LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. birželio 6 d. Nr. XIV-2680
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato informacijos, reikalingos minimaliam Lietuvos subjektų grupių ar tarptautinių subjektų grupių uždirbto pelno efektyviajam apmokestinimo lygiui Europos Sąjungoje užtikrinti, teikimo tvarką.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyrių laikoma Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) teritorija ir kurie priklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, kurios pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodomos metinės pajamos, įskaitant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų subjektų pajamas, ne mažiau kaip 2 iš 4 finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, yra 750 000 000 eurų arba didesnės.
2. Jeigu vieni ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų 4 finansinių metų yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba apskaičiuojama 750 000 000 padauginus iš tų finansinių metų dienų skaičiaus ir padalijus iš 365.
3. Šis įstatymas netaikomas neįtrauktaisiais subjektais laikomiems subjektams:
4. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip, neįtrauktuoju subjektu, kuriam šis įstatymas netaikomas, taip pat laikomas:
1) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kuris veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas, arba kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria papildoma šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų veikla;
2) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kurio beveik visas pajamas sudaro pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktus į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiami dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai.
5. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto nelaikyti neįtrauktuoju subjektu ir toks jo pasirinkimas galioja 5 finansinius metus iš eilės, skaičiuojant nuo finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą pradeda taikyti. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas neatšaukia šio pasirinkimo pasibaigus 5 finansiniams metams, jis automatiškai pratęsiamas ir taikomas iki tų finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą atšaukia. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą atšaukia, jis negali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto laikyti neįtrauktuoju subjektu 5 finansinius metus iš eilės, skaičiuojant nuo finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimo atšaukimą pradeda taikyti.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apmokestinamasis pelnas – papildiniu mokesčiu apmokestinamas pelnas, apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 27 straipsnyje nustatytas taisykles.
2. Apmokestinamasis subjektas – Lietuvos subjektų grupei arba tarptautinei subjektų grupei priklausantis subjektas, taip pat pagrindinio subjekto, priklausančio tarptautinei subjektų grupei, nuolatinė buveinė.
3. Bendrasis subjektas – subjektas, kurio 50 procentų ar didesnė nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kuris to subjekto finansinius rezultatus konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodo taikydamas nuosavybės metodą. Bendruoju subjektu nelaikomas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, jeigu jis privalo taikyti pajamų įtraukimo taisyklę;
3) subjektas, kurio nuosavybės dalis Lietuvos subjektų ar tarptautinei subjektų grupei priklauso per tiesiogiai tą nuosavybės dalį turintį neįtrauktąjį subjektą ir kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
a) veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad savo investuotojų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas;
c) beveik visas jo pajamas sudaro pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktus į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiami dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai;
4) subjektas, kuris priklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, sudarytai tik iš neįtrauktųjų subjektų;
4. Bendrojo subjekto grupė – bendrasis subjektas ir jo patronuojamasis (patronuojamieji) subjektas (subjektai).
5. Bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas:
1) subjektas, kurio turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus konsoliduoja arba privalėtų konsoliduoti bendrasis subjektas, arba
6. Draudimo investavimo subjektas – subjektas, kuris atitiktų šiame straipsnyje apibrėžiamą investicinio fondo arba nekilnojamojo turto investavimo subjekto sąvoką, jei nebūtų įsteigtas vykdant įsipareigojimus pagal draudimo ar anuiteto sutartį ir jei visiškai nepriklausytų subjektui, kuriam taikomas tos jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje jis veikia kaip draudimo bendrovė, reguliavimas.
7. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas – subjektas, kuris teikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 44 straipsnį.
8. Efektyvusis mokesčio tarifas – mokesčio tarifas, apskaičiuojamas Direktyvos (ES) 2022/2523 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Finansiniai metai – ataskaitinis laikotarpis, kuriam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas sudaro konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Pagal šio straipsnio 16 dalies 4 punktą – kalendoriniai metai.
