCIJOS LAIKOTARPIO IR (AR) TAM TIKRŲ JO ETAPŲ VEIKLOS TIKSLŲ IR REZULTATŲ SUDARYMO

TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato susitarimo su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu (-tu) asmeniu dėl pagrindinių jo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką.

2. Aprašas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalį. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatyme.

 

II SKYRIUS

SUSITARIMO SUDARYMAS

 

3. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai Susitarimas sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), parengia, o kai Susitarimas sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu, parengia ir suderina su Vyriausybės kanceliarija Susitarimo projektą.

4. Į įstaigos vadovo pareigas skiriamam asmeniui į pareigas priimantis asmuo Susitarimo projektą perduoda ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.

5. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo į pareigas paskyrimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto.

6. Susitarimas sudaromas raštu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įstaigos vadovo paskyrimo į pareigas dienos, išskyrus įstaigos vadovo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius. Susitarimas patalpinamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ir įstaigos vadovo paskelbiamas viešai jo vadovaujamos įstaigos interneto svetainėje.

 

 

III SKYRIUS

SUSITARIMO TURINYS

 

7. Sudaromame Susitarime, be bendrųjų rekvizitų (Susitarimo sudarymo vieta, data, numeris, Susitarimo šalys (įstaigos vadovas bei į pareigas priimantis asmuo), jų parašai ir t. t.), taip pat turi būti nustatyti visos kadencijos laikotarpio tikslai ir rezultatai ir (ar) kadencijos etapų tikslai ir rezultatai, kurie:

7.1. turi būti aiškūs – išdėstyti suprantamai ir nedviprasmiškai, turi būti aktualūs (reikšmingi), nustatyti atsižvelgiant į įstaigos veiklos specifiką, leidžiantys tiek įstaigos vadovui, tiek į pareigas priimančiam asmeniui aiškiai suvokti, kokie lūkesčiai įstaigos vadovo bei įstaigos veiklai yra keliami;

7.2. turi būti pamatuojami – turėti aiškiai nustatytus konkrečius vertinimo rodiklius (pavyzdžiui laiko, rezultato, kokybės), kurie leistų nustatyti, ar buvo pasiekti keliami tikslai bei rezultatai;

7.3. turi būti pasiekiami – būti realiai įmanomi pasiekti atsižvelgiant į įstaigos turimus laiko, finansinius, žmogiškuosius bei kitus išteklius;

7.4. turi būti įvertintos rizikos – nurodyta, kokios egzistuoja objektyvios rizikos, dėl kurių gali būti nepasiekti nustatyti tikslai ir rezultatai, kurių nepasiekus bus nelaikoma, kad atitinkami tikslai ir rezultatai buvo nepasiekti dėl įstaigos vadovo atsakomybės.

 

IV SKYRIUS

SUSITARIMO KEITIMAS

 

8. Susitarimas gali būti keičiamas tuo atveju, kai pasikeičia į pareigas priimančio asmens lūkesčiai įstaigos vadovo bei įstaigos veiklai arba kai dėl objektyvių aplinkybių kyla poreikis tikslinti Susitarimą. Susitarimo keitimą inicijuoja į pareigas priimantis asmuo raštu pateikdamas keičiamo Susitarimo projektą įstaigos vadovui.

9. Įstaigos vadovas per vieną mėnesį nuo keičiamo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus įstaigos vadovo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui  pateikia savo pasiūlymus dėl keičiamo Susitarimo projekto.

10. Susitarimas keičiamas raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo keičiamo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos, išskyrus įstaigos vadovo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius.

 

V SKYRIUS

ATITIKTIES PASIEKTIEMS TIKSLAMS IR REZULTATAMS VERTINIMAS

 

11. Pasiekti rezultatai įgyvendinant Susitarimą vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu.

12. Vertinant Vyriausybės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą, Susitarimą su įstaigos vadovu sudaręs Vyriausybės įgaliotas ministras ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo procedūros pradžios (kasmetinio vertinimo atveju – nuo einamųjų metų pradžios; neeilinio vertinimo atveju – nuo sprendimo atlikti neeilinį vertinimą priėmimo dienos) įvertina Susitarime nustatytų veiklos tikslų ir rezultatų pasiekimą ir pateikia savo išvadą dėl pasiektų veiklos tikslų ir rezultatų Ministrui Pirmininkui, kuris vertina Vyriausybės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą.

_____________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998

redakcija)

 

 

AUKŠTESNIŲJŲ VADOVŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką.

2.       Valstybės pareigūnams, statutiniams valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek valstybės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kvalifikacijos tobulinimo nereglamentuoja kiti teisės aktai.

3.       Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme.

4.       Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo metodai yra šie:

4.1. savišvieta – kompetencijų ugdymo ar kvalifikacijos tobulinimo metodas, kai dalyvis individualiai susipažįsta ir įsisavina reikiamą informaciją. Lektoriaus, kolegos, tiesioginio vadovo, mentorius įsitraukimas reikalingas pagal poreikį aukštesnįjį vadovą ar valstybės tarnautoją konsultuojant, diskutuojant ir (ar) suteikiant grįžtamąjį ryšį.

