LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.12:2026 „PASTATAI“ PATVIRTINIMO
2026 m. liepos 8 d. Nr. D1-129
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunktį:
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. D1-370 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ patvirtinimo“;
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1-83 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
3. N u s t a t a u, kad:
3.2. kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į šio įsakymo 2 punkte nurodytus teisės aktus reiškia nuorodą į šį įsakymą, o nuorodos į 2 punkte nurodytais teisės aktais patvirtintus statybos techninius reglamentus reiškia nuorodas į šiuo įsakymu tvirtinamą statybos techninį reglamentą STR 2.02.12:2025 „Pastatai“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2026 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-129
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.02.12:2026
„PASTATAI“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.12:2026 „Pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius pastatų, su jais susijusių statinių ir jų sklypų projektinių sprendinių, kai statomi nauji, rekonstruojami ar remontuojami esami pastatai, keičiama jų ar patalpų paskirtis, formuojami nauji ar padalijami, atidalijami, sujungiami, perdalijami (vykdoma amalgamacija) esami Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos objektai, reikalavimus. Rekonstruojant ar remontuojant pastatą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai pastato daliai.
2. Rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų statinių) projektus, taikomi ir kiti atitinkamų institucijų parengti normatyviniai dokumentai.
3. Reglamento reikalavimai yra privalomi statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, kitiems asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
4. Reglamente nustatyti minimalūs valstybės reguliuojami pastatų visumos projektavimo privalomieji reikalavimai. Statinio projektuotojas kartu su statytoju turi teisę nustatyti ir kitus pastato projektinius sprendinius, nepažeisdamas Reglamente ir kituose reikalavimus pastatams reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
5. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011, ir kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
6. Pastatai turi atitikti Reglamente (ES) 2024/3110 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Pastato projektas turi atitikti pastato projektui taikomus teisės aktų reikalavimus, nelaimingų atsitikimų rizikos veiksnių, rizikos prevencijos reikalavimus, projektinių sprendinių tinkamumo ir patikimumo, statybos produktams keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį ir ypatumus.
7. Pastato ar patalpų paskirtis nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.03:2017).
8. Projektuojant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais.
9. Statiniai sklype turi būti išdėstyti taip, kad nebūtų pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų pagrįsti interesai. Šie interesai yra laikomi pažeistais, kai trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų pasikeitimas viršija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų reikalavimų leistinas ribas. Negali būti varžoma galimybė tretiesiems asmenims patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves, į sklype įregistruotą atitinkamą tretiesiems asmenims numatytą servitutą, ar apsaugos zoną, nurodytą Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
10. Statinių statybos reikalavimai dėl 3 m atstumo nuo sklypo ribos nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kokių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas laikantis reikalavimo, kad kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui, viršijančiam 8,5 m aukščio ribą, atstumas nuo žemės sklypo ribos didinamas po 0,5 m.
Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Šio punkto reikalavimai netaikomi teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba, miestų senamiesčiuose, centruose ir kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki 2014 m. lapkričio 18 d., jei po šių dokumentų patvirtinimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai nebuvo padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti.
11. Pastato sklype esantys baseinai, skirti maudytis ar plaukioti, turi būti suprojektuoti taip, kad nelaimingų atsitikimų rizika būtų minimali. Vaikams baseinai (baseinėliai), kurių vandens gylis yra ne didesnis kaip 20 cm, gali būti įrengiami be specialiosios apsaugos.
12. Slėptuvės, priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai turi būti numatyti pastatuose pagal Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą. Slėptuvės, priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai įrengiami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-63 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimais.
13. Projektuojant ir statant pastatus turi būti numatyti atliekų laikinojo laikymo ir (ar) surinkimo sprendiniai. Atliekų laikinojo laikymo ir (ar) surinkimo būdus ir priemones parenka projektuotojas atsižvelgdamas į projektuojamo pastato paskirtį, naudojimo būdą, žmonių srautus ir kitus atliekų susidarymo veiksnius. Komunalinių atliekų laikinojo laikymo ir (ar) surinkimo priemonių (konteinerių) aikštelė įrengiama vadovaujantis Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, nuostatomis.
14. Sklypuose turi būti įrengta lietaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistema. Šios sistemos reikalavimai nustatomi statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.07.01:2003). Šio punkto nuostatos neprivalomos (rekomenduotinos) žemės ūkio paskirties sklypuose statant ūkininko sodybas, jeigu lietaus paviršinių nuotekų nuvedimas nuo kietų dangų nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
15. Pastato vandentiekio inžinerinė sistema projektuojama vadovaujantis STR 2.07.01:2003:
15.1. rezervuarai, vamzdžiai, armatūra, geriamojo vandens kokybei gerinti naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai ar kitokie komponentai sąveikoje su vandeniu neturi bloginti vandens kokybės;
15.2. projektuojant gyvenamųjų namų vandentiekio sistemas, būtina jas apsaugoti nuo sumaišymo su nuotekomis dvokiančiu oru bei kitais teršalais, nuo užteršimo mineraliniais ir organiniais teršalais, nuo mikrobinės taršos, nuo užteršimo išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais;
15.3. gyvenamiesiems pastatams tiekiamo vandens apsauga nuo užteršimo užtikrinama šiomis priemonėmis: sąveikos su užterštu vandeniu ar dvokiančiu oru atveju – įrengiant įtaisus, sulaikančius grįžtamuosius srautus, sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais atveju – kontroliuojant gaminių, naudojamų vandens tiekimo sistemose, hidroizoliacines savybes ir vengiant vamzdynų užterštose teritorijose klojimo;
15.4. teršimo mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu, atveju ‒ ribojama teršalų migracija iš sąveikaujančių su vandeniu medžiagų;
15.5. siekiant išvengti taršos išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais būtina užtikrinti sistemų sandarumą;
15.6. siekiant išvengti mikrobinio užterštumo, galima taikyti įvairius būdus – chemikalų naudojimą, vandens sistemų be stovinčio vandens zonų projektavimą, mažinant organinių medžiagų vandenyje kiekį, ir kt. Vandens tiekimo sistemose naudojami statybos produktai turi būti atsparūs mikroorganizmų dauginimuisi ant jų paviršių, sąveikaujant su vandeniu.
16. Geriamasis ir karštas vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, ir Lietuvos higienos normos HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
18. Mišriame (polifunkciniame) pastate esančioms skirtingų paskirčių patalpoms taikomi atitinkami gaisrinės saugos, higienos, triukšmo ir kiti reikalavimai nustatyti teisės aktuose, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios patalpos paskirtį, o mišraus pastato žemės sklypui (vaikų žaidimo, poilsio aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt.) reikalavimai taikomi proporcingai, atsižvelgiant į visų tokiame pastate esančių paskirčių patalpas, tačiau išlaikant reglamentuotus minimalius reikalavimus. Jei atitinkamų žemės sklypui taikomų normų ir reikalavimų negalima apskaičiuoti proporcingai pagal skirtingas pastate planuojamų patalpų paskirtis, žemės sklypui turi būti taikomas griežtesnes normas nustatantis reglamentavimas.
19. Gyvenamuosiuose pastatuose ar patalpose, negyvenamuosiuose pastatuose ar patalpose, kurios patenka į statinių ar jų dalių, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, sąrašą (vadovaujantis STR 1.01.03:2017), po žiūrovų salėmis, po viešbučių, motelių, nakvynės ar slaugos įstaigų gyvenamaisiais kambariais, po ligoninių palatomis, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama įrengti patalpas, kuriose gali būti laikomos ar naudojamos nuodingos, radiaciją skleidžiančios ir kitokios žmonių sveikatai bei gyvybei pavojingos, statinio patvarumui bei pastovumui grėsmę keliančios medžiagos ar įranga, išskyrus atvejus, kai rentgeno diagnostikos tikslais naudojami medicininiai ar veterinarijos rentgeno diagnostikos aparatai.