10. Investavimo subjektas:
2) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų tiesiogiai priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui arba netiesiogiai per tokių subjektų grandinę ir kuris išimtinai arba beveik išimtinai vykdo turto valdymo arba lėšų investavimo veiklą šių subjektų naudai;
3) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų vertės priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui ir kurio beveik visos pajamos yra dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai, kurie Direktyvos (ES) 2022/2523 taikymo tikslais nėra įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
11. Investicinis fondas – subjektas arba struktūra, atitinkantys visas šias sąlygas:
1) skirti investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti;
3) investuotojams suteikia galimybę sumažinti sandorių, tyrimo ir analizės sąnaudas arba kolektyviai paskirstyti riziką;
4) skirti investicinėms pajamoms ar kapitalo vertės padidėjimo pajamoms gauti arba apsaugai nuo konkretaus ar bendro įvykio ar rezultato;
5) jų investuotojai įnašo pagrindu turi teisę gauti grąžą iš investicinio fondo turto arba iš pajamų, gautų iš to turto;
6) jiems arba jų valdytojams taikomas investiciniams fondams skirtas reguliavimo, įskaitant kovos su pinigų plovimu ir investuotojų apsaugos reguliavimą, režimas jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jie yra įsteigti arba valdomi;
12. Iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tai pačiai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausančio apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis ir kurio didesnė nei 20 procentų nuosavybės dalis, suteikianti teisę į pelną, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam ar keliems asmenims, kurie nėra tai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausantys apmokestinamieji subjektai, ir kuris nelaikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine, investavimo subjektu arba draudimo investavimo subjektu.
13. Įtrauktasis mokestis – kaip ši sąvoka suprantama pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 20 straipsnį.
14. Jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikcijai priklausanti teritorija, turinti finansinę autonomiją.
15. Kompetentingos institucijos – dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, tarptautinės sutarties dėl informacijos mainų mokesčių srityje arba Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“, šalių institucijos, šių šalių įgaliotos keistis mokesčių informacija.
16. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos:
1) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, kuriose to subjekto ir subjektų, kurių kontroliuojamoji dalis priklauso tam subjektui, turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai;
2) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, jeigu subjektas atitinka subjektų grupės sąvoką, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 43 dalies 2 punkte;
3) ne pagal priimtinus apskaitos standartus pagrindinio patronuojančiojo subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, kurios vėliau buvo koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų;
4) jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas nesudaro finansinių ataskaitų, nurodytų šios dalies 1–3 punktuose, finansinės ataskaitos, kurios būtų sudaromos, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas privalėtų jas sudaryti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus arba kitus finansinės apskaitos standartus, jeigu tokios finansinės ataskaitos būtų koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų.
17. Kontroliuojamoji dalis – subjekto nuosavybės dalis, kurios turėtojas privalo arba būtų privalėjęs turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus konsoliduoti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus. Pagrindinis subjektas turi savo nuolatinių buveinių kontroliuojamąsias dalis.
18. Kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka – mokesčių taisyklių rinkinys, išskyrus reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, pagal kurį tiesioginiam arba netiesioginiam užsienio subjekto dalininkui arba nuolatinės buveinės pagrindiniam subjektui taikomas mokestis už jam tenkančią to užsienio apmokestinamojo subjekto uždirbtų pajamų dalį arba visas uždirbtas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos dalininkui yra paskirstomos.
19. Lietuvos subjektų grupė – subjektų grupė, kurios visų apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas yra Lietuvoje.
20. Materialiojo turto grynoji balansinė vertė – materialiojo turto pradinės ir galutinės vertės vidurkis, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą, išeikvojimą ir vertės sumažėjimą, kaip nurodyta finansinėse ataskaitose.
21. Mažus mokesčius mokantis apmokestinamasis subjektas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra mažų mokesčių jurisdikciją turinčioje teritorijoje;
22. Mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikciją turinti teritorija, kurioje Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė gauna grynojo reikalavimus atitinkančio pelno, kuris apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 26 straipsnį ir kuriam taikomas efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15 procentų. Sąvoka taikoma Lietuvos subjektų grupei ir tarptautinei subjektų grupei kiekvieniems finansiniams metams atskirai.
23. Minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas – taikymas apmokestinimo priemonių, kurias sudaro:
1) pajamų įtraukimo taisyklė, pagal kurią Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausantis patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį, susijusią su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais, ir
24. Nekilnojamojo turto investavimo subjektas – daug savininkų, kurie nėra tarpusavyje susiję asmenys, turintis subjektas, kurio valdomą turtą daugiausia sudaro nekilnojamasis turtas ir kuriam taikomas vienas apmokestinimo lygis (pajamas apmokestinant tik šio subjekto arba jo savininkų lygiu), kurio taikymas atidedamas ne ilgiau kaip vieniems metams.