4.2. mokymasis veikloje – aukštesniojo vadovo ar valstybės tarnautojo sudėtingų, kompleksinių užduočių atlikimas savarankiškai, su įstaigoje pareigas einančiu (-iais) kolega (-omis) ar mentoriumi, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (toliau – įstaiga) pareigas einančių kolegų mokymas ar pavadavimas, kurio metu įgyjamos naujos ar lavinamos turimos kompetencijos, žinios ir gebėjimai;

4.3. mokymasis iš kitų asmenų – aukštesniojo vadovo ar valstybės tarnautojo naujų kompetencijų, žinių ir gebėjimų įgijimas ar turimų kompetencijų, žinių ir gebėjimų lavinimas komandiruočių, stažuočių, darbo grupių veiklos, projektų ir renginių metu, bendradarbystės centruose ar ugdomojo vadovavimo metu;

4.4. neformalusis švietimas.

 

II SKYRIUS

AUKŠTESNIŲJŲ VADOVŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

 

5.       Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą centralizuotai organizuoja Viešojo valdymo agentūra valstybės biudžeto ir (ar) kitomis lėšomis.

6.       Viešojo valdymo agentūra aukštesniajam vadovui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo priėmimo (paskyrimo) į pareigas dienos įvertina aukštesniojo vadovo turimas pareigoms eiti reikalingas kompetencijas, sudaro individualų kadencijos trukmės kompetencijų ugdymo planą ir jį suderina su aukštesniuoju vadovu ir jį į pareigas priimančiu asmeniu, o kai priimantis į pareigas asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija – kolegialios valstybės institucijos vadovu ar savivaldybės meru ar jų įgaliotu asmeniu. Individualus kompetencijų ugdymo planas gali būti keičiamas pagal poreikį.

7.       Aukštesnysis vadovas, pirmą kartą priimtas (paskirtas) į aukštesniojo vadovo pareigas, įvadinio mokymo programą išklauso ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo priėmimo (paskyrimo) į pareigas dienos.

8.       Aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo ir įvadinio mokymo programas ir programų modulius tvirtina Viešojo valdymo agentūros direktorius. Aukštesnieji vadovai gali pasirinkti, pagal kokias aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo programas ugdyti kompetencijas.

9.       Pagal poreikį aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą pagal Viešojo valdymo agentūros direktoriaus patvirtintas kompetencijų ugdymo programas ir programų modulius arba kitas kompetencijų ugdymo programas ir programų modulius gali organizuoti aukštesnįjį vadovą į pareigas priimantis asmuo ar įstaiga, kurioje pareigas eina aukštesnysis vadovas.

 

III SKYRIUS

CENTRALIZUOTAS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

10.     Centralizuotą valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą pagal Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų sąrašą organizuoja Viešojo valdymo agentūra valstybės biudžeto ir (ar) kitomis lėšomis.

11.     Centralizuotas valstybės tarnautojų tobulinimo programas ir programų modulius tvirtina Viešojo valdymo agentūros direktorius.

12.     Viešojo valdymo agentūra kasmet iki einamųjų (x) metų pabaigos susirenka įstaigų kitų metų poreikį centralizuotam valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui ir iki kitų (x+1) metų kovo 31 d. sudaro kitų (x+1) metų centralizuoto valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo planą. Prireikus centralizuoto valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo planas gali būti keičiamas.

 

 

IV SKYRIUS

DECENTRALIZUOTAS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

13.     Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į įstaigos veiklos sritis, planavimo dokumentus, įstaigos finansinę padėtį, tvirtina metinį valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo planą ne vėliau kaip iki einamųjų (x) metų balandžio 30 d.

14.     Valstybės tarnautojui einamaisiais (x) metais prireikus tobulinti kvalifikaciją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą, įstaigos finansinę padėtį, priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo turinio ir (ar) formos (-ų). Prireikus valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojui gali organizuoti ir kvalifikacijos tobulinimą pagal Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų sąrašą.

15.     Valstybės tarnautojui, priimtam, perkeltam ar grįžusiam į pareigas (atkūrusiam valstybės tarnautojo statusą, grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų, po tam tikro laiko vėl priimtam į tas pačias pareigas ir kitais atvejais) valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriamas mentorius, gali būti sudarytas adaptacinis valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo planas, skirtas atkurti prarastoms ar įgyti naujoms kompetencijoms, žinioms ir gebėjimams, reikalingiems valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti.

 

V SKYRIUS

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS TARPTAUTINĖSE AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJOSE

 

16.  Viešojo valdymo agentūra, gavusi informaciją apie galimybę ugdyti aukštesniojo vadovo kompetencijas ar tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, skelbimą apie tokią galimybę (toliau – skelbimas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodytos informacijos gavimo dienos paskelbia Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje

17.  Įstaiga, gavusi informaciją apie galimybę ugdyti aukštesniojo vadovo kompetencijas ar tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, jeigu aukštesniojo vadovo kompetencijų ugdymas ar valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimas yra aktualus ne vienai įstaigai, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos pateikia ją elektroniniu paštu Viešojo valdymo agentūrai, išskyrus atvejus, kai aukštesniojo vadovo kompetencijų ugdymo ar valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo galimybė yra išimtinai susijusi tik su informaciją gavusios įstaigos kompetencija.

18.  Jeigu tarptautinė ar užsienio valstybės institucija Lietuvos Respublikai yra nustačiusi aukštesniųjų vadovų ir (ar) valstybės tarnautojų, atitinkamai siunčiamų ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją, kvotą, Viešojo valdymo agentūros direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas sudaro atrankos komisiją ir organizuoja aukštesniojo vadovo ir (ar) valstybės tarnautojo (-ų), siunčiamo (-ų) ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, atranką (toliau – atranka). Į atrankos komisiją gali būti įtraukiami ir kitų įstaigų atstovai. Atranka gali būti atliekama ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

19.  Skelbime nurodytus tarptautinės ar užsienio valstybės institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis aukštesnysis vadovas ir valstybės tarnautojas, pageidaujantis dalyvauti atrankoje, atrankos komisijai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) skelbime nustatytais terminais turi pateikti:

19.1. VATIS nurodytos formos prašymą;

19.2. gyvenimo aprašymą;

19.3. aukštesnįjį vadovą ar valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai priimantis į pareigas asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija – kolegialios valstybės institucijos vadovo ar savivaldybės mero, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ar jo įgalioto asmens sutikimą, kad aukštesnysis vadovas ar valstybės tarnautojas dalyvautų atrankoje ir laimėjęs ją būtų išsiųstas ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją į tarptautinę ar užsienio valstybės instituciją;

19.4. kitus skelbime nurodytus dokumentus ar duomenis.

20.  Atrenkant aukštesnįjį vadovą ir (ar) valstybės tarnautoją, kuris bus siunčiamas ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją į tarptautines ar užsienio valstybių institucijas, atsižvelgiama į tarptautinės ar užsienio valstybės institucijos nustatytus kriterijus.

21.  Jeigu aukštesniųjų vadovų ir (ar) valstybės tarnautojų, pateikusių Aprašo 19 punkte nustatytus dokumentus ir atitinkančių tarptautinės ar užsienio valstybės institucijos nustatytus reikalavimus, yra mažiau nei tarptautinės ar užsienio valstybės institucijos nustatytas atrinkti aukštesniųjų vadovų ir (ar) valstybės tarnautojų skaičius, aukštesnieji vadovai ir (ar) valstybės tarnautojai laikomi atrinktais.

22.  Jeigu aukštesniuosius vadovus ir (ar) valstybės tarnautojus, kurie ugdys kompetencijas ar tobulins kvalifikaciją, atsirenka pati tarptautinė ar užsienio valstybės institucija, aukštesnieji vadovai ir (ar) valstybės tarnautojai, prieš dalyvaudami šioje atrankoje turi gauti aukštesnįjį vadovą ar valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai priimantis į pareigas asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija – kolegialios valstybės institucijos vadovo ar savivaldybės mero, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ar jo įgalioto asmens sutikimą, kad aukštesnysis vadovas ar valstybės tarnautojas dalyvautų šioje atrankoje ir laimėjęs ją būtų išsiųstas ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją į tarptautinę ar užsienio valstybės instituciją.

23.  Atrankos komisijai atrinkus aukštesnįjį vadovą ugdyti kompetencijas ir (ar) valstybės tarnautoją (-us) tobulinti kvalifikaciją tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose arba aukštesniajam vadovui ir (ar) valstybės tarnautojui ar įstaigai gavus vardinį tarptautinės ar užsienio valstybės institucijos kvietimą ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją, aukštesnieji vadovai ir (ar) valstybės tarnautojai ugdyti kompetencijas ar tobulinti kvalifikaciją į tarptautines ar užsienio valstybių institucijas siunčiami aukštesnįjį vadovą ar valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai priimantis į pareigas asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija – kolegialios valstybės institucijos vadovo ar savivaldybės mero, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ar jo įgalioto asmens sprendimu.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24.     Kompetencijų ugdymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas ar jų dalį, kurių neapmoka priimančioji įstaiga ar kurios neapmokamos iš kitų finansavimo šaltinių, apmoka įstaiga, siunčianti aukštesnįjį vadovą ugdyti kompetencijas ar valstybės tarnautoją tobulinti kvalifikaciją.

25.     Už įstaigos personalo valdymą atsakingas struktūrinis padalinys ar asmuo, o jeigu įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas, per 5 darbo dienas nuo kompetencijų ugdymo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos įrašo Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją apie aukštesniojo vadovo kompetencijų ugdymą ar valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą.

 

________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998

redakcija)

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PRIORITETŲ SĄRAŠAS

 

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai yra šie:

1. Lyderystės įgūdžių tobulinimas;

2. Finansinių-analitinių kompetencijų tobulinimas;

3. Skaitmeninių kompetencijų tobulinimas.

 

 

__________________