LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 9 D. ĮSAKYMO NR. 471 „DĖL APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSAKYMO

2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-713

Vilnius

1. Pakeičiu Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

„28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Žn = Tn * In * Qn * Kkat,                                    (1)

kur:

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Qn = Qn1 – Qn2,                                       (2)

kur:

Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 200 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

1 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai	Teršalų tarifai, Eur/t
BDS7	22156
Bendras azotas	8689
Bendras fosforas	43443
Suspenduotos medžiagos	6719
Sulfatai	35
Chloridai	20
Teršalų grupės^1
I	503967794
II	11479379
III	374479
IV	42429
V	3331

¹ – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.

2 lentelė

Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos

ir jų įvertinimo koeficientai

Eil. Nr.	Kategorijos	Kkat
1.	Jūra	0,8
2.	Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius	1,0
3.	Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha	0,6
4.	Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius	1,5
5.	Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje	0,8
6.	Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose	1,5
7.	Požeminiai vandens telkiniai	1,5	“;

1.2. papildau 28¹ punktu:

„28¹. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Žn = Tn * In * Qn * Kkat,                                    (1)

kur:

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Qn = Qn1 – Qn2,                                       (2)

kur:

Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29¹ metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 691 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

1 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai	Teršalų tarifai, Lt/t
BDS7	76 500
Bendras azotas	30 000
Bendras fosforas	150 000
Suspenduotos medžiagos	23 200
Sulfatai	120
Chloridai	70
Teršalų grupės^1
I	1 740 100 000
II	39 636 000
III	1 293 000
IV	146 500
V	11 500

¹ – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.

2 lentelė

Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos

ir jų įvertinimo koeficientai

Eil. Nr.	Kategorijos	Kkat
1.	Jūra	0,8
2.	Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius	1,0
3.	Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha	0,6
4.	Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius	1,5
5.	Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje	0,8
6.	Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose	1,5
7.	Požeminiai vandens telkiniai	1,5	“;

1.3. pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

„29. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat,                 (3)

kur:

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 150 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;

1.4. papildau 29¹ punktu:

„29¹. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat,                 (3)

kur:

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 518 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;

1.5. pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

„30. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Ž_n=T_n * I_n * Q_n,                                          (4)

kur:

Ž_n – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur;

T_n – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t;

I_n – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Q_n – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – teršalų rūšis.

Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Q_n – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.

Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

3 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai	Teršalų tarifai, Eur/t
SO2	405
NOX	767
Vanadžio pentoksidas	1995772
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas	240
CO2	41
Teršalų grupės^1
I	315396
II	16508
III	1286
IV	28

¹ – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;

1.6. papildau 30¹ punktu:

„30¹. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:

Ž_n=T_n * I_n * Q_n,                                          (4)

kur:

Ž_n – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Lt;

T_n – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Lt/t;

I_n – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Q_n – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – teršalų rūšis.

Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Q_n – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.

Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 345 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

3 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai	Teršalų tarifai, Lt/t
SO2	1 400
NOX	2 650
Vanadžio pentoksidas	6 891 000
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas	830
CO2	140
Teršalų grupės^1
I	1 089 000
II	57 000
III	4 440
IV	98

¹ – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;

1.7. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

„31. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę:

Žn = T_n×Q_n,                                                (5)

kur:

Ž_n – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur;

T_n – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Eur/t;

Q_n – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – atliekų rūšis.

Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 145 Eur ir pavojingąsias atliekas – 434 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.

4 lentelė

Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai

Atliekų rūšis	Tarifas, Eur/t
Nepavojingosios	4344
Pavojingosios	10426	“;

1.8. papildau 31¹ punktu:

„31¹. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę:

Žn = T_n×Q_n,                                                (5)

kur:

Ž_n – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Lt;

T_n – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Lt/t;

Q_n – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – atliekų rūšis.

Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 500 Lt ir pavojingąsias atliekas – 1500 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.

4 lentelė

Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai

Atliekų rūšis	Tarifas, Lt/t
Nepavojingosios	15 000
Pavojingosios	36 000	“.

2. Nustatau, kad:

2.1. šio Įsakymo 1.2, 1.4, 1.6, 1.8 punktai galioja nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

2.2. šio Įsakymo 1.1, 1.3, 1.5, 1.7 punktai galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras

Kęstutis Trečiokas