25. Nuolatinė buveinė:
1) verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje ta vieta laikoma nuolatine buveine pagal sudarytą ir taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir jeigu šioje teritorijoje apmokestinant pajamas šios pajamos buveinei priskiriamos pagal nuostatą, panašią į pateiktą iš dalies pakeistos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 7 straipsnyje;
2) jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nėra taikoma, – verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje pajamos tokiai verslo vietai priskirtos ir apmokestintos grynąja verte panašiu būdu, kokiu apmokestinami jos rezidentai mokesčių mokėtojai;
3) jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje nėra pelno mokesčio sistemos, – toje teritorijoje esanti verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, kuri būtų laikoma nuolatine buveine pagal iš dalies pakeistą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinę sutartį dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo, jeigu tokia jurisdikciją turinti teritorija būtų turėjusi teisę apmokestinti pajamas, kurios būtų priskirtinos tai verslo vietai pagal tos sutarties 7 straipsnį;
4) šios dalies 1–3 punktuose nenurodyta verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, per kurią vykdomos operacijos už jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra subjekto buvimo vieta, ribų, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje tokioms operacijoms priskirtinos pajamos neapmokestinamos.
26. Nuosavybės dalis – nuosavo kapitalo dalis, suteikianti teisę į subjekto arba nuolatinės buveinės pelną, kapitalą ar rezervus.
27. Pagrindinis patronuojantysis subjektas:
1) subjektas, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso kito subjekto kontroliuojamoji dalis ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nepriklauso jokiam kitam subjektui, turinčiam jo kontroliuojamąją dalį;
28. Pagrindinis subjektas – subjektas, kuris į savo finansines ataskaitas įtraukia nuolatinės buveinės finansinėje apskaitoje parodytą grynąjį pelną arba nuostolius.
29. Papildinis mokestis – jurisdikciją turinčiai teritorijai arba apmokestinamajam subjektui pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 27 straipsnį apskaičiuojamas mokestis.
30. Paskirtasis duomenis teikiantis subjektas – apmokestinamasis subjektas, išskyrus pagrindinį patronuojantįjį subjektą, kurį Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė paskiria šios grupės vardu vykdyti Direktyvos (ES) 2022/2523 44 straipsnyje nustatytas duomenų teikimo prievoles.
31. Patronuojantysis subjektas – pagrindinis patronuojantysis subjektas, jeigu jis nėra neįtrauktasis subjektas, taip pat tarpinis patronuojantysis subjektas ir iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas.
32. Pelno nesiekianti organizacija – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
1) jis įsteigtas ir veikia rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje religijos, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto, švietimo ar kitais panašiais tikslais arba kaip profesinė organizacija, verslo asociacija, prekybos rūmai, profesinė sąjunga, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, piliečių lyga arba organizacija, kurių vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės puoselėjimas;
2) jo beveik visos iš šios dalies 1 punkte nurodytos veiklos gaunamos pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu jo rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje;
4) jo pajamos arba turtas negali būti paskirstomi privatiems asmenims ar ne labdaros subjektams arba naudojami jų naudai, išskyrus atvejus, kai subjektas teikia labdarą arba mokamas pagrįstas atlygis už suteiktas paslaugas ar už turto ar kapitalo naudojimą, arba atliekamas mokėjimas už šio subjekto įsigytą turtą, atitinkantis tikrąją to turto rinkos kainą;
5) baigus jo veiklą, jį likvidavus ar subjektui pasibaigus visas jo turtas turi būti paskirstytas arba grąžintas to subjekto rezidavimo vietos jurisdikciją turinčios teritorijos pelno nesiekiančiai organizacijai arba valstybei, įskaitant valstybės subjektą, ar jos politiniam vienetui;
33. Pensijų fondas:
1) subjektas, kuris įsteigtas ir veikia jurisdikciją turinčioje teritorijoje išimtinai arba beveik išimtinai tam, kad administruotų arba mokėtų pensijų išmokas ir papildomas arba vienkartines išmokas asmenims, ir reguliuojamas tos jurisdikciją turinčios teritorijos arba jos politinio vieneto ar vietos valdžios, arba nurodytos išmokos užtikrinamos ar kitaip apsaugomos nacionaliniais teisės aktais ir finansuojamos iš turto fondo, kuris valdomas patikėjimo teise arba patikėtojo, kad užtikrintų atitinkamų pensinių įsipareigojimų vykdymą Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės nemokumo atveju;
34. Pensijų paslaugas teikiantis subjektas – subjektas, kuris įsteigtas ir veikia išimtinai arba beveik išimtinai tam, kad investuotų lėšas šio straipsnio 33 dalies 1 punkte nurodytų subjektų naudai arba vykdytų veiklą, kuria papildoma šių subjektų reguliuojama veikla, nurodyta šio straipsnio 33 dalies 1 punkte, ir kuris priklauso tai pačiai subjektų grupei, kaip ir tą reguliuojamą veiklą vykdantys subjektai.
35. Priimtini finansinės apskaitos standartai – tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai arba tarptautiniai apskaitos standartai, priimti pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo su visais pakeitimais, taip pat Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių narių, Australijos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Kanados, Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo, Japonijos, Meksikos Jungtinių Valstijų, Naujosios Zelandijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos Respublikos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos, Singapūro Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrieji apskaitos principai.
36. Reikalavimus atitinkanti nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė – taisyklių rinkinys, kuris taikomas pagal jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisę, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia su šiomis taisyklėmis susijusi nauda, ir kuris yra:
1) lygiavertis Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytoms taisyklėms arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytoms taisyklėms, pagal kurias renkama tai teritorijai priskirtina su tarptautinės subjektų grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais susijusi papildinio mokesčio dalis, kuri nebuvo apskaičiuota taikant pajamų įtraukimo taisyklę, ir
2) administruojamas taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
37. Reikalavimus atitinkanti pajamų įtraukimo taisyklė – taisyklių rinkinys, kuris taikomas pagal jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisę, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia su šiomis taisyklėmis susijusi nauda, ir kuris yra:
1) lygiavertis Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytoms taisyklėms arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytoms taisyklėms, pagal kurias tarptautinės subjektų grupės arba vietos subjektų grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną dalį papildinio mokesčio, susijusio su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais, ir
2) administruojamas taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikcijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
38. Reikalavimus atitinkantis kompetentingų institucijų susitarimas – kompetentingų institucijų dvišalis ar daugiašalis susitarimas, kuriuo numatomas automatinis keitimasis metinėmis papildinio mokesčio informacijos deklaracijomis.
39. Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai – apmokestinamojo subjekto finansinėse ataskaitose parodytas grynasis pelnas arba nuostoliai, pakoreguoti pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 III, VI ir VII skyriuose nustatytas taisykles.
40. Reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis – jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisės aktais nustatomas papildinis mokestis, jeigu toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia nauda, susijusi su tokio apmokestinimo taisyklėmis:
1) pagal kurias apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, apmokestinamasis pelnas nustatomas ir šiam pelnui, įskaitant jurisdikciją turinčios teritorijos lygiu apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, 15 procentų mokesčio tarifas taikomas pagal Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles ir
2) kurios administruojamos taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
41. Reikšmingas skirtumas – taikant konkretų principą ar procedūrą pagal bendrai priimtinus apskaitos principus finansiniais metais susidarantis didesnis kaip 75 000 000 eurų pajamų arba sąnaudų suminis skirtumas, palyginti su suma, kuri būtų nustatyta taikant atitinkamą principą ar procedūrą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, kaip jie apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 1606/2002.
42. Subjektas – Lietuvos ar užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, taip pat atskiras finansines ataskaitas rengiantis bet kokios kitos formos teisinis darinys.
43. Subjektų grupė:
1) subjektai, susiję nuosavybės arba kontrolės ryšiais, kaip tai apibrėžta pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus, kuriuos taiko pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti, įskaitant bet kurį subjektą, kuris gali būti neįtrauktas į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas tik dėl jo mažo dydžio, reikšmingumo arba dėl to, kad jis įsigytas numatant jį parduoti;
44. Susiję asmenys – asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų – jie yra:
1) subjektas ir fizinis asmuo arba subjektas, jei vienam iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 50 ir daugiau procentų turtinių interesų tame subjekte arba 50 ir daugiau procentų visų to subjekto akcijų (dalių, pajų ar kitų nuosavybės teisių) suteikiamų balsų ir vertės ar teisių į to subjekto nuosavybę;
2) subjektai, kurių kiekvieno atskirai 50 ir daugiau procentų turtinių interesų arba 50 ir daugiau procentų visų akcijų (dalių, pajų ar kitų nuosavybės teisių) suteikiamų balsų ir vertės ar teisių į tų subjektų nuosavybę tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tam pačiam fiziniam asmeniui ar subjektui;
45. Tarpinis patronuojantysis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis ir kuris nėra laikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, iš dalies valdomu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine, investavimo subjektu arba draudimo investavimo subjektu.
46. Tarptautinė organizacija – tarpvalstybinė, pasaulinė organizacija, taip pat tokiai organizacijai visiškai priklausanti agentūra arba kitokia organizacija, kuri atitinka visus šiuos kriterijus:
2) ji turi galiojantį susitarimą dėl būstinės ar susitarimą, kuriuo tos organizacijos biurams arba įstaigoms suteikiama teisė į privilegijas ir imunitetus jurisdikciją turinčioje teritorijoje, arba kitą panašų susitarimą su jurisdikciją turinčia teritorija, kurioje ta organizacija ar agentūra yra įsteigta;
47. Tarptautinė subjektų grupė – subjektų grupė, kuriai priklauso bent vienas subjektas arba nuolatinė buveinė, kurių buvimo vieta yra kitoje nei pagrindinis patronuojantysis subjektas jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
49. Valstybės subjektas – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
1) jis visiškai priklauso valstybei, jos politiniam, administraciniam vienetui ar vietos valdžiai arba yra dalis valstybės, įskaitant jos politinį, administracinį vienetą ir vietos valdžią;
2) jis nevykdo prekybos ar verslo veiklos ir jo pagrindinė paskirtis yra įgyvendinti valstybės funkcijas arba valdyti, investuoti tos valstybės arba jurisdikciją turinčios teritorijos turtą vykdant investavimo ir investicijų saugojimo, turto valdymo ir kitą, susijusią su valstybės ar jurisdikciją turinčios teritorijos turto investavimu, veiklą;
II SKYRIUS
APMOKESTINAMOJO SUBJEKTO BUVIMO VIETOS NUSTATYMAS
4 straipsnis. Subjekto ir nuolatinės buveinės buvimo vieta
1. Šio įstatymo tikslais subjekto, išskyrus pereiginį subjektą, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas laikomas rezidentu mokesčių tikslais (pagal vadovybės buvimo vietos, įkūrimo vietos ar panašius kriterijus).
2. Jeigu subjekto, išskyrus pereiginį subjektą, buvimo vietos negalima nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, jo buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas įkurtas.
3. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalies 1 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ji pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį laikoma nuolatine buveine ir yra apmokestinama.
4. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalies 2 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ji dėl verslo vykdymo apmokestinama grynąja verte (iš pajamų atėmus sąnaudas).
5. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalies 3 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ši nuolatinė buveinė yra.
6. Nuolatinė buveinė, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalies 4 punkte, laikoma nepriskirtina jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai.
5 straipsnis. Apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, buvimo vietos nustatymas
1. Jeigu apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios yra sudariusios ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais pagal nurodytos sutarties nuostatas.
2. Jeigu pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pasiektų abipusį susitarimą dėl vietos, kuri būtų laikoma apmokestinamojo subjekto rezidavimo vieta mokesčių tikslais, o susitarimas nėra pasiektas, taikomos šio straipsnio 4–6 dalys.
3. Jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties lengvatos netaikomos, nes apmokestinamasis subjektas yra abiejų sutarties šalių rezidentas mokesčių tikslais, taikomos šio straipsnio 4–6 dalys.
4. Jeigu apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje finansiniais metais jam taikomų įtrauktųjų mokesčių, apskaičiuotų pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 20 straipsnį, suma yra didesnė. Į įtrauktųjų mokesčių sumą neįskaičiuojama mokesčio suma, sumokėta vadovaujantis kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka.
5. Jeigu taikant šio straipsnio 4 dalies nuostatas abiejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kuriose yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, mokėtinų įtrauktųjų mokesčių suma yra vienoda arba lygi nuliui, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jam nustatoma didesnė dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų suma, apskaičiuota pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 28 straipsnį.
6. Jeigu taikant šio straipsnio 5 dalies nuostatas dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų sumos pagal abi jurisdikciją turinčias teritorijas, kuriose yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, yra tokios pačios arba lygios nuliui, laikoma, kad toks apmokestinamasis subjektas, išskyrus pagrindinį patronuojantįjį subjektą, yra nepriskirtinas jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai. Jeigu toks apmokestinamasis subjektas yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, jo buvimo vieta yra jurisdikciją turinti teritorija, kurioje jis buvo įkurtas.
7. Taikant šio straipsnio nuostatas, jeigu patronuojantysis subjektas jo buvimo vietos, nustatytos pagal šio straipsnio 1–6 dalis, jurisdikciją turinčioje teritorijoje netaiko reikalavimus atitinkančios pajamų įtraukimo taisyklės, toks patronuojantysis subjektas turi taikyti šią taisyklę kitoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, išskyrus atvejį, kai tai prieštarauja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatoms.
6 straipsnis. Pereiginio subjekto buvimo vieta
1. Pereiginis subjektas, kaip jis suprantamas pagal šio straipsnio 3–6 dalis, laikomas nepriskirtinu jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai.
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, pereiginio subjekto, kuris yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje šis subjektas įkurtas.
3. Subjektas laikomas pereiginiu subjektu ta dalimi, kuria vertinant jo pajamas, sąnaudas, pelną arba nuostolius jis laikomas finansiškai skaidriu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje šis subjektas buvo įkurtas, išskyrus atvejus, kai toks subjektas mokesčių tikslais laikomas rezidentu kitoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje ir jo pajamoms arba pelnui toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje taikomas įtrauktasis mokestis.
4. Šio straipsnio taikymo tikslais finansiškai skaidriu subjektu laikomas subjektas, kurio pajamos, sąnaudos, pelnas arba nuostoliai pagal jurisdikciją turinčios teritorijos teisės aktus laikomi gautais arba patirtais tiesioginio to subjekto savininko proporcingai jo teisėms į subjektą.
5. Pereiginis subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas vertinant jo pajamas, sąnaudas, pelną arba nuostolius ta dalimi, kuria jis laikomas finansiškai skaidriu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra jo savininko buvimo vieta.
6. Apmokestinamasis subjektas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais ir kuriam netaikomas įtrauktasis mokestis arba reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis pagal jo vadovybės buvimo vietą, įkūrimo vietą arba remiantis panašiais kriterijais, laikomas pereiginiu subjektu ir mokesčių tikslais skaidriu subjektu vertinant jo pajamas, sąnaudas, pelną arba nuostolius ta dalimi, kuria:
1) jo savininkų buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje šis subjektas laikomas finansiškai skaidriu;
7 straipsnis. Apmokestinamojo subjekto buvimo vietos pasikeitimas
III SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
8 straipsnis. Tarptautinių subjektų grupių prievolė pateikti duomenis
1. Tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo užtikrinti, kad būtų teikiami duomenys, reikalingi tos grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prievolėms pagal Direktyvą (ES) 2022/2523 įvykdyti.
2. Taikydamas šio straipsnio 1 dalį, pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo paskirti paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kurio buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir joje taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas ir kuris finansiniams metams pasibaigus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių mėnesių tarptautinės subjektų grupės vardu tos valstybės nustatyta tvarka jos mokesčių administratoriui turi teikti tų finansinių metų papildinio mokesčio informacijos deklaraciją.
3. Jeigu tarptautinė subjektų grupė neturi apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagrindinis patronuojantysis subjektas privalo paskirti paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kurio buvimo vieta yra trečiosios valstybės jurisdikciją turinčioje teritorijoje, su kuria Lietuva taiko reikalavimus atitinkantį kompetentingų institucijų susitarimą dėl finansinių metų, už kuriuos teikiama papildinio mokesčio informacijos deklaracija.
4. Apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, ne vėliau kaip per 13 kalendorinių mėnesių nuo finansinių metų pabaigos už tuos finansinius metus privalo šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam paskirtajam duomenis teikiančiam subjektui pateikti šioje dalyje nurodytus duomenis, kurių reikia papildinio mokesčio informacijos deklaracijai parengti, ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) patvirtinimą apie šio reikalavimo įvykdymą. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam paskirtajam duomenis teikiančiam subjektui teikiamus tarptautinės subjektų grupės duomenis sudaro:
1) kiekvieno tos grupės apmokestinamojo subjekto identifikavimo duomenys, įskaitant jo mokesčių mokėtojo kodą, jeigu toks suteiktas, buvimo vietos jurisdikciją turinti teritorija ir statusas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatas;
2) informacija apie bendrą tarptautinės subjektų grupės organizacinę struktūrą, įskaitant informaciją apie apmokestinamųjų subjektų, priklausančių kitiems apmokestinamiesiems subjektams, kontroliuojamąsias dalis;
3) informacija, kurios reikia kiekvienos jurisdikciją turinčios teritorijos efektyviajam mokesčio tarifui, kiekvieno apmokestinamojo subjekto papildiniam mokesčiui, bendrojo subjekto grupę sudarančių subjektų papildiniam mokesčiui apskaičiuoti, papildiniam mokesčiui paskirstyti kiekvienai jurisdikciją turinčiai teritorijai pagal reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę ir reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę;
4) informacija apie pasirinkimus ar tokių pasirinkimų atšaukimą, atliktus pagal Direktyvą (ES) 2022/2523.
5. Jeigu šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytas paskirtasis duomenis teikiantis subjektas papildinio mokesčio informacijos deklaraciją teikia už finansinius metus, kuriais tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą patenka į šio įstatymo taikymo sritį, ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 18 kalendorinių mėnesių tiems finansiniams metams pasibaigus, o šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, paskirtajam duomenis teikiančiam subjektui turi pateikti ne vėliau kaip per 16 kalendorinių mėnesių tiems finansiniams metams pasibaigus.
6. Pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešimą apie paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, jį identifikuojančius duomenis ir jurisdikciją turinčią teritoriją, kuri laikoma jo buvimo vieta.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apimtį detalizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatas.
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
9 straipsnis. Subjektų grupių, įgyvendinančių veiklos pradinį etapą, apmokestinamųjų subjektų atleidimas nuo pajamų įtraukimo ir nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklių taikymo
1. Papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuotas Lietuvoje buvimo vietą turinčiam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindiniam patronuojančiajam subjektui pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 5 straipsnio 2 dalį arba tarpiniam patronuojančiajam subjektui, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas laikomas neįtrauktuoju subjektu, pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 7 straipsnio 2 dalį, sumažinamas iki nulio:
1) pirmuosius 5 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus, neatsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2022/2523 V skyriuje nustatytus reikalavimus;
2. Jeigu tarptautinės subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra trečiosios valstybės jurisdikciją turinčioje teritorijoje, papildinis mokestis, kuris pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 14 straipsnio 2 dalį būtų apskaičiuotas apmokestinamajam subjektui, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, pirmuosius 5 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus sumažinamas iki nulio, neatsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2022/2523 V skyriuje nustatytus reikalavimus.
3. Tarptautinė subjektų grupė finansiniais metais laikoma įgyvendinanti veiklos pradinį etapą, jeigu tais finansiniais metais ji atitinka šiuos kriterijus:
1) jos apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta yra ne daugiau kaip šešiose jurisdikciją turinčiose teritorijose ir
4. Taikant šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas referencine jurisdikciją turinčia teritorija laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje tais finansiniais metais, kuriais tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą patenka į Direktyvos (ES) 2022/2523 taikymo sritį, šios tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai turi didžiausią bendrą materialiojo turto vertę. Bendra materialiojo turto vertė jurisdikciją turinčioje teritorijoje apskaičiuojama sudedant visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, viso materialiojo turto grynąją balansinę vertę.
5. Šio straipsnio taikymo tikslais materialiuoju turtu laikomas jurisdikciją turinčioje teritorijoje mokesčių tikslais rezidentais laikomų visų apmokestinamųjų subjektų materialusis turtas. Materialiuoju turtu nelaikomi pinigai ir pinigų ekvivalentai, nematerialusis arba finansinis turtas.
6. Nuolatinės buveinės materialusis turtas priskiriamas tai jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta, jeigu šis materialusis turtas yra įtrauktas į atskiras nuolatinės buveinės finansines ataskaitas, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2022/2523 18 straipsnio 1 dalyje, ir pakoreguotas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 18 straipsnio 2 dalį.
10 straipsnis. Veiklos pradinio etapo pradžios nustatymas
1. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo finansinių metų, kuriais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą pasiekia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą, pradžios.
2. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė yra pasiekusi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą 2022 m. gruodžio 23 d., 5 metų laikotarpis, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.
11 straipsnis. Prievolė informuoti apie veiklos pradinio etapo pradžią
1. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo, pasibaigus pirmiesiems finansiniams metams, kuriais tokiam apmokestinamajam subjektui pradedamos taikyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatos, Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti apie tos grupės veiklos pradinio etapo, kaip jis suprantamas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 arba 7 dalies nuostatas, pradžią, nustatytą pagal šio įstatymo 10 straipsnį, pateikdamas pranešimą.
2. Pranešimą apmokestinamojo subjekto vardu gali pateikti jo paskirtas kitas tai pačiai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausantis apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, kiti tos subjektų grupės apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, šio pranešimo teikti neprivalo.
V SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis. Metinių pajamų ribos taikymas jungiant subjektų grupes ir subjektus
1. Jeigu bet kuriais iš pastarųjų 4 iš eilės einančių finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, 2 arba daugiau subjektų grupių sujungiamos į vieną subjektų grupę, laikoma, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės metinių pajamų riba, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, yra pasiekta kiekvienais prieš susijungimą finansiniais metais, kuriais bendra šių grupių į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 eurų arba didesnė.
2. Jeigu įsigyjamasis subjektas – subjektų grupei nepriklausantis subjektas – tikrinamais finansiniais metais sujungiamas su įsigyjančiuoju subjektu – subjektu arba subjektų grupe – ir įsigyjamasis arba įsigyjantysis subjektai nesudarė bet kurių iš 4 iš eilės einančių finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nes tais metais nepriklausė subjektų grupei, laikoma, kad tų metų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės metinių pajamų riba, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, yra pasiekta, jeigu bendra į kiekvienos iš jų finansines ataskaitas arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 eurų arba didesnė. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai subjektų grupei nepriklausantis subjektas įsigyja subjektų grupę ar kitą subjektą.
3. Šio straipsnio tikslais jungimu laikomas bet koks susitarimas, kai:
1) visi arba beveik visi dviejų arba daugiau atskirų subjektų grupių subjektai pradedami bendrai kontroliuoti taip, kad jie sudaro jungtinę subjektų grupę, arba
13 straipsnis. Metinių pajamų ribos taikymas dalijant subjektų grupę
1. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė, kuriai finansiniais metais taikomos Direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatos, tais finansiniais metais padalijama į 2 ar daugiau subjektų grupių, laikoma, kad tokia padalyta subjektų grupė pasiekė šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą metinių pajamų ribą, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį:
1) pirmaisiais tikrinamais finansiniais metais, kurie baigiasi po dalijimo, jeigu padalytos subjektų grupės metinės pajamos tais finansiniais metais yra 750 000 000 eurų arba didesnės;
2. Šio straipsnio tikslais Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės dalijimu laikomas bet koks susitarimas, pagal kurį vienos subjektų grupės subjektai atskiriami taip, kad jie sudaro 2 ar daugiau atskirų subjektų grupių, kurių nebekonsoliduoja tas pats pagrindinis patronuojantysis subjektas.
14 straipsnis. Lygiavertiškumo įvertinimas
Teisinė sistema, nustatyta trečiosios valstybės jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisės aktais, laikoma lygiaverte reikalavimus atitinkančiai pajamų įtraukimo taisyklei, nustatytai Direktyvos (ES) 2022/2523 II skyriuje, ir nėra laikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) šia sistema nustatomos taisyklės, pagal kurias tarptautinės subjektų grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį, susijusią su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais;
2) šia sistema nustatomas ne mažesnis kaip 15 procentų minimalus efektyvusis mokesčio tarifas, kurio nepasiekus apmokestinamasis subjektas laikomas mažus mokesčius mokančiu apmokestinamuoju subjektu;
3) apskaičiuojant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, pagal šią sistemą leidžiama sudėti tik tokių subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, pajamas;
4) apskaičiuojant papildinį mokestį pagal lygiavertę reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, šia sistema nustatoma papildinio mokesčio, kuris buvo sumokėtas Europos Sąjungos valstybėje narėje taikant reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę ir reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio taisyklių rinkinį, nustatytus Direktyvoje (ES) 2022/2523, lengvata.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Įstatymo laikymosi kontrolė
Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja šio įstatymo reikalavimų laikymąsi. Šiuo tikslu Valstybinės mokesčių inspekcijos (jos pareigūnų) ir apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, santykiams mutatis mutandis taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų.
16 straipsnis. Atsakomybė
1. Už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą ir netinkamą vykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma už šio įstatymo pažeidimą, padarytą finansiniais metais, kurie prasideda iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir baigiasi iki 2028 m. birželio 30 d., jeigu Valstybinei mokesčių inspekcijai (jos pareigūnams) apmokestinamasis subjektas įrodo, kad jis dėjo visas pastangas, kad būtų laikomasi šio įstatymo reikalavimų.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos minimalaus
subjektų grupių apmokestinimo
lygio užtikrinimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje.