LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL AŠTUONIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS programos
2020 m. gruodžio 11 d. Nr. XIV-72
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio penktąja dalimi ir apsvarstęs Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, nutaria:
1 straipsnis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2020 m. gruodžio 11 d.
nutarimu Nr. XIV-72
AŠTUONIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA
I SKYRIUS
ĮŽANGA
1. Visuotinė pandemija, klimato kaita, globalizacija, gyventojų senėjimas ir technologijų raida Lietuvą ir pasaulį keičia greičiau negu kada nors anksčiau. Šie globalūs pokyčiai ne tik didina nesaugumą ir nerimą dėl ateities, bet ir kuria tarpusavio bendrumo jausmą, stiprėjantį žmonių pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe, teikia geresnės ateities viltį.
2. Šiais metais minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Mūsų visų išsvajota ir kurta valstybė sulaukė brandos. Atėjo metas, kai brandi turi būti ir mūsų politinė kultūra, priimami brandūs sprendimai. Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visą laiką tikėjosi, – atvirumą, atsakomybę, vienodą visų vertinimą ir pagarbą. Tik kasdien vadovaudamiesi šiais principais sustiprinsime žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos demokratine sistema, atliepsime visuomenės ir atskirų jos grupių poreikius.
3. Ši Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbą pradeda ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu. COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemija – pasaulyje išskirtinė sveikatos situacija, jos sukeltos pačios skaudžiausios netektys šiandien – žmonių gyvybės. Kol kas dar nežinoma ir neištirta ilgalaikė pandemijos įtaka žmonių sveikatai.
COVID-19 jau sudavė beprecedentį smūgį pasaulio ūkio raidai, tačiau atsinaujinanti pandemijos banga dar neleidžia prognozuoti galimų pasekmių viso pasaulio ir atskirų valstybių ekonomikoms.
4. Esamos aplinkybės diktuoja ne tik būtinybę greitai veikti. Vyraujantis neapibrėžtumas (kai nežinome, kaip ilgai, kokia imtimi virusas veiks ir kokia bus jo galutinė įtaka) sukuria prielaidas naujai pažvelgti į iki šiol nueitą mūsų šalies raidos kelią ir, remiantis žiniomis, prognozėmis bei duomenimis, atversti naują pažangos lapą.
5. Išskyrėme svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, ar tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos.
6. Įsipareigojame pasiekti esminį ekonomikos proveržį, pereidami prie aukštesnės, negu dabar esama, pridėtinės ekonominės vertės. Skatinsime augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plėsime skaitmenizavimą, įgyvendinsime valstybinę atvirų duomenų politiką. Sukursime draugišką aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir vystyti verslą. Aktyviai skatinsime mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklų, kurių vienas pagrindinių tikslų bus rasti sprendimus pasaulinėms tendencijoms, apimtį.
7. Laikysimės gamtą tausojančios politikos principų, priimsime sprendimus, formuojančius atsakingą vartojimą, įtrauksime visuomenę į gamtosaugos veiklos vystymą ir su aplinkosauga susijusių sprendimų priėmimą. Stiprinsime Lietuvos energetinę nepriklausomybę, plėtosime žiedinę ekonomiką.
8. Tik tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė žino, kad susidūrusi su sunkumais sulauks pagalbos juos įveikdama, o žmonių siekio jaustis visaverčiais visuomenės nariais neribos fizinės ar kitokios aplinkybės. Tik tokia visuomenė gali būti stipri.
9. Pandemija parodė, kad nė vienas nesame apsaugoti nuo sudėtingų aplinkybių ir kiek daug kiekvienas iš mūsų galime nuveikti kitų labui. Todėl įsipareigojame kurti sąlygas, padėsiančias žmonėms sėkmingai realizuoti savo gebėjimus ir patirtis, sukurti aplinką, kur visi jausis vertinami ir svarbūs. Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti. Žmonėms su negalia sieksime suteikti galimybę gyventi savarankiškai, gauti išsilavinimą ir sukurti jiems palankias darbo sąlygas. Mes žinome, kad visuomenė stipri tiek, kiek stiprūs silpniausi tos visuomenės nariai.
10. Ilgalaikė mūsų valstybės pažanga priklauso nuo švietimo sistemos ir jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių. Įsipareigojame, kad kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene parengsime ir imsimės įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
11. Pandemija tik dar labiau išryškino mūsų dabartinės sveikatos sistemos trūkumus ir kartu parodė, kuria kryptimi turėtume ją plėtoti, jeigu norime užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems gyventojams. Įsipareigojame kurti gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, krizėms atsparią sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Daug dėmesio skirsime psichologinei žmonių sveikatai, prioritetą teiksime prevencinėms priemonėms ir programoms, kad būtų išvengta ilgalaikių neigiamų sveikatos padarinių. Mūsų tikslas – ilgėjanti visaverčio gyvenimo trukmė, kad žmonės kuo ilgiau galėtų džiaugtis sveiku, kokybišku ir visaverčiu gyvenimu.
12. Mums svarbu, kad skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime ar į jį įsitraukti, kad jiems būtų pasiekiami geriausi kultūros žmonių sukurti kūriniai. Įsipareigojame mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį. Stiprinsime tarptautinį ir nacionalinį kultūros konkurencingumą ir kūrybos industrijų plėtrą, taip pat skatinsime kurti bendruomeninę kultūrą, išskirtinį dėmesį kreipsime į regionų kultūrinę edukaciją, plėtosime kultūrų dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros procesus. Skatinsime visuomenę kurti ir vartoti kokybišką kultūros turinį, rūpintis mūsų šalies kultūriniu palikimu ir tautiniu paveldu, puoselėti pilietiškumą.
13. Įsipareigojame vykdyti tvarią ir atsakingą finansų politiką. Iš pradžių sutarsime dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos srityse. Įsipareigojimai dėl viešųjų paslaugų ir viešosios pajamos negali judėti priešingomis kryptimis, tad tik įtvirtinę siekiamą modelį ir diskutuodami dėl jo finansavimo tarsimės ir dėl galimų esminių mokestinių pakeitimų.
14. Pagrindinis regionų politikos siekis – kad žmonės turėtų galimybę susikurti savo gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Šį siekį padės įgyvendinti gerai veikianti infrastruktūra, efektyvus judumas, darbo vietos, švietimo, mokymo ir verslumo galimybės, taip pat prieiga prie gerovės paslaugų regionuose. Savivaldai suteiksime daugiau galių, perleisime daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Skirsime daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus.
15. Kompetentingi, atsakingi ir profesionalūs viešojo sektoriaus darbuotojai kuria didelę vertę visai visuomenei ir yra ypač svarbūs įgyvendinant visus užsibrėžtus valstybės tikslus. Įsipareigojame sukurti kokybišką ir efektyvią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiks galimybių į viešąjį̨ sektorių̨ pritraukti, jame išlaikyti ir motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę. Mažinamos besidubliuojančios funkcijos, taikomas strateginis požiūris į paslaugas orientuotą viešojo sektoriaus skaitmeninimą ir naikinami biurokratiniai suvaržymai, tikime, padidins ir visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Bendrieji Vyriausybės veikimo principai
Atviri duomenys
17. Lietuva yra įsipareigojusi skelbti valstybės institucijų kaupiamus ir renkamus duomenis antriniam panaudojimui. Tačiau, nepaisant investicijų į technines platformas ir paskirai skelbiamų duomenų rinkinių, iki šiol šis įsipareigojimas nebuvo tinkamai įgyvendintas.
18. Įsipareigojame, kad atviri duomenys taps esmine Vyriausybės priimamų sprendimų ir komunikacijos dalimi. Sieksime, kad jais remiantis būtų grindžiamas sprendimų būtinumas, siūlomas sprendimo mechanizmas ir matuojamas rezultatas.
19. Kur įmanoma, Vyriausybė priims sprendimus ir juos aiškins remdamasi atvirais duomenimis. Užtikrinsime, kad atviri duomenys gyventojams ir įmonėms būtų teikiami tvarkingi ir laiku. Tai leistų gyventojams, įmonėms ir mokslininkams greitai ir efektyviai reaguoti į iššūkius šalyje ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.
20. Šiuo įsipareigojimu tikimės sutelkti įvairias visuomenės grupes dialogui, nes net ir tuo atveju, kai mūsų požiūriai į vieną ar kitą reiškinį skiriasi, duomenys (kitaip sakant, faktinė informacija) gali būti svarbus išeities taškas dialogui ir sutarimui. Tad tikime, kad platesnis duomenų pateikimas ir panaudojimas taps prasmingo Vyriausybės ir visuomenės dialogo pradžia ir varikliu.
Atskaitomybė
21. Dažnai visuomenė nepalankiai vertina valstybės institucijų veiklą, nesigilina į jų veiklos uždavinius ir abejoja dėl rezultatų. Valstybės institucijų rengiamos ataskaitos pernelyg orientuotos į aprašomus procesus, jose mažai dėmesio skiriama įvykusiems pokyčiams ir rezultatams aptarti. Ataskaitos rengiamos sudėtinga kalba, sunkiai suvokiamos visuomenei, duomenys pateikiami neaiškiai. Viena to priežasčių yra neapibrėžta institucijų atskaitomybė visuomenei ir jos principai. Sukurtas aiškus atskaitomybės visuomenei ir komunikacijos standartas padės institucijoms periodiškai teikti tokias veiklos ataskaitas, kurios bus tarpusavyje palyginamos, suprantamos ir, tikime, didins visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir jų darbu.
Diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai
23. Šiuolaikiniame nuolat kintančiame pasaulyje Vyriausybei neįmanoma žinoti atsakymų į visus klausimus ir tiksliai numatyti, kaip veiks vieni ar kiti sprendimai. Įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką ir sistemingai vertinti teisės aktus. Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene.
24. Suprantama, daugelyje sričių teisėkūra yra nuolatinis procesas ir į jį nepaprasta įtraukti suinteresuotų grupių atstovų, nes pasitaiko atvejų, kai niekas neatstovauja tokių plačių interesų grupės.
25. Planuojame pamažu formuoti nepertraukiamą nuolatinį teisėkūros ir diskusijų procesą. Jo ašis būtų periodiškai atnaujinamas dokumentas, kuris atspindėtų atskirų ministerijų požiūrį į esamą padėtį reguliuojamoje srityje, duomenimis grįstus vertinimus, matomas problemas ir jų sprendimų būdus, planuojamus teisėkūros veiksmus. Toks atviras dokumentas visuomenei ir jos grupėms leistų suprasti, kaip mąsto atsakingi pareigūnai, kokių veiksmų galima tikėtis, kaip matoma esama padėtis. Toks dokumentas suinteresuotoms grupėms suteiktų galimybę konstruktyviai dalyvauti diskusijose – teikti pasiūlymus, ginčytis dėl problemų, jų įvardijimo ar įtraukimo, diskutuoti apie priemones ir jų pasekmes.
Bendradarbiavimas
26. Šiandienos problemos yra sudėtingos, tad jas sprendžiant dažniausiai reikia bendradarbiauti kelioms institucijoms, o dažnai pasitelkti ir išorės organizacijas. Rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus dažnai stokojama bendradarbiavimo tarp sektorių. Įsipareigojame sukurti būdus, kaip į šiuos procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje.
27. Vyriausybė dirbs kaip viena organizacija, o ne kaip atskiros institucijos. Vertinant objektyviai, vargu ar rasime nors vieną Vyriausybės įsipareigojimą ar programinį siekį, kurį nuo pradžios iki pabaigos galėtų įgyvendinti viena ministerija, nes daugybė sprendimų apima kelis sektorius, technologijų pritaikymo ar atnaujinimo poreikį, reikalauja atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo. Ypač svarbus abiejų šalių bendradarbiavimu grįstas bendras Vyriausybės ir parlamento darbas.
Interesų suderinimas
29. Valstybė yra visų žmonių. Vyriausybė įgyvendina valstybei keliamus tikslus. Ji turi suderinti visuomenės grupių interesus, neiškeldama vienų interesų aukščiau kitų. Norime, kad mūsų šalyje visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes. Skirtingų grupių visuomenės nariai turi skirtingus rūpesčius ir poreikius: vyresnio amžiaus žmonės nerimauja dėl paslaugų prieinamumo ir kokybės. Jaunimui rūpi jų galimybės mokytis ir įsidarbinti. Mums svarbu, kad būtų atliepti visų visuomenės grupių interesai ir niekas nesijaustų pamirštas. Žmogaus teisės ir orumas – vertybės, kuriomis vadovausimės įsiklausydami į kiekvieno piliečio lūkesčius ir priimdami sprendimus. Mūsų siekis – kad visuomenės nariai šios Vyriausybės priimamus sprendimus įvertintų kaip teisingus visų visuomenės narių atžvilgiu.
Reputacijos stiprinimas
30. Iki šiol Lietuva formavo šalies įvaizdį pasitelkdama trumpalaikį efektą kuriančias priemones, jos dažnai buvo generuojamos už uždarų durų ir visuomenei pristatomos kaip galutinis rezultatas. Todėl nenuostabu, kad įvaizdžio kūrėjams buvo sudėtinga įtikinti visuomenę tokio šalies įvaizdžio teisingumu ar pasiekti reikšmingesnių šalies žinomumo rezultatų. Mūsų siekiamybė – ne trumpalaikis įvaizdis, o ilgalaikė gera šalies reputacija.
31. Įsipareigojame imtis ilgalaikių politikos priemonių, stiprinančių ir gerinančių šalies reputaciją. Šios priemonės turi remtis realiais pasiekimais ir derėti su įvairių sričių politikos ilgalaikiais tikslais. Suprantame, kad kiekvienas žmogus prisideda prie mūsų šalies reputacijos, tad į planavimo procesą įtrauksime įvairias visuomenės grupes. Reputaciją formuoja ir mūsų šalies mokslo, ekonomikos, kultūros srities, sporto laimėjimai. Drauge nuspręsime, kas mums svarbiausia, kokius patys save matome ir norime matyti, kaip norime būti matomi pasaulyje.
Atvira Vyriausybės komunikacija
32. Mūsų Vyriausybės komunikacijos siekis – suteikti visuomenei laiku pateikiamą, nešališką, suprantamą ir patikimą informaciją apie Vyriausybę ir jos veiklą. Informacijos sklaida turi būti efektyvi ir nuosekli.
33. Patikimumas. Pasitikėjimą kursime ir palaikysime atverdami duomenis, visuomenei teikdami patikimą ir aiškiai suprantamą informaciją, tardamiesi ir bendradarbiaudami. Esame įsitikinę, kad visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims svarbu ne tik žinoti, kad yra priimtas sprendimas, bet ir suprasti jo esmę, priėmimo priežastis.
34. Aiškumas ir skaidrumas. Vyriausybė atvirai ir skaidriai informuos apie savo veiklą ir priimamus sprendimus. Valdžios institucijos informaciją teiks taip, kad ją būtų lengva rasti ir naudoti. Vyriausybė pateiks glaustą ir tikslią informaciją, kalbėdama aiškiai, konkrečiai ir visiems suprantamai. Sieksime, kad pasitelkus pateiktą informaciją būtų sudarytas aiškus vaizdas apie Vyriausybės darbą ir jos įgyvendinamus tikslus.
35. Atvirumas. Vyriausybei tenka priimti sudėtingus sprendimus, tad atviro, įtraukaus proceso metu ieškosime būdų, kaip visuomenei geriausiai pateikti ir paaiškinti tokius klausimus. Tikime, kad atviras ir tiesus dialogas, teisingai pateikta informacija padės visuomenei geriau suprasti priimamų sprendimų priežastis.
Programos išdėstymas
36. Vyriausybės prioritetai formuojami kaip misijos, kurių dauguma jungia keleto ministerijų atsakomybės sritis. Problemos, kurias siekiame spręsti, ir tikslai, kurių norime pasiekti, reikalauja koordinuotų skirtingų institucijų ir visos Vyriausybės in corpore pastangų. Nors aštuonioliktoji Vyriausybė gali dirbti daugiausia iki 2024 m. pabaigos, šioje programoje brėžiami ir sėkmės rodikliai, kurių būtų galima tikėtis po dešimtmečio, o žaliojo kurso misijos atveju – net 2050 m., sėkmingai pradėjus įgyvendinti joje nurodomus darbus.
II SKYRIUS
MISIJA – VIENODOS STARTO POZICIJOS VISIEMS LIETUVOS ŽMONĖMS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
37. Ekonominė, demografinė ir technologinė kaita, Lietuvos siekis tapti aukštą vertę kuriančia, kūrybiška inovacijų šalimi, besiremiančia žinojimu, reikalauja investuoti į kiekvieno asmens kokybišką išsilavinimą. Pagrindinis mūsų valstybės konkurencinis pranašumas yra žinojimas, o jį į verslą ir viešąjį sektorių atneša puikiai išsilavinę, kūrybiški ir kintančio pasaulio iššūkius kaip naujas galimybes vertinantys žmonės.
38. Blogėjanti švietimo padėtis Lietuvoje kelia ne tik ilgalaikių iššūkių, bet jau šiandien kuria sunkiai išsprendžiamas socialines ir ekonomines problemas. Geografinės ir socialinės kliūtys smarkiai lemia mūsų vaikų galimybes gauti geriausią išsilavinimą ir realizuoti savo potencialą. Lietuvos mokinių pasiekimai yra vieni žemiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Bendrojo ugdymo rezultatų skirtumai tarp didžiųjų miestų ir rajonų mokyklų lemia, kad kaimuose gyvenantiems vaikams daug sunkiau siekti perspektyvą suteikiančio išsilavinimo. Miestuose ikimokyklinį ugdymą gauna dauguma vaikų, tuo tarpu kaimiškose savivaldybėse atskirais atvejais ikimokyklinio ugdymo aprėptis siekia vos 14 proc. 2018 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimai rodo, kad beveik visose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) penkiolikmečiai, lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas ilgiau negu metus, pasiekia aukštesnių rezultatų nei jų bendraamžiai, nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
39. Mūsų Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu. Sieksime, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių. Tarsimės su švietimo bendruomene ir politinių partijų atstovais, kuria linkme reikėtų tobulinti švietimo sistemą, kad ji atlieptų šiuolaikinius iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, užtikrintų visiems Lietuvos žmonėms vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų. Privalome užtikrinti pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą.
40.2. visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes;
41.1. Visi socialinių paslaugų poreikių turinčiose šeimose gyvenantys vaikai nuo trejų metų lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
41.2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimui bus skiriama 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų valstybės asignavimai – 0,75 proc. BVP (MTEP šiandien – 0,88 proc., iš jų 0,55 proc. – aukštojo mokslo ir valdžios sektorius).
41.3. Bent 35 proc. mokinių vidurinį išsilavinimą sieks įgyti profesinio ugdymo įstaigose (2019 m. – 26 proc.).
41.4. Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu – 65,1 proc. atitinka kvalifikacijos lygį ir tokia pati dalis – sritį).
42.2. Mokinių dalis, pasiekianti bent 2 lygį (iš 6) pagal PISA, išaugs iki 95 proc. (šiuo metu – 86,1 proc.); mokinių dalis, pasiekianti 5–6 lygį pagal PISA, išaugs iki 20 proc. (šiuo metu – 11,1 proc.).
42.3. Bent vienas Lietuvos universitetas tarptautiniame universitetų reitinge pateks tarp 300 geriausių pasaulio universitetų (QS 300) (šiuo metu – 423 pozicija).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Visiems prieinamas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas
43. Šiuo projektu sieksime sudaryti sąlygas visiems vaikams tinkamai pasirengti mokyklai. Išskirtinį dėmesį skirsime socialinių paslaugų poreikį turinčiose šeimose gyvenantiems vaikams, kurie dėl nepalankios socialinės aplinkos ar trūkstamų pavėžėjimo paslaugų neturi galimybių lankyti darželį. Daugiau dėmesio skirsime ankstyvajai problemų diagnostikai ir ugdymo sprendimų paieškai, ne tik priežiūrai. Kartu su savivaldybėmis užtikrinsime šiuolaikinę, įtraukią ankstyvojo ugdymo infrastruktūrą.
44.1. Visiems vaikams bus sudarytos sąlygos lankyti darželius. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis sieksime, kad visi vaikai turėtų galimybę lankyti darželius ir savivaldybės organizuotų vaikų atvykimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susiesime su vaiko iš socialinių paslaugų poreikių turinčios šeimos darželio lankomumu. Skatinsime mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, infrastruktūros pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose, palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse.
44.2. Pasirengsime pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus ugdymo. Sudarysime galimybę ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programas dvejus metus. Pritaikysime aplinką, turinį ir šiuolaikines ugdymo formas jaunesnio amžiaus vaikams, žaidimais stiprinant socialines ir kultūrines kompetencijas, darbo grupėse įgūdžius. Turinio požiūriu susiesime ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.
44.3. Daugiau dėmesio ugdymui, ne tik vaiko priežiūrai. Ikimokyklinis ugdymas bus orientuotas į ankstyvą problemų ir talentų nustatymą, ugdymo sprendimų paiešką, ne tik į vaiko priežiūrą. Sustiprinsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų rengimo ir tobulinimo programas. Dirbsime su aukštosiomis mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos jiems patobulinti kvalifikaciją ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Sutarsime, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtojams būtinas aukštasis pedagoginis išsilavinimas. Numatysime protingą pereinamąjį laikotarpį šiam tikslui pasiekti.
44.4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų stebėsenos ir stiprinimo sistema. Įdiegsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad, atsižvelgus į konkrečius rezultatus, būtų galima nustatyti problemas, laiku suteikti reikiamą pagalbą ir užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę.
44.5. Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įtraukimas. Nuo pat ankstyvojo ugdymo etapo sieksime padėti vaikams, kuriems reikalingas stipriai individualizuotas ugdymo planas, gauti kuo tinkamesnį ugdymą. Taip užtikrinsime paprastesnę šių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo procesą mokyklose ir visuomenėje. Suteiksime pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, skatindami optimalaus dydžio grupių komplektavimą, darbuotojų pasirengimą dirbti su šiais vaikais, reikiamo pedagoginio ir nepedagoginio personalo pasitelkimą. Sieksime atliepti ir talentingų vaikų, kuriems dažnai reikia papildomo specialistų dėmesio, poreikius.
Projektas: Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys
45. Šiuo projektu siekiame mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miestų ir rajonų mokyklų. Atnaujindami bendrojo ugdymo programas, ugdysime savarankiškas, kūrybingas, pilietiškas ir kritiškai mąstančias asmenybes. Sieksime, kad ir specialiųjų poreikių turintys vaikai galėtų lankyti bendrojo ugdymo mokyklas, kad būtų pastebėtas kiekvienas vaikas ir būtų kiek įmanoma labiau atliepti individualūs mokymosi poreikiai. Sutarsime dėl veiklos ir ugdymo kokybės standartų, pasiūlysime realią pagalbą mokykloms, kurių rezultatai netenkina bendruomenės. Kartu su savivaldybėmis peržiūrėsime mokyklų tinklą ir kursime naujos kartos mokyklas – ugdymo pokyčių generatorius.
46.1. Sutarimas dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Standartu bus numatyti ne tik veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimai, neformaliojo ugdymo prieinamumas, bet ir bus nubrėžti pagrindiniai mokyklų tinklo stiprinimo parametrai (mokytojo ir mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius, administracinio ir ūkinio personalo normavimas ir kt.). Peržiūrėsime bendrojo ugdymo finansavimo modelį, orientuodami jį į efektyvų lėšų panaudojimą, švietimo kokybės visose ugdymo įstaigose užtikrinimą, ugdymo įstaigų savarankiškumo palaikymą. Supaprastinsime ir atnaujinsime mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą. Plėsime mobiliąsias konsultantų komandas ir teiksime realią pagalbą mokykloms, kurioms sunkiau sekasi. Pradėsime nuo prasčiausiai įvertintų mokyklų ir jų sėkmingą pokytį paversime nuolatine programa, skirta silpniausių mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės problemoms spręsti. Siekdami atliepti ugdymo įvairovę ir skirtingų visuomenės grupių poreikius, visas ugdymo institucijas, nepriklausomai nuo jų veiklos ir nuosavybės formų, traktuosime lygiai viena kitos atžvilgiu.
46.2. Naujos kartos mokyklos – tūkstantmečio gimnazijos. Šios gimnazijos bus skirtos miestų ir rajonų mokyklų ugdymo rezultatų atskirčiai mažinti, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą. Į šias mokyklas bus kviečiami dirbti aukščiausiais ugdymo rezultatais išsiskiriantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformaliojo ugdymo sistema, universalus dizainas). Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą; ten, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas gimnazijas. Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais. Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės naudotis visi rajono mokiniai, o mentorystės centru – aplinkinių mokyklų pedagogai ir ketinantys tapti mokytojais studentai. Suformuosime konkursinę tūkstantmečio gimnazijų programą, kurią sudarys lėšos infrastruktūrai (atnaujinti arba naujai statyti), neformaliojo ugdymo plėtrai, tobulinimosi krepšelis mokytojams, konsultacijos gimnazijos vadovui.
46.3. Bendrojo ugdymo turinys, atliepiantis XXI a. iššūkius. Pirma, deramas dėmesys turi būti skiriamas dalyko išmanymui ir nuodugniam jo supratimui, supažindinimui su skirtingų dalykų mąstymo specifika ir gebėjimams savarankiškai samprotauti. Antra, norint spręsti realias gyvenimo problemas, būtina siekti realios ugdymo turinio integracijos. Tai sudaro galimybes mokiniams visapusiškai plėtoti bendrąsias kompetencijas. Atnaujintą ugdymo turinį diegsime tikslingai ir sistemingai, parengsime aiškų veiksmų planą. Siekdami, kad mokykla ir šeima veiktų išvien, dėsime pastangas, kad tiek ugdymo turinio, tiek metodų pokyčiai taptų suprantami ir priimtini tėvams, augtų visuomenės sutarimas dėl švietimo raidos vektoriaus. Lygiagrečiai atnaujintam ugdymo turiniui bus atnaujinama ir pasiekimų vertinimo sistema, leisianti įvertinti realią asmens brandą ir dar ankstyvuoju etapu nustatyti mokymosi spragas. Ugdymo programų pagrindas – kalbinis, skaitinis, gamtamokslis, informacinių technologijų (IT), finansinis, kultūrinis ir pilietinis raštingumas. Taip pat užtikrinsime, kad ugdymo programose būtų skirtas pakankamas dėmesys pilietiniam ugdymui, kultūros edukacijai, kūrybiškumo skatinimui, socialinėms ir emocinėms kompetencijoms bei sveikatingumui, apimant psichikos sveikatą ir lytinį švietimą. Plėsime neformaliojo ugdymo krepšelio aprėptį, kad 80 proc. vaikų lankytų bent vieną neformaliojo ugdymo veiklą.
46.4. Įtraukusis ugdymas kiekvienoje mokykloje. Parengsime planą Lietuvos mokyklose nuosekliai diegti įtraukųjį ugdymą. Klasėse bus pastebėtas kiekvienas vaikas ir kiek įmanoma atliepti individualūs mokymosi poreikiai. Remsime iš užsienio grįžusių mokinių, specialiųjų poreikių turinčių mokinių, taip pat talentingų vaikų rengimą ir jų potencialo stiprinimą. Mažinsime mokinių skaičių klasėse ir (arba) didinsime specialiųjų pedagogų (mokytojų padėjėjų) skaičių pirmiausia tose klasėse, kuriose mokosi specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Bus numatytas atskiras švietimo pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų, psichologų ir kitų specialistų finansavimas. Viena prioritetinių veiklų šioje srityje bus sudaryti tinkamas sąlygas pedagogams vykdyti įtraukųjį ugdymą ir kelti šių specialistų kompetencijas.
46.5. Stiprūs skaitymo ir matematiniai gebėjimai. Atsižvelgdami į gausius mokslinių tyrimų duomenis apie skaitymo svarbą mokinių pasiekimams ir skaitymo naudą asmenybei ilguoju laikotarpiu, inicijuosime daugiametę skaitymo skatinimo programą, apimančią ankstyvojo ugdymo ir bendrojo ugdymo grandis ir sudarysiančią prielaidas gerinti skaitymo gebėjimų rezultatus, matuojamus tarptautinių tyrimų rodikliais. Analogiškai, siekdami pagerinti matematinio raštingumo rezultatus, tokį patį veikimo modelį taikysime ir matematikoje.
46.6. Lituanistinės švietimo mokyklos. Skatinsime naujų neformaliojo ugdymo lituanistinių švietimo mokyklų steigimą ir stiprinimą įvairiose pasaulio šalyse, ypač tose, kur gyvena didelės lietuvių bendruomenės. Parengsime mokymo programas, pagrįstas kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytas skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams. Taip pat lituanistinėse mokyklose besimokantiems mokiniams parengsime kalbos pasiekimų lygių vertinimo ir įsivertinimo sistemą, kuri bus susieta su Lietuvoje taikoma sistema.
46.7. Švietimo institucijų veikla. Išgryninsime ir stiprinsime švietimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą. Aiškiai apibrėšime visų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose dalyvaujančių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę. Susitelksime ir vystysime Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) kaip kompetencijų centrą, kuriantį ir diegiantį įrodymais pagrįstus novatoriškus švietimo politikos sprendimus, nukreiptus į ugdymo (ugdymosi) sėkmę ir švietimo kokybės užtikrinimą. Sieksime, kad NŠA taptų ekspertine institucija, atliekančia nacionalinius ir tarptautinius švietimo tyrimus ir analizes, telkiančia geriausius analitikus ir tyrėjus, vykdančia aukšto lygio švietimo sistemos stebėseną (duomenų kaupimą, analizę, prognozavimą, poveikio vertinimą), kurios pagrindu būtų kuriami ir diegiami novatoriški švietimo sprendimai bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo srityse. Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, svarstysime keisti NŠA veiklos formą, kuri leistų laisviau organizuoti institucijos veiklą.
46.8. Kokybiškas ugdymas tautinių mažumų mokyklose. Užtikrinsime, kad tautinių mažumų mokyklos taptų vieta, ugdančia ne tik labai geras lenkų, rusų, ukrainiečių ar baltarusių kalbos, bet ir labai geras lietuvių kalbos žinias. Ieškosime galimybių prisidėti prie vadovėlių lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalba atnaujinimo pagal naujausias ugdymo programas ir tendencijas. Įgyvendinsime konceptualų požiūrį̨ į dvikalbį ar daugiakalbį ugdymą, padedantį tautinių mažumų vaikams integruotis į aplinką, kurioje vartojama lietuvių kalba, ir atvirkščiai. Užtikrinsime, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė objektyviai susipažinti su krašto istorija, tautinių mažumų indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir kitas viešojo gyvenimo sritis. Plėsime skaitmeninio ugdymo turinio užsienio kalbomis prieinamumą tautinių mažumų mokyklose. Įvertinsime galimybes įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tautinių mažumų bendruomenes įtrauksime į diskusiją dėl ugdymo kokybės standarto.
Projektas: Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai
47. Dirbsime išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mūsų mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją – ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. Mums svarbu, kad mokytojo profesija taptų perspektyvi ir jauni žmonės matytų prasmę rinktis mokytojo kelią. Mokyklų bendruomenėms suteiksime daugiau savarankiškumo ir laisvės veikti. Išskirtinį dėmesį skirsime mokyklų vadovų parengimui ir kvalifikacijai. Stiprinsime pedagogų rengimo centrus ir sieksime, kad mokytojų rengimo kokybė atitiktų tarptautinius standartus. Keisime požiūrį į mokytojo profesijos patrauklumą viešojoje erdvėje.
48.1. Patraukli mokytojo darbo vieta. Pedagogo ateities paketas 2024 m. Keisime bendravimo su mokytojais ir mokyklomis kultūrą. Ši kultūra turi būti grįsta pasitikėjimu ir sutarimu dėl tikslų, laisve kurti. Tam reikalingas adekvatus atlygis, parama mokytojui vykdant ugdymo procesą, didesnės karjeros, tobulėjimo ir individualių sprendimų galimybės. Mažinsime mokytojams šiandien užkraunamą smulkmenišką administracinę naštą. Taip pat:
48.1.1. Užtikrinsime stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Peržiūrėsime mokytojų darbo krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, bus tiesioginis darbas su vaikais.
48.1.2. Užtikrinsime mokytojams vykdant ugdymo procesą būtiną paramą (mokytojų padėjėjai, specialieji pedagogai), būtiną ugdymo proceso sėkmei.
48.1.3. Sukursime galimybes mokytojams tobulėti, sudarydami lanksčias sąlygas ir kiekvienam mokytojui skirdami tobulinimosi krepšelį kvalifikacijai kelti. Aktyviau formuosime nacionalinių kvalifikacijos kėlimo programų pasiūlą. Sudarysime galimybę pedagogams įgyti kompetencijas dėstyti antrą dalyką.
48.1.4. Laikysimės nuostatos, kad bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis. Pamažu diegsime šį principą, finansiškai skatindami mokytojus, įgijusius magistro laipsnį, ir įvertindami amžiaus apribojimus.
48.2. Tarptautinio lygmens pedagogų ekscelencijos centrai. Užtikrinsime, kad Lietuvoje veiktų stiprūs tarptautinius standartus atitinkantys pedagogų rengimo ir mokslo centrai. Pedagogų rengimo centrų veiklą organizuosime remdamiesi sutartimi dėl konkrečių veiklos rezultatų ir su tuo susieto finansavimo. Pedagogų rengimo centrams padėsime pritraukti pedagogus rengiančius geriausius pasaulyje universitetus ir su jais bendradarbiauti, stiprinant ir plėtojant pedagogų rengimą Lietuvoje. Remsime dvigubo laipsnio magistrantūros pedagogikos studijų programų parengimą ir įgyvendinimą, pedagogikos studijų studentų judumą – bent vieną semestrą studentas turėtų studijuoti užsienio universitete; ieškosime stažuočių užsienio mokyklose galimybių.
48.3. Nacionalinė ugdymo krypties mokslinių tyrimų programa. Finansuosime nacionalinę mokslo programą ugdymo krypties tyrimams vystyti. Valstybė teiks užsakymus reikalingiems švietimo tyrimams atlikti. Sutelksime mokslo centrų tyrimų potencialą, skatinsime bendradarbiavimą su Europos, ypač Šiaurės, valstybėmis. Edukologijos ekscelencijos centrų ir Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA pagrindu sukursime duomenų analizės ir metodologinių išteklių platformą švietimo pažangai skatinti.
48.4. Poreikius atliepianti nacionalinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Parengsime ir įgyvendinsime pedagogų kvalifikacijos kėlimo programą, kuri atlieps nacionalinius poreikius – atnaujinto ugdymo turinio, skaitmeninio raštingumo, užsienio kalbos, šiuolaikinės didaktikos kompetencijų tobulinimo. Programai įgyvendinti pasitelksime aukštojo mokslo institucijas, akredituotus pedagogų kvalifikacijos centrus. Programa bus planuojama ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Peržiūrėsime pedagogų kvalifikacijos centrų teikiamas paslaugas ir pedagogų atestacijos sistemą. Plėsime programas, padedančias skirtingų sričių profesionalams skirtingais būdais rinktis mokytojo profesiją.
48.5. Lyderystės programa mokyklų vadovams. Organizuosime tarptautinio lygmens programą mokyklų vadovams rengti ir jų kvalifikacijai, ypač lyderystės, emocinių kompetencijų, pokyčių valdymo srityse, tobulinti. Vykdysime mokyklų vadovų mentorystę, patirties bus galima įgyti iš labiau patyrusių mokyklų vadovų Lietuvoje ir užsienyje. Užtikrinsime, kad prireikus mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems darbuotojams būtų teikiama psichologinė, teisinė ir kitokia geriausių specialistų pagalba. Mokyklų vadovų darbo užmokestis atitiks šiai pozicijai tenkančią atsakomybę. Bus vykdomas vadovo karjeros planavimas – išankstinės konsultacijos dėl galimybės baigus kadenciją tęsti karjerą kitoje mokykloje ar švietimo įstaigoje. Sudarysime mokyklų vadovų rezervą.
Projektas: Lyderystė skaitmeninio švietimo srityje
49. Šio projekto tikslas – Lietuvos švietime įtvirtinti skaitmeninę kryptį ir sukurti šiuolaikinę mokyklą, siekiant papildyti tradicinius ugdymo metodus naujausiomis technologijomis. Šiuolaikiniam žmogui būtina gebėti dirbti ir mokytis pasitelkiant informacines technologijas. Be to, turime pasiruošti, kad ištikus bet kokiai pandemijai ugdymo procesas nenutrūktų ir neturėtų poveikio mokinių pasiekimams. Pagal šį projektą įgyvendinsime nacionalinę skaitmeninės atskirties mažinimo programą ir sustiprinsime mokinių ir pedagogų skaitmeninį raštingumą.
50.1. Naujausių edukacinių technologijų įtvirtinimas. Užtikrinsime, kad naujausios edukacinės technologijos taptų neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi. Siekdami lygaus starto galimybių visose mokyklose, mokytojams ir mokiniams sudarysime galimybę naudotis visu aukštus kokybės kriterijus atitinkančiu Lietuvos švietimo technologijų (angl. EduTech) sektoriaus kuriamu skaitmeniniu mokymo (mokymosi) turiniu ne tik pandemijos metu, bet nuolat. Plėsime galimybes įsigyti ir prireikus adaptuoti kitose šalyse kuriamą aukštos kokybės skaitmeninį turinį.
50.2. Mišrusis mokymas. Rengdamiesi galimoms krizėms (epidemijos, karščio bangos ir pan.) ar reaguodami į lokalius iššūkius, mokyklose įtvirtinsime mišrųjį mokymąsi. Įtvirtinsime mokyklų pasirinkimo galimybę iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu. Išnaudosime nuotolinio mokymo (mokymosi) galimybes sprendžiant kokybiškų paslaugų trūkumą geografiškai nutolusiose ar dėl kitų priežasčių sunkumų patiriančiose vietovėse. Sutelkę geriausius mokytojus ir mokslininkus, investuosime į skaitmeninio turinio kūrimą ir sklaidą. Tai padės tiek Lietuvos mokykloms ir mokiniams, tiek užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms naudotis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nuotolinio ugdymo turiniu.
50.3. Technologinių sprendimų mokykloms paketas. Parengsime ir pasiūlysime mokykloms konkrečius paprastus ir patogius naudoti technologinių sprendimų derinius (komunikacijos priemonės, vaizdo konferencijų įrankiai). Savivaldybes skatinsime užtikrinti, kad mokytojams ir mokiniams mokyklose ir namuose būtų prieinamos reikiamos technologinės priemonės ir interneto prieiga (ypatingas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų poreikių turinčiose šeimose augantiems vaikams). Siekdami geresnio aprūpinimo informacijos ir komunikacijos technologijomis, mokyklose didinsime finansavimo dalį, tenkančią IT priemonėms, skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos platformoms įsigyti.
50.4. Nacionalinė STEAM programa skaitmeninei atskirčiai mažinti. Šalies mastu įgyvendinsime nacionalinę STEAM programą, stiprindami įvairių visuomenės grupių, ypač mokytojų ir mokinių, skaitmeninį raštingumą ir skaitmeninį dalykinio ugdymo turinio rengimą. Vienas šios programos tikslų yra siekis, kad IT taptų Lietuvos mokinių kalba. Siekdami, kad vaikai galėtų ugdyti gebėjimus, būtinus ateities sėkmei, integruosime IT į visų dalykų ugdymo turinį ir maksimaliai išnaudosime technologines ir skaitmenines priemones nuo pat ankstyvojo amžiaus. Sutarsime dėl mokytojui būtinų technologinio raštingumo pagrindų ir anglų kalbos žinių lygio. Sustiprinsime ir ankstinsime skaitmeninio raštingumo ir skaitmeninio mąstymo (angl. computational thinking) kompetencijų ugdymą, jį pradėsime taikyti dar darželiuose.
