LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL BALTIJOS KELIO REIKŠMĖS
2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. XIII-2421
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo minimos 30-osios Baltijos kelio, tapusio nacionalinio išsivadavimo bei valstybingumo ir demokratijos atkūrimo proveržiu, metinės;
prisimindamas, kad prieš 80 metų Baltijos šalys dėl niekšingo Stalino ir Hitlerio pakto tapo mainų objektu, tačiau kartu su kitomis pavergtomis Europos tautomis išsaugojo nenugalimą laisvės troškimą,
dėkoja Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir kitoms Vakarų šalims už ryžtingą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką;
primena, kad prieš 30 metų Lietuva, Latvija ir Estija turėjo vieną tikslą – susigrąžinti valstybingumą ir Baltijos kelias prie to daug prisidėjo, atkreipdamas viso pasaulio dėmesį;
konstatuoja, kad Baltijos kelias – tai žmonių drąsos, ryžto ir vienybės kelias, atvedęs Baltijos šalis į laisvę ir nepriklausomybę. Baltijos kelias parodė, kad Baltijos šalių tautos priklauso Vakarų civilizacijai, ir išreiškė pagarbą žmogaus teisėms;
pažymi, kad Baltijos kelio dalyvių gausa buvo vienas iš veiksnių, apsaugojusių nuo represinių priemonių panaudojimo bandant išsaugoti byrančią Sovietų Sąjungą;
atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos kelias davė galutinį postūmį Sovietų Sąjungos žlugimui ir demokratiniams nacionaliniams judėjimams. Kartu su Lenkijos „Solidarumu“ ir Berlyno sienos griūtimi Baltijos kelias tapo esminiu istoriniu XX amžiaus įvykiu;
pažymi, kad masinis ir savanoriškas žmonių dalyvavimas Baltijos kelyje, o vėliau ir ginant Seimą buvo tolygus masiniam dalyvavimui savanoriškoje krašto gynyboje
1918–1920 metais;
atkreipia dėmesį į 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento pareiškimą dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena;
teigia, kad Baltijos kelio 30-metis – puiki proga Baltijos valstybėms prisiminti jų tautų kovą už laisvę ir nepaprastą žmonių bendrumą siekiant šio tikslo;
siūlo, kad ginant Baltijos valstybių laisvę ir nepriklausomybę NATO toliau stiprintų efektyvias ir laiku taikomas gynybos priemones regione ir kuo greičiau įgyvendintų veiksmingus apginamumo planus;
būdamas dėkingas Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kitoms šalims, dalyvaujančiomis Baltijos valstybių gynyboje, pageidauja didesnio Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo Baltijos šalių gynyboje;
siūlo kitoms NATO valstybėms sekti Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų NATO valstybių narių pavyzdžiu ir greičiau skirti 2 ar daugiau procentų bendrojo vidaus produkto gynybai.