20. Keliai, skirti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, projektuojami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“, (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) nuostatomis.
21. Jei užstatymas yra blokuotas ir perimetrinis, turi būti paliktos angos arba tarpai, per kuriuos galima patekti į vidinę užstatymo erdvę. Minimalus angos (tarpo) plotis, aukštis, angų ir tarpų dažnis nustatomas įvertinus priešgaisrinius reikalavimus, nustatytus Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose.
22. Projektuojant ir statant pastatus turi būti numatytas pastatų pritaikymas asmenims su negalia, jei tai privaloma pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“, (toliau – STR 2.03.01:2019) reikalavimus.
II SKYRIUS
APSAUGA NUO SU STATINIAIS SUSIJUSIO NEIGIAMO POVEIKIO HIGIENAI IR SVEIKATAI
25. Pastatų atitiktis esminiam statinių higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimui užtikrinama visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų pastatų sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu, bei atitinkamomis statybos produktų eksploatacinėmis savybėmis. Šiuos reikalavimus sąlygoja vidaus aplinka, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, kietųjų atliekų šalinimas, išorės aplinka.
26. Projektuojant gyvenamąją patalpą (butą), sveikos vidaus aplinkos reikalavimai užtikrinami reguliuojant šilumą, apšvietą, oro kokybę, oro drėgnumą ir triukšmą.
27. Pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bendrieji reikalavimai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“, (toliau – STR 2.09.02:2005) Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ patvirtinimo“, (toliau – HN 35:2007) ir Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“.
28. Oro kokybė gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinama vadovaujantis HN 35:2007 nustatytais reikalavimais.
29. Kai į pastatą tiekiamas geriamasis vanduo iš vandentiekio inžinerinių tinklų ar imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių), geriamojo vandens gręžiniai gyventojų reikmėms įrengiami pagal Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Šachtiniai šuliniai įrengiami vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, ir Lietuvos higienos normoje HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytais reikalavimais.
30. Pastatų sklypuose inžineriniai tinklai tiesiami vadovaujantis šiais teisės aktais:
30.1. šilumos tinklai – Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės);
30.2. dujotiekis – Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“, ir Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės);
30.3. elektros tinklai – Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės), Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės) ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės);
31. Išorės aplinkos reikalavimai:
31.1. Statybos produktai, naudojami pastatams, neturi būti laidūs teršalams ir nuotekoms, kurie gali pasklisti aplinkoje ir viršyti leidžiamus norminius taršos dydžius, kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams, augalams ir ekosistemoms. Statybos produktai ir įranga turi atitikti statybos produktams ir įrangai teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
32. Apsauga nuo drėgmės užtikrinama pastato projekto vadovo ar pastato projekto dalies vadovo parinktomis priemonėmis. Pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atmosferos krituliai, gruntinis ir paviršinis vanduo, pastato buityje naudojamas vanduo ir vandens garai to pastato ore nekeltų pavojaus sveikatai ir pastato konstrukcijų būklei. Visų aukštų patalpose (tarp jų – rūsyje ir pusrūsyje) ant vidinių ir išorinių sienų neturi atsirasti skysto vandens, dėmių ar pelėsio.
33. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – HN 33:2026). Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juose ir šalia jų esančių žmonių girdimo triukšmo lygis nekeltų grėsmės jų sveikatai ir atitiktų jų darbui, poilsiui bei miegui būtinas komfortines aplinkos sąlygas.
III SKYRIUS
PASTATŲ SAUGOS REIKALAVIMAI
34. Pastato, jo inžinerinių sistemų, priklausinių ir sklypo inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų atitiktis esminiam statinių saugos ir galimybės patekti į statinį naudojimo metu reikalavimui užtikrinama įgyvendinant Reglamento šio skyriaus punktuose nustatytus reikalavimus.
35. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti pastato pėsčiųjų judėjimo keliuose nustatomi šie reikalavimai:
35.1. Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,9 m nuo grindų paviršiaus ir gyvenamojo pastato išorėje toje vietoje esančios plokštumos (žemės, terasos, stogo ar kito paviršiaus) yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m nuo atsidarančio lango rėmo apatinės dalies. Jei įrengiami aptvarai iš vertikalių elementų, aptvarų vertikaliųjų elementų (strypų) dažnis turi būti ne retesnis kaip 120 mm. Aptvarai turi būti ištisiniai ir atlaikyti ne mažesnę kaip 0,3 kN/m apkrovą.
35.2. Visos pėstiesiems pasiekiamos pastato zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau nei 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus, turi būti aptvertos saugiu aptvaru (turėklais).
35.3. Laiptai ir pandusai, kurių aukštis ne mažesnis kaip 0,9 m, turi būti su įrengtu turėklu (turėklais) ar kitomis apsaugos nuo kritimo priemonėmis, atitinkančiomis universalaus dizaino ir aplinkos visiems pritaikymo reikalavimus.
35.5. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės ir komercinės paskirties grupės pastatuose berėmės stiklinės durys, langai ir įstumiamosios durys turi būti matomi – pažymėti ženklais, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,20 cm2, išdėstytais virš grindų 0,70–1,5 m aukštyje.
35.7. Vertikalus atstumas tarp grindų ir išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių turi būti ne mažesnis kaip 2 m, išskyrus pastoges ir mansardas.
36. Pastatų langams keliami reikalavimai:
36.1. Langai pastate virš antrojo aukšto, taip pat langai žemesniuose aukštuose, išeinantys į šaligatvius ar kitas pėsčiųjų ėjimo vietas, turi būti atidaromi į vidų.
36.2. Langai gali būti atidaromi į lauko pusę (istoriniuose pastatuose, kur taip yra buvę), su horizontalia sukimosi ašimi (praveriamus) ir maksimaliai praveriamas iki 0,6 m nuo išorės sienos, jeigu naudojami stiklai saugūs, juos galima plauti, konservuoti ir remontuoti iš patalpų vidaus arba nuo pastato išorėje įrengtų techninių įrenginių.
36.3. Kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, 4 ir daugiau kambarių bute – bent 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais (kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d.) – ne trumpesnis kaip 2 valandos. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje įrašytos urbanistinės kultūros paveldo vietovėse ar tankiai užstatyto miesto centro teritorijoje (atitinkančioje Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, (toliau – Teritorijų planavimo normos) nustatytą esamo miesto centro zoną su dideliu užstatymo intensyvumu), ar kitoje miesto dalyje, kur yra susiklostęs arba suplanuotas ar planuojamas teritorijų planavimo dokumentuose perimetrinis užstatymas, bendras insoliacijos laikas turi būti ne trumpesnis kaip 1,5 valandos.
37. Vaikų žaidimų aikštelių insoliacijos laikas lygiadieniais (kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d.) turi būti ne trumpesnis už nustatytą Reglamento 36.3 papunktyje.
IV SKYRIUS
PASTATŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO IR STATINIŲ ŠILUMINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI
39. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas pastatuose užtikrinamas vykdant projektavimo ir statybos darbus vadovaujantis STR 2.09.02:2005 ir Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis.
40. Esminis statinių energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pastato išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai parametrai atitinka nustatytus statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.02:2016). Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.02:2016.
41. Esminis statinio reikalavimas ‒ energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas ‒ įgyvendinamas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ patvirtinimo“, kuriame nustatyti pagrindiniai energijos vartojimo efektyvumo, šilumos nuostolių mažinimo ir energinio naudingumo užtikrinimo principai projektavimo, statybos bei pastatų naudojimo etapuose.
V SKYRIUS
GYVENAMIEJI PASTATAI
42. Gyvenamoji patalpa (butas) turi būti ne mažesnė kaip 20 m² bendrojo ploto. Gyvenamoji patalpa (butas) susideda iš šios paskirties patalpų arba funkcinių zonų:
43. Gyvenamųjų patalpų ribiniai dydžiai, taikomi projektuojant naujas gyvenamosios paskirties patalpas, kurios gali būti suformuotos kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos objektai, nurodyti Reglamento 1 lentelėje.
1 lentelė
| Minimalus kambario plotas |
Minimalus kambario plotis |
Minimalus kambario aukštis |
| • Vienas kambarys turi būti ne mažesnis nei 16 m² • Kiti kambariai ne mažesni nei 9 m² |
• Gyvenamasis kambarys ‒ 3,3m • Kiti kambariai – 2,6m
|
• Kambarys ‒ 2,5m • Pagalbinės patalpos – 2,2m
|
Pastaba. Reglamento 1 lentelės reikalavimai netaikomi kultūros paveldo objektams ir statinių mansardiniams aukštams.
44. Jei gyvenamajame pastate nėra galimybių įrengti vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant, kad vanduo ir nuotekos nepratekės, bus išvengta mikrobinės taršos, nepadidės esamas triukšmo lygis ir neatsiras blogas kvapas, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.
45. Pastato projekte projekto vadovo ar projekto dalies vadovo nurodomi elektroninių tinklų (telefono, radijo, televizijos, kompiuterizavimo, priešgaisrinės signalizacijos, namo apsaugos) reikalavimai vienbučiuose ir dvibučiuose pastatuose pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje, turi neviršyti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinų ribų.
PIRMASIS SKIRSNIS
GYVENAMOJO PASTATO SKLYPAS IR GYVENAMOJO PASTATO REIKALAVIMAI
46. Gyvenamojo pastato sklype bet kurio tipo aptvarai (tvoros) neturi būti pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Gyvenamojo pastato sklypo aptvare (gyvatvorėje) įrengiamų vartų atidarymo kryptis parenkama taip, kad neužtvertų už sklypo ribų esančių judėjimo kelių ir takų. Jų plotis negali būti mažesnis kaip 2,4 m, jei kitaip nėra nustatyta Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose.
47. Gyvenamojo pastato sklypo tvarkymo reikalavimai:
47.1. sklype susidarančios paviršinės nuotekos nukreipiamos į paviršinių nuotekų sistemas pagal išduotas prisijungimo sąlygas arba tvarkomos sklype.
48. Gyvenamųjų patalpų (butų) insoliacijos reikalavimai netaikomi miesto centro teritorijoje (atitinkančioje Teritorijų planavimo normose nustatytą esamo miesto centro zoną su dideliu užstatymo intensyvumu).
49. Gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nėra užtikrinami Reglamento 36.3 papunktyje nurodyti insoliacijos reikalavimai, privalo būti užtikrintas analogiškas dienos ir dirbtinės šviesos apšvietimo reikalavimas, apskaičiuotas pagal ISO/CIE 10916.
50. Kai pastatas yra į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą įrašytos urbanistinės kultūros paveldo vietovės ar tankiai užstatyto miesto centro teritorijoje (atitinkančioje Teritorijų planavimo normose nustatytą esamo miesto centro zoną su dideliu užstatymo intensyvumu) ar kitoje miesto dalyje, kur yra susiklostęs arba suplanuotas ar planuojamas teritorijų planavimo dokumentuose perimetrinis užstatymas, iki 1/5 šio pastato butų (kurių bendras plotas – mažiau kaip 20 procentų viso pastato bendro ploto) Reglamento 36 punkte nustatytas insoliacijos laikas kambariuose gali būti mažesnis ir, kai to neriboja kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, turi būti kompensuotas didesniu šiems kambariams taikomu minimaliu langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiu (1:5).
51. Kai daugiabučio gyvenamojo namo sklype planuojama vaikų žaidimo aikštelė, fizinio aktyvumo (sporto) aikštelė ir namo gyventojų poilsio vieta, šiems tikslams gali būti naudojamas želdynų plotas. Jei fizinio aktyvumo aikštelė pritaikyta veiklai su kamuoliais, tokioje aikštelėje turi būti įrengti barjerai kamuoliui sulaikyti – ažūrinis aptvaras ar tinklas. Vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1×b, m2 (čia b – butų skaičius). Žaidimo aikštelių projektiniai sprendiniai turi atitikti saugos bei Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus. Kai statomas naujas ar rekonstruojamas esamas daugiabutis gyvenamasis pastatas arba pastato paskirtis keičiama į gyvenamąją į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą įrašytoje urbanistinės kultūros paveldo vietovėje ar tankiai užstatyto miesto centro teritorijoje (atitinkančioje Teritorijų planavimo normose nustatytą esamo miesto centro zoną su dideliu užstatymo intensyvumu), įrengti atskirą vaikų žaidimo ir fizinio aktyvumo (sporto) aikštelę gyvenamojo pastato žemės sklype neprivaloma, jei ne toliau kaip 300 m spinduliu nuo gyvenamojo namo išorinių sienų įrengta vieša vaikų žaidimo aikštelė ir jos parametrai atitinka nurodytus šiame punkte (įvertinami visi gyvenamieji pastatai, kuriems, remiantis šiame punkte nurodyta išimtimi, priskirta konkreti vaikų žaidimo aikštelė) arba jei aikštelė suplanuota ar planuojama teritorijų planavimo dokumentuose kitu atstumu. Analogiška išimtis taikoma ir kitose miesto teritorijose, kai vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose suplanuota šią infrastruktūrą įrengti kvartalui ar pastatų grupei naudoti bendrai.
52. Gyvenamojo pastato stogo reikalavimai:
52.1. Angos, kurios yra didesnės negu 0,6×0,8 m, turi būti aptvertos. Aptvaras turi būti ne žemesnis kaip 0,5 m, išskyrus liukus, skirtus ugniagesiams gelbėtojams patekti ant stogo. Stoglangiai, kurių nuolydis didesnis negu 60º, gali būti be aptvarų.
53. Naujuose statomuose 4 aukštų ir aukštesniuose gyvenamuosiuose pastatuose įrengiami liftai. Liftai gali būti neįrengiami 4 aukštų pastatuose, jeigu visos gyvenamosios patalpos (butai) viršutiniuose aukštuose yra per 2 aukštus. Šiuo atveju viršutinio aukšto grindų altitudė turi neviršyti 16 m (skaičiuojant nuo įėjimo į namą žemės paviršiaus (šaligatvio)).
54. Liftų įrengimo ir saugaus naudojimo reikalavimai pateikiami techniniame reglamente „Liftai ir liftų saugos įtaisai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl techninio reglamento „Liftai ir liftų saugos įtaisai“ patvirtinimo (toliau – techninis reglamentas „Liftai ir liftų saugos įtaisai“). Minimalus liftų skaičius ir kiti parametrai nustatomi pagal Reglamento 2 lentelę.
2 lentelė
Minimalus liftų skaičius, jų greitis ir keliamoji galia
| Būsto tipas |
Aukštų skaičius |
Liftų skaičius (žr. 1 pastabą) |
Lifto keliamoji galia kg |
Lifto greitis m/s |
Maksimalus butų plotas viename aukšte (žr. 2 pastabą) |
| Daugiabutis namas |
4 |
1 |
630 |
1,0 |
800 |
| 5–8 |
1 |
630 |
1,0 |
550 |
|
| 9 |
1 |
630 |
1,0 |
400 |
|
| 10–17 |
2 |
400 630 |
1,0 |
500 |
|
| 18 ar19 |
2 |
400 630 |
1,6 |
450 |
|
| 20–25 |
3 |
400 630 630 |
1,6 |
350 |
|
| 20–25 |
4 |
400 400 630 630 |
1,6 |
450 |
Pastabos:
1. Skaičiuojama pagal paskutinį aukštą, kuriame sustoja liftas.
2. Sekcijinio tipo namų – vienos sekcijos vieno aukšto bendras butų plotas; koridorinio, galerinio tipo namų – vieno aukšto visų butų bendras plotas.
55. Gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų.
ANTRASIS SKIRSNIS
AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA
56. Lengviesiems automobiliams saugoti gali būti projektuojamas ir įrengiamas garažas (automobilių saugykla) gyvenamajame pastate. Kai daugiabutyje gyvenamajame pastate projektuojamos patalpos daugiau kaip 10 automobilių laikyti (saugoti), automobilių saugyklos, kurios yra formuojamos kaip kitos paskirties statinių patalpos, specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams, motociklams, dviračiams laikinai ar nuolat laikyti (saugoti), taikomos Reglamento VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos.
57. Statinio projekte turi būti užtikrinta, kad garaže (automobilių saugykloje) planuojamo automobilių kiekio eksploatavimu sukeliama oro tarša bus pašalinta per ventiliaciją.
58. Antžeminė automobilių saugykla projektuojama pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, (toliau – STR 2.06.04:2014) reikalavimus.
59. Garažo vartų plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,3 m. Garažo pandusų maksimalūs leistini nuolydžiai pateikiami Reglamento 3 lentelėje.
3 lentelė
Garažo pandusų maksimalūs nuolydžiai
| Eil. Nr. |
Garažai |
Panduso vieta, nuolydis procentais |
|
|
|
lauke, neuždengtas |
pastato viduje (arba uždengtas) |
|
| 1. |
Vieno ir dviejų aukštų |
10 |
20 |
| 2. |
Daugiaaukščiai |
10 |
15 |
60. Minimalūs pandusų pločiai: vienos juostos plotis ‒ ne mažesnis kaip 2,75 m, dvipusiam automobilių eismui – ne mažesnis kaip 5,5 m, jeigu panduso ašis yra tiesė.
61. Automobilių vietų skaičius, vietų dydžiai, automobilių sustatymo schemos nustatomos pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus.
TREČIASIS SKIRSNIS
INŽINERINIŲ SISTEMŲ REIKALAVIMAI
63. Gyvenamajame pastate būtinai turi būti suprojektuotos šios inžinerinės sistemos:
64. Vandentiekio tinklai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastatas pagal jo paskirtį būtų aprūpintas geriamuoju vandeniu, kad vandens ėmimo prietaisuose ir visuose įrenginiuose būtų užtikrintas tekantis vanduo. Vandentiekio tinklų įrengimai turi užtikrinti vandens judėjimą vandens priėmimo įtaisuose ir vandens laikino pakeitimo galimybę visuose įrenginiuose.
65. Elektroninių ryšių inžinerinės sistemos daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose (aparatinės, elektroninių ryšių spintos, elektroninių ryšių lizdai, horizontalios trasos, kanalai, magistralinės trasos, skirstomosios dėžutės, elektroninių ryšių tinklų įvadai, įskaitant įvadus stoguose) turi būti suprojektuotos pagal Elektroninių ryšių įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles ir Elektroninių ryšių įstatymą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GYVENAMŲJŲ PATALPŲ (BUTŲ) PADALIJIMO, ATIDALIJIMO, SUJUNGIMO, PERDALIJIMO (AMALGAMACIJOS) REIKALAVIMAI
66. Reglamente numatomi reikalavimai taikomi daugiabučių pastatų pertvarkymo atvejais:
66.1. padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant (vykdant amalgamaciją) gyvenamąsias patalpas (butą);
67. Visais Reglamento 66 punkte nurodytais atvejais taikomi tokie privalomieji reikalavimai:
67.1. Draudžiama mažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebą bei kitų esminių statinių reikalavimų parametrus.
67.3. Būtina užtikrinti įvažiavimą į sklypą, priėjimą iki pastato ir pastato vidaus komunikacijų laisvą naudojimą pertvarkymo metu.
67.4. Projektuojant buto padalinimą į du ar daugiau butų, būtina įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba dalinamiems butams priskirti bendrojo naudojimo patalpas (koridorius, holas ar pan.), arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje.
VI SKYRIUS
NEGYVENAMIEJI PASTATAI
69. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos (vadovaujantis STR 1.01.03:2017), ir jų dalis, kuriose pagal STR 1.01.03:2017 reikalavimus būtina įrengti patalpas kūdikiams žindyti ir vystyti, šios patalpos turi atitikti Patalpų kūdikiams žindyti ir pervystyti įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-640 „Dėl Patalpų kūdikiams žindyti ir pervystyti įrengimo reikalavimų patvirtinimo“.
70. Žmonių judėjimo keliuose įrengiamų rampų (pandusų) išilginis nuolydis turi atitikti STR 2.03.01:2019 nustatytus reikalavimus.
71. Aptvarų, turėklų, baliustradų aukštis turi būti ne mažesnis kaip:
71.3. 1,20 m – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo ir internatinėse mokyklose (pirmosioms klasėms);
72. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatuose, bendrojo lavinimo mokyklose ir kitokios paskirties vaikų įstaigų pastatuose neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų, baliustradų su horizontaliu dalijimu, vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Vaikų ugdymo įstaigų pastatuose (vaikams, turintiems intelekto, psichosocialinę ir regos negalią) įrengiami ištisiniai arba tinklo turėklai.
73. Išoriniai laiptai ar jų dalys ir aikštelės, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus yra 0,9 m ir daugiau, turi turėti aptvarus.
74. Stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus.
75. Darbo, poilsio ir panašiose vietose neturi būti jokių išsikišusių konstrukcijų ar jų elementų, aštrių briaunų, kitokių žmones sužeisti ar sužaloti galinčių detalių. Rekonstruojamuose pastatuose, kai dėl esamų konstrukcijų ar paveldo apsaugos reikalavimų nėra galimybės visiškai įvykdyti šiame punkte nurodytų žmonių saugos reikalavimų, pavojingos vietos turi būti su apsauginiais įtaisais, įspėjamaisiais ženklais ar kitokiomis (garso, šviesos) priemonėmis, neleidžiančiomis prieiti prie pavojingų elementų.
76. Naujuose statomuose pastatuose, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos (vadovaujantis STR 1.01.03:2017), Reglamento 77 punkte nurodytais atvejais įrengiami ne mažiau kaip du liftai. Pastatuose iki 13,2 m aukščio (aukštis nustatomas vadovaujantis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“), kuriuose numatoma ne daugiau kaip 100 lankytojų per parą, gali būti įrengiamas bent vienas liftas.
77. Liftai įrengiami:
77.2. trijų aukštų ir aukštesniuose kitų grupių kitokių paskirčių pastatuose, kuriuose numatoma 100 ir daugiau lankytojų per parą;
78. Liftų šachtos ir liftų įrenginių patalpos negyvenamuosiuose pastatuose projektuojamos atsižvelgiant į HN 33:2026 reikalavimus. Jos negali būti šalia mokymo, vaikų žaidimų, poilsio, miegamųjų, darbo patalpų, kabinetų, bet kurios paskirties žiūrovų salių, pasitarimų, konferencijų patalpų, skaityklų ir kitokios paskirties patalpų, kuriose nuolat būna žmonių.
79. Asmeninio poilsio paskirties pastatams ir patalpoms taikomi gyvenamiesiems pastatams taikomi reikalavimai, išskyrus pastato energinio efektyvumo ir želdynų reikalavimus.
80. Vėdinimo įrangos patalpos ar kitos techninės patalpos, kuriose gali būti triukšmo ar vibracijos sklaidos šaltinių, negali būti įrengiamos šalia, virš ar po žiūrovų bei repeticijų salėmis, gyvenamaisiais, poilsio kambariais, palatomis, operacinėmis, klasėmis, auditorijomis, skaityklomis ir patalpomis, kuriose nuolat būna žmonių. Atskirais rekonstravimo ar patalpų remonto atvejais gali būti netaikomas šio punkto reikalavimas, numatant triukšmo ar vibracijos izoliavimo sprendinius ir atlikus specialiąją higieninę ekspertizę.
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI NEGYVENAMOJO PASTATO SKLYPO TVARKYMO REIKALAVIMAI
81. Statiniai sklype išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki besiribojančio žemės sklypo ribos ir kiti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai: statant naujus pastatus, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos (vadovaujantis STR 1.01.03:2017), išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams nustatyti insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimai. Rekonstruojant pastatus, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos (vadovaujantis STR 1.01.03:2017), trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
82. Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp inžinerinių tinklų ir statinių pamatų, susisiekimo komunikacijų, kitų inžinerinių statinių priimami ne mažesni už nustatytus Reglamento 3 priede.
ANTRASIS SKIRSNIS
AUTOMOBILIŲ SAUGYKLŲ PROJEKTAVIMAS
84. Šio skirsnio reikalavimai taikomi projektuojant ir statant pastatus, inžinerinius statinius ir patalpas, skirtas daugiau kaip 10 automobilių laikyti (saugoti), automobilių saugykloms, kurios yra formuojamos kaip kitos paskirties statinių patalpos, specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams, motociklams, dviračiams laikinai ar nuolat laikyti (saugoti).
85. Reglamentas nustato pagrindinius erdvinių planinių ir konstrukcinių sprendinių, taip pat automobilių saugyklose įrengiamų inžinerinių sistemų reikalavimus bei automobilių saugyklų išdėstymo principus.
86. Šio skirsnio reikalavimai netaikomi sprogstamosioms, nuodingosioms, infekcinėms ir radioaktyviosioms medžiagoms gabenti skirtų automobilių saugykloms.
Erdviniai planiniai ir konstrukciniai sprendimai
88. Patalpų, kuriose įrengiami automobilių pravažiavimai ir saugojimo vietos, vartų aukštis nuo grindų iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų, tarp jų ir iki inžinerinių įrenginių turi būti ne mažiau kaip 0,2 m didesnis už aukščiausios numatomos laikyti transporto priemonės aukštį, tačiau ne mažesnis kaip 2 m.
91. Daugiaaukštėse automobilių saugyklose grindų nuolydis ir įlajos įrengiami taip, kad išsilieję skysčiai nepatektų į rampą ir žemiau esančius aukštus.
92. Automobilių saugyklų rampoms keliami šie reikalavimai:
92.1. uždarų tiesių rampų išilginis nuolydis judėjimo ašies atžvilgiu turi būti ne didesnis kaip 18 procentų, kreivinių (sraigtinių) rampų – ne didesnis kaip 13 procentų, atvirų (neapsaugotų nuo atmosferos poveikio) rampų – ne didesnis kaip 10 procentų;
Inžinerinės sistemos
94. Automobilių saugyklų inžinerinės sistemos ir inžinerinė įranga įrengiamos vadovaujantis galiojančių normatyvinių dokumentų (STR 2.07.01:2003, STR 2.09.02:2005, techninis reglamentas „Liftai ir liftų saugos įtaisai“, Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-44 „Dėl Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“) ir Reglamento reikalavimais.
95. Elektros įrenginiai automobilių saugyklose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SANDĖLIAVIMO, GAMYBOS IR PRAMONĖS PASTATŲ REIKALAVIMAI
97. Šiame skirsnyje išdėstyti sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių bendrieji reikalavimai, projektiniai, planiniai ir tūriniai sprendiniai.
98. Šio skirsnio reikalavimai netaikomi sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyviųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių gamybos ir saugojimo statiniams, patalpoms.
Sklypo tvarkymo pagrindiniai reikalavimai
100. Projektuojant statinius, projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje (statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“) turi būti atsižvelgiama į gretimų teritorijų apsaugą nuo erozijos, užpelkėjimo, gruntinių vandenų ir atvirų vandens telkinių užteršimo gamybinėmis nuotekomis bei atliekomis.
101. Gamybos, pramonės statiniai turi būti išdėstyti taip, kad kenksmingas poveikis dirbantiesiems, vienų technologinių procesų kenksmingas poveikis kitiems technologiniams procesams, žaliavoms, įrenginiams ir produkcijai (gaminamai tiek sklype, tiek ir gretimuose sklypuose esančiuose gamybos statiniuose), taip pat gyventojų sveikatai ir buities sąlygoms neviršytų teisės aktuose gamybos statiniams nustatytų normų.
102.. Jei Sklype išdėstytuose gamybos statiniuose yra aplinkos oro taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių, tai kiti statiniai, kurie nesukelia tos taršos, turi būti išdėstomi uždaroje sklypo dalyje (aerodinaminiame šešėlyje), t. y. apribotose statiniais, apsaugotose nuo vėjų, atitolintose bei žemiau išdėstytose oro taršos pašalinimo iš gamybos statinių vėdinimo sistemų šalinamųjų vamzdžių atžvilgiu vietose.
103. Gamybos ir bandymo stotys, kuriose vykdomi itin kenksmingi procesai, sprogūs ir gaisro atžvilgiu pavojingi statiniai, taip pat degių, pavojingų cheminių medžiagų ir sprogių medžiagų sandėliai išdėstomi pagal specialiąsias gaisrinę saugą reglamentuojančias normas.
104. Gamybos statiniai, atviri gamybos įrenginiai, išskiriantys į atmosferą dujas, dūmus ir dulkes, sprogūs ir pavojingi gaisro atžvilgiu statiniai neturi būti išdėstyti kitų gamybos statinių atžvilgiu pavėjui nuo vyraujančios vėjų krypties pusės.
105. Vandens saugyklos – aušintuvai, šlamo nusodintuvai ir pan. – išdėstomi taip, kad įvykus avarijai išsiliejęs skystis nesukeltų sklype ar už jo ribų esančių statinių užtvindymo pavojaus.
106. Pursliniai baseinai išdėstomi taip, kad jų ilgoji kraštinė būtų statmena metų vasaros periodo vėjų vyraujančios krypties atžvilgiu.
107. Pažeistos žemės derlingojo dirvožemio sluoksnis rekultivuojamas ir (ar) tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“.
108. Sklypo paviršiaus nuolydžiai turi būti ne mažesni kaip 0,003 ir ne didesni kaip:
109. Jei sklypas yra ant šlaito ar jo papėdėje, teritorija turi būti apsaugota priemonėmis nuo užtvindymo iš aukštutinės žemės reljefo pusės.
110. Rezervuarų grupės ar pavieniai rezervuarai su ypač degiais, labai degiais, degiais skysčiais, suskystintomis degiomis dujomis, nuodingosiomis medžiagomis turi būti apsaugoti papildomomis priemonėmis, kad, įvykus antžeminių rezervuarų avarijai, išsilieję skysčiai nenutekėtų į aplinkines teritorijas, neužterštų grunto, paviršinių vandens telkinių ir nenutekėtų į nuotekų ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Susisiekimo komunikacijos
111. Sklype esantys geležinkeliai, hidraulinis, konvejerinis transportas ir pakabinamieji lynų keliai turi būti projektuojami pagal jų projektavimą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus. Atstumai nuo sklypo vidaus geležinkelio ašies iki sklypo statinių elementų nustatomi pagal Reglamento 2 priedą.
112. Sklype esantys keliai (gatvės), skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus ir (ar) statytojo užduotį, taip pat pagal normatyvinius dokumentus, nustatančius transporto pramonės reikalavimus. Vietos, kur sklypo keliai (gatvės) susikerta su pėsčiųjų keliais, projektuojamos pagal teritorijų planavimo dokumentus.
114. Kai šaligatvis priglaustas prie važiuojamosios dalies, jis turi būti borto lygyje, bet aukščiau važiuojamosios dalies ne mažiau kaip 15 cm.
115. Sklype sankirtos su geležinkeliais intensyviose dirbančiųjų perėjose neleidžiamos. Pagrindus nurodytų sankirtų viename lygyje būtinumą, jose turi būti įrengti šviesoforai ir garsinė signalizacija, užtikrintas matomumas, ne mažesnis už nustatytą normatyviniuose kelių saugos ir paskirties dokumentuose.
116. Sankirtos skirtinguose lygiuose turi būti numatytos šiais atvejais: susikertant stoties, tarp jų – ištraukimo, keliams; pervežant keliais skystus metalus ir šlaką; vykdant susikertančiuose keliuose manevrinius darbus ir nesant galimybės jų nutraukti intensyvaus žmonių eismo metu; užlaikant vagonus kelyje; intensyviai judant (daugiau kaip 50 maršrutų per parą abiem kryptimis).
Sklypo inžineriniai tinklai
117. Kai tai įmanoma, įvairios paskirties inžineriniai tinklai turi būti tiesiami kartu bendrose tranšėjose, tuneliuose, kanaluose, ant žemų atramų, pabėgių arba estakadų vadovaujantis visuomeninės sveikatos saugos ir priešgaisriniais norminiais reikalavimais ir tinklų saugaus eksploatavimo taisyklėmis. Leidžiama kloti požeminius apytakinio vandentiekio tinklus, šilumos tinklus ir dujotiekius kartu su technologiniais vamzdynais (išskyrus nurodytus Reglamento 124.2 papunktyje), nepaisant šilumos nešiklio parametrų ir technologiniais vamzdynais tiekiamų medžiagų.
119. Technologinės paskirties inžineriniai tinklai, kuriems nėra normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, projektuojami pagal projekto technologinės dalies užduotį.
Požeminiai inžineriniai tinklai
122. Inžineriniai tinklai, klojami kelio važiuojamojoje dalyje, turi būti visais atvejais įgilinti žemiau važiuojamosios dalies dangos konstrukcijos.
123. Kanaluose ir tuneliuose leidžiama kloti degiųjų dujų tinklus (gamtinių, šalutinių naftos dujų, dirbtinių maišytų ir suskystintųjų angliavandenilių), kurių slėgis iki 0,6 MPa (6 kg/cm2) kartu su kitais vamzdynais ir elektroninio ryšio kabeliais, jei kanaluose ir tuneliuose bus įrengtas vėdinimas pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus.
124. Neleidžiama tuneliuose kartu kloti:
124.1. degiųjų dujų vamzdynų su jėgos ir apšvietimo kabeliais, išskyrus kabelius kanalui ar tuneliui apšviesti;
124.2. šilumos tinklų su suskystintųjų dujų tinklais, deguonies vamzdynais, azoto vamzdynais, šalčio vamzdynais, degiųjų, lakiųjų, pavojingųjų cheminių medžiagų vamzdynais ir buitinio nuotakyno vamzdynais;
124.3. degiųjų skysčių vamzdynų su jėgos ir ryšių kabeliais, priešgaisrinio vandentiekio ir savitakio nuotakyno vamzdynais;
125. Pavojingųjų cheminių medžiagų, kurios gali degti ir sprogti, kanalai ir tuneliai tiekimo vamzdynams išdėstyti privalo turėti išėjimus ne rečiau kaip kas 60 m ir jų galuose.
126. Požeminiai inžineriniai tinklai turi būti išdėstyti lygiagrečiai bendroje tranšėjoje. Atstumai tarp inžinerinių tinklų, taip pat nuo šių tinklų iki pastatų ir inžinerinių statinių pamatų turi būti minimalūs, atsižvelgiant į tinklų kamerų, šulinių ir kitų elementų matmenis ir išdėstymą, tinklų tiesimo ir priežiūros reikalavimus.
127. Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) nuo požeminių tinklų iki statinių pamatų, susisiekimo komunikacijų ir kitų inžinerinių statinių turi būti ne mažesni už nustatytus Reglamento 3 priede. Mažiausi atstumai nuo dujotiekių iki statinių nustatyti Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
128. Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp gretimų inžinerinių tinklų, kai jie klojami lygiagrečiai, turi būti ne mažesni už nustatytus Reglamento 4 priede.
129. Vietose, kur vamzdynai susikerta (išskyrus elektros tinklus, nuotakyną, kertantį vandentiekį, ir nuodingų bei dvokiančių skysčių vamzdynus), atstumas pagal vertikalę (prošvaisoje) turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m.
130. Geriamojo vandentiekio vamzdynas turi būti tiesiamas virš nuotakyno arba virš vamzdyno, kuriuo tiekiamos pavojingosios skystosios cheminės medžiagos, ne mažesniu kaip 0,4 m atstumu.
131. Geriamojo vandentiekio įvadą, kai vamzdžio diametras yra iki 150 mm, leidžiama tiesti be įdėklų po nuotakynu, jeigu atstumas tarp susikertančių vamzdžių – ne mažesnis kaip 0,5 m.
132. Kai atviros šildymo sistemos šilumos tinklai su vandens nešikliu ar karšto vandens tinklai yra bekanaliai, atstumas pagal vertikalę nuo šių tinklų iki aukščiau ir žemiau išdėstyto nuotakyno turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.
133. Išdėstant sklypuose kitos paskirties inžinerinius tinklus pagal vertikalę, vadovaujamasi šių tinklų techninius reikalavimus nustatančiais normatyviniais dokumentais.
Antžeminiai ir pakeltieji (viršžeminiai) inžineriniai tinklai
135. Pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų vamzdynų, vamzdynų, taip pat buitinio nuotakyno vamzdynų neleidžiama išdėstyti atvirose tranšėjose ir latakuose.
136. Pakeltieji (viršžeminiai) inžineriniai tinklai tiesiami ant atramų, statomų aukščiau sklypo žemės paviršiaus altitudžių, estakadų, galerijose arba ant statinių sienų ar kitų konstrukcijų.
137. Neleidžiama tiesti:
137.1. tranzitinių sklypo vidaus vamzdynų, kuriais tiekiami degieji skysčiai ir dujos, ant estakadų, pavieniui stovinčių kolonų ir atramų iš žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų, taip pat ant pastatų sienų ir stogų, išskyrus I atsparumo ugniai laipsnio Cg, Dg ir Eg kategorijų pagal gaisro pavojų pastatus. Sklypo vidaus tinklai laikomi tranzitiniais tų pastatų atžvilgiu, kuriuose negaminama ir nevartojama skysčių ir dujų, tiekiamų nurodytais vamzdynais;
138. Pakeltieji (viršžeminiai) vamzdynai, kuriais tiekiami degieji skysčiai, tiesiami ant pavienių atramų, estakadų ir pan., turi būti išdėstyti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo pastatų ir inžinerinių statinių sienų su angomis. Iki sienų be angų šis atstumas gali būti sumažintas iki 0,5 m.
139. Aukštis nuo žemės paviršiaus iki vamzdžių apačios ar izoliacijos paviršiaus, kai jie klojami ant aukštų atramų, turi būti ne mažesnis kaip:
139.3. susikirtimo su vidiniais geležinkelio privažiuojamaisiais ir bendro naudojimo keliais vietose – pagal normatyvinius dokumentus, nustatančius geležinkelio techninius reikalavimus;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI ŠALDOMŲJŲ PASTATŲ IR PATALPŲ REIKALAVIMAI
Erdviniai planiniai ir konstrukciniai sprendimai
140. Patalpose, skirtose darbuotojams sušilti, turi būti įrengtos spintelės aprangai šildyti ir džiovinti bei šildytuvai. Daugiaaukščiuose šaldomuosiuose pastatuose tokios patalpos turi būti įrengtos kas antrame aukšte, vienaaukščiuose – ne toliau kaip 100 m nuo darbo vietos.
141. Šaldomųjų pastatų lauko sienų gelžbetoninės plokštės turi būti iš XF4 aplinkos poveikio klasės betono, kai kyla cikliško užšaldymo ir atitirpimo poveikio rizika (Lietuvos standartas LST EN 206-1:2026 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis. 1 dalis. Eksplotacinės savybės, reikalavimai, vidinė gamybos kontrolė ir atskirų verčių vertinimo kriterijai“ (toliau – LST EN 206-1:2026).
142. Išorinio laikančiojo gelžbetoninės plokštės sluoksnio storis apskaičiuojamas, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 120 mm.
143. Šaldomųjų pastatų gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės betono, kai kyla cikliško užšaldymo ir atitirpimo poveikio rizika (LST EN 206-1:2026).
144. Šaldomųjų pastatų lauko sienas leidžiama projektuoti iš 15 stiprio gniuždant klasės (normalizuotas stipris gniuždant turi būti ne mažesnis kaip 15,0 N/mm2) silikatinių plytų.
145. Pertvaros (atitvaros) tarp kamerų turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės betono, kai kyla cikliško užšaldymo ir atitirpimo poveikio rizika (LST EN 206-1:2026), surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų.
146. Šaldomųjų pastatų denginių su ritinine (bitumo) ar mastikos danga nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 procento. Daugiaaukščiuose šaldomuosiuose pastatuose turi būti įrengti lietaus vandens šalintuvai.
147. Šaldymo kamerų, koridorių, vestibiulių ir platformų grindų danga turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės betono, kai kyla cikliško užšaldymo ir atitirpimo poveikio rizika (LST EN 206-1:2026).
149. Projektuojant šaldomuosius pastatus, kurių šaldomose patalpose bus neigiama temperatūra, numatomos priemonės, apsaugančios pamatų ir grindų pagrindus (gruntą) nuo įšalo. Siekiant apsaugoti gruntą nuo įšalo, įrengiamos grunto šildymo sistemos (elektrinis šildymas, šildymas naudojant neužšąlančius skysčius ir pan.), vėdinamas pogrindis ir kitos apsaugos sistemos.
150. Grunto apsaugos nuo įšalo sistemos įrengiamos po patalpomis, kuriose bus neigiama temperatūra, taip pat po koridoriais, vestibiuliais, liftų šachtomis, susisiekiančiomis su šiomis patalpomis.
151. Projektuojant šaldomųjų pastatų su grunto šildymo sistemomis pamatus skaičiuojamasis grunto sezoninio įšalo gylis pamatų išoriniame perimetre nustatomas vadovaujantis Reglamento 4 lentele.
4 lentelė
| Eil. Nr. |
Vidutinė metinė oro temperatūra statybos rajone 0C |
Skaičiuojamasis įšalo gylis m |
| 1. |
Nuo 3 iki 5 |
1,2 dfn |
| 2. |
5 ir aukštesnė |
1,3 dfn |
Pastaba. dfn – didžiausias dirvožemio įšalo gylis, galimas vieną kartą per 50 metų, nustatomas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-320 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“ patvirtinimo“, reikalavimais.
153. Vėdinamo pogrindžio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m nuo planuojamo grunto paviršiaus iki perdangos apatinio paviršiaus. Pogrindyje neturi būti sijų, kurių aukštis didesnis kaip 1/3 pogrindžio aukščio. Pogrindyje draudžiama įrengti šaltnešio tiekimo inžinerines sistemas bei vamzdynus.
155. Pogrindžio perdangos laikančiųjų gelžbetoninių konstrukcijų apsauginio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Vėdinamo pogrindžio perdangos gelžbetoniniai elementai turi būti pagaminti iš ne žemesnio kaip XF4 aplinkos poveikio klasės betono, kai kyla cikliško užšaldymo ir atitirpimo poveikio rizika (LST EN 206-1:2026).
156. Kolonos šaldomosiose patalpose, koridoriuose, ant platformų, taip pat platformų, transportavimo koridorių ir vestibiulių sienos bei metalinės kamerų sienos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti gabenant krovinius.
157. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti atitvarinės konstrukcijos be tuštymių iš graužikų poveikiui atsparių medžiagų, ištisinės ir be tuštymių lauko durys, vartai ir liukų dangčiai, vėdinimo sistemų kanalų uždarymo įranga, 0,6 m aukštyje nuo grindų lygio esančių vėdinimo ir oro kanalų angų apsauga metaliniu tinklu, kurio kiaurymės ne didesnės kaip 12×12 mm.
158. Atitvarinėse konstrukcijose naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos turi atitikti šiuos reikalavimus:
160. Šilumos ir garo izoliacijai bei patalpų vidaus apdailai gali būti naudojami tik pastato projekto techninėse specifikacijose –statybos produktų standartuose ir techniniuose liudijimuose– nustatytus reikalavimus atitinkantys statybos produktai.
161. Šaldomųjų patalpų, kuriose temperatūra –4 0C ir aukštesnė, grindys, įrengtos ant nešildomo grunto, turi būti su 1,5 m pločio šilumos izoliacija per visą išorinių sienų perimetrą. Šios šilumos izoliacijos šiluminė varža turi būti lygi išorinių sienų šiluminei varžai. Kai temperatūra patalpose yra žemesnė kaip –4 0C, visame grindų plote turi būti įrengta šilumos izoliacija, kurios šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 2,0 m2 K/W.
Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas
162. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti įrengtas geriamojo ir gamybinio vandens vandentiekis ir nuotekų šalintuvas.
163. Šaldomuosiuose pastatuose gamybinio vandentiekio sistema įrengiama konstrukcijų paviršiuje (atvirai). Draudžiama įrengti vandentiekio sistemas šaldomosiose patalpose.
164. Šaldytuvų įrangai ir aparatams aušinti leidžiama naudoti techninės kokybės vandenį, kuris atitinka šiuos reikalavimus:
165. Įkrovimo stočių elektrolitinių ir savaeigių mašinų remonto patalpose įrengiamas bent vienas 500 m2 ploto laistymo čiaupas, bet ne mažiau kaip du čiaupai viename aukšte, krovinių platformose – ne rečiau kaip kas 25 m.
168. Vanduo, panaudotas oro aušintuvams atšildyti, naudojamas recirkuliacinėse vandentiekio sistemose ar kitiems technologiniams poreikiams.
170. Pastato nuotakyno vamzdžiai, įrengti šaldomosiose ar nešildomosiose patalpose, turi būti šildomi (įrengiama vamzdžių šildymo sistema).
Statybos techninio reglamento
STR 2.02.12:2026 „Pastatai“
1 priedas
PASTATŲ SKLYPŲ UŽSTATYMO TANKIO, INTENSYVUMO REIKALAVIMAI
1. Jei teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas kitos paskirties gyvenamojo naudojimo būdo sklypo užstatymo tankis, statant vienbutį ar dvibutį pastatą taikomi šie sklypo užstatymo tankio dydžiai:
1 lentelė
| Eil. Nr. |
Sklypo plotas m2 |
Maksimalus sklypo užstatymo tankis procentais |
| 1. |
iki 400 |
45 |
| 2. |
virš 400 iki 600 |
40 |
| 3. |
virš 600 iki 900 |
35 |
| 4. |
virš 900 iki 1 500 |
30 |
| 5. |
virš 1 500 iki 2 500 |
25 |
| 6. |
virš 2 500 ir daugiau |
20 |
2. Žemės ūkio paskirties žemės sklype, ūkininko sodyboje, jei teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas žemės sklypo užstatymo tankis, statomo gyvenamojo pastato užimamas žemės plotas neturi viršyti 1 000 m2, bendras užstatymo tankis – 50 procentų.
3. Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Statybos techninio reglamento
STR 2.02.12:2026 „Pastatai“
2 priedas
ATSTUMAI NUO SKLYPO VIDAUS GELEŽINKELIO AŠIES IKI STATINIŲ ELEMENTŲ
| Eil. Nr. |
Statinių elementai |
Atstumai m, kai geležinkelio vėžė mm |
|
|
|
1520 (1524) |
750 |
|
| 1. |
Išorinės pastatų sienų ar išsikišusių dalių (piliastrų, kontraforsų, prieangių, laiptų ir pan.) pusės: a) kai nėra išėjimų iš pastato b) kai yra išėjimai iš pastato c) kai yra išėjimai iš pastato ir įrengti aptvariniai barjerai (ne ilgesni kaip 10 m), išdėstyti tarp išėjimų iš pastato ir geležinkelių, lygiagretūs pastato sienoms. |
3,1 6,0 4,5
|
2,3 5,0 3,5
|
| 2. |
Pavienės kolonos, gamybinių pastatų vartų angų ar pastato išsikišusių dalių (piliastrų, kontraforsų, prieangių, laiptų ir pan.) statramsčiai, kai jų ilgis išilgai kelio ne didesnis kaip 1000 mm; išpylimo ir įpylimo, pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai, judamojo sąstato techninio aptarnavimo, ekipuotės, remonto įtaisai, taip pat kiti technologiniai įtaisai ne darbo padėtyje, išdėstyti stoties keliuose (išskyrus pagrindinius priėmimo ir išvažiavimo kelius). |
pagal statinių priartėjimo prie geležinkelio gabaritą, nustatytą normatyviniais geležinkelio projektavimo dokumentais |
pagal statinių priartėjimo prie geležinkelio gabaritą, nustatytą normatyviniais geležinkelio projektavimo dokumentais |
| 3. |
Apvalių rąstų sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 m3. |
5,0 |
4,5 |
| 4. |
Miško medžiagos, skiedrų ir pjuvenų sandėlis, kurio talpa – iki 5000 m3. |
10,0 |
9,5 |
| 5. |
Degiųjų skysčių sandėlis, kurio talpa – iki 2 000 m3. |
20 |
19,5 |
| 6. |
Degiųjų skysčių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 m3. |
10,0 |
9,5 |
| 7. |
Akmens anglies sandėlis, kurio talpa – iki 100 000 t. |
5,0 |
4,5 |
| 8. |
Trupininių durpių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 t. |
10,0 |
9,5 |
| 9. |
Kastinių durpių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 t. |
10,0 |
9,5 |
Pastabos:
1. Įmonės ir teritorijos, kuriai reikia apsaugos, išoriniai aptvarai išdėstomi per atstumą, ne mažesnį kaip 5 m nuo geležinkelio.
2. Geležinkelio priartėjimo prie apvalių rąstų rietuvės, kurios talpa didesnė kaip 10 000 m3, atstumas turi būti pagal miško medžiagų sandėlių projektavimo normas.
3. Geležinkelį tiesti tarp kelio ir pastato sienos, iš kurios numatytas autotransporto priemonių išvažiavimas, leidžiama tik pagal technologinius reikalavimus; šiuo atveju atstumas tarp pastato sienos iki kelio ašies turi būti ne mažesnis kaip 6 m.
Statybos techninio reglamento
STR 2.02.12:2026 „Pastatai“
3 priedas
Horizontalūs atstumai (PROŠVAISOJE) tarp inžinerinių tinklų ir statinių pamatų, susisiekimo komunikacijų, kitų inžinerinių statinių
1 lentelė
|
Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalioji prošvaisa m |
|||
| Statinių pamatai |
Tvorų pamatai |
Gatvės bortai |
Pylimo papėdė, griovio viršaus kraštas |
||
| 1. |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
5(2) |
3(1) |
1 |
1 |
| 2. |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1. |
ūkinių nuotekų |
3(2) |
1,5(1) |
0,5 |
1 |
| 2.2. |
lietaus vandens |
3(2) |
1,5(1) |
0,5 |
1 |
| 2.3. |
lauko drenažo |
2 |
1,0 |
0,5 |
1 |
| 2.4. |
statinio drenažo |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
- |
| 3. |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 3.1. |
bekanalis |
5 |
3 |
1 |
1 |
| 3.2. |
kanaluose (nuo krašto) |
2 |
1.5 |
0,5 |
1 |
| 4. |
Atliekų pneumovamzdynai |
2 |
1 |
0,5 |
1 |
| 5. |
Komunikacijų kolektoriai |
2,0 |
1,5 |
0,5 |
1 |
2 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalioji prošvaisa m |
||
| Nuo geležinkelio kraštinio bėgio ar tinklo atramų pamato iki |
||||
| 1 520 arba 1420 mm |
750 mm |
ryšių ir kontaktinio |
||
| 1. |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
4 |
2,8 |
3 |
| 2. |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
| 2.1. |
ūkinių nuotekų |
4 |
2,8 |
1,5 |
| 2.2. |
lietaus vandens |
4 |
2,8 |
1,5 |
| 2.3. |
lauko drenažo |
4 |
2,8 |
1 |
| 2.4. |
statinio drenažo |
0,4 |
0,4 |
- |
| 3. |
Šilumotiekis: |
|
|
|
| 3.1. |
bekanalis |
4 |
2,8 |
3 |
| 3.2. |
kanaluose (nuo krašto) |
4 |
2,8 |
1,5 |
| 4. |
Atliekų pneumovamzdynai |
4 |
2,8 |
1 |
| 5. |
Komunikacijų kolektoriai |
4 |
2,8 |
1,5 |
Pastabos:
1. Atstumai nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki kitų statinių (pastatų, inžinerinių statinių ir pan.) nurodyti mažiausi. Norint šiuos atstumus sumažinti (atsižvelgiant į statybos produktų, iš kurių tiesiami inžineriniai tinklai, savybes), kiekvieną konkretų projekto sprendinį privaloma derinti su prisijungimo sąlygas atitinkamų tinklų statybai išduodančiu subjektu. Tokiu atveju statytojas ar projektuotojas pagrindžia, kad numatytos taikyti kompensacinės priemonės atitinkamų inžinerinių tinklų avarijos riziką ar kitą neleistiną poveikį apriboja ne blogiau nei šio priedo lentelėse nustatytų atstumų laikymasis.
2. Lentelėse, skliaustuose, nurodyti mažiausi atstumai, kai inžineriniai tinklai tiesiami apsauginiame dėkle.
Statybos techninio reglamento
STR 2.02.12:2026 „Pastatai“
4 priedas
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) TARP INŽINERINIŲ TINKLŲ
1 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų m |
|||
| Vandentiekio |
Ūkinių nuotekų |
Lietaus vandens |
Drenažo |
||
| 1. |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,5(1) |
0,5(1,5) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2. |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1. |
ūkinių nuotekų |
0,5(1,5) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 2.2. |
lietaus vandens |
0,4(1) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 2.3. |
lauko drenažo |
0,4(1) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 3. |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 3.1. |
bekanalis |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 3.2. |
kanaluose (nuo kanalo krašto) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 4. |
Atliekų pneumovamzdynai |
0,6(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4 |
| 5. |
Komunikacijų kolektoriai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4 |
2 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų m |
|||
| Bekanalinis šilumotiekis |
Šilumotiekis kanaluose |
Atliekų pneumovamzdynai |
Komunikacijų kolektoriai |
||
| 1. |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2. |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1. |
ūkinių nuotekų |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2.2. |
lietaus vandens |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2.3. |
lauko drenažo |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 3. |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 3.1. |
bekanalis |
0,2 |
0,4 |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 3.2. |
kanaluose (nuo kanalo krašto) |
0,4 |
0,2 |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 4. |
Atliekų pneumovamzdynai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 5. |
Komunikacijų kolektoriai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
Pastabos:
1. Atstumai nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki kitų statinių (pastatų, inžinerinių statinių ir pan.) nurodyti mažiausi. Norint šiuos atstumus sumažinti (atsižvelgiant į statybos produktų, iš kurių tiesiami inžineriniai tinklai, savybes), kiekvieną konkretų projekto sprendinį privaloma derinti su prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas išdavusiomis institucijomis, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
2. Lentelėse skliaustuose nurodyti mažiausi atstumai, kai tiesiami nauji inžineriniai tinklai šalia esamų, pastatytų iš tuo metu statyboje naudotų statybos produktų, ir nėra galimybės išlaikyti naujiems inžineriniams tinklams tiesti nustatytų atstumų.