50.5. Pandeminių švietimo nuostolių kompensavimo programa. Kartu su savivaldybėmis teiksime individualizuotą pagalbą mokykloms diegiant technologinius įrankius ir organizuosime papildomą pagalbą vaikams, kurių ugdymo rezultatai nepasiekė reikiamo lygio. Sukursime veiksmingą švietimo nuostolių kompensavimo programą – pirmiausia karantino paveiktiems mokiniams, tolesnėje perspektyvoje – iš švietimo proceso iškrintantiems vaikams. Ugdymo praradimų dėl koronaviruso infekcijos tikslinio kompensavimo sistema pirmiausia bus nukreipta į jautriausias ir labiausiai pažeidžiamas mokinių grupes.
Projektas: Pasaulinio lygio mokslas
51. Pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Sieksime didinti finansavimą MTEPI ir skatinsime efektyvesnį lėšų panaudojimą, koncentruodami išteklius prioritetinėse kryptyse. Sutelksime valstybės potencialą ir skatinsime bendradarbiavimą finansuodami jungtinius tyrimus. Skatinsime mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios ypač svarbios pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas. Gerindami sąlygas tyrėjams, tapsime vienu iš talentų traukos centrų.
52.1. Išteklių sutelkimas prioritetinėse mokslo ir ekonomikos srityse. Išteklius sutelksime tose mokslo kryptyse, kurios užtikrintų žinių kaupimą, atnaujinimą ir perdavimą, būtiną prioritetinių ūkio ir viešojo sektoriaus sričių plėtrai. Išgryninsime valstybės asignavimų (išlaidų) MTEP veiklai apskaitą. Sutelksime finansavimą prioritetinėse ir aukšto potencialo srityse – biotechnologijų, sveikatos technologijų, IT, žiedinės ekonomikos, jūros tyrimų, ugdymo ir kitose kryptyse, kurios sudarytų sąlygas kurti žiniomis grįstas aukštas vertes versle ir viešajame sektoriuje, skatintų technologijų, socialines ir kultūros inovacijas.
52.2. Inovacijų ekosistema mokslo centruose. Mokslo centruose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) kursime MTEPI bazę (verslo akseleratoriai, parama produktams sukurti ir komercinti, prototipavimo laboratorijos), kuri apimtų ne tik taikomuosius tyrimus, bet ir naujų medžiagų, prototipų kūrimą, bandymą ir testavimą. Siekdami sukurti vientisą ir nuoseklią mokslo pavertimo naujais produktais sistemą, stiprinsime antreprenerystės pajėgumus mokslo centruose (technologijų perdavimas, komercinimas), skatinsime glaudų aukštojo mokslo, verslo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą. Skatinsime verslą remti tarptautiniu lygiu pripažintų mokslinių publikacijų rengimą ir publikavimą aukšto lygio mokslo žurnaluose ir monografijose.
52.3. Sutelktas valstybės mokslo potencialas. Skatinsime universitetų ir mokslo institutų bendradarbiavimą. Finansuosime jungtinius tyrimus, kuriuose Lietuvos universitetai ir mokslo institutai sujungtų turimus išteklius ir kompetencijas, vykdytų bendradarbiavimą su pasauliniais mokslo lyderiais.
52.4. Palankiausios sąlygos tyrėjams vykdyti mokslinę veiklą. Mažinsime administracinę naštą valdant mokslinius projektus ir remsime mokslinio proveržio tyrimus – sudarysime sąlygas mokslininkams ieškoti naujų tyrimo objektų ir tyrimo krypčių, vykdyti bandomuosius tyrimus, embrioninėse stadijose esančius tyrimus, kurie ateityje gali lemti mokslinį proveržį. Sudarysime sąlygas pritraukti talentingus užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius jaunuosius mokslininkus. Didinsime finansavimą podoktorantūros stažuotėms ir dėsime pastangas, kad pasibaigus stažuotei perspektyviems stažuotojams būtų pasiūlyta darbo vieta, aprūpinta būtinais ištekliais. Pagerinsime finansavimo sąlygas pasaulyje pripažintiems Lietuvos mokslo lyderiams ir tarptautinėms mokslininkų grupėms, jiems užtikrinsime finansavimą ne trumpesnį kaip septynerių metų laikotarpį. Stiprinsime paskatas studijuoti doktorantūroje.
52.5. Stiprinsime humanitarinių ir socialinių mokslų vaidmenį. Humanitariniams ir socialiniams mokslams kaip vieną pagrindinių uždavinių kelsime reikalavimą vykdyti tyrimus atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Apibrėšime ir skatinsime humanitarines ir socialines inovacijas, sieksime, kad taikomieji humanitariniai ir socialiniai mokslai būtų integruoti į užsienio mokslo apyvartą. Sukursime nacionalinę atviros prieigos humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrą. Skatinsime verslą remti ne tik tiesioginę naudą kuriančias mokslo sritis, bet ir tas, kurios svarbios valstybingumui užtikrinti, pažangios minties raidai palaikyti ir valstybės gerovei stiprinti.
52.6. Sieksime lyderystės atliekant žaliojo kurso ir tvarumo mokslinius tyrimus. Skatinsime žaliojo kurso ir tvarumo mokslinius tyrimus. Numatysime jiems ir atitinkamų grupių formavimuisi reikalingą finansavimą, papildomai remsime tarptautinius ir europinį finansavimą laimėjusius šios srities tyrimus. Skatinsime tarpdisciplininius žaliojo kurso tyrimus ir bendradarbiavimą tarp skirtingų mokslo institucijų, taip pat kolegijų bei profesinių mokyklų. Parengsime žaliojo kurso moksliniams tyrimams reikalingų mokslinių kompetencijų kėlimo programą. Taip pat vystysime ir koncentruosime reikalingą mokslinę bazę.
Projektas: Aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos studijos
53. Sieksime, kad visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties. Mūsų prioritetas bus studijų kokybė visais aukštojo mokslo lygmenimis. Išgryninsime skirtingo tipo aukštųjų mokyklų misijas ir akcentuosime tarptautinius studijų kokybės rodiklius – tarptautiškumą, studentų ir dėstytojų judumą, įsidarbinamumą, verslo aktyvų įtraukimą. Mūsų tikslas – konkuruoti globaliai, o ne lokaliai.
54.1. Prioritetas – studijų kokybė. Sieksime, kad į aukštąsias mokyklas įstotų tik aukštojo mokslo studijoms tvirtai pasirengę ir motyvuoti mokiniai. Suvienodinsime stojimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas reikalavimus. Peržiūrėsime studijų krypčių vertinimo sistemą, ją supaprastindami ir užtikrindami maksimalų tarptautiškumą ir nepriklausomumą. Nuo mokslo ir studijų vertinimo rezultatų priklausys konkrečių aukštųjų mokyklų galimybės vykdyti studijų programas. Skatinsime studentų įsitraukimą į pagrindines universitetų veiklas ir stiprinsime studijų tarptautiškumą, motyvuosime aukštąsias mokyklas didinti studijų programų užsienio kalbomis skaičių (ypač magistrantūros). Skatinsime studentų ir dėstytojų judumą, dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose. Palaikysime Europos universitetų iniciatyvos įgyvendinimą. Tobulinsime priėmimo sistemą ir nuosekliai suteiksime daugiau galimybių pačioms aukštosioms mokykloms priimti sprendimus dėl studentų priėmimo.
54.2. Aiškios universitetų ir kolegijų misijos. Išgryninsime universitetų ir kolegijų misijas, kokybės reikalavimus, aiškiai diferencijuosime aukštojo mokslo lygius ir įgyjamas kompetencijas. Remdamiesi tarptautinio studijų programų vertinimo rezultatais ir aukštųjų mokyklų pasirengimu vykdyti kokybiškas studijas, sieksime, kad studijų programų grupes plėtotų stipriausios kiekvienoje srityje aukštosios mokyklos, taip užtikrinant racionalų skiriamų valstybės asignavimų panaudojimą aukščiausiai kokybei pasiekti. Remdamiesi ateities ekonomikos poreikio prognozėmis, numatysime paskatas aukštosioms mokykloms kurti ir vykdyti studijų programas, skirtas prioritetiniams ateities ekonomikos sektoriams aktualioms kompetencijoms suteikti. Kartu skatinsime universitetų orientavimą į tokias atviras studijų programas, kurios padėtų rengti maksimaliai prisitaikiusius prie ateities profesinės įvairovės ir pasirengusius tapti darbdaviais profesionalus.
54.3. Kolegijos taps regionų katalizatoriais ir pokyčių varikliais. Skatinsime ir remsime kolegijas savo studijų programomis ir kitomis veiklomis užtikrinti ir inicijuoti regionams reikalingų specifinių pramonės ar verslo sričių vystymą. Kolegijos bus aktyviai įtrauktos į konkrečių savivaldybių ir regionų plėtros planavimą, ekonomikos stiprinimą. Peržiūrėsime, kurių krypčių studijas galima vykdyti kolegijų lygmeniu, ir skatinsime, kad išnaudodamos profesinio mokymo bazes, sektorinius praktinio mokymo centrus kolegijos kartu su profesinėmis mokyklomis pradėtų vykdyti trumpąsias studijas (5 ISCED lygmens). Stiprinsime kolegijų bendradarbiavimą su universitetais rengiant specifinių sričių specialistus.
54.4. Prieinamumą visiems studentams užtikrinanti studijų sistema. Perorientuosime studijų prieinamumo politiką, visų pirma didindami paramą studentams, patiriantiems socialinę atskirtį. Skatinsime aukštąsias mokyklas organizuoti vasaros mokyklas, kurios padėtų pasirengti studijoms. Užtikrinsime, kad specialiųjų poreikių jaunuoliai turėtų visas galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose (universalus dizainas, psichologų pagalba ir kt.). Peržiūrėsime stipendijų dydžius, keisime valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Užtikrinsime, kad studijas toliau tęsiančiam asmeniui ar išėjusiam akademinių atostogų asmeniui nereikėtų iš karto grąžinti paskolos. Prisidėsime kuriant kokybišką ir tarptautinius standartus atitinkančią studentų socialinę (bendrabučių), laisvalaikio, sporto ir sveikatinimo infrastruktūrą.
Projektas: Modernus, efektyvus ir į misiją orientuotas aukštojo mokslo valdymas
55. Šiuo projektu sieksime, kad studijų ir mokslo valdymas būtų pagrįstas susitarimais su aukštosiomis mokyklomis dėl mokslo ir studijų veiklos kokybės rezultatų. Aukštosioms mokykloms užtikrinsime daugiau stabilumo ir galimybių investuoti į plėtrą. Sieksime, kad akademiniai darbuotojai būtų motyvuoti ir turėtų kuo palankesnes sąlygas vykdyti mokslinę veiklą ir studijas. Aukštojo mokslo valdymo modelis skatins studijų ir mokslo institucijas bendradarbiauti, bendrai kurti konkurencingą ir ateities darbo rinkos poreikius atitinkančią studijų ir mokslo bazę, konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
56.1. Aukštųjų mokyklų finansavimo susiejimas su jų veiklos kokybės rodikliais. Aukštųjų mokyklų veiklą vertinsime pagal jų studijų ir mokslo kokybę, tarptautinius standartus. Tarsimės dėl siektinų tikslų ir veiklos kokybės rodiklių, formuosime ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės susitarimus su aukštosiomis mokyklomis, taip užtikrindami pagrindinės finansavimo dalies stabilumą. Sieksime, kad iki 20 proc. studijoms skiriamų lėšų būtų tiesiogiai susietos su veiklos rezultatais.
56.2. Studijų finansavimo efektyvinimas. Peržiūrėsime studijų finansavimo modelį, susiesime aukštųjų mokyklų studijų veiklos finansavimą su absolventų kompetencijų lygiu ir įsidarbinimo rodikliais. Laikysimės nuostatos, kad visos mokslo ir studijų sritys yra svarbios kuriant valstybės gerovę, todėl planuodami absolventų skaičių remsimės ne tik rinkos poreikiais, bet ir valstybės gerovės stiprinimo tikslais. Nustatysime studijų kainą, kuri atitiks keliamus kokybės reikalavimus, leis parengti tinkamo lygio ir kompetencijos specialistus ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje, pritraukiant studentus ir talentingus mokslininkus.
56.3. Tobulėti skatinanti aukštųjų mokyklų aplinka. Skatinsime aukštąsias mokyklas užtikrinti dėstytojams, mokslo darbuotojams ir administracijai galimybes nuolatos tobulinti kvalifikaciją, ypač šiuolaikinės didaktikos, užsienio kalbų ir informacinių technologijų srityse. Akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Sieksime, kad akademiniai darbuotojai turėtų kuo palankesnes sąlygas vykdyti mokslinę veiklą ir studijas. Kelsime reikalavimus, kad akademinių pareigybių nomenklatūra, konkursų sistema ir reiklumas akademinei etikai atitiktų tarptautinius standartus. Sieksime, kad aukštųjų mokyklų administravimo ir ūkio išlaidos siektų iki 20 proc. jų biudžeto ir užtikrintų konkurencingus neakademinio personalo atlyginimus.
Projektas: Rinkos poreikius atliepianti profesinio ugdymo sistema
57. Projekto tikslas – kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą, taip skatinant daugiau mokinių įgyti vidurinį išsilavinimą profesinėse mokyklose. Todėl daugiau dėmesio skirsime profesinio mokymo prieinamumo ir patrauklumo didinimui. Sieksime efektyvaus profesinių mokyklų valdymo, veikiančio pagal šiuolaikinius vadybos standartus ir užtikrinančio šiuolaikiškas sąlygas parengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Įgyvendinsime pameistrystės sistemą pažangiose ekonomikos srityse ir tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose vyrauja didžiausia profesinės kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos neatitiktis.
58.1. Užtikrinsime profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos reikalavimams. Parengsime priemonę profesinio mokymo turiniui – profesiniams standartams ir modulinėms profesinio mokymo programoms – atnaujinti ir suderinti su kintančiais darbo rinkos poreikiais, skaitmeninimu, ketvirtąja pramonės revoliucija, žiedinės ekonomikos plėtra ir žaliojo kurso tendencijomis. Sudarysime paskatas stoti į profesinio mokymo programas, rengiančias trūkstamus specialistus. Sieksime, kad daugiau mokinių rinktųsi įgyti vidurinį išsilavinimą profesinėse mokyklose, stiprinsime paskatas profesinio mokymo absolventams rinktis aukštojo mokslo studijas. Palaikysime vietines, regionines ir nacionalines profesinio mokymo įstaigų ir socialinių partnerių iniciatyvas, skirtas profesinio mokymo prieinamumui ir patrauklumui didinti. Stiprinsime ankstyvąjį profesinį orientavimą mokyklose. Didinsime profesinio mokymo inovatyvumą ir lankstumą, užtikrindami, kad profesinio mokymo programos būtų orientuotos į besimokančiuosius, sudarytų galimybes visaverčiam kontaktiniam, skaitmeniniam ar mišriajam mokymuisi. Sieksime, kad tęstinio profesinio mokymo programos būtų pritaikytos prie sektorinių ar individualių kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo poreikių.
58.2. Profesinės mokyklos ir jų turtas bus valdomi racionaliai. Atliksime aiškų, konkrečiais rodikliais pamatuojamą profesinių mokyklų vertinimą, atsisakysime perteklinio turto. Sutaupytas lėšas skirsime profesijos mokytojų atlyginimams, mokinių stipendijoms didinti ir ugdymo kokybei gerinti. Atsižvelgdami į aktualių studijų programų poreikį, profesines mokyklas aprūpinsime praktinio mokymo įranga, diegsime priemones, skatinančias mokinius rinktis aktualias pramonei programas.
58.3. Stiprinsime profesijos mokytojų korpusą. Skatinsime ir remsime aukštos kvalifikacijos profesijos mokytojų ir meistrų rengimą aukštosiose mokyklose, įmonėse ir organizacijose. Didinsime profesijos mokytojo ir meistro profesijos prestižą, skatindami didėjantį jų darbo užmokestį, užtikrintas socialines garantijas ir augančias profesinės karjeros galimybes. Parengsime ilgalaikę strategiją, pagal kurią ilgainiui visi profesijos mokytojai turėtų aukštąjį išsilavinimą. Suprasdami, kad aukšto lygio profesijos mokytojo atlygis turi nesiskirti nuo aukšto lygio atitinkamos srities profesionalaus darbuotojo atlygio, sukursime ir įdiegsime profesijos mokytojų atrankos ir įdarbinimo profesijos mokytojais sistemą. Remsime praktikų įsitraukimą į profesijos mokymą. Sudarysime sąlygas profesijos mokytojams tobulinti skaitmeninius įgūdžius, ugdytis veiksmingus novatoriškus mokymo metodus įvairioje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
58.4. Pameistrystės kultūros diegimas. Atsižvelgdami į tokių valstybių kaip Vokietija patirtį, ieškosime galimybių sudaryti paskatas privačiam sektoriui investuoti į potencialius būsimus darbuotojus, sudarant pameistrystės sutartis su profesinio rengimo įstaigų mokiniais. Taip pat, pasitelkę sektorinius praktinio mokymo centrus, stiprinsime mokinių praktinį pasiruošimą, kad tik sudaręs pameistrystės sutartį mokinys jau turėtų realios praktinės patirties ir galėtų lengvai įsitraukti į įmonėje vykdomus gamybos procesus. Sklandžiai padėsime pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo rinką, diegdami pameistrystės praktikas. Sieksime, kad į visų lygių profesinio mokymo programas būtų įtraukti mokymosi darbo vietoje komponentai.
Projektas: Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui
59. Mūsų tikslas – kad visi Lietuvos žmonės turėtų galimybę ir norėtų mokytis visą gyvenimą. Šiandien pagrindinė kliūtis mokymuisi yra ne tik galimybių ar finansavimo trūkumas, bet ir įsitikinimai (nėra prasmės mokytis, mokytis per vėlu). Net ir esant tobuloms sąlygoms mokytis, trečdalis gyventojų vis tiek nesimokytų. Todėl sieksime ne tik sukurti realiai veikiančią karjeros planavimo sistemą ir suteikti daugiau profesinių ir saviraiškos galimybių kiekvienam, bet ir keisti visuomenės požiūrį bei formuoti mokymuisi palankią kultūrą.
60.1. Karjeros planavimo visą gyvenimą sistema. Sukursime nacionalinę visus ugdymo lygmenis apimančią stiprią karjeros konsultavimo ir ugdymo karjerai sistemą, kuri padės mokiniams jau ankstyvame amžiuje rasti interesų sritis ir apsispręsti dėl galimų tolesnės karjeros scenarijų. Vaikai aiškiai žinos, kokias kompetencijas įgis kiekvienu ugdymo etapu, kaip jos padės formuoti profesinę karjerą ir kaip vyks perėjimas iš vieno švietimo lygmens į kitą.
60.2. Suteiksime daugiau profesinių galimybių kiekvienam. Sujungsime Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programas ir turimus išteklius, diegsime vieno langelio principą – taip sieksime suteikti gyventojams įsidarbinti ir tobulėti profesinėje srityje reikalingus įgūdžius ir kvalifikacijas. Sudarysime sąlygas ir skatinsime profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas teikti kokybiškas, darbo rinkos poreikius atitinkančias paslaugas suaugusiųjų kvalifikacijai tobulinti ar naujai kvalifikacijai įgyti. Perkvalifikavimo užsakymą siesime su ekonomikos sektorių augimo ir plėtros prioritetais. Suteiksime galimybes persikvalifikuoti ne tik žemos ir vidutinės kvalifikacijos žmonėms, tačiau ir turintiems aukštą, tačiau darbo rinkoje nepaklausią kvalifikaciją. Savivaldybes skatinsime prisiimti moderatoriaus vaidmenį ir inicijuoti realiai veikiančias Užimtumo tarnybos, aukštųjų ir profesinių mokyklų, pramonės ir verslo bendradarbiavimo platformas, kurios pajėgtų suformuoti realų užsakymą darbuotojams perkvalifikuoti ar pritraukti.
60.3. Stipri neformaliojo mokymo sistema. Sieksime, kad skirtis tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo mažėtų, nes abi švietimo rūšys turi veikti integraliai, kad padėtų žmonėms įgyti gyvenimui XXI a. reikalingų kompetencijų. Todėl tobulinsime neformaliojo švietimo finansavimo sistemą, sudarydami galimybes finansuoti įvairias mokymosi formas ir būdus. Sieksime glaudžios šių procesų integracijos į kultūros edukaciją. Skatinsime universitetus parengti ir siūlyti suaugusiųjų mokymui skirtus modulius ir programas, taip sudarydami galimybes mokymuisi visą gyvenimą aukštosiose mokyklose. Sudarysime sąlygas kokybiško neformaliojo švietimo įvairovei, ypač regionuose, nutolusiuose nuo didžiausių miestų. Taip pat peržiūrėsime esamą neformaliuoju ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, kad ji praktiškai veiktų ir skatintų rinktis neformalųjį švietimą.
60.4. Dėmesys trečiojo amžiaus universitetams. Įdiegsime senjorų tobulėjimo krepšelius, kuriuos kiekvienas priešpensinio ir pensinio amžiaus asmuo galės panaudoti siekdamas tobulėti ar kelti kvalifikaciją (medijų raštingumas, skaitmeniniai įgūdžiai, užsienio kalbos, kultūrinės kompetencijos, meninis ugdymas ir kt.). Skatinsime savanorystę trečiojo amžiaus universitetuose, peržiūrėsime šių universitetų veiklos finansavimą.
60.5. Dėmesys nenorintiems mokytis. Mažiau mokytis linkusioms visuomenės grupėms (vyresnio amžiaus, žemesnės kvalifikacijos dirbantiesiems ir bedarbiams, gaunantiems mažas pajamas, gyvenantiems kaimuose) didinsime informacijos apie mokymąsi svarbą ir mokymosi galimybes, apimtį, skvarbą. Užtikrinsime, kad informacija būtų pateikiama vienoje lengvai pasiekiamoje vietoje.
Projektas: Fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą užtikrinanti sporto sistema
61. Peržiūrėdami sporto sistemą Lietuvoje, skatinsime didesnį jaunesnių amžiaus grupių asmenų fizinį aktyvumą ir sudarysime palankias sąlygas reguliariai užsiimti fizine veikla vyresnio amžiaus gyventojams. Orientuodamiesi į aukštus profesionalaus sporto rezultatus, susitelksime siekdami įgyvendinti aukšto sportinio meistriškumo programų pagrindinius tikslus ir uždavinius, sudarydami reikiamas pasirengimo sąlygas sportininkams ir jų treneriams. Sportas taps socialinės įtraukties skatinimo priemone, mažinančia atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, svariai prisidės prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, visuomenės integracijos. Sieksime, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti vadovaujantis partnerystės su sporto bendruomene ir skaidraus viešojo valdymo principais.
62.1. Atsakinga, skaidri ir efektyvi sporto ir fizinio aktyvumo politika. Bendradarbiaudami su sporto bendruomene, parengsime penkerių metų sporto plėtros programą, kurioje numatysime sąlygas į sportinę veiklą įtraukti skirtingo amžiaus, gebėjimų ir socialinės padėties asmenų grupes. Taip suformuosime stabilų pagrindą kurti aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemą ir skatinti fizinį visuomenės aktyvumą. Šiuo tikslu reikalingiems pokyčiams įgyvendinti tobulinsime Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, stiprinsime nevyriausybinių sporto organizacijų, veikiančių tiek aukšto sportinio meistriškumo, tiek fizinio aktyvumo srityse, savarankiškumą ir veiklos autonomiškumą, įtraukdami jas į valstybei svarbių siekiamų ir įgyvendinamų tikslų sistemą. Užtikrinsime sistemingą nuolatinę stebėseną, eliminuodami korupcines ir neskaidrios veiklos apraiškas sporto organizacijų veikloje.
62.2. Efektyviai veikianti ir tvari sporto valdymo struktūra. Sustiprinsime sporto srities valdymo kompetencijas ir struktūrą, kuri bus pajėgi efektyviai prisidėti formuojant skaidrią ir veiksmingą sporto politiką. Peržiūrėsime Sporto rėmimo fondo valdymą, prioritetus ir kriterijus. Numatysime papildomą valstybės aukšto meistriškumo sporto programos finansavimą, taip sudarydami galimybes mūsų šalies sportininkams sėkmingai pasirengti ir konkuruoti svarbiausiose aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. Sukursime sporto valdymo duomenų sistemą (bazę), padėsiančią visiems juridiniams ir fiziniams asmenims nuolat analizuoti ir nustatyti valstybės, savivaldybių, nevyriausybinių sporto organizacijų, gyventojų poreikius, prioritetus bei problemas ir sudarysiančią galimybes kontroliuoti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą bei efektyvų lėšų panaudojimą. Duomenų sistema apims sektoriaus informacinę trenerių ir sportininkų registro sistemą, sporto bazių registrą, sporto klubų ir kitų visuomeninių sporto organizacijų registrą, sporto srityje veikiančių savivaldybių ir privačių sporto įstaigų registrą, kitą analizei ir statistikai svarbią informaciją.
62.3. Sveika ir aktyvi visuomenė. Siekdami gerinti visų amžiaus grupių asmenų įsitraukimą į fizines veiklas ir formuodami poreikį sportuoti visą gyvenimą, sieksime glaudaus institucijų bendradarbiavimo užtikrinant darnią miestų ir regionų sporto bei laisvalaikio infrastruktūros plėtrą. Tam parengsime ir patvirtinsime valstybės investicijų sporto srityje kriterijus, kad sporto infrastruktūra regionuose pasiskirstytų tolygiai, atsižvelgiant į kiekvieno regiono sporto specifiką, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai. Skatinsime tolygų kvalifikuotų specialistų pritraukimą į miestus ir regionus. Gerinsime mokinių fizinį parengimą ir požiūrį į sveiką gyvenseną, siekdami iki 2025 m. užtikrinti fizinio ugdymo savaitinių pamokų skaičių iki trijų visose bendrojo ugdymo įstaigose. Remdamiesi mokslininkų rekomendacijomis atnaujinsime fizinio ugdymo pamokų turinį, plėsime veiklų įvairovę, užtikrinsime įtraukųjį fizinį ugdymą. Stiprinsime neformaliojo fizinio ugdymo prieinamumą ir kokybę. Sieksime, kad baigę bendrojo ugdymo mokyklą vaikai turėtų ne tik pakankamą fizinį parengimą, bet ir fiziškai aktyvios gyvensenos savimonę. Siekdami užtikrinti tęstinį vaikų mokymą plaukti, parengsime programą, pagal kurią kiekvienais metais būtų sudaryta galimybė pradinėse klasėse besimokantiems vaikams suteikti pradinių plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžių pagal patvirtintą metodiką. Sieksime, kad ikimokyklinėse ir pradinėse švietimo įstaigose kokybišką ir pakankamą vaikų fizinį aktyvumą užtikrintų kvalifikuoti specialistai. Siekdami kiekvieno asmens nenutrūkstamo fizinės veiklos tęstinumo, skatinsime studentų sporto plėtrą.
62.4. Lietuvą garsinantys sporto pasiekimai. Bendradarbiaudami su sporto bendruomene patvirtinsime aiškius ir konkurencingus strateginių sporto šakų federacijų, siekiančių gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, tikslų, veiklos ir rezultatų kriterijus. Daugiau dėmesio skirsime nacionalinių sporto šakų federacijų aukšto sportinio meistriškumo programoms, skirtoms vaikų, jaunių, jaunimo ir elito sporto plėtrai, užtikrindami sportininkų rengimo sistemos tęstinumą. Skatinsime jaunų trenerių pritraukimą ir nuolatinį trenerių kompetencijų tobulinimą ir sieksime, kad tai taptų prioritetiniu kriterijumi vertinant sporto federacijų programas ir skiriant joms finansavimą. Kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigomis, verslo ir darbdavių asociacijomis sukursime ir patvirtinsime aukšto meistriškumo sportininkų dvigubos karjeros programas, kad sporto karjerą baigę aukšto meistriškumo sportininkai sėkmingai įgytų specialybę ir integruotųsi į darbo rinką.
III SKYRIUS
MISIJA – ASMENYBĖS IR VISUOMENĖS GYVENIMO KOKYBĘ KEIČIANTI KULTŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
63. Kultūra, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą. Kūrybiškumas – svarbiausia savybė, lemianti dirbtinio intelekto ir technologijų galimybes ateities Lietuvoje. Saugi šalies ateitis įmanoma tik suvokus savo kultūros palikimą, paveldą, istoriją. Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai skleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis.
64. Mūsų prioritetas – kultūros ir švietimo ryšys. Kultūros pasas, pavienės savivaldybių ar atskirų kultūros įstaigų iniciatyvos kol kas neužtiktina tvaresnio ir solidaus kultūros integravimo į švietimo sistemą. Pandemijos akivaizdoje atsiranda būtinybė stiprinti socialinę kultūrą ir meną, visavertiškai įgalinti kūrėjus. Kultūra – puikus visuomenės socialinių problemų sprendimo įrankis. Ji privalo tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, o tai pasiekti galima tik padarius kultūrą visiems prieinamą ir įtraukią. Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik žmogus turi ieškoti kultūros, bet ir kultūra turi artėti prie žmogaus.
65. Paveldo srityje nuoširdų rūpestį turime transformuoti į efektyvią, išmintingą paveldotvarką. Mums taip pat rūpi visuomenės atsparumas informacinėms grėsmėms, sąmoningumą ir kritiškumą ugdančios laisvos visuomenės informavimo priemonės ir saugi interneto erdvė.
66. Inovacijos, tvarumas, darnusis vystymasis – vertybės, be kurių neįsivaizduojama ir šiuolaikinė kultūros politika.
67. Kultūros politika šalyje stokoja nuoseklumo ir tęstinumo, aiškaus sutarimo dėl kultūros krypčių ir formų pariteto. Turime atstovauti kiekvienam kultūros srities atstovui – tiek valstybės, tiek visuomeniniam ar privačiam, juos girdėti ir suteikti jų balsui deramą vietą kultūros politikos plotmėje. Turime matyti ir naujas, originalias meno ar kūrybiškumo formas. Privaloma gerbti tai, kas mūsų šalyje jau sukurta, be ko neturėtume aukščiausio lygio kultūros ir tvirto šalies pagrindo.
68. Valdžia nekuria kultūros, tačiau užtikrina orias sąlygas ją kurti ir jai tobulėti, todėl siekiame, kad:
68.1. būtų užtikrinama kultūros įvairovės ir kokybiškų kultūros paslaugų pasiūla visos šalies gyventojams, mažinant socialinę ir regioninę atskirtį;
68.2. šalies nevyriausybinis kultūros sektorius taptų visaverčiu kultūros politikos įgyvendinimo dalyviu;
68.3. ilgalaikės kultūros strategijos įgyvendinimas būtų užtikrintas taikant prognozuojamą nacionalinių ir regioninių programų, institucijų ir organizacijų finansavimą;
68.5. kultūros ir kūrybinės industrijos būtų įgalintos geriau atskleisti savo ekonominį ir kūrybinį potencialą;
68.8. visuomenė būtų atspari informacinėms grėsmėms, turėdama visas galimybes naudotis valstybės teikiamais informaciniais ištekliais.
69.1. Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti kultūros ir kūrybiškumo integravimo į švietimo sistemą modelis.
70.1. Į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitraukę 50 proc. šalies gyventojų (šiandien – 22,5 proc.).
70.2. Intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis, palyginti su bendru Lietuvos eksportu, – 8 proc.
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Kultūros svarba asmens, visuomenės ir valstybės raidai
71. Projekto tikslas – užtikrinti kultūrinių, kūrybinių veiklų, projektų ir iniciatyvų finansavimo stabilumą, atnaujinti kultūros ir medijų rėmimo fondų modelius. Pateiksime sprendimus, įtraukiančius piliečius ir verslą į mecenatystę. Įvertinę edukacinių programų ir veiklų, kultūros paso priemonių svarbą asmens, piliečio formavimuisi, plėsime pasiūlą, aktyvinsime piliečių dalyvavimą ir naudojimąsi šiomis paslaugomis. Parengsime reikiamas priemones, kad valstybės valdomi kultūros ištekliai būtų visuotinai prieinami elektroninėje erdvėje. Pateiksime teisinio kultūros srities reguliavimo įstatymų projektų pasiūlymų ir priimsime reikiamus teisės aktus.
72.1. Kultūros ir kūrybiškumo integravimas į nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Meno kūrėjų įtraukimas į novatorišką formalųjį švietimą rengiant kūrybiškumo pamokas, kurios ugdytų moksleivių, būsimų visaverčių šalies piliečių, kūrybiškumo ir integralumo įpročius. Meno kūrėjų integracija į formalųjį ugdymą, kultūros sklaidos priemonių prieinamumas mokyklose, paruoštos adaptuotos programos bus itin vertingos regionams, kur jaučiamas mokytojų trūkumas.
72.2. Kultūros rėmimo fondo (KRF) finansavimo modelio atnaujinimas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą
Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Stiprinsime KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skirdami kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.
72.3. Parengtas Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas. Nesistemiška, nemodeliuojama kultūros politikos srities teisinės aplinkos plėtra lemia iš esmės reaktyvų (o ne proaktyvų) kultūros politikos pobūdį. Atskiras kultūros sritis, įstaigų tinklus ar įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai neturi aiškaus vieno teisinio pagrindo. Tai potencialiai skatina kultūros sričių ir kultūros įstaigų tarpusavio konkurenciją siekti įstatymų garantuojamos apsaugos ir didina sektoriaus fragmentaciją. Nesistemiška teisinė aplinka skatina naudotis įstatymų garantuojama apsauga kaip vienintele efektyvia priemone siekiant užsitikrinti valstybės biudžeto finansus.
72.4. Mokestiniai sprendimai, įtraukiantys piliečius ir verslą į kultūros mecenatystę. Analizuosime galimybes šalies gyventojams prisidėti prie kultūros ir medijų rėmimo fondų finansuojamų projektų, skiriant savo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Peržiūrėsime Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymą, siekdami jo realaus efektyvumo. Įvertinsime netiesioginės valstybės paramos kultūrai efektyvumą ir tobulinsime netiesioginės valstybės paramos mechanizmus.
72.5. Kultūros paso plėtra. Skatinsime kultūros paso, kaip vienos iš perspektyviausių švietimo ir kultūros sąveikos priemonių, plėtrą. Kultūros paso koncepcijos įgyvendinimo tęstinumas ir administravimo supaprastinimas yra labai svarbus veiksnys, padedantis tikslingai ir nuosekliai auginti kultūros paslaugų vartotoją, o įstaigoms ir paslaugų teikėjams rengti ir teikti kokybiškas, konkurencingas paslaugas. Skatinsime kultūros ir meno, nevyriausybinio kūrybinio sektoriaus įsitraukimą į kultūros paso paslaugų pritaikomumą ir prieinamumą tiek fiziniu, tiek nuotoliniu būdu.
72.6. E. kultūra ir nevaržoma prieiga prie valstybės kultūros išteklių. Stiprinsime kultūros išteklių skaitmeninio turinio kūrimą, įvairovę ir prieinamumą, užtikrindami vienodas prieigos sąlygas visiems šalies gyventojams. Remdamiesi technologijų pažanga, siūlysime didesnę skaitmeninių kultūros paslaugų įvairovę. Kultūros institucijos ir organizacijos bus skatinamos išnaudoti technologijas, kad būtų prieinami kultūros ištekliai ir edukacinės programos, didėtų jų sklaidos galimybės pasaulyje. Kultūros e. paslaugos ir e. produktai – savarankiško mokymosi, pažinimo ir tobulėjimo galimybė. Sieksime kokybiško ir laisvai prieinamo kultūros turinio skaitmeninėse platformose. Kultūros įstaigų turinys bus pasiekiamas internetu.
Projektas: Socialinis kultūros ir meno stiprinimas ir visavertis įgalinimas
73. Šio projekto tikslas – įvertinus COVID-19 pandemijos poveikį, modifikuoti kultūros programų ir projektų finansavimo modelius. Sprendžiant per ilgą laiką susiformavusias kultūros sektoriaus socialines problemas, tobulinti kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, tolygiai didinant darbo užmokestį, jį siejant su veiklos rezultatais, kvalifikacijos ir kompetencijų ugdymu. Įvertinsime kitų šalių ir Lietuvos fiskalinių paskatų kultūrai veikimą, pasiūlysime ilgalaikes finansines priemones kultūros ir meno kūrėjams, nevyriausybinių organizacijų (NVO) kultūros sektoriui, siekdami socialinės sanglaudos. Turime formuoti palankią, pasaulio šalių praktika pagrįstą mokestinę aplinką kultūrinių ir kūrybinių industrijų (KKI) veiklai skatinti ir pasiūlyti priemones, didinančias KKI produktų ekspertinį vertinimą ir konkurencingumą. Siekdami kultūros prieinamumo, modernizavimo ir konkurencingumo, skatinsime pasitelkti 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų išteklius.
74.1. Stiprinti institucijų, individualių kūrėjų ir kūrėjų grupių socialinę apsaugą ir veiklos tęstinumą. Atnaujinsime dabar veikiančią Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, kurios paskirtis yra užtikrinti mažas ir nereguliarias pajamas gaunančių meno kūrėjų, taip pat meno kūrėjų, patiriančių kūrybines prastovas, socialines garantijas. Atnaujinus Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, be tinkamos socialinės apsaugos ir geresnių sąlygų meno kūrybai ir sklaidai, bus įtvirtintos sąlygos, leidžiančios kūrėjams neprarasti savo kūrybinio potencialo pandemijų ar kitų socialinio gyvenimo pertrūkių laikotarpiais.
74.2. Kultūros srities socialinių problemų sprendimas. Tobulindami kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, tolygiai didinsime darbo užmokestį. Sudarysime sąlygas kultūros ir meno darbuotojų ilgalaikei kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų ugdymo sistemai veikti. Sieksime, kad kultūros ir meno darbuotojai nuolat keltų savo profesinę kvalifikaciją ir lavintų dalykines kompetencijas, išskirtinį dėmesį skirdami kultūros ir meno paslaugų sklaidai, prieinamumui, pasitelkiant informacines technologijas ir skaitmeninį formatą. Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 90 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio iki 2024 m. ir pasieks ne mažiau kaip 100 proc. iki 2030 m.
74.3. Kultūros sektoriaus pasitelkimas sprendžiant šalies socialines problemas. Skatinsime meno kūrėjus ir įstaigas įgyvendinti socialinei sanglaudai skirtas programas.
74.4. Kultūros ir kūrybinių industrijų, NVO plėtros skatinimas. Pripažindami KKI ir NVO svarbą ekonomikai ir socialiniam gyvenimui ir žinodami, kad šis sektorius tapo vienu iš labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių, dėsime visas pastangas, kad jis būtų išsaugotas ir kad būtų palaikoma ir skatinama šio sektoriaus plėtra. Skatinsime formuotis ir augti esamus šiuolaikiškus ir inovatyvius, visuomenės poreikius atitinkančius kultūros klasterius ir inkubatorius. Sieksime, kad kultūros klasteriai ir inkubatoriai taptų žinių, kompetencijų ir inovacijų centrais. Skatinsime investicijas į kūrybines NVO, stiprinsime NVO vaidmenį siekiant kultūros politikos ir kultūros ekonomikos tikslų.
Projektas: Visiems prieinama ir įtrauki kultūra
75. Projekto tikslas – į kūrybiškumą įtraukiančia kultūra ir jos prieinamumu mažinti kultūrinę atskirtį ir didinti kultūros pasiekiamumą. Įgyvendindami projektą esamomis ir naujomis priemonėmis didinsime skirtingo amžiaus, pomėgių ir poreikių visuomenės grupių įtrauktį į kultūros vyksmą. Aktyvinsime atminties aktualizavimo ir kartų bendradarbiavimo projektus. Lietuvos visuomenė turi išlikti jautri savo šalies kultūros palikimui, būti reikli kultūros turinio kokybei, atspari ir pilietiška.
76.1. Į kūrybiškumą įsitraukusio valstybės piliečio formavimas (ugdymas). Suprasdami, kad kultūrinis ir meninis ugdymas yra svarbus formuojant visavertę asmenybę, nuosekliai ir sistemingai formuosime ir įgyvendinsime kultūrinės edukacijos politiką. Stiprinsime kultūrinės edukacijos veiklas kultūros ir meno įstaigose, skatinsime naujų, kūrybiškumo, kokybiškų ir profesionalių kultūrinės edukacijos paslaugų plėtrą, į jų naudojimąsi įtraukdami ne tik švietimo sistemą, bet ir socialiai jautrias, atskirtį patiriančias visuomenės grupes.
76.2. Į kultūros pažinimą ir dalyvavimą įtraukianti įvairovė. Remsime tuos, kas puoselėja etninę kultūrą ir mėgėjų meninę raišką, skatinsime kultūrų dialogą, kultūros įvairovę ir profesionalaus meno sklaidą. Plėtosime mokymosi visą gyvenimą kūrybines, kultūrines ir menines veiklas, svarbias piliečių užimtumui, aktyviam dalyvavimui socialiniame gyvenime.
76.3. Kultūrinę atskirtį naikinančios priemonės. Mažindami kultūrinę atskirtį kiekvienam Lietuvos gyventojui sudarysime lygias galimybes ir sąlygas domėtis ir visavertiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Kultūros prieinamumas ir pasiekiamumas bus užtikrintas nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, socialinių, sveikatos problemų ar ne nuo asmens priklausančių priežasčių. Užtikrinsime tolygų kultūros prieinamumą ir pasiekiamumą visiems, taip mažindami kultūrinę, socialinę, regioninę atskirtį.
76.4. Istorinės atminties aktualizavimas ir įprasminimas. Stiprinsime pilietiškumą, patriotiškumą ir pasididžiavimą savo šalimi skatinančių valstybės švenčių ir atmintinų dienų minėjimus ir šventes, skatindami naujas formas, kūrybišką meninį įprasminimą ir sklaidos būdus, pasiekiančius įvairius visuomenės sluoksnius.
Projektas: Tolygi regioninė kultūros politika
77. Šio projekto tikslas – įgyvendinant tolygią regioninę politiką mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Kultūros politikos formavimo ir finansavimo priemonėmis turime stiprinti ir plėtoti regioninių kultūros tarybų veiklą, nuosekliai stiprinti tolygaus kultūros vystymo, sklaidos ir tyrimų regionuose finansavimą. Turime užtikrinti, kad regioninio, valstybinio ir nacionalinio lygio kultūros projektai gautų pakankamą finansavimą programų skaidai ir pristatymui regionuose. Į kultūros procesus būtina kuo aktyviau įtraukti vietos bendruomenes, aktualizuojant vietos kultūrinį potencialą, o visą šalies visuomenę įsitraukti į ugdymąsi susipažįstant su regionų kultūra, jų savitumu. Tolygus regioninės kultūros formavimas vyks plėtojant dialogą ir pasitikėjimu grįstus ryšius su vietos kultūrinėmis bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.
78.1. Priemonės, skatinančios tolygią kultūros sklaidą ir plėtrą regionuose. Stiprinsime ilgalaikių programų, pritaikytų pagal vietinius kultūrinio lauko prioritetus ir poreikius, aktyviai įtraukiančių vietos bendruomenes į regiono kultūros tapatybės formavimą ir skirtų plėtoti regioninę kultūrą ir kultūros sklaidą. Skatinsime šiose programose dalyvauti ir ne regionuose gyvenančius kūrėjus, nevyriausybines organizacijas, menininkų asociacijas, sąjungas ir kultūros vadybininkus.
78.2. Kultūros dialogo su savivalda stiprinimas. Kartu su savivaldybėmis ir kultūros bendruomene sutarsime dėl kultūros paslaugų prieinamumo, tinklo efektyvumo, infrastruktūros panaudojimo, kokybės ir finansavimo modelių, skatinsime naujas ir remsime jau esamas regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, plėtodami bendruomeniškumą, pilietiškumą ir socialinę sanglaudą, tautinių mažumų, vaikų, jaunimo, pensinio amžiaus žmonių, žmonių su negalia įsitraukimą į kultūros vyksmą.
78.3. Kultūros paslaugų kuriamoji vertė. Pripažindami kultūros kuriamą socialinę, ekonominę naudą visuomenei ir valstybei, naikinsime visas kliūtis kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos ir paslaugų prieinamumui visiems šalies gyventojams.
78.4. Vietos kultūros institucijų stiprinimas. Vieno iš didžiausių kultūros institucijų šalyje tinklo – kultūros centrų – veiklos stiprinimas. Lietuvos kultūros centrų tinklas yra ypač svarbus ir reikšmingas šalies nematerialaus kultūros paveldo, etninės kultūros, profesionalaus ir mėgėjų meno populiarinimui ir sklaidai, kokybiško gyventojų laisvalaikio organizavimui, užimtumui ir socializacijai. Be kultūros centrams būdingos ir vykdomos veiklos, būtina skatinti naujas formas, kūrybos, raiškos priemones ir bendradarbiavimą su skirtingomis kultūros ir meno institucijomis. Teikiamos kokybiškos, patrauklios ir įtrauktį skatinančios kultūros paslaugos visų amžiaus grupių bendruomenės nariams turi tapti vienu iš pagrindinių šių ir kitų regionuose aktyviai veikiančių institucijų (bibliotekų, muziejų, amatų centrų) tikslų. Sprendžiant laikmečio iššūkių lemiamus pokyčius, būtina atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius kultūros centrų veiklą Lietuvoje.
Projektas: Kultūrinė diplomatija, valstybės įvaizdis ir tarptautiškumas.
Tai, kuo turime didžiuotis
79. Šio projekto tikslas – efektyvi ir į rezultatus orientuota šalies kultūros komunikacija tikslinėse užsienio rinkose, leisianti sukurti pridėtinę vertę šalies verslui ir visuomenei – didėjantį šalies žinomumą, augančias tiesiogines užsienio investicijas ir turizmą, augantį paslaugų sektorių. Užtikrinsime visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių šalies piliečių, nepriklausomai nuo tautinės grupės, teisę į savo kultūros sklaidą, prieinamumą prie kūrybos ir kūrybiškumo išteklių. Kūrybinės veiklos per menkai įtraukiamos į tarptautines Lietuvos pastangas didinti šalies patrauklumą. Menas – veiksminga priemonė perduoti demokratines vertybes, skleisti toleranciją ir taiką tarptautinėje arenoje.
80.1. Stiprinsime Lietuvos kultūros tarptautiškumo skatinimo veiklas, kurias įgyvendina Lietuvos kultūros institutas kartu su Lietuvos Respublikos kultūros atašė. Aktyvinsime Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje numatytas veiklas.
80.2. Mūsų diaspora – neatsiejama Lietuvos kultūrinės diplomatijos, tarptautiškumo, įvaizdžio formavimo dalis. Sudarysime sąlygas pasaulio lietuviams pasitelkiant technologijas pažinti nacionalinę kultūrą, naudotis jos ištekliais siekiant palaikyti švietimą, tapatybės ir bendruomeniškumo jausmą.
80.3. Stiprinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą planuojant ir įgyvendinant šalies kultūros tarptautiškumą skatinančius ir šalies žinomumą didinančius projektus ir iniciatyvas. Įgyvendinsime kompleksinius šalies kultūros pristatymo užsienyje projektus.
80.4. Užtikrinsime sklandų valstybei svarbių tarptautinių kultūrinių įsipareigojimų („Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir kt.) ir valstybei reikšmingų projektų, sukakčių ar datų minėjimų (Vilniaus 700 metų jubiliejus, M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir kt.) įgyvendinimą.
80.5. Skatinsime kultūros ir meno kūrėjų tarptautinį judumą, tarptautinį bendradarbiavimą, rengsime ir įgyvendinsime tikslines kultūros tarptautinio bendradarbiavimo ir sklaidos skatinimo priemones. Atversime Lietuvos kultūros erdvę, siekdami pritraukti tarptautinius kultūrinius renginius, konferencijas.
80.6. Daugiakultūrė Lietuva. Aktualizuosime Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūros, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo svarbą, plėtosime kultūrų dialogą. Sieksime, kad teisinėmis priemonėmis būtų užtikrintos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tapatumo, vienodų kultūros sklaidos sąlygų, saviraiškos laisvės ir savirealizacijos teisės.
Projektas: Efektyvi paveldotvarka
81. Projekto tikslas – formuoti integralią materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir aktualizavimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus orientuotą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant integralią ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje. Tobulindami paveldo apskaitos ir apsaugos principus, mažinsime administracinę naštą ir užtikrinsime sklandesnį paveldo naudotojų, valstybės ir nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą. Diegsime efektyvias paveldotvarkos programas, kurios padėtų verslui drąsiau imtis paveldo objektų tvarkybos darbų. Įgyvendinsime Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepciją bei Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų planą.
82.1. Ilgalaikės materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos nacionalinės plėtros programos sukūrimas. Numatysime materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ilgalaikes kryptis ir siekiamus rezultatus, formuodami bendrą integralios paveldo apsaugos politiką. Užtikrinsime materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo priemones, vienijančias visuomenę kultūros paveldo išsaugojimo klausimais.
82.2. Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdysenos efektyvinimas. Tobulinsime teisinį reglamentavimą, suderindami tarpusavyje su materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga susijusius teisės aktus ir tarptautinius šalies įsipareigojimus. Užtikrinsime kultūros paveldo apsaugos institucinę sandarą ir įstaigų veiklos kokybę. Užtikrinsime efektyvų teisinį reguliavimą, optimizuosime ir efektyvinsime administravimą, gerinsime teikiamų paslaugų kokybę. Užtikrinsime UNESCO materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo valdymo efektyvumo didinimą.
82.3. Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimo stiprinimas. Plėtosime sąmoningumą ir supratimą apie vertingą ir reikšmingą materialų ir nematerialų kultūros paveldą, skatinsime jo pažinimą šiuolaikinėje visuomenėje. Plėtosime etnokultūrinį ugdymą, užtikrinsime specialistų rengimą. Intensyvinsime materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo įtrauktį į įvairių turizmo rūšių veiklas.
82.4. Kultūros paveldo bendruomenės ir investuotojų dialogo stiprinimas. Skatinsime visų visuomenės grupių įsitraukimą į materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą, sklaidą, naudotojų konsultavimą, kultūros paveldo verčių suvokimo skatinimo ir sprendimų priėmimo procesus. Derinsime urbanistinės kaitos ir kultūros paveldo apsaugos, visuomenės ir kultūros paveldo savininkų interesus, paveldosaugos ir aplinkosaugos tikslus, užtikrindami darnų šalies vystymąsi.
82.5. Finansinių ir nefinansinių paskatų sistemos tobulinimas. Efektyvinsime valstybinį ir savivaldybių materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos finansavimą. Skatinsime kultūros paveldo objektų valdytojus investuoti į kultūros paveldo objektų tvarkybą. Užtikrinsime socialinės ir ekonominės materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės kūrimą.
Projektas: Informacinėms grėsmėms atspari visuomenė, laisva žiniasklaida,
saugi interneto erdvė
83. Projekto tikslas – remiantis nepriklausoma visuomenės informavimo politikos analize suformuoti plėtros gaires, atliepiančias ekonominius, technologinius, struktūrinius iššūkius, ir priimti sprendimus, užtikrinsiančius pliuralizmą, nepriklausomą ir kokybišką žurnalistiką, nuolatinį medijų ir informacinio raštingumo stiprinimą. Nors maža rinka riboja pačių medijų galimybes visus iššūkius spręsti savarankiškai, siūlant valstybės veiksmus bus užtikrinama, kad galimos intervencijos nekeltų grėsmės konstitucinėms laisvėms, o visuomenę įgalintų kritiškai vertinti ir suprasti informacinę aplinką.
84.1. Stiprinsime žiniasklaidos nepriklausomumą ir įvairovę. Pasitelkdami nepriklausomus ekspertus atliksime kompleksinį žiniasklaidos politikos vertinimą ir parengsime jos tobulinimo gaires. Ypatingą dėmesį skirsime medijų ir informaciniam visuomenės raštingumui. Skatinsime didesnę originalaus lietuviško turinio pasiūlą televizijos ir interneto platformose, spaudoje, radijuje.
84.2. Informacinėms grėsmėms atspari, raštingumo gebėjimus ugdanti visuomenė. Apsisaugoti nuo informacinių grėsmių gali tik išprususi visuomenė, todėl stiprinsime visuomenės ir įvairių sričių kultūros darbuotojų medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo gebėjimus, kurie skatintų visuomenės kūrybingumą, viešojoje erdvėje padėtų atpažinti netikrus ar nepatikimus pranešimus ir jų šaltinius, ugdytų gebėjimą kritiškai juos įvertinti ir neutralizuoti žalingos informacijos įtaką.
84.3. Visuomenės informavimo, kultūrinio ir šviečiamojo turinio priemonės. Siekdami užtikrinti kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio turinio visuomenės informavimo tvarumą, sieksime patvirtinti ilgalaikes Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos gaires, šalia valstybės subsidijų ieškosime kitų šio fondo finansinį stabilumą ir nepriklausomumą galinčių užtikrinti šaltinių.
84.4. Atsižvelgsime į pagrindinius žiniasklaidos laisvės indekso rodiklius. Ypatingą dėmesį skirsime maksimaliai žurnalistų prieigai prie informacijos šaltinių, atvirųjų duomenų. Sieksime sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką.
IV SKYRIUS
MISIJA – SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIAUSIŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ ĮGALINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
85. Technologinė pažanga ar tokie netikėti globalūs įvykiai kaip COVID-19 pandemija iš esmės keičia žmonių gyvenimą, jų tarpusavio santykius ir būdus, kaip jie užsidirba pragyvenimui. Tam tikroms visuomenės grupėms daug sunkiau prisitaikyti, jaustis lygiaverčiais mūsų visuomenės nariais. Mūsų, kaip bendrapiliečių, užduotis – kurti jautrią visuomenę, kuri geba ištiesti pagalbos ranką tada, kai labiausiai to reikia, suteikti tokį rūpestį, kuris atlieptų tikruosius poreikius, padėtų jaustis svarbiu visuomenės nariu, o ne „prašytoju“. Labai svarbu, kad socialinėms problemoms nebūtų leidžiama įsisenėti, kad būtų kovojama su jų priežastimis, o ne su padariniais.
86. Ieškosime naujų būdų kuo daugiau padėti atskirtyje atsidūrusioms visuomenės grupėms: netekusiems darbo ir pajamų, neįgaliesiems, savo artimuosius slaugantiems asmenims, vienišoms motinoms ar tėvams, vienišiems pensininkams ir kitiems visuomenės nariams, kuriems parama šiandien reikalingiausia. Šie žmonės bus dėmesio centre taikant socialinės politikos priemones. Užtikrinsime kiekvieno asmens situacijos, poreikių, gyvenamosios ir darbo aplinkos kompleksinį vertinimą, siekdami, kad žmogus, kaip visavertis pilietis, dalyvautų visuomenės gyvenime. Kursime sąlygas visiems asmenims – tiek patiriantiems trumpalaikius iššūkius, tiek susiduriantiems su ilgalaike socialine atskirtimi, kitomis rizikomis – gauti ne tik finansinę paramą, bet, visų pirma, kokybiškas socialines paslaugas, kurios jiems padėtų sugrįžti į visavertį visuomenės gyvenimą.
87. Užtikrinsime augančias senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijas. Įgyvendinsime pokyčius siekdami socialinio draudimo sistemos tvarumo, socialinės paramos išmokų adekvatumo, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, socialinių paslaugų efektyvumo.
88. Sieksime pokyčių nuoseklumo ir tęstinumo, didinsime pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema ir stiprinsime jos stabilumą. Reformas vykdysime laikydamiesi socialinio solidarumo, universalumo, lygybės, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių, pajamų garantijų ir kitų pagrindinių socialinės apsaugos principų.
89.3. taiklios ir individualizuotos socialinės paslaugos bei adekvati išmokų sistema skatintų grįžti arba integruotis į darbo rinką;
89.4. tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų užtikrintos reikiamos galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus;
89.6. moterų ir vyrų lygių galimybių horizontalusis principas vyrautų visose viešosios politikos srityse;
89.7. negalią turintys žmonės turėtų geresnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką ir gauti jiems reikiamas socialines paslaugas;
90.1. Vienišų pensinio amžiaus asmenų papildoma pensija sudarys ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį darbo stažą) per mėnesį (rezultato rodiklis).
90.4. Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis, palyginti su visais neįgaliaisiais, sudarys 37 proc. (šiuo metu – 29 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Individualius asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos
92. Nors Lietuvoje nemažėja socialinių iššūkių – visuomenė sparčiai sensta; šeimų, patiriančių socialinę riziką, ir jose augančių vaikų skaičius ne vienus metus išlieka tokio paties lygio; visuomenės užribyje lieka daug žmonių, kurie negali sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir savarankiškai veikti kasdieniame gyvenime, tačiau ne visi žmonės pasinaudoja socialinėmis paslaugomis kaip įrankiu, padedančiu spręsti atsiradusias problemas. Neužtikrinamas tolygus paslaugų prieinamumas, ypač kalbant apie atokias vietoves, neatliekamas išsamus atskirų savivaldybių gyventojų poreikių gauti paslaugas vertinimas, trūksta inovatyvių sprendimų, skirtų vienokiems ar kitokiems socialiniams iššūkiams spręsti. Sieksime įgyvendinti naują socialinių paslaugų standartą, orientuodamiesi į tas sritis, kuriose pagalbos ir paslaugų prieinamumas šiuo metu yra mažiausias.
93.1. Paslaugų prieinamumas pagal individualius poreikius. Pereisime nuo vienodų socialinių paslaugų teikimo visiems, kuriems reikalinga parama, prie individualizuotų paslaugų, kurios būtų skirtos konkretaus žmogaus ir žmonių grupių poreikiams atliepti. Sukursime į ilgalaikių problemų sprendimą orientuotą socialinio verslo modelį, sudarydami geresnes sąlygas dirbti žmonėms su negalia, taip pat išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, ilgalaikiams bedarbiams. Sukursime ir įdiegsime socialinių paslaugų teikimo algoritmus vaikams ir šeimoms pagal jų individualius poreikius. Kartu stiprinsime atvejo vadybininkų gebėjimus ir galimybes sėkmingai koordinuoti kiekvieną atskiros šeimos atvejį, plėsti prieinamas paslaugas, skatinti skirtingų sričių – ypač socialinės, sveikatos ir švietimo – sąveiką. Tęsime institucinės globos pertvarkos darbus, kad kiekvienas vaikas su negalia, kiekvienas suaugęs asmuo su negalia ir jų šeimos nariai sulauktų reikiamos kokybės pagalbos.
93.2. Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. Keisime funkcijų socialinių paslaugų srityje pasidalijimą tarp savivaldybių ir valstybės, socialinės priežiūros paslaugas priskirdami valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai, o socialinės globos – savivaldybių savarankiškajai funkcijai. Savivaldybėms sukursime papildomas paskatas socialines paslaugas teikti per nevyriausybines organizacijas, o šioms užtikrinsime adekvatų finansavimą. Didesnius finansinius išteklius nukreipsime socialinės priežiūros paslaugų plėtrai – apsaugoto būsto, savarankiško gyvenimo namų, krizių centrų, palydimųjų paslaugų, šeimų socialinės priežiūros paslaugoms.
93.3. Socialinių paslaugų kokybės standartas. Diegsime socialinių paslaugų kokybės standartą socialinių paslaugų įstaigose. Įgyvendinsime socialinės priežiūros paslaugų akreditaciją, kuri užtikrins kokybę, mažinsime skirtumus tarp regionų, skatinsime konkurenciją, leisime asmeniui pasirinkti socialinės priežiūros paslaugų teikėją. Stiprinsime akredituotų socialinių paslaugų kokybės priežiūros sistemą. Vertinsime socialinių paslaugų poveikį asmens gyvenimo kokybei.
93.4. Plėsime globos ir slaugos priežiūros paslaugas namuose, didinsime paslaugų namuose įvairovę, suprasdami, kad žmogaus prioritetas – kiek įmanoma savarankiškiau ir ilgiau gyventi savo namuose.
93.5. Socialines paslaugas finansuosime tiesioginio finansavimo principu. Skatinsime poreikius atitinkančią paslaugų įvairovę ir technologijų inovacijas. Įvesime kasmetį privalomą naujų paslaugų poreikio ir pasiūlos vertinimą. Užtikrinsime naują poreikį tenkinančių, inovatyvių ir akivaizdžią socialinę naudą teikiančių paslaugų tiesioginio finansavimo tvarką. Peržiūrėsime socialines paslaugas teikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų finansavimą, prioritetą teikdami suplanuotiems, pamatuotiems ir pasiektiems rezultatams.
93.6. Nė vieno žmogaus visuomenės užribyje. Užtikrinsime reikiamos pagalbos teikimą jaunuoliams, kuriems buvo nustatyta institucinė socialinė globa arba kurie augo socialinę riziką patiriančiose šeimose, kad jie taptų savarankiški ir atsakingi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gebėtų kurti pozityvų prieraišumo ryšį, kurti savo šeimas ir tinkamai auginti savo vaikus.
Projektas: Neįgaliųjų teisių apsauga ir paslaugų plėtra
94. Žmonės su negalia vis dar lieka viena labiausiai diskriminuojamų žmonių grupė Lietuvoje. Net baziniai dalykai – švietimas, socialinės paslaugos ir pagalba, sveikatos priežiūros paslaugos – dažnu atveju vis dar nepakankamai prieinami. Apribota galimybė įsidarbinti ir mokytis – vienos didžiausių problemų, su kuriomis susiduria neįgalieji. Tikimybė, kad jie dėl netinkamos, neindividualizuotos ir ne laiku suteiktos pagalbos neturės darbo ir bus priversti išgyventi su mažesnėmis pajamomis, yra kur kas didesnė negu žmonėms be negalios. Ne negalia, o fizinės aplinkos ir paslaugų neprieinamumas yra pagrindinės neįgalių žmonių silpnesnio išsilavinimo, socialinės atskirties, nedarbo ir skurdo priežastys. Darbo rinka turi tapti atvira visiems, pagalba – atliepianti individualius žmogaus poreikius, paslaugos – kompleksinės. Neįgaliųjų išmokų politika – ir skaidri, ir taikli.
95.1. Kompleksinis socialinių paslaugų paketas neįgaliesiems ir individualizuotas požiūris. Iš esmės peržiūrėsime neįgaliųjų integracijos politikos principus ir sukursime specialiems šių žmonių poreikiams patenkinti skirtų socialinių paslaugų paketą. Įstatymu įtvirtinsime asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems, numatysime jos prieinamumo įvairovę ir galimybę ją gauti pagal poreikį (įskaitant vaikus). Įdiegsime specialistų darbo su neįgaliaisiais (tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais) rengimo programas. Pertvarkysime ir patobulinsime aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistemą. Akredituosime socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėje.
95.2. Pagalba šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Šeimoms, kuriose auga negalią arba raidos sutrikimų turintis, specialiųjų poreikių vaikas, pasiūlysime visapusišką pagalbą, kad šeima galėtų tinkamai rūpintis vaiku ir jo poreikiais, gebėtų efektyviau derinti šeimą ir darbinę veiklą, aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Sukursime sistemą, kad reikalingos ankstyvosios reabilitacijos, pavėžėjimo, laikino atokvėpio, atvejo vadybos (koordinavimo), psichologo, ugdymo, socialinės integracijos, slaugos, dienos užimtumo, dienos globos ir kitos paslaugos būtų teikiamos vieno langelio principu. Ieškosime dialogo su darbdaviais dėl lankstesnių darbo sąlygų tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), auginantiems neįgalius vaikus.
95.3. Žmonės su negalia – bendros švietimo sistemos dalis. Sudarysime galimybes šeimoms, kurios augina vaikus su negalia, pasirinkti, kokioje mokykloje – specialiojoje ar bendrojo ugdymo – mokysis jų atžala. Svarstysime įvesti mokinio asistento pareigybę, siekdami ugdymo procese individualizuoti pagalbą mokiniams su negalia. Sieksime, kad visi vaikai su negalia turėtų galimybes dalyvautų neformaliajame švietime.
95.4. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teiks pirmenybę paslaugoms, užtikrinančioms neįgaliųjų įgalinimą. Nustatysime, kad vertinant žmogaus būklę jos nustatymo komisijoje būtų ne vien gydytojai, bet ir psichologas, socialinis darbuotojas, kitų sričių, svarbių žmogaus socialinei raidai, specialistai, būtų nustatoma ne tik fizinė žmogaus būklė, bet ir socialiniai poreikiai. Sukursime patikimą negalios duomenų bazę, kurios pagrindu priimsime būtinus ir motyvuotus sprendimus, padedančius pasiekti geriausius neįgaliųjų integracijos rodiklius.
95.5. Efektyviai veikiančios neįgaliųjų įdarbinimo programos. Neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką grįsime darbo aplinkos ir darbo vietų pritaikymu individualiems neįgaliųjų poreikiams, paskatomis darbdaviams ir visuomenės, taip pat darbdavių, nuomonės apie negalią turinčius asmenis pokyčiu. Įgyvendinsime socialinių įmonių reformą, krepšelio principu (jis bus skirtas darbo vietoms darbuotojams su negalia pritaikyti, specialiems personalo mokymams ir t. t.) sukurdami realias paskatas darbdaviams priimti darbuotojus su negalia. Svarstysime klausimą, ar palikti socialinėms įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui, laikydamiesi nuostatos, kad jos turi būti mokamos terminuotą laikotarpį.
95.6. Pastatų infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems. Statybos techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose įdiegsime universalaus dizaino principus, gerindami pastatų infrastruktūros pritaikomumą neįgaliųjų poreikiams. Tobulinsime higienos pasų išdavimo tvarką, numatysime universalaus dizaino principų mokymą rengiant architektus ir ergoterapeutus, numatysime projektų, pritaikomų žmonėms su negalia, derinimo su visuomene mechanizmus projektavimo etapu. Užtikrinsime, kad būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymas būtų prieinamas visiems neįgaliesiems pagal jų poreikį, numatysime priemones, skatinančias pritaikyti tiek fizinę, tiek informacinę aplinką neįgaliesiems.
Projektas: Socialinės apsaugos išmokų adekvatumas ir tvarumas
96. Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Joje kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Šiandienė ekonominė-socialinė padėtis, pandemijos iššūkiai rodo, kad būtinos kompleksinės reformos siekiant socialinio draudimo sistemos tvarumo, socialinės paramos išmokų adekvatumo ir socialinių paslaugų efektyvumo. Siekiant socialinės apsaugos išmokų adekvatumo, kartu būtina užtikrinti išmokų tvarumą. Šiuo metu Lietuvoje neturime veiksmingų socialinės politikos (ypač socialinės paramos) efektyvumo stebėsenos kriterijų ir rodiklių, kurie galėtų būti taikomi tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu. Pokyčiai šioje srityje turi būti vykdomi nuosekliai ir tęstinai, didinant pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema, tuo užtikrinant stabilumą, socialinės apsaugos principų realizavimą, lygybę ir nediskriminavimą.
97.1. Skurdo mažinimas. Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones. Sistemiškai didinsime išlaidas socialinei apsaugai, ypač mažiausias išmokas gaunantiems asmenims, kartu užtikrindami valstybės finansinį stabilumą.
97.2. Socialinio draudimo išmokų didinimas. Užtikrinsime socialinio draudimo ir pensijų sistemos stabilumą ir garantijas. Gerinsime vienišų pensininkų padėtį: vietoj našlių pensijų įvesime vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas, kurių dydis sudarys ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį darbo stažą) per mėnesį. Stiprinsime ryšį tarp žmogaus mokamų įmokų ir gaunamų išmokų. Pagal augantį darbo užmokestį didinsime socialinio draudimo pensijas, kartu užtikrindami valstybės finansinį stabilumą. Peržiūrėsime socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies struktūrą, siekdami, kad jos dydis būtų kuo artimesnis minimaliems vartojimo poreikiams.
98. Taiklesnės pensijos, išmokos ir kompensacijos. Atsisakysime socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas, sumažinsime galimybes vengti mokėti socialinio draudimo įmokas. Pasitelkdami stebėsenos duomenis, atnaujinsime išmokų gavimo kriterijus, atsižvelgdami ir į tikruosius žmogaus gebėjimus savarankiškai gyventi.
99. Papildomo pensinio draudimo garantijos ir plėtra. Sieksime, kad privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Didinsime žmonių finansinį raštingumą. Skatinsime papildomą savanorišką pensijų draudimą ir profesinių pensijų fondų veiklą, nustatydami veiksmingas motyvacines priemones.
Projektas: Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas. Lygios galimybės
100. Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei, taip pat smurto prevencijai artimoje aplinkoje. Deja, šeimos, ypač susiduriančios su problemomis, nesulaukia profesionalios, įvairiapusės socialinės bei psichologinės pagalbos. Žmonės patiria sunkumų grįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, nes būna praradę reikalingą kvalifikaciją, be to, stinga ikimokyklinių vaiko priežiūros įstaigų ir pan., prastėja galimybės kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Tai lemia nedarbą, o dažnu atveju šeima atsiduria prie skurdo ribos. Sunkiai kelią skinasi lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo kultūra. Visos šios problemos ypač skaudžiai atsiliepia vienišiems tėvams.
101.1. Daugiau galimybių grįžti į darbo rinką. Plėsime ankstyvojo ugdymo įstaigų tinklą vaikams nuo vienų iki trejų metų. Valstybės investicijas kreipsime į naujų darželių statybą, taip pat sudarysime sąlygas atokiau gyvenančius vaikus pavėžėti iki jų ugdymo įstaigos. Tarsimės su savivaldybėmis dėl platesnio visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimo ir lankstesnio darželių darbo grafiko taikymo (pailgintų dienos grupių, lankstesnių darbo valandų). Tarsimės, kad savivaldybėms priklausančiuose darželiuose vietą vaikui prioriteto tvarka gautų ką tik po vaiko priežiūros atostogų įsidarbinusių, mokytis pradėjusių ar vienišų tėvų vaikai, taip pat vaikus įvaikinę ar globoti (rūpintis) pradėję asmenys. Skirsime persikvalifikavimo galimybes ir papildomą finansavimą negalią turinčių asmenų šeimos nariams, kurie ilgą laiką slaugė ir visą laiką skyrė šeimos nario priežiūrai.
101.2. Ypatingas dėmesys vienišų tėvų užimtumo didinimui. Teisinėmis ir visuomenės švietimo priemonėmis skatinsime, kad vaikus auginantys vieniši tėvai turėtų daugiau galimybių dirbti pagal lankstų darbo grafiką, jiems būtų teikiama veiksminga valstybės parama kuriant verslą, taikoma efektyvi perkvalifikavimo sistema ir kitos tikslingos užimtumo priemonės, ieškosime dialogo su darbdaviais dėl lankstesnių darbo sąlygų vienišiems tėvams. Šeimoms, kuriose auga vaikai tik su vienu iš tėvų, sudarysime palankesnes sąlygas būsto nuomai, pigesniems vaikų būreliams ir pan.
101.3. Darbo ir šeimos derinimo priemonių skatinimas. Skatinsime priemones, mažinančias darbuotojų patiriamą spaudimą nesusilaukti vaikų. Ieškosime priemonių, skatinančių steigti šeimoms draugišką aplinką (darbovietės darželių steigimas, organizuotas vaikų vežimas į darželius, lankstesnis darbo organizavimas ir kt.).
101.4. Lygios galimybės visiems. Naikinsime visas diskriminacijos apraiškas ir sudarysime lygias galimybes visoms socialinėms grupėms, skatinsime nulinę toleranciją bet kokiam smurtui. Sieksime lygių galimybių visiems, nustatysime priemones moterų ir vyrų lyčių lygybei užtikrinti. Sieksime mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, sudarant geresnes galimybes moterims siekti karjeros ir išsilaikyti darbo rinkoje.
Projektas: Socialinės srities darbuotojų įgalinimas.
Vaiko teisių apsaugos stiprinimas
102. Šiandien įvairių sričių socialiniai darbuotojai dažniausiai suvokiami kaip prievaizdai, vykdantys tik formalias biurokratines funkcijas ir pildantys dokumentus, o ne kaip konsultantai ar pagalbininkai. Susiduriama su dideliu socialinių darbuotojų trūkumu ir pasigendama socialinių darbuotojų specializacijos. Pati profesija dėl mažo darbo užmokesčio yra praradusi prestižą – didžioji dalis socialinio darbo studijas baigusių jaunų žmonių tiesiog nesirenka dirbti šioje srityje. Be to, pastebimi itin ryškūs socialinių darbuotojų darbo užmokesčio netolygumai tarp šalies savivaldybių. Su labai panašiomis problemomis susiduria ir socialinių darbuotojų padėjėjai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Socialinės srities, vaiko teisių apsaugos darbuotojų ar specifinių kompetencijų trūkumas rinkoje lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Trūksta galimybių specializuotis, mokymų ir praktikos, taip pat tolesnio tobulėjimo galimybių.
103.1. Socialinio darbuotojo profesijos stiprinimas. Apibrėšime socialinio darbo specifiką socialinių paslaugų, sveikatos, švietimo, vaiko gerovės, gerontologijos, teisėtvarkos, užimtumo ir kitose srityse. Įdiegsime socialinio darbuotojo etikos principus ir socialinio darbo metodus. Skatinsime naudoti intervizijas ir supervizijas stiprinant socialinį darbą.
103.2. Geresnių darbo sąlygų sudarymas. Sieksime, kad tuose šalies regionuose, kuriuose matomas didžiausias socialinių paslaugų poreikis (o kartu ir didžiausias socialinių darbuotojų trūkumas), prisidedant savivaldybėms, būtų sudarytos papildomos finansinės paskatos atvykti ar pasilikti dirbti socialiniams darbuotojams, taip užtikrinant teikiamas reikalingiausias socialines paslaugas gyventojams. Inicijuosime, kad socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų saugumo, darbo specifikos klausimai tiesiogiai būtų aptariami ir suderinami su savivaldybėmis ir darbdaviais. Įvertinti darbuotojų poreikiai ir galimos rizikos darbe leis sukurti tiesiogiai veikiantį saugumo planą, į kurį įtrauksime policijos, viešosios tvarkos pareigūnus.
103.3. Kvalifikacijos tobulinimas, darbo užmokesčio didinimas ir visuomenės švietimas. Sieksime, kad universitetuose ir kolegijose būtų parengtos ir nuolat tobulinamos geriausios socialinio darbo programos ir specializuotos podiplominės studijos, padedančios socialiniams darbuotojams orientuotis į aktualias jų veiklos sritis. Tobulinsime vaiko teisių apsaugos sistemos specialistų kompetencijas, kursime veiksmingas psichologinės pagalbos šeimai priemones. Inicijuosime vaiko teisių apsaugos specializacijai skirtų programų kūrimą. Sudarysime galimybes nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, gauti reikalingus sisteminius ir kokybiškus mokymus. Sudarysime ir įgyvendinsime stabilaus darbo užmokesčio kėlimo planą socialiniams darbuotojams, vaiko teisių apsaugos specialistams.
103.4. Efektyvios vaiko priežiūros paslaugos ir parama. Tobulinsime pagalbos sistemą vaikams, išėjusiems iš globos sistemos ar socialinę riziką patiriančių šeimų, skatindami jų socializaciją, sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, ir taip užkirsime kelią didesniems iššūkiams ateityje. Įsteigsime tikslines, nuo pajamų lygio priklausančias subsidijas vaiko priežiūros paslaugoms dirbantiems, mažesnes pajamas gaunantiems, ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams ir atstovams pagal įstatymą. Plėsime pagalbos prieinamumą vaikams ir jauniems žmonėms, kurie susiduria su kompleksinėmis elgesio problemomis – delinkventiniu elgesiu, agresija, rizikingu gyvenimo būdu, priklausomybėmis nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan.
103.5. Apsaugos nuo smurto ir vaikų išnaudojimo priemonės. Tobulinsime mechanizmus, kurie leidžia užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, apimant ir smurtą artimoje aplinkoje, o tokiems atvejams įvykus – sukursime reagavimo mechanizmus, kurie leis laiku identifikuoti smurto atvejus ir nedelsiant užtikrinti visą reikalingą paramą, teikiant efektyvią, laiku ir individualizuotą pagalbą vaikui ir šeimai. Stiprinsime pasirengimo tėvystei priemones, stiprinsime krizių centrų vaidmenį ir patyčių prevenciją. Inicijuosime edukacines programas ir pagalbos įsidarbinant paslaugą, kuri padėtų smurtą patyrusioms moterims tapti ekonomiškai nepriklausomomis. Įgyvendinsime išsamų veiksmų planą, skirtą kovai su visomis seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš neįgalius vaikus formomis tiek institucijose, tiek už jų ribų, ir sukursime prieinamas paramos paslaugas nukentėjusiems vaikams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms vaikų grupėms, tokioms kaip: neįgalūs vaikai, be tėvų globos likę vaikai, vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, vaikai, augantys ir (ar) gaunantys institucinio pobūdžio paslaugas.
103.6. Institucinės vaiko globos alternatyvų tolesnė plėtra ir stiprinimas. Toliau plėtosime ir stiprinsime neinstitucinės globos galimybes – skatinsime globą ir įvaikinimą, pasiūlydami į globėjus, įtėvius ir jų šeimose augančius vaikus orientuotų paslaugų paketą, stiprinsime globos centrų darbo kokybę, juose dirbančių specialistų kompetencijas. Keisime bendruomeninių vaiko globos namų darbo orientaciją, kad ji kuo mažiau būtų panaši į institucinę pagalbą ir kuo labiau atsižvelgtų į vaiko individualumą, kad kuo labiau gebėtų suteikti specializuotą pagalbą. Plėtosime budinčių globotojų veiklą, siekiant iš tikrųjų kokybiškos paslaugos, globotojų pasirengimą prižiūrėti ne tik jaunesnio amžiaus vaikus, bet ir paauglius, elgesio iššūkių turinčius vaikus, neįgaliuosius vaikus ir kt.
Projektas: Socialinės apsaugos valdymo tobulinimas
104. Efektyvus socialinės apsaugos išmokų administravimas neatsiejamas nuo sistemos valdymo tobulinimo, individualizuotų ir skaitmenizuotų paslaugų plėtros. Pritaikant Lietuvos socialinio sektoriaus technologijas, trūksta integruoto požiūrio ir atitinkamo strateginio planavimo; pokyčiai socialinės apsaugos, darbo ir sveikatos sistemų, institucinio valdymo, visuomenės švietimo, informacinių technologijų srityse nekoreliuoja tarpusavyje; nevertinama naujų technologijų įtaka valdymo efektyvumui ir darbo rinkai. Nesant tinkamo strateginio planavimo, stebėsenos, efektyvumo rodiklių, socialinei politikai skiriamos lėšos panaudojamos nepakankamai efektyviai. Svarbią vietą užima socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos įgalinimas, tarpinstitucinių ryšių plėtra bei bendradarbiavimas, kuris šiuo metu nepakankamas.
105.1. Daugiau ir geresnių elektroninių paslaugų. Plėsime taikomas elektronines paslaugas, trumpinsime terminus viešosioms paslaugos gauti, supaprastinsime socialinio draudimo įmokų deklaravimą. Diegsime rinkoje jau savo vertę įrodžiusius, tačiau dar nenaudojamus informacinių technologijų sprendimus, vertinsime besimokančių sistemų, dirbtinio intelekto, išsamaus mokymosi ir didžiųjų duomenų taikymo sprendimus administruojant socialines išmokas.
105.2. Stebėsenos ir prognozavimo sistemos tobulinimas. Sukursime socialinės politikos srities pokyčių analizės, prognozavimo, stebėsenos sistemą (įskaitant piniginės paramos lėšų panaudojimo efektyvumo sistemą).
105.3. Socialinių partnerių vaidmens didinimas socialinio draudimo sistemoje. Toliau stiprinsime Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos kompetenciją ir įgaliojimus. Skatinsime socialinį dialogą ir sieksime socialinių partnerių susitarimo sprendžiant dėl minimalaus darbo užmokesčio dydžio, socialinio draudimo sistemos apimties ir taikymo.
105.4. Socialinės paramos valdymo efektyvumas. Peržiūrėsime socialinės paramos išmokų efektyvumą. Sudarysime skurdo žemėlapį, kuriame duomenis bus galima analizuoti savivaldybių lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu nustatysime kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atlikti stebėseną, analizuoti socialinės paramos efektyvumą savivaldybių lygmeniu, formuojant politikos kryptis ir vertinant gerosios praktikos pavyzdžius. Tęsime socialinės paramos skirstymo decentralizaciją, artinsime paramos skyrimą prie bendruomenių, kurios geriausiai pažįsta savo narius.
105.5. Stiprinsime tarpinstitucinius ryšius. Sieksime glaudesnio specialistų tarpusavio bendradarbiavimo, gerųjų praktikų mainų, dalijimosi žiniomis, patirtimi ir informacija. Sieksime glaudesnio, kompleksine pagalba, o ne vien kontrole paremto valstybės institucijų ir šeimų bendradarbiavimo. Skatinsime ir palaikysime gyvybės atžvilgiu pozityvias ir ją skatinančias iniciatyvas sveikatos priežiūros sistemoje, taip pat valstybės institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, padedančioms krizinį nėštumą ar kitas krizes išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems.
105.6. Stiprinsime bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Pagal nustatytą metodiką įvertinsime kiekvieno, kuriam reikalinga pagalba, individualią situaciją, įvardysime norimą rezultatą ir jį galinčias užtikrinti priemones, suplanuosime kompleksinį jų taikymą ir stebėsime siūlomų priemonių veiksmingumą, pradėdami nuo bandomųjų projektų pasirinktose savivaldybėse.
V SKYRIUS
MISIJA – ILGAS IR VISAVERTIS SVEIKO ŽMOGAUS GYVENIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
106. Sveikatos apsaugos sistemos tikslas – gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, laiku diagnozuoti ir gydyti ligas, aktyviai prisidėti, kad žmogus kuo ilgiau gyventų sveikas. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo daugiau kaip ketveriais metais, tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio. Itin ryškūs sveikatos ir gyvenimo trukmės skirtumai yra tarp vyrų ir moterų, kaimo ir miesto, skirtingų socialinių ir ekonominių gyventojų grupių. Mūsų netenkins vien siekis ilginti gyvenimo trukmę, jeigu tuos papildomus metus žmogus praleis sirgdamas. Deja, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje kinta labai nedaug ir išlieka 57 metai – net septyneriais metais mažiau negu Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis. Dideli sveikatos skirtumai tarp vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių ir regionų, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, atspindi dideles sveikatos ir socialinės sistemos problemas. Kaip patys gyventojai vertina savo sveikatą, yra svarbus sveikatos sistemos efektyvumo rodiklis. Tik 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano esantys geros sveikatos būklės, o vyresnių kaip 65 metų – jau net 93 proc. mano, kad jų sveikata yra tik patenkinama arba bloga. Ir tai prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
107. Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių šalių visoje Europos Sąjungoje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių grupėje, pasižyminti nuolat prastėjančiais demografiniais rodikliais, todėl pasiekti greitų pokyčių sveikatos srityje itin sunku, tačiau proveržis gali būti padarytas. Atsižvelgdami į prastus rodiklius, turėsime užtikrinti ne tik pokyčių įgyvendinimą, bet ir jų spartą. Reiškiame valią ir pasiryžimą kurti tokią sveikatos apsaugos sistemą, kurioje mažėtų visi socialiniai ir sveikatos netolygumai, neabejotinai keliantys grėsmę žmonių gyvenimo kokybei ir šalies stabilumui. Siekdami atkurti demografinį populiacijos didėjimą, dėmesį skirsime gyventojų sveikatai ir švietimui, skatinsime technologijas, užtikrinančias teigiamus demografinių rodiklių pokyčius.
108. Artimiausio laikotarpio Vyriausybės prioritetas neabejotinai bus efektyvus
COVID-19 sukeltos situacijos valdymas, iki vakcinavimas šalyje pasieks rekomenduojamą lygį. Šiai užduočiai vykdyti parengtas atskiras taktinis veiksmų planas, didinantis visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumą pandemijos keliamiems iššūkiams, projektuojantis atsigavimą, leidžiantį švelninti apribojimus ir vėl tinkamai kontroliuoti naujus atvejus, ir ateitį, kai visuomenei įgijus kolektyvinį imunitetą bus įmanoma grįžti prie įprasto gyvenimo būdo.
109.1. sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre atsirastų žmogus – pacientas, darbuotojas, o ne pastatai, investicijos ar brangios įrangos įsigijimas;
109.2. kokybiškos paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties;
109.3. kiekviena visuomenės grupė ir narys rūpintųsi asmens ir visuomenės sveikata, siektų užkirsti kelią ligoms atsirasti;
109.4. sveikatos sistema būtų pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėtų pasitikti ateities iššūkius;
109.5. sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrindas, o ne kliuvinys ilgam, kokybiškam ir oriam žmogaus gyvenimui užtikrinti.
110.4. Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą, dalis – 64 proc. (šiuo metu – 58 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Visuomenės sveikatos stiprinimas
112. Visuomenės sveikatos stiprinimas – ne tik būdas užkirsti kelią ligoms, bet ir sveikatos puoselėjimas taikant inovatyvias visuomenės sveikatos technologijas, siekiant, kad kiekvienas visuomenės narys prisiimtų atsakomybę už savo ir sau artimos socialinės grupės sveikatą. Siekdami ilginti žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, privalome ne tik sukurti efektyvią visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, bet ir sudaryti sąlygas kiekvienai visuomenės grupei ir jos nariui atsakingai ir savarankiškai siekti asmens ir visuomenės sveikatos, užkirsti kelią atsirandančioms ligoms. Prevencija privalo būti prioritetinis veikimo būdas, nes kova su padariniais valstybei ir visuomenei visada lemia kur kas didesnes sąnaudas.
113.1. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, darbo, mokymosi ir poilsio režimas, lytinis švietimas, streso ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija – tai šešios sritys, kuriose mūsų valstybė turi veikti, siekdama užtikrinti savo piliečių sveikatą ir mažinti galimas ligas bei susirgimus. Visuomenės sveikatos ugdymas turi prasidėti nuo ankstyvos vaikystės, plečiant asmens higienos įgūdžių formavimo, sveikatos ir sveikos gyvensenos mokymo programas ugdymo įstaigose, sudaryti sąlygas vaikams augti sveikiems. Visą visuomenę jis turi pasiekti per visuomenės sveikatos biurų aktyvią veiklą savivaldybėse, ypač bendruomenėse, remiant jų veiklą, socialinių reklamų ir kitų iniciatyvų forma. Kursime ir steigsime aktyvaus laisvalaikio erdves, prieinamas gyventojams pagal jų amžių ir poreikius, skatinsime ieškoti sprendimo dalį dienos skirti aktyviam laisvalaikiui, stresui mažinti.
113.2. Dėmesys psichikos sveikatai ir savižudybių mažinimui. Psichikos sveikatos svarba yra nenuginčijama šiuolaikiniame pasaulyje, ypač dabartinės sveikatos krizės kontekste. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi ir prastais psichikos sveikatos rodikliais. Problemas spręsime mokslu ir geraisiais pavyzdžiais grįstais metodais, o ne jas stigmatizuodami. Sprendimus grįsime ne vien medikamentinėmis, bet ir prevencinėmis priemonėmis, ankstyva diagnostika, didindami gyventojų psichologinį ir emocinį raštingumą, skatindami visuomenės sąmoningumą ir savitarpio pagalbą. Sukursime kokybiškas sveikatos ir socialines bendruomeninio lygio paslaugas, prieinamas ir pakankamas visoje Lietuvos teritorijoje, užpildančias spragas tarp pirminės grandies (psichikos sveikatos centrų) ir stacionarų. Paslaugas organizuosime ir proaktyviai siūlysime vaikams, suaugusiesiems ir šeimoms, patiriančioms krizes ir didelius psichosocialinius sunkumus. Ypatingą dėmesį skirsime identifikuodami žmogaus teisių pažeidimus psichikos sveikatos priežiūros srityje.
113.3. Skurdo, ekonominės ir socialinės nelygybės, didelių skirtumų tarp regionų, sukuriančių prielaidas dideliems sveikatos skirtumams, panaikinimas. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas įtvirtina žmogaus teisę ne tik į prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir į teisę būti laisvam nuo tokių sveikatą trikdančių veiksnių kaip informacijos apie sveikatą ribojimas, diskriminacija, smurtas ir skurdas. Nelygybė ir socialinis skurdas atima iš žmonių galimybes ir motyvaciją gyventi sveikai, todėl sieksime padėti žmonėms patiems gerinti savo sveikatą, taikyti prevencines priemones, visus sveikatai įtaką darančius veiksnius suvokiant kaip visumą. Žmogus yra atsakingas už savo fizinę ir emocinę sveikatą, bet mes neliksime nuošalyje ir rūpinsimės savo visuomenės nariais, suteikdami veiksmingas, šiuolaikines ir prieinamas galimybes.
Projektas: Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas
114. Kokybiškos ir visoje šalyje vienodai efektyviai ir visoms pacientų grupėms prieinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šiuolaikiška, veiksminga, patikima ir prieinama visuomenės sveikatos sistema – raktas į ilgą, sveiką, visavertį ir produktyvų žmogaus gyvenimą. Norint pasiekti proveržį, turime užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemoje įsigalėtų pagarbos žmogui (sveikatos priežiūros darbuotojui ir pacientui) kultūra. Kokybės užtikrinimo ir gerinimo pokyčiai būtų sistemiškai planuojami, įgyvendinami ir matuojami objektyviais rodikliais. Pagal tai būtų skiriama išteklių, užtikrinančių reikiamus pokyčius. Būtina partnerystė ir bendradarbiavimas tarp sveikatos politikos formuotojų, paslaugų teikėjų, sveikatos priežiūros darbuotojų ir gyventojų, pacientų organizacijų, kitų viešosios politikos sektorių. Tarpusavio bendravimas turi remtis ne susiskaldymu ir skirtingų interesų bekompromisiu demonstravimu, bet profesionaliu dialogu, siekiu rasti visai sveikatos apsaugos sistemai tinkamiausius sprendimus. Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas turi būti siejamas su jų kokybe ir pasiektais rezultatais, neatsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos pavaldumą, nuosavybės formą, taip sukuriant paskatas gydymo įstaigoms nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
115.1. Saugios paslaugos – sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms sukurta efektyvi kokybės užtikrinimo ir nepageidaujamų įvykių analizės sistema. Tai apimtų prevenciją, reagavimą, analizę ir mokymąsi, garantiją, kad patirta žala adekvačiai atlyginama. Siekiant šių tikslų, būtų taikomi kokybės vadybos principai, vadovaujamasi mokslu grįstais įrodymais ir gerąja praktika grindžiamomis, nuolat atnaujinamomis, tarptautinėmis ir nacionalinėmis diagnostikos ir gydymo metodikomis, algoritmais ir rekomendacijomis. Esminis dėmesys turi būti skiriamas naujoms technologijoms – tai itin svarbu COVID-19 sukeltos krizės akivaizdoje. Seni, konvenciniai metodai neduoda rezultatų ir neleidžia tinkamai reaguoti į naujus pasaulinius ir vietinius iššūkius. Darbo kokybė būtų matuojama ir kontroliuojama pagal sukurtą modelį, atsižvelgiant į pacientų nuomonę.
115.2. Veiksmingos paslaugos – personalizuotos paslaugos, kurios efektyviausiai pasieks užsibrėžtus sveikatinimo tikslus ir užtikrins kuo mažesnį mirčių, kurių galima išvengti sveikatos priežiūros priemonėmis, skaičių. Jos teikiamos taikant naujausias ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo, stebėjimo ir slaugos technologijas, telemediciną, užtikrinant efektyviausią, šiuolaikinį, patologiją atitinkantį, individualizuotą, o ne pigiausią ištyrimą ir gydymą. Kartu svarbu žvelgti į ateitį, skatinti donorystę, efektyviai panaudoti turimą brangią medicinos įrangą. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybei matuoti taikomi konkretūs rodikliai, o paslaugų apmokėjimas siejamas su jų kokybe ir efektyvumu, neatsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos nuosavybės formą ar pavaldumą, taip sukuriant paskatas gydymo įstaigoms gerinti paslaugų kokybę.
115.3. Prieinamos paslaugos – paslaugos, kurios prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme. Siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą, būtina mažinti biurokratinius suvaržymus medikams ir pacientams, atsisakyti pasenusio ir perteklinio reglamentavimo. Gerinsime pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir finansavimą, peržiūrėsime šeimos gydytojo ir jo komandos funkcijas, perduosime su asmens sveikatos priežiūra nesusijusių profilaktinių ir socialinių paslaugų vykdymą kitoms struktūroms, išplėsime farmacijos specialistų funkcijas. Skatinsime ir plėsime šeimos gydytojų, kokybiškos specializuotos ambulatorinės pagalbos, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų tinklą visoje šalyje. Gerinsime skubios medicinos pagalbos paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinkimą, užtikrinant pacientų sveikatos apsaugą ir gerovę, mažinant biurokratines kliūtis, sudarant galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir veiksmingiausius gydymo būdus bei priemones.
115.4. Į pacientą orientuotos paslaugos – paslaugos, kurios pritaikomos prie individualaus paciento ir jo poreikių, užtikrinančios medikui galimybes maksimaliai panaudoti ir pritaikyti savo žinias, patirtį ir įgūdžius, veikiančios sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, kuris tenkina dabartinius ir ateities žmonių poreikius. Garantuosime funkcijų nedubliavimą, sveikatos ir socialinių paslaugų integraciją, tolygų paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje. Siekdami pokyčių, didžiąją sveikatos problemų dalį spręsime ankstyvojoje ligos stadijoje, kuo arčiau gyvenamosios vietos, pasitelkdami ir stiprindami prevencines programas. Sudarysime sąlygas veikti „žaliesiems koridoriams“, mažinsime mažiau efektyvių aktyvaus gydymo stacionarinių paslaugų skaičių, keisime jas efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos stacionaro paslaugomis, didinsime kompensuojamųjų vaistų prieinamumą.
Projektas: Sveikatos sistemos atsparumas grėsmėms ir pasirengimas ateities iššūkiams
116. Sveikatos sistema privalo būti pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėti pasitikti ateities iššūkius, gebėti greitai reaguoti į pokyčius ir juos efektyviai valdyti, lanksčiai prisitaikant prie naujos realybės sąlygų, visu transformacijos laikotarpiu užtikrinant tinkamą ir nepertraukiamą veiklą saugant žmonių sveikatą ir gyvybę.
117.1. Sistemos pasirengimas grėsmėms ir krizėms. Sveikatos sistema tiek turima infrastruktūra, tiek specialistų kompetencijomis turi būti pasirengusi greitai ir efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes, krizes, pandemijas, kitas galimas nelaimes (pvz., Baltarusijos atominės elektrinės avarija). Civilinės saugos priemonių pakankamumas, tinkamai sukauptas ir prieinamas priemonių rezervas, aiškios ir adekvačios kompensacinės priemonės, visuomenės švietimas, sveikatos specialistų kompetencijos ugdymas – pagrindinės priemonės, kurias taikysime, kad būtume pasirengę galimoms nelaimėms. Valstybė privalo būti pajėgi laiku ir efektyviai reaguoti tiek į vietinius, tiek pasaulinius iššūkius.
117.2. Sistemos pasirengimas ateities iššūkiams. Visuomenės senėjimas, klimato kaita, didėjantis atsparumas antibiotikams, melagingos informacijos srautai – tik dalis ateities iššūkių, kuriems sistema turi rengtis jau šiandien. Jiems rengdamiesi sukursime atvirą pokyčiams ir inovacijoms sveikatos sistemą, integruosime sveikatos ir socialines paslaugas, vystysime informacines technologijas, pasitelksime dirbtinį intelektą, socialines reklamas, nevyriausybines iniciatyvas, bendradarbiausime su visuomenės informavimo priemonėmis, įvairiomis socialinėmis grupėmis, plėsime gerosios praktikos pavyzdžius, kelsime mediko profesijos prestižą.
Projektas: Kompetentingas ir adekvačiai apmokamas sveikatos sistemos specialistas
118. Sveikatos sistemos darbuotojas ir jo savijauta – sveikatos sistemos sėkmės pagrindas. Turime užtikrinti pakankamą medicinos darbuotojų skaičių, reikiamas jų kompetencijas, sudaryti galimybes ir sąlygas jiems tobulinti kvalifikaciją, nustatyti adekvatų atlyginimą už darbą, užtikrinti gerą emocinę būklę. Visiems sveikatos priežiūros specialistams reikalingas išskirtinis dėmesys ir rūpestis, kad jie galėtų laiku teikti saugias, orias ir kokybiškas paslaugas. Sveikatos sistema turi funkcionuoti taip, kad ne trukdytų, o sudarytų geriausias sąlygas mūsų medikams dirbti, kad jie būtų kuo mažiau apriboti įvairiausių biurokratinių perteklinių reikalavimų ir sąlygų. Būtina teisinga ir motyvuojanti atlygio sistema, adekvačios darbo sąlygos ir krūviai, kurie teisingai atlieptų tiek dabartinių sistemos darbuotojų, tiek ateities specialistų lūkesčius. Užsienyje sėkmingai praktinį ir mokslinį darbą dirbančių mūsų piliečių įtraukimas taip pat prisidėtų prie teigiamų ir progresyvių pokyčių.
119.1. Pakankamas medicinos darbuotojų skaičius, būtinas kokybiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje. Tinkamai nustatysime, planuosime ir užtikrinsime sveikatos specialistų poreikį (pakankamai slaugytojų, šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, reabilitacijos specialistų ir kitų specialistų, dirbančių sveikatos apsaugos sistemoje), matuosime ir mažinsime darbo krūvius, biurokratijos kiekį, užtikrinsime, kad medicinos paslaugos būtų pasiekiamos visoje šalies teritorijoje, skatinsime medikų judumą (mobilumą), tobulinsime nuotolines konsultacijas, kurios sudarytų sąlygas vienodam paslaugų prieinamumui šalyje.
119.2. Aukšta sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija. Peržiūrėsime medicinos darbuotojų kvalifikacijos įgijimo ir veiklos licencijavimo sistemą, skatinsime ir stiprinsime savivaldą, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijas, įvesime kvalifikacijos tobulinimo krepšelius, ugdysime vadybines kompetencijas ir emocinį raštingumą, skatinsime tarptautinį bendradarbiavimą.
119.3. Motyvuojanti atlygio už darbą sistema ir teigiamo emocinio klimato sveikatos sistemoje kūrimas. Motyvuojantį gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų darbo užmokestį susiesime su aktualiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, nustatysime darbo užmokesčio „grindis“, valdysime darbo krūvį, skatinsime gerinti emocinį klimatą ir organizacinę kultūrą, sieksime, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų užtikrinta psichologinė pagalba, įveiklinsime „žalos be kaltės“, „klaidų kultūros“ modelius.
Projektas: Efektyvi sveikatos sistemos vadybos ir finansavimo sistema
120. Tik efektyviai veikianti vadybos ir finansavimo sistema gali užtikrinti būtinų pokyčių įgyvendinimą. Taikomi teisinio reglamentavimo reikalavimai, naudojamos informacinės sistemos, finansavimas turi padėti, o ne kliudyti sistemai vystytis.
121.1. Objektyviomis sąnaudomis grįstas sveikatos finansavimo modelis. Sukursime sistemą, apskaičiuojančią objektyvias asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, nuosekliai naudosime paslaugų įkainių metodiką, rinksime visą informaciją apie patirtas sąnaudas, nustatydami sveikatos kainą, įvertinsime sveikatos draudimo ir kitų fondų (kompensuojamų ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) išlaidas. Skatinsime piliečius įsitraukti į sveikatos sistemos kūrimą ir tobulinimą, didindami sistemos skaidrumą ir atvirumą. Įvertinsime ir tobulinsime privalomąjį sveikatos draudimą, sveikatos apsaugos mokestinę sistemą, administravimo sistemą suvienodinsime su valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo sistema, ieškosime naujų Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, būdų ir formų.
121.2. E. sistemų funkcionalumas ir integralumas. Užtikrinsime, kad visos sveikatos sistemoje veikiančios e. sistemos veiktų efektyviai, sukursime jų sąsajas su kitomis valstybės e. sistemomis. Informacines technologijas pasitelksime sudarant geresnes sąlygas medicinos darbuotojų veiklai, pacientams informuoti, biurokratijai mažinti. Atsisakysime popierinių dokumentų ir diegsime naujus veiklos efektyvumą didinančius informacinių technologijų sprendimus (pvz., mobiliąsias aplikacijas), atversime nuasmenintus duomenis.
VI SKYRIUS
MISIJA – AUKŠTOS PRIDĖTINĖS VERTĖS EKONOMIKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
122. XXI a. Lietuvai yra naujų galimybių amžius. Tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės amžiumi. Kiekvienos laisvos visuomenės ir sėkmingos ekonomikos pagrindas – pagarba privačiai nuosavybei, iniciatyvos laisvė ir atvirumas naujovėms. Lietuva gali ir turi tapti aukšto pragyvenimo lygio šalimi, kurioje kuriami aukštos pridėtinės vertės, inovatyvūs produktai ir visame pasaulyje žinomos paslaugos.
123. Aukšto pragyvenimo lygio šalis vienija svarbūs bendri bruožai: pirma, jų ekonomikos yra grįstos inovatyvių, į technologijas orientuotų ūkio sektorių eksportu; antra, šiose šalyse sudaromos palankios teisinio reguliavimo, mokestinės sąlygos privačiai iniciatyvai ir verslumui; trečia, šiose šalyse verslui lengvai prieinami kapitalo ištekliai tiek pradedančiam, tiek atsinaujinti siekiančiam verslui.
124. Todėl būtina užtikrinti, kad valstybės inovacijų ekosistema skatintų Lietuvos įmonių technologinį atsinaujinimą ir persiorientavimą į inovatyvių prekių ir paslaugų gamybą ir eksportą. Sieksime, kad valstybės teisinis reguliavimas ir mokestinė sistema skatintų verslumą ir piliečių įsitraukimą. Užtikrinsime, kad nuosekliai būtų vykdoma dereguliacija ir verslo klimato gerinimas, įskaitant paprastesnį verslo administravimą, modernią migracijos politiką, aktyvią darbo rinkos politiką, toliau vykdomą valstybės paslaugų skaitmenizavimą ir atvirų duomenų politiką, į ekonominį naudingumą orientuotus viešuosius pirkimus. Galiausiai, siekdami didinti Lietuvos ekonominį potencialą, didinsime Lietuvos ekonominės diplomatijos pajėgumus ir Lietuvos įmonių prieigą prie įvairių kapitalo išteklių.
125.4. išvystytume darnią, skaitmeninę ir į ateities ekonomikos poreikius orientuotą susisiekimo sistemą;
126.2. Lietuvos darbo našumas padidės bent iki 85 proc. Europos Sąjungos vidurkio (2017 m. – 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio).
126.3 Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos sudarys bent 7 proc. (2017 m. – 3,6 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Veržli inovacijų ekosistema
128. Ekonomikos pertvarka ir pabėgimas iš vidutinių pajamų spąstų neįmanomas be visus ūkio sektorius apimančio technologinio atsinaujinimo ir inovacijoms palankaus, mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinančio klimato, pajėgaus konkuruoti pasauliniu mastu. Toks inovacijas skatinantis klimatas, inovacijų ekosistema bus pasiekti tik aiškiai nusibrėžus prioritetus, kuriant inovacijoms draugiškus institucinius pokyčius, reikalingus teisinio reguliavimo pakeitimus ir finansinių paskatų kompleksą.
129.1. Pritaikyti valstybės institucijų tinklą inovacijų reformai ir inovacijoms. Užtikrinsime proveržį inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje, baigsime inovacijų reformą, optimizuosime šį sektorių reguliuojančių valstybinių institucijų tinklą, tobulindami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikimą. Įsteigsime vieningą Inovacijų agentūrą, kurioje bus sukoncentruotos inovacijų politikai aktualios funkcijos ir paramos priemonės.
129.2. Nuosekliai auginti investicijas į MTEP, ypač privačias. Norėdami sukurti konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, sieksime, kad tiek valstybė, tiek verslas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuotų ambicingiau. Sukursime realias paskatas verslui investuoti į mokslinius tyrimus, kad privataus sektoriaus investicijos pagaliau pasiektų bent Europos Sąjungos vidurkį. Užtikrinsime, kad Europos Sąjungos, valstybės ir verslo investicijos būtų naudojamos skaidriems ir tvariems projektams įgyvendinti, taikant aiškius kriterijus.
129.3. Išgryninti sumanios specializacijos prioritetus. Siekdami Lietuvos ekonomikos pertvarkos, užtikrinsime tikslingą ir koncentruotą pagalbą sumaniosios specializacijos ūkio sritims, prieš tai susiaurindami jų prioritetų skaičių. Atrinktiems ūkio sektoriams taikysime specialias sektorių vystymo ir finansavimo programas, apimančias sektoriaus vystymo strategiją, specializuotas finansines priemones, sektoriui pritaikytą teisinį reguliavimą, tyrėjų rengimo programas ir kitus sektoriaus vystymuisi aktualius klausimus.
129.4. „Pramonė 4.0“ plėtra. Siekdami skatinti Lietuvos pramonės technologinį atsinaujinimą, didinsime valstybės institucijų ir organizacijų dalyvavimą nacionalinės platformos „Pramonė 4.0“ veikloje. Plėsdami „Pramonė 4.0“ platformą, pasitelksime šalies verslo ir mokslo bendruomenes ir parengsime ekonomikos transformacijos įžvalgas, tuo pačiu didindami platformos įtrauktį.
129.5. Nacionalinė skaitmeninė strategija. Užtikrinsime prieigą prie aukštos kokybės interneto ryšių, kurie būtini tolygiam šalies vystymuisi socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Sieksime sklandaus perėjimo prie vieno svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pokyčių ateinantį dešimtmetį – penktosios kartos judriojo ryšio (5G) diegimo.
Projektas: Universalus verslumas
130. Ekonomikos pertvarka bus tvari ir ilgalaikė tada, kai bus jaučiama ir prieinama visiems visuomenės sluoksniams. Užtikrinsime, kad valstybės investicijos ir verslo pradžią ir administravimą lengvinantys teisinio reguliavimo pokyčiai pasiektų skirtingus visuomenės pjūvius amžiaus, verslo dydžio ir geografine prasme. Modernizuosime užimtumo politiką, pradėdami nuo atsakomybės už jos formavimą ir įgyvendinimą centralizavimo.
131.1. Centralizuoti ir efektyvinti užimtumo politiką. Optimizuosime valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemas, sukoncentruodami visus išteklius, o atsakomybę už bendros užimtumo strategijos formavimą ir įgyvendinimą perduodami Užimtumo tarnybai. Vėliau inicijuosime Užimtumo tarnybos veiklos bei procesų peržiūrą, kad jos siekiai ir siūlomos paslaugos realiai ir efektyviai veiktų. Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose. Prioritetą teiksime ilgalaikių bedarbių, jaunimo, moterų, vyresnio amžiaus žmonių, atskirų regionų gyventojų, neįgaliųjų, atskirų socialinių grupių žmonių užimtumui didinti, mažinsime nedarbo lygį.
131.2. Plėtoti socialinį dialogą ir verslo socialinę atsakomybę. Toliau skatinsime socialinę partnerystę, didinsime žmonių įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą. Prieš priimdami sprendimus, konsultuosimės su socialiniais partneriais. Skatinsime kolektyvines derybas, nacionaliniu, atskirų šakų (sektorių) ir įmonių lygiu dalį darbo santykių reguliavimo perkeldami iš įstatymų į kolektyvinius susitarimus, taip pat sieksime didėjančio vidutinio darbo užmokesčio. Skatinsime socialinę verslo atsakomybę, remsime socialiai atsakingo verslo iniciatyvas.
131.3. Gerinti darbo rinkos stebėseną ir valdymą. Tobulinsime darbo rinkos stebėseną, lanksčiai reaguosime į darbo rinkos poreikius ir vykdysime efektyvias užimtumo programas. Peržiūrėsime paramos regioninei plėtrai administravimo taisykles, skaidrinsime Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo mechanizmus efektyvioms užimtumo programoms.
131.4. Investicijos regionuose. Sutelksime valstybės paramą į perspektyvius Lietuvos ekonomikos centrus, kiekvienam iš jų numatydami atskirą, specializuotą augimo planą ir įgyvendindami ekonomikos augimu grįstą regionų plėtros politiką. Glaudžiai bendradarbiausime su vietos savivalda, atlikdami reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritrauksime papildomų investicijų į regionus. Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, įtrauksime jaunimą į visuomeninę veiklą, prioritetą skirsime reemigracijai. Skatinsime bendruomenių veiklą regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione.
131.5. Sidabrinė ekonomika. Parengsime vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo, sveiko senėjimo, turizmo, verslumo, mokymosi priemones. Pasitelkę aukštojo mokslo įstaigas ir privatų sektorių, plėsime socialines inovacijas ir sieksime, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti tol, kol nori ir gali, o darbo sąlygos būtų lankstesnės ir atlieptų individualius žmogaus poreikius. Paruošime sidabrinio startuolio paketą (mokymai, verslo inkubatorių infrastuktūra, patirties dalijimosi programos ir valstybės garantijos verslo paskoloms), orientuotą į vyresnio amžiaus, nuosava veikla norinčius užsiimti žmones.
131.6. Stiprus mikroverslas. Skatindami gyventojus imtis verslo, vartosime „mikroverslo“ sąvoką. Mikroverslas – tai įmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir įmonių apyvarta nesiekia 2 mln. eurų per metus. Taip pat svarstysime mokestinių paskatų (tarp jų – moratoriumus baudoms, sumažintą pelno mokesčio tarifą) taikymą ir radikaliai mažinsime reguliacinę naštą.
131.7. Verslumo nestabdantys ir šešėlinę ekonomiką mažinantys darbo santykiai. Suprasdami naujos ekonomikos subjektų nuolatinį kitimą, peržiūrėsime darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, siekdami, kad jie netrukdytų mikroverslui, jaunam verslui ir sidabrinei ekonomikai plėstis. Didinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, įskaitant lanksčias darbo formas valstybės įstaigose. Tobulinsime kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones, įskaitant konkrečias nelegalaus darbo prevencijos priemones, vertinsime patikrinimų, kurių metu nustatyti nelegalaus darbo atvejai, skaičiaus ir visų atliktų patikrinimų nelegalaus darbo srityje skaičiaus santykį, ugdysime visuomenės pilietiškumą mokant mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir vykdant skaidrią veiklą.
Projektas: Dereguliacija ir geresnis verslo klimatas
132. Nepaisant valstybių vaidmens šiuolaikinėje ekonomikoje, maksimali laisvė veikti verslui – pagrindinis ekonomikos pertvarkos ir tolesnio augimo garantas. Siekdami gerinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą tiek regione, tiek pasaulyje, paprastinsime verslo reguliavimo, darbuotojų pritraukimo taisykles, o kur įmanoma, reguliavimo funkcijas perkelsime nuo valstybės ant savivaldos ar privataus verslo pečių. Siekdami gerinti investuotojų pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrinsime sprendimų priėmimo procesą, laiku įtrauksime į sprendimų priėmimą suinteresuotus asmenis bei asociacijas.
133.1. Paprastesnis verslo administravimas. Efektyvinsime verslo priežiūros sistemą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybės institucijų reikalavimų taikymo įmonėms. Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas. Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą (mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo / bankroto procedūras). Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.
133.2. Laiko dvasią atliepianti migracijos politika. Paprastinsime migracijos procedūras, skatindami emigravusius grįžti, o talentus – atvykti arba pasilikti Lietuvoje po studijų. Paskirsime atsakingą valstybės instituciją, kuri rūpinsis aukštos kvalifikacijos specialistų, kilusių iš Lietuvos, ir užsieniečių pritraukimu ir integracija Lietuvoje. Sukursime paprastą ir aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą (tarp jų – vieno langelio principo taikymą, Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės gavimo procedūrų paprastinimą, lengvesnes galimybes atnaujinti leidimus gyventi Lietuvoje ir paprastesnes, nediskriminacines galimybes užsienio studentams integruotis Lietuvoje).
133.3. Skaidrūs ir į ekonominį naudingumą orientuoti viešieji pirkimai. Tobulinsime viešųjų pirkimų procedūras, taip skatindami skaidresnę verslo konkurenciją dėl valstybinių užsakymų ir didesnes galimybes valstybės tarnautojams priimti į ekonominį naudingumą, o ne formalius kriterijus orientuotus sprendimus dėl viešųjų pirkimų.
133.4. Realaus laiko ekonomika. Pasieksime, kad valstybės paslaugos, teikiamos žmonėms ir verslui, būtų maksimaliai skaitmenizuotos. Stiprinsime institucines kompetencijas dėl e. valstybės ir e. rezidento vizijos įgyvendinimo. Toliau tęsime ir stiprinsime skaitmeninės politikos formavimą ir skaitmeninės rinkos plėtrą (įtraukdami ir naujas viešojo administravimo, ir privataus sektoriaus sritis: statinio informacinio modelio įteisinimą, atskirų statybos procedūrų skaitmenizavimą, valstybės viešojo mokslinio-reguliacinio patarimo funkcijų vykdymą, notarų paslaugų skaitmenizavimą, finansų sektoriaus inovatyvių paslaugų teikimo skatinimą ir kt.). Užtikrinsime valstybės sukauptų duomenų saugumą, inicijuosime Skaitmeninės ambasados idėjos įgyvendinimą.
133.5. Atviri duomenys – naujos galimybės verslui ir žmonėms. Ryžtingai tęsime ir įgyvendinsime atvirų duomenų politiką, atverdami centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis, sudarydami galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu. Atvirų duomenų politika suteikia galimybę piliečiams stebėti valstybės valdymą, valstybės lėšų naudojimą, taip pat stebėti, kaip priimami ir įgyvendinami įvairūs sprendimai. Kuo atviresnė valstybė, tuo labiau žmonės ja pasitiki, o viešumas – vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių.
Projektas: Stipri ekonominė diplomatija
134. Europos Sąjungos vidaus rinka – viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos atramų – 59 proc. prekių ir 68 proc. paslaugų eksportuojama į Europos Sąjungos valstybes nares. Lietuva yra tarp penkių geriausiai vidaus rinkos taisykles įgyvendinančių šalių. Todėl europinės prekių, paslaugų ir skaitmeninės rinkos efektyvus veikimas, jos plėtojimas ir kliūčių naikinimas yra išskirtinis Lietuvos ekonomikos interesas. Siekdami didinti Lietuvos eksporto mastą tiek tradicinėse, tiek naujose Lietuvos verslui rinkose, padėsime Lietuvos verslui plėstis visame pasaulyje, kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija stiprindami Lietuvos ekonominę diplomatiją. Parengsime aiškų Lietuvos ekonominio įvaizdžio planą, skirtą tarptautinei auditorijai, pasitelksime jau veikiančias institucijas ir steigsime reikalingas naujas atstovybes jam įgyvendinti.
135.1. Europos Sąjungos vidaus rinkos stiprinimo ir kliūčių naikinimo vienminčių grupės telkimas. Kartu su Šiaurės šalimis, Vokietija ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sieksime naikinti kliūtis vidaus rinkoje, ypač transporto, paslaugų ir skaitmeninimo srityse.
135.2. Lietuvos ekonominio potencialo viešinimo programa. Bendradarbiaudami su verslu ir Užsienio reikalų ministerija, sukursime tarptautinę ilgalaikę Lietuvos ekonominio potencialo viešinimo programą, padėsiančią atstovauti Lietuvos verslui tarptautinėse rinkose.
135.3. Pajėgi Lietuvos ekonominė diplomatija. Stiprinsime Lietuvos ekonominės diplomatijos pajėgumus Lietuvos verslui aktualiausiose, strategiškai ir geopolitiškai svarbiausiose pasaulio rinkose.
135.4. Verslo persikėlimo į Lietuvą planas. Paruošime Verslo persikėlimo į Lietuvą planą (pirmiausia iš kaimyninių šalių, tokių kaip Baltarusija), kuriame bus numatyti teisinio reguliavimo ir mokestiniai pokyčiai, didinantys Lietuvos konkurencingumą regione. Aktyviai bendrausime ir bendradarbiausime su aukštos pridėtinės vertės verslo organizacijomis Baltarusijoje ir kitose aktualiose šalyse, siekdami, kad jos verslą persikeltų į Lietuvą.
Projektas: Lengvesnė prieiga prie kapitalo išteklių
136. Lietuvos, kaip ir daugelio euro zonos šalių, įmonės daugiausia finansuojamos bankų, tačiau pastaruoju metu verslas Lietuvoje jaučia pritraukiamų lėšų stygių. Bankai dėl griežtų rizikos kontrolės reikalavimų vengia rizikingesnių investicijų į didelį plėtros potencialą turinčias ar smulkiąsias įmones. Tai apsunkina lietuviško verslo plėtrą ir mažina Lietuvos ekonomikos augimo potencialą. Siekdami didinti kapitalo išteklių prieinamumą Lietuvos verslui, sukursime finansinių priemonių fondą skirtingoms ūkio šakoms.
137.1. Lietuvos strateginių investicijų fondas. Įsteigsime fondą, skirtą viešojo ir privataus sektoriaus finansiniams ištekliams telkti ir investicijoms į valstybės išskirtas prioritetines sritis skatinti. Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis. Šios investicijos būtų kreipiamos į prioritetinius valstybės projektus, tradicinės pramonės transformaciją (pagal „Pramonė 4.0“), smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą. Šioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms būtų teikiamos finansinės paskatos (nuo 5 000 Eur). Pagal šį mechanizmą smulkusis ir vidutinis verslas galėtų gauti paskolas, lizingą, eksporto draudimą.
137.2. Finansinės priemonės startuoliams. Gerinsime Lietuvos startuolių vystymosi ekosistemą, sukurdami finansinių priemonių fondą, kurio investavimo strategija būtų nukreipta į startuolių ekosistemos stiprinimą, atsižvelgiant į sumaniosios specializacijos kryptis. Įsteigsime tarptautinio lygio technologijų sektoriaus startuolių akseleratorių, kurio teikiamos startuolių inkubavimo ir akseleravimo paslaugos taptų traukos centru ne tik Lietuvos, bet ir kitų regiono šalių startuoliams.
137.3. Valstybės garantijų planas smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Siekdami pagerinti mažesnių verslų galimybę pritraukti investicijų plėtrai ekonominio sunkmečio laikotarpiu, smulkiajam verslui ir startuoliams teiksime Jungtinės Karalystės „Enterprise Investment Scheme“ pavyzdžiu parengtas valstybės garantijas. Be to, Lietuvoje nesant gerai išvystytos vietinės akcijų biržos, vidutinių įmonių plėtrai taip pat svarbu turėti geras sąlygas investuoti į vietos privačias bendroves. Kadangi investicijos į privačias bendroves rizikingos, joms padidinti ir rizikoms sumažinti garantuosime Jungtinės Karalystės „Enterprise Investment Scheme“ pavyzdžiu sukurtas valstybės garantijas.
Projektas: Optimali valstybės įmonių ir viešojo valdymo sistema
138. Sekdami EBPO rekomendacijomis stiprinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių (VVĮ ir SVĮ) valdymą, kuris, jų teigimu, išlieka prastesnis negu EBPO šalių standartai, kelsime VVĮ ir SVĮ aukščiausius valdymo kokybės ir skaidrumo reikalavimus. Įvertinsime kiekvienos įmonės priklausymo valstybės nuosavybei naudą ir sąnaudas. Plačiau pasitelksime kompetentingus ekspertus dalyvauti valdant įmones, tęsime VVĮ depolitizaciją. Siekdami geresnio viešojo valdymo, diegsime viešojo valdymo inovacijas ir užtikrinsime visų suinteresuotų pusių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus.
139.1. VVĮ ir SVĮ peržiūra. Užtikrinsime, kad valstybės ištekliai nebūtų švaistomi valstybei ir savivaldybėms tiesiogiai arba netiesiogiai (veikiant per savo kontroliuojamas įmones) investuojant į konkurencingas rinkas. Peržiūrėsime juridinių asmenų teisinių formų, kuriomis veikia valstybė, rūšis ir atsisakysime tų formų, kurios sudaro sąlygas valstybei ir savivaldybėms konkuruoti su privačiu verslu tose ūkio šakose, kuriose valstybės dalyvavimas nebūtinas. Valstybė ūkinėje veikloje dalyvaus tik tais atvejais, kai egzistuoja rinkos nepakankamumo situacija, o valstybės veikimas atitinkamoje situacijoje bus proporcingas, t. y. pasirenkant mažiausiai konkurenciją iškraipantį būdą.
139.2. Daugiau į akcijų biržą įtrauktų VVĮ. Iš visų 49 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) šiuo metu į akcijų biržą įtrauktos vos penkios, tačiau didžiosios dalies jų akcijomis nėra aktyviai prekiaujama. Sukurdami galimybę investuoti į Lietuvos strategines reguliuojamas įmones, užtikrinsime, kad Lietuvos pensijų fondų ir draudimo kompanijų lėšos būtų investuojamos Lietuvoje, o ne užsienyje.
139.3. VVĮ depolitizavimo tęsinys. Tęsime VVĮ veiklos efektyvinimą per jų valdymo depolitizavimą, užtikrinsime, kad VVĮ vadovautųsi komerciniais principais.
139.4. Inovatyvios viešojo valdymo inovacijos. Siekdami modernios ir veikiančios viešojo valdymo sistemos, įkursime viešojo valdymo inovacijų centrą, kurį įtrauksime į Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) sudėtį ir kuris sujungs jau dabar egzistuojančias iniciatyvas: „GovTech“ laboratoriją, „Policy Lab“ viešosios politikos inovacijų laboratoriją ir „Kurk Lietuvai“ programą. Pritraukę elgsenos ekonomikos, dizaino, didžiųjų duomenų analitikos, vartotojų elgsenos, projektų valdymo ir kitų aktualių kompetencijų Lietuvos bei užsienio ekspertus, siūlysime įgyvendinti į ateitį orientuotus inovatyvius pokyčius viešajame sektoriuje nacionaliniu ir regioniniu mastu.
139.5. Atviras ir pasitikėjimu grįstas sprendimų priėmimas. Siekdami aukštesnės demokratijos kokybės, bendradarbiausime su verslu, maksimaliai įtraukdami jį į sprendimų priėmimo procesus ir atverdami duomenis apie sprendimų priėmimo motyvus. Atversime ir leisime viešai susipažinti su valstybės tarnautojų pozicijomis visais Europos Sąjungos ir Europos bendradarbiavo ir plėtros organizacijos grupėse svarstomais klausimais. Optimizuosime teisės aktų projektų informacinę sistemą, įdiegdami skaidrią projektų sekimo bazę.
Projektas: Ateities susisiekimo sistema
140. Sieksime darnios, skaitmeninės ir į ateities ekonomikos poreikius orientuotos susisiekimo sistemos. Stiprinsime Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą. Investicinius sprendimus grįsime viešais duomenimis.
141.1. Skaidrūs ir viešais duomenimis paremti investiciniai sprendimai. Priimdami sprendimus dėl susisiekimui būtinos infrastruktūros plėtros, juos grįsime viešai skelbiama sąnaudų / naudos analize ir kitais duomenimis. Atverdami susisiekimo sistemos duomenis, sieksime, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis matytų, kaip priimami Vyriausybės ir savivaldos lygmens investiciniai sprendimai, tokiu būdu užtikrinant skaidrų ir visuomenės pasitikėjimą turintį kelių infrastruktūros valdymą.
141.2. Darnios transporto sistemos plėtra. Plėsime elektrifikuoto geležinkelių tinklo, spartaus elektromobilių įkrovimo tinklo, dviračių ir pėsčiųjų takų ir (ar) trasų infrastruktūrą, kursime viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinsime judumo sąlygas ir judumo paklausos valdymą, mažinsime transporto triukšmo taršą.
141.3. Užtikrinsime tolygią susisiekimo tinklo plėtrą. Susisiekimo infrastruktūrą jungsime į vieningą ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis stiprinsime šalies vidaus susisiekimo sistemą – didindami junglumą tarp miestų, mažindami kaimo ir mažų bei vidutinių miestų atokumą, transporto srautus miestuose, modernizuodami geležinkelių infrastruktūrą, didindami jos patrauklumą keleiviams ir kroviniams vežti. Siekdami didinti keleivių ir krovinių judumą, pagerinsime Lietuvos tarptautinį susisiekimą su Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportu.
141.4. Lietuvos pasiekiamumas oru strateginėmis kryptimis. Sukursime ilgalaikį ir tvarų skrydžių skatinimo modelį, užtikrinantį susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis.
141.5. Susisiekimo sektoriaus skaitmeninimas. Siekdami stiprinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą, kartu su socialiniais partneriais parengsime ir įgyvendinsime Lietuvos transporto sektoriaus skaitmeninimo veiksmų planą, apimantį finansinius instrumentus e. transporto priemonių plėtrai. Imsimės regioninės lyderystės skatinti bendrus skaitmeninimo projektus su kaimyninėmis šalimis, siekdami kurti integralią ateities susisiekimo ekosistemą.
141.6. Diegsime automatizuotas ir išmanias eismo valdymo sistemas, kurios sudarytų sąlygas saugesniam, efektyvesniam ir tvaresniam transportui. Taikydami įvairias informacines ir ryšių technologijas visoms keleivių ir krovinių transporto rūšims, diegsime saugaus eismo gerinimo priemones, įgyvendindami valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Integruosime esamas technologijas, kartu skatindami kurti naujas paslaugas susisiekimo sektoriuje, užtikrinant naujų darbo vietų kūrimą ir sektoriaus plėtrą. Skatinsime intensyvų transporto skaitmenizavimo procesą, skirtą pralaidumui didinti ir transporto rūšių ir paslaugų sąveikai gerinti, prisitaikant prie geografinių ir struktūrinių logistikos pasikeitimų.
141.7. Užtikrinsime prieigą prie aukštos kokybės skaitmeninių ryšių. Diegsime naujus, pažangius, itin aukšto pralaidumo tinklus kaip pagrindą kurti skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę. Užtikrinsime kuo ankstesnį naujos kartos judriojo ryšio (5G) technologijos diegimą ir tolygią esamų elektroninių ryšių plėtrą – sudarysime galimybę naudotis sparčiu internetu labiau nutolusių vietovių gyventojams bei verslui.
Projektas: Stipresnė energetikos infrastruktūra
142. Energetikos sistemų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais pareikalaus atitinkamų investicijų į tinklus ir kitą būtiną infrastruktūrą. Šios investicijos taip pat turės atliepti ir žaliojo kurso kryptį.
143.1. Platesnė vietinės elektros energijos generacija. Siekdami didinti vietinę elektros generaciją, pirmiausia plėtosime elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir saulės. Parengsime sprendimus, leidžiančius perteklinei žaliajai elektros energijai sukaupti, kai iš šių šaltinių elektros energiją gaminančių jėgainių galia viršys momentinį suvartojimą. Įgyvendindami šį tikslą, telksime šioje srityje Lietuvoje veikiančias pramonės ir paslaugų įmones. Skatinsime energetikos sektoriui reikalingus mokslo ir plėtros tyrimus, taip pat naujų technologinių bendrovių, energetikos startuolių kūrimą, tokiu būdu plėsdami gamybą ir kurdami naujas darbo vietas. Pereinamuoju laikotarpiu sieksime geriau išnaudoti turimus didelio našumo dujinius elektros energijos gamybos pajėgumus.
143.2. Šiuolaikiniai balansavimo pajėgumai. Perdavimo tinkle spartinsime ir diegsime šiuolaikinius elektros energetikos sistemai būtinus lanksčius balansavimo ir kaupiamuosius pajėgumus. Iki 2024 m. įrengsime ne mažiau kaip 200 MW galios naujus lanksčius elektros gamybos ir (ar) akumuliacinius pajėgumus atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėms balansuoti. Didėjant prie skirstomojo tinklo prijungtos gaminančių vartotojų elektros gamybos pajėgumų galiai ir didėjant galios poreikiui iš tinklo įkraunamiems elektromobiliams, sieksime, kad dalis sistemos balansavimo būtų atliekama skirstomajame tinkle.
143.3. Išsaugoti ir išplėtoti avariniai ir galios rezervai. Siekdami, kad elektros energetikos sistema atitiktų adekvatumo reikalavimus ir galėtų veikti izoliuotu režimu, išsaugosime esamas elektrines ir užtikrinsime naujų energetikos sistemai būtinų 2 x 200 MW rezervinių galių įrengimą, įskaitant ir momentiniam rezervui būtinus pajėgumus.
143.4. Lietuvos gamtinių dujų rinkos integravimas į regionines rinkas. Baigdami įgyvendinti Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą, sieksime sujungti Lenkijos ir Baltijos šalių dujų rinkas. Bendradarbiaujant su šiame sektoriuje veikiančiomis valstybės kontroliuojamomis įmonėmis, mažinsime subsidijas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) sektoriui.
Projektas: Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas
144. Diegiant naujausias technologijas, inovacijas, naujas rizikos valdymo priemones, keliant sektoriaus kompetencijas ir sparčiau skaitmeninant, didindami ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, prisidėsime prie pagrindinio tikslo – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus, taip išnaudosime bioekonomikos teikiamas galimybes. Teisingai paskirstę tiesiogines išmokas, suteikę galimybes naudotis finansiniais ištekliais, bendradarbiauti sutelkę ūkius, turinčius augimo potencialą, didinsime jų konkurencingumą.
145.1. Konkurencingumo didinimas. Stiprinsime žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą užtikrinant tvarų produktyvumo ir darbo našumo augimą. Paramą skirsime pažangioms technologijoms, skaitmeniniam ir kitiems išmaniesiems verslo valdymo sprendiniams (tikslioji žemdirbystė, robotizavimas, dirbtinis intelektas ir t. t.), žinioms ir inovacijoms kurti ir sklaidai, kuri padėtų pasiekti perėjimą prie tvaresnės gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Skatinsime didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes, investuojant Europos Sąjungos ir valstybės lėšas.
145.2. Ūkių gyvybingumas ir atsparumo didinimas. Tikslingiau ir efektyviau paskirstysime tiesiogines išmokas, suteiksime galimybes naudotis finansiniais ištekliais, skatinsime naujas bendradarbiavimo ir konsultavimo formas, sudarysime sąlygas ūkių, ypač gaunančių mažesnes pajamas, bet turinčių didesnį vystymosi potencialą, gyvybingumui.
145.3. Rizikos valdymas. Didinsime sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, taikydami tikslines paramos priemones rizikai valdyti. Plėtosime naujas rizikos valdymo formas. Sudarysime sąlygas ūkiams gauti naujausių žinių, padėsiančių valdyti ūkio rizikas.
145.4. Eksporto skatinimas. Ekonominės diplomatijos ir kitomis priemonėmis remsime perdirbtų ir aukštos pridėtinės vertės kokybiškų, sveikų, saugių produktų eksportą. Pasitelkdami Europos Sąjungos ir valstybės lėšas, padėsime įmonėms prisitaikyti prie eksporto poreikių. Sieksime, kad Lietuvoje pagaminti produktai asocijuotųsi su kokybe, išskirtinumu ir tvarumu.
145.5. Modernios bendradarbiavimo formos. Skatinsime steigti klasterius ir remsime jų veiklą. Siekdami stiprinti žemdirbių derybines galias vertės grandinėje, remsime įvairias žemdirbių bendradarbiavimo formas, skatinsime kooperaciją ir gamintojų grupių kūrimąsi, vartotojų ir gamintojų glaudesnį bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant trumpo tiekimo grandines.
145.6. Žemės ūkio modernizavimas diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas. Remsime inovacijų kūrimo ir diegimo projektus, mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir jų komercializavimą. Modernizuosime žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, keldami jos kokybę, užtikrinsime žemdirbių lūkesčius atitinkančią ir prie nūdienos aktualijų (ypač klimato kaitos nulemtų iššūkių) prisitaikančią žinių platformą.
VII SKYRIUS
MISIJA – LIETUVOS ŽALIASIS KURSAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
146. Žengdama į ketvirtąjį nepriklausomybės dešimtmetį, Lietuva sukurs aiškų planą, kaip nebegyventi ateities gyventojų skolon. Iki 2024 m. Vyriausybė paklos pagrindą ekonominiams šalies ir kasdieniams žmonių gyvenimo pokyčiams taip, kad mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tokias pačias galimybes, tuos pačius gamtos išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien.
147. Europos Sąjungos lyderystė kovos su klimato kaita srityje suteikia galimybių ir Lietuvai. Įsipareigojame eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus. Lietuva šią lyderystę įrodys savo Vyriausybės veikla, susitarimais su visuomene, verslu ir savivaldybėmis.
148. Žaliasis kursas padės užtikrinti mūsų šalies nacionalinį saugumą, šalies energetinę ir žaliavinę nepriklausomybę, aukštą gyvenimo kokybę ir atkurti gamtos pusiausvyrą.
149.4. Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų;
149.5. gyventojams pateikiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai;
150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos.
150.3. Kartu su visuomene ir verslu susitarsime dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinei klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti.
151.2. 30 proc. sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis Lietuvoje, palyginti su 2005 m.
151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga.
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Žiedinė ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika
153. Tik spartus perėjimas prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą ir pakankamai sparčiai išvystytas reikalingas kompetencijas. Dabartinė sektorinė politika ir mokesčių sistema tarpusavyje nesuderintos, jos neatspindi tikrojo ekonominių veiklų poveikio aplinkai ir neskatina aplinkosauginių inovacijų atsiperkamumo.
154. Būtina nuosekliai integruoti neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos prioritetus į visas sektorines politikos priemones, kad rinkoms būtų duotas aiškus signalas kurti inovacijas žaliojo kurso kryptimi ir į tai investuoti. Ilgalaikiai trišaliai šalies masto sektoriniai susitarimai dėl didėjančių taršos mokesčių, valstybės subsidijų ir žaliųjų inovacijų politikos, glaudus mokslo, verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas garantuos sklandų mūsų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, didinant šalies įmonių konkurencingumą ir atitiktį aukščiausiems tarptautiniams tvarumo standartams, šalies ekonomikos augimą atsiejant nuo gamtinių išteklių naudojimo.
155.1. Žalioji mokesčių pertvarka. Iki 2024 m. panaikinsime visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakysime anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje. Sektorinę mokesčių politiką perorientuosime į aplinkosauginius tikslus, išplėsime gamintojų atsakomybę ir užtikrinsime „teršėjas moka“ principo taikymą, siekdami atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą. Sutaupytos ir papildomai surinktos mokesčių mokėtojų lėšos bus panaudotos žaliųjų pokyčių bangai stiprinti ir labiausiai pažeidžiamų gyventojų mokestinei naštai mažinti.
155.2. Lietuvos ekonomika tampa žiedine. Skatindami atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą, transformuodami gamybos ir paslaugų verslo modelius, iki 2024 m. sukursime 10 tūkst. naujų darbo vietų, šalies antrinių žaliavų panaudojimo indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį. Skatinsime tarpsektorinį taikomojo mokslo ir verslo asociacijų bendradarbiavimą kuriant inovatyvią žiedinę gamybą ir paslaugas. Sukursime efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir skatinsime iš jų pagamintų produktų ir paslaugų paklausą. Veiksmingai mažinsime Lietuvos gamintojų priklausomybę nuo žaliavų importo, sutrumpinsime tiekimo grandines ir padidinsime Lietuvos verslo atsparumą globalioms krizėms. Prioriteto tvarka spręsime pakuočių atliekų tvarkymo krizę.
155.3. Neutralaus poveikio klimatui ekonomika iki 2050 m. Sieksime iki 2030 m. 30 proc. sumažinti Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 2005 m. Iki 2025 m. stabilizuosime išmetamųjų ŠESD kiekį net ir tuose sektoriuose, kuriuose iki šiol jis didėjo – transporto ir žemės ūkio srityse. Kartu su verslu ir visuomene iki 2022 m. pabaigos sukursime sektorines priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkes, identifikuosime pagrindinius pokyčių žingsnius, paramos ir rinkos poveikio priemones. Teisiškai įtvirtinsime būtinus terminus, iki kada atskiruose sektoriuose bus atsisakyta iškastinio kuro. Sieksime, kad ambicinga klimato politika netaptų Lietuvos ekonomikos konkurencingumo praradimais, todėl palaikysime ir aktyviai dalyvausime kuriant Europos Sąjungos anglies dioksido ribų reguliavimo mechanizmą (angl. a carbon border adjustment mechanism), užtikrindami, kad tiek importuojami, tiek Europos Sąjungos viduje gaminami produktai būtų apmokestinami vienodais aplinkosauginiais mokesčiais. Per dešimtmetį investuodami į klimatui draugiškas technologijas, sukursime daugiau kaip 20 tūkst. naujų darbo vietų ir įgysime ilgalaikiam šalies konkurencingumui būtinas kompetencijas.
155.4. Neutralaus poveikio klimatui Vyriausybė nuo 2024 m., visas viešasis sektorius – nuo 2027 m. Viešasis sektorius turi rodyti atsakingo modus operandi pavyzdį. Reikšmingai išplėsime žaliųjų pirkimų taikymo apimtis, siekdami, kad nuo 2023 m. žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi. Nuo 2023 m. įpareigosime valstybines įstaigas vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu.
155.5. ŠESD mažinimas didžiosiose pramonės įmonėse. Reguliacinėmis ir inovacijų finansavimo priemonėmis keisime taršius pramonės procesus ir žaliavas pagrindinėse šalies pramonės įmonėse. Remsime darbuotojų įgūdžių, perorientavimo programas, skatinančias pereiti prie klimatui nekenkiančių technologijų. Sudarysime galimybes verslui tapti energiją gaminančiais vartotojais, pasitelkiant atsinaujinančius energijos išteklius. Palaikysime pramonės technologinio tobulinimo projektus, nukreiptus į ekonominiu ir socialiniu požiūriu subalansuotą rezultatą. Skatinsime vandenilio panaudojimą pramonės procesuose ir (arba) trąšų gamyboje. Skatinsime antrinių ir aplinkai nekenkiančių žaliavų naudojimą pramonės įmonėse.
155.6. Iki 2030 m. 40 proc. sumažinsime Lietuvos ekonomikos energetinį intensyvumą. Skatinsime struktūrinius ekonomikos pokyčius, orientuotus į aukštos pridėtinės vertės verslų kūrimą, paslaugų sektoriaus vystymą. Remsime pramonės modernizavimo ir skaitmenizavimo projektus, skatinsime procesų inovacijas mažinant energijos vartojimą.
Projektas: Tvarūs ir pasiekiami miestai
156. Vos 4 proc. Lietuvos teritorijos urbanizuota, tačiau tai – pagrindinės gyvenimo kokybės, taršos, judėjimo ir vartojimo zonos. Inovatyvūs pokyčiai planuojant miestų ir miestelių teritorijas, architektūrą, komunalinį ūkį ir vystant modernią statybą mūsų miestus pavers tvariais kokybiško gyvenimo centrais.
157.1. Pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis Lietuvos miestas iki 2030 m. Iki 2030 m. trečdaliu sumažinsime urbanizuotų teritorijų CO2 pėdsaką. Išvien su savivaldybėmis sukursime tvarių miestų gaires dėl gyvenamosios aplinkos kokybės didinimo, želdynų gausinimo, darnaus judumo, atsakingo ir tvaraus vartojimo skatinimo, atliekų, oro, vandens, garso taršos ir poveikio klimato kaitai mažinimo. Skirsime prioritetą ne urbanistinei driekai, o kompaktiškų miestų vystymuisi ir apleistų teritorijų pertvarkymui. To sieksime mokestinėmis priemonėmis, plėsdami savivaldybių galias ir nustatydami infrastruktūros vystymo prioritetus. Sukursime miestų aplinkosaugos indeksą, skatindami savivaldybes rungtyniauti žaliojo kurso srityje ir dalytis gerąja patirtimi.
157.2. Miestuose kvėpuosime švariu oru. Iki 2030 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose perpus sumažinsime žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą. Remsime savivaldybių ir visuomenines iniciatyvas matuoti ir gerinti oro kokybę urbanizuotose teritorijose: steigti mažos taršos zonas miestų centruose, pereiti prie netaršių šildymo sprendimų, planuojant naujas pramonines zonas koncentruoti jas miestų periferijoje, miestų centruose esantiems pramonės objektams taikysime sugriežtintus taršos normatyvus. Skatinsime gyvenamąsias teritorijas jungtis žaliaisiais koridoriais su bemotorio transporto infrastruktūra ir formuoti žaliųjų jungčių tinklą. Sukursime regioninius ir tarpinstitucinius oro, vandens, kvapų ir garso taršos kontrolės mechanizmus.
157.3. Žmogus, kaip darnaus judumo ir viešojo transporto ašis. Parengsime nacionalinę darnaus judumo strategiją, kuri virs susitarimu tarp miestų ir Vyriausybės dėl investicijų į infrastruktūrą bei dėl darnaus judumo fondo. Reikšmingą dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudosime darnaus judumo planuose numatytoms priemonėms finansuoti. Skatinsime palikti automobilius namuose, gatvėse skirdami daugiau erdvės dviratininkams ir pėstiesiems, plėsdami daugiarūšio transporto derinimo galimybes ir užtikrindami eismo saugumą visų rūšių transporto dalyviams. Iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikėjai naudos tik atsinaujinančių išteklių energiją. Skatinsime elektromobilumą, sukurdami vienodą, patogią ir lengvai pasiekiamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Diegsime pažangias informacines ir ryšių technologijų transporto sistemas, sukurdami saugesnį, efektyvesnį ir švaresnį keleivių ir krovinių transportą. Užtikrinsime susisiekimą tarp miestelių ir regionų centrų vystydami viešojo transporto, geležinkelio susisiekimo paslaugų tinklą ir prieinamumą. Tiltus, aikštes, dideles sankryžas, tunelius, uostus, stotis, poilsio aikšteles projektuosime atsižvelgdami į žiedinius, tvarumo, estetinius ir architektūrinius kriterijus.
157.4. Įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos – savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais.
157.5. Renovacijos banga – 1 000 renovuotų daugiabučių per metus. Atnaujinsime mūsų miestus ir miestelius, įgyvendindami Europos naujojo bauhauzo iniciatyvą. Sukursime finansines ir reguliacines viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskatas. Inicijuosime geriausios architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirties katalogo parengimą. Užtikrinsime efektyvų konsultavimą investicijų planų rengimo, įgyvendinimo klausimais ir projektų vykdytojų atsakomybę suteikiant garantijas. 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su esamų pastatų rekonstrukcija.
157.6. Klampią statybų biurokratiją pakeisime inovacijomis ir skaitmeninimu. Parengsime statybų kodeksą, kuriame bus nustatytos aiškios ir nuoseklios statybos ir pastatų projektavimo bei eksploatavimo taisyklės. 2024 m. visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų susidarymas. Tobulinsime statybos proceso, pastatų ar infrastruktūros objektų skaitmeninio projektavimo procesų (BIM) teisinę bazę. Sudarysime vertinimo balais sistemą, vertindami daugiabučių namų administratorių veiklą. Sukursime gyventojų balsavimo internetu ir skaitmeninę daugiabučių priežiūros platformą. Parengsime statybų proceso, pastatų gyvavimo ciklo modeliavimo ir skaitmeninimo teisines prielaidas ir įrankius. Garantuosime teisingą nuosavybės, paimamos visuomenės poreikiams, kompensavimą.
Projektas: Žalioji energetika
158. Kovai su klimato kaita tampant vienu svarbiausių prioritetų pasaulyje ir Lietuvoje, didėja būtinybė apsirūpinti energija, kurios gamyba ir vartojimas sukeltų kuo mažesnes anglies dioksido išlakas į atmosferą. Tai visapusiškai paveiks elektros energijos gamybą, transportą, pramonę, namų ūkius ir gyvenamųjų namų šildymą, todėl vienu svarbiausių valstybės tikslų turėtų tapti spartus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių didėjimas. Pokyčiai pareikalaus naujų technologinių sprendimų – turime tapti ne tik jų vartotojais, bet ir kūrėjais. Energetinės inovacijos prisidės prie didėjančio pramonės eksporto potencialo. Energetikos sektoriaus transformacija bus sisteminga ir griežtai prižiūrima, siekiant išlaikyti regioninį elektros kainos konkurencingumą ir apsaugant vartotojus, pramonę ir viešuosius finansus.
159.1. Plėsime žaliosios elektros energijos generaciją. Sieksime, kad iki 2025 m. 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Atsižvelgdami į perdavimo tinklo sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais sąlygas ir saugaus ir patikimo sistemos veikimo reikalavimus, spartinsime saulės ir vėjo jėgainių plėtrą. Planuojame jau 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių tinklą. Atliksime tyrimus, būtinus apsispręsti dėl didelės galios vėjo jėgainių parkų įrengimo Lietuvos jūrų akvatorijoje po 2025 m.
159.2. Skatinsime gaminančių vartotojų plėtrą. Sieksime, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą, taip prisidėdami prie nacionalinių žaliosios energetikos tikslų. Skatinsime pačius gyventojus namuose įsirengti saulės jėgaines, investuoti į nutolusius saulės jėgainių parkus, burtis į gaminančių vartotojų bendrijas. Siekdami, kad ne taip sparčiai didėtų apkrova skirstomajam tinklui, skatinsime, kad saulės jėgaines įsirengtų kuo daugiau elektromobilių savininkų. Tobulinsime gaminantiems vartotojams skirtą reguliavimą ir sąlygas, siekdami užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas kaupti ir parduoti pagamintą energiją, dalyvauti įgyvendinant inovatyvius verslo modelius.
159.3. Tobulinsime skirstomąjį elektros energijos tinklą. Didėjant elektromobilių savininkų ir gaminančių vartotojų skaičiui, kintant elektros srautams skirstomajame tinkle, modernizuosime elektros skirstomąjį tinklą, elektros energijos vartotojus skatinsime naudoti elektros energiją tokiu būdu, kad jos vartojimas paros laikotarpiu būtų kuo tolygesnis. Daug dėmesio skirsime elektros energijos kaupimo ir balansavimo pajėgumų didinimui skirstomajame tinkle. Plėtosime išmaniąsias dvipusės apskaitos technologijas, pasitelksime lanksčius apmokėjimo už elektros energiją tarifus.
159.4. Kursime pagrindą vandenilio energetikai. Atsižvelgdami į ES patvirtintos vandenilio energetikos strategijos nuostatas, sieksime, kad Lietuvoje atsirastų vandenilio gamybos iš vandens bandomieji projektai, kurie prisidėtų prie perteklinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimo. Telksime mokslines ir gamybines institucijas, ieškodami sprendimų, kaip sumažinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių netolygumą, panaudojant vandenilį trūkstamai elektros energijai gaminti. Sieksime, kad iki 2024 m. būtų visiškai pasirengta esamą gamtinių dujų tinklų infrastruktūrą pritaikyti gamtinių dujų ir vandenilio mišiniui transportuoti.
159.5. Diegsime atvirų duomenų modelį. Įpareigosime Lietuvos energetikos agentūrą sukurti Lietuvos energijos rinkos gamybos, tiekimo ir vartojimo duomenų bazę, užtikrinančią atvirą prieigą visiems rinkos dalyviams. Tai leis matyti apibendrinančią gamybos, vartojimo ir su klimato kaita susijusių rodiklių visumą, sudarys sąlygas modeliuoti reguliavimo politikos poveikį, vartotojų, tiekėjų ir gamintojų elgesį, diegti naujus verslo modelius ir skatinti energetikos ūkio skaitmenizavimą.
159.6. Užtikrinsime energijos kainų priežiūrą. Kursime energijos reguliavimo sistemą, kuri skatins taikyti ir diegti inovacijas pramonėje ir namų ūkiuose, motyvuos vartotojus keisti vartojimo scenarijus, taip užtikrinsime mažesnes tinklo, jo valdymo apkrovas. Tai leis nedaryti perteklinių investicijų į elektros tinklų atnaujinimą ir išlaikyti žemas naudojimosi elektros tinklais kainas.
Projektas: Gamtinio kapitalo apsauga ir tvarus naudojimas
160. Tvarus gamtinio kapitalo naudojimas yra svarbus tiek augančiai šalies ekonomikai, tiek gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, svarbu apsaugoti biologinę įvairovę ir atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius. Pastaruoju metu ypač išryškėjo, kad visuomenės lūkesčiai, susiję su gamtinio kapitalo apsauga, skiriasi nuo realaus jo naudojimo; tai turi būti išspręsta sukuriant žalos mažinimo ir prevencijos mechanizmus, apsaugant jautriausias ir vertingiausias ekosistemas.
161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle.
162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą. Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems.
162.2. Daugiau apsaugotų ir efektyviai naudojamų miškų. 2021 m. parengsime nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir naudojimo. Skatinsime gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, tolygiai mažindami ūkinių kirtimų mastą saugomose teritorijose. Rūpinsimės sengirės požymių turinčių miškų apsauga. Sudarysime sąlygas valstybės naudai išpirkti miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. Didinsime Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą. Bioekonomikos poreikiams patenkinti užtikrinsime stabilų rinkai teikiamos medienos kiekį. Padvigubinsime lietuviškos medienos ir biomasės pridėtinę vertę, paskatinę vertės grandinių plėtrą ir inovacijas. Reguliaciniais mechanizmais skatinsime maksimalų biomasės pridėtinės vertės sukūrimą šilumos ūkyje, statyboje ir bioekonomikoje.
162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą.
162.4. Iki 90 proc. padidinsime švarių vandens telkinių skaičių. Lietuvoje tik 53 proc. paviršinio vandens telkinių yra geros būklės. Užtikrinsime, kad visiems miestų ir miestelių (daugiau kaip 2 000 gyventojų) gyventojams būtų sudarytos galimybės naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Skatinsime gyventojus, turinčius individualius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, jungtis prie centralizuotų sistemų, o vandens įmones – didinti veiklos efektyvumą. Skatinsime lietaus nuotekų surinkimą į vietinius infiltracinius šulinius ar sausbales. Stiprindami aplinkos kontrolę, užtikrinsime, kad išleidžiamos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normų. Reglamentuosime tręšimą mineralinėmis trąšomis, taip pat koreguosime tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis terminus. Daugiau dėmesio skirsime Baltijos jūros taršos problemoms spręsti.
162.5. Taikli gamtosauga. Turime tiksliai žinoti, ką, kur ir kaip saugome. Tam reikalinga veiksminga biologinės įvairovės monitoringo sistema, aiškūs teisės aktai ir efektyvi kontrolės sistema. Daug dėmesio skirsime medžioklės ir žvejybos reguliavimui. Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms. Tobulinsime poveikio aplinkai vertinimo procesą. Skatinsime bešeimininkių ar savivaldybių nuosavybei priklausančių užtvankų išmontavimą, siekdami atkurti žuvų migracinius koridorius ir natūralias upių vagas.
162.6. Užtikrinta gyvūnų gerovė ir apsauga. Iki 2024 m. visi Lietuvoje laikomi šunys ir katės bus paženklinti. Naminių gyvūnų gerovės klausimus perduosime Aplinkos ministerijos kompetencijai. Užtikrinsime reikalingų valstybinių gyvūnų gerovės ir apsaugos strategijų ir programų parengimą ir jų tvirtinimą. Tuo remdamiesi, tobulinsime su gyvūnų gerove susijusius įstatymus ir užtikrinsime jų įgyvendinimą.
Projektas: Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos
163. Intensyvėjanti žemės ūkio gamyba daro neigiamą įtaką klimato kaitai, biologinei įvairovei, vandens, oro ir dirvožemio kokybei. Nepakankamai plėtojamas tvarus, gamtai draugiškas ir ekonominiu bei socialiniu požiūriu darnus ūkininkavimas. Siekdami pokyčių, atliksime veiklos reglamentavimo ir finansinių paskatų sistemos pokyčius, skatinančius tvariau naudoti išteklius ir spręsti aplinkosaugos problemas. Ekologinio ūkininkavimo plėtrą lems ne tik taikoma paramos sistema, bet ir kintantys vartotojų poreikiai. Klimato kaitai mažinti skatinsime technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių anglies absorbcijos potencialą dirvožemyje, diegimą. Iniciatyvai įgyvendinti išskirtinis vaidmuo bus skiriamas mokslinių tyrimų, konsultantų žinių ir gebėjimų santalkai.
164.1. Dirvožemio kokybės valdymas. Augalams neįsisavinus naudojamų maisto medžiagų, aplinkoje susidaro jų perteklius, kuris prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos ir klimato kaitos. Sieksime mažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, atkurti humusingą dirvožemio sluoksnį ir mažinti eroziją. Daug dėmesio skirsime ūkiuose taikomai subalansuoto tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktikai, taip mažindami sintetinių mineralinių trąšų naudojimą. Sukursime dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.
164.2. Tvari gyvulininkystė ir akvakultūra. Sieksime mažinti gyvūninės produkcijos gamybos poveikį aplinkai ir klimatui, skatinsime pereiti prie tvaresnės gyvulininkystės, sudarydami galimybes plačiau naudoti novatoriškus pašarų priedus ir Lietuvos ištekliais paremtus auginamus pašarus ar alternatyvias pašarines žaliavas. Užtikrinus ūkinių gyvūnų gerovę ir biosaugą, bus pasiekta geresnė gyvūnų sveikata ir maisto kokybė, mažesnis veterinarinių preparatų poreikis. Bus sudarytos palankesnės sąlygos aukštesniam gyvūnų gerovės lygiui užtikrinti. Remsime ūkių iniciatyvas mažinti gyvulininkystės sektoriaus išmetamo metano kiekį, padvigubinsime perdirbamo mėšlo kiekį. Plėsime atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Akvakultūra taps pagrindiniu apsirūpinimo žuvimi šaltiniu. Verslinė žvejyba bus uždrausta, išlaikant tautinio paveldo ir turizmo veiklas, įtraukiant pakrančių bendruomenę į išteklių valdymo ir saugojimo procesus. Žuvivaisos, jūrinės ir priekrantės žvejybos klausimai bus perduoti Aplinkos ministerijos kompetencijai.
164.3. Tvari augalininkystė. Integruotos kenkėjų kontrolės sistemos plėtra taps pagrindine cheminių pesticidų naudojimo mažinimo priemone. Skatinsime naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus derliui nuo kenkėjų ir ligų apsaugoti.
164.4. Padvigubinsime ekologinio ūkininkavimo plotą. Ekologinis ūkininkavimas užtikrina visavertę sveiką mitybą, padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Skatinsime ekologiškų produktų vartojimą, skleisime vartotojams žinias apie ekologiškų produktų vertę žmonių sveikatai ir aplinkai, apie produkto gamybos grandinę (produkto tvarumą). Remsime ekologinius ūkius.
164.5. Žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą ir sektoriaus prisitaikymas. 2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės 1,5 karto, o 2030 m. – beveik 3 kartus. Iki 2024 m. bent 4 proc. (2030 m. – 10 proc.) žemės ūkio naudmenų bus panaudotos kraštovaizdžiui įvairinti. Siekdami mažinti ŠESD emisijas, skatinsime šias technologijas: neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, augalų, sugeriančių didesnį ŠESD kiekį, ir perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų pakeitimą mažiau taršiomis alternatyvomis. Skatinsime daugiamečių pievų apželdinimą ir išlaikymą, ariamų durpžemių plotų keitimą šlapžemėmis, pievomis ar miškais.
164.6. Tvarios maisto gamybos sistemos. Skatinsime saugių, sveikatai palankių, tvarių maisto produktų gamybą ir vartojimą ir sieksime, kad būtų sumažintas jų gamybos aplinkosauginis pėdsakas. Sieksime, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, maisto perdirbimo įmonės imtųsi konkrečių veiksmų tvarumo srityje, kurtų žiedinius verslo modelius, naudotų aplinkai draugiškas (nekenksmingas, daugkartinio naudojimo, perdirbamas ir novatoriškas, mažinančias maisto švaistymą) pakuotes, mažintų atliekų kiekį. Skatinsime regionų ar vietos maisto sistemas, paremtas trumpesnių maisto grandinių principu. Didinsime pagal kokybės sistemas pagamintų ir tvarių produktų žinomumą ir vartojimą, taip pat ir viešajame sektoriuje, kur žalieji pirkimai taps dominuojančiais. Mažinsime maisto praradimus ir maisto atliekas, maisto švaistymą visoje maisto tiekimo grandinėje, skatinsime maisto atliekų perdirbimą. Stiprinsime kovą su sukčiavimu ir pavojų maisto sistemų tvarumui keliančiu klastojimu maisto produktų srityje.
Projektas: Visuomenė – žaliojo kurso transformacijos partnerė
165. Lietuvos žaliasis kursas yra ne politinis, o visos Lietuvos visuomenės įsipareigojimas. Pokyčių pasieksime tik jeigu visuomenė, mokslas ir verslas turės aiškią viziją, motyvaciją ir įrankius, reikalingus jiems įgyvendinti. Todėl Vyriausybės užduotis yra sudaryti visas sąlygas visuomenei, mokslui ir verslui įsitraukti į visuotinę transformaciją.
166. Siekdami įgalinti socialinius partnerius prisidėti prie efektyvaus problemų sprendimo, atversime kertinių aplinkosaugos sričių duomenis, išplėsime politikos poveikio aplinkai vertinimo mastą ir detalumą, dalysimės nuomonėmis ir diskutuosime įgyvendinamų priemonių aplinkosauginio veiksmingumo ir tobulinimo klausimais.
167. Pasiūlysime kuo įvairesnių ir veiksmingesnių formų, padėsiančių įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Pasitelksime visuomenę identifikuojant ir šalinant problemas, trukdančias efektyviai aplinkos apsaugai.
168. Skatinsime visuomenės elgsenos pokyčius, siekdami žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos tikslų.
169.1. Kursime pokyčių partnerystes. Sieksime subalansuoto aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo, sukurdami konsultacinius mechanizmus, į juos įtraukdami įvairių interesų grupes visais politiniais lygmenimis. Sudarysime visas sąlygas visuomenei ir asocijuotoms struktūroms įsitraukti renkantis problemų sprendimo būdus. Susitarsime dėl būtinų terminų, kada bus atsisakyta taršių technologijų naudojimo atskiruose sektoriuose, įvardysime transformacijai reikalingus paramos ir rinkos mechanizmus. Taip sukursime aiškią ilgalaikę perspektyvą laiku priimamiems verslo ir gyventojų sprendimams ir investicijoms planuoti.
169.2. Pamatuota aplinkosaugos politika. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) taps nepriklausomu planuojamos ir įgyvendinamos aplinkosaugos politikos poveikio vertinimo kompetencijų centru. Iki 2023 m. įgalinsime aplinkosaugos duomenimis grįstus sprendimus, remdamiesi Agentūros sukurta politikos poveikio vertinimo sistema pagal išmetamus ŠESD kiekius ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius. Šis vertinimas bus privalomas visiems naujiems ar keičiamiems teisės aktams ir investicinėms politikos priemonėms. Be to, bus reguliariai vertinamas ir viešinamas aplinkosaugos strategijų ir atskirų politikos priemonių veiksmingumas, ieškoma galimybių didinti jų veiksmingumą.
169.3. Prioritetas žaliosioms investicijoms. Sieksime, kad viešosios lėšos būtų naudojamos tik aplinkai draugiškoms investicijoms, atitinkančioms žaliojo kurso tikslus. Aplinkosauginį efektyvumą iškelsime tarp pagrindinių kriterijų nustatant investicijų prioritetus. Skatinsime žaliąsias iniciatyvas, nukreiptas konkrečioms aplinkos apsaugos ar taršos problemoms šalinti.
169.4. Atvira ir skaitmeninė Aplinkos ministerija. 2024 m. visos Aplinkos ministerijos institucijų paslaugos, informacija, monitoringas, registrai ir procesai bus vykdomi tik skaitmeniniu būdu. Visuomenės ir profesionalų pasitikėjimą ir informuotumą didinsime atverdami daugiasluoksnius duomenis, kadastrus, leidimų informaciją, taršos parametrus realiuoju laiku. Tai leis stebėti aplinkos būklę, jos pokyčius ir priimti informuotus sprendimus siekiant mažinti poveikį aplinkai.
169.5. Pilietiška aplinkosauga. Gyventojams ir visuomeninėms organizacijoms suteiksime galimybę vykdyti dalį valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų ir praplėsime neetatinių inspektorių įgaliojimus. Plėsime išorinių ekspertų dalyvavimą vykdant aplinkosaugos ir statybų procesų kontrolę ir auditą. Mažinsime ir efektyvinsime statybų, gyvosios gamtos, gyventojų ir ūkio sektorių kontroliuojančių institucijų administracinę naštą, konsoliduodami reikalingų leidimų ir dokumentų skaičių. Kontroliuojančių institucijų veikla bus perorientuota: procesas – į rezultato vertinimą, pasekmių fiksavimas – į prevenciją ir konsultavimą. Užbaigsime kontroliuojančių įstaigų konsolidaciją, užtikrindami tinkamą pareigūnų materialinį aprūpinimą ir motyvaciją. 2023 m. bus pereita prie vieno langelio principo vykdant aplinkosaugos leidimų ir kontrolės funkcijas. Užtikrinsime sklandų ateities aplinkosaugos krizių sprendimą, tobulindami Aplinkos apsaugos departamento kompetencijas ir lankstumą pasitelkti skirtingų sričių ekspertus.
169.6. Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas. Bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo ir mokslo institucijomis, ugdysime tausojantį ir informuotą visuomenės požiūrį į darnų vystymąsi ir tvarų vartojimą. Kursime ir remsime švietimo ir mokymo programas, orientuotas į aplinkosauginio sąmoningumo ugdymą ir tvaraus vartojimo skatinimą. Didinsime visuomenės informuotumą apie produktų tvarumą, siekdami užkirsti kelią klaidinančiai informacijai, kuri gali turėti įtakos vartojimo sprendimams. Remdamiesi duomenimis, skatinsime švietimą žiedinės pažangos klausimais.
VIII SKYRIUS
MISIJA – DARNI LIETUVOS REGIONŲ PLĖTRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
170. Lietuvos regionai vystosi labai netolygiai. Sostinės regione BVP dalis vienam gyventojui siekia beveik 112 proc., o kituose šalies regionuose – nuo 41 iki 77 proc. ES vidurkio. Tokie dideli skirtumai lemia didžiulę ekonominę ir socialinę atskirtį, kuri dėl deramo valstybės dėmesio stokos tik didėja. Vieni regionai ekonomiškai klesti, yra patrauklūs gyventojams ir investuotojams, kiti lieka tarsi už borto, jų nepasiekia didesnės investicijos, trūksta kokybiškų viešųjų paslaugų.
171. Iki šiol vykdyta regioninė politika buvo labiau deklaratyvi. Esame pasirengę Lietuvoje įgyvendinti kitokią regioninę politiką, pagrįstą nuosekliu ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimu. Suteiksime savivaldybėms daugiau galių, perleisdami daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų ir pasiūlydami atsakingo savivaldybių finansinio savarankiškumo įrankius. Skirsime daugiau dėmesio investicijų pritraukimui į regionus, darbo vietų kūrimui, regionų plėtros tarybas ir vietos bendruomenes įgalindami veikti siekiant geriausių sprendimų savo kraštui.
172. Darni regionų plėtra neįmanoma nesprendžiant viešųjų paslaugų, infrastruktūros ir kitose srityse egzistuojančių skirtumų, dėl to numatytas priemones derinsime su pokyčiais švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, infrastruktūros ir ekonominio aktyvumo srityse.
173.1. atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantys žmonės turėtų tokias pačias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokytis, dirbti ir gyventi oriai;
173.3. regionų savivaldybės būtų finansiškai savarankiškesnės ir laisvesnės skirstydamos valstybės biudžeto lėšas savo regionui stiprinti;
173.4. kiekviena savivaldybė būtų motyvuota siekti savo regiono patrauklumo investuotojams ir gyventojams;
174.1. Bendradarbiaujant su regionų atstovais parengta Nacionalinė regionų plėtros programa, kurios sudedamoji dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui.
174.3. Patvirtinti aiškūs valstybės biudžeto lėšų paskirstymo savivaldybių investiciniams projektams kriterijai.
175.1. BVP dalis šalies regionuose, išskyrus Vilniaus regioną, sieks 75 proc. ES vidurkio (šiuo metu – 48,5 proc.).
175.2. Vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, – 19,8 proc. (šiuo metu – 28,3 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Regioninės politikos decentralizavimas
176. Lietuva – viena iš labiausiai centralizuotų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių. Nuo EBPO vidurkio pastebimai atsiliekame pagal savivaldybių pajamų ir išlaidų rodiklius. Savivaldybių pajamos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 24 proc. valstybės pajamų, o EBPO šalių vidurkis siekia 32 proc., išlaidos – 23 proc. (EBPO šalių vidurkis – 32 proc.).
177. Savivaldybių investicijos Lietuvoje sudaro 33 proc. visų valstybės investicijų, EBPO šalių vidurkis – 47 proc.
178. Pagal šiuo metu galiojantį valstybės ir savivaldybių funkcijų pasiskirstymą, abiem valdymo lygmenimis vykdoma panašios ar tapačios veiklos, tarpusavyje menkai bendradarbiaujama. Siekiant darnaus šalies regionų vystymosi ir vietos gyventojų poreikių tenkinimo, regionams ir savivaldybėms būtina suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą.
179.1. Regionų plėtros tarybų stiprinimas. Siekdami tolygios šalies regionų plėtros ir vienodų galimybių, stiprinsime regionų plėtros tarybas, suteikdami joms daugiau galių, stiprindami jų administracinius gebėjimus, užtikrindami tolesnį iki šiol jose dalyvavusių socialinių partnerių įtraukimą į regionų plėtros tarybų veiklą lygiateisiais pagrindais, o ne patariamojo balso teise. Regionų plėtros taryboms talkintų regionuose įkurtų kompetencijų centrų ekspertai, kurie vykdytų regioninius tyrimus, rengtų prognozes, teiktų konsultacijas.
179.2. Kiekvienam regionui – individualus ekonomikos augimo planas. Sutelksime valstybės paramą į Lietuvos ekonomikos centrus, kiekvienam iš jų numatydami atskirą, specializuotą augimo planą ir įgyvendindami ekonomikos augimu pagrįstą regionų plėtros politiką. Glaudžiai bendradarbiausime su savivaldybėmis ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“, atlikdami reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritrauksime papildomų investicijų į regionus.
179.3. Vietos bendruomenių įgalinimas ir aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus. Siekiant darnios regionų plėtros, būtinas didesnis vietos bendruomenių įsitraukimas ir aktyvumas. Sieksime stiprinti vietos veiklos grupių kompetencijas, didinsime jų veiklos skaidrumą, suteiksime daugiau galimybių įgyvendinti didesnio masto projektus, teikti socialines, kultūros, sporto paslaugas savo gyvenamosiose vietovėse.
179.4. Viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas regionuose. Sudarysime lygias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams. Skatinsime viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų veiklos konsolidavimą, savivaldybių bendradarbiavimą. Plėsime elektronines, mobiliąsias paslaugas, taip pat socialines paslaugas namuose. Skatinsime dalį teikiamų viešųjų paslaugų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms, inicijuosime inovatyvius, efektyvesnius viešųjų paslaugų teikimo modelius. Sieksime didesnio skaidrumo, skatindami savivaldybėse viešai prieinamų atvirų duomenų naudojimą.
Projektas: Savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas
180. Lietuvos savivalda nėra pakankamai savarankiška ir laisva priimdama sprendimus, nors būtent vietos valdžia geriausiai supranta savo bendruomenės poreikius. Nuosekliai mažinsime savivaldos priklausomybę nuo centrinės valdžios skiriamų dotacijų ir kursime priemones, nukreiptas į savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą. Peržiūrėsime centrinės valdžios ir savivaldybių – valstybinių ir savarankiškųjų – funkcijų sistemą, siekdami efektyvaus, subsidiarumu grįsto ir aiškaus atsakomybės pasidalijimo. Išskirtinį dėmesį skirsime savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reglamentavimo peržiūrai, atsisakant perteklinio reglamentavimo, dėmesį skiriant siekiamiems rezultatams, o jų įgyvendinimo priemones lanksčiau leisdami pasirinkti savivaldybėms pagal vietos poreikius. Įgalinsime ir motyvuosime savivaldybes siekti geresnių rezultatų, stiprinsime savivaldybių investicinį potencialą, peržiūrėsime ir tobulinsime viešųjų investicijų finansavimo ir savivaldybių skolinimosi sistemą.
181.1. Savivaldybių pajėgumo investuoti didinimas. Dabar veikianti centralizuota investicijų planavimo ir finansavimo sistema apsunkina savivaldybių investicijų planavimą ir ekonominę plėtrą. Didinsime savivaldybių biudžetams tenkančią savivaldybių surenkamų mokesčių dalį.
181.2. Lankstesnės skolinimosi galimybės. Savivaldybės beveik neturi galimybių finansuoti investicijų. Savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą labai pablogino COVID-19 pandemija. Spręsdami šią problemą, svarstysime galimybes tobulinti savivaldybių skolinimosi taisykles, planuojame įdiegti finansinį instrumentą, kuris galėtų teikti paskolas ir (ar) paskolų garantijas savivaldybių projektams, kuriems sunku rasti finansavimą.
181.3. Savivaldybėms – daugiau savarankiškų pajamų šaltinių. Svarstysime galimybes priskirti savivaldybėms daugiau savarankiškų pajamų šaltinių, užtikrinsime šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms priskirtų funkcijų finansavimą; didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą.
181.4. Aiški ir skaidri valstybės biudžeto lėšų skyrimo savivaldybių investicijų projektams tvarka. Valstybės investicijų programos lėšos skirstomos neturint aiškių ir skaidrių kriterijų. Netoleruosime atvejų, kai sprendimus skirti lėšų konkretiems projektams lemia ne pateiktų projektų svarba ir nauda visuomenei, o politiniai ryšiai.
181.5. Didesnės galimybės racionaliau naudoti valstybės biudžeto tikslines dotacijas. Svarstysime galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis tikslinėmis lėšomis, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, bet leidžiant panaudoti kitoms reikmėms. Tai skatintų savivaldybes taupiau ir racionaliau naudoti lėšas, o centrinę valdžią motyvuotų atsakingiau planuoti.
181.6. Savivaldybių įtraukties priimant jų veiklai aktualius teisės aktus didinimas. Sugrąžinsime prievolę rengiamus teisės aktus derinti su savivaldybėmis. Rengiant teisės aktus ir jų pakeitimus, labai svarbu atsižvelgti į savivaldos veiklos specifiką, išvengti perteklinės biurokratijos, neaiškumo, nustatyti savivaldai priimtinus teisės aktų įgyvendinimo terminus ir kt.
Projektas: Gyvybingas kaimas
182. Žemės ūkis ir toliau išlieka pagrindiniu verslu kaime, tačiau susiduriama ir su depopuliacijos, kaimo senėjimo problemomis. Tik sudarant išskirtines sąlygas ir teikiant didesnę paramą jauniesiems ūkininkams, suformuojant patrauklią infrastruktūrą ir prieinamas paslaugas pavyks pakeisti kaimo įvaizdį, paskatinti jaunimą ūkininkauti ar užsiimti kitais verslais. Siekdami didinti kaimo patrauklumą, pasitelksime vietos bendruomenes, remsime jų veiklą, ypač orientuotą į tvarių darbo vietų, socialinio verslo kūrimą ir plėtrą.
183.1. Kartų kaita kaime. Skatindami jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, sudarysime sąlygas kartų kaitai kaimo vietovėse; modernizuosime žemės ūkio sektorių, siekdami pritraukti jaunimą ir gerindami sąlygas jų verslo plėtrai; sutelkdami Europos Sąjungos paramos fondų ir valstybės lėšas, remsime sprendinius, padėsiančius jaunimui kurtis kaime, gauti pagrindines paslaugas (įskaitant mobiliąsias) ir auginti vaikus, o pensinio amžiaus žmonėms oriai, saugiai ir įdomiai gyventi.
183.2. Gyvenimo kokybės gerinimas. Teikdami paramą verslams kaimo vietovėse, skatinsime modernių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą; remsime vietos bendruomenių inicijuotus kaimo infrastruktūros gerinimo projektus. Pagerinsime prieinamumą prie pagrindinių paslaugų, socialinę įtrauktį ir kaimo vietovių darnų vystymąsi. Didinsime kaimo patrauklumą, remdami veiklas, kurios skatintų miesto žmones atvykti į kaimą.
183.3. Kaimo bendruomenių stiprinimas. Remsime vietos gyventojų inicijuotą vietovės plėtrą, akcentuodami naujus iššūkius, susijusius su darbo vietų kūrimu, klimato kaitos mažinimu, gyvenimo kokybės kaime gerinimu. Pasitelkę vietos veiklos grupių lyderius ir kitus aktyvius kaimo žmones, padėsime jaunimui ir kitiems žmonėms, norintiems imtis nuosavo verslo, brandinti verslo idėjas ir finansiškai paremsime jų įgyvendinimą. Skatinsime įgyvendinti bendruomeninio ir socialinio verslo idėjas.
183.4. Skaitmeninimas. Parengsime ilgalaikę sektoriaus skaitmenizavimo programą ir pradėsime ją įgyvendinti; siekdami maksimaliai skaitmenizuoti sektoriaus veiklą, remsime skaitmenines iniciatyvas ūkio lygmeniu. Perkelsime administracines paslaugas į skaitmeninę erdvę. Skatinsime techninius sprendinius, leidžiančius kurti ir naudotis inovatyviomis, saugiomis paslaugomis.
IX SKYRIUS
MISIJA – ATKURTAS PASITIKĖJIMAS TEISINGUMO SISTEMA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
184. Teisingumas, kaip viena svarbiausių socialinių teisinių vertybių, yra esminė teisinės valstybės sąlyga, o nepriklausoma, veiksminga ir efektyvi teisingumo sistema yra jos dalis. Teisingumą galima pasiekti tik užtikrinant visų interesų pusiausvyrą.
185. Šiuo metu egzistuojančios problemos teisingumo ir teisėsaugos srityse lemia visuomenės nepasitikėjimą tose srityse veikiančiomis institucijomis. Teisės aktų gausa ir jų skubotas priėmimas, į procesą neįtraukiant visuomenės, neleidžia užtikrinti kokybiškos teisėkūros. Šiuo metu egzistuojantis neaiškus, perteklinis reguliavimas apsunkina teisės taikymą, sudaro prielaidas korupcijai ir neefektyviam darbui. Aiškios bausmių vykdymo įstaigų vizijos nebuvimas trukdo priimti sprendimus ilguoju laikotarpiu ir siekti pokyčių bausmių vykdymo srityje. Per dideli teismų darbo krūviai, teisminiai procesai apsunkina asmenų galimybę pasinaudoti teise į teisingumą kaip vieną būtiniausių pilietinės visuomenės ramsčių.
186. Todėl ši Vyriausybė, vadovaudamasi teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, atvirumo, efektyvumo principais, visų pirma sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema. Sieksime užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinti esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą, taip pat įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, kad būtų užtikrintas teisėkūros proceso viešumas ir skaidrumas. Aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija leis orientuotis į nuteistųjų resocializaciją ir pakartotinio įkalinimo problemą. Siekdami kokybiško teismų darbo, tęsime teisinio reguliavimo peržiūrą atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją. Turime užtikrinti, kad teisingumo sistema atlieptų visuomenės poreikius ir demokratinės valstybės principus.
187.4. aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija užtikrintų tinkamą bausmės vykdymo tvarką ir tikslų pasiekimą;
188.1. Išaugs šalies gyventojų pasitikėjimas teismais – bent 45 proc. piliečių pasitikės Lietuvos teismais (pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliktą tyrimą – 2019 m. pasitikėjo 35 proc. piliečių).
188.2. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso suderinimo ir bausmių vykdymo sistemos pokyčių laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius sumažės iki 150 asmenų 100 tūkst. gyventojų (šiuo metu – 216 asmenų 100 tūkst. gyventojų).
188.3. Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis sumažės iki 40 proc. (šiandien – 61 proc.). VšĮ „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuvos rezultatas pasieks 70 balų (šiandien – 60 balų).
189.1. Laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų pakartotinis nusikalstamumas sumažės iki 40 proc. (dabar – 62 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Teisėkūra – kokybiška ir planuojama
190. Siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę ir tobulinti egzistuojantį teisinį reguliavimą, svarbu orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. Turime paisyti numatomo teisinio reguliavimo vertinimo proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų. Privalome konsultuotis su visuomene ir atskiromis suinteresuotomis grupėmis, priimdami joms svarbius sprendimus. Turime užtikrinti teisės viršenybės bei pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus teisėkūroje.
191.1. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – viena iš pagrindinių sąlygų teisėkūros kokybei užtikrinti. Nauji teisės aktai ar jų pakeitimai turi būti rengiami atlikus tikrąjį, o ne formalųjį poveikio vertinimą. Rengiant teisės aktus turi būti paisoma numatomo teisinio reguliavimo vertinimo proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų. Orientuosimės į kokybę, ne į kiekybę. Ypač daug dėmesio skirsime prioritetinių teisėkūros iniciatyvų planavimui, pašalindami teisines spragas ir prieštaringą teisinį reguliavimą.
191.2. Įtraukusis konsultavimasis su visuomene – kita esminė kokybiškos teisėkūros sąlyga. Teisės aktų projektai ir jų poveikio vertinimas turi būti pristatomi visuomenei kuo ankstyvesnėje stadijoje, į konsultavimo ir konsultavimosi procedūras įtraukiant kuo daugiau visuomenės, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus, suinteresuotųjų institucijų atstovų, ypač asmenų grupes, kurias teisinis reguliavimas paveiktų labiausiai. Detalizuosime lobizmo veiklos vaidmenį konsultavimosi su visuomene procedūroje. Vengsime skubos teisėkūroje, kai dėl to nukenčia konsultavimasis su visuomene.
191.3. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas. Galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas turi būti planuojamas ir nuoseklus. Toks vertinimas bus esminė prielaida egzistuojančiam reguliavimui tobulinti ir kylantiems iššūkiams identifikuoti.
191.4. Debiurokratizacijos ir dereguliavimo kryptis. Atsisakysime perteklinio reguliavimo ir biurokratinių procedūrų tiek peržiūrėdami anksčiau priimtus teisės aktus, tiek priimdami naujus. Sieksime aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir taip būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti bendrus procesus.
191.5. Teisės viršenybės principo užtikrinimas teisėkūroje. Didelį dėmesį skirsime Konstitucinio Teismo nutarimams įgyvendinti, oficialiosios konstitucinės doktrinos paisymui teisėkūroje. Pažangi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, taip pat Europos Tarybos, ESBO ir kitų vakarietišką geopolitinę orientaciją atitinkančių tarptautinių organizacijų rekomenduojami standartai bus pasitelkti kaip teisėkūros gairės. Operatyviai įgyvendinsime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir šalinsime sisteminius teisinio reguliavimo trūkumus, sudarančius prielaidas tarptautiniams teismams konstatuoti žmogaus teisių pažeidimus nacionaliniu lygmeniu. Užtikrinsime, kad Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai būtų įgyvendinami tinkamai.
191.6. Pagarba asmens teisėms ir laisvėms – teisėkūros prioritetas. Užtikrinsime, kad asmens teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, būtų tinkamai įgyvendintos. Sieksime nekaltumo prezumpcijos principo ir kitų įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų teisių užtikrinimo, tinkamo asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo.
191.7. Politinių teisių tinkamas reguliavimas. Vadovaudamiesi oficialiąja konstitucine doktrina, parengsime konstitucinį referendumo įstatymo projektą, tobulinsime rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, inicijuosime kitų konstitucinių įstatymų rengimą. Sieksime sumažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimą. Užtikrinsime, kad visi asmenys, net ir turintys negalią, pavyzdžiui, judėjimo ar regos, galėtų tinkamai įgyvendinti savo politines teises. Bendradarbiaudami su ekspertais ir įvertinę technines galimybes, inicijuosime teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir (arba) Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose.
191.8. Daugybinės pilietybės klausimo sprendimas. Užtikrinsime tinkamą pasirengimą referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo daugybinei pilietybei įteisinti, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Sieksime, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams.
Projektas: Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos
192. Pertvarkyta bausmių vykdymo įstaigų sistema turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažėjusį nuteistųjų skundų skaičių, pakartotinio kalinimo problemos sprendimą. Svarbu užtikrinti, kad bausmių vykdymo paskirtis būtų įgyvendinama faktiškai, o ne formaliai, ir gerinti nuteistųjų parengimą grįžti į visuomenę. Siekiant subalansuoti bausmių, baudžiamojo ir administracinio poveikio sistemą, reikalinga atlikti atitinkamų teisės aktų ex post vertinimą.
193.1. Aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija. Kartu su ekspertais parengsime aiškią viziją ir planą, kokios sieksime bausmių vykdymo įstaigų vizijos. Turime identifikuoti, kaip turi atrodyti mūsų bausmių vykdymo įstaigų struktūra ir sprendimai ilguoju laikotarpiu. Vadovaudamiesi gerosiomis užsienio praktikomis ir modeliais, taip pat pasitelkę šios srities ekspertus, parengsime bausmių vykdymo įstaigų pertvarkos planą, įvertinę ne tik esamą, bet ir planuojamą pastatų, pareigūnų poreikį pagal faktinį ir prognozuojamą įkalinimo bausmes atliekančių asmenų skaičių.
193.2. Orientacija į resocializaciją ir elgesio korekcijos programas. Užtikrinsime, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir
priemonėmis, – būtų įgyvendinama faktiškai, o ne formaliai. Plėsime atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklą. Peržiūrėsime ir tobulinsime resocializacijos ir darbo su nuteistaisiais programas, kurios leis užtikrinti tinkamą nuteistųjų parengimą grįžti į visuomenę ir padės spręsti pakartotinio kalinimo problemą.
193.3. Probacijos sistemos modernizavimas ir plėtimas. Probacijos paslaugos turi pasižymėti ne formalia kontrole ir priežiūra, o orientuotis į darbą su nuteistaisiais. Stiprinsime Lietuvos probacijos tarnybos veiklą ir jos funkcijas, personalą. Sėkmingai resocializacijai pasiekti į šį procesą būtina įtraukti nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, psichologus, mediatorius ir kitus specialistus. Lygtinio paleidimo sistema turi būti tobulinama, nustatant kuo aiškesnius kriterijus ir procedūras.
193.4. XXI a. požiūris į bausmių vykdymo įstaigų pareigūnus ir darbuotojus. Užtikrinsime, kad bausmių vykdymo įstaigų pareigūnai ir darbuotojai turėtų metodologinį palaikymą, galimybes kelti kvalifikaciją, informaciją apie rizikų vertinimą ir valdymą, taip pat turėtų galimybę kelti vidinę motyvaciją, ugdyti vertybines nuostatas, stiprinti vidinę komunikaciją. Bendradarbiaudami su šios srities ekspertais, peržiūrėsime bausmių vykdymo institucijoms taikomus vadovavimo ir priežiūros principus ir turinį, šių institucijų pareigūnų ir darbuotojų statusą reguliuosime pagal geriausią Europos Sąjungos valstybių narių patirtį.
193.5. Tinkamų sąlygų užtikrinimas bausmių vykdymo institucijose. Vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Europos Tarybos rekomendacijomis, užtikrinsime, kad nuteistųjų kalinimo sąlygos nepažeistų žmogaus orumo ir didelis dėmesys įkalinimo įstaigoje būtų skiriamas gerai atmosferai ir žmogiškų tarpusavio santykių palaikymui. Sieksime didesnio kalinčių asmenų užimtumo, taip juos ruošiant gyvenimui laisvėje. Aprūpinsime institucijas šiuolaikinėmis technologijomis, taip bus užtikrintas saugumas ir tvarka, efektyvesnis pareigūnų darbas. Išskirtinį dėmesį skirsime tam, kad bausmių vykdymo institucijos būtų pasirengusios įveikti pandemijos iššūkius, sieksime užtikrinti pareigūnų, darbuotojų, nuteistųjų ir visuomenės saugumą, taip pat nuteistųjų teisių įgyvendinimą.
193.6. Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas. Atliksime Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų susijusių įstatymų ex post vertinimą, siekdami subalansuoti bausmių, administracinių nuobaudų, baudžiamojo ir administracinio poveikio sistemą. Vadovaudamiesi proporcingumo principu, svarstysime tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų dekriminalizavimo poreikį, pavyzdžiui, už psichoaktyviųjų medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti.
Projektas: Atviri ir efektyvūs teismai – žingsnis greitesnio teisingumo link
194. Teismų našumas ir didėjanti darbo kokybė sukurtų prielaidas augančiam visuomenės pasitikėjimui teismais. Turime aiškiai sutarti, kokios funkcijos galėtų būti perduodamos kitoms institucijoms, kas leistų pagreitinti teisinius procesus, ir leisti teismams sutelkti dėmesį į savo pagrindines funkcijas. Šie pokyčiai teismams leis greičiau ir kokybiškiau nagrinėti bylas, o tai, savo ruožtu, pagreitins teisingumo vykdymą ir paskatins asmenis ginti savo teises. Turime sudaryti visas reikiamas sąlygas, siekdami užtikrinti efektyvų ir greitą bylų nagrinėjimą nepakenkiant priimamų sprendimų kokybei.
195.1. Teismų darbo atvėrimas visuomenei. Įvertinę teisinio reguliavimo ir technines galimybes, kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba ir asmens duomenų apsaugos specialistais įgyvendinsime galimybę stebėti viešus teismų posėdžius nuotoliniu būdu. Plėsime teismų praktikos viešą prieigą visuomenei.
195.2. Tolygūs ir racionalūs teismų krūviai. Tęsime teisinio reguliavimo peržiūrą atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, efektyvinant teisminį procesą, plečiant ir skatinant ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, tai, savo ruožtu, leis gerokai sumažinti teismams tenkančių bylų krūvius ir padidinti teismų darbo kokybę, efektyvumą, greitį. Vadovaudamiesi Valstybės audito rekomendacijomis ir įvertinę korupcijos, personalo pajėgumo rizikas, sieksime didinti tam tikrų sričių bylas nagrinėjančių teisėjų skaičių. Tačiau šio tikslo bus siekiama turint omenyje, kad mažėjančio teismų krūvio klausimas negali būti sprendžiamas ribojant asmenų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
195.3. Bendra mediacijos paslaugų sistema. Plėsime mediacijos instituto taikymą ir prieinamumą nagrinėjant tam tikros kategorijos baudžiamąsias bylas. Sukursime bendrą mediacijos paslaugų sistemą. Išskirtinį dėmesį skirsime nukentėjusių ir pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai.
195.4. Teismų darbas COVID-19 pandemijos sąlygomis. Bendradarbiaudami su Nacionaline teismų administracija ir Teisėjų taryba, sieksime užtikrinti sklandų teismų darbą elektroninėje erdvėje. Sieksime, kad kuo daugiau procesų būtų perkelta į elektroninę erdvę, o nuotolinis darbas netaptų iššūkiu nagrinėjant bylas. Įvertinę teismų sistemos pasiruošimą ir techninį aprūpinimą, užtikrinsime visų proceso šalių galimybes dalyvauti nuotoliniuose teismo posėdžiuose. Nuotolinis darbas ir sklandus asmenų aptarnavimas elektroninėje erdvėje turi tapti ne išimtimi, o įprastai taikoma praktika.
Projektas: Nepakantumas korupcijai ir sistemos atvirumas
196. Įvairių sistemų ir institucijų atvirumas visuomenei padidintų gyventojų pasitikėjimą jų veikla. Sieksime Teisingumo ministerijos lyderystės stiprinant aukščiausio lygmens tarpžinybinį bendradarbiavimą, skaidrumą, diegiant vertybinius, etikos bei moralės standartus, siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
197.1. Teisinio ir antikorupcinio švietimo stiprinimas. Sieksime įtraukti teisinį švietimą į bendrąsias ugdymo programas. Skatinsime neformalųjį ugdymą ir visuomenines iniciatyvas, apimančias informavimą apie žmogaus teisių apsaugą, antikorupciją, teisinio raštingumo ir pilietiškumo skatinimą. Mokyklose įgyvendinsime geriausiais kitų valstybių pavyzdžiais ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis paremtas antikorupcinio švietimo programas.
197.2. Antikorupcinis teisinio reguliavimo vertinimas. Galiojančių ir rengiamų teisės aktų antikorupcinis vertinimas turi būti įgyvendinamas nuosekliai ir išsamiai. Nepotizmo keliamų grėsmių, interesų konfliktų valdymas bus reglamentuotas, numatant funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymą. Skatinsime ir diegsime tolerancijos korupcijai mažinimo iniciatyvas.
197.3. Korupcijos mažinimas teisėsaugos ir teismų sistemoje. Imsimės priemonių teisėsaugos ir teismų sistemos skaidrumui, atvirumui didinti ir korupcijai mažinti, inicijuosime teisės aktų, reglamentuojančių teismų ir teisėsaugos institucijų darbą, vertinimą antikorupciniu požiūriu, parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo.
197.4. Ikiteisminio tyrimo procesų racionalus reguliavimas. Užtikrinsime, kad bent dalis ikiteisminio tyrimo veiksmų būtų fiksuojama garso ir (ar) vaizdo įrašų priemonėmis. Skatinsime sudaryti galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nuotoliniu būdu, perkelti dalį veiksmų į elektroninę erdvę. Sieksime ikiteisminio ir teisminio procesų sąveikos ir automatizavimo elektroninėje erdvėje.
197.5. Reguliavimo atvirumas. Antstolių, notarų ir registrų įkainių reguliavimas bus paremtas planavimu, skaidrumu, objektyviai pagrįstomis sąnaudomis. Užtikrinsime, kad visi įkainiai ir jų sandara būtų maksimaliai vieši ir suprantami visuomenei. Užtikrinsime, kad antstolių darbas pasitelkus technologijas ir e. aplinką taptų lengvai suprantamas, o susipažinimas su vykdomomis operacijomis su skolininko pinigais taptų paprastesnis ir galimas nuotoliniu būdu.
Projektas: Kokybiška teisinė pagalba
198. Esminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemos – neadekvačiai didelis teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis ir per mažas apmokėjimas už suteiktas teisines paslaugas – tai lemia teikiamos pagalbos kokybę. Būtina atsižvelgti į poreikį diferencijuoti atlygį už suteiktas paslaugas pagal bylų sudėtingumą ir pobūdį, taip pat nustatyti aiškesnes antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas – visa tai užtikrintų teisinės pagalbos efektyvumą bei kokybę. Turime užtikrinti, kad kiekvienas asmuo gautų kokybišką teisinę pagalbą, kuri padėtų užtikrinti tinkamą asmenų teisės į teisingumą įgyvendinimą.
199.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės didinimas. Sieksime išspręsti esmines problemas, kylančias įgyvendinant tarnybos veiklą, – sumažinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvį ir proporcingą apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas, šio apmokėjimo tvarkos skaidrumą. Užtikrinsime, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąlygos būtų aiškios ir lengvai suprantamos. Sukursime ir įdiegsime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo priežiūros mechanizmą.
X SKYRIUS
MISIJA – VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANTIS VIEŠASIS SEKTORIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
200. Sparti technologijų plėtra, didėjantis piliečių ir verslo poreikis gauti modernias ir prieinamas viešąsias paslaugas, būtinybė profesionaliai spręsti vis sudėtingėjančius iššūkius ir krizines situacijas, inertiškas viešojo sektoriaus veikimas verčia iš esmės pergalvoti ir pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones. Viešojo sektoriaus apimtis, taip pat ir atotrūkis tarp piliečių lūkesčių ir viešojo sektoriaus už mokesčių mokėtojų pinigus sukuriamos vertės nuolat auga. Pastarojo meto iššūkiai ir krizės atvėrė valstybės tarnybos opas – trūksta profesionalių vadovų ir kokybiškus sprendimus gebančių parengti valstybės tarnautojų, valstybės tarnyba tapo nugyventa, sumenko jos prestižas. Dėl to vienas iš svarbiausių viešojo sektoriaus prioritetų – įgyvendinti kompleksinę viešojo valdymo reformą siekiant padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius.
201.1. viešojo valdymo institucijos taptų lanksčios, atskaitingos, orientuotos į žmogų ir rezultatus;
201.3. valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali ir gebanti laiku priimti ryžtingus sprendimus.
202.1. Modernizuotų e. paslaugų skaičius išaugs nuo 39,5 proc. iki 80 proc., teikiančių e. paslaugas institucijų skaičius – nuo 55,3 proc. iki 75 proc.
203.2. Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą Lietuva iš 14 vietos pakils į Europos šalių dešimtuką.
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Modernios ir veiksmingos institucijos
204. Bus siekiama kurti modernesnį ir prieinamesnį viešąjį sektorių, labiau atveriant duomenis, skatinant institucijų veiklos skaidrumą ir didinant atsakomybę, nustatant viešųjų paslaugų kokybės standartus, viešųjų paslaugų tolesnį skaitmenizavimą ir didinant jų prieinamumą, suteikiant platesnes galimybes inovacijoms diegti. Be to, bus siekiama peržiūrėti ir kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinio sektoriaus atstovais sutarti, kokias viešąsias paslaugas ir kokios apimties gali teikti nevyriausybinis ir (ar) privatusis sektorius.
205.1. Optimalus institucijų tinklas ir inovacijų skatinimas. Didinsime institucijų veiklos skaidrumą ir atsakomybę, mažinsime dubliuojamas funkcijas, skaitmenizuosime viešąsias paslaugas ir diegsime inovacijas. Parengsime viešojo valdymo įstatymą, nustatantį viešojo valdymo funkcijas įgyvendinančius subjektus, reglamentuojantį viešojo valdymo institucinę struktūrą, subjektų atsakomybę ir atskaitomybę. Skatinsime inovacijų diegimą viešajame sektoriuje – kursime viešojo sektoriaus inovacijų laboratorijas ir inovacijų finansavimo mechanizmą, sudarysime sąlygas inovacijoms diegti (pvz., bandomųjų iniciatyvų pagrindu).
205.2. Sutarimas dėl bazinių viešųjų paslaugų apimties ir kokybės standartų. Iki šiol viešosios paslaugos sąvoka nevienodai suprantama ir trūksta sutarimo, kokias bazines viešąsias paslaugas turėtų teikti viešasis sektorius ir kokie turėtų būti šių paslaugų kokybės standartai. Peržiūrėsime paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir kt.) tinklą ir turinį, kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinio sektoriaus atstovais sutarsime ir nustatysime, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos, o kokiais atvejais naudinga įtraukti ir kitus paslaugų teikėjus (pvz., nevyriausybines organizacijas, privatųjį sektorių). Užtikrinsime didesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslu. Sustiprinsime priežiūros ir kontrolės funkcijas atliekančių įstaigų nepriklausomumą perduodami dalį jų funkcijų nepriklausomiems (nevalstybiniams) subjektams – ekspertams, nevyriausybinėms organizacijoms. Sutarsime, kiek tokių įstaigų reikia ir kokias paslaugas jos turi teikti.
Projektas: E. Vyriausybė 360°
206. Sieksime, kad e. valdžios vartai taptų draugiškesne ir visiems vartotojams patogesne platforma, taip pat e. paslaugų plėtros teismuose, notariate, sveikatos ir muitinės sistemose, kitose srityse, jų prieinamumo užsieniečiams. Stengsimės įdiegti e. balsavimo sistemą rinkimuose. Stiprinsime Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) gebėjimus lyderiauti įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę ir valstybės tarnautojų skaitmeninius įgūdžius.
207.1. Vartotojams draugiška, realaus laiko e. paslaugų platforma. Transformuosime e. valdžios vartus į verslui ir gyventojams draugišką platformą, kuri sudarytų galimybes gyventojams ir verslui realiuoju laiku gauti atsakymus į užklausas, automatiškai generuotų pažymas, paslaugos būtų patogios ir suprantamos. Atsakingas institucijas įpareigosime kuriant e. paslaugas peržiūrėti visą procesą, jį inovatyviai pritaikyti pagal vartotojų poreikius, gebėjimus, amžiaus grupes. Į e. paslaugų kūrimą įtrauksime vartotojus. Išskirtinį dėmesį skirsime vartotojų sąsajoms, kad naudojimasis sistemomis būtų intuityvus. Vertinsime e. paslaugų brandos lygį.
207.2. E. paslaugų plėtra. Plėsime e. paslaugų spektrą tokiose srityse, kaip teismų ar notarinės paslaugos, sveikatos paslaugos, muitinės funkcijų skaitmeninimas, statybos leidimų elektroninis administravimas, logistikos paslaugos ir kt. Skatinsime gyventojus naudotis e. paslaugomis trumpindami teikiamų e. paslaugų laiką. Kur būtina, e. viešosios paslaugos bus prieinamos ir užsieniečiams. Šiuo tikslu diegsime visoje ES pripažįstamą asmenų indentifikavimo sistemą ir duomenų pasikeitimo galimybes naudojantis bendra ES infrastruktūra ir standartais (angl. CEF Building Blocks).
207.3. Skaitmenizavimo kompetencijų centras. Stiprinsime IVPK gebėjimus lyderiauti įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę. IVPK veiks kaip „smegenų centras“, kuriame dirba aukščiausiojo lygio vadovai ir specialistai (duomenų ir sistemų architektai, analitikai). Siekiant viešojo sektoriaus skaitmeninių inovacijų, IVPK veiks kaip skaitmeninių inovacijų laboratorija, kurioje bendradarbiaus viešojo sektoriaus ir mokslo atstovai, kurdami inovatyvius skaitmeninius sprendimus, teikdami paslaugas ir modernizuodami informacines sistemas. Atversime viešuosius duomenis, konsoliduosime valstybės informacinius išteklius ir modernizuosime informacines sistemas. Sieksime, kad kiekvienoje ministerijoje, savivaldybėje ir kitose valstybės institucijose bei įmonėse atsirastų už skaitmenizavimą atsakingi pareigūnai (angl. Chief digital officers).
207.4. Skaitmeniniai įgūdžiai valstybės tarnyboje. Atgaivinsime „Digital Academy“ iniciatyvą, pasitelksime universitetus, verslo organizacijas ir sustiprinsime valstybės tarnautojų skaitmeninius įgūdžius IT, duomenų analizavimo srityse. IT įgūdžiai taps privalomi pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje.
Projektas: Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas
208. Valstybė nevaldo patikimos informacijos apie įstaigų vadovų korpusą, iš kurio tikimasi strateginio požiūrio ir didelės visuomenei sukuriamos vertės. Chaotiškai ir atsitiktinai gaunama informacija neleidžia daryti pagrįstų išvadų apie šio korpuso pajėgumus, taip pat formuojasi bendra nuomonė apie nepakankamas vadovų lyderystės ir vadovavimo kompetencijas. Dėl to centralizuotai stiprinamas įstaigų vadovų korpusas bus strateginė kryptis, o geriausius rezultatus demonstruojantys vadovai bus motyvuoti likti valstybės tarnyboje. Tam bus išplėtota tinkama aplinka: nustatyta už vadovų korpuso valdymą atsakinga ir pajėgi institucija, sudarytos galimybės vadovams lanksčiai ir moderniai valdyti žmogiškuosius išteklius. Be to, nustatysime atsakomybę už visos valstybės tarnybos pokyčių stebėseną ir žmogiškųjų išteklių valdymo brandos lygio kėlimą.
209.1. Valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centras. Nustatysime aiškią atsakomybę už pažangios valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių politikos formavimą. Valstybės tarnybos departamento pagrindu įsteigsime valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą. Nustatysime atsakomybę už vadovų korpuso stiprinimą, talentų valstybės tarnyboje valdymą, valstybės tarnautojų rengimo stiprinimą, valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo brandos lygio stebėjimą ir jo kėlimą, valstybės tarnybos pokyčių stebėseną. Sukursime konkrečius šios atsakomybės įgyvendinimo įrankius. Įdiegsime valstybės tarnybos efektyvumo vertinimo, pagrįsto aiškiais tarptautiniais ar nacionaliniais rodikliais, sistemą. Daugiau dėmesio skirsime motyvacinei sistemai tobulinti ir konkurencingam darbo užmokesčiui kaip prielaidoms, didinančioms valstybės tarnybos patrauklumą.
209.2. Vadovų korpuso centralizuoto valdymo institucionalizavimas. Pažangių ES valstybių narių ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių praktikos pavyzdžiu sukursime valstybės institucijų, įskaitant statutines įstaigas, vadovų karjeros centralizuoto valdymo modelį ir jį įgyvendinsime. Šis modelis apims tokius esminius karjeros valdymo aspektus, kaip atranka ir priėmimas į pareigas, vertinimas ir motyvavimas, išlaikymas, kompetencijos tobulinimas pagal pažangiausią praktiką. Stiprinsime vadovų kompetenciją žmogiškųjų išteklių valdymo, aukštos valstybės ir savivaldybių įstaigų vidinės ir išorinės kultūros, vertybių sistemų, strateginio planavimo ir jo modernizavimo, strateginių tikslų srityse.
209.3. Valstybės tarnybos reguliavimo supaprastinimas. Atsisakysime detalaus valstybės tarnybos reguliavimo įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, sudarysime sąlygas institucijų vadovams lanksčiai valdyti personalą ir efektyviausiu būdu siekti institucijos tikslų.
209.4. Daugiau lankstumo specialistų lygmens valdymui. Peržiūrėsime ir suteiksime daugiau laisvės ir lankstumo specialistų lygmens valdymui – decentralizuosime atranką, supaprastinsime priėmimą į pareigas, sudarysime geresnes projektinio darbo ir valstybės tarnautojų mobilumo sąlygas. Nustatysime aiškius atleidimo iš pareigų, karjeros kriterijus, grąžinsime į valstybės tarnybą bandomąjį laikotarpį.
XI SKYRIUS
MISIJA – ATSAKINGA FINANSŲ POLITIKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
210. Formuojant atsakingą finansų politiką, svarbu atsižvelgti į pokyčius, vykstančius ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje. Pastaruoju metu centriniai bankai laikosi skatinimo politikos krypties ir panašu, kad ši tendencija artimiausiu metu išliks. Be to, didėja technologinės galimybės ir randasi tarptautinis sutarimas dėl ekonomikos transformavimo ir žaliojo kurso įgyvendinimo poreikio. Tai lemia mūsų galimybes taikyti naujas technologijas, skolintis ir gauti finansinę paramą pokyčiams įgyvendinti.
211. COVID-19 pandemija lėmė daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, ekonominį nuosmukį ir viešųjų finansų trūkumą padariniams suvaldyti. Dėl šios situacijos atsiradęs biudžeto deficitas turės ilgalaikį poveikį valdžios sektoriaus skolos dydžiui, o struktūriniai pokyčiai šalies viduje daro poveikį viešųjų išlaidų ir mokesčių sistemos planavimui. Senėjanti visuomenė lemia poreikį skirti vis didesnę valdžios sektoriaus išlaidų dalį socialinio draudimo pensijoms, slaugai, sveikatos paslaugoms. Be to, ilguoju laikotarpiu susidariusi ypač didelė pajamų nelygybė ir atskirų grupių skurdo lygis poliarizuoja visuomenę, mažina pasitikėjimą. Dėl to šios problemos sprendimo būdai negali apsiriboti vien išmokų politika.
212. Lietuvoje ilgainiui susiformavo ydinga praktika – daug visuomenei labai svarbių sprendimų, kurių apimtys tik augs (pvz., integrali slauga namuose), yra finansuojami kaip projektai, kuriems numatytos ES lėšos. Dėl to nei užtikrinama, kad būtų tenkinamas visas poreikis, nei turima tvarių alternatyvų, kai lėšos baigsis. Ne viena viešojo sektoriaus sritis labai priklausoma nuo ES paramos, kuriamas turtas, kuriam išlaikyti nėra tvarių nacionalinių šaltinių.
213. Dėl to svarbu sutarti, kad ES ir kitos paramos lėšos turi būti naudojamos projektams, kurie duos konkrečius rezultatus (sukurs infrastruktūrą, priemones, kompetencijas), tačiau negali būti naudojamos nuolatinėms funkcijoms išlaikyti. Tam privalome užtikrinti nuolatinį ir tvarų pajamų iš mokesčių ir nemokestinių pajamų srautą. Taigi, požiūris į mokesčių politiką negali būti atsietas nuo požiūrio į viešųjų paslaugų apimtį.
214.1. mokesčių sistema būtų prognozuojama ir suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o aptarti pokyčiai prisidėtų prie socialiai teisingesnio apmokestinimo prioritetą teikiant mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams;
214.3. mokesčių administravimas taptų draugiškesnis klientui, o efektyvesnis duomenų panaudojimas užtikrintų aukštesnį aptarnavimo ir kontrolės lygį;
214.4. smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės gauti inovacijoms ir plėtrai skirtą finansavimą taptų lygios ES vidurkiui.
215.1. Biudžeto valdysenos brandos lygis pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vertinimą – 3 (šiuo metu – 1).
215.2. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo galimybių augimas pagal Europos Centrinio Banko vertinimą – 4 proc. (dabar 12 proc. MVĮ didžiausia problema – galimybė gauti finansavimą, šis rodiklis sumažėtų iki 8 proc.).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Kryptis – teisingesnė ir augti palanki mokesčių sistema
217. Viena iš pagrindinių Lietuvos mokesčių sistemos ydų – dažna jos kaita, be to, neretai mokesčių reformos vyko neturint holistinio požiūrio į viešuosius finansus ir būtinybę užtikrinti tvarų viešųjų paslaugų finansavimą. Dėl to mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik sutarus dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto – viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso, ekonomikos transformacijos ir kt. srityse, siekiant užtikrinti tvarų sutarto modelio finansavimą. Tai laikome esminiu mokesčių sistemos keitimo principu. Kita struktūrinė problema – Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena iš didžiausių ES, taigi akivaizdu, kad ligšiolinių priemonių nepakanka siekiant priartėti prie ES valstybių narių vidurkio. Dėl to, be viešųjų paslaugų ir išmokų sistemų tobulinimo, bus įvertintas galimų pokyčių apmokestinant žmonių pajamas poveikis mažinant pajamų nelygybę.
218.1. Mokesčių sistema stabili ir prognozuojama. Vengsime neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų, laikysimės principo, kad apie tokius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto ir turėtų laiko tinkamai pasiruošti taikyti pasikeitusias teisės normas.
218.2. Atlikta mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizė. Mokesčių kaštai, patiriami per negautas pajamas dėl įvairių lengvatų, turi būti vertinami kaštų ir naudos požiūriu taip pat, kaip biudžeto išlaidos. Todėl detaliai įvertinsime mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėsime mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, kuriančias mokestinį arbitražą, skatinančias šešėlį. Be to, užtikrinsime fiskalinį skaidrumą, aiškią ir viešai prieinamą taikomų lengvatų stebėseną, padėsiančią įvertinti lengvatų poveikį ir naudą visuomenei, verslui ir valstybės biudžetui.
218.3. Planas ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojos. Toks principas leistų taikliau panaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad apmokestinant pajamas būtų atsižvelgiama ne tik į pajamų dydį, bet ir mokesčio mokėtojų turimus išlaikytinius.
218.4. Prioritetinė pokyčio kryptis – augančiai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai. Vertinsime galimybes keisti įmonių pelno mokestį atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Be to, sieksime mažinti biudžetų priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai. Pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos jų dalies net nesugeba surinkti. Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni iš kukliausių, todėl prioritetą teiksime būtent jiems.
Projektas: Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas
219. Lietuvos strateginio planavimo sistema įdiegta 2000 m., tačiau vis dar stokojama aiškių strateginio planavimo sąsajų su biudžeto formavimo sistema. Dėl to ypač svarbu susieti išlaidas su konkrečiais strateginiais valstybės tikslais ir planuojamais pokyčiais. Dėl COVID-19 situacijos ir išlaidų, skirtų šios pandemijos padariniams švelninti, valstybės biudžeto deficitas gerokai išaugo ne tik 2020 m., bet ir 2021 m. planuojamas. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos pagal skirtingus scenarijus rodo, kad skola vidutiniu laikotarpiu artės prie Lietuvos ir ES teisės aktuose numatyto 60 proc. nuo BVP tvarumo rodiklio. Ilguoju laikotarpiu gali kilti rizikų dėl augančios skolos – ji suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis. Šie iššūkiai lemia poreikį turėti realų veiksmų planą ne tik vidutiniu, bet ir ilguoju laikotarpiu.
220.1. Biudžeto formavimas susietas su strateginiais valstybės tikslais. Užbaigsime biudžeto sistemos pertvarką, kurios tikslas – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir programų valdymo sistemą, aiškiai susietą su atnaujinta valstybės strateginio planavimo sistema, integruojančia strateginio, regioninio ir teritorinio planavimo procesus.
220.2. Valstybės investicijų principų peržiūra. Atsižvelgdami į Valstybės kontrolės pastabas, kad valstybės investicijų programa neatspindi nei visų valstybės investicijų, nei detalios informacijos apie į programą įtrauktus projektus, o jų įtraukimas į šią programą neužtikrina sėkmingo jų įgyvendinimo planuotais terminais, vykdysime valstybės investicijų principų peržiūrą. Sieksime keisti visų valstybės investicijų (įskaitant numatytas valstybės investicijų programoje) planavimo ir atsiskaitymo už jas tvarką, integruoti strateginio ir investicijų planavimo, atsiskaitymo procesus. Užtikrinsime, kad valstybės investicijų programos projektai taptų biudžeto programų integralia dalimi.
220.3. Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas. Atsižvelgdami į savivaldybių siekius didinti finansinį savarankiškumą, ieškosime papildomų finansavimo šaltinių (mokesčių, renkamų į savivaldybių biudžetus, peržiūra, finansinių priemonių pritaikymas, paskolų ir garantijų fondo steigimas ar kt.) savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir investiciniams projektams finansuoti.
Projektas: Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas
221. Norint užtikrinti adekvačiau finansuojamas viešąsias paslaugas, reikia mažinti šešėlinę ekonomiką. Dėl to svarbu ir politinio poveikio priemonėmis siekti sparčiau mažinti šešėlinę ekonomiką, ne tik tobulinant verslo apmokestinimo ir mokesčių administravimo sąlygas, bet ir didinant visuomenės finansinį raštingumą, informuojant apie mokestinių pajamų įtaką viešųjų paslaugų prieinamumui ir kokybei, tokiu būdu mažinant mokesčių vengimą, stiprinant mokesčių mokėjimo kultūrą. Dėl esamo neapibrėžtumo ir konkurencijos stokos šalies komerciniai bankai dažnai nesiima finansuoti ilgalaikių arba rizikingų projektų, todėl susidaro jaunų ir inovatyvių įmonių, smulkaus ir vidutinio verslo, ilgalaikių projektų finansavimo trūkumas. Siūlome apsispręsti dėl Nacionalinio plėtros fondo sudarymo.
222.1. Šešėlio mažinimo priemonių plėtra. Parengsime šešėlio mažinimo priemonių planą, apimantį tris esmines sritis: skatinimą formalizuotis, prevenciją ir sąmoningumo ugdymą, taiklesnį administravimą ir efektyvią kontrolę. Didesnį dėmesį skirsime siekdami lengvinti smulkiojo verslo administravimą, išskirdami didžiausią poveikį galinčias daryti priemones, tokias kaip statybininko ID kortelė, automobilių savininkų (valdytojų) registracijos e. platforma ir e. sandoriai, turgaviečių prekiautojų popierinių apskaitos žurnalų skaitmenizacija ir šešėlinės automobilių dalių rinkos mažinimo priemonės.
222.2. Kryptis – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklos skaitmenizavimas siekiant efektyviai vieno langelio principu naudoti valstybės institucijų turimą informaciją, reikalingą mokesčių mokėtojų tikslinei kontrolei, užtikrinant VMI teikiamų paslaugų standartizavimą, vienodumą ir kokybę. Augantis sistemos skaidrumas didintų Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą.
222.3. Smulkiojo ir vidutinio verslo apmokestinimo ir mokesčių administravimo tobulinimas. Dėsime pastangas eliminuoti mokesčių administravimo skirtumus, kai iš esmės tos pačios veiklos mokesčiai (pvz., individualios veiklos) atsakingų valstybės institucijų yra administruojami skirtingai, tai kelia įtampą ir sunkumus mokesčių mokėtojams. Institucinis interesas negali būti aukščiau už interesą teikti geriausią paslaugą mokesčių mokėtojams. Svarstysime galimybes praplėsti atvirkštinio PVM taikymo praktiką ne tik statybos darbams, bet ir kitoms paslaugoms (prekėms), jei jas teikia smulkusis verslas; sudaryti smulkiajam verslui realias galimybes mokėti PVM pagal kasos principą (gavus apmokėjimą); pavėlavusiam sumokėti deklaruotą mokestį smulkiajam verslui taikyti mažesnius delspinigius ir supaprastintas mokesčių atidėjimo priemones. Sieksime iki minimumo sumažinti avansu mokėtinų mokesčių skaičių. Lietuvai įstojus į euro zoną ir skolintoms lėšoms kainuojant rekordiškai pigiai, valstybė neturi savo pinigų srautų valdymo kaštų perkelti verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, kurio galimybės skolintis yra blogesnės negu valstybės.
222.4. Nacionalinis plėtros fondas (NPF). Atliksime Nacionalinio plėtros fondo steigimo galimybių studiją, įvertindami dabar egzistuojančių nacionalinių plėtros įstaigų (VIPA, INVEGA ir ŽŪPGF) jungimo galimybę ar NPF steigimą vienos iš jų pagrindu. Svarbu, kad NPF būtų politiškai nepriklausomas, valdomas pagal aukščiausiuosius valdymo standartus, turėtų pakankamai finansinio kapitalo ir priemonių savarankiškai, t. y. be komercinių bankų pagalbos, įgyvendinti strateginius projektus. NPF būtų tinkamas įrankis finansuoti ilgalaikes investicijas, kurios lemtų ekonomikos modelio transformaciją, šis fondas galėtų padidinti smulkiojo ir vidutinio verslo prieigą prie finansų, taip geriau išnaudojant šalies ekonomikos augimo potencialą.
Projektas: Finansų rinkos plėtra
223. Mažosios ir vidutinės įmonės tiek Lietuvoje, tiek ir visoje euro zonoje susiduria su iššūkiais, norėdamos gauti finansavimą, – kai kuriais vertinimais, bankų finansavimo trūkumas euro zonoje 2019 m. sudaro apie 400 mlrd. eurų. Siekiant išnaudoti šį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, reikia ieškoti galimybių suteikti įmonėms prieigą prie daugiau ir įvairesnių finansavimo šaltinių.
224.1. Iniciatyvos sukurti bendrą Baltijos valstybių kapitalo rinką plėtojimas didinant įmonių finansavimosi galimybes naujais instrumentais. Aktyviai dalyvausime vystant priemones, kuriančias bendrą ES kapitalo rinką. Kartu su kitomis Baltijos valstybėmis ir Europos Sąjungos institucijų padedami stiprinsime bendradarbiavimą plėtojant bendrą kapitalo rinką, kuriant naujus finansinius instrumentus, kurie padės smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms užtikrinti prieigą prie reikalingų investicijų verslo plėtrai.
224.2. Darbotvarkėje – žalieji finansai. Atsižvelgdami į rengiamą tvarių žaliųjų finansų veiksmų plano projektą ir Žaliųjų finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studiją, apsispręsime dėl tolesnių žaliųjų finansų plėtros priemonių Lietuvoje. Šių pokyčių tikslas – suteikti daugiau galimybių Lietuvos institucijoms kurti tvarioms investicijoms palankią ekosistemą, skatinti tvarių instrumentų plėtrą, įtraukti visuomenę į tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimą ir padėti pritraukti investicijas į tvarius produktus.
224.3. Finansinių technologijų industrijos plėtra. Skatinsime finansinių technologijų industrijos kiekybinę ir kokybinę plėtrą Lietuvoje, šio sektoriaus įmonėms užtikrindami palankią teisinę aplinką. Didelį dėmesį skirsime siekiui pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, šiuo tikslu didinsime Lietuvos, kaip finansinių technologijų centro, žinomumą tikslinėse užsienio rinkose. Skirsime dėmesį kapitalo pasiūlai didinti finansinių technologijų įmonėms kiekvienu jų plėtros etapu. Efektyvi finansinių technologijų įmonių veiklos priežiūra, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas, pinigų plovimo, vartotojų apsaugos, kibernetinio saugumo ir kitų sektoriaus rizikų valdymas bus svarbūs principai, kurių laikymąsi užtikrinsime siekdami industrijos plėtros. Tęsime valstybės institucijų ir rinkos dalyvių tarpusavio bendradarbiavimą Lietuvoje vystant finansinių technologijų ekosistemą.
224.4. Finansinio raštingumo didinimas. Atsižvelgdami į tai, kad žmonių finansinio raštingumo įgūdžiai formuojasi gana anksti ir svarbius finansinius sprendimus priima vis jaunesni žmonės, didelį dėmesį skirsime vaikų finansinio raštingumo ugdymui. Bendradarbiaudami su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į skirtingų dalykų mokymo programas integruosime finansinio raštingumo ugdymo turinį. Įgyvendindami šiuos sprendimus, vadovausimės EBPO rekomendacijomis – įvardydami aiškius siektinus programos rezultatus, pritaikydami finansinio raštingumo ugdymo turinį pagal vaikų amžiaus grupes ir suteikdami reikalingą metodinę pagalbą mokytojams. Vadovausimės ir gerąja užsienio valstybių, tokių kaip Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Australija, Skandinavijos šalys ir kt., praktika.
XII SKYRIUS
MISIJA – STIPRI IR SAUGI LIETUVA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
225. Lietuvos gynybos politikoje bus tęsiami pradėti darbai, siekiant didesnių kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir pajėgumų Lietuvai bei regionui, taip pat vykdant Lietuvos kariuomenės modernizaciją ir plėtrą. Šiems tikslams įgyvendinti reikės užtikrinti, kad parlamentinės partijos vykdytų susitarimą dėl gynybos politikos ir nuosekliai didintų gynybos finansavimą, kad iki 2030 m. jis siektų ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
226. Reaguojant į šiuolaikinius valstybės saugumui kylančius iššūkius, būtina pereiti prie kokybiškai naujo požiūrio siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą – privalu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyviu dalyvavimu ir pasirengimu tiek ginkluotai gynybai, tiek nekarinėms grėsmėms. Valstybės institucijų ir visuomenės įsitraukimu grįstas visuotinio saugumo modelis turi sujungti karinių ir civilinių valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės veiksmus didinant atsparumą, pasirengimą ir koordinuotą atsaką į Lietuvai kylančias grėsmes.
227. Nacionalinio saugumo ir gynybos politikos strateginiai dokumentai turi atspindėti kintančios saugumo aplinkos iššūkius ir įtvirtinti visuotinio saugumo principą. Atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija bus pamatinis dokumentas, jungiantis atskirų sričių saugumo politikos elementus į vientisą visumą. Siekdami sukurti veiksmingą visuotinio saugumo modelį, skatinsime didesnį ekspertų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės įsitraukimą į šias diskusijas.
228. Kolektyvinio saugumo garantijos, moderni kariuomenė, valstybės ir visuomenės atsparumas ir visuotinis pasirengimas, taip pat efektyviai veikiančios viešojo saugumo institucijos – gerovės valstybės kūrimo pagrindas.
229. Nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės eksploatacijos pradžia ir netvarus jos finansavimo modelis didina spaudimą Lietuvai tiek fizinio, tiek ekonominio saugumo požiūriu. Siekiant toliau stiprinti energetinę nepriklausomybę, būtina spartinti mūsų elektros energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentiniais Europos tinklais ir nedelsiant pradėti nuoseklų desinchronizavimą nuo sovietinės IPS / UPS sistemos, kartu priimant reikalingus sprendimus dėl nacionalinės infrastruktūros plėtros.
230. Turime toliau tęsti saugų Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymą, pasirengti ir pradėti įgyvendinti svarbiausią jo dalį – branduolinių reaktorių išmontavimą.
231.1. Įgyvendinta kibernetinio saugumo funkcijų konsolidacija, 5G ryšio infrastruktūra plėtojama dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.
231.2. Organizuotame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu – 19 tūkst.).
231.3. Ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jaučiasi saugūs, nemažėja pasitikėjimas valstybe (šiuo metu 82 proc.).
232.2. Visi Lietuvos kariuomenės vienetai atitinka nustatytus parengties lygių reikalavimus ir suformuotas ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotas rezervas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Tvirti kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, užtikrinantys patikimą atgrasymą ir gynybą
233. Stipri, vieninga, savo nares ginti pasirengusi Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) yra esminis Lietuvos saugumo garantas. Reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Aljansas žengė svarbius žingsnius praktinėmis priemonėmis sustiprindamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimus regione. Turime dėti visas pastangas, kad šios priemonės būtų tęsiamos užtikrinant Lietuvos ir regiono gynybos poreikius. Glaudžiai bendradarbiaudami su svarbiausiomis sąjungininkėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), taip pat strateginiais sąjungininkais ir partneriais Europoje, turime užtikrinti euroatlantinio ryšio tvarumą ir prisidėti prie NATO papildančių ES gynybos iniciatyvų plėtros. Kartu Lietuva turi išlikti patikima ir aktyvi dalyvė stiprinant tarptautinį saugumą ir remiant euroatlantinių vertybių plėtrą.
234.1. Įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje. Per artimiausius 4 m. Lietuva turi tapti tvirta ir patikima JAV saugumo ir gynybos atrama NATO šiaurės rytų šalių gynybos flange. Sieksime susitarimo su JAV dėl bataliono dydžio JAV pajėgų vieneto ir tolimojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos nuolatinio dislokavimo Lietuvoje. Tai strateginis valstybės interesas, todėl ir toliau politinėmis ir praktinėmis priemonėmis stiprinsime JAV, kaip pagrindinio Lietuvos ir Aljanso saugumo ir gynybos garanto, statusą.
234.2. Stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones regione. Sieksime sustiprinti NATO priešakinių pajėgų efektyvumą ir integraciją į šalies gynybą, kuo realistiškesnio Aljanso bendros gynybos planavimo, stiprinsime nacionalinius priimančiosios šalies pajėgumus ir NATO gebėjimus užtikrinti reikiamą logistinę paramą greitam pastiprinimui, remsime NATO aukštos parengties pastiprinimo pajėgumų plėtrą, rengsime reguliarias kolektyvinės gynybos pratybas, sieksime užtikrinti sklandų perėjimą nuo NATO oro policijos misijos taikos metu į oro erdvės gynybą krizės ar karo metu.
234.3. Stiprinti dvišalius santykius gynybos srityje. Stiprinsime dvišalį bendradarbiavimą su svarbiausiais gynybos partneriais Europoje. Ypatingą dėmesį skirsime stiprindami struktūruotą politinį gynybos bendradarbiavimą su Lenkija ir gilindami praktinį bendradarbiavimą, partnerystę su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Toliau stiprinsime partnerystę su Vokietija, siekdami užtikrinti NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje ilgalaikį buvimą ir derinsime bendrą tarptautinę poziciją. Jungtinė Karalystė išliks vienu svarbiausių gynybos partnerių, todėl glaudžiai derinsime pozicijas NATO, regioniniais klausimais ir didelį dėmesį skirsime plėtodami praktines iniciatyvas, tokias kaip Jungtinės ekspedicinės pajėgos.
234.4. Siekti papildomų saugumo priemonių per ES. Aktyviai dalyvausime formuojant ir įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, remsime NATO papildančias ir transatlantiniams partneriams dalyvauti atviras iniciatyvas. Sieksime, kad Lietuva išnaudotų ES gynybos iniciatyvų suteikiamas bendradarbiavimo ir finansavimo galimybes strategiškai svarbiose srityse, tokiose kaip karinis mobilumas, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinis saugumas ir dezinformacija, gynybos inovacijų skatinimas.
234.5. Tęsti dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Tęsime dalyvavimą NATO, JAV, ES ir Jungtinių Tautų vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir misijose, taip pat vykdysime nacionalinę mokymo operaciją Ukrainoje.
234.6. Remti asocijuotus Rytų partnerius. Aktyviai remsime NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO ir ES siekius, Rytų partnerių valstybėse vykstančius demokratijos stiprinimo procesus. Būsime aktyvūs ES ir NATO Rytų partnerystės politikos formuotojai, stiprinsime dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, padėdami transformuoti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos ginkluotąsias pajėgas ir didinti atsparumą hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms. Pasikeitus aplinkybėms sieksime peržiūrėti dvišalius gynybinius kontaktus ir bendradarbiavimo tikslus su Baltarusija.
Projektas: Stipri ir moderni Lietuvos kariuomenė
235. Atsižvelgdami į geopolitinę situaciją ir prisiimtus įsipareigojimus, privalome toliau didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Tik visiškai sukomplektuota, aprūpinta modernia įranga, ginkluote ir technika, sukaupusi reikiamą kiekį atsargų ir gerai pasirengusi kariuomenė galės užtikrinti tinkamą gynybinį atsaką. Tęsime kariuomenės plėtrą, išlaikydami pusiausvyrą tarp personalo komplektavimo ir aprūpinimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros poreikių ir išlaikymo kaštų. Didindami pajėgumus, ypatingą dėmesį skirsime Lietuvos kariuomenės gebėjimui vykdyti teritorinės gynybos funkcijas, stiprinsime sausumos pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir oro gynybą.
236.1. Sukomplektuoti kariuomenės vienetus. Tęsime mišraus kariuomenės komplektavimo modelio įgyvendinimą: kariuomenės vienetai toliau bus formuojami iš profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, nustatant tam tikras proporcijas ir siekiant, kad kariniai vienetai išlaikytų jiems nustatytą parengties lygį ir pajėgumą vykdyti paskirtas užduotis. Sieksime, kad iki 2024 m. profesinę kariuomenę sudarytų ne mažiau kaip 14 tūkst. karių. Inicijuosime būtinus struktūrinius pokyčius, siekdami sudaryti geresnes sąlygas moterų tarnybai kariuomenėje.
236.2. Didinti šauktinių skaičių. Nuoseklus perėjimas prie universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo yra siekiamybė, tačiau praktinis šio tikslo įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui, numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms, bus nuosekliai didinamas šauktinių skaičius ir sukurtas alternatyviosios karo tarnybos mechanizmas.
236.3. Parengti pakankamą rezervo skaičių. Nuosekliai didinsime organizuotą kariuomenės rezervą siekdami, kad 2030 m. jį sudarytų 60 tūkst. karių.
236.4. Tęsti kariuomenės modernizaciją. Tęsime naujos kokybės Lietuvos kariuomenės kūrimą, naujos karinės technikos (pėstininkų kovos mašinų, savaeigės artilerijos, vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos, universalių sraigtasparnių ir kt.) diegimą, greitojo reagavimo, paramos ir logistinių pajėgumų kūrimą, karių aprūpinimą individualiais ginklais ir asmens apsaugos priemonėmis. Užtikrinsime, kad atliekami viešieji pirkimai atitiktų prioritetinius gynybos poreikius, ir ypatingą dėmesį skirsime atliekamų pirkimų skaidrumui.
236.5. Gerinti kariuomenės infrastruktūrą. Užtikrinsime, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, sieksime pagerinti tarnybos ir kovinio rengimo sąlygas Lietuvos bei sąjungininkų kariams, taip pat parengti arba pritaikyti priimančiosios šalies infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkų atvykimui palengvinti. Plėtojant kariuomenės infrastruktūrą, bus siekiama užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, įvertinant galimybes naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Plėtojant civilinę transporto infrastruktūrą, vienu iš prioritetų bus infrastruktūros, būtinos karinėms reikmėms, gerinimas ir pritaikymas pagal karinius reikalavimus.
236.6. Gerinti karių tarnybos sąlygas, karių ir jų šeimos narių socialines garantijas. Gerinsime praktines profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių karių tarnybos sąlygas (pvz., nuompinigių ir kelionpinigių reglamentavimo, socialinių garantijų kariams ir jų šeimos nariams klausimai). Svarstysime išplėsti sveikatos apsaugos paketą, kad daugiau karių galėtų pasinaudoti parama sveikatos sutrikimo atvejais. Inicijuosime diskusiją dėl mokymosi visą gyvenimą programos kariams ir motyvacinio paketo tobulinimo kariams, ištarnavusiems Lietuvos kariuomenėje ilgiau nei 20 metų.
236.7. Pasirūpinti į atsargą išėjusiais kariais. Sukursime atsargos karių integracijos į darbo rinką programą ir paskatų sistemą, siekdami išnaudoti karių įgytas kompetencijas visuotinio saugumo politikos įgyvendinimo srityse. Inicijuosime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų „kario veterano“ sąvokos įteisinimą. Reformuosime valstybinių pensijų ir kitų išmokų kariams sistemą, siekdami jų realių pajamų didėjimo.
Projektas: Koordinuotas valstybės institucijų atsakas į nacionalinio saugumo grėsmes
237. Pastarųjų metų saugumo aplinkos pokyčiai, išryškinę karinės grėsmės aktualumą, ir intensyvėjančios nekarinio pobūdžio grėsmės kelia vis didesnį iššūkį – valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo tęstinumą. Tam reikalingas aiškiai valdomas, gerai koordinuotas grėsmių vertinimo, prevencijos ir atsako į jas mechanizmas, kuriame dalyvautų visos valstybės institucijos. Itin svarbu užtikrinti, kad pasirengimas reaguoti į grėsmes taptų integralia institucijų veiklos dalimi, – tam būtų planuojami veiksmai, skiriami ištekliai, organizuojamas mokymas.
238.1. Didinti kibernetinės erdvės saugumą. Stiprinsime nacionalinius kibernetinio saugumo pajėgumus ir valstybės informacinių išteklių, kritinės infrastruktūros kibernetinę apsaugą, konsoliduosime kibernetinio saugumo funkcijas. Per artimiausius 5 m. sieksime užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga. Siekdami šių tikslų, stiprinsime sąveiką tarp kibernetinio saugumo ir skaitmeninės darbotvarkių, privataus ir viešojo sektorių partnerystę, tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat toliau plėtosime Lietuvos inicijuotus daugiašalius projektus, ypatingą dėmesį skirdami bendrai Lietuvos ir JAV iniciatyvai Kaune įkurti ir veiklai įgalinti Regioninį kibernetinės gynybos centrą.
238.2. Įgyvendinti kryptingą mobilizacijos politiką. Sieksime, kad gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas užtikrinančios civilinės institucijos ir ūkio subjektai būtų tinkamai pasirengę mobilizacijai.
238.3. Užtikrinti kaupiamą valstybės atsargų rezervą. Peržiūrėsime valstybės rezervo politiką, siekdami užtikrinti, kad kaupiamos atsargos atitiktų valstybės poreikius, o išaugus konkrečių išteklių būtinybei valstybė turėtų efektyvų būdą jais apsirūpinti.
238.4. Stiprinti valstybės institucijų praktinius krizių valdymo ir pasirengimo mobilizacijai gebėjimus. Bus reguliariai organizuojamos nacionalinio lygmens krizių valdymo ir mobilizacijos pratybos, per kurias bus bandomi valstybės institucijų sprendimų priėmimo ir greito reagavimo gebėjimai. Stiprinsime nacionalinių institucijų įsitraukimą į panašaus pobūdžio tarptautinių pratybų (NATO, ES) planavimą ir dalyvavimą jose.
238.5. Vykdyti kryptingą kovos su dezinformacija politiką. Sutelksime atsakingų institucijų pastangas didinant psichologinį piliečių atsparumą, mažinant priešiškos ir manipuliatyvios, tautinę nesantaiką ir neapykantą kurstančios informacijos sklaidą, kovojant su Rusijos vykdoma istorinio revizionizmo politika, vykdant vidinę ir išorinę strateginę komunikaciją. Stiprinsime šios politikos įgyvendinimo koordinavimą Vyriausybės lygmeniu, bendradarbiavimą su žiniasklaida ir kitais privataus sektoriaus atstovais, dalyvausime tarptautinėse iniciatyvose su sąjungininkais ir partneriais.
238.6. Stiprinti strateginę žvalgybą. Tęsime žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų (žmogiškųjų išteklių ir techninių priemonių), kurie leistų laiku ir tiksliai nustatyti ir įvertinti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, plėtrą.
238.7. Užtikrinti efektyvias atsakomąsias priemones ir mokymus. Veiksminga krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis efektyviau prognozuoti ir nustatyti grėsmes ir pavojus, galinčius sukelti ekstremaliąsias situacijas ar krizes, suplanuoti ir įgyvendinti jų rizikos mažinimo priemones, sumažinti neigiamus padarinius ir kontroliuoti atsakomuosius veiksmus, taip pat laiku įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą. Bus kryptingai įgyvendinamos reikiamos pasirengimo ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymui priemonės, kurios užtikrins reikiamą skubią pagalbą žmonėms, sumažins pavojų gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat bus organizuojami būtini mokymai pagal atnaujintus realius ir visiems suprantamus reagavimo į šias grėsmes ir jų šalinimo planus, bus tobulinama valstybės rezervo sistema. Užtikrinsime bendruomenių švietimą aktualiais ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo, reagavimo į jas ir jų šalinimo, gyventojų elgesio ir veiksmų konkrečios krizės ar nelaimės atveju klausimais.
Projektas: Piliečių atsparumas ir aktyvus dalyvavimas stiprinant nacionalinį saugumą
239. Piliečiai, atsparūs įvairaus pobūdžio grėsmėms, suvokiantys savo pareigas ir vaidmenį užtikrinant saugumą ir gynybą, pasiryžę prie jų prisidėti, yra viena esminių atgrasymo prielaidų. Siekiant visapusiškai sutelkti ir parengti visuomenę, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla: pilietinis patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Tam sutelksime ne tik skirtingų institucijų pastangas bei išteklius, bet ir skatinsime nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų įsitraukimą, išskirtinį dėmesį skirdami Lietuvos šaulių sąjungai.
240.1. Tęsti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės gynybą. Sieksime maksimaliai išnaudoti Lietuvos šaulių sąjungos potencialą ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime. Skirsime reikiamus išteklius Lietuvos šaulių sąjungos keliamiems tikslams paremti ir sudarysime palankesnes sąlygas šiai organizacijai stiprėti. Taip pat sieksime, kad koviniai šauliai ir kariai savanoriai, atitinkantys keliamus reikalavimus, esant nacionalinio saugumo poreikiui, namuose turėtų galimybes laikyti automatinius šaunamuosius ginklus, skirtus šaulio arba kario savanorio tarnybai.
240.2. Išplėtoti ir įgyvendinti modernią pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui politikos koncepciją. Ji apims ne tik piliečių pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui, bet ir visuomenės atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms gaires. Užtikrinsime deramą Vyriausybės lygmens koordinavimą ir reikiamą finansavimą šiai politikai įgyvendinti, aiškiai apibrėšime skirtingų institucijų atsakomybę, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų nevyriausybinių organizacijų bei asociacijų vaidmenis.
240.3. Stiprinti pilietinį ir patriotinį ugdymą bendrojo ugdymo programose. Atnaujinamose bendrojo ugdymo programose įdiegsime stipresnius, į dalykų turinį integruotus ugdymo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais elementus, kartu įvertindami galimybę įvesti privalomą ugdymą šiais klausimais. Skatinsime ir remsime inovatyvius ugdymo metodus, švietimo institucijų, neformaliojo ugdymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą pilietiškumo ugdymo klausimais. Mokyklas ir mokytojus skatinsime bendradarbiauti su Lietuvos šaulių sąjunga ir steigti jaunųjų šaulių būrelius.
240.4. Didinti privataus sektoriaus įsitraukimą. Inicijuosime nuolatinį dialogą su privataus sektoriaus atstovais, kad būtų keičiamasi informacija apie kylančius saugumo iššūkius, aptariamos gerosios praktikos ir koordinuojami tarpusavio veiksmai.
240.5. Skatinti gynybos inovacijas ir tiriamąją veiklą. Sieksime, kad gynybos išlaidos didintų Lietuvos konkurencingumą, skatindami gynybos pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų gynybos srityje plėtrą. Sieksime diegti inovatyvias technologijas ir sprendimus nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, todėl didinsime paramą Lietuvos gynybos pramonei ir tyrimams, taip pat mokslinei ir akademinei veiklai. Skatinsime Lietuvos gynybos pramonės įmones įsitraukti į vykdomus nacionalinius ir tarptautinius pirkimus.
Projektas: Energetinio saugumo stiprinimas
241. Nepaisant pokyčių, kurie buvo pasiekti po Nepriklausomybės atkūrimo naftos ir gamtinių dujų srityse, elektros energetikos sistema tebėra valdoma iš Rusijos. Elektros energetika tampa svarbiausia energetikos sritimi ir negebėjimas perimti jos valdymo tampa vis didesne grėsme nacionaliniam saugumui. Siekiant toliau stiprinti energetinę nepriklausomybę, būtina spartinti mūsų elektros energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentiniais Europos tinklais ir nedelsiant pradėti nuoseklų desinchronizavimą nuo sovietinės IPS / UPS sistemos. Dideliu išbandymu Lietuvai tapo šalia Lietuvos ir sostinės Vilniaus statoma nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė. Turėtume atsilaikyti spaudimui ir ne tik neįsileisti joje pagamintos elektros energijos į savo elektros rinką, bet ir kiek įmanoma sumažinti jos patekimą į savo energetikos sistemą.
242.1. Spartesnis elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais. Siekdami kuo sparčiau sinchronizuoti mūsų energetikos sistemą su kontinentinės Europos tinklais (KET), įgyvendinsime visas reikalingas prisijungimo prie KET technines sąlygas ir parengsime, kad mūsų elektros energetikos sistema galėtų veikti izoliuotu režimu. Parengsime pagreitinto (anksčiau nei 2025 m.) sinchronizavimo su KET projektą. Sutelksime visas reikiamas pajėgas, kad elektros energetikos momentiniam rezervui didinti skirti 200 MW galios kaupiamieji pajėgumai būtų įrengti jau 2021 m. Baigsime rengti infrastruktūrą avariniam prisijungimui prie Lenkijos elektros energetikos sistemos sinchroniniu režimu. Paspartinsime Vilniaus aprūpinimo elektros energija patikimumui būtinos elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris tiesimą, kitus sinchronizavimui būtinus darbus.
242.2. Absoliuti Baltarusijos atominės elektrinės blokada ir jos siekis ES mastu. Laikysimės nuostatos, kad Baltarusijos atominė elektrinė negali būti eksploatuojama, nes yra nesaugi, nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos.
242.3. Nuosekliai mažinamas elektros energijos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą. Įgyvendinsime teisės aktų reikalavimą mažinti elektros energijos pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Įvertinsime Elektros energijos sistemų lygiagretaus darbo susitarimo, pasirašyto 2001 m. vasario 7 d. tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos elektros perdavimo sistemų operatorių (BRELL susitarimas), nuostatų pasekmes nuosekliam elektros energetikos sistemos desinchronizavimui nuo sovietinės IPS / UPS sistemos. Įgyvendindami įstatymų nuostatas neįsileisti elektros energijos iš Baltarusijos, užtikrinsime, kad į Lietuvos rinką ji nepatektų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir mūsų vartotojai už ją nemokėtų, o Lietuvos elektros energijos pralaidumo sąnaudos iš Baltarusijos į Lietuvą nebūtų skaičiuojamos kaip bendrų Baltijos šalių pralaidumo sąnaudų prekiaujant su trečiosiomis šalimis dalis.
Projektas: Efektyvus viešasis saugumas
243. Gyventojų ir valstybės interesų apsaugą laikome esminiu Vyriausybės veiklos prioritetu. Šioje srityje susikaupė nemažai spręstinų problemų, susijusių su pareigūnų ir valstybės institucijų, atsakingų už viešojo saugumo užtikrinimą, aprūpinimu įvairiomis darbo priemonėmis ir saugumą užtikrinančiomis priemonėmis, nuo kurių priklauso ne tik gyventojų, bet ir pačių pareigūnų saugumas. Dalis saugumą užtikrinančių procesų ir funkcijų atitolo nuo gyventojų, o tai gali turėti neigiamų padarinių viešajam saugumui, gali sukurti nebaudžiamumo atmosferą asmenims, linkusiems pažeisti teisės aktus, kitų asmenų teises ir laisves.
244.1. Apsaugota visuomenė. Viešąjį saugumą užtikrinančių valstybės institucijų veiklą nukreipsime gyventojų saugumo jausmui ir tinkamai valstybės interesų apsaugai didinti. Valstybės institucijos, taip pat viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos tarnauja žmonėms, todėl gerinsime teisėsaugos institucijų veiklos ir teikiamų paslaugų prieinamumą, garantuosime kokybiškus ir efektyvius teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus, vertinamus atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų saugumo jausmo pokytį.
244.2. Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencija, kokybiškas veiklos rezultatas. Siekdami efektyviau užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės lūkesčius, didelį dėmesį ir prioritetą skirsime nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, glaudesniam teisėsaugos institucijų ir visuomenės bendradarbiavimui vykdant įvairias tarpusavio veiklas, orientuotas užkardyti teisės pažeidimus, šalinti jiems atsirasti palankias sąlygas, o ne išskirtinai tik reaguoti ir tirti įvykusius teisės pažeidimus. Taip pat sieksime reikšmingai gerinti ikiteisminių tyrimų kokybę ir efektyvumą, didinsime atliktų tyrimų rezultatų svarbą visuomenės saugumui, teisės pažeidimais padarytai žalai atlyginti.
244.3. Veiklos gerinimas ir koordinavimas. Koordinuosime valstybės institucijų, ypač teisėsaugos institucijų, pastangas kovojant su teisės pažeidimais ir didesnį dėmesį skirsime spręsdami įsisenėjusias teisėsaugos institucijų ir statutinių pareigūnų veiklos problemas. Užtikrinsime geresnę valstybės institucijų sąveiką ir bendradarbiavimą, taip pat sieksime jų susitelkimo dėl įvairių grėsmių prevencijos, prireikus – ir bendro darbo, kad būtų pašalintos šios grėsmės. Statutinės valstybės institucijos, įstatymu priskirtos prie valstybės ginkluotųjų pajėgų, bus tinkamai pasirengusios vykdyti pavestas valstybės gynybos funkcijas, užtikrinti sąveiką su Lietuvos kariuomene, įgyvendinant suplanuotas valstybės gynybos priemones, stiprinant statutinių pareigūnų gebėjimus vykdyti ginkluotą valstybės gynybą ir kitas karinio rengimo priemones, dalyvauti užkardant ir šalinant galimas hibridines grėsmes.
244.4. Saugumo priemonių ir darbo sąlygų gerinimas. Sieksime, kad gyventojų saugumą garantuojantys, sveikatą ir gyvybę gelbėjantys pareigūnai būtų saugūs ir efektyviai vykdytų jiems pavestas funkcijas. Skirsime reikiamą dėmesį ir finansavimą, užtikrinsime ir įgyvendinsime numatytus standartus ir keliamus reikalavimus, suteiksime būtinas priemones pareigūnų motyvacijai, užtikrinsime tinkamas jų darbo sąlygas ir veiklos rezultatus atitinkantį darbo užmokestį. Pasirūpinsime, kad teisėsaugos institucijos ir pareigūnai būtų aprūpinti savo funkcijoms vykdyti būtiniausiomis priemonėmis ir profesinės veiklos įrankiais, tiesiogiai lemiančiais didesnį gyventojų saugumą ir valstybės interesų apsaugą. Atliepsime pareigūnų teisėtus lūkesčius ir būtinas socialines garantijas.
244.5. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. Stiprinsime pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, centralizuosime pareigūnų rengimu besirūpinančius subjektus, siekdami gerinti turimų išteklių administravimo efektyvumą. Būtina racionaliai planuoti personalo poreikį ir paruošti pareigūnus pagal suformuotus poreikius ir aktualijas, taip pat atsižvelgiant į viešojo saugumo užtikrinimo problemas.
244.6. Veiklos modernizavimas. Viešąjį saugumą užtikrinančių valstybės institucijų veiklos efektyvumą ir valstybės saugumą stiprinsime diegdami modernius techninius ir mokslo sprendimus. Sieksime įdiegti pažangias mokslo ir technines priemones, padedančias užtikrinti mūsų šalies ir gyventojų saugumą, valstybės interesų apsaugą. Užtikrinsime, kad išorinė ES valstybės siena būtų stebima ir saugoma tik pasitelkiant modernias technines priemones ir stiprinant vykdomą kriminalinę žvalgybą, o pažeidimų tyrimų metu gauti duomenys būtų panaudoti analizuojant viešojo saugumo spragas ir jas šalinant. Didelį dėmesį skirsime saugumą užtikrinančių valstybės institucijų analitiniams gebėjimams stiprinti, sieksime analitinius išteklius ir jų rezultatus naudoti racionaliai ir koordinuotai, taip didinsime visų valstybės institucijų veiklos efektyvumą, gerinsime migracijos procesų ir valstybės institucijų veiklą, taip pat efektyviai užtikrinsime valstybės finansų ir kitų valstybės interesų apsaugą.
Projektas: Veiksminga krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema
245. Per pastaruosius pusantrų metų Lietuvoje veikianti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema buvo išbandyta keletą kartų. Ypač dideliu išbandymu jai tapo COVID-19 pandemija. Įsitikinome, kad būtinos permainos, leisiančios išvengti klaidų ir neveiksmingumo. Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimo pradžia tik sustiprina būtinybę turėti itin gerai koordinuotą ir veikiančią sistemą.
246.1. Veiksmingos sistemos parengimas. Įdiegsime bendrą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, o valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms bus labiau koordinuotas ir efektyvus. Steigsime nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centrą, kuriame, siekiant laiku reaguoti ir šalinti galimas grėsmes, pasitelkiant visų reikiamų sričių specialistus ir ekspertus dvidešimt keturias valandas per parą bus vykdoma situacijų stebėsena ir analizė, atliekami vertinimai ir daromos įvykių prognozės. Sprendimai dėl taikomų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu. Valstybės institucijos ir įstaigos bus skatinamos bendradarbiauti ir pasirengti valdyti krizes, bus gerinamas veiklos koordinavimas likviduojant padarinius. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų sistemos pertvarka leis nedelsiant reaguoti į įvairias grėsmes keliančias situacijas, kai dėl būtinumo skubiai reaguoti įprasti bendradarbiavimo ir koordinavimo būdai būtų neveiksmingi.
246.2. Efektyvios atsakomosios priemonės ir mokymai. Veiksminga krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis efektyviau prognozuoti ir nustatyti grėsmes ir pavojus, galinčius sukelti ekstremaliąsias situacijas ar krizes, suplanuoti ir įgyvendinti jų rizikos mažinimo priemones, sumažinti neigiamus padarinius ir kontroliuoti atsakomuosius veiksmus, taip pat laiku įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą. Bus kryptingai vykdomos reikiamos pasirengimo ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymui priemonės, kurios užtikrins reikiamą skubią pagalbą žmonėms, sumažins pavojų gyvybei, sveikatai ir turtui, bus organizuojami būtini mokymai pagal atnaujintus realius ir visiems suprantamus reagavimo į šias grėsmes ir jų šalinimo planus bei tobulinama valstybės rezervo sistema. Užtikrinsime bendruomenių švietimą aktualiais ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo, reagavimo į jas ir jų šalinimo, gyventojų elgesio ir veiksmų konkrečios krizės ar nelaimės atveju klausimais.
246.3. Ekstremaliosios situacijos sveikatos srityje įvertinimas ir tobulinimas. Atsižvelgdami į COVID-19 pandemijos padarinius ir esamą ekstremaliąją situaciją, jos valdymo problemas ir pasekmes, kursime, palaikysime ir plėtosime visuomenės sveikatos rizikos veiksnių ir pavojų stebėsenos, visuomenės sveikatos ekspertizės, greito sveikatos informacijos perdavimo ir reagavimo į grėsmes visuomenės sveikatai, ekstremalių sveikatai situacijų prevencijos ir jų padarinių mažinimo bei šalinimo sistemą, tobulinsime Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimą bei veiklą krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais.
XIII SKYRIUS
MISIJA – STIPRĖJANTI LIETUVOS ĮTAKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
247. Užsienio politika per Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį aprėpė daugelį sričių. Įvertinę buvusių Vyriausybių įdirbį užsienio politikos srityje, pokyčius ketiname siūlyti ten, kur jie būtini. Kitose srityse vadovausimės nuostata netaisyti to, kas nesugadinta. Todėl kaip pagrindines užsienio politikos pokyčių kryptis išskiriame keturis projektus; dar vieną pateikiame kaip būtiną sąlygą kitoms kryptims įgyvendinti.
248. Vyriausybės programos užsienio politikos dalis atliepia besikeičiančius iššūkius Lietuvai ten, kur mūsų šalies indėlis į pasaulio įvykius yra svarbus. Pabrėžtina, kad Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensuso pagrindu ir tai neturėtų keistis – to reikalauja geopolitinė realybė. Tačiau konsensusas neturi reikšti susitaikymo, apatijos ar izoliacijos, priešingai – skatinami politinės ir geopolitinės realybės, matysime iššūkius ir pasiūlysime būdus jiems atliepti, suprasdami, kad jiems priimti reikalingas platesnis politinis sutarimas.
249. Mes formuosime Lietuvos užsienio politiką, grindžiamą tokiais principais: laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, tarptautinės teisės viršenybės, daugiašalio sprendimų priėmimo. Mūsų užsienio politika neįsivaizduojama be dalyvavimo pasaulinėse ar regioninėse struktūrose; ji turi būti ne tik gynybinė, bet ir proaktyvi; ši politika turi būti formuojama ne tik tiesioginio intereso, bet ir mūsų vaidmens stiprinimo tarptautiniu mastu principu.
250.1. Lietuva – svarbus pokyčių subjektas plečiant laisvės ir demokratijos erdvę mūsų regione ir už jo ribų.
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIAI PROJEKTAI
Projektas: Lietuva – laisvės ir demokratijos plėtros centras
251. Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir įtvirtinimą lengvino demokratinių Vakarų valstybių istorinis įsipareigojimas laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principams šaltojo karo metais. Šių vertybių išlikimas Vakarų pasaulio politikos centre, tolesnė laisvos ir nedalomos Europos plėtra – būtina Lietuvos saugumo ir klestėjimo sąlyga. Lietuva visada deklaravo ir vykdė savo įsipareigojimą šioms vertybėms, tačiau dabar atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių konstitutyvinių Lietuvos užsienio politikos principų.
252. Paskutinis dešimtmetis parodė, kad demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės nėra savaime suprantama duotybė. Lūkesčiai, kad Europos Sąjungos Rytų kaimynės nuosekliai artės prie Europos Sąjungos principų, neišsipildė. Net ir pati Europos Sąjunga patiria demokratijos išbandymų: joje vykstanti diskusija dėl galimų teisės viršenybės pažeidimų sulaukia itin aštraus vertinimo iš tų valstybių narių, kurios jaučia, kad ši norma gali būti taikoma joms.
253.1. Parama kovojantiems už laisvę visame pasaulyje. Lietuva solidarizuojasi ir pagal išgales siekia padėti visiems, ginantiems savo laisves ir teises – nuo kovotojų už laisvą Baltarusiją iki savo pamatines teises ginančių žmonių ir valstybių visame pasaulyje, nepaisant jų geografinės padėties. Iš praeities Lietuvai kyla ir istorinė pareiga tapti tarptautinėje arenoje balsu persekiojamiems, patiriantiems genocidą ir netekusiems savo teisių žmonėms – nuo autoritarinio režimo disidentų iki patiriančių tikėjimo ir sąžinės laisvės persekiojimą. Šiam tikslui pasiekti Lietuva sukurs specialią paramos kovojantiems už laisvę finansinę priemonę. Nuosekliai palaikysime ir patys inicijuosime sankcijų genocido, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams instrumentų tobulinimą ir stiprinimą Europos Sąjungos mastu ir kitais tarptautiniais formatais.
253.2. Laisva Baltarusija. Lietuvos pagalba pilietinei visuomenei ir demokratinei Baltarusijai turi išlikti stipri ir sulaukti įvairesnių instrumentų, kurie leistų greičiau tikėtis naujų – laisvų, demokratinių ir teisėtų – rinkimų Baltarusijoje, atitinkamai atveriančių ir galimybes šiai Lietuvos kaimynei pasinaudoti laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo galimybėmis Europos Sąjungoje. Palaikysime tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui. Sieksime, kad būtų užtikrintas pagrįstas Baltarusijos ir Lietuvos piliečių noras gyventi nesibaiminant naujo Černobylio branduolinės saugos kriterijų neatitinkančioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.
253.3. Laisvės ir demokratijos darbotvarkė Europos Sąjungoje. Lietuva turi prisidėti, kad pamatinių Europos Sąjungos vertybių – demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių – erdvė ne mažėtų, o plėstųsi tiek už Europos Sąjungos ribų, tiek joje pačioje, pasitelkiant iškylančioms šios srities problemoms spręsti demokratinius Bendrijos mechanizmus.
253.4. Rytų partnerystė 2.0. Rytų partnerystės iniciatyva prasidėjo dirbant išvien su Šiaurės valstybėmis. Šiandien reikia grąžinti Šiaurės valstybes prie aktyvesnio įsitraukimo į Rytų partnerystės klausimus, lygiai kaip ir prie Europos Sąjungos vertybių gynybos. Turime kurti platesnes bendraminčių – demokratinių valstybių – koalicijas, transatlantinius ar tarptautinius aljansus, siekiant padėti baltarusių kovai už laisvę ir demokratiją, taip pat įtvirtinti Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas iki būsimo Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., demokratijos ir laisvės erdvės plėtrai kitose šalyse bei regionuose.
253.5. Principinga laikysena Rusijos agresijos akivaizdoje. Remsime tikslines ir ekonomines sankcijas Rusijos režimui; ne tik palaikysime Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų regiono valstybių pastangas tapti Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, bet ir padėsime joms siekti susigrąžinti Rusijos okupuotas ir aneksuotas teritorijas.
253.6. Vystomasis bendradarbiavimas. Būtina didinti tikslingą paramą demokratijos ir laisvės erdvės plėtrai Europos Sąjungos kaimynystėje ir už jos ribų, užsibrėžiant tikslą, kiek įmanoma, greičiau priartėti prie tarptautinius įsipareigojimus atitinkančio finansinės paramos dydžio vystomajam bendradarbiavimui ir atitinkamai atkuriant Lietuvos užsienio politikos vystomojo bendradarbiavimo potencialą. Sieksime, kad Europos Sąjungos dvišalėse sutartyse dėl prekybos ir bendradarbiavimo būtų įtvirtinta demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir genocido netoleravimo sąlygos. Vystomasis bendradarbiavimas turi tapti prioritetinė nacionalinės užsienio politikos strategijos sritis, užtikrinanti veiksmingą, vertybėmis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymu ir ekonominiais interesais grindžiamą Lietuvos užsienio politiką, kurioje būtų išgryninti geografiniai ir tematiniai prioritetai. Sieksime, kad didėtų Lietuvos dvišalė parama vystymuisi, kuri užtikrintų visapusišką Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į tarptautinių donorų, ypač Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimą.
Projektas: Stiprinti Europą – stiprėti Europoje
254. Narystė Europos Sąjungoje yra pamatinis Lietuvos politinis pasirinkimas, išreiškiantis mūsų priklausymą vertybinei Vakarų bendruomenei. Lietuvai nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga pajėgtų veiksmingai užtikrinti savo interesus tarptautinėje plotmėje, gindama demokratiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises tiek savo kaimynystėje, tiek už jos ribų. Lietuvos stabilumas ir saugumas plačiąja prasme priklauso nuo Europos Sąjungos vienybės ir gebėjimo efektyviai reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius. Vieninga, strategiška ir efektyvi Europos užsienio politika yra būtinoji sąlyga išlaikyti ir stiprinti regioninę Lietuvos ir globalią Europos Sąjungos įtaką.
255. Europos Sąjunga kaip formatas Lietuvos interesams ginti ar jiems atstovauti yra efektyvus tiek, kiek mūsų siūloma darbotvarkė, mūsų keliami klausimai sulaukia palaikymo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Pernelyg dažnai atsitinka taip, kad Lietuvos pozicija yra aktuali tik nedaugeliui Europos Sąjungos valstybių narių. Mes savo ruožtu į kitų valstybių problemas dažnai žiūrime ne kaip į mus vienijančios Sąjungos bendrus iššūkius, bet kaip į nuo mūsų nepriklausančius ir mums nerūpimus klausimus. Tačiau norėdami būti girdimi, turime girdėti kitus. Lietuvai reikalinga globalesnė darbotvarkė, kuri leistų turėti aktyvią poziciją ir dalyvauti procesuose, aktualiuose kitoms valstybėms narėms. Dėl tos priežasties sieksime būti aktyvesni dalyviai formuojant Europos Sąjungos politinę darbotvarkę, siekdami kelti klausimus, kurie yra aktualūs ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir visai Bendrijai.
256. Negalime ignoruoti grėsmės, kad Europos Sąjunga, nepajėgdama atlaikyti stiprėjančios tarptautinės konkurencijos ir besikeičiančios globalios demografijos, gali likti globalios raidos paraštėje ir atsidurti kitų galių įtakoje – tai sumenkintų jos ekonominio augimo ir inovacijų potencialą, taip pat įtaką, kurią Bendrija gali daryti tarptautinėje arenoje. Kad Europa atgautų pozicijas globalioje konkurencijoje ir kartu su JAV išlaikytų iniciatyvą pasaulio prekybos, saugumo, demokratijos plėtros ir žmogaus teisių apsaugos srityse, reikalingi geresni funkciniai gebėjimai ir sutelkto strateginio veikimo galimybės, kurių plėtojimą Lietuva visokeriopai palaikys.
257.1. Orientacija į Europos Sąjungos branduolį. Išskirtinį dėmesį turime skirti Europos Sąjungos centro sostinėms – Berlynui ir Paryžiui. Turime suintensyvinti bendradarbiavimą su Vokietijos interesais mūsų regione ir kuriant Europos Sąjungos Rytų politiką. Sieksime, kad santykiai su Vokietija būtų grįsti abipusių interesų supratimu ir išklausymu – tai užtikrintų tvirtesnę ir vieningesnę Europos Sąjungos užsienio politiką rytuose. Po „Brexito“ Europos šerdies valstybių reikšmė dar labiau išaugo. Europos Sąjungos efektyvumas priklauso nuo šerdies gebėjimo rasti kompromisą tarp Šiaurės ir Pietų, taip pat kitų besiformuojančių polių. Kompromiso nerandant arba stringant jo paieškoms, ilgainiui į politinę darbotvarkę gali grįžti „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos modelis. Lietuvos strateginis geopolitinis interesas buvo ir bus likti Europos Sąjungą kuriančių valstybių branduolyje.
257.2. Dvišalių santykių plėtra. Kelias į veiksmingą politiką paremtas bendradarbiavimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių sostinėmis. Turime plėtoti aktyvią dvišalę diplomatiją Europos Sąjungoje ir įgyti kompetenciją, turėti savo poziciją, pavyzdžiui, dėl Pietų Europos valstybėms kylančių aktualių iššūkių. Todėl turime plėsti Lietuvos Respublikos diplomatinį ir konsulinį atstovavimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat šių valstybių regionuose, kuriuose Lietuvos užsienio politikos potencialas iki šiol nebuvo išnaudotas. Būtina skatinti ir kurti aktyvius dvišalius ryšius su Europos Sąjungos valstybių narių politinėmis, akademinėmis, verslo ir kitomis nevyriausybinėmis grupėmis, kurių tikslai atitinka Lietuvos užsienio politikos prioritetus.
257.3. Reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Glaudinsime bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, siekdami solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais. Bendriems geopolitinio ir energetinio saugumo tikslams įgyvendinti sieksime sukurti veiksmingą ir glaudžią strateginę partnerystę su Latvija, kaip Lietuvai artimiausia tauta, siūlydami įsteigti Lietuvos ir Latvijos parlamentinę asamblėją ir kitomis priemonėmis pakylėti mūsų šalių santykius į naują politinį lygmenį.
257.4. Europos Sąjungos plėtra. Turime siekti, kad Europos Sąjungos plėtra grįžtų į realią politinę Sąjungos darbotvarkę. Šalims, įgyvendinusioms narystės Europos Sąjungoje kriterijus, turi būti suteikta galimybė pradėti derybas dėl narystės.
257.5. Daugiau efektyvesnės Europos. Vieningai veikdami klimato kaitos, skaitmeninės politikos, dirbtinio intelekto keliamų iššūkių ir galimybių klausimais, nuveiksime daugiau. Dėl to tikime, kad stipresnė integracija šiose srityse taip pat aktuali mūsų valstybės interesams Europos Sąjungoje.
257.6. Ekonomikos transformacija. Svarbios Europos Sąjungos investicijos, ypač nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, turėtų sudaryti sąlygas Lietuvai padaryti proveržį žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje, inovacijų politikoje, kuriant visiškai naują, į ateitį orientuotą ekonomikos modelį. Šios investicijos turi kurti kuo didesnę pridėtinę vertę ir padėti Lietuvai įgyvendinti seniai pribrendusias struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse. Jausdami šį Europos Sąjungos solidarumą, padedantį kurti gerovę mūsų valstybėje, turime jausti solidarumą ir su kitomis ES valstybėmis narėmis ir aktyviai prisidėti prie bendrų tikslų bei iniciatyvų.
Projektas: Priešakinė Lietuvos gynybos linija
258. Lietuvos užsienio politika siekia sustiprinti Lietuvos tarptautinę padėtį, įtvirtinti jos nepriklausomybę, piliečių saugumą ir gerovę, taigi rūpestis saugumu yra vienas pagrindinių užsienio politikos tikslų.
259. Saugumo situacija mūsų regione vis dar lieka įtempta ir pamažu blogėja – Rusija toliau vykdo hibridinį karą Ukrainoje, plečia savo įtaką Pietų Kaukaze ir Vidurio Rytuose, neatmestina jos kišimosi į Baltarusijos valstybingumą grėsmė.
260. Šalia šių jau pažįstamų grėsmių iškilusi COVID-19 pandemija parodė demokratinių Vakarų valstybių pažeidžiamumą ir būtinybę stiprinti kitus valstybės saugumo aspektus.
261. Suvokdami ir pripažindami didėjantį Kinijos globalų ekonominį bei politinį vaidmenį, siekdami taikaus, abipusiai naudingo, tarptautinės teisės normomis grindžiamo dvišalio bendradarbiavimo, negalime ignoruoti augančio jos karinio ir politinio agresyvumo demonstravimo. Nerimą pagrįstai kelia vis didėjantis ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimų mastas.
262. Suvokiant šias tendencijas ir džiaugiantis didėjančiu nacionalinio gynybos biudžeto finansavimu, dera sistemingai ir proporcingai stiprinti ir Užsienio reikalų ministerijos galimybes savo veikla aktyviai prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo.
263.1. Transatlantinių santykių plėtra. Siekdami transatlantinių santykių suintensyvinimo ir bendradarbiavimo su JAV interesais plėtros, Vyriausybės ir Seimo lygmeniu turime aktyvinti ryšius su JAV administracija ir Kongresu. Privalome užtikrinti, kad su JAV užsimegztų reguliarus aukščiausio lygio politinis dialogas svarbiausiais Lietuvos užsienio, saugumo, energetikos politikos klausimais. Sieksime, kad vyktų reguliarūs parlamentiniai vizitai į JAV pristatyti mūsų šalies interesus. Sustiprinsime kertinių valstybės institucijų atstovavimą Lietuvos ambasadoje JAV. Turime siekti plėsti JAV investicijas į Lietuvos karinį, energetinį bei ekonominį saugumą. Padėsime plėtoti horizontaliuosius ryšius verslo, nevyriausybinių, politinių organizacijų ir „smegenų centrų“ lygmenimis.
263.2. Veiksminga strateginė partnerystė su Lenkija. Sieksime įveiksminti strateginę partnerystę su Lenkija Rytų politikos ir platesnio geopolitinio ir energetinio saugumo kontekstu.
263.3. Glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Su Jungtine Karalyste sieksime sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo, Rytų politikos, ekonominio ir technologinio bendradarbiavimo, rūpesčio Lietuvos diaspora srityse. Didelį dėmesį skirsime UK–NB8 (Jungtinės Karalystės, Baltijos ir Šiaurės šalių) bendradarbiavimo formatui.
263.4. Strateginė diversifikacija. Būtina strateginė diversifikacija – turime atverti sau naujas rinkas, kurios mažintų priklausomybę nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse ir atidarytų naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose. Ypač reikalingi aktyvesni santykiai su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo; atitinkamai būtina strategiškai plėsti diplomatinių atstovybių tinklą.
263.5. Ekonominė diplomatija. Efektyvi ekonominė diplomatija pirmiausia tarnauja Lietuvos žmonių gerovei kurti, todėl būtina toliau stiprinti ekonominę diplomatiją. Veiksmus šioje srityje derinsime su Lietuvos verslo interesais, orientuosimės į visas rinkas, kurios galėtų būti atvertos inovatyviam, skaitmeniniam ir didelės pridėtinės vertės Lietuvos verslui. Sieksime plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Šias veiklas plėtosime bendradarbiaudami su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitomis žinybomis ir verslo asocijuotomis struktūromis. Būtina užtikrinti Lietuvos atstovų kompetencijas deramai atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams. Sieksime aktyviai įtraukti į užsienio investicijų paiešką, užsienio turistų pritraukimą ir eksporto iš Lietuvos didinimą lietuvių diasporos atstovus. Lietuvos diplomatinėms atstovybėms kelsime konkrečius uždavinius ekonominės diplomatijos srityje, o ekonominiams Lietuvos interesams atstovauti tose valstybėse ir regionuose, kuriose nėra Lietuvos atstovybių, skirsime Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams.
263.6. Naujos užsienio politikos specializacijos kryptys. Ekonominių galimybių kūrimas skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto srityse, kibernetinis saugumas ir atsparumas dezinformacijai turi tapti Lietuvos diplomatijos susitelkimo klausimais Jungtinėse Tautose, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) ir kituose tarptautiniuose ir dvišaliuose formatuose.
263.7. Dėmesys strateginiams energetikos ir susisiekimo projektams, ekonominiam saugumui. Išskirtinį dėmesį skirsime strateginiams infrastruktūriniams projektams, tokiems kaip elektros tinklų sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, Lietuvos ekonominiam ir energetiniam saugumui.
263.8. Krizių valdymo gebėjimų plėtra. COVID-19 pandemija ir kitų panašaus pobūdžio krizių tikimybė globaliai integruotame pasaulyje, tebesitęsiančios terorizmo grėsmės, klimato kaitos padariniai reikalauja nuolat valdyti krizes. Sukursime dvidešimt keturias valandas per parą veikiančią krizių valdymo struktūrą, kuri nuolat stebės situaciją regione ir pasaulyje, reaguos į įvykius, generuos pirmąją krizių komunikacijos žinią, rūpinsis pagalba Lietuvos piliečiams, efektyviai bendradarbiaus su atitinkamomis struktūromis.
Projektas: Lietuvos „švelnioji galia“ – politinės galios multiplikatorius
264. Lietuva turi ambicijos veikti virš savo svorio kategorijos tarptautinėje plotmėje – tam reikia galios multiplikatorių. Daug daugiau ji gali pasiekti, kai pasitelkia savo „švelniąją galią“, kurią privalu kryptingai plėtoti ir puoselėti. Lietuvos „švelniosios galios“ komponentai – Lietuvos istorijos naratyvas, Lietuva kaip laisvės ir idėjų erdvė, laisvos demokratinės visuomenės kūrimo laboratorija, Lietuva kaip švarios gamtos ir žaliųjų technologijų valstybė, išeivija ir globali Lietuva kaip valstybės partnerės ir atrama pasaulyje. Sieksime daugiau nuveikti strateginio Lietuvos įvaizdžio ir jo įgyvendinimo srityse, efektyviau koordinuosime Lietuvos kultūros, mokslo ir žinių sklaidą pasaulyje.
265.1. Lietuvos istorijos pasakojimas. Lietuva turi istoriją (angl. story, pasakojimo prasme), kurią svarbu papasakoti: pergalės prieš tironiją, laisvės gynėjų, tremties istoriją, taip pat ir skaudžią holokausto istoriją. Lietuvos istorija dažnai tampa hibridinių atakų objektu, kai pasinaudojant Vakaruose įprastais debatais priešiškos jėgos formuoja sau naudingą pasakojimą, kuris neturi jokio realaus pagrindo. Esamas pasipriešinimo priešiškiems pasakojimams pastangas ir akademinius tyrinėjimus sieksime stiprinti koordinuotomis strateginėmis pastangomis atvirai ir kritiškai tyrinėti istorinę tiesą, jos pagrindu formuoti ir kurti istorinį Lietuvos pasakojimą. Be to, sieksime totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo.
265.2. Lietuva kaip laisvės erdvė – tai irgi glūdi mūsų istoriniame DNR. Lietuvoje laisvo gyvenimo galimybę gali atrasti ir Rusijos disidentai, kovotojai už demokratinę Baltarusiją (čia tremtyje veikia vienintelis laisvas baltarusių universitetas – EHU) ir, tikime, kiti laisvę mylintys žmonės, kaip savo teises ginantys Azijos demokratai, savo buvimu galintys pasitarnauti Lietuvai. Sieksime padėti ir priimti politiškai persekiojamus asmenis.
265.3. Lietuva – Europos idėjų laboratorija. Greiti, drąsūs ir kardinalūs pastarųjų trijų dešimtmečių pokyčiai, kai turėjome sukurti demokratinę valstybę ir teisę, rinkos ekonomiką ir atvirą šiuolaikinę visuomenę, integruotis į Europos Sąjungą ir NATO, įrodė Lietuvos transformacinį potencialą. Pastaruoju metu Lietuva sėkmingai įdiegė naujas idėjas, sukurdama eksperimentavimo ekosistemą finansinių technologijų (angl. fintech) srityje, pritraukusią investicijų, protų, inovatyvių idėjų ir tarptautinio dėmesio į Lietuvą. Ši iniciatyva turėtų būti modelis, kaip programuoti inovacijas ir išbandyti naujas idėjas daugelyje valstybės politikos sričių. Pozicionuosime save kaip Europos idėjų laboratoriją, kuri mažu šalies masteliu išbando pažangiausias viešosios politikos idėjas ir inovacijas.
265.4. Švarios gamtos ir žaliųjų technologijų valstybė. Atsigręšime į žaliąją darbotvarkę, Lietuva taps Europos žaliajam kursui įsipareigojusia valstybe, kryptingai formuojančia ekologišką politiką ir klimato diplomatiją.
Projektas: Grąžinti pagarbą ir prestižą diplomatinei tarnybai
266. Palyginti su kitomis viešojo administravimo sritimis, diplomatinė tarnyba visada buvo laikoma viena prestižiškiausių valstybės tarnybos sričių. Diplomatinė tarnyba tapo nekonkurencinga atlygio ir darbo krūvio prasme, ypač palyginti su privačiu sektoriumi, nors reikalavimai įsidarbinantiems yra vieni aukščiausių viešajame sektoriuje. Susidomėjimas konkursais į diplomatinę tarnybą yra gerokai sumažėjęs. Politiniai paskyrimai, kurių buvo apstu per pastaruosius 30 metų, sistemą iš meritokratinės pavertė labiau politine. Todėl tikėdamiesi veiksmingos tarnybos, pajėgios atsakyti į sudėtingus XXI a. iššūkius, turime padėti jai tokia tapti.
267. Numatome ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkų programą, pagrįstą šiais principais: depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo, patrauklių ir konkurencingų darbo sąlygų sukūrimo.
268.1. Depolitizacija ir profesionalizmas. Panaikinsime galimybę užsienio reikalų ministrui suteikti diplomatinį rangą į Užsienio reikalų ministeriją ne konkurso tvarka patekusiems asmenims. Rangai bus suteikiami tik atestacinės komisijos sprendimu. Būtina depolitizuoti atestacinę komisiją. Diplomatų vertinimai pagal parengtus konkrečius KPI turi būti aiškūs, konkretūs, principingi ir skaidrūs, kaip ir atranka į diplomatinių atstovų (ambasadorių) pozicijas, kuri turi būti organizuojama konkurso būdu, o ne politinio ar asmeninio lojalumo pagrindu.
268.2. Patrauklios ir konkurencingos darbo sąlygos. Sukursime konkurencingą ir motyvuojančią diplomatų karjeros siekimo ir atlyginimo už darbą tvarką, pagrįstą konkrečiais pasiekimais įgyvendinant svarbiausius Lietuvos užsienio politikos prioritetus.
268.3. Kompetencija ir atvirumas. Puoselėsime atsivėrimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su universitetais, akademine ir analitine bendruomene, pasitelkdami ją iškylantiems iššūkiams apmąstyti ir ilgalaikiams, strateginiams užsienio politikos sprendimams formuluoti. Sudarysime sąlygas patyrusiems diplomatams dalytis savo žiniomis ir ekspertize su jaunąja diplomatų karta ir pritaikyti jas kitose valstybės institucijose, kurių veikimui svarbus užsienio politikos dėmuo.
268.4. Lanksti ir dinamiška institucinė struktūra. Daugiau funkcijų perduosime mobiliosioms grupėms / projektų komandoms (angl. task force), kurias sudarysime pagal poreikį nustatytam laikotarpiui ir kurioms vadovaus ambasadoriai ypatingiems pavedimams. Maksimaliai skaitmenizuosime konsulines paslaugas, pagerindami paslaugų ir pagalbos suteikimